Civilinė byla Nr. e2-1075-1050/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21674-2019-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; 3.2.6.1

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 7 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lina Greičiūtė-Petrauskienė,

sekretoriaujant Ingridai Valickienei,

dalyvaujant ieškovo P. G. atstovui advokatui Edmundui Kisieliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. G. patikslintą ieškinį atsakovei N. K.-P. dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovas P. G. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovei N. K.-P., prašydamas pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu patvirtintos šalių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių (toliau – Sutartis) nuostatas, numatant, kad: 1) šalių sūnaus T. G. gyvenamoji vieta yra nustatoma su tėvu – ieškovu P. G.; 2) sūnaus gyvenamąją vietą nustačius su tėvu, nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės priteisti iš atsakovės vaiko išlaikymui po 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pervedant šiuos pinigus sūnaus reikmėms į sūnaus bankinę sąskaitą, tvarkomą ieškovo uzufrukto teisėmis.

Ieškovas P. G. nurodė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu nutraukė šalių santuoką ir patvirtino jų sudarytą Sutartį (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini). Sutartyje buvo numatyta, kad šalių sūnaus T. G. gyvenamoji vieta nustatoma kartu su motina. Sutartimi taip pat buvo numatyta, kad ieškovas įsipareigoja skirti vaiko išlaikymui ne mažiau kaip 500,00 Lt (ekvivalentas eurais – 144,8 Eur) kas mėnesį. Vėliau atsakovė ištekėjo (duomenys neskelbtini) ir šiuo metu ten gyvena. Nurodė, kad ieškovas keletą pastarųjų metų siekė, jog per (duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini) ambasadą Vilniuje būtų gautas leidimas jam išvykti gyventi į (duomenys neskelbtini). Kartu išvykti į (duomenys neskelbtini) pageidavo ir sūnus T. G.. Ieškovas šiuo klausimu kreipėsi į atsakovę ir gavo jos žodinį bei rašytinį sutikimus. Esant nurodytam, (duomenys neskelbtini) ambasada išdavė T. G. imigracinę vizą. Pagal šią vizą, (duomenys neskelbtini) imigracinė tarnyba 2019 m. vasario 17 d. išdavė T. G. nuolatinio (duomenys neskelbtini) gyventojo kortelę, galiojančią iki 2029 m. vasario 17 d. Tokiu būdu, nuo 2019 metų kovo mėnesio T. G. realiai gyvena su savo tėvu P. G. (duomenys neskelbtini) ir yra ieškovo pilnai išlaikomas. Iki išvykimo į (duomenys neskelbtini) ieškovas ir sūnus gyveno kartu, juos sieja glaudus emocinis ryšys. Todėl ieškovas prašo pakeisti teismo sprendimu nustatytą sūnaus gyvenamąją vietą, ją nustatant su ieškovu, bei iš atsakovės priteisti išlaikymą sūnui. Nurodė, kad atsakovė šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini) įmonėje. Kiek yra žinoma ieškovui, jos darbo užmokestis yra apie 2 500,00 Eur per mėnesį (el. b. l. 75-78).

Teisme 2020 m. kovo 2 d. taip pat buvo gautas ieškovo prašymas priteisti iš atsakovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1 244,00 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti ir 49,00 Eur už procesinių dokumentų vertimo paslaugas (el. b. dokumentas Nr. 47729).

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas nurodė, kad ieškovas palaiko pareikšto ieškinio reikalavimus. Nurodė, kad 2010 metais buvo nutraukta šalių santuoka, teismo sprendimu jų sūnaus gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakove, be to, buvo nustatyta, kad vaiko išlaikymui ieškovas mokės 144,80 Eur kas mėnesį. Vėliau atsakovė ištekėjo ir apsigyveno (duomenys neskelbtini), kur gyvena ir šiuo metu. Vaikas kurį laiką gyveno kartu su motina, po to grįžo į Lietuvą ir ten gyveno su tėvu. 2019 metais buvo pradėtas planuoti tėvo ir sūnaus išvykimas gyventi į (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad su atsakove šis klausimas buvo suderintas, ji pateikė notariškai patvirtintą sutikimą dėl vaiko išvykimo ir gyvenimo (duomenys neskelbtini). Pateikus reikiamus dokumentus, (duomenys neskelbtini) ambasada išdavė vizą, pagal kurią nuo 2019 metų vasario mėnesio tiek ieškovas, tiek šalių sūnus, turi nuolatinių (duomenys neskelbtini) gyventojų korteles, galiojančias iki 2029 metų. Išvykus į (duomenys neskelbtini), šalių sūnus iš karto ten pradėjo lankyti mokyklą, kurioje jam gerai sekasi mokytis, vaiko gyvenimo sąlygos yra geros, jis mokosi vienoje geriausių mokyklų regione, tėvas vaiką pilnai aprūpina, išlaiko, todėl nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta turėtų būti pakeista, nustatant ją su tėvu. Po išvykimo į (duomenys neskelbtini), motina su vaiku nesimatė, jie kartais pabendrauja telefonu, dažiausiai vaiko iniciatyva. Nors ieškovas nereiškia reikalavimo dėl bendravimo tvarkos nustatymo, dėl to problemų nekils, atsižvelgus į vaiko amžių (jam netrukus bus 16 metų) bei tai, kad tėvas niekada neribojo vaiko bendravimo su motina. Be to, atsakovė atsiliepime nenurodė, kad reikėtų nustatyti bendravimo tvarką, Skyrius taip pat neatkreipė dėmesio į tai, kaip į potencialią problemą ateityje. Nurodė, kad pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, iš atsakovės sūnui turėtų būti priteistas išlaikymas po 250,00 Eur. Kadangi gyvenant (duomenys neskelbtini) nėra įprasta rinkti sąskaitas ir čekius, skaičiuojant išlaikymo dydį buvo vadovautasi kasacinės instancijos teismo praktika, išlaikymo dydį nustatant pagal orientacinį minimalios mėnesinės algos dydį. Be to, gyvenant (duomenys neskelbtini), vien vaiko mokyklinis autobusas kainuoja 120,00 (duomenys neskelbtini)  (ekvivalentas eurais – 107,00 Eur) per mėnesį. Taip pat vaikui reikia rūbų, maisto. Vaiko poreikiams patenkinti ieškovas apytiksliai išleidžia apie 600,00 (duomenys neskelbtini) (ekvivalentas eurais – 537,00 Eur) per mėnesį. Nurodė, kad vaikas specialiųjų poreikių neturi. Detalizuodamas šalių turtinę padėtį, nurodė, kad ieškovas dirba informacinių technologijų srityje. Jo pajamas, atskaičius mokesčius, sudaro apie 2 000,00-2 500,00 (duomenys neskelbtini) (ekvivalentas eurais – 1 840,00-2 300,00 Eur) per mėnesį. Tiek ieškovas, tiek šalių sūnus, gyvena ieškovo motinos namuose, kuriuose yra sudarytos geros sąlygos, vaikas yra aprūpintas. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad jos pajamas per mėnesį sudaro apie 1 700,00 Eur. Kitų duomenų apie atsakovės turtinę padėtį ieškovo atstovas neturi. Nurodė, kad prašo iš atsakovės priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1 244,00 Eur už advokato suteiktas paslaugas, 49,00 Eur už procesinių dokumentų vertimą, 75,00 Eur žyminio mokesčio. 

Atsakovė N. K.-P. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad iš dalies sutinka su pareikštu ieškiniu. Nurodė, kad sutinka, jog sūnaus T. G. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su jo tėvu P. G.. Atsakovė nurodė, kad vidutinis jos atlyginimas yra 1 700,00 Eur per mėnesį. Atsakovė nesutinka su prašymu skirti vaiko išlaikymui 250,00 Eur per mėnesį. Nuo gegužės mėnesio ji viena išlaiko dukrą, nuomoja butą, moka mokesčius, taip pat dėl ilgų darbo valandų jai tenka samdyti auklę. Atsakovei 250,00 Eur išlaikymo per mėnesį yra per didelė suma, todėl ji prašo sumažinti ją iki 100,00 Eur per mėnesį. Atsakovės teigimu, ieškovo finansinė padėtis yra geresnė, jis turi nekilnojamojo turto Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gyvena savo mamai priklausančiame name, todėl neturi papildomų išlaidų gyvenamojo būsto nuomai. Be to, ieškovas daugiau vaikų neturi. Nurodė, kad atsakovės išlaidas per mėnesį sudaro: buto nuoma – 700,00 Eur, transportas – 80,00 Eur, komunaliniai mokesčiai – 200,00-300,00 Eur, dukros maistas mokykloje – 140,00 Eur, prailginta grupė – 35,00 Eur, auklė – 100,00-200,00 Eur, maistas/medikamentai/rūbai – 400,00-500,00 Eur (el. b. l. 94-95).

Atsakovė N. K.-P. į teismo posėdį neatvyko. Atsižvelgiant į tai, kad jai buvo įteikti anksčiau teismo siųsti procesiniai dokumentai, buvo gautas jos atsiliepimas į ieškinį, kuriame yra išdėstyta atsakovės pozicija, be to, teismo šaukimas jai buvo asmeniškai įteiktas, teismas nutarė, kad tolimesniam bylos nagrinėjimui procesinių kliūčių nėra.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) pateikė išvadą byloje. Nurodė, kad ieškovas ir atsakovė Skyriui nėra žinomi, jie nebuvo įtraukti į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, ar Vilniaus miesto socialinių įgūdžių stokojančių šeimų, auginančių vaikus, sąrašą. Skyrius neturi duomenų apie netinkamą tėvų valdžios vykdymą ar nepilnamečio vaiko teisių pažeidimus. Nurodė, kad Skyrius neturi pagrindo prieštarauti tam, kad nepilnamečio T. G. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu. Nurodė, kad reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo yra pareikštas vaiko interesais. Skyrius neturi pagrindo prieštarauti, kad vaiko išlaikymui būtų priteista ieškovo prašoma suma (el. b. l. 131-132).

Teismo posėdyje Skyriaus atstovas nedalyvavo. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad šaukimas į teismo posėdį Skyriui buvo tinkamai įteiktas, byloje gauta Skyriaus išvada, be to, pateiktas prašymas bylą nagrinėti Skyriaus atstovui nedalyvaujant, nutarė, kad procesinių kliūčių tolimesniam bylos nagrinėjimui nėra.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (pakeitimo).

Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnametis T. G. yra ieškovo P. G. ir atsakovės N. K.-P. sūnus (el. b. l. 53). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu nepilnamečio šalių sūnaus gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakove, iš ieškovo buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiui sūnui po 500,00 Lt (ekvivalentas eurais – 144,80 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (el. b. l. 4-6, civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini). 2017 m. rugsėjo 4 d. notariškai patvirtintu rašytiniu sutikimu dėl nepilnamečio vaiko keliavimo, atsakovė davė sutikimą nepilnamečiui sūnui T. G., lydimam tėvo P. G., keliauti iš Vilniaus arba (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir atvirkščiai, nenurodant konkrečių datų (el. b. l. 18-21). Bylos duomenimis, (duomenys neskelbtini) ambasada Vilniuje 2019 m. vasario 17 d. ieškovui ir nepilnamečiui šalių sūnui išdavė (duomenys neskelbtini) imigracines vizas (el. b. l. 23, 31). Tiek ieškovui, tiek nepilnamečiui šalių sūnui, taip pat buvo išduotos nuolatinio (duomenys neskelbtini) gyventojo kortelės, galiojančios laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 17 d. iki 2029 m. vasario 17 d. (el. b. l. 26, 33). Šiuo metu ieškovas ir nepilnametis šalių sūnus kartu gyvena (duomenys neskelbtini).

Narinėjamu atveju ieškovas prašo pakeisti teismo sprendimu nustatytą nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, nustatant ją su ieškovu, kadangi sūnus T. G. faktiškai gyvena su savo tėvu (duomenys neskelbtini). Atsakovė pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad sutinka, jog sūnaus T. G. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su jo tėvu P. G.. Skyrius teismui pateiktoje išvadoje nurodė, kad neturi pagrindo prieštarauti, jog nepilnamečio T. G. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 268 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad atsakovui pripažinus ieškinį visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad atsakovė su ieškiniu sutiko iš dalies, t. y. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad neprieštarauja, jog nepilnamečio šalių sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškovu, juo labiau, tam neprieštarauja Skyrius, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje yra pagrindas taikyti CPK 268 straipsnio 5 dalį ir šioje dalyje surašyti sutrumpintus motyvus.

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010) – pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikia įrodyti, jog iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013; 2005 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005; 2003 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2003).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad po teismo sprendimo, kuriuo buvo nutraukta šalių santuoka ir nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, aplinkybės yra iš esmės pasikeitusios, t. y., faktiškai nepilnametis šalių sūnus gyvena ne su atsakove, su kuria teismo sprendimu buvo nustatyta jo gyvenamoji vieta, o su ieškovu. Atsižvelgiant į nurodytą, bei tai, kad ginčo tarp šalių dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo nėra, Skyriui dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo neprieštaraujant, teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje egzistuoja pagrindas pakeisti teismo sprendimu nustatytą nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą. 

Atsižvelgiant į nurodytą, be kita ko, nesant aplinkybių, dėl kurių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas neatitiktų geriausių jo interesų, pakeistina Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta nepilnamečio T. G. gyvenamoji vieta, nustatant ją su tėvu – ieškovu P. G..

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio nuostatomis, tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Teismas išlaikymą vaikui priteisia iš skyrium gyvenančio tėvo ar motinos.

Nagrinėjamoje byloje, nustačius nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu, jis prašo nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės priteisti iš atsakovės sūnaus išlaikymui po 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad sutiktų teikti sūnui 100,00 Eur dydžio išlaikymą, kadangi 250,00 Eur suma jai yra per didelė, atsižvelgiant į atsakovės turtinę padėtį. Skyrius išvadoje nurodė, kad neturi pagrindo prieštarauti, jog vaiko išlaikymui būtų priteista ieškovo prašoma suma.

Pagrindiniai priteistino vaiko išlaikymo dydį lemiantys kriterijai, įtvirtinti CK, yra vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis (CK 3.192 str. 1-2 d.). Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Vertindamas aplinkybes dėl šalių turtinės padėties, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 str. 1 d.), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir panašiai turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Todėl teismas tėvų turtinę padėtį turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Šiame kontekste pažymėtina, kad nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Pažymėtina, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.).

Nagrinėjamu atveju, vertinant ginčo šalių turtinę padėtį, iš teismo posėdžio metu ieškovo atstovo duotų paaiškinimų, nustatyta, kad ieškovas dirba (duomenys neskelbtini), informacinių technologijų srityje. Jo pajamas, atskaičius mokesčius, sudaro apie 2 000,00-2 500,00 (duomenys neskelbtini) (ekvivalentas eurais – 1 840,00-2 300,00 Eur) per mėnesį. Tiek ieškovas, tiek šalių sūnus, gyvena ieškovo motinos namuose (duomenys neskelbtini). VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso butas/patalpa – kambarys, esantis (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 42). VĮ „Regitra“ duomenimis, ieškovo vardu nėra registruota transporto priemonių (el. b. 1. 39). Ieškovas kitų išlaikytinių neturi.

Bylos duomenimis, atsakovė N. K.-P. dirba (duomenys neskelbtini) esančioje įmonėje (duomenys neskelbtini), jos pajamas, atskaičius mokesčius, per mėnesį vidutiniškai sudaro 1 700,00 Eur (el. b. l. 91-92, 94-95). VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro ir VĮ „Regitra“ duomenimis, atsakovė Lietuvoje neturi nekilnojamojo ir kilnojamojo registruotino turto, kuris jai priklausytų nuosavybės teise (el. b. l. 40, 43). Atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, kad turi dukrą kurią, atsakovės teigimu, ji išlaiko viena, be to, atsakovė nuomojasi butą, moka mokesčius, dėl ilgų darbo valandų jai tenka samdyti auklę. Esant nurodytam, atsakovės teigimu, jos išlaidas per mėnesį sudaro: buto nuoma – 700,00 Eur, transportas – 80,00 Eur, komunaliniai mokesčiai – 200,00-300,00 Eur, dukros maistas mokykloje – 140,00 Eur, prailginta grupė – 35,00 Eur, auklė – 100,00-200,00 Eur, maistas/medikamentai/rūbai – 400,00-500,00 Eur (el. b. l. 94-95). 

Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus ir teismo posėdyje ieškovo atstovo duotus paaiškinimus, daro išvadą, kad šalių turtinė padėtis, galimybė dirbti ir užsidirbti, iš esmės yra lygiavertė. Tiek ieškovas, tiek atsakovė yra konkurencingi darbo rinkoje, dirba užsienyje, gauna nuolatines ir žymiai didesnes negu vidutinės pajamas, yra jauni, darbingo amžiaus ir sveiki asmenys. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors atsakovė turi dar vieną išlaikytinį, nepilnametį vaiką išlaikyti privalo abu tėvai, todėl tikėtina, kad prie atsakovės dukters išlaikymo prisideda ir jos tėvas. Be kita ko, atsakovė teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad, pavyzdžiui, būsto nuomai ji išleidžia netgi 700,00 Eur per mėnesį ir neturi galimybės susirasti pigesnio būsto, bei apskritai, kad ji būsto nuomos išlaidas patiria, be to, ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad už turto, esančio pakankamai šiltoje klimato zonoje, komunalinius mokesčius moka 200,00-300,00 Eur per mėnesį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių (itin sunki atsakovės turtinė padėtis ar sveikatos būklė), dėl kurių būtų pagrindas nukrypti nuo lygių dalių išlaikant nepilnametį vaiką principo, todėl šalys lygiomis dalimis turi prisidėti prie nepilnamečio sūnaus išlaikymo.

Sprendžiant kokio dydžio išlaikymas šiuo konkrečiu atveju yra reikalingas šalių nepilnamečiui sūnui, įvertintini nepilnamečio vaiko poreikiai. Bylos duomenimis nustatyta, kad T. G. yra penkiolikos metų paauglys (el. b. l. 54). Iš teismo posėdžio metu ieškovo atstovo duotų paaiškinimų nustatyta, kad šalių sūnus (duomenys neskelbtini) lanko mokyklą, vaiko mokyklinis autobusas kainuoja 120,00 (duomenys neskelbtini) (ekvivalentas eurais – 107,00 Eur) per mėnesį. Be kita ko, vaikui reikia rūbų, maisto, taigi, vaiko poreikiams patenkinti ieškovas išleidžia apie 600,00 (duomenys neskelbtini) (ekvivalentas eurais – 537,00 Eur) per mėnesį. Specialiųjų poreikių šalių sūnus neturi.

Teismas pažymi, kad nereikia įrodinėti, jog nepilnamečiams vaikams yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir poilsis laisvalaikiu, tačiau išlaidos šiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Nepilnamečiams vaikams išlaikyti skirtos lėšos turi būti siejamos su pagrįstais, realiais ir protingais vaiko poreikiais bei abiejų tėvų finansinėmis galimybėmis šias lėšas teikti. Nagrinėjamu atveju, teismas, įvertinęs šalių nepilnamečio vaiko amžių (15 metų), specialiųjų poreikių nebuvimą, nesant duomenų apie būtinas ekstraordinarias vaiko išlaikymo išlaidas, sprendžia, kad ieškovo prašoma priteisti išlaikymo suma yra per didelė ir nėra pagrįsta rašytiniais įrodymais. Vis dėlto, kaip jau buvo nurodyta, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą reikalingą bent jo būtiniems poreikiams patenkinti, yra pripažįstamas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (kuri šiuo metu Lietuvoje yra apie 460,00 Eur). Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra jokių objektyvių aplinkybių (itin sunki atsakovės turtinė padėtis ir/ar ekstraordinarūs pagrįsti šalių sūnaus poreikiai), dėl kurių teismas turėtų nukrypti nuo orientacinio išlaikymo dydžio. 

Be kita ko, atmestinas atsakovės argumentas, kad ji nepilnamečiui sūnui gali teikti tik 100,00 Eur dydžio išlaikymą. Pažymėtina, kad nepilnamečio vaiko tinkamo, visapusiško vystymosi užtikrinimui, kasdienių poreikių patenkinimui, jo kultūriniam bei kitokiam ugdymui reikalingas pakankamo dydžio, pastovus ir nuolat teikiamas išlaikymas. Kiekvienas tėvas ir motina privalo užtikrinti bent būtinuosius vaiko poreikius. Nagrinėjamu atveju konstatuota, kad šalių nepilnamečio sūnaus būtiniesiems poreikiams patenkinti yra reikalinga ne mažiau kaip 460,00 Eur per mėnesį suma ir prie vaiko išlaikymo lygiomis dalimis turi prisidėti abi šalys. Juo labiau, kaip atsiliepime į ieškinį patvirtino pati atsakovė, vidutiniškai jos pajamas per mėnesį, atskaičius mokesčius, sudaro 1 700,00 Eur darbo užmokestis. Teismo vertinimu, paminėta suma yra daugiau nei pakankama atsakovei visapusiškai užtikrinti tiek savo, tiek nepilnamečio sūnaus poreikių patenkinimą. Tuo atveju, jeigu atsakovės nuomone, jos ir vaiko poreikiams patenkinti gaunamos 1 700,00 Eur sumos nepakanka, ji būdama jauna ir darbinga, privalo imtis visų jai prieinamų priemonių, kad gautų tokias pajamas, kurios būtų pakankamos išlaikyti vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.).

Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, tai, kad šalys lygiomis dalimis turi prisidėti prie nepilnamečio sūnaus išlaikymo, nesant ekstraordinarių vaiko poreikių, vadovaudamasis kasacinės instancijos teismo suformuluotu orientaciniu išlaikymo priteisimo kriterijumi, nuo kurio šioje byloje pagrindo nukrypti nėra, bei atsižvelgęs į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, teismas daro išvadą, kad ieškinys šioje dalyje tenkintinas iš dalies ir iš atsakovės nepilnamečiui sūnui T. G. priteistinas išlaikymas po 230,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Teismas sprendžia, kad tokio dydžio išlaikymas yra optimalus bei užtikrins šalių nepilnamečio vaiko poreikių bei atsakovės (motinos) galimybių teikti tokio dydžio išlaikymą pusiausvyrą.

Priteista suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Teismo sprendimas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo nukreiptinas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, atsakovui – proporcingai atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).

Bylos duomenimis, ieškovas patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 75,00 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo (mokėjimo užduoties kodas (ID) (duomenys neskelbtini), 1 368,00 Eur advokato teisinei pagalbai ir 49,00 Eur vertimo paslaugoms apmokėti (el. b. dokumentas Nr. 47729). Ieškovas prašo iš atsakovės priteisti šias jo patirtas bylinėjimosi išlaidas: 1 244,00 Eur už advokato suteiktas teisines paslaugas, 49,00 Eur už procesinių dokumentų vertimą, 75,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio.

Atsižvelgus į tai, kad ieškovo reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo buvo patenkintas visiškai, iš atsakovės ieškovo naudai priteistina už šį reikalavimą sumokėto 75,00 Eur dydžio žyminio mokesčio suma. Taip pat, įvertinus tai, kad vertimo paslaugos ieškovui buvo reikalingos į valstybinę kalbą išverčiant atsakovės notarinio sutikimo dėl vaiko keliavimo kopijas, bei ieškovo ir nepilnamečio sūnaus imigracinių vizų bei nuolatinių (duomenys neskelbtini) gyventojų kortelių kopijas (t. y. dokumentus, kuriais buvo įrodinėjamas nepilnamečio vaiko faktinės gyvenamosios vietos pasikeitimas) (el. b. l. 7-27, 30-33), visiškai patenkinus reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 49,00 Eur dydžio suma už vertimo paslaugas. Be to, kadangi ieškovas buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo (CPK 83 str. 1 d. 2 p.), iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistinas 62,00 Eur dydžio žyminis mokestis už paminėtą reikalavimą, bei 5,00 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (sumos apvalintos iki artimiausio sveiko skaičiaus pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 str. 4 d.).

Kaip jau buvo nurodyta, ieškovas taip pat prašo iš atsakovės priteisti jo patirtas 1 244,00 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Pažymėtina, kad visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010). Bylinėjimosi išlaidų dydžio kontrolė yra vertinama kaip teismo pareiga, įgalinanti jį veikti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Taigi, ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato teisinei pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Spręsdamas dėl bylinėjimosi dydžio, teismas turi atsižvelgti į tokias aplinkybes: Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, tokius kaip bylos sudėtingumas, advokato darbo ir laiko sąnaudos ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011).

Nagrinėjamu atveju civilinėje byloje buvo pareikšti du reikalavimai – dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo. Esant nurodytam, visa apimtimi patenkinus ieškovo reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, iš atsakovės ieškovo naudai maksimaliai galėtų būti priteista 622,00 Eur suma advokato teisinei pagalbai apmokėti. Vis dėlto, šiuo konkrečiu atveju įvertintina tai, kad nagrinėtas klausimas buvo nesudėtingo pobūdžio ir nereikalavo specialių žinių, be to, ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo tarp šalių nebuvo, todėl teismo vertinimu, paminėtas klausimas galėjo būti išspręstas taikiai, tačiau byloje nėra duomenų, kad ieškovas aktyviai siekė susitarti su atsakove. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismo vertinimu, šioje dalyje iš atsakovės ieškovo naudai priteistinos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti mažintinos per pusę, t. y. iki 311,00 Eur. Antrasis šioje civilinėje byloje pareikštas reikalavimas buvo patenkintas iš dalies (92 proc.), taigi šioje dalyje iš atsakovės ieškovo naudai maksimaliai galėtų būti priteista 572,24 Eur suma advokato teisinei pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl išlaikymo vaikui dydžio, dėl ko ieškovo atstovas turėjo papildomai pasisakyti teismo posėdžio metu, tačiau įvertinus nesudėtingą bylos pobūdį, teismo vertinimu, šioje dalyje atsakovė turi atlyginti 70 proc. ieškovo patirtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti – 400,57 Eur. Esant nurodytam, iš atsakovės ieškovo naudai priteistina viso 711,57 Eur suma už išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Teismo vertinimu, tokio dydžio suma yra pagrįsto dydžio, atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-268, 270, 279, 307 straipsniais,

nusprendžia:

patenkinti ieškinį iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytą nepilnamečio vaiko T. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą, nustatant nepilnamečio vaiko T. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškovu P. G., a. k. (duomenys neskelbtini).

Pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui T. G., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisimo ir priteisti iš atsakovės N. K.-P., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui T. G., a. k. (duomenys neskelbtini) mokamą periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis po 230,00 Eur (du šimtai trisdešimt eurų 00 ct) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (t. y. 2019 m. liepos 19 d.) iki vaiko pilnametystės.

Pavesti nepilnamečio T. G., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvui P. G., a. k. (duomenys neskelbtini) tvarkyti vaiko išlaikymui skirtas pinigines lėšas uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovės N. K.-P., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo P. G., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 835,57 Eur (aštuoni šimtai trisdešimt penki eurai 57 ct) jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 711,57 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti, 75,00 Eur žyminio mokesčio ir 49,00 Eur už vertimo paslaugas.

Priteisti iš atsakovės N. K.-P., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 67,00 Eur (šešiasdešimt septyni eurai 00 ct) sumą, kurią sudaro 62,00 Eur žyminio mokesčio ir 5,00 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Išaiškinti atsakovei, kad priteistas į valstybės biudžetą bylinėjimosi išlaidų atlyginimas turi būti sumokėtas Valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821), įmokos kodas – 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teismo sprendimą dėl išlaikymo periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                Lina Greičiūtė-Petrauskienė