Baudžiamoji byla Nr. 1A-53-581/2020

                                          Teisminio proceso Nr.1-01-1-61012-2018-4

            Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.19.6.;2.4.6.6.1.

 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 26 d.

          Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Valdo Petro Meidaus, Jolantos Raščiuvienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Ritai Padvilikienei,

dalyvaujant prokurorams Jolitai Pocienei ir Sauliui Daunoravičiui,

gynėjui Algirdui Misevičiui,

išteisintajai A. N.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Sauliaus Daunoravičiaus apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2019 m. gruodžio 5 d. nuosprendžio, kuriuo A. N. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 229 straipsnį išteisinta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu – nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikinta.

Panaikintas taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas.

Civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė : 

1. A. N. išteisinta iš kaltinimo, kad ji, būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, netinkamai atliko savo pareigas, dėl to valstybė patyrė didelės žalos, o būtent:

1.1. A. N., pagal (duomenys neskelbtini) darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dirbdama Valstybės įmonės Registrų centro (duomenys neskelbtini) skyriaus registratore ir turėdama administracinius įgaliojimus, dėl neatsargumo netinkamai atlikdama savo tarnybines pareigas, pažeidė

1996-09-24 Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo Nr. I-1539 (Valstybės žinios, 1996-10-16, Nr. 100-2261) 5 straipsnio 2 dalį, numatančią, kad „Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti“,

taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-04-23 nutarimu Nr. 379 (TAR, 2014-04-30, Nr. 4930) patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų 12 punktą numatantį, kad teritoriniai registratoriai: „tvarko registro duomenis – nuostatų nustatyta tvarka juos įrašo, pakeičia, panaikina...“ (12.1. p), „priima sprendimus dėl registro objekto įregistravimo ir išregistravimo, registro duomenų pakeitimo“ (12.4. p.), tų pačių nuostatų 69 punktą, kuris numato, kad „Daiktinės teisės išregistruojamos, kai daiktinės teisės turėtojas netenka savo daiktinės teisės arba ją perleidžia ir įregistruojamas kitas daiktinės teisės turėtojas arba žūva ar išnyksta pats nekilnojamasis daiktas“.

1.2. Be to, A. N., atlikdama jai pavestas funkcijas, apibrėžtas 2009-10-27 Valstybės įmonės Registrų centro (duomenys neskelbtini) filialo Direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų Valstybės įmonės registrų centro (duomenys neskelbtini) skyriaus Registratoriaus pareiginių instrukcijų 5 punkte, t. y.: „registruoti nekilnojamąjį turtą ir teises į jį nekilnojamojo turto registre bei tvarkyti registro duomenis dokumentiniame bei kompiuteriniame pavidale“ (5.1. p.); „atlikti pateiktų registravimui dokumentų ekspertizę...“ (5.2. p.); „išduoti nekilnojamojo turto nuosavybės ar kitas teises įrodančius dokumentus“ (5.5 p.) bei pagal 7 punktą būdama atsakinga už: „įstatymų, nutarimų bei kitų teisės aktų ir įmonės metodinių nurodymų vykdymą“ (7.1. p.); „tinkamą bei savalaikį pavestų darbų atlikimą“ (7.2. p.); „teisingą duomenų įvedimą į nekilnojamojo turto registro duomenų bazę“ (7.4. p.), dėl savo nusikalstamo nerūpestingumo nepaisė šių jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, taigi, netinkamai atliko savo tarnybines pareigas, t. y.:

1.3. 2017-12-27 Valstybės įmonės Registrų centro (duomenys neskelbtini) skyriaus patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), priėmė pareiškėjo J. T., įgalioto atstovo D. S., prašymą dėl J. T. nuosavybės teisės registracijos į 3,0698 ha sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)) dalį, suformavo užsakymą bei atmestinai bei nerūpestingai išnagrinėjusi J. T. nuosavybės teisių įregistravimo į žemės sklypą teisinį pagrindą – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017-12-20 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo nuspręsta atkurti nuosavybės teises į piliečiui J. T., tenkančią nekilnojamojo turto dalį 0,6096 ha vandens telkinio perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertę turėtajam 3,0698 ha žemės sklypo dalį, esančią 18,6615 ha, miškų ūkio paskirties žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), valdomame su Lietuvos Respublika, savo sprendimu (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registre neteisėtai įregistravo J. T. nuosavybės teises ne į 3,0698 ha žemės sklypo dalį, o į visą 18,6615 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)), ko pasekoje buvo išregistruota Lietuvos Respublikos nuosavybės ir Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės Ūkio ministerijos patikėjimo teisės į 15,5917 ha žemės plotą ir valstybei padaryta didelė 62 662,57 eur turtinė žala.

2. Skundu prokuroras prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2019 m. gruodžio 5 d. nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį – pripažinti A. N. kalta pagal BK 229 straipsnį ir nubausti ją 1 300 MGL (65 000 Eur) dydžio bauda ir iš jos valstybei priteisti 62 662,57 Eur. 

2.1. Skunde apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog A. N. negalėjo numatyti, jog D. S., žinodamas, kokie sklypai turi būti įregistruoti, pasinaudos padaryta klaida ir sklypus perparduos. Iš A. N. parodymų matyti, kad 2017 m. gruodžio mėn. D. S. eilinį kartą atnešė krūvą dokumentų dėl 11 sklypų registravimo; atnešė žemėtvarkos sprendimus, pateikė dokumentą ir buvo rašomas prašymas registruoti; darbai buvo atliekami ne skubos tvarka, t. y. per 10 darbo dienų; 2018 m. sausio mėn. ji įregistravo J. T. nuosavybę į žemės sklypus. Prokuroras nurodo, kad iš šių parodymų yra akivaizdu, kad D. S. A. N. buvo žinomas kaip nuolatinis klientas, o ne pirmą kartą matomas asmuo, taigi, ji negalėjo nežinoti ar bent numanyti, kad D. S. minėtus sklypus ketina perleisti kitiems asmenims. Taip pat akivaizdu, kad sklypų registracija buvo užsakyta ne skubos tvarka, todėl A. N. turėjo galimybę registraciją atlikti stropiai ir turėdama tam pakankamai laiko. 

2.2. Prokuroras nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nesąžiningai veikė būtent įgaliotas asmuo, kuris pardavė visą žemės sklypą ir nesiėmė veiksmų, kad būtų ištaisyta klaida, ir kad klaidą buvo galima ištaisyti iki įgaliotas asmuo pardavė sklypą. Skunde teigiama, kad jokių veiksmų, kad būtų ištaisyta klaida nesiėmė būtent pati A. N.. Būtent ji 2018-01-16 Nekilnojamojo turto registre neteisėtai įregistravo J. T. nuosavybės teises ne į 3,0698 ha žemės sklypo dalį, o į visą 18,6615 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)), ko pasekoje buvo išregistruota Lietuvos Respublikos nuosavybės ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į 15,5917 ha žemės plotą, tačiau nors pati pripažino padariusi klaidą, tačiau ir turėdama nuolatines pajamas, savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, tačiau iki pat bylos nagrinėjimo pabaigos neatlygino nė dalies padarytos žalos. Dėl A. N. veiksmų žala valstybei atsirado jau 2018-01-16, kai ji Nekilnojamojo turto registre neteisėtai įregistravo J. T. teises į 18,6615 ha žemės sklypą, o ne vėliau, kai šis sklypas buvo perleistas kitiems asmenims. Prokuroras teigia, kad jokie kiti reikšmingi veiksmai prie didelės žalos valstybei kilimo neprisidėjo ir jos nenulėmė, nes didelės žala jau buvo atsiradusi.

2.3. Prokuroras nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog A. N. veikoje nenustatyta BK 229 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties būtinojo objektyviojo požymio – priežastinio ryšio tarp veikos ir pasekmių. Būtent dėl A. N. veiksmų (įregistravimo J. T. nuosavybės teises ne į 3,0698 ha žemės sklypo dalį, o į visą 18,6615 ha žemės sklypą) buvo išregistruota Lietuvos Respublikos nuosavybės ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į 15,5917 ha žemės plotą. Prokuroras teigia, kad pasekmės ir žala valstybei atsirado būtent dėl šių paminėtų A. N. veiksmų.

2.4. Prokuroras teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįžvelgė sukeltų padarinių atsispindėjimo kaltininko sąmonėje. Nurodo, jog A. N. VĮ „Registrų centras“ registratorės pareigose dirbo jau ilgą laiką ir turi pakankamą kvalifikaciją bei sukaupusi reikiamą patirtį. Dar 2017-12-27 priėmė pareiškėjo J. T., įgalioto atstovo D. S., prašymą dėl J. T. nuosavybės teisės registracijos į 3,0698 ha sklypo dalį, suformavo užsakymą ir po ko, ne skubos tvarka, 2018-01-16 Nekilnojamojo turto registre neteisėtai, dėl savo nerūpestingumo įregistravo J. T. nuosavybės teises ne į 3,0698 ha žemės sklypo dalį, o į visą 18,6615 ha žemės sklypą. A. N. pagal savo kompetenciją ir būtinus tarnybos interesams užtikrinti aprašytus veiksmus atliko sąmoningai, juos įvertinusi, iš anksto apgalvojusi ir suprasdama šių jos veiksmų svarbą bei pasekmes. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad A. N. nesuvokė, kad daroma nusikalstama veika, ir pabrėžia, jog ji yra kaltinama netyčinės nusikalstamos veikos padarymu, todėl jei byloje būtų surinkta duomenų apie tai, kad ji suvokė, kad savo veikimu ar neveikimu darė nusikalstamą veiką, būtų siekusi padarinių, tada jos veika būtų kvalifikuota pagal kitą BK normą.

3. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė skundą tenkinti, o išteisintoji ir jos gynėjas – atmesti.

4. Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, apeliacinio skundo argumentus bei skundžiamą nuosprendį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas teisingam bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes bei priėmė teisėtą nuosprendį ir pagrįstai A. N. išteisino iš kaltinimo pagal BK 229 straipsnį.

5. Pagal BK 229 straipsnį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, dėl neatsargumo neatlikęs savo pareigų ar jas netinkamai atlikęs, jeigu dėl to valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos. Savo pareigų neatlikimas yra neteisėtas valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neveikimas, t. y. tų pareigų, kurios priklauso jo kompetencijai ir yra būtinos tarnybos interesams užtikrinti, neatlikimas, nepasinaudojimas savo teisėmis, kurias suteikia teisės aktai, o netinkamas savo pareigų atlikimas – yra pareigų vykdymas ne taip, kaip to reikalauja teisės aktai, arba nekokybiškai, atmestinai, tai irgi iš esmės teisės aktų reikalavimų nevykdymas savo darbinėje veikloje, t. y. neveikimas. Kadangi BK 229 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, veika laikoma baigtu nusikaltimu tik kilus baudžiamajame įstatyme numatytiems padariniams – didelei turtinio ar kitokio pobūdžio žalai valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui.

5.1 Taip pat būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių. Kvalifikuojant veiką kaip tarnybos pareigų neatlikimą labai svarbu nustatyti: 1) kad būtent kaltininko veika buvo padarytos žalos priežastis, t. y. kad tarp kaltininko veikos ir kilusių padarinių yra teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys, nes šie padariniai buvo dėsningas kaltininko veikos rezultatas; 2) jo kaltę (nusikalstamą pasitikėjimą ar nusikalstamą nerūpestingumą) dėl padarytos žalos.

5.2. Šių požymių nustatymas ar paneigimas yra svarbiausias ir nagrinėjamos bylos aspektas sprendžiant klausimą, ar pagrįstai A. N. išteisinta iš kaltinimo dėl neatsargumo netinkamai atlikusi savo tarnybines pareigas (BK 229 straipsnis).

6. Bylos duomenimis laikotarpiu A. N. nuo 2017–12–27 iki 2018–01–16 dirbo Valstybės įmonės Registrų centro (duomenys neskelbtini) skyriaus registratore ir pagal kompetenciją turėjo registruoti nekilnojamąjį turtą ir teises į jį nekilnojamojo turto registre bei tvarkyti registro duomenis dokumentiniame bei kompiuteriniame pavidale“ (5.1. p.); „atlikti pateiktų registravimui dokumentų ekspertizę...“ (5.2. p.); „išduoti nekilnojamojo turto nuosavybės ar kitas teises įrodančius dokumentus“ (5.5 p.) bei pagal 7 punktą buvo atsakinga už: „įstatymų, nutarimų bei kitų teisės aktų ir įmonės metodinių nurodymų vykdymą“ (7.1. p.); „tinkamą bei savalaikį pavestų darbų atlikimą“ (7.2. p.); „teisingą duomenų įvedimą į nekilnojamojo turto registro duomenų bazę“ (7.4. p.),  (2009-10-27 Valstybės įmonės Registrų centro (duomenys neskelbtini) filialo Direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinta Valstybės įmonės registrų centro (duomenys neskelbtini) skyriaus Registratoriaus pareiginė instrukcija 1 t., b.l . 136–138).  

6.1. Byloje nustatyta ir dėl to ginčo nėra, jog A. N. 2017-12-27 Valstybės įmonės Registrų centro (duomenys neskelbtini) skyriaus patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), priėmė J. T., įgalioto atstovo D. S., prašymą dėl J. T. nuosavybės teisės registracijos į 3,0698 ha sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) dalį, suformavo užsakymą bei išnagrinėjusi J. T. nuosavybės teisių įregistravimo į žemės sklypą teisinį pagrindą – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017-12-20 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo nuspręsta atkurti nuosavybės teises į piliečiui J. T., tenkančią nekilnojamojo turto dalį 0,6096 ha vandens telkinio perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertę turėtajam 3,0698 ha žemės sklypo dalį, esančią 18,6615 ha, miškų ūkio paskirties žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), valdomame su Lietuvos Respublika, savo sprendimu 2018-01-16 Nekilnojamojo turto registre neteisėtai įregistravo J. T. nuosavybės teises ne į 3,0698 ha žemės sklypo dalį, o į visą 18,6615 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)), ko pasekoje buvo išregistruota Lietuvos Respublikos nuosavybės ir Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės Ūkio ministerijos patikėjimo teisės į 15,5917 ha žemės plotą. 

6.2. Šios bylos įrodymais taip pat nustatyta, jog po to, kai A. N. atliko 6.1. punkte nurodytus veiksmus jos darbą privalėjo patikrinti Registrų centro (duomenys neskelbtini) filialo skyriaus vedėja D. M., kuriai A. N. buvo pavaldi (Valstybės įmonės registrų centro (duomenys neskelbtini) skyriaus registratoriaus pareiginės instrukcijos 1 punktas (1 t., b. l. 80–81)). Tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teisme ši liudytoja patvirtino, kad turėdavo patikrinti žemesnės grandies darbuotojų išduotus dokumentus, bet dėl didelės darbų apimties tai padaryti buvo neįmanoma, tikrindavo pasirinktinai (3 t., b. l. 4, 167). Nors teismui nebuvo pateikta šios liudytojos pareiginė instrukcija, tačiau tiek išteisintosios, tiek pačios D. M. bei liudytojų S. G., V. S. parodymais nustatyta, jog A. N. suruošti klaidingi dokumentai nebuvo patikrinti, dėl ko D. M. buvo skirta drausminė nuobauda už darbo pareigų pažeidimą (3 t., b. l. 149). 

6.3. Taip pat nustatyta, jog Valstybės įmonės registrų centro (duomenys neskelbtini) filialo skyriaus registratorė V. S., 2018–05–10, ruošdama pažymą sandoriui (2018–05–16 pirkimo – pardavimo sutartis (1 t., b. l. 33–41)), nepatikrino nuosavybės teisės į daiktą, t. y. registruoto sklypo duomenų su pirminio dokumento originalu – formavo pažymą, dokumentus, kuriuos siuntė notarui dėl pardavimo sandorio sudarymo, jų nepatikrinusi, vadovavosi prieš tai A. N. suformuotais neteisingais įrašais ir išdavė klaidingą pažymą sandoriui. Liudytoja apklausta V. S. nurodė, jog pagal notaro užklausimą sandoriui sudaryti turi būti pateiktas visas tikslus išrašas, tačiau ji to nepadarė, A. N. padarytos klaidos nepastebėjo, notarui pateikė dokumentus, kurie buvo A. N. įregistruoti, kaip teisingus (3 t., b. l. 24–25). Bylos dokumentai nurodo, jog V. S. veiksmai buvo pripažinti, kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, ir už tai ji buvo nubausta drausmine tvarka (3 t., b. l. 149).  

6.4. Taip pat bylos duomenys nurodo, jog 2018–05–16 (duomenys neskelbtini) savivaldybės 1–ojo notarų biuro notarė A. B., 2018–05–16 tvirtindama žemės sklypo pirkimo – pardavimo sandorį, vadovavosi VĮ Registrų centras 2018–05–11 jai pateiktu Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu ir netikrino VĮ Registrų centro pateiktų duomenų su pirminiais dokumentais.

6.4.1. Be to, liudytoja notarė A. B. teigė (3 t., b. l. 94), jog pagrindas sandoriui forminti buvo ne VĮ Registrų centro, o Nacionalinės žemės tarnybos (toliau NŽT) pažyma, kurią ji pagal prašymą gavo iš NŽT, jog J. T. gali parduoti sklypą. NŽT pareigūnai V. K. ir R. G. taip pat nurodė, jog išduodant pažymas, jie duomenų tikrinimą grindė vadovaudamasi tik pirminiu VĮ Registrų centro išrašu, o ne Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017-12-20 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 28–29).

6.4.2. Iš bylos duomenų matyti, jog 2018 m. sudarytais žemės sklypo pirkimo pardavimo sandoriais 18,6615 ha ploto žemės sklypas buvo perleistas kitų asmenų nuosavybėn, o būtent: 2018–05–16 J. T., kuriam atstovavo F. U., pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) visą žemės sklypą (18,6615 ha), registro Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pardavė M. K. už 5 400 Eur (notarė A. B.), kuri 2018–05–23 pirkimo pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (notaras M. L.) visą sklypą pardavė UAB „I.“ už 75 000 Eur ( 1 t., b. l. 33–71).

7. Teismų praktikoje pripažįstama, jog sprendžiant dėl asmens kaltės dėl BK 229 straipsnyje numatyto nusikaltimo nepakanka konstatuoti, kad jis pažeidė tam tikrų norminių aktų reikalavimus, bet būtina nustatyti, kokiu konkrečiai neteisėtu veikimu ar neveikimu jis padarė valstybei juridiniam ar fiziniam asmeniui žalą ir kad būtent šis veikimas ar neveikimas buvo patirtos žalos priežastis. Nustatant priežastinį ryšį kaip nusikalstamos veikos sudėties požymį turi būti atsižvelgta į tai, ar kaltininko veika buvo būtina sąlyga žalai kilti (be jos ji nekiltų), ar žala buvo dėsningas (neatsitiktinis) padarinys. Tais atvejais, kai padariniai nulemti ne vienos, bet kelių priežasčių, būtina įvertinti, kokią įtaką padariniams atsirasti turėjo kaltininko veika, palyginti su kitais veiksniais, prisidėjusiais prie padarinių kilimo. Priežastinio ryšio savaime nepaneigia aplinkybės, kad žala atsirado ne iš karto, bet praėjus kuriam laikui po kaltininko veikos, kad žalos galbūt buvo galima išvengti laiku atlikus pareigas ir pan. Kita vertus, priežastinis ryšis gali būti paneigtas nustačius, kad žalą lėmė ne kaltininko veika, bet kita priežastis.

7.1. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog visi paminti duomenys pirmosios instancijos teismo buvo teisingai įvertinti kaip nesudarantys pagrindo A. N. veiksmų pripažinti nusikalstamais, kadangi nėra nustatytas priežastinis ryšis tarp A. N. ir kilusių padarinių (žemės sklypo pardavimo), kadangi kitų (nutarties 6.3. – 6. 4. punktai) asmenų atliktų veiksmų reikšmė kilusių padarinių atžvilgiu yra reikšminga. Priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo prokuroras, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad nesąžiningai veikė ir įgaliotas asmuo, kuris pardavė visą žemės sklypą ir nesiėmė veiksmų, kad būtų ištaisyta klaida, ir kad klaidą buvo galima ištaisyti iki įgaliotas asmuo pardavė sklypą. Ir nors prokuroras apeliaciniame skunde teigia, jog jokie kiti reikšmingi veiksmai prie didelės žalos valstybei kilimo neprisidėjo ir jos nenulėmė, nes didelės žala jau buvo atsiradusi, t. y. dėl A. N. veiksmų žala valstybei atsirado jau 2018-01-16, kai ji Nekilnojamojo turto registre neteisėtai įregistravo J. T. nuosavybės teises į 18,6615 ha žemės sklypą, o ne vėliau, kai šis sklypas buvo perleistas kitiems asmenims, tačiau, apeliacinės instancijos teismas su tokiu argumentu nesutinka, kadangi jis prieštarauja valstybinio kaltintojo pozicijai dėl kaltinime nurodytos padarytos didelės žalos dydžio (62 662,57 Eur), kuris inkriminuotas, įvertinus po išteisintosios atliktų veiksmų įvykusias vėlesnes aplinkybes, t. y. ginčo sklypo perpardavimo aplinkybes (nutarties 6.4.2. punktas). 

8. Taip pat iš Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus ieškinio (1 t., b. l. 140–145), LITEKO duomenų matyti, jog Panevėžio apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo Panevėžio apygardos prokuratūros, ginant viešąjį interesą, civilinis ieškinys atsakovams VĮ Registrų centras, J. T., M. K., UAB „I.“, tretieji asmenys byloje pripažinti Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, A. N., D. S. bei notarai M. L., A. B. (Nr. (duomenys neskelbtini)). Prašoma panaikinti J. T. nuosavybės teisės registraciją į žemės sklypo, registro (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį 15,5917 ha žemės sklypo plotą; pripažinti negaliojančia ir panaikinti 2018–05–16 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl žemės sklypo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pardavimo; pripažinti negaliojančia ir panaikinti 2018–05–23 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl žemės sklypo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pardavimo; taikyti vindikaciją – išreikalauti iš UAB „I.“ neteisėto valdymo ir grąžinti valstybės nuosavybėn žemės sklypo, registro Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalį – 15,5917 ha plotą; taikyti restituciją ir priteisti iš M. K. 75 000 Eur UAB „I.“; taikyti restituciją ir priteisti iš J. T. 5 400 Eur M. K. naudai. Taigi, civilinėje byloje yra sprendžiama padarytos žalos klausimas. Esant nustatytoms aplinkybėms, šioje baudžiamojoje byloje šios nutarties priėmimo momentu pripažinti, jog padaryta žala yra 62 662,57 Eur dydžio, kai žalos klausimas neišspręstas, nėra teisinio pagrindo. 

9. Kasacinėje teismų praktikoje yra išaiškinta, jog BK 229 straipsnyje padarytos veikos kvalifikavimui būtina nustatyti, kaip netinkamų pareigų atlikimu sukelti padariniai atsispindėjo kaltininko sąmonėje. Nusikalstamas nerūpestingumas yra tada, kai asmuo, konkrečiai nenumatydamas pavojingų pasekmių, ignoruoja visuomenės interesus, nepakankamai apdairiai vykdo tarnybines ir profesines pareigas, nesilaiko įstatymų ir kitų norminių aktų reikalavimų. Nusikalstamam nerūpestingumui būtinas intelektualusis kaltės elementas. Baudžiamajame įstatyme vartojama sąvoka „turėjo“ apibūdinama objektyviais kriterijais ir pateikia nominalų konkrečios situacijos vertinimą bei pareigą numatyti savo veikos pavojingus padarinius, o sąvoka „galėjo“ reiškia subjektyvias asmens savybes, kurių dėka asmuo turi realią galimybę numatyti pavojingus savo veikos padarinius. Tačiau vien galėjimas ir turėjimas numatyti padarinius nesudaro pagrindo kvalifikuoti veika pagal BK 229 straipsnį, nes kaltininkas, be to, dar turi suvokti ir sugebėti įvertinti savo veikos padarinių dydį (kasacinė nutartis Nr. 2K–P–1/2014).

10. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog A. N. netinkamai atliko savo tarnybines pareigas ir pažeidė kaltinime nurodomus teisės aktus (nutarties 1.1., 1.2. punktai) ir dėl to visiškai pagrįstai buvo nubausta drausmine tvarka (3 t., b. l. 150), tačiau šiuo atveju byloje nėra pakankamų įrodymų, jog būtų galima susieti objektyvius padarinius su konkrečiomis sąlygomis ir A. N. galimybe suvokti bei įvertinti esamą situaciją bei netinkamu pareigų atlikimu sukeltus padarinius. Apeliaciniame skunde dėstomi jau šioje nutartyje minėti argumentai, o taip pat tai, jog sklypų registracija buvo užsakyta ne skubos tvarka, todėl A. N. turėjo galimybę registraciją atlikti stropiai ir turėdama tam pakankamai laiko; pripažinusi padariusi klaidą, iki pat bylos nagrinėjimo pabaigos neatlygino nė dalies padarytos žalos valstybei, nepagrindžia A. N. neatsargios kaltės dėl jai inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 229 straipsnyje.

11. Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija daro išvadą, kad A. N. veikoje nėra BK 229 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių: kaltės – nusikalstamo nerūpestingumo pagal BK 16 straipsnio 3 dalyje nurodytos šios kaltės rūšies požymius bei priežastinio ryšio tarp A. N. veikos ir kilusių padarinių. 

12. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos išvadų ir negali būti vertinami kaip pagrindas naikinti skundžiamą nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams bei daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir A. N. atžvilgiu priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, dėl ko Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2019 m. gruodžio 5 d. nuosprendžio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti nėra pagrindo. 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Sauliaus Daunoravičiaus apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                 Valdas Ciesiūnas

Valdas Petras Meidus

Jolanta Raščiuvienė