Civilinė byla Nr. e2A-316-826/2023

                                                                                       Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04265-2022-4

                                                                  Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.4.3;

3.3.1.18.2           

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 6 d.         

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens R. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. sausio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-300-637/2022 pagal pareiškėjos E. Č. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio išlaikymo reikalingumo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys R. K., Klaipėdos rajono 2-ojo notaro biuro notarė N. B..

Teismas  

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai E. Č. jos dukros D. Č. mirties dieną, t. y. (duomenys neskelbtini), buvo reikalingas išlaikymas, ir tuo pagrindu pripažinti pareiškėjai teisę į privalomąją palikimo dalį.

2.       Pareiškimo pagrindu nurodė aplinkybes, jog pirmos eilės įpėdinių mirusioji neturėjo. Pareiškėja buvo vienintelė antros eilės įpėdinė, galinti paveldėti pagal įstatymą. Įstatymo nustatytu terminu pareiškėja kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarę ir pateikė pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Klaipėdos rajono 2-ojo notaro biuro notarė N. B. atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, nurodydama, kad mirusioji buvo sudariusi testamentą, kuriuo savo turtą paliko suinteresuotam asmeniui R. K., todėl klausimas dėl išlaikymo reikalingumo spręstinas teisme. Pareiškėja nurodė, jog yra palikėjos motina, ji yra nedarbinga, jos mėnesio pajamas sudaro (taip pat ir palikėjos mirties dieną sudarė) tik mokama senatvės ir našlių pensija, kurios dydį (340,86 Eur) patvirtina pridedama pažyma. Palikimo atsiradimo metu pareiškėja nuosavybės teise turėjo ir iki šiol turi tik 17,90 kv. m gyvenamojo ploto vieno kambario butą ir seną automobilį „Volkswagen Polo“, kito registruotino turto pareiškėja neturi, pareiškėja nevykdo jokios individualios ar kitos panašios veiklos. Palikimo atsiradimo metu neegzistavo ir dabar neegzistuoja jokios aplinkybės, dėl kurių pareiškėja pati kaltais veiksmais būtų sukūrusi savo sunkią materialinę padėtį (piktnaudžiavo alkoholiu, tyčia susižalojo, iššvaistė turėtą turtą ar pan.). Pareiškėja daug metų serga hipertenzine širdies liga ir jai nuolat skiriamas medikamentinis gydymas. Pareiškėjos sutuoktinis yra miręs, kitų vaikų, galinčių padėti materialiai, pareiškėja neturi. Ji mano, kad nurodytos aplinkybės įrodo, jog palikėjos mirties dieną pareiškėjai buvo reikalingas išlaikymas. Pareiškėja pateiktu pareiškimu siekia, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad jai jos dukters mirties dieną, t. y. 2022 m. balandžio 18 d., buvo reikalingas išlaikymas, tuo pagrindu pripažįstant pareiškėjos teisę į privalomojo palikimo dalį. Juridinę reikšmę turintį faktą pareiškėja siekia nustatyti siekdama gauti paveldėjimo teisės liudijimą į privalomą dukters palikimo dalį. Kitokia tvarka šį faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų pareiškėja negali gauti.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

3.       Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. sausio 6 d. sprendimu pareiškimą patenkino, nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai E. Č. jos dukros D. Č. mirties dieną, t. y. (duomenys neskelbtini), buvo reikalingas išlaikymas, ir tuo pagrindu pripažino pareiškėjai teisę į privalomąją palikimo dalį. Nurodė, jog juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tikslas – paveldėjimo teisių įgyvendinimas. Priteisė pareiškėjai E. Č. iš suinteresuoto asmens R. K. 4 141,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

4.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjos vardu registruota transporto priemonė „Volkswagen Polo“, pirmos registracijos data 2014 m. vasario 21 d. Pareiškėjos nuosavybės teise nuo 2005 m. birželio 9 d. registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, gyvenamasis plotas 17,90 kv. m, bendras plotas 43,23 kv. m, vidutinė rinkos vertė, pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą, 52 600 Eur. Pareiškėjos pateiktas medicininis išrašas nepatvirtina pareiškėjos sunkios sveikatos būklės, duomenų apie paskirtą medicininį gydymą nėra. D. Č. mirties dieną jos motinai pareiškėjai buvo 76 metai. Iš pareiškėjos pateiktos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pažymos nustatyta, kad pareiškėja gauna 312,23 Eur senatvės pensiją ir 28,63 Eur našlės pensiją, taip pat 20 Eur dydžio pensiją iš Latvijos Respublikos.

5.       Suinteresuotas asmuo R. K. nepaneigė pareiškėjos argumento, kad po dukters mirties pajamų už žolelių rinkimą nebegauna ir tai patvirtina ūkininkės J. B. 2022 m. rugsėjo 2 d. pažyma. Pagal byloje esantį pareiškėjos bankinės sąskaitos išrašą, paskutinį kartą mokėjimas už žoleles gautas 2021 m. birželio 17 d. – 489,15 Eur. Pareiškėja neneigė, kad turi santaupų banke, tai, be abejo, patvirtina ir banko sąskaitos išrašas, tačiau būtent sąskaitoje esantys duomenys patvirtina, kad šios santaupos sukauptos todėl, kad, kaip ir teisingai atsiliepime į pareiškimą nurodo suinteresuotas asmuo, pareiškėja turėjo mažai išlaidų. O tai patvirtina pareiškėjos nurodytą aplinkybę, kad ja rūpinosi, išlaikė dukra. Pareiškėjos banko sąskaitos išrašas patvirtina ne suinteresuoto asmens atstovo daromą prielaidą, kad pareiškėja specialiai pradėjo daugiau naudoti lėšas, norėdama parodyti didesnius savo poreikius, o priešingai, pareiškėja, nebegaudama dukros teikiamos paramos, turėjo pradėti naudoti banko sąskaitoje esančias lėšas. Banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad visi pareiškėjos pirkiniai nebrangūs, pinigai neleidžiami bet kam.

6.       Suinteresuotas asmuo nepaneigė pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kad sutaupytos lėšos yra iš pareiškėjos gaunamos pensijos ir sukauptos per ilgą pareiškėjos gyvenimo laikotarpį. Pareiškėjos išlaidas leido mažinti ir tai, kad pareiškėjos duktė mokėjo komunalinius mokesčius už ją, pirko rūbus, skyrė pinigų automobilio remontui, mokėjo už jo draudimą. Pažymėtina ir tai, kad kol pareiškėjos sveikata, atsižvelgiant į pareiškėjos amžių, leido, ji stengėsi papildomai užsidirbti – rinkdama žoleles ir jas priduodama sesers ūkiui.

7.       Banko sąskaita paneigia ir suinteresuoto asmens argumentus, kad pareiškėjos dukra neturėjo savarankiškų lėšų, todėl neturėjo, iš ko remti savo motinos. Bankinės sąskaitos išrašai ir pareiškėjos pateikti papildomi įrodymai patvirtina pareiškėjos nurodytą aplinkybę, kad už komunalines paslaugas, automobilio draudimą mokėdavo pareiškėjos dukra.

8.       Nors suinteresuoto asmens atstovas akcentavo, kad pareiškėja turi 43,23 kv. m dydžio butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, tačiau jau nustatyta, kad gyvenamasis plotas yra 17,90 kv. m. Ir suinteresuotas asmuo patvirtino pareiškėjos nurodytą aplinkybę, kad bute visą laiką gyveno jo darbininkas, taigi pareiškėja tiek dukrai esant gyvai, tiek jos mirties dieną nurodytu butu net negalėjo naudotis.

9.       Suinteresuoto asmens pateiktas testamentas, kuriuo jis 2015 m. gegužės 14 d. visą savo turtą paliko D. Č., t. y. kaip ir D. Č. 2015 m. gegužės 14 d. surašytas testamentas, patvirtina paties suinteresuoto asmens nurodytą aplinkybę, kad testamentus jis ir Diana surašė, nes to reikalavo kreditorius. Pažymėtina, kad iš paveldėjimo bylos nustatyta, kad visi kreditiniai įsipareigojimai yra prisiimti iki testamentų sudarymo. Taigi lieka nepaneigta pareiškėjos nurodoma aplinkybė, kad jos duktė Diana, testamento sudarymo metu žinodama apie savo ligą, tokiu būdu galėjo tikėtis apsaugoti savo mamą nuo kreditorių reikalavimų. Įstatymas nereglamentuoja testamento turinio, nes konkrečiu testamentu yra išreiškiama konkretaus asmens valia, todėl teismas sutinka ir su pareiškėjos atstovės pastebėjimu, kad D. Č. 2015 m. gegužės 14 d. testamente akcentuota, jog D. Č. pareiškė, kad Civilinio kodekso 5.20 straipsnio „Teisė į privalomąją palikimo dalį“ turinys išaiškintas.

10.       Pareiškėja palikėjos mirties dieną buvo pensinio amžiaus (76 metai), todėl pareiškėjai nereikia įrodinėti, kad ji palikėjos mirties dieną buvo nedarbinga. Tai, kad pareiškėja gauna pensiją ar kad ji nėra mažesnė, negu vidutinis pensijos dydis, negali būti kriterijus, sudarantis pagrindą teismui daryti išvadą, kad tokio dydžio pajamų pakanka, negaunant kitokios paramos, pragyventi. Nagrinėjamu atveju palikėja buvo vienintelis pareiškėjos vaikas, pareiškėjos sutuoktinis miręs, kitų asmenų, kurie galėtų teikti materialinę pagalbą, nėra. Pažymėtina, kad suinteresuotas asmuo pripažino, kad faktiškai Diana, jos mama ir jis gyveno kaip viena šeima, jie geranoriškai rūpinosi pareiškėja, teikė jai paramą, pareiškėja turėjo atskirą kambarį name, suinteresuotas asmuo nepaneigė liudytojos A. D. nurodytos aplinkybės, kad iš pradžių Romanas ir Diana gyveno bute, kurį už savo pinigus nupirko pareiškėja, o paskui butą pardavę išsikraustė už miesto. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjos nurodytos mėnesio vidutinių išlaidų sumos nėra užaukštintos ar nerealios. Priešingai, mėnesio išlaidos komunaliniams mokesčiams, mobiliojo ryšio paslaugoms gali būti ir didesnės. Tačiau pareiškėjos nurodytos sumos tik dar kartą patvirtina pareiškėjos nurodytą aplinkybę, kad visas šias išlaidas apmokėjo jos duktė ir, teikdama pareiškimą, pareiškėja galėjo būti dar ir realiai jų neįvertinusi.

11.       Atsižvelgdamas į teismo nustatytas aplinkybes, įvertinęs tiek byloje pateiktų, tiek teismo išreikalautų įrodymų visetą, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjai palikėjos D. Č. mirties dieną išlaikymas buvo reikalingas, todėl yra pagrindas nustatyti tokį juridinį faktą ir tuo pagrindu pripažinti pareiškėjos teisę į privalomojo palikimo dalį, kuri reglamentuota įstatymu.  

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12.       Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo R. K. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1.       Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ir tyrė byloje surinktus įrodymus, siekdamas nustatyti, ar pareiškėjai jos dukters mirties dieną ((duomenys neskelbtini)) buvo reikalingas išlaikymas.

12.2.       Pareiškėja neįrodė išlaikymo reikalingumo fakto, nors turėjo pareigą byloje leistinomis įrodinėjimo priemonėmis pagrįsti, kad neturi pakankamai lėšų ir išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms, tačiau jų nepakanka būtiniems gyvenimo poreikiams patenkinti, nepretenduojant į palikimo dalį. Faktą, kad palikėjo mirties dieną pareiškėja turėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms ir objektyvias galimybes tokių pajamų gauti, nepretenduodama į palikimo dalį, patvirtina daugelis byloje surinktų įrodymų – pareiškėja nuosavybės teise turi transporto priemonę, butą, gauna pensiją, daug metų gyvena ir dirba pas savo seserį ir gauna pajamų rinkdama žoleles ir jas priduodama sesers ūkiui.

12.3.       Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjos banko sąskaitų išrašus, padarė neteisingas išvadas, jog pareiškėjos banko sąskaitoje susikaupė piniginės lėšos dėl to, jog pareiškėja nuolatos rūpinosi pareiškėjos dukra. Byloje nėra jokių įrodymų, kad pareiškėja rūpinosi ir išlaikė dukra, todėl šie teiginiai yra nustatyti ne pagal byloje surinktus įrodymus, o vadovaujantis prielaidomis. 

12.4.       Pareiškėja banko sąskaitoje 2020 m. sausio 1 d. turėjo 13 800,69 Eur santaupų ir praktiškai neturėdama jokių didelių išlaidų per dvejus su pusę metų savo santaupas banko sąskaitoje padidino beveik šešiais tūkstančiais iki 19 521,57 Eur (2022 m. rugpjūčio 25 d.). Pareiškimo nagrinėjimui ir tenkinimui / netenkinimui nėra svarbi aplinkybė, kur bus naudojamos pareiškėjos jos dukters mirties dieną (2022 m. balandžio 18 d.) turėtos santaupos, svarbus pats faktas, kad pareiškėjai visiškai užteko pragyventi ir save išlaikyti gaunamų pajamų, ji net nenaudojo santaupų.

12.5.       Pareiškėja byloje turėjo visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis pagrįsti, kad ji neturi pakankamai lėšų ir išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms, tačiau jų nepakanka būtiniems gyvenimo poreikiams patenkinti, nepretenduojant į palikimo dalį. Pareiškėja šių aplinkybių neįrodinėjo. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjai jos dukters mirties dieną (2022 m. balandžio 18 d.) buvo reikalinga valstybės parama, byloje nėra duomenų, kad pareiškėja būtų prašiusi kokių nors pašalpų ar kompensacijų, todėl ir ši aplinkybė, be kitų įrodymų, taip pat patvirtina, kad pareiškėjai visiškai užteko pragyventi ir save išlaikyti gaunamų pajamų.   

12.6.       Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl pareiškėjos patiriamų mėnesinių išlaidų dydžio. Pareiškėjai neįrodžius poreikio vaistams, jos atstovės nurodytų išlaidų reali suma per mėnesį sudaro apie 500–510 Eur, o tai reiškia, kad byloje surinktais įrodymais yra įrodyta, kad D. Č. mirties mėnesį ((duomenys neskelbtini)), pareiškėjai gaunant ne mažiau kaip 395,51 Eur pajamų ir turint banko sąskaitoje 19 521,57 Eur santaupų, joks išlaikymas nebuvo reikalingas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Apeliacinis skundas tenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarka ir ribos

13.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

14.       Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo motyvus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

15.       Pareiškėja E. Č., gim. (duomenys neskelbtini), našlė, vienintelis vaikas – D. Č., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) 

16.       D. Č. 2015 m. gegužės 14 d. testamentu visą savo turtą paliko suinteresuotam asmeniui R. K.. Suinteresuotas asmuo R. K. pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui pateikė 2022 m. gegužės 12 d. Pareiškėja 2022 m. gegužės 12 d. Klaipėdos rajono 2-ajam notarų biurui pateikė prašymą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į privalomąją palikimo dalį. Klaipėdos rajono 2-ojo notarų biuro notarė N. B. 2022 m. birželio 2 d. nutarimu atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, motyvuodama tuo, kad teisę aiškinti išlaikymo reikalingumo sąvoką ir įvertinti, ar asmuo yra reikalingas išlaikymo, gali tik teismas. Paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas.

17.       Šioje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjai E. Č. jos dukros D. Č. mirties dieną, t. y. (duomenys neskelbtini), buvo reikalingas išlaikymas, ir tuo pagrindu pripažinta pareiškėjai teisė į privalomąją palikimo dalį, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo

18.       Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ir tyrė byloje surinktus įrodymus, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, siekdamas nustatyti, ar pareiškėjai jos dukters mirties dieną (2022 m. balandžio 18 d.) buvo reikalingas išlaikymas. Apelianto teigimu, faktą, kad palikėjo mirties dieną pareiškėja turėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms ir objektyvias galimybes tokių pajamų gauti, nepretenduodama į palikimo dalį, patvirtina daugelis byloje surinktų įrodymų – pareiškėja nuosavybės teise turi transporto priemonę, butą, gauna pensiją, daug metų gyvena ir dirba pas savo seserį ir gauna pajamų rinkdama žoleles ir jas priduodama sesers ūkiui. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliacinio skundo argumentais sutinka.

19.       Teisę į privalomąją palikimo dalį reglamentuojančio CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai, įtėviai, kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau.

20.       Klausimas dėl išlaikymo reikalingumo gali būti teigiamai išspręstas tik teismui įvertinus visą palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens buvusią turtinę padėtį ir konstatavus, kad jis savo pajamomis ir jam priklausančiu turtu neturi galimybės patenkinti būtinų savo poreikių. Tuo tikslu teismas turi nustatyti: a) kokį turtą, įskaitant nekilnojamąjį ir kilnojamąjį, asmuo, pretenduojantis į privalomąją palikimo dalį, palikimo atsiradimo dieną valdė nuosavybės teise; ar gyveno (gyvena) testatoriui priklausančiose gyvenamosiose patalpose; kur deklaravo savo gyvenamąją vietą; ar turi kitą gyvenamąją vietą; b) kokias pajamas toks asmuo gavo palikimo atsiradimo dieną ir kokias galimybes turėjo gauti didesnes pajamas, ar jis išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms ir konkretiems tokio asmens poreikiams; c) kokia asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas, susiję su teisėmis gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149-421/2019).

21.       Vertindamas, kokį turtą pareiškėja valdė nuosavybės teise ir kokias pajamas gavo palikimo atsiradimo dieną, pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjos vardu registruota transporto priemonė „Volkswagen Polo“, pirmos registracijos data 2014 m. vasario 21 d. Pareiškėjai nuosavybės teise nuo 2005 m. birželio 9 d. priklauso butas, esantis Varpų g. 10-20, Klaipėdoje, vidutinė rinkos vertė, pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą, 52 600 Eur. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjos pajamas sudaro 312,23 Eur senatvės pensija ir 28,63 Eur našlės pensija, taip pat 20 Eur dydžio pensija iš Latvijos Respublikos. Pareiškėjos banko sąskaitos išrašas patvirtina, jog pareiškėja 2022 m. rugpjūčio 25 d. turėjo 19 521,57 Eur santaupų.

22.       Taigi, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, jog palikimo atsiradimo dieną pareiškėja buvo apsirūpinusi – turėjo nuosavybės teise priklausančią gyvenamąją vietą, transporto priemonę, santaupų, gavo senatvės pensiją.

23.       Tačiau pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjos turtinę padėtį, padarė išvadą, jog pareiškėjos banko sąskaitoje santaupos susikaupė tik todėl, jog pareiškėja nuolatos rūpinosi ir išlaikė jos dukra. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl toliau nurodomų motyvų.

24.       Šalys neginčijo fakto, jog šiltuoju metų laiku pareiškėja gyvena pas savo seserį J. B. Mažeikių r. Pareiškėjos sesuo yra įkūrusi ūkininkės vaistininkės J. B. ūkį, kuriame pagal 2017 m. balandžio 20 d. Augalinės žaliavos pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2 pareiškėja renka ir parduoda sesers ūkiui augalines žaliavas, surinktas konkrečiose vietovėse bei J. B. ūkio plotuose.

25.       Byloje pateiktos pareiškėjos išrašytos sąskaitos patvirtina, jog pareiškėja parduodavo surinktą žaliavą paminėtam ūkiui. Iš pareiškėjos banko sąskaitos išrašo nustatyta, jog pareiškėjai už žoleles 2020 m. sausio 14 d. pervesta 412,90 Eur,  2020 m. sausio 27 d. pervesta 156,85 Eur, 2020 m. gruodžio 30 d. pervesta 1 696,98 Eur, 2021 m. birželio 17 d. pervesta 489,15 Eur. Taigi, per pusantrų metų pareiškėja gavo 2 755,88 Eur papildomų pajamų.

26.       Minėtu laikotarpiu pareiškėjos išlaidas sudarė 7 800 Eur (išgrynintų pinigų) bei 1 404,54 Eur atsiskaitymai kortele. Iš pareiškėjos banko sąskaitos išrašo matyti, jog iki dukters mirties pareiškėja iš sąskaitos pasiimdavo grynųjų pinigų, kortele neatsiskaitinėdavo. Jos išlaidas 2020 m. sudarė 233,33 Eur, 2021 m. išlaidas sudarė 186,95 Eur per mėnesį. 2022 m. iki dukters mirties pareiškėja ir toliau naudojosi tik grynaisiais pinigais, po dukters mirties pareiškėja ir toliau išsigrynindavo panašaus dydžio pinigines sumas, kaip ir ankstesniais laikotarpiais, tačiau papildomai pradėjo naudotis kortele, todėl pareiškėjos išlaidos 2022 m. sudaro 517,98 Eur per mėnesį.

27.       Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjos išlaidos po dukters mirties išaugo dėl to, jog dukra ja nebesirūpino ir nebeišlaikė. Iš byloje pateiktos pareiškėjos dukters banko sąskaitos išrašo, kurio laikotarpis nuo 2019 m. balandžio 18 d. iki 2022 m. balandžio 18 d., nenustatyta, jog pareiškėjos dukra būtų pervedusi papildomų piniginių lėšų pareiškėjai pragyventi. Kad pareiškėja būtų gavusi pinginių lėšų grynaisiais pinigais iš savo dukters, įrodymų nepateikta (CPK 178 straipsnis). Ta aplinkybė, jog pareiškėjos dukra mokėdavo už pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, komunalinius patarnavimus ir mokesčius už kitas paslaugas, nesudaro pagrindo išvadai, jog pareiškėja buvo išlaikoma savo dukters. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šalys neginčijo to fakto, jog pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame Varpų g. 10-20, Klaipėdoje, visada gyveno suinteresuoto asmens statybų versle dirbantis žmogus – darbininkas. Todėl paminėto buto sąskaitų už komunalinius patarnavimus apmokėjimas iš pareiškėjos dukters sąskaitos neįrodo, jog pareiškėjos dukra mokėjo už pareiškėją, nes faktiškai buvo sumokama už kito asmens, gyvenančio paminėtame bute, išlaidas. Pareiškėja teigė, kad dukra mokėdavo už pareiškėjos automobilio draudimą, pirko rūbų, tačiau pažymėtina, jog teisė į privalomąją palikimo dalį nesiejama su mirusiojo teiktu išlaikymu, viena ši aplinkybė nėra reikšminga sprendžiant dėl tokios teisės įgijimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149-421/2019).

28.       Vertinant pareiškėjos turtinę padėtį bei išlaikymo būtinumą, svarbu tai, kad iš byloje esančių įrodymų matyti, jog pareiškėja 2022 m. birželio 16 d. sumokėjo savo atstovei 4 000 Eur grynaisiais pinigais už teisines paslaugas šioje byloje. Byloje pateiktame pareiškėjos banko sąskaitos išraše nematyti, jog pareiškėja būtų išgryninusi 4 000 Eur sumą 2022 m. birželio mėnesį ar anksčiau. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pareiškėja, tikėtinai, neatskleidžia savo tikrosios finansinės padėties ir gaunamų pajamų. Iš 2017 m. balandžio 20 d. Augalinės žaliavos pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2 3 punkto nustatyta, jog šalys susitarė, kad už surinktas žaliavas atsiskaitoma grynaisiais arba pavedimu per banką. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro labiau tikėtiną išvadą, jog pareiškėja už surinktas žoleles atlyginimą gauna ne tik bankiniais pavedimais, bet ir grynaisiais pinigais. Dėl šių priežasčių labiau tikėtina, jog pareiškėjos išlaidos iki pareiškėjos dukters mirties, kurios yra pagrįstos banko sąskaitos išrašo duomenimis, buvo tokios nedidelės ne todėl, jog pareiškėja buvo išlaikoma savo dukters, o todėl, jog pareiškėja turėjo pakankamai grynųjų piniginių lėšų pragyventi. 

29.       Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjos galimybes gauti papildomų pajamų savo poreikiams patenkinti, padarė išvadą, jog pareiškėja papildomų pajamų iš savo sesers ūkininkės vaistininkės J. B. ūkio nebegauna. Byloje yra pateikta 2022 m. rugsėjo 2 d. pažyma, kurioje nurodyta, jog pareiškėja paminėtame ūkyje darbo santykių neturėjo ir pajamų negavo. Tačiau šios pažymos turinį paneigia anksčiau nurodytos aplinkybės, jog pareiškėja ne vieną kartą yra gavusi pinigines lėšas „už žoleles“. Be to, byloje nėra pateikta įrodymų, jog 2017 m. balandžio 10 d. sutartis tarp pareiškėjos ir sesers būtų buvusi nutraukta. Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog iš pareiškėjos banko sąskaitos matyti, jog beveik visos pareiškėjos išlaidos 2022 m. šiltąjį metų laikotarpį atsiskaitant banko kortele patirtos Mažeikių r. Taigi, labiau tikėtina, jog pareiškėja ir toliau šiltuoju metų laiku gyvena ir dirba savo sesers ūkyje bei gauna pajamas. Pareiškėjos argumentai, jog žolelių rinkti nebegali dėl sveikatos pablogėjimo, nepagrįsti byloje esančiais įrodymais (CPK 178 straipsnis).

30.       Pirmosios instancijos teismas taip pat padarė išvadą, jog liko nepaneigta pareiškėjos nurodyta aplinkybė, jog sąskaitoje esančios pinginės lėšos bus panaudotos buto, esančio Varpų g. 10-20, Klaipėdoje, remontui. Suinteresuotas asmuo tvirtino, jog butą suremontavo, liudytoja A. D. paaiškino, jog butui reikia remonto. Pareiškėja teigdama, jog butas yra prastos būklės, turėjo pareigą šią aplinkybę įrodyti, tačiau byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių minėto buto būklę (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nepriklausomai nuo to, kokiam tikslui bus panaudotos pareiškėjos santaupos, vertinant pareiškėjos išlaikymo reikalingumą, esminę reikšmę turi aplinkybė, jog palikimo atsiradimo momentu pareiškėja turėjo beveik 20 000 Eur santaupų.   

31.       Be to, pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjos galimybes gyventi paminėtame bute, nurodė, jog nei pareiškėjos dukters mirties dieną, nei anksčiau pareiškėja neturėjo galimybės gyventi nuosavybės teise priklausančiame bute. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog toks buvo šalių susitarimas, jog pareiškėja šiltuoju metų laiku, kaip jau minėta, gyvena pas savo seserį Mažeikių r., o šaltuoju metu laiku – pas savo dukrą ir suinteresuotą asmenį name. Tuo metu pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame bute gyveno darbininkas, padedantis statybose. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog iš pareiškėjos nebuvo atimta galimybė gyventi savo namuose, pareiškėja tiesiog neturėjo tokio intereso.

32.       Teismų praktikoje nurodyta, jog, vertinant išlaikymo reikalingumo klausimą, taip pat reikia įvertinti asmens sveikatos būklę, jo socialinį statusą, susijusį su teisėmis gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą. Nustatyta, jog pareiškėja palikimo atsiradimo dieną buvo 76 metų. Įrodymų, jog pagal savo socialinį statusą pareiškėja galėtų pretenduoti gauti tikslinę paramą ar pašalpą, nėra. Pareiškėja nurodė, jog jos sveikata yra suprastėjusi. Byloje pateikti medicininiai dokumentai patvirtina, jog pareiškėjai nustatyta hipertenzinė širdies liga be širdies nepakankamumo. Tačiau nustatyta, jog paminėta liga pareiškėja serga daug metų, medikamentinis gydymas yra efektyvus. Taigi, pareiškėjos sveikatos būklei palaikyti nereikia brangaus gydymo, nuolatinės medicininės priežiūros ir pan.

33.       Apeliaciniame skunde suinteresuotas asmuo teigia, jog pareiškėjos mėnesinio išlaidų suma yra per didelė, nes pareiškėja neįrodė poreikio vaistams. Apeliacinė instancijos teismas nesutinka su apeliantu, kad neįrodytas poreikis vaistams. Iš byloje pateiktos pareiškėjos išlaidų suvestinės matyti, jog jos mėnesio išlaidas sudaro 630 Eur. Išlaidos vaistams sudaro 120 Eur. Kaip jau paminėta, pareiškėja turi širdies ligą, skiriamas medikamentinis gydymas. Byloje pateiktos pareiškėjai išrašytų vaistų receptų kopijos, pirkimo kvitai. Apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo abejoti šių išlaidų pagrįstumu.

34.       Kadangi sprendimas dėl išlaikymo reikalingumo gali būti priimtas tik teismui įvertinus visą palikimo atsiradimo dieną asmens turėtą turtą bei galimybes patenkinti savo poreikius, esant visų anksčiau nurodytų aplinkybių visumai, darytina išvada, jog pareiškėja palikimo atsiradimo dieną turėjo jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, transporto priemonę, gavo beveik 400 Eur pensiją ir turėjo beveik 20 000 Eur santaupų, taip pat turėjo galimybę papildomai gauti pajamų iš darbo veiklos ūkininkės vaistininkės J. B. ūkyje. Nors pareiškėjos poreikiams patenkinti reikalinga lėšų suma viršija pareiškėjos gaunamą pensiją, tačiau pareiškėja turi ne tik santaupų, bet ir gauna papildomų pajamų, iš kurių gali patenkinti savo poreikius. Nors pareiškėjos dukra materialiai rūpinosi savo mama, tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, jog pareiškėja buvo išlaikoma savo dukters ir palikimo atsiradimo dieną jai buvo reikalingas išlaikymas, todėl pareiškėjos pareiškimas netenkintinas (CK 5.20 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties

35.       Esant visų anksčiau paminėtų aplinkybių visumai, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, todėl toks netinkamas proceso teisės normų taikymas lėmė nepagrįstą pirmosios instancijos teismo išvadą dėl teisinio pagrindo tenkinti pareiškimą CK 5.20 straipsnio 1 dalies pagrindu. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – pareiškimas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

36.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

37.       Netenkinus pareiškėjos pareiškimo, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Suinteresuotas asmuo įrodymų apie bylinėjimosi išlaidų dydį bei pagrįstumą pirmosios instancijos teisme nepateikė.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme      

38.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

39.       Patenkinus suinteresuoto asmens apeliacinį skundą, iš pareiškėjos priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos – 53 Eur žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teismas

n u s  p  r e  n d ž i a :

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. sausio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos E. Č. pareiškimą atmesti.

Priteisti iš pareiškėjos E. Č. 53 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, suinteresuotam asmeniui R. K..

Teisėjas                                                                         Marius Dobrovolskis