Administracinė byla Nr. ATP-721-487/2013
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02192-2013-3
Procesinio sprendimo kategorija: 50.1.1.; 52.2
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2013 m. liepos 8 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutarimo, kuriuo V. V. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso ( toliau - ATPK) 187 str. 2 d. 300 (trijų šimtų) litų bauda,
n u s t a t ė :
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 10 d. nutarimu V. V. nubaudė pagal ATPK 187 str. 2 d. dėl to, kad jis 2013-02-12 15.50 val. R. J. g. 7, Vilniuje, vengė būti atvesdinamas į Vilniaus miesto 5 policijos komisariatą pagal priimtą nutarimą atvesdinti, t.y, nevykdė teisėto policijos pareigūnų reikalavimo vykti į Vilniaus miesto 5 policijos komisariatą.
Apeliaciniu skundu V. V. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-10 nutarimą.
Nurodo, kad atvykę policijos pareigūnai parodė tarnybinius pažymėjimus, tačiau jis negalėjo jų įskaityti. Išėjus į lauką važiuoti į policijos komisariatą, jis pastebėjo, jog policijos automobilis yra be skiriamųjų ženklų, kas sukėlė jam įtarimų, nes jis tuo metu konfliktavo su seserimi, kuri jį nuolat gąsdindavo. Apeliantas pamanė, kad jį ketinama iškeldinti iš buto, paprašė policijos pareigūnų iškviesti policijos įgaliotinį, bet šie atsisakė tai padaryti. Pažymi, jog pareigūnai netiksliai parodė, jog teismo sprendimą atvesdinti apeliantą jis galėjo perskaityti, akinius turėjo. Atkreipia dėmesį į tai, jog asmens kratos metu akiniai iš jo paimti nebuvo. Pažymi, kad vėliau iškvietė policiją, tačiau, nesulaukus jos atvykimo, buvo skubiai išvežtas į policijos komisariatą.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio įgaliotasis atstovas prašo apeliacinio skundo netenkinti.
Nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pažymi, jog nepaklusimas teisėtam pareigūnų reikalavimui patvirtintas įrodymų visuma, todėl V. V. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal ATPK 187 str. 2 d.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
ATPK 30211 str. numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Tinkamas įrodymų vertinimas yra viena iš teismo priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų. Pagal ATPK 256 str. nuostatas, įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teismas negali teikti pirmenybės atitinkamiems įrodymams. Be to, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, kuris turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu.
Įvertinus byloje esančią medžiagą ir pirmosios instancijos teismo nutarimą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, išsamiai ir betarpiškai išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino.
Administracinio teisės pažeidimo protokolas V. V. surašytas ir jis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutarimu pripažintas kaltu, padarius ATPK 187 str. 2 d. numatytą pažeidimą, už tai, kad 2013-02-12 15.50 val. R. J. g. 7, Vilniuje, nevykdė teisėto policijos pareigūnų reikalavimo vykti į Vilniaus miesto 5 policijos komisariatą.
ATPK 187 str. 2 d. numatyta, kad policijos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimas, reiškiamas žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu, – užtraukia baudą nuo 300 Lt iki 500 Lt arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų.
ATPK 187 str. 2 d. yra numatytos dvi savarankiškų pažeidimų, už kuriuos asmuo gali būti traukiamas atsakomybėn, sudėtys, todėl tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu pagal šį straipsnį, pakanka nustatyti vienos iš veikų požymius, t.y. arba pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, arba jo garbės ir orumo įžeidimą. Pirmuoju atveju pareigūnas turi vykdyti pareigas, jo veikla ir veiksmai turi būti teisėti, t.y. jie turi būti numatyti įstatyme ar poįstatyminiame akte (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 23 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. N62 – 841/2006). Antruoju atveju turi būti konstatuotas asmens įžeidimas ne dėl jo asmeninių savybių, o dėl turimo pareigūno statuso (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 20 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. N12-634/2005).
Nors V. V. savo kaltės dėl jam inkriminuoto teisės pažeidimo nepripažino, jo kaltė yra įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 18P-2327013-13 9b.l.2), registruotų įvykių pažyma (b.l.3), policijos pareigūnų L. A. ir M. T. tarnybiniais pranešimais (b.l.4, 5), jų teisme duotais paaiškinimais, iš dalies administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimu ir kita bylos medžiaga.
Vilniaus miesto 5 policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjas M. T. tiek tarnybiniame pranešime (b.l. 4), tiek apklaustas liudytoju teismo posėdyje, nurodė, kad pagal tyrėjos J. B. nutarimą reikėjo atvykti pas V. V. į namus ir jį atvesdinti. Jis su kolega L. A. apie 16.00 val. nuvažiavo į J. g. 7, Vilniuje, buto numerio neatsimena, pakilo laiptais į antrą ar trečią aukštą. V. V. ruošėsi išeiti, ar buvo įėjęs, nes buto durys buvo atidarytos, jie susitiko tarpduryje. Jie V. V. prisistatė, parodė tarnybinius pažymėjimus, tyrėjos nutarimą atvesdinti, paprašė nedelsiant važiuoti kartu į komisariatą pas tyrėją, nes nutarimas buvo atvesdinti būtent tą dieną ir tuo laiku, kai jie atvyko. Pradžioje V. V. reagavo normaliai, po to kategoriškai atsisakė sėsti į tarnybinį automobilį, nepakluso jų reikalavimams, klausinėjo, kodėl automobilis neturi policijos skiriamųjų ženklų, kas jie aplamai yra, reikalavo prisistatyti, jie tris kartus rodė jam pažymėjimus, paskutinį kartą lauke - kriminalinės policijos ženkliuką. V. V. paaiškino, kad jie yra kriminalistai ir uniformų nenešioja, jie pristatys jį į 5-ą policijos komisariatą pas tyrėją, tyrėja jam viską paaiškins. Galiausiai jam buvo uždėti antrankiai ir jis buvo pasodintas į automobilį.
Vilniaus miesto 5 policijos komisariato vyresnysis tyrėjas L. A. tiek tarnybiniame pranešime (b.l. 5), tiek apklaustas liudytoju teismo posėdyje, nurodė analogiškas aplinkybes, kaip liudytojas M. T..
Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad V. V. dėl pažeidimo kaltės nepripažino, paaiškino, kad tą dieną jis grįžo namo apie 12 val. Apie 15 val. pakeitė laiptinėje lemputes ir ėjo namo, nešdamasis senas lemputes ir kėdę, buto durų neuždarė, nes rankos buvo užimtos. Išgirdo, kad kažkas nepaskambinęs įėjo į butą. Jis pamatė, kad koridoriuje stovi du vyrai, kurių paklausė, ko jiems reikia, kas jie tokie. Šie atsakė, kad yra policininkai, paaiškino, kad atvažiavo jo atvesdinti. Jie buvo apsirengę civiliniais rūbais, todėl jų paklausė, iš ko jam matyti, kad jie policininkai, ar yra kažkoks orderis, jam atsakė, kad nieko nėra, jie jo neareštuoja, tik atvesdina. Jokio sprendimo jam niekas nerodė. Jis nesuprato, kad tie vyrai yra policininkai. Tada jie išėmė ir parodė piniginę ar įdėklą su kažkokiais pažymėjimais. Jis be akinių nieko negalėjo įskaityti tuose pažymėjimuose, diena buvo miglota. Jis be jokių ginčų išėjo į laiptinę, bet mašina buvo ne policijos. Jis pasakė, kad, kol neįsitikins, kad jie policininkai, niekur su jais nevažiuos. Vienas vyriškis atsegęs striukę parodė, kad pas jį yra pistoletas, pasakė: „sėskis į mašiną“. Jis prašė iškviesti Karoliniškių policijos nuovados įgaliotinį, nuovada buvo už 20 metrų. Jis paskambino telefonu Nr. 112 ir iškvietė policijos ekipažą, tačiau tie du vyrai jo nelaukė, uždėjo jam antrankius, pasodino į automobilį ir jie nuvažiavo. Jis nesupranta, kokių policininkų reikalavimų nevykdė. Jis viską vykdė, tik norėjo įsitikinti, kas yra tie žmonės.
Lietuvos Respublikos Policijos veiklos įstatymo 16 str. 1 d. numatyta, kad šis ir kiti įstatymai suteikia policijos pareigūnui teisę, įgyvendinant policijos uždavinius, reikalauti, kad tiesiogiai jam nepavaldūs asmenys vykdytų jo teisėtus nurodymus, o jų nevykdymo ar pasipriešinimo atveju panaudoti prievartą; 16 str. 2 d., nustato, kad įstatymais pagrįsti policijos pareigūnų reikalavimai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Už šių reikalavimų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. LR BPK 142 str. 2 d. numatyta, kad asmenį atvesdina policija ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartimi.
Kaip nustatyta byloje, policijos pareigūnai vykdė ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimą atvesdinti, todėl, kaip teisingai konstatavo apylinkės teismas, jų reikalavimas V. V. važiuoti su jais į komisariatą buvo pagrįstas ir teisėtas.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pas V. V. atvykę policijos pareigūnai tinkamai neprisistatė. Šis apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas.
Policijos veiklos įstatymo 21 str. 3 d. nustatyta, kad vykdydamas tarnybines pareigas, policijos pareigūnas privalo prisistatyti. Jei policijos pareigūnas neturi skiriamųjų policijos ženklų (specialios aprangos (uniformos) arba specialaus tarnybinio ženklo) arba jei asmuo reikalauja, policijos pareigūnas privalo pateikti tarnybinį pažymėjimą.
Kaip matyti iš liudytojų policijos pareigūnų parodymų, jie buvo be skiriamųjų policijos ženklų, t.y. uniformos, tačiau jie prisistatė, parodė V. V. savo tarnybinius pažymėjimus ir kriminalinės policijos ženkliukus. Pažymėtina, kad šių aplinkybių nei teisme, nei apeliaciniame skunde neneigė ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Kaip teisingai konstatavo apylinkės teismas, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nurodyta aplinkybė, neva, jis be akinių neįskaitė jam rodomų tarnybinių pažymėjimų, todėl nebuvo įsitikinęs, kad reikalavimą pareiškę asmenys yra policijos pareigūnai, nešalina V. V. administracinės atsakomybės už jų reikalavimų nevykdymą.
Be to, pažymėtina, kad V. V. bendravo su policijos pareigūnais namuose, anot pareigūnų liudijimų, jam ne vieną kartą buvo rodomai tarnybiniai pažymėjimai, todėl jis turėjo galimybę ir pakankamai laiko imtis priemonių įskaityti tarnybiniuose pažymėjimuose nurodytą informaciją - užsidėti akinius (pagal liudytojo L. A. parodymus, jis skaitė nutarimą, būdamas su akiniais).
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, skundžiamo nutarimo naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, V. V. pažeidimas, numatytas ATPK 187 str. 2 d., yra visiškai įrodytas, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t.y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p.,
n u t a r i a:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutarimą palikti nepakeistą, V. V. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėja Jolanta Čepukėnienė