Administracinė byla Nr. AS-613-502/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01815-2017-8

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. liepos 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Ramutės Ruškytės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir norminio administracinio akto ištyrimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

                            Pareiškėjas Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba (toliau – ir pareiškėjas, Tarnyba) su prašymu kreipėsi į teismą, kuriame prašė: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento 2017 m. balandžio 11 d. sprendimą Nr. A51-22077/17(2.9.4.9-UK7); 2) ištirti, ar norminis administracinis aktas – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. gruodžio 7 d. įsakymas Nr. 30-1776 „Dėl miesto plėtros departamento ir Miesto ūkio ir transporto departamento įpareigojimo“ neprieštarauja Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 11 straipsnio 1 ir 3 dalims, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 straipsnio 28 ir 41 dalims bei Statybos techninio reglamento STR 2.03.01:2001 5 p., 58 p., 59., 64 p. ir A priedo 4 p. reikalavimams, o pripažinus prieštaraujančiu – laikyti jį panaikintu. Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą prašymo pateikimo terminą, kadangi apie priimtą sprendimą sužinojo tik 2017 m. balandžio 24 d. Kilus abejonių dėl sprendimo pagrįstumo, pareiškėjas kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą dėl išvados pateikimo ir tik 2017 m. gegužės 19 d. gavo atsakymą. Pareiškėjas, neturėdamas teisinių argumentų dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. gruodžio 7 d. įsakymo Nr. 30-1776 „Dėl Miesto plėtros departamento ir Miesto ūkio ir transporto departamento įpareigojimo“ galimo prieštaravimo aukštesnės galios teisės aktams, neturėjo pagrindo kreiptis į teismą. 

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 7 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą prašymui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo prašymą.

Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas iš esmės kelia ginčą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento sąlygų rengimo darbo grupės 2017 m. balandžio 7 d. pasitarime priimto sprendimo nepritarti panduso prie Gedimino pr. 60 projektavimui ir įrengimui. Apie šį sprendimą pareiškėjo įgaliotas atstovas UAB „Eksloit“ (2017 m. sausio 18 d. įgaliojimo Nr. (1.4)S-44) buvo informuotas 2017 m. balandžio 11 d. raštu Nr. A51-22077/17(2.9.4.9-UK7) elektroniniu paštu, adresu (duomenys neskelbtini), kaip to buvo pageidauta 2017 m. kovo 20 d. Tarnybos prašyme dėl leidimo projektuoti pandusą. Teismas vertino, kad pareiškėjas (jo įgaliotas atstovas) apie ginčijamą sprendimą turėjo sužinoti ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo elektroninio laiško išsiuntimo, t. y. 2017 m. balandžio 12 d. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, skundas (prašymas) teismui dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento sprendimo teismui turėjo būti pateiktas iki 2017 m. gegužės 12 d. įskaitytinai. Pareiškėjas prašymą teismui pateikė 2017 m. gegužės 29 d., t. y. praleidęs prašymo padavimo teismui terminą.

Teismas nurodė, kad pagal ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1-8 punktuose. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti pripažintinos tik tokios aplinkybės, kurios objektyviai, neatsižvelgiant į suinteresuoto paduoti skundą subjekto valią, sutrukdė jam per įstatymu nustatytą terminą įgyvendinti savo teises.

Teismas, vertindamas pareiškėjo prašyme nurodytas termino prašymui paduoti praleidimo priežastis, pažymėjo, kad net ir laikant, jog Tarnyba apie ginčijamą sprendimą sužinojo 2017 m. balandžio 24 d., prašymas teismui turėjo būti pateiktas ne vėliau kaip iki 2017 m. gegužės 24 d. Aplinkybė, kad pareiškėjas nebuvo surinkęs įrodymų dėl ginčijamo sprendimo neteisėtumo pagrindimo, todėl neturėjo galimybės laiku kreiptis į teismą, nelaikytina svarbia priežastimi, dėl kurios yra teisinis pagrindas atnaujinti prašymo padavimo teismui terminą. Teismas atkreipė dėmesį, kad ABTĮ suteikia teisę pareiškėjui po skundo (prašymo) priėmimo teismui teikti papildomus įrodymus, tikslinti skundo (prašymo) pagrindą ir dalyką. Taip pat teismas turi teisę taikyti skundo (prašymo) trūkumų šalinimo institutą, jei nustato, kad su skundu nepateikti visi būtini įrodymai. Akcentavo, kad Tarnyba yra viešojo administravimo subjektas, jam turi būti žinomi kreipimosi į teismą terminai ir tvarka. Kitų objektyvių aplinkybių, kurios Tarnybai sutrukdė laiku paduoti prašymą, teismas nenustatė, todėl Tarnybos prašymo atnaujinti prašymo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento sprendimo padavimo teismui termino neatnaujino ir prašymą atsisakė priimti (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktas).

III.

Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartį ir perduoti bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento 2017 m. balandžio 11 d. sprendimas Nr. A51-22077/17(2.9.4.9-UK7) jam buvo pateiktas tik 2017 m. balandžio 24 d. Kilus abejonių dėl jo teisėtumo ir pagrįstumo, pareiškėjas kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą dėl išvados pateikimo, kuris 2017 m. gegužės 19 d. raštu informavo, kad, jo nuomone, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. gruodžio 7 d. įsakymas Nr. 30-1776 „Dėl Miesto plėtros departamento ir Miesto ūkio ir transporto departamento įpareigojimo“, kuriuo remiantis priimtas skundžiamas sprendimas, prieštarauja Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nuostatoms. Pareiškėjas, atsižvelgdamas į tai, per 5 darbo dienas nuo minėto rašto gavimo parengė ir 2017 m. gegužės 29 d. pateikė teismui prašymą. Terminas prašymui paduoti praleistas nežymiai, tik tris dienas. Be to, gautas raštas buvo lemiamas įrodymas, kuriuo grindžiamas pareiškėjo prašymas. Esant priešingai departamento išvadai, pareiškėjas, siekdamas sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis ir jomis nepiktnaudžiaudama, nesikreiptų į teismą su prašymu. Pabrėžė, kad terminą prašymui paduoti praleido dėl svarbių priežasčių, buvo sąžiningas ir pakankamai aktyvus gindamas savo pažeistas teises, o terminą praleido dėl objektyvių ir nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo reikalavimą dėl norminio administracinio akto ištyrimo, kadangi terminas tokiems prašymams pareikšti nėra nustatytas, todėl teismo nutartis ir dėl šios priežasties naikintina.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

Pareiškėjas atskiruoju skundu skundžia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartį, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti ir skundą atsisakyta priimti.

Nustatyta, kad pareiškėjas su prašymu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento 2017 m. balandžio 11 d. sprendimą Nr. A51-22077/17(2.9.4.9-UK7) bei ištirti, ar norminis administracinis aktas – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. gruodžio 7 d. įsakymas Nr. 30-1776 „Dėl miesto plėtros departamento ir Miesto ūkio ir transporto departamento įpareigojimo“ neprieštarauja Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 11 straipsnio 1 ir 3 dalims, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 straipsnio 28 ir 41 dalims bei Statybos techninio reglamento STR 2.03.01:2001 5 p., 58 p., 59., 64 p. ir A priedo 4 p. reikalavimams, taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo terminą atnaujinti, pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip paduotą praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktas).

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad skundžiamą 2017 m. balandžio 11 d. sprendimą gavo tik 2017 m. balandžio 24 d. Abejodama dėl šio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą dėl išvados pateikimo, kurio atsakymą gavo tik 2017 m. gegužės 19 d., todėl nedelsdamas per 5 darbo dienas parengė prašymą teismui. Terminas praleistas nežymiai, tik 3 dienos ir dėl objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių aplinkybių.

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pareiškėjo skundžiamas sprendimas priimtas 2017 m. balandžio 11 d., pareiškėjas, kaip nurodė prašyme teismui bei atskirajame skunde, jį gavo 2017 m. balandžio 24 d., todėl akivaizdu, kad terminą paduoti prašymą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento 2017 m. balandžio 11 d. sprendimo Nr. A51-22077/17(2.9.4.9-UK7) praleido.

Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus dėl termino paduoti skundą praleidimo priežasčių, pažymi, kad ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis nustato galimybę teismui pareiškėjo prašymu atnaujinti skundo padavimo terminus, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo ekstraordinarios (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006, 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-605/2012, 2015 m. vasario 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-628-520/2015). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012, 2015 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-9-143/2015).

Termino atnaujinimas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes bei suformuotą teismų praktiką. Spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti teisę kreiptis į teismą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-601/2006, 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-36/2012).

Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymų nustatyti atskirų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus. Pagal administracinių teismų praktiką, sprendžiant praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą, svarbu atsižvelgti, ar siekdamas apginti savo pažeistas teises asmuo paisė sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013, 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-986-552/2015). Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą prašymui paduoti ir atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad pareiškėjas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, siekdamas pasinaudoti savo teise į gynybą, o nurodytos termino praleidimo priežastys nevertintinos kaip svarbios ABTĮ 30 straipsnio 1 dalies prasme: abejonės dėl skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo negali būti vertinamos kaip objektyvios termino prašymui paduoti priežastys, nepriklausiusios nuo pareiškėjo valios. Tai, kad pareiškėjas buvo ir yra sąžiningas ir nepiktnaudžiaujantis savo teisėmis, niekaip nepagrindžia fakto, kad egzistuoja svarbios prašymo padavimo termino praleidimo priežastys. Pareiškėjas pats pasirinko savo teisių gynimo būdą: gavęs sprendimą, kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą dėl išvados, kurią, be kita ko, gavo 2017 m. gegužės 19 d., t. y. nepasibaigus terminui paduoti prašymą, todėl būdamas pakankamai rūpestingas ir atidus, turėjo galimybę prašymą teismui pateikti iki 2017 m. gegužės 24 d.

Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo nurodytą argumentą, kad terminas praleistas nežymiai, tik 3 darbo dienas, atkreipia dėmesį, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad maža termino praleidimo trukmė savaime nelaikytina svarbia termino praleidimo priežastimi, sudarančia pagrindą praleistą terminą atnaujinti, jei nenustatyta kitų svarbių termino praleidimo priežasčių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-382-822/2015; 2015 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1144-556/2015).

Pareiškėjas atskirajame skunde taip pat teigia, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti reikalavimą dėl norminio administracinio akto ištyrimo, kadangi terminas tokiam prašymui pareikšti ABTĮ nėra nustatytas.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šio pareiškėjo atskirojo skundo argumento, pažymi, kad ABTĮ II skyriuje nustatyta pareiškimų (prašymų) ištirti norminių administracinių teisės aktų teisėtumą, tvarka bei subjektai, turintys teisę kreiptis į administracinį teismą su prašymu ištirti norminio administracinio akto teisėtumą. ABTĮ 112 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad su abstrakčiu pareiškimu ištirti norminio administracinio akto teisėtumą kreiptis į administracinį teismą turi teisę Seimo nariai, Seimo kontrolieriai, vaiko teisių apsaugos kontrolierius, lygių galimybių kontrolierius, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės pareigūnai, bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai, prokurorai ir profesinės savivaldos asociacijos, įsteigtos pagal įstatymą vykdyti viešąsias funkcijas. <…>. ABTĮ 113 straipsnyje nustatyta prašymų ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, kai tai susiję su individualiąja byla, padavimo tvarka ir subjektai, turintys teisę prašyti pradėti tyrimą, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą.

Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš pareiškėjo skundo turinio, jis prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą pateikė ABTĮ 113 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. kai tai susiję su individualia byla, todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo prašymo priėmimo nagrinėti teisme klausimą, netenkinęs pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento 2017 m. balandžio 11 d. sprendimui Nr. A51-22077/17(2.9.4.9-UK7) apskųsti, pagrįstai atsisakė priimti ir pareiškėjo prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, paduotą ABTĮ 113 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. kai tai susiję su individualia byla.

Teisėjų kolegija pažymi, kad šia nutartimi neribojama pareiškėjo teisė kreiptis į teismą su abstrakčiu pareiškimu ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ABTĮ 112 straipsnyje nustatyta tvarka.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai vertino bylos faktines aplinkybes bei taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį atsisakyti priimti pareiškėjo skundą, kuri paliekama nepakeista, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Pareiškėjo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                   Artūras Drigotas

                                                                                                Ramutė Ruškytė

Skirgailė Žalimienė