Civilinė byla Nr. e2A-961-855/2021

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-30177-2020-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.3.; 2.6.1.5.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 13 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Andriaus Veriko ir Renatos Volodko (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 7 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui P. L. dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „NEO Finance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo P. L. 2 600 Eur negrąžintą kreditą, 224,97 Eur palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. spalio 13 d.), 24 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 600 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. spalio 28 d.), 932,03 Eur tarpininkavimo mokestį, 4,49 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, paskaičiuotas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. 2020 m. gegužės 29 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos; 24 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą kredito sumą (2 600 Eur) nuo vartojimo kredito termino pabaigos (2022 m. spalio 29 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 285 Eur bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinį grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1.       Tarp ieškovės AB „NEO Finance“ ir atsakovo P. L. 2020 m. balandžio 27 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), kuria atsakovui buvo suteiktas 2 600 Eur vartojimo kreditas 30 mėnesių terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą: 882,70 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma 24 proc.), 285,58 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2022 m. spalio 28 d. Atsakovui laiku nemokėjus mėnesinių įmokų, taip nesilaikant vienos iš esminių Sutarties sąlygų, ieškovė siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nuo 2020 m. spalio 13 d. nutraukė su atsakovu sudarytą Sutartį. Atsakovas įsiskolinimo nepadengė ir liko skolingas ieškovei 2 600 Eur vartojimo kredito bei 224,97 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. spalio 13 d.).

2.2.       Ieškovė yra juridinis asmuo, tarpusavio skolinimo platformos operatorė, teikianti finansines paslaugas asmenims, siekiantiems gauti pelną, todėl kredito gavėjui pažeidus vartojimo kredito išdavimo sutarties sąlygas ir nesumokėjus grąžintinos sumos laiku, vartojimo kredito davėjas (taip pat ir investuotojai) patiria nuostolius. Todėl ieškovei nutraukus sudarytą vartojimo kredito sutartį su atsakovu, turi teisę reikalauti priteisti iš atsakovo mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei Sutartis būtų įvykdyta tinkamai, tad prašo priteisti iš atsakovo 24 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 600 Eur), skaičiuojant nuo Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. spalio 13 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. spalio 28 d.).

2.3.       Tarpininkavimo mokestis skirtas padengti Bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu ir pan., taip pat padengti Bendrovės išlaidas, susijusias su vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, sąlygotas padidintos rizikos vartojimo kreditų gavėjų, kurių sutarčių administravimui taikoma intensyvesnė priežiūra. Sutartimi šalys susitarė, kad tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai yra taikoma 100 proc. nuolaida (tarpininkavimo mokesčio suma be nuolaidos yra 935,98 Eur). Tarpininkavimo mokestis apskaičiuotas iš anksto, preziumuojant, jog vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdys prievolę. Tuo tarpu pažeidus šį reikalavimą ir vėluojant mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 kalendorinių dienų, nuo 31 vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam Sutarties laikotarpiui. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas laiku nemoka mėnesinių įmokų, ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 932,03 Eur tarpininkavimo mokestį.

2.4.       Minimalių nuostolių, atsiradusių dėl kreditoriaus negalėjimo naudotis negrąžintais pinigais, atlyginimo funkciją atlieka kompensuojamosios palūkanos, kurios gali būti skaičiuojamos ir po paskolos sutarties nutraukimo. Metinė palūkanų norma, dėl kurios šalys susitarė Sutartimi, sudaro 24 proc., be to, Sutarties 6.1 punkte numatyta, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, Sutarties specialiojoje dalyje numatytos palūkanos (24 proc.) skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Remiantis tuo, ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 4,49 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020 m. gegužės 29 d.) iki Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. spalio 13 d.) bei 24 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 600 Eur), skaičiuojant nuo Sutarties termino pabaigos (2022 m. spalio 29 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos.

3.       Atsakovas P. L. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 7 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei AB „NEO Finance“ iš atsakovo P. L. 2 600 Eur negrąžinto kredito, 224,97 Eur palūkanų, 52,20 Eur tarpininkavimo mokesčio, 128,42 Eur negautų pajamų, skaičiuojamų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. spalio 13 d.) iki teismo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. sausio 7 d.), taip pat 24 proc. dydžio palūkanų, kaip negautų pajamų, skaičiuojamų už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 8 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. spalio 28 d.) nuo negrąžintos kredito sumos, tačiau ne didesnės kaip konkretų mėnesį turėjęs būti nepadengtas kredito likutis (nuo 2021 m. sausio 8 d. – 2123,54 Eur; 2021 m. sausio 28 – 2049,92 Eur; 2021 m. vasario 28 d. – 1974,83 Eur; 2021 m. kovo 28 d. – 1898,24 Eur; 2021 m. balandžio 28 d. – 1820,12 Eur; 2021 m. gegužės 28 d. – 1740,43 Eur; 2021 m. birželio 28 d. – 1659,15 Eur; 2021 m. liepos 28 d. – 1576,24 Eur; 2021 m. rugpjūčio 28 d. – 1491,68 Eur; 2021 m. rugsėjo 28 d. – 1405,42 Eur; 2021 m. spalio 28 d. – 1317,44 Eur; 2021 m. lapkričio 28 d. – 1227,70 Eur; 2021 m. gruodžio 28 d. – 1136,16 Eur; 2022 m. sausio 28 d. – 1042,79 Eur; 2022 m. vasario 28 d. – 947,56 Eur; 2022 m. kovo 28 d. – 850,42 Er; 2022 m. balandžio 28 d. – 751,34 Eur; 2022 m. gegužės 28 d. – 650,28 Eur; 2022 m. birželio 28 d. – 547,20 Eur; 2022 m. liepos 28 d. – 442,05 Eur; 2022 m. rugpjūčio 28 d. – 334,80 Eur; 2022 m. rugsėjo 28 d. – 225,41 Eur; 2022 m. spalio 28 d. – 113,85 Eur), 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą (3 005,59 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. lapkričio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 227,72 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas taip pat pripažino nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio 2020 m. balandžio 27 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrąsias sąlygas, numatytas 5.3, 5.4, 5.11 punktuose, 1.29 punkto dalį, kuria nustatyta, kad tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas Sutarties 5.3 punkte numatyta tvarka, Sutarties specialiosios dalies sąlygas, nustatančias tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo taisykles („8.20 proc. nuo kiekvienos grąžintos įmokos; Vartojimo kredito sutarties 5.3.1 p.“ ir „Apskaičiuojamas Vartojimo kredito sutarties 5.3.2 p. nustatyta tvarka“), ta apimtimi, kuria tarpininkavimo mokesčio dydžio nustatymas susietas su vartojimo kredito gavėjo vėlavimu mokėti įmokas, taip pat Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte įtvirtintą sąlygą, kuria nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamų pagal 24 proc. dydžio metinę palūkanų normą, taikymas.

5.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovo 2 600 Eur negrąžintą kreditą ir 224,97 Eur palūkanas, paskaičiuotas iki Sutarties nutraukimo, yra pagrįstas ir tenkintinas.

6.       Teismas vertino, kad šalių sudarytos Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.1 ir 5.3.2 punktų nuostatos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo mokėtino tarpininkavimo mokesčio dydžio apskaičiavimo taisyklėmis, jų taikymo tvarka, suformuluotos neaiškiai. Tokios sąlygos, teismo vertinimu, yra neskaidrios, kadangi vartotojas, būdamas silpnesniąja sutarties šalimi, negali numatyti, koks mokestis jo atžvilgiu bus taikomas. Be to, tarpininkavimo mokesčio dydžio skaičiavimo susiejimas su aplinkybe, ar kredito gavėjas laiku moka įmokas, šio mokesčio skaičiavimas ir nuo priskaičiuotų vėlavimo palūkanų, reiškia ne ką kitą, kaip taikymą papildomo mokesčio už Sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog Sutarties bendros sąlygos, nustatančios tarpininkavimo mokesčio be nuolaidos taikymą, yra neskaidrios, todėl yra pagrindas pripažinti jas nesąžiningomis ir pažeidžiančiomis imperatyvią Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 8 dalies normą. Dėl to nurodytas sąlygas, ta apimtimi, kuria tarpininkavimo mokesčio dydžio nustatymas susietas su vartojimo kredito gavėjo vėlavimu mokėti įmokas, teismas pripažino negaliojančiomis ab initio (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau – CK, 6.2284 straipsnio 8 dalis).

7.       Kartu teismas pažymėjo, kad šalių Sutarties specialiosios dalies sąlyga, kuria sulygta konkreti tarpininkavimo mokesčio suma – 285,58 Eur, yra aiški, apibrėžta ir atsakovui turėjo būti suprantama, kad šį mokestį reikės sumokėti grąžinant kreditą, be to, būtent tokio dydžio tarpininkavimo mokesčio mokėjimas buvo išdėstytas kas mėnesį, nustatant atsakovo mokėtinų kasmėnesinių įmokų dydį, todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, kad esant nurodytoms aplinkybėms, Sutarties specialiosios dalies sąlyga, kurioje nustatytas konkretus, aiškus tarpininkavimo mokesčio dydis, gali likti galioti, nepaisant negaliojančiomis pripažintų Sutarties sąlygų, susijusių su tarpininkavimo mokesčio be nuolaidos dydžio apskaičiavimo ir taikymo taisyklėmis. Tačiau teismas pažymėjo, jog kadangi šis mokestis nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo Sutarties vykdymo, jis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki Vartojimo kredito sutarties nutraukimo. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis vartojimo kredito mokėjimo grafiku iki Sutarties nutraukimo (2020 m. spalio 13 d.), teismas konstatavo, kad atsakovo mokėtinas tarpininkavimo mokestis sudarė 52,20 Eur, kurį nusprendė priteisti iš atsakovo ieškovės naudai.

8.       Teismas vertino, kad Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostata, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, Sutarties specialiojoje dalyje numatytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudijimąsi suteikta pinigų suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos, suformuluota neaiškiai. Be to, ieškovės prašomų priteisti kompensuojamųjų palūkanų dydis viršija VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje imperatyviai įtvirtintą maksimalų dydį (18,25 proc.), todėl teismas sprendė, kad Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkto sąlyga, kuria šalys susitarė dėl kompensuojamųjų palūkanų dydžio, pažeidžia VKĮ 11 straipsnio 8 dalį, kadangi ja nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už Sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą, todėl atmetė ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 4,49 Eur kompensuojamąsias palūkanas (taikant 24 proc. metinę palūkanų normą), apskaičiuotas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020 m. gegužės 29 d.) iki Sutarties nutraukimo (2020 m. spalio 13 d.), bei 24 proc. kompensuojamąsias palūkanas už negrąžintą 2 600 Eur vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. spalio 29 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos.

9.       Teismas, atsižvelgęs į tai, kad vartojimo kredito sutartimi šalys susitarė dėl atsakovo ieškovei mokėtinos fiksuoto dydžio (882,70 Eur) mokėjimo (pelno) palūkanų sumos (metinė palūkanų norma – 24 proc.), konstatavo, kad yra pakankamas pagrindas spręsti, jog ieškovė įrodė negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) faktą, todėl ieškovė nuo Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. spalio 13 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. spalio 28 d.) pagrįstai galėjo tikėtis gauti 24 proc. dydžio palūkanas, skaičiuojamas kiekvieną mėnesį nuo negrąžintos kredito sumos, tačiau ne didesnės kaip konkretų mėnesį turėjęs būti nepadengtas kredito likutis, kuris Sutarties termino pasibaigimo dieną (2022 m. spalio 28 d.) negali viršyti 657,73 Eur sumos.

10.       Teismas, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteisė 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 3 005,59 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. lapkričio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

11.       Teismas vertino, jog ieškovės ieškinio reikalavimai patenkinti 79,90 proc., todėl atitinkamai sumažino ieškovės prašomą priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį ir iš atsakovo ieškovės naudai priteisė 227,72 Eur bylinėjimosi išlaidų.

I.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12.       Apeliantė (ieškovė) AB „NEO Finance“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 7 d. sprendimą už akių dalyse dėl (i) tarpininkavimo mokesčio ir priteisti apeliantei iš atsakovo visą 932,03 Eur tarpininkavimo mokesčio sumą, ir (ii) bylinėjimosi išlaidų, priteisiant apeliantei iš atsakovo visą 285 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, sumą; kitoje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių prašo palikti nepakeistą ir priteisti apeliantei 220 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, sumą.

13.       Apeliacinį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

13.1.       Remiantis Sutarties 1.29 punktu, Tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį Vartojimo kredito gavėjas moka Bendrovei ir kuris apskaičiuojamas remiantis Sutarties 1.27, 5.3, 5.3.1, 5.3.2, 5.4, ir 5.11 punktais. Kadangi Sutarties 5.3.2 punkte nurodyta tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis nėra naudojama skolos išieškojimo proceso išlaidoms padengti, o yra skirta Bendrovės patiriamoms išlaidoms, susijusioms su padidintos rizikos asmeniu ir su juo sudarytos Sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu bei kontrole, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas ginčo sprendime neteisingai sutapatino ieškovės prašomą priteisti tarpininkavimo mokesčio sudėtinę dalį, laikydamas ją netesybomis.

13.2.       Kredito davėjas iš anksto negali numatyti, kokius vartojimo kredito sutarties priežiūros veiksmus gali reikėti atlikti ateityje, todėl tarpininkavimo mokesčio suma yra padalinama kiekvienai mėnesinei įmokai visam sutarties laikotarpiui. Priteisiant tarpininkavimo mokestį tik iki Sutarties nutraukimo, apeliantė neatgauna net savo jau patirtų išlaidų, susijusių su teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, Sutarties paruošimu ir kt. Sutarties priežiūra, įmokų surinkimas ir paskirstymas plačiąją prasme nesibaigia nutraukus Sutartį ir teismui priėmus sprendimą. Skolininkui nesumokėjus skolos, bylos nagrinėjimo teisme stadijoje arba per sprendimo įsiteisėjimo terminą kreditorius privalo kreiptis į antstolį dėl priverstinio skolos išieškojimo. Todėl kredito davėjas patiria kaštus ne tik sutarties galiojimo laikotarpiu, bet ir po sutarties nutraukimo ir net vykdymo procese, todėl tarpininkavimo mokesčio priteisimas tik iki Sutarties nutraukimo pažeidžia kreditoriaus lūkesčius.

13.3.       Sutarties specialiosiose sąlygose aiškiai nurodyta, kad tarpininkavimo mokestis yra 8.20 proc. nuo kiekvienos grąžintos įmokos (Sutarties 5.3.1 punktas) ir kad apskaičiuojamas Sutarties 5.3.2 punkte nustatyta tvarka. Sutarties specialiosiose sąlygose aiškiai nurodyta, kad tarpininkavimo mokesčio suma be nuolaidos yra 935,98 Eur, tarpininkavimo mokesčio nuolaida - 650,40 Eur, o tarpininkavimo mokestis su nuolaida – 285,58 Eur. Kredito gavėjas, sudarydamas Sutartį, žinojo, kokio dydžio bus tarpininkavimo mokestis, jei kredito gavėjas netinkamai vykdys Sutartį.

13.4.       Ieškinio materialinio subjektinio reikalavimo tenkinimas visa apimtimi sudaro pagrindą konstatuoti, jog šalis įgijo procesinę teisę gauti visų bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl teismui nepagrįstai netenkinus dalies ieškovės materialinio reikalavimo, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, priteisiant ieškovei 285 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, 

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

14.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

15.       Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

16.       Nagrinėjamu atveju šalių ginčas yra kilęs iš vartojimo kredito sutarties, kuri pagal savo prigimtį ir turinį yra vartojimo sutartis. Apeliaciniu skundu nėra ginčijama pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakovo, kaip vartotojo, teisinio statuso, taip pat nėra ginčo ir dėl to, jog šalių sudaryta Sutartis pagal savo turinį ir prigimtį yra vartojimo sutartis.

17.       Byloje nustatyta, kad šalys 2020 m. balandžio 27 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 2 600 Eur vartojimo kreditas 30 mėnesių terminui. Atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą sutartyje nurodytais terminais ir tvarka bei sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 882,70 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma: 24 proc.), 285,58 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2022 m. spalio 28 d. Atsakovui nevykdant įsipareigojimų (nesumokėjus nė vienos įmokos), ieškovė 2020 m. spalio 7 d. pranešimu nutraukė Sutartį nuo 2020 m. spalio 13 d. Ginčo dėl šių aplinkybių byloje nėra.

18.       Ieškovė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu, prašė priteisti iš atsakovo 2 600 Eur negrąžintą kreditą, 224,97 Eur palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. spalio 13 d.), 24 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 600 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. spalio 28 d.), 932,03 Eur tarpininkavimo mokestį, 4,49 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, paskaičiuotas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. 2020 m. gegužės 29 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos; 24 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą kredito sumą (2 600 Eur) nuo vartojimo kredito termino pabaigos (2022 m. spalio 29 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 285 Eur bylinėjimosi išlaidas. 

19.       Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino iš dalies ir ieškovei iš atsakovo priteisė 2 600 Eur negrąžintą kreditą, 224,97 Eur palūkanas, 52,20 Eur tarpininkavimo mokestį, 128,42 Eur negautas pajamas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. spalio 13 d.) iki teismo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. sausio 7 d.), taip pat 24 proc. dydžio palūkanas, kaip negautas pajamas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 8 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. spalio 28 d.) nuo negrąžintos kredito sumos, tačiau ne didesnės kaip konkretų mėnesį turėjęs būti nepadengtas kredito likutis, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (3 005,59 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. lapkričio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 227,72 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas pripažino nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio 2020 m. balandžio 27 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrąsias sąlygas, numatytas 5.3, 5.4, 5.11 punktuose, 1.29 punkto dalį, kuria nustatyta, kad tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas Sutarties 5.3 punkte numatyta tvarka, Sutarties specialiosios dalies sąlygas, nustatančias tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo taisykles („8.20 proc. nuo kiekvienos grąžintos įmokos; Vartojimo kredito sutarties 5.3.1 p.“ ir „Apskaičiuojamas Vartojimo kredito sutarties 5.3.2 p. nustatyta tvarka“), ta apimtimi, kuria tarpininkavimo mokesčio dydžio nustatymas susietas su vartojimo kredito gavėjo vėlavimu mokėti įmokas, taip pat Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte įtvirtintą sąlygą, kuria nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamų pagal 24 proc. dydžio metinę palūkanų normą, taikymas.

20.       Ieškovė apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria pirmosios instancijos teismas Vartojimo kredito sutarties sąlygas, ta apimtimi, kuria tarpininkavimo mokesčio dydžio nustatymas susietas su vartojimo kredito gavėjo vėlavimu mokėti įmokas, pripažino nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio, ir atitinkamai netenkino dalį ieškovės reikalavimo dėl sudėtinės dalies tarpininkavimo mokesčio priteisimo, nurodydama, kad tarpininkavimo mokestis priteistinas ieškovei pilna apimtimi. Taigi apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių, kuriuo buvo atmesta ieškovės ieškinio dalis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

21.       Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje nuosekliai pažymima, kad teismas, vykdydamas CK 6.2284 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta teismo pareigą, ex officio turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018, 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020). 

22.       Pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalį nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Individualiai neaptartomis laikomos vartojimo sutarties sąlygos, kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tos sąlygos nustatytos iš anksto verslininko parengtoje standartinėje sutartyje. Jeigu iš anksto parengtoje standartinėje sutartyje tam tikros sąlygos buvo aptartos individualiai, šio straipsnio taisyklės taikomos kitoms tos sutarties sąlygoms. Pareiga įrodyti, kad tam tikra vartojimo sutarties sąlyga buvo aptarta individualiai, tenka verslininkui (CK 6.2284 straipsnio 4 dalis).

23.       CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sąrašas kriterijų, kuriems esant preziumuojama, kad sutarties sąlygos yra nesąžiningos. Be to, remdamasis CK 6.2284 straipsnio 3 dalimi, teismas gali pripažinti nesąžiningomis ir kitokias vartojimo sutarties sąlygas, jeigu jos atitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus. Pareiga įrodyti, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyta sutarties sąlyga nėra nesąžininga, tenka verslininkui. CK 6.2284 straipsnio 4 dalis nustato, kad bet kuri vartojimo sutarties rašytinė sąlyga turi būti išreikšta aiškiai ir suprantamai. Šio reikalavimo neatitinkančios sąlygos laikomos nesąžiningomis.

24.       Pagal CK 6.2284 straipsnio 5 dalį, ar vartojimo sutarties sąlyga nesąžininga, turi būti vertinama atsižvelgiant į sutartyje nurodytų prekių ar paslaugų prigimtį ir visas sutarties sudarymo metu buvusias ir jos sudarymui įtakos turėjusias aplinkybes, ir visas kitas tos sutarties ar kitos sutarties, nuo kurios ji priklauso, sąlygas. Kasacinio teismo praktikoje yra išskiriami du nesąžiningų sutarčių sąlygų arba sąžiningumo kontrolės aspektai: procedūrinis, t. y. sąlygų įtraukimo į sutartį kontrolė, ir materialinis, t. y. sutarties turinio kontrolė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018).

25.       Teisėjų kolegija pažymi, kad materialinis sutarties sąlygų sąžiningumo kontrolės aspektas reiškia sutarties sąlygų vertinimą pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje nustatytą preziumuojamų nesąžiningų sąlygų sąrašą. CK 6.2284 straipsnio 2 dalis nustato, kad nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 5 punktą preziumuojama, jog nesąžiningos yra sutarties sąlygos, kuriomis nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą.

26.       Procedūriniu sąžiningumo aspektu atliekant šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties sąlygos dėl 5.3.2 punkte numatytos tarpininkavimo mokesčio dalies vertinimą aktuali CK 6.2284 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią bet kuri vartojimo sutarties rašytinė sąlyga turi būti išreikšta aiškiai ir suprantamai. Šio reikalavimo neatitinkančios sąlygos laikomos nesąžiningomis.

27.       Tiek Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad, jeigu sutarčių sąlygos nėra išreikštos aiškiai ir suprantamai, jos vertintinos kaip neatitinkančios skaidrumo reikalavimo. Skaidrumo reikalavimo apimtis neturi būti susiaurinta iki suprantamumo tik formaliuoju ir gramatiniu aspektais, skaidrumo reikalavimas turi būti suprantamas plačiai; siekiant laikytis skaidrumo reikalavimo vartotojui ne tik svarbu, kad prieš sudarant sutartį jam būtų pateikta informacija dėl įsipareigojimo sąlygų, bet ir aiškiai bei suprantamai išdėstytos sutarties sąlygos tam, kad vartotojas, remdamasis aiškiais ir suprantamais kriterijais, galėtų įvertinti dėl to jam kylančius ekonominius padarinius ir nuspręsti, ar nori sudaryti sutartį su verslininku priimdamas iš anksto jo suformuluotas sąlygas. ESTT yra pažymėjęs, kad net jei sutarties sąlyga gramatiškai suformuluota teisingai, vartotojas galėjo nesuprasti sąlygos reikšmės. Klausimą, ar vartotojas galėjo suprasti sutarties sąlygą, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į visas faktines aplinkybes ir į pastabumo lygį, kurio galima tikėtis iš vidutinio, pakankamai informuoto ir protingai pastabaus bei nuovokaus vartotojo (ESTT 2014 m. balandžio 30 d. sprendimas byloje C-26/13; 2015 m. vasario 26 d. sprendimas byloje C-143/13; 2015 m. balandžio 23 d. sprendimas byloje C-96/14, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).

28.       CK 6.2284 straipsnio 6 ir 8 dalyse nustatytos teisinės pasekmės, kai sutarties sąlygos yra nesąžiningos. Pagal CK 6.2284 straipsnio 6 dalį aiškumo ir suprantamumo reikalavimo neatitinkančios sąlygos laikomos nesąžiningomis; kai kyla abejonių dėl vartojimo sutarties sąlygų turinio, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai (contra proferentem taisyklė). Pagal CK 6.2284 straipsnio 8 dalį, kai teismas sutarties sąlygą (sąlygas) pripažįsta nesąžininga (nesąžiningomis), ši sąlyga (šios sąlygos) negalioja nuo sutarties sudarymo, o likusios sutarties sąlygos šalims lieka privalomos, jeigu toliau vykdyti sutartį galima panaikinus nesąžiningas sąlygas (nesąžiningos sąlygos negaliojimo ab initio taisyklė).

29.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, pasisakant dėl CK 6.2284 straipsnio 8 dalyje įtvirtintų sutarties sąlygos pripažinimo nesąžininga teisinių pasekmių, pabrėžta, kad ESTT išaiškinta, jog iš Direktyvos 6 straipsnio 1 dalies formuluotės matyti, kad nacionaliniai teismai privalo netaikyti nesąžiningos sutarties sąlygos, siekdami, kad ji nesukeltų privalomų pasekmių vartotojui, neturėdami teisės pakeisti jos turinio (ESTT 2012 m. birželio 14 d. sprendimas byloje Banco Espa?ol de Crédito SA prieš Joaqu?n Calderón Camino, C-618/10; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018 52 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 36 punktas).

30.       Nagrinėjamu atveju iš Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrųjų sąlygų 1.29 punkto matyti, kad tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Taip pat tarpininkavimo mokestis skirtas padengti bendrovės išlaidas, susijusias su vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, sąlygotas padidintos rizikos vartojimo kredito gavėjų, kurių sutarčių administravimui taikoma intensyvesnė bendrovės priežiūra. Tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas Sutarties 5.3 punkte numatyta tvarka.

31.       Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 punktą, tarpininkavimo mokestis susideda ir yra apskaičiuojamas tokia tvarka: 1) 5.3.1 punktas numato, kad vartojimo kredito sutarties Specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas (šiuo atveju – 8,2 proc.); ir 2) 5.3.2 punktas, pagal kurį tarpininkavimo mokestis sudaro 1,2 procento per mėnesį nuo Vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus 5.3.1. punkte nustatyta tvarka priskaičiuotą sumą. Šiame punkte apskaičiuota tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis per mėnesį yra ne didesnė nei 30 (trisdešimt) eurų.

32.       Kredito sutarties 5.4 punktas numato, kad vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant Sutartį, vartojimo kredito gavėjas priskiriamas įprastos rizikos asmenų grupei, o bendrovė nevykdo aktyvių veiksmų, susijusių su nuolatine vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole. Todėl šalys susitaria, kad Sutarties 5.3.2 punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai yra taikoma 100 procentų nuolaida. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant Sutartį, t. y. vėluojant apmokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 dienų, toks asmuo priskiriamas padidintos rizikos asmenų grupei. Kadangi Sutarties 5.3.2 punkte nurodyta tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis nėra naudojama skolos išieškojimo proceso išlaidoms padengti, o yra skirta bendrovės patiriamoms išlaidoms susijusiomis su padidintos rizikos asmeniu ir su juo sudarytos vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, todėl visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui, Sutarties 5.3.2 punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi Sutarties 5.11 punktu.

33.       Sutarties bendrųjų sąlygų 5.11 punktas numato, kad bet kokios nuolaidos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant, bet neapsiribojant nuolaidomis palūkanoms, tarpininkavimo mokesčiui ir kitiems mokesčiams), kurios yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu (t. y. kaip išskirtiniai riboto galiojimo pasiūlymai bendrovės klientams), taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį. Jei vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį, t. y. vėluoja mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 d., nuo 31 vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui.

34.       Sprendžiant iš Sutarties turinio, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas ginčo sprendime nepagrįstai ieškovės prašomą priteisti tarpininkavimo mokesčio sudėtinę dalį sutapatino su netesybomis. Kaip matyti iš Kredito sutarties 5.4 ir 5.11 punktų, Sutartyje nustatyta tarpininkavimo mokesčio nuolaida yra taikoma tik tuo atveju, jeigu vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdo sutartį (jos nepažeidžia). Tokia nuolaida iš esmės yra turtinio pobūdžio paskata skolininkui tinkamai ir laiku vykdyti sutartines prievoles, priešingu atveju, kredito gavėjas patirs finansinių nuostolių. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, jog sąlyginė nuolaida, kai jos pabaiga (netaikymas) susieta su pagrindinės prievolės pažeidimu, atlieka prievolės užtikrinimo funkciją, kuri iš esmės pasireiškia nubaudimo forma. Tai atitinka baudos, kaip vienos iš netesybų rūšies, sampratą pagal CK 6.71 straipsnį. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai), o kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis). Prievolės esmė dėl to, kad netesybos sutartyje pavadintos tarpininkavimo mokesčiu be nuolaidos, nesikeičia.

35.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad priešingas aptariamų Sutarties sąlygų dėl nuolaidos netaikymo aiškinimas reikštų sutarties aiškinimą sutartį parengusios šalies (verslininko) naudai ir vartotojo, silpnesniosios vartojimo teisinių santykių šalies, nenaudai. Tai būtų nesuderinama su CK 6.193 straipsnyje įtvirtintais sutarčių aiškinimo principais. Tokios sąlygos laikytinos neskaidriomis ir nesąžiningomis vartotojo atžvilgiu, nes vartotojas, būdamas silpnesnioji sutarties šalis, negali numatyti, koks mokestis jo atžvilgiu bus taikomas ir kaip jis galėtų įtakoti jo dydį.

36.       Vartojimo kredito įstatymo 11

37.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad tuo atveju, jei teismas nustato, kad sutartyje nustatytos netesybos yra neproporcingai didelės, jis turi sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų dydį, pripažinti nesąžininga, negaliojančia ab initio, ir šios sąlygos ginčo atveju netaikyti. Pripažinus sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų dydį, kaip nustatančią neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę ir dėl to nesąžininga bei negaliojančia, taikomas ne netesybų mažinimo institutas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis), bet nesąžiningų sutarčių sąlygų sukeliamos teisinės pasekmės, nurodytos CK 6.2284 straipsnio 8 dalyje (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).

38.       Nagrinėjamu atveju šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad tarpininkavimo mokesčio su nuolaida suma sudaro 285,58 Eur. Tokia pati tarpininkavimo mokesčio suma yra nurodyta ir ieškovės parengtoje standartinėje informacijoje apie vartojimo kreditą, išdėstant šią sumą 30 mėnesių. Nors standartinėje informacijoje, nurodant palūkanų ir kitų mokesčių mokėjimo tvarką yra paminėtas ir tarpininkavimo mokestis, kuriam panaikinta nuolaida, tačiau išsamesnės informacijos apie šio mokesčio dydį nėra pateikta.

39.       Sutartyje nėra aiškiai nurodyta, už ką yra mokamas tarpininkavimo mokestis, be to, nėra aiški ir šio mokesčio apskaičiavimo tvarka, ir jo dydis sutarties sudarymo metu. Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų nuostatas tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas nuo priskaičiuotų vėlavimo palūkanų sumos, tačiau sutarties sudarymo metu nebuvo žinoma, ar bus ir kokio dydžio bus vėlavimo palūkanos, todėl sutarties sudarymo metu pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 punkto nuostatas nebuvo galimybės apskaičiuoti tarpininkavimo mokesčio dydžio. Akivaizdu, kad neturėdamas pakankamai informacijos, atsakovas negalėjo tinkamai įvertinti, ar ieškovės siūloma vartojimo kredito sutartis atitinka jo poreikius ir finansinę būklę, taip pat numatyti galimas neigiamas įsipareigojimų nevykdymo teisines pasekmes. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia Sutartyje numatyta tarpininkavimo mokesčio kintamosios dalies apskaičiavimo tvarka negali būti pripažįstama kaip aiški ir suprantama vartotojui.

40.       Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes dėl Vartojimo kredito sutarties turinio, teisės normas bei formuojamą teismų praktiką šiuo ginčo klausimu (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-625-661/2020; 2020 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-494-910/2020; 2020 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-696-656/2020; 2020 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-366-866/2020; 2020 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1012-640/2020; 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1661-933/2020; Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-225-372/2020; 2020 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-318-368/2020; Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-494-924/2020; Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-181-459/2020; 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-110-796/2020 ir kt.), apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad Sutarties sąlygos, ta apimtimi, kuria tarpininkavimo mokesčio dydžio nustatymas susietas su vartojimo kredito gavėjo vėlavimu mokėti įmokas, yra neskaidrios ir pažeidžiančios VKĮ 11 straipsnio 8 dalies normą, dėl ko pripažintinos nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio (CK 6.2284 straipsnio 3 dalis, 9 dalis).

41.       CK 6.2284 straipsnio 8 dalis nustato, kad kai teismas sutarties sąlygą (sąlygas) pripažįsta nesąžininga (nesąžiningomis), ši sąlyga (šios sąlygos) negalioja nuo sutarties sudarymo, o likusios sutarties sąlygos šalims lieka privalomos, jeigu toliau vykdyti sutartį galima panaikinus nesąžiningas sąlygas.

42.       Jau minėta, kad pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalį nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių individualiai nebuvo aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimų pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių pareigų ir teisių pusiausvyra vartotojo nenaudai. Šiuo atveju Sutarties specialiosiose sąlygose ieškovė ir atsakovas individualiai aptarė atsakovo pareigą mokėti ieškovei tarpininkavimo mokestį (su nuolaida) ir šio mokesčio dydį. Nagrinėjamu atveju Sutarties specialiosiose sąlygose aiškiai nustatyta, kad tarpininkavimo mokesčio su nuolaida suma sudaro 285,58 Eur. Kaip minėta, tokia pat informacija buvo pateikta ir ieškovės parengtoje standartinėje informacijoje apie vartojimo kreditą, išdėstant įmokų mokėjimo grafiką.

43.       Esant šioms aplinkybėms, sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad net ir pripažinus nesąžiningomis Sutarties sąlygas, kurios nebuvo individuliai aptartos, susijusias su tarpininkavimo mokesčio apibrėžimu ir paskaičiavimu, nėra pagrindo ex officio spręsti dėl individualiai aptartų sąlygų neatitikimo sąžiningumo kriterijams (CK 6.2284 straipsnio 2 dalis, 4 dalis). Apeliantė, sudarydama sutartis, veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, t. y. asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą (VKĮ 2 straipsnio 14 punktas), ir turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo ir administravimo paslaugas. Be to, Sutarties specialiosiose sąlygose aiškiai aptartas tarpininkavimo mokesčio dydis atitinka protingumo ir pagrįstumo kriterijus ir atitinka sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeidžia vartojimo kredito gavėjo, vartojimo kredito davėjo ir paskolos davėjo interesų pusiausvyros (VKĮ 21 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 2 punktas).

44.       Vis dėlto, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nurodytos aplinkybės savaime nereiškia, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimo atveju kredito davėjas turi teisę reikalauti viso tarpininkavimo mokesčio, t. y. ir tos jo dalies, kuri būtų mokama, jeigu sutartis nebūtų nutraukta ir būtų vykdoma toliau, o kadangi tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo, kas vadovaujantis mokėjimo grafiku iki Sutarties nutraukimo (2020 m. spalio 13 d.) sudarė 52,20 Eur.

45.       Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, taip pat teisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias vartojimo kredito gavėjo atsakomybę už netinkamą finansinių įsipareigojimų vykdymą, ir pagrįstai netenkino ieškinio reikalavimų dėl tarpininkavimo mokesčio be nuolaidos priteisimo, pripažindamas, jog vartojimo kredito sutarties sąlygos, susijusios su tarpininkavimo mokesčio mokėjimu, susietu su vartojimo kredito gavėjo vėlavimu mokėti įmokas, yra nesąžiningos ir negaliojančios ab initio (CK 6.2284 straipsnio 3 dalis, 9 dalis), todėl keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentų pagrindu nėra pagrindo, ir apeliacinis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

46.       Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

47.       Netenkinus apeliacinio skundo materialaus reikalavimo, nėra pagrindo tenkinti apelianto prašymo ir dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, perskirstymo (kitokio paskirstymo) ar spręsti, jog pirmosios instancijos teismas būtų nepagrįstai konstatavęs, jog sprendimu už akių buvo patenkinta 79,90 proc. ieškovo pareikštų reikalavimų, ir atitinkamai priteisęs proprocingą bylinėjimosi išlaidų dalį.

48.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus ieškovės apeliacinį skundą, ieškovei neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a:

Apeliantės (ieškovės) akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 7 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                            Giedrė Čėsnienė

       Andrius Verikas

       Renata Volodko