Civilinė byla Nr. e2-775-881/2023
Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00005-2023-0
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.9
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. rugpjūčio 8 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Ribokaitės ir Viginto Višinskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Norvūksa“ ir trečiojo asmens bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Juodoji audinė“ atskiruosius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. birželio 7 d. nutarties, kuria patvirtintas restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Sitola“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Šiaulių apygardos teismo 2023 m. kovo 7 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Sitola“ iškelta restruktūrizavimo byla, restruktūrizavimo administratore paskirta UAB „Inovestus“.
2. Teisme buvo gautas restruktūrizavimo administratorės prašymas patvirtinti įmonės kreditorių bei jų finansinių reikalavimų sąrašą. Bendra finansinių reikalavimų suma – 2 785 802,629 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Šiaulių apygardos teismas 2023 m. birželio 7 d. nutartimi pareiškėjos prašymą patenkino ir patvirtino restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – RUAB) „Sitola“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų, kurių bendra suma 2 785 802,629 Eur, sąrašą.
4. Teismas nurodė, kad restruktūrizavimo administratorės prašymas patvirtinti įmonės kreditorių finansinius reikalavimus atitinka Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo (toliau – JANĮ) 42 straipsnio nuostatas, administratorė sutinka su pateiktais tvirtinti finansiniais reikalavimais, teismas neturi duomenų, dėl kurių pateikti kreditorių finansiniai reikalavimai negalėtų būti tvirtinami.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
5. Atskiruoju skundu trečiasis asmuo RUAB „Juodoji audinė“ prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. birželio 7 d. nutarties dalį, kuria patvirtinti mažosios bendrovės (toliau – MB) „Fincredit LT“ ir UAB „Admiras“ finansiniai reikalavimai, ir priimti naują nutartį – minėtus finansinius reikalavimus atsisakyti patvirtinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. MB „Fincredit LT“ ir UAB „Admiras“ finansiniai reikalavimai yra nepagrįsti, nes nėra patvirtinti teismo įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais. Tai matytyti iš restruktūrizavimo administratorės 2023 m. birželio 6 d. prašymo priedo Nr. 2 (antstolių vykdomųjų bylų sąrašas), kuriame šių bendrovių reikalavimai nėra nurodyti. Taigi, minėtų kreditorių finansinių reikalavimų patikrinimas teisme nebuvo atliktas.
5.2. Iš bylos medžiagos nėra aišku, kokiais duomenimis remdamasi restruktūrizavimo administratorė nusprendė dėl finansinių reikalavimų pagrįstumo. Restruktūrizavimo administratorei nepateikus teismui kreditorių finansinius reikalavimus pagrindžiančių duomenų, akivaizdu, kad kreditorių finansinių reikalavimų pagrįstumo netikrino (negalėjo patikrinti) ir restruktūrizavimo bylą nagrinėjantis teismas.
5.3. Apeliantė turi pagrindą abejoti minėtų kreditorių finansiniais reikalavimais. Pirma, Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-303-372/2023 pagal apeliantės ieškinį atsakovėms MB „Fincredit LT“ ir UAB „Sitola“ dėl įkeitimo sandorių pripažinimo negaliojančiais. Minėtoje byloje pareikštu ieškiniu RUAB „Juodoji audinė“ ginčija įkeitimo sandorius actio Pauliana (Pauliano ieškinys) pagrindu. Ieškinį patenkinus, MB „Fincredit LT“ reikalavimas negalės būti priskiriamas prie įkeitimu užtikrintų reikalavimų, t. y. pasikeis MB „Fincredit LT“ teisių apimtis UAB „Sitola“ restruktūrizavimo procese.
5.4. Antra, minėtoje byloje surinkti įrodymai kelia pagrįstą abejonę dėl MB „Fincredit LT“ ir UAB „Sitola“ siejančių santykių realumo. MB „Fincredit LT“ teigimu, jos finansinį reikalavimą sudaro reikalavimas pagal pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitas faktūras už neva suteiktas paslaugas bei tariamai suteiktą paskolą UAB „Sitola“. Tačiau kyla pagrįstos abejonės dėl deklaruojamų paslaugų suteikimo ir apimties (nėra įrodymų dėl paslaugų suteikimo realumo, turinio bei ryšio su UAB „Sitola“ veikla) bei paskolos dalyko suteikimo (t. y. ar visas paskolos dalykas iš tiesų buvo perduotas). Kadangi nurodytos aplinkybės nepatenka į civilinėje byloje Nr. e2-303-372/2023 pareikšto ieškinio dalyką, šių aplinkybių nustatymas bei teisinis įvertinimas turėtų būti atliekamas RUAB „Sitola“ restruktūrizavimo byloje, sprendžiant MB „Fincredit LT“ finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą.
5.5. Trečia, UAB „Admiras“ ir MB „Fincredit LT“ yra susiję asmenys: abiejų vadovas yra tas pats fizinis asmuo M. J., kuris tuo pačiu yra ir vienas iš dviejų MB „Fincredit LT“ dalininkų, ir vienintelis UAB „Admiras“ akcininkas. Teismų jau nuspręsta dėl UAB „Sitola“ ir UAB „Admiras“ sudarytų sandorių nesąžiningumo (civilinė byla Nr. e2A-988-467/2022), todėl UAB „Sitola“ bei susiję asmenys (UAB „Admiras“ ir MB „Fincredit“) sudarė neteisėtus (apsimestinius) sandorius, siekdami dirbtinai sukurti UAB „Sitola“ įsipareigojimus minėtoms įmonėms ir tokiu būdu įtakoti UAB „Sitola“ restruktūrizavimo procesą ir(arba) šios bendrovės turto likimą.
5.6. Esant pagrįstoms abejonėms dėl UAB „Sitola“ bei tariamų kreditorių MB „Fincredit LT“ ir UAB „Admiras“ siejančių santykių realumo (tikrojo turinio), pirmosios instancijos teismas turėjo klausimą dėl šių kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo išskirti į atskirą bylą.
6. Atskiruoju skundu kreditorė UAB „Norvūksa“ prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. birželio 7 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas RUAB „Juodoji audinė“ finansinis reikalavimas, ir priimti naują nutartį – atsisakyti patvirtinti finansinį reikalavimą arba jį patikslinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Teismų praktikoje nurodyta, kad teismas tik tada tvirtina kreditoriaus pareikštą finansinį reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, jog reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti duomenys. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto finansinio reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išsiaiškinti bylai reikšmingas aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą.
6.2. Kilus ginčui dėl RUAB „Sitola“ ir RUAB „Juodoji audinė“ siejančių santykių realumo, būtent RUAB „Juodoji audinė“ turėtų pagrįsti savo finansinį reikalavimą, t. y. ne tik pateikti apskaitos dokumentus, tačiau ir sandorio turinį (jo vykdymą) pagrindžiančius įrodymus.
7. RUAB „Sitola“ restruktūrizavimo administratorė pateikė atsiliepimus į kreditorės UAB „Norvūksa“ ir trečiojo asmens RUAB „Juodoji audinė“ atskiruosius skundus, kuriais prašė dėl atskirųjų skundų spręsti teismo nuožiūra.
8. RUAB „Sitola“ direktorius T. S. pateikė atsiliepimą į kreditorės UAB „Norvūksa“ atskirąjį skundą, kuriuo prašo ginčą tarp RUAB „Juodoji audinė“ ir UAB „Norvūksa“ spręsti teismo nuožiūra.
9. RUAB „Sitola“ direktorius T. S. pateikė atsiliepimą į trečiojo asmens RUAB „Juodoji audinė“ atskirąjį skundą, kuriuo prašo jį atmesti. Nurodo, kad kreditorių MB „Fincredit LT“ ir UAB „Admiras“ finansiniai reikalavimai yra pagrįsti, o, teismui pareikalavus, bus pateikti visi jų pagrįstumą patvirtinantys dokumentai. Tuo tarpu RUAB „Juodoji audinė“ keliamos abejonės dėl RUAB „Sitola“ ir MB „Fincredit LT“ ir UAB Admiras“ sandorių realumo yra nepagrįstos įrodymais, deklaratyvios ir subjektyvios.
10. Trečiasis asmuo RUAB „Juodoji audinė“ pateikė atsiliepimą, kuriame prašo apeliantės UAB „Norvūksa“ atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
10.1. RUAB „Juodoji audinė“ finansinis reikalavimas grindžiamas įsiteisėjusiais teismų sprendimais: Šiaulių apygardos teismo 2022 m. birželio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-334-368/2022 bei Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-988-467/2022. Tai reiškia, kad RUAB „Juodoji audinė“ finansinio reikalavimo, kuris kildinamas iš įsiteisėjusių bei res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galią turinčių teismų sprendimų, peržiūra RUAB „Sitola“ restruktūrizavimo byloje yra negalima.
10.2. Atsižvelgiant į UAB „Norvūksa“ procesinį elgesį, t. y. nesąžiningumą teikiant teismui akivaizdžiai nepagrįstą atskirąjį skundą, siekiant apsunkinti restruktūrizavimo procesą bei apriboti RUAB „Juodoji audinė“ galimybes į sklandų RUAB „Sitola“ skolos atgavimą, RUAB „Juodoji audinė“ prašo skirti UAB „Norvūksa“ iki 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, iki 50 proc. iš šios baudos skiriant trečiajam asmeniu RUAB „Juodoji audinė“.
11. Kreditoriai MB „Fincredit LT“ ir UAB „Admiras“ pateikė atsiliepimą į trečiojo asmens RUAB „Juodoji audinė“ atskirąjį skundą ir prašo jį atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
11.1. RUAB „Juodoji audinė“ skundą pateikė akivaizdžiai piktnaudžiaudama procesinėmis teisėmis, nurodydama, kad jai nėra žinomos finansinių reikalavimų atsiradimo priežastys. Kaip nurodo RUAB „Juodoji audinė“, Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-303-372/2023 pagal apeliantės ieškinį atsakovėms MB „Fincredit LT“ ir UAB „Sitola“ dėl įkeitimo sandorių pripažinimo negaliojančiais ir šioje byloje su atsiliepimu yra pateikti visi dokumentai, susiję su finansiniu reikalavimu, t. y. paskolos sutartys, mokėjimo nurodymai pagal paskolos sutartis, sutartinio įkeitimo dokumentai. Nepaisant to, RUAB „Juodoji audinė“ pateikia atsiliepimo į ieškinį priedo Nr. 23, ištrauką, nurodydama, kad nėra įrodymų dėl paslaugų suteikimo realumo, turinio bei ryšio su UAB „Sitola“ veikla bei dėl paskolos dalyko suteikimo. Iš civilinės byloje Nr. e2-303-372/2023 medžiagos matyti, kad RUAB „Juodoji audinė“ buvo pateikti duomenys apie paskolą ir mokėjimo nurodymai, patvirtinantys paskolos suteikimą. MB „Fincredit LT“ ir UAB „Admiras“ paslaugų RUAB „Sitola“ neteikė, visos sąskaitos išrašytos pagal paskolos sutartis už palūkanas, kurios pateiktos teismui.
11.2. Minėtoje byloje buvo prašoma pripažinti negaliojančia 2021 m. lapkričio 5 d. hipotekos sutartį Nr. HR1/21/071393, sudarytą tarp atsakovių UAB „Sitola“ ir UAB „Admiras“, dalyje dėl kilnojamojo ir(ar) nekilnojamojo turto, kurio vertė 547 891,07 Eur. Pagal RUAB „Juodoji audinė“ ieškinį buvo nustatyti paskolos santykiai, o hipotekos sandoris buvo panaikintas tik dėl to, kad hipotekos sutartis pažeidė ieškovės teises, o paskolos realumas nebuvo nuginčytas. Taigi, RUAB „Juodoji audinė“, turėdama duomenis apie paskolos suteikimą, sąmoningai teikia nepagrįstą skundą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniuose (atskiruosiuose) skunduose nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
13. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, bei pagrindo peržengti atskiruosiuose skunduose nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
14. Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas patvirtino restruktūrizuojamos RUAB „Sitola“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų, kurių bendra suma 2 785 802,629 Eur, sąrašą, dalis dėl BUAB „Juodoji audinė“ (Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-273-413/2023 UAB „Juodoji audinė“ restruktūrizavimo byla nutraukta ir jai iškelta bankroto byla), MB „Fincredit LT“ bei UAB „Admiras“ finansinių reikalavimų pagrįstumo.
Dėl nagrinėjamai bylai reikšmingų faktinių aplinkybių
15. Šiaulių apygardos teismas 2023 m. kovo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-239-372/2023 iškėlė restruktūrizavimo bylą atsakovei UAB „Sitola“; nemokumo (restruktūrizavimo) administratore paskyrė UAB „Inovestus“. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. balandžio 6 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.
16. Nemokumo administratorė restruktūrizavimo bylą iškėlusiam teismui 2023 m. birželio 6 d. pateikė prašymą priimti teismui teikiamus kreditorių finansinius reikalavimus ir administratorės nuomonę dėl kreditorių finansinių reikalavimų pagrįstumo. Prie šio prašymo pridėjo kreditorių sąrašą (priedas Nr. 1) ir antstolių vykdomųjų bylų sąrašą (priedas Nr. 2) (5 tomas, b. l. 70–74), be kita ko, nurodydama, kad teismui pareikalavus, pateiks visus būtinus įrodymus ir dokumentus, paaiškinimus, reikalingus tinkamai išnagrinėti bylą.
17. Šiaulių apygardos teismas šioje byloje skundžiama 2023 m. birželio 7 d. nutartimi patvirtino RUAB „Sitola“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų, kurių bendra suma 2 785 802,629 Eur, sąrašą. Atskiraisiais skundais ginčijami: 1) kreditorės MB „Fincredit LT“ hipoteka užtikrintas finansinis reikalavimas (bendrasis – 310 725,49 Eur; I-ojo etapo – 160 000 Eur, II-ojo etapo – 150 725,49 Eur); 2) antrosios eilės kreditorės UAB „Admiras“ finansinis reikalavimas (bendrasis – 282 734,34 Eur; I-ojo etapo 179 154,94 Eur; II-ojo etapo – 103 579,40 Eur); šiuos reikalavimus ginčija BUAB „Juodoji audinė“; 3) BUAB „Juodoji audinė“ finansinis reikalavimas (bendrasis – 616 518,70 Eur; I-ojo etapo – 553 574,31 Eur; II-ojo etapo – 62 944,39 Eur); pastarąjį reikalavimą ginčija UAB „Norvūksa“.
Dėl kreditorių finansinių reikalavimų pateikimo ir tvirtinimo tvarkos bei reikšmės
18. Kreditorių finansinių reikalavimų pateikimo ir jų tvirtinimo procedūros įtvirtintos JANĮ 41–42 straipsniuose. Remiantis JANĮ 41 straipsnio 1 dalimi, kreditoriai finansinius reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus finansinio reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių finansinių reikalavimų pagrįstumo (JANĮ 41 straipsnio 2 dalis). Kreditorių finansinius reikalavimus tvirtina teismas (JANĮ 42 straipsnio 1 dalis). Teismas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreditorių reikalavimų gavimo dienos patvirtina kreditorių finansinius reikalavimus, kurie yra neginčijami (JANĮ 42 straipsnio 2 dalis).
19. Tinkamo kreditorių finansinių reikalavimų dydžio nustatymo svarba ne tik restruktūrizavimo bylos iškėlimui, bet ir tolimesniam restruktūrizavimo proceso vykdymui bei kreditorių tarpusavio santykiams. Nepagrįstai patvirtinus kreditoriaus finansinį reikalavimą, ne tik mažėja kitų kreditorių galimybės patenkinti savo reikalavimus, tačiau toks kreditorius įgyja nepagrįstą pranašumą prieš kitus kreditorius, be to, nesėkmingos restruktūrizavimo bylos baigties atveju jis įgyja teisę į patvirtinto dydžio reikalavimo patenkinimą. Todėl siekiant įgyvendinti restruktūrizavimo proceso tikslus, svarbu įvertinti kiekvieno kreditoriaus teikiamo finansinio reikalavimo pagrįstumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2228/2013; 2021 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-281-798/2021).
20. Kaip matyti iš pirmiau nurodyto teisinio reglamentavimo, kreditoriai finansinius reikalavimus nemokumo procese reiškia ne tiesiogiai teismui, bet nemokumo administratoriui, kuris, pateikęs teismui argumentuotą nuomonę dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, teikia juos tvirtinti arba prašo netvirtinti. Visgi šiame kontekste pažymėtina, kad nemokumo administratoriaus pateiktas teismui tvirtinti kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas nereiškia šių reikalavimų nenuginčijimo, nes teismas nėra įpareigotas tvirtinti visų be išimties nemokumo administratoriaus pripažintų finansinių reikalavimų.
21. Priešingai, esminis kreditorių finansinių reikalavimų pagrįstumo vertinimas atliekamas pirmosios instancijos teisme, kuriam nemokumo administratorius ir teikia savo argumentuotą poziciją dėl pareikštų kreditorių finansinių reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas, gavęs reikiamus duomenis, sprendžia, ar reikalavimas yra tinkamai pareikštas (nėra praleistas įstatyme nustatytas pareiškimo terminas), jis yra pagrįstas, pateikti jo pagrįstumą įrodantys duomenys. Įvertinęs šias aplinkybes, nemokumo bylą nagrinėjantis teismas priima sprendimą patvirtinti pareikštą finansinį reikalavimą arba jo netvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-313/2023).
22. Iš esmės, sprendimas patvirtinti kreditoriaus finansinį reikalavimą priimamas tokiu atveju, jeigu iš byloje esančių duomenų galima padaryti išvadą, jog reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto finansinio reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išsiaiškinti reikšmingas bylai aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-651/2013). Atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą nemokumo bylose, teismas jose turi būti aktyvus ir, nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus finansinio reikalavimo pagrįstumo, imtis priemonių išsiaiškinti kreditoriaus reikalavimo patvirtinimui reikšmingas aplinkybes. Tai apima ir teisę rinkti įrodymus (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 179 straipsnio 2 dalis). Tačiau teismo aktyvumas neturi pažeisti esminių civilinio proceso principų: aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1407-241/2020).
23. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė nustatęs, kad nemokumo administratorės prašymas patvirtinti įmonės kreditorių finansinius reikalavimus atitinka JANĮ nuostatas, nemokumo administratorė sutinka su pateiktais tvirtinti finansiniais reikalavimais, o teismas neturi duomenų, dėl kurių pateikti kreditorių finansiniai reikalavimai negalėtų būti tvirtinami, todėl prašymą patenkino.
24. Taigi, viena vertus, pirmosios instancijos teismas kreditorių finansinius reikalavimus patvirtino tik formaliai patikrinęs jų pagrįstumą, juolab kad teisinis reglamentavimas neįpareigoja kreditorių finansinių reikalavimų pagrįstumą tikrinančių subjektų gauti kitų kreditorių (ar suinteresuotų asmenų) nuomonę dėl teikiamų tvirtinti kreditorių finansinių reikalavimų. Kita vertus, vėliau pirmosios instancijos teismui buvo pateikti net du kreditorių atskirieji skundai, kurių pateikimas jau tuomet turėjo suponuoti pirmosios instancijos teismo išvadą apie kilusį ginčą, t. y. kad dalis kreditorių (BUAB „Juodoji audinė“ ir UAB „Norvūksa“) nesutinka su skundžiama nutartimi teismo patvirtintais kitų kreditorių (MB „Fincredit LT“, UAB „Admiras“ ir BUAB „Juodoji audinė“) finansiniais reikalavimais.
25. CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punkte yra įtvirtinta pirmosios instancijos teismo teisė, jam sutinkant su gautu atskiruoju skundu, pačiam pasinaikinti skundžiamą nutartį, šį klausimą išsprendžiant rašytinio proceso tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija yra išaiškinusi, kad nutartis, kuria patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai, negali būti prilyginama teismo sprendimui, priimamam išnagrinėjus bylą iš esmės. Dėl to išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad teismas, gavęs kreditoriaus atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria be nagrinėjimo iš esmės teisme buvo patvirtinti kreditoriaus finansiniai reikalavimai, ir nustatęs, kad yra pagrindas sutikti su atskiruoju skundu, pats gali panaikinti skundžiamą nutartį ar jos dalį. Kadangi teismas nemokumo bylose turi būti aktyvus, o proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų laikymasis ypač svarbus, norint pasiekti vieną esminių bankroto instituto taikymo tikslų – iš bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės turto kuo operatyviau bei kiek įmanoma daugiau patenkinti kreditorių patvirtintų pagrįstų finansinių reikalavimų, todėl CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punkto suteikiama teisė atskirąjį skundą gavusiam teismui pačiam pasinaikinti skundžiamą nutartį, turi būti taikoma bankroto procese, skundžiant nutartį dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012).
26. Nors minėtoje nutartyje pateiktas kasacinio teismo išsaikinimas yra suformuotas vertinant galimybę pirmosios instancijos teismui pačiam pasinaikinti nutartį, kuria patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai bankroto procese, tačiau atsižvelgiant į tai, kad kreditorių finansinių reikalavimų pateikimo ir tvirtinimo procedūra nemokumo procese, t. y. tiek bankroto, tiek restruktūrizavimo atveju yra tokia pati, teisėjų kolegijos vertinimu, ši taisyklė taikytina ir restruktūrizavimo procese.
27. Taigi, tokiais atvejais, t. y. pirmosios instancijos teismui gavus atskirąjį skundą ir su juo sutinkant, teismas, vadovaudamasis CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punktu, turi teisę pats pasinaikinti skundžiamos nutarties dalį dėl kreditorių finansinių reikalavimų ir išskirti ginčijamus reikalavimus į atskirą bylą.
Dėl UAB „Norvūksa“ atskirojo skundo
28. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nemokumo byloje pareiškiami kreditorių finansiniai reikalavimai pagal jų apibrėžtumo lygį ir įgyvendinimo etapą gali būti skirtingi. Pirma, tai kreditorių reikalavimai, kurių pagrįstumas jau patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu arba įsigaliojusiu viešojo administravimo subjekto (mokesčių administravimo institucijos, socialinio draudimo institucijos ir kt.) administraciniu aktu. Tokiu atveju bankroto bylą nagrinėjančiam teismui perduodamas įsiteisėjęs teismo sprendimas arba įsigaliojęs viešojo administravimo subjekto administracinis aktas arba vykdomasis raštas, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas iš skolininko. Antra, tai kreditorių reikalavimai, kurie pareikšti savarankiškose civilinėse bylose, kuriose teismų sprendimai nėra priimti iki skolininkui iškeliant nemokumo bylą. Tokiu atveju nemokumo bylą nagrinėjančiam teismui perduodama civilinė byla, kurioje skolininkui pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai. Trečia, tai nauji kreditorių reikalavimai, kurie nebuvo pareikšti iki nemokumo bylos iškėlimo skolininkui dienos. Tokiu atveju teismui perduodamas kreditoriaus reikalavimas bei jį patvirtinantys dokumentai, o teismas nusprendžia, ar reikalavimas yra visiškai ar iš dalies pagrįstas, ir jį visiškai ar iš dalies patvirtina arba atsisako tvirtinti. Pastaruoju atveju kreditoriaus pareikštas reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jei skolininkui nebūtų iškelta nemokumo byla, būtų pareiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012.).
29. Viena vertus, tuo atveju, kai dėl konkrečių kreditorių finansinių reikalavimų yra kilęs ginčas, teismas tokių kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimą nagrinėja pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles ir atlieka išsamų įrodymų tyrimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1527-241/2020). Kita vertus, teismų praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų kreditorių reikalavimų bankroto bylą nagrinėjantis teismas ne tik kad neprivalo, bet ir neturi teisės tikrinti. Jei kreditoriaus reikalavimas kyla iš įsiteisėjusio teismo sprendimo, nutarties ar įsakymo, tokiu procesiniu dokumentu jau yra konstatuota skolininko prievolė kreditoriui. Teismo sprendimo res judicata galia draudžia kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Todėl pakartotinis kreditoriaus reikalavimo, kuris patvirtintas teismo sprendimu, tikrinimas reikštų ankstesnio teismo sprendimo res judicata galios paneigimą. Tokį kreditoriaus reikalavimą teismas turi tvirtinti automatiškai, nereikalaudamas pridėti dokumentų, patvirtinančių pirminį reikalavimo pagrindą, nes reikalavimas kyla iš teismo sprendimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-943/2022).
30. Taigi, ginčas dėl kreditorių finansinių reikalavimų pagrįstumo bankroto bylą nagrinėjančiame teisme gali būti nagrinėjamas tik antrosios ir trečiosios grupės kreditorių reikalavimų atžvilgiu, t. y. dėl tų kreditorių finansinių reikalavimų, kurių pagrįstumas dar nėra patvirtintas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu. Pakartotinis kreditorių reikalavimų, jau patvirtintų įsiteisėjusiu teismo sprendimu, pagrįstumo tikrinimas bankroto bylą nagrinėjančio teismo nėra ir negali būti atliekamas, nes tai pažeistų įsiteisėjusio teismo sprendimo visuotinio privalomumo principą ir paneigtų ankstesnio įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata galią.
31. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad BUAB „Juodoji audinė“, teikdama 2023 m. sausio 19 d. prašymą įtraukti ją į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų (DOK-597, 1 tomas, b. l. 137), ir nurodydama savo finansinio reikalavimo kilmę, pirmosios instancijos teismui pateikė Šiaulių apygardos teismo 2022 m. lapkričio 16 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-334-368/2022 (1 tomas, b. l. 142).
32. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad Šiaulių apygardos teismo 2022 m. birželio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-334-368/2022 ieškovei BUAB „Juodoji audinė“ iš atsakovės UAB „Sitola“ buvo priteista 547 891,07 Eur skola, 2 832,53 Eur palūkanos, 8 proc. dydžio procesinės palūkanos (nuo 2021 m. lapkričio 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo) ir bylinėjimosi išlaidos – 987,36 Eur už advokato pagalbą ir 2 659 Eur žyminis mokestis. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-988-467/2022 UAB „Sitola“ apeliacinis skundas buvo atmestas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas. Vadinasi, BUAB „Juodoji audinė“ reikalavimas yra grindžiamas įsiteisėjusiais teismo procesiniais sprendimais, todėl trečiasis asmuo (kreditorė) BUAB „Juodoji audinė“ pagrįstai teigia, kad RUAB „Juodoji audinė“ finansinio reikalavimo, kuris kildinamas iš įsiteisėjusių bei res judicata galią turinčių teismų procesinių sprendimų, peržiūra RUAB „Sitola“ restruktūrizavimo byloje nėra galima.
33. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso teisės principas – įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi, įstatyme yra įtvirtintas vienas iš bendrųjų civilinio proceso principų – įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. balandžio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010 išaiškino, kad teismo sprendimas sukelia materialiuosius ir procesinius teisinius padarinius, kai įsiteisėja. Teisės doktrinoje yra išskiriamos trys įsiteisėjusio teismo sprendimo savybės: 1) teismo sprendimo privalomumas; 2) res judicata galia; 3) teismo sprendimo prejudicinė galia. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, tai reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Res judicata savybė yra taikoma šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims. Skiriami materialūs ir procesiniai sprendimo, turinčio res judicata galią, teisiniai padariniai. Procesinis teismo sprendimo res judicata padarinys reiškia, kad sprendimo nebegalima skųsti įprasta, t. y. apeliacine, tvarka (CPK 301 straipsnio 1 dalis). Materialieji sprendimo res judicata padariniai yra dvejopi. Pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio – tai negatyvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 279 straipsnio 4 dalyje. Antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje civilinėje byloje – tai pozityvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 182 straipsnio 2 punkte. Šioje byloje pirmiausia aktualus materialusis res judicata principo aspektas, t. y. teismo sprendimo išimtinumas, kuris reiškia, kad bylos šalių ginčas yra išspręstas negrįžtamai ir bylos šalys arba jų teisių perėmėjai nebeturi teisės dėl to paties ginčo kreiptis į teismą ateityje (CPK 279 straipsnio 3 dalis).
34. Taigi, atsižvelgdama į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Šiaulių apygardos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai, nors tai tiesiogiai skundžiamoje nutartyje nėra įvardinta, įsiteisėjusio privalomo ir res judicata galią turinčio teismo sprendimo pagrindu patvirtino kreditorės BUAB „Juodoji audinė“ finansinį reikalavimą RUAB „Sitola“ restruktūrizavimo byloje.
35. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nustatytos ir aptartos aplinkybės šioje byloje sudaro pagrindą apeliantės UAB „Norvūksa“ atskirąjį skundą atmesti.
Dėl BUAB „Juodoji audinė“ atskirojo skundo
36. Kaip minėta, trečiasis asmuo BUAB „Juodoji audinė“ atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamos Šiaulių apygardos teismo nutarties dalį, kuria patvirtinti MB „Fincredit LT“ ir UAB „Admiras“ finansiniai reikalavimai.
37. Atsižvelgdama į šioje byloje susiklosčiusią situaciją, t. y. kad nemokumo administratorė, teikdama teismui tvirtinti kreditorių finansinius reikalavimus, jų neginčijo, teismui iš esmės pateikė tik kreditorių sąrašą ir vykdomųjų bylų sąrašą, be jokių kitų kreditorių finansinius reikalavimus galinčių pagrįsti dokumentų, nurodydama, jog juos pateiks teismui pareikalavus, tačiau teismas papildomų duomenų nereikalavo ir kreditorių finansinius reikalavimus patvirtino „sąrašo principu“, o vėliau išaiškėjo, kad visgi yra ginčas dėl minėtų finansinių reikalavimų, teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentu, jog MB „Fincredit LT“ ir UAB „Admiras“ finansiniai reikalavimai buvo patvirtinti iš esmės nepatikrinus jų pagrįstumo.
38. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent: kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-683-686/2015). Minėta, kad kreditoriaus finansinio reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, todėl kreditoriaus reikalavimų tvirtinimo procese sprendžiant, ar buvo atskleista bylos esmė, taikytinos tos pačios taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-469/2019; 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-389-219/2019).
39. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo neištirtų ir teisiškai neįvertintų aplinkybių pobūdį dalyje dėl BUAB „Juodoji audinė“ atskiruoju skundu skundžiamos teismo nutarties dalies, kuria patvirtinti MB „Fincredit LT“ ir UAB „Admiras“ finansiniai reikalavimai RUAB „Sitola“ restruktūrizavimo byloje, daro išvadą, kad dėl kilusio ginčo šioje dalyje yra būtina atlikti išsamų įrodymų tyrimą visa apimtimi. Atsižvelgiant į tai, byla dėl minėtų ginčijamų kreditorinių finansinių reikalavimų pagrįstumo, pagal kreditorės BUAB „Juodoji audinė“ atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi, vertinant argumentus ir įrodymus, kurių pirmosios instancijos teismas netyrė, bylos nagrinėjimas tokia apimtimi apeliacinėje instancijoje iš esmės reikštų jos išnagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme, todėl tai neatitinka apeliacijos paskirties (patikrinti pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą), negana to, apribotų ir šalių teisę į apeliaciją.
40. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl neatskleisto klausimo (finansinių reikalavimų pagrįstumo ir dydžio) esmės egzistuoja skundžiamos nutarties dalies panaikinimo ir klausimo perdavimo pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo pagrindas (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
41. BUAB „Juodoji audinė“ prie atskirojo skundo pridėjo RUAB „Sitola“ ir MB „Fincredit LT“ 2023 m. kovo 3 d. tarpusavio skolų suderinimo aktą, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinius išrašus su istorija apie MB „Fincredit Lt“ ir UAB „Admiras“ bei duomenų apie duomenų apie minėtų juridinių asmenų dalyvius išrašus su istorija (5 tomas, b. l. 90–97).
42. Kreditoriai MB „Fincredit LT“ ir UAB „Admiras“ kartu su atsiliepimu į BUAB „Juodoji audinė“ atskirąjį skundą pateikė papildomus rašytinius įrodymus: atsiliepimą civilinėje byloje Nr. e2-303-372/2023; mokėjimų pagal paskolos sutartis nurodymus, PVM sąskaitas faktūras (6 tomas, b. l. 7–136). Nurodė, kad šie įrodymai patvirtina apeliantės pareikšto skundo nepagrįstumą.
43. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjamoje byloje buvo konstatuotas bylos esmės pirmosios instancijos teisme neatskleidimas, sprendžia, jog negalimas išvardintų įrodymų pridėjimas prie bylos medžiagos apeliacinės instancijos teisme ir jų vertinimas, nes tai iš esmės prilygtų procesui pirmosios instancijos teisme, t. y. byla būtų nagrinėjama iš naujo visa apimtimi iš esmės naujais aspektais, o šalys prarastų apeliacijos teisę dėl teismo atlikto įrodymų vertinimo.
44. Dėl minėtos priežasties naujų įrodymų pridėjimo prie bylos medžiagos klausimas apeliacinės instancijos teisme nesprendžiamas ir perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui.
Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (ne)skyrimo
45. Trečiasis asmuo BUAB „Juodoji audinė“ pateiktame atsiliepime į UAB „Norvūksa“ atskirąjį skundą prašo skirti UAB „Norvūksa“ iki 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir iki 50 proc. iš šios baudos skirti RUAB „Juodoji audinė“.
46. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).
47. Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant klausimą dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo yra išaiškinta, kad pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015).
48. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį įtvirtinta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, tačiau pažymėtina, kad ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, tam tikrais atvejais jis gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013; 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-706/2016). Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017). Pažymėtina, kad teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.
49. Nagrinėjamu atveju BUAB „Juodoji audinė“ prašymą skirti baudą UAB „Norvūksa“ grindžia vertinimu, kad UAB „Norvūksa“ sąmoningai pateikė akivaizdžiai nepagrįstą atskirąjį skundą, taip siekdama apsunkinti restruktūrizavimo procesą bei apriboti BUAB „Juodoji audinė“ galimybes į sklandų RUAB „Sitola“ skolos atgavimą. Negana to, UAB „Norvūksa“ nukopijavo BUAB „Juodoji audinė“ atskirąjį skundą.
50. Teisėjų kolegijos daro išvadą, kad nurodyti UAB ,,Norvūksa“ veiksmai nėra pakankami kvalifikuoti piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Pažymėtina, kad nepagrįsto atskirojo skundo pateikimas pats savaime nereiškia piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Tam, kad būtų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą šiomis teisėmis, turi būti nustatytas aiškiai nepagrįstas šios teisės įgyvendinimas. Teisėjų kolegija sprendžia šiuo atveju nesant pakankamo pagrindo konstatuoti, kad UAB „Norvūksa“ procesinėmis teisėmis naudojosi nesąžiningai, ne pagal paskirtį ar veikė prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Aplinkybė, kad UAB „Norvūksa“ nukopijavo BUAB „Juodoji audinė“ atskirojo skundo argumentus, vertintina kaip neetiškas poelgis, tačiau ir ji nesudaro pagrindo priešingai teisėjų kolegijos išvadai, juolab kad UAB „Norvūksa“ atskirąjį skundą teikė ne advokatas, o bendrovės vadovas.
51. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, BUAB „Juodoji audinė“ prašymas skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis UAB ,,Norvūksa“ atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 95 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi, 338 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Šiaulių apygardos teismo 2023 m. birželio 7 d. nutarties dalį, kuria patvirtinti mažosios bendrijos „Fincredit LT“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Admiras“ finansiniai reikalavimai, panaikinti ir šių kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.
Teisėjai Vilija Mikuckienė
Laima Ribokaitė
Vigintas Višinskis