Civilinė byla Nr. e2-7066-647/2019
Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01865-2019-4
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S U Ž A K I Ų
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. rugpjūčio 6 d.
Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Alfredas Juknevičius,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „NEO Finance“ ieškinį atsakovui P. K. dėl įsiskolinimo priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė:
ieškovas AB „NEO Finance“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo P. K. 2 239,24 Eur skolą (negrąžintą kreditą), 245,13 Eur mokėjimo palūkanas, paskaičiuotas iki 2019-06-12, t. y. iki kreipimosi į teismą dienos, 1 572,63 Eur tarpininkavimo mokestį, 25,00 procentų mokėjimo palūkanas už negrąžintą 2 239,24 Eur vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 4,78 Eur sutartines palūkanas už laikotarpį nuo 2019-02-02 iki kreipimosi į teismą dienos, 5,00 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Jei byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba paruošiamasis procesinis dokumentas, prašo, kad būtų priimtas sprendimas už akių.
Atsakovui teismo pranešimas ir ieškinys su priedais įteikti įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 123 straipsnio 3 dalis). Iš atsakovo per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį negauta, todėl tenkintinas ieškovo prašymas dėl sprendimo už akių priėmimo (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad šalys 2018-09-28 sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Vartojimo kredito sutartis), kurios pagrindu ieškovas atsakovui suteikė 2 299,22 Eur dydžio kreditą 60 mėnesių laikotarpiui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą: 1 750,18 Eur palūkanų (metinių palūkanų norma 25,00 procentai), 315,85 Eur tarpininkavimo mokesčio. Ieškovas ieškinyje nurodo, jog atsakovas netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, todėl 2019-06-05 pranešimu nutraukė sutartį su atsakovu. Duomenų, kad atsakovas iki kreipimosi į teismą būtų atsiskaitęs su ieškovu, byloje nėra (CPK 12, 178 straipsniai). Atsakovas Kredito sutarties nutraukimo byloje neginčija.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalį vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Vadovaujantis CK 6.873 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.
Kadangi byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų ginčijęs sutarties sąlygas, kredito suteikimo faktą ar kredito sutarties nutraukimo neteisėtumą, taip pat nėra įrodymų apie gauto kredito grąžinimą, vadovaujantis aukščiau nurodytomis teisės normomis, ieškovui iš atsakovo priteistina 2 239,24 Eur negrąžinto kredito.
Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 245,13 Eur pelno palūkanų ir 25,00 procento pelno palūkanas už negrąžintą 2 239,24 Eur vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos (2019-06-12) iki visiško kredito grąžinimo dienos.
Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį ir 6.874 straipsnio 1 dalį, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą bei sumokėti palūkanas paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui šio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Paskolos santykiuose mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos yra numatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.872 straipsnio 1 dalyje. Atlyginimas palūkanų forma mokamas iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003).
Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas iki šiol nėra grąžinęs paimto kredito, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 245,13 Eur pelno palūkanų, paskaičiuotų iki kreipimosi į teismą dienos (2019-06-12) ir 25,00 procento pelno palūkanas už negrąžintą 2 239,24 Eur vartojimo kredito sumą iki visiško kredito grąžinimo dienos, yra pagrįstas ir tenkintinas. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas iš atsakovo prašo priteisti 245,13 Eur pelno palūkanas, skaičiuojamas iki 2019-06-12 ir 25,00 procentų dydžio metinių mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. irgi nuo 2019-06-12 iki visiško kredito grąžinimo dienos. Teismas pažymi, kad toks kreditoriaus prašymas laikytinas nepagrįstu, kadangi kreditorius už 2019-06-12 prašo priteisti dvigubas palūkanas. Atsižvelgiant į išdėstytą, šis ieškovo reikalavimas tenkintinas iš dalies ir ieškovui iš atsakovo priteistinos 25 procentų metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo 2 239,24 Eur sumos nuo 2019-06-13 iki visiško šios sumos grąžinimo dienos (CK 6.872 straipsnis).
Ieškovas, taikydamas 25,00 proc. metinę palūkanų normą pagal Sutartį, paskaičiavo atsakovui 4,78 Eur minimalių nuostolių atlyginimo funkciją atliekančių palūkanų už naudojimąsi vėluojama sumokėti suma nuo 2019-02-02 iki kreipimosi į teismą dienos (2019-06-12). Sutarčių bendrųjų sąlygų 6.1 punkte šalys sulygo, kad neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, jos skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Pažymėtina, kad palūkanos, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos (CK 6.71 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-08-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012), nes tiek kompensuojamųjų palūkanų, tiek netesybų tikslas yra kompensuoti dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius. Šalių teisė susitarti dėl kompensuojamųjų palūkanų ar netesybų dydžio ribojama įstatymu – Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta nuostata, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną (jų metinė norma, įvertinus Sutarties bendrųjų sąlygų 1.15 punktą, yra 18,00 procentų (0,05 x 360)) ir skaičiuojamos už ne ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi (Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 11 punktas). Teismas, įvertinęs ieškovo prašomų priteisti kompensuojamųjų palūkanų dydį (25 proc. metinių palūkanų) ir skaičiavimo laikotarpį (130 dienų, t. y. nuo 2019-02-02 iki 2019-06-12), sprendžia, kad jų dydis ir laikotarpis 38,89/100 dalimis (25 x 100/ 18) viršija Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodytą dydį. Dėl išdėstyto ieškovo 4,78 Eur paskaičiuotos palūkanos mažintinos iki 3,44 Eur kompensuojamųjų palūkanų (4,78 Eur x 100/144,44) (CK 6.261 straipsnis, 6.874 straipsnio 1 dalis).
Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 1 572,63 Eur sutarties tarpininkavimo mokesčio. Tarpininkavimo mokestį Sutarčių bendrosiose sąlygose šalys apibrėžia kaip vartojimo kredito gavėjo mokamą mokestį ieškovui, skirtą padengti ieškovo patiriamas išlaidas, susijusias su ieškovo valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu, kt. Šio mokesčio apskaičiavimo tvarka įtvirtinta Sutarčių bendrųjų sąlygų 5.3 punkte, kuriame nurodoma, kad tarpininkavimo mokestis susideda iš kelių dalių. Vieną jo dalį pagal Sutarčių bendrųjų sąlygų 5.3.1 punktą sudaro Sutarčių specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas (Sutarties specialiosiose sąlygose šios tarpininkavimo mokesčio dalies, nevertinant mėnesinių įmokų mokėjimo pradelsimo ateityje, dydis nurodytas apibrėžta 315,85 Eur suma, o kitą dalį pagal Sutarčių bendrųjų sąlygų 5.3.2 punktą sudaro 1,2 procento per mėnesį nuo vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus 5.3.1. punkte nustatyta tvarka priskaičiuotą sumą, kuriai pagal Sutarčių bendrųjų sąlygų 3.4 punktą taikoma 100 proc. nuolaida iki to momento, kol kredito gavėjas vėluoja apmokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 dienų. Nurodytos Sutarčių bendrųjų sąlygų nuostatos liudija, kad tarpininkavimo mokesčio dalis, įtvirtinta Sutarčių bendrųjų sąlygų 5.3.2 punkte, kaip ir dalis tarpininkavimo mokesčio dalies, įtvirtintos Sutarčių bendrųjų sąlygų 5.31 punkte, kuri skaičiuojama nuo priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos pagal Sutarčių specialiojoje dalyje nurodytą procentinį dydį (pagal Sutartį šis dydis yra 7,80 procento), yra mokama tik atsakovui pažeidus Sutarčių nuostatas, kas liudija, kad ši tarpininkavimo mokesčio dalis, nepaisant jai suteikiamo pavadinimo, yra tam tikra netesybų forma. Kitaip tariant, prievolė mokėti šią mokesčio dalį atsiranda tik kaip pažeidimo pasekmė. Kaip jau buvo minėta, pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį, pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną; netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Dėl šios priežasties, teismas mano esant pagrindą šį ieškovo reikalavimą tenkinti iš dalies, priteisiant ieškovo naudai iš atsakovo tą dalį atsakovo nesumokėto tarpininkavimo mokesčio, kurios mokėjimas nebuvo susietas su atsakovo vėlavimu vykdyti prievolę, o būtent – 315,85 Eur tarpininkavimo mokesčio.
CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 2 803,66 Eur sumą (2 239,24 Eur + 245,13 Eur + 315,85 Eur + 3,44 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019-06-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal ieškovo ieškinį yra patenkinti 69,03 procentai reikalavimų, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos vadovaujantis šia proporcija. Iš atsakovo ieškovui priteistina 232,64 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis) ((91,00 Eur žyminio mokesčio + 246,01 Eur už advokato teisinę pagalbą) x 69,03 / 100 proc.).
Kadangi į valstybės biudžetą išieškotina bylinėjimosi (pašto) išlaidų suma yra mažesnė nei nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, šios išlaidos iš atsakovo nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 285 - 286 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo P. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo AB „NEO Finance“ (į. k. 303225546) naudai 2 239,24 Eur negrąžintą kreditą, 245,13 Eur palūkanas, 315,85 Eur tarpininkavimo mokestį, 3,44 Eur sutartines palūkanas, viso – 2 803,66 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus tris eurus 66 ct) skolos, 25,00 (dvidešimt penkių) procentų dydžio metines sutartines palūkanas nuo 2 239,24 Eur negrąžinto kredito, skaičiuojant nuo 2019-06-13 iki visiško kredito grąžinimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (2 803,66 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-06-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 232,64 Eur (du šimtus trisdešimt du eurus 64 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Likusią ieškinio dalį atmesti.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka.
Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.
Sprendimo kopijas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo priėmimo dienos išsiųsti šalims.
Teisėjas Alfredas Juknevičius