Civilinė byla Nr. 2A–167/2007
Procesinio sprendimo kategorijos: 24.2; 44.5.2.16 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. spalio 4 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Konstantino Gurino (pranešėjas) ir Nijolės Piškinaitės,
sekretoriaujant Violetai Drėmienei,
dalyvaujant ieškovei I. M. ,
ieškovės atstovui J. M. ,
atsakovų atstovams A. R. , F. B. ,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. M. ir atsakovo Lazdynų vidurinės mokyklos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. spalio 9 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-1701-51/2006 pagal ieškovės I. M. ieškinį atsakovams Lazdynų vidurinei mokyklai, Vilniaus miesto savivaldybės švietimo skyriui dėl žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Ieškovė I. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lazdynų vidurinės mokyklos, o jai neturint lėšų, iš atsakovo Vilniaus miesto švietimo skyriaus 3 500 Lt dydžio žalai, padarytai sveikatos sužalojimu, atlyginti, 110 000 Lt dydžio neturtinei žalai atlyginti bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 1978 m. gruodžio 28 d. Vilniaus Lazdynų vidurinėje mokykloje švenčiant Naujųjų metų sutikimą užsidegė jos rūbai, dėl ko ji apdegė 65 procentus kūno. Įvykio kaltininku buvo pripažintas atsakovas - mokyklos administracija, kurios kaltė įrodyta baudžiamosios bylos medžiaga ir sprendimais civilinėse bylose dėl žalos atlyginimo. Nors baudžiamoji byla konkrečių asmenų atžvilgiu buvo nutraukta nesant jų veikoje nusikaltimo sudėties, tačiau tai neatleido atsakovų nuo pareigos atlyginti ieškovei padarytą žalą. 2003 m. vasario 4 d., 2003 m. kovo 24 d. 2004 m. kovo 9 d. ir 2006 m. vasario 13 d. UAB „Estetinės plastinės chirurgijos centras“ atliko ieškovės veido randų šlifavimą bei veido ir kaklo nudegimų randų korekciją. Dėl šių procedūrų ieškovė turėjo 3 500 Lt išlaidų. Ieškovė taip pat prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą reikalavimui atlyginti 2003 m. vasario 4 d., 2003 m. kovo 24 d. operacijoms turėtas išlaidas, nes dėl sūnaus gimimo negalėjo laiku kreiptis dėl savo teisių gynimo. Prašymą priteisti 110 000 Lt dydžio neturtinę žalą grindžia per visą laikotarpį nuo žalos padarymo, t. y. nuo 1978 m. gruodžio 28 d., patirtais fiziniais ir dvasiniais išgyvenimais, fiziniu skausmu. Nurodė, kad dėl rimtų fizinių ir estetinių sveikatos ir kūno pakenkimų, po kurių oda savaime neatsistatė, ji negali gyventi visaverčio gyvenimo, dėl ko patiria emocinę depresiją, sumažėjo bendravimo galimybės.
Vilniaus apygardos teismas 2006 m. spalio 9 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, ieškovei priteisė iš atsakovo Lazdynų vidurinės mokyklos 1 300 Lt žalos atlyginimo, 150 Lt už advokato pagalbą, valstybei iš atsakovo priteisė 50 Lt žyminio mokesčio ir 31,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės kultūros, švietimo ir sporto departamento švietimo skyriui ir likusią ieškinio dalį atsakovui Lazdynų vidurinei mokyklai atmetė. Teismas nurodė, kad Lazdynų vidurinės mokyklos veiksmai, kaltė, priežastinis ryšys dėl ieškovei kilusios žalos jau yra nustatyti įsiteisėjusiais teismų sprendimais, todėl vertinti nelaimingą atsitikimą kitaip teismas nebegali (CPK 182 str. 2 p.). Teismas sprendė, kad ieškovės nurodytos UAB „Estetinės plastinės chirurgijos centras“ atliktos operacijos susijusios su nelaimingo atsitikimo pasekmių likvidavimu ir jos buvo būtinos, todėl iš esmės reikalavimas atlyginti turtinę žalą yra pagrįstas (1964 m. CK 483, 498 str., CK 6.283 str.). Teismas taip pat sprendė, kad atsakovo aiškinimas, jog ieškinio senaties terminą reikėtų skaičiuoti nuo nelaimingo atsitikimo dienos nėra pagrįstas, nes naujai paaiškėjančią dėl minėto nelaimingo atsitikimo atsirandančią žalą ir jos dydį galima konstatuoti tik tuomet, kai atliekama operacija, ieškovė patiria piniginių nuostolių. Kartu teismas konstatavo, kad ieškovė yra praleidusi trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimams atlyginti žalą pagal pateiktas 2003 m. vasario 4 d., 2003 m. kovo 24 d. sąskaitas-faktūras (CK 1.125 str. 8 p.). Teismas sprendė, kad tenkinti ieškovės prašymą atnaujinti šį terminą nėra pakankamo pagrindo, nes ieškovė turi išsilavinimą, jau ne vieną kartą yra reiškusi ieškinius dėl žalos atlyginimo, todėl turi patirtį ginant savo teises teismine tvarka.
Be to, ieškovė 2003 metais kreipėsi į plastinės chirurgijos centrą dėl operacijų atlikimo, todėl akivaizdu, kad tuo pat metu jai nebuvo atimta galimybė kreiptis ir į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo. Esant tokioms aplinkybėms teismas reikalavimą priteisti turtinę žalą tenkino iš dalies, priteisiant ieškovei 1 300 Lt. Reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas netenkino, nes pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 47 straipsnio antrąją dalį, šio kodekso normos taikomos tada, kai žala padaroma ir atsiranda jam įsigaliojus. Taip pat pagal šio kodekso normas atlyginama žala, kai žala padaroma iki kodekso įsigaliojimo, tačiau žala atsiranda ir nukentėjęs asmuo kreipiasi dėl žalos atlyginimo kodeksui įsigaliojus. Kadangi šiuo atveju neturtinė žala atsirado įvykus nelaimingam atsitikimui, o tuomet galiojusio 1964 m. CK 483 - 510 straipsniai, reglamentavę žalos atlyginimą, nenumatė neturtinės žalos atlyginimo, todėl šis reikalavimas negali būti tenkinamas. Teismas taip pat nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės švietimo skyrius nėra juridinis asmuo, jis galėtų būti laikomas tik savivaldybę atstovaujančiu asmeniu, tačiau iš bylos duomenų nėra pagrindo pripažinti, kad Vilniaus miesto savivaldybė būtų atsakinga už žalą, kilusią dėl nelaimingo atsitikimo, todėl ieškovės reikalavimas šiam atsakovui netenkinamas.
Ieškovė I. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. spalio 9 d. sprendimą dalyje, kuria buvo ieškinys atmestas ir priimti naują sprendimą ieškinį patenkinti visiškai. Apeliantė nurodo, kad su teismo sprendimu nesutinka dėl šių priežasčių:
- Teismas atsisakė atnaujinti praleistą senaties terminą ir priteisti žalą pagal pateiktas 2003 m. vasario 4 d ir 2003 m kovo 24 d. sąskaitas faktūras, motyvuodamas tuo, kad jau ir anksčiau ieškovė gynė savo teises, tačiau neatsižvelgė į tai, kad anksčiau tai už ieškovę atlikdavo tėvai, o vėliau sunkiai susirgo motina, kuriai pačiai reikėjo slaugos ir ji 2005 m. kovo 15 d. mirė. Taigi iš tiesų ji buvo likusi viena pati su naujagimiu, todėl buvo labai ribotos galimybės kreiptis į teismą. Negalima sutikti su teismo argumentu, kad nors ieškovė ir prižiūrėjo naujagimį, tačiau 2003 metais kreipėsi dėl plastinių operacijų atlikimo. Šiuo požiūriu teismo sprendime akivaizdūs prieštaravimai, nes būtent teismas motyvavo, kad randų šlifavimas būtinas, nes randai deformuojasi ir traukia veidą. Iš bylos medžiagos matyti, kad daugelis operacijų buvo atliktos prie pilnos narkozės, taigi ieškovės sveikatos būklė po visų operacijų ir patirtų traumų apriboja jos galimybes laiku ir tinkamai pasirūpinti savimi.
- Teismo atsisakymas priteisti neturtinę žalą yra formalaus pobūdžio. Teismas neįvertino tos aplinkybės, kad jai padarytoji žala t.y. nudegimai 1978 m. gruodžio 28 d., jai būnant 11 metų ir šiuo metu yra tęstinio pobūdžio ir neaiškios tolimesnės pasekmės. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio antrojoje dalyje nurodoma, kad esant civiliniams teisiniams santykiams atsiradusiems iki civilinio kodekso įsigaliojimo, civilinis kodeksas taikomas toms teisėms ir pareigoms bei teisinėms situacijoms, kurios atsiranda jam įsigaliojus, taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios nors ir atsirado iki šio kodekso įsigaliojimo, bet įgyvendinamos jam įsigaliojus. Kaip matyti iš prijungtų teismo sprendimų dėl vykstančios odos deformacijos ir pasikeitimų organizme sistemingai atliekamos operacijos. Be to, teismas savo sprendime nėra nuoseklus, nes nurodo, kad „naujai paaiškėjusią dėl minėto nelaimingo atsitikimo atsirandančią žalą ir jos dydį galima konstatuoti tik tuomet, kai atliekama operacija“.
Atsakovas Lazdynų vidurinė mokykla apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. spalio 9 d. sprendimą dalyje, kurioje ieškinys patenkintas ir ieškovei iš Lazdynų vidurinės mokyklos priteista 1300 Lt žalos atlyginimo, 150 Lt už advokato pagalbą, 50 Lt žyminio mokesčio ir 31,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir šioje dalyje ieškinį atmesti. Kitą sprendimo dalį prašo palikti nepakeistą. Skundą apeliantas grindžia šiais argumentais:
- Teismas nepagrįstai rėmėsi UAB „Estetinės plastinės chirurgijos centras“ išrašytomis sąskaitomis-faktūromis, nes šiuose įrodymuose nėra detalizuojama, kokios operacijos ieškovei buvo atliktos.
- Teismas nepagrįstai konstatavo, kad operacijos ieškovei buvo būtinos ir kad jos reikalavimas atlyginti žalą yra pagrįstas, taip pažeisdamas CPK 263 straipsnį, kuriame nurodyta, kad sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs (2002 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2002), kad nuostoliai, kaip nukentėjusio asmens padarytos išlaidos, turi atitikti tokius požymius: 1) jos yra priverstinės; 2) jos yra būtinos; 3) jos yra protingos. Šiuo atveju byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių bent vieną iš minėtų privalomųjų požymių. Atsižvelgiant į tai, kad šioms aplinkybėms pagrįsti yra reikalinga turėti specialių medicininių žinių, manytina, kad tinkamas įrodymas šioje byloje galėjo būti ekspertizės išvada.
- Sprendimu teismas konstatavo, kad ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą, tačiau šiuo atveju ieškinys nebuvo atmestas, o tik sumažintas turtinės žalos dydis. Toks sprendimas yra neteisėtas, nes teisės aktai nenumato galimybės tenkinti ieškinį, kai yra praleistas ieškinio senaties terminas, o atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį. Teismas taip pat nenurodė, kokiais kriterijais vadovaujantis priteisiamos žalos dydis buvo sumažintas nuo prašomų 3500 Lt iki būtent 1300 Lt, nepasisakė dėl atsakovo pateiktų argumentų dėl ieškovės bei jos tėvų kaltės.
- Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 17 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-36/2004) nurodyta, kad teismo sprendimo pagrįstumas inter alia priklauso nuo to, ar teismas teisingai įvertina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus. Teismo sprendime nepakanka apsiriboti vien tik mechanišku įrodymų išvardijimu. Skundžiamame sprendime nėra nurodyta, kokiais pagrindais yra mažinamas priteisiamos žalos dydis, taip pat neargumentuojama, kodėl konstatavus ieškinio senatį, jis nėra atmetamas.
Atsiliepimu į atsakovo Lazdynų vidurinės mokyklos apeliacinį skundą ieškovė prašo jį atmesti.
Atsiliepimu į apeliacinius skundus Vilniaus miesto savivaldybės švietimo skyrius ieškovės apeliacinį skundą prašo atmesti, o atsakovo apeliacinį skundą prašo patenkinti.
Ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.
Iš dalies tenkindamas ieškovės reikalavimus, pirmosios instancijos teismas prašomą priteisti turtinę žalą ieškovės naudai priteisė tik iš vieno atsakovo – Lazdynų vidurinės mokyklos, o ieškinį atsakovui Vilniaus m. savivaldybės kultūros, švietimo ir sporto departamento švietimo skyriui atmetė. Nei vienas iš apeliantų dėl pastarosios sprendimo dalies savo skunduose nepasisakė ir argumentų dėl jos nepagrįstumo nepateikė. Todėl teisėjų kolegija nagrinėja bylą apeliacinių skundų ribose ir dėl minėtos sprendimo dalies nepasisako (CPK 370 str. 1 d.).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, nelaimingas atsitikimas, kurio metu ieškovė patyrė sveikatos sužalojimą, įvyko dar 1978 metais. Dėl to atsižvelgiant į patirto sužalojimo pobūdį (kūno nudegimas) ieškovė dar iki šios bylos nagrinėjimo ne kartą kreipėsi į teismą dėl turtinės žalos, susijusios su sveikatos sužalojimo pasekmių gydymu, atlyginimo.
Įsiteisėjusiaisiais Vilniaus m. antrojo apylinkės teismo sprendimais (1998 m. birželio 5 d., 1991 m. sausio 15 d., 1999 m. birželio 16 d., 2001 m. balandžio 26 d.), taip pat Vilniaus apygardos teismo 2001 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi konstatuota, kad ieškovės sveikata buvo sužalota dėl atsakovo - Vilniaus Lazdynų vidurinės mokyklos kaltės. Be to, Vilniaus m. antrojo apylinkės teismo 1999 m. birželio 16 d. sprendimu bei Vilniaus apygardos teismo 2001 m. balandžio 26 d. nutartimi buvo konstatuota, kad dėl daugybinių ponudegiminių randų plastinės operacijos yra būtinos bei susijusios su ieškovės patirtu sveikatos sužalojimu (CPK 182 str. 2 p., b. l. 11, 13).
Atsižvelgiant į šią aplinkybę, o taip pat į tai, kad nagrinėjamojoje byloje ieškovė prašo atlyginti turtinę žalą iš esmės už analogiško pobūdžio atliktas operacijas, susijusias su veido ir kaklo ponudegiminių randų korekcija, kolegija atmeta atsakovo apeliacinio skundo argumentą, kad ieškovė neįrodė jos dėl operacijų turėtų išlaidų būtinumą, protingumą ir priverstinį pobūdį. Pastebėtina, kad tokį savo teiginį apeliantas grindžia tuo, kad byloje nebuvo pateikta ekspertizės išvada. Tačiau nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui atsakovas prašymo dėl ekspertizės paskyrimo neteikė. Tuo tarpu tai, kad atlikti operacijas buvo būtina patvirtina byloje esančios UAB ,,Estetinės plastinės chirurgijos centras“ pažymos, iš kurių matyti, kad ieškovė buvo operuota dėl ponudegiminių randų bei epikrizė iš ieškovės ligos istorijos (b.l. 7, 8, 18, 169).
Dėl pasakyto tenkinti atsakovo apeliacinį skundą pagrindo nėra.
Tik iš dalies tenkindamas ieškovės reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo, pirmosios instancijos teismas atsakovų prašymu taikė ieškinio senaties terminą, o jo praleidimo priežastis pripažino nesvarbiomis (CK 1.126 str. 2 d., 1.231 str. 1 d. ir 2 d.). Tačiau sutikti su tokios išvados pagrįstumu negalima, nes kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, tame tarpe papildomai pateiktų apeliacinės instancijos teismui, reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo ieškinio senaties termino eiga sutapo su ieškovės mažamečio sūnaus, gimusio 2002 m. rugsėjo 18 d., priežiūros ir auginimo laikotarpiu bei jos mamos, mirusios 2005 m. kovo 14 d., sunkios ligos laiku.
Šias aplinkybes kolegija pripažįsta svarbiomis ir atnaujina ieškinio senaties terminą, ieškovės reikalavimus dėl turtinės žalos, susijusios su 2003 m. vasario 4 d. ir kovo 24 d. atliktomis operacijomis atlyginimo (CK 1.131 str. 2 d.). Tokiam sprendimui įtakos turi ir tai, kad ieškovė ieškinio senaties terminą praleido nežymiai (ieškinys paduotas 2006 m. balandžio 6 d.).
Dėl pasakyto pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas ir tenkinamas visas ieškovės reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo. Keičiant pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl turtinės žalos atlyginimo dydžio, atitinkamai keičiamas ir advokatui priteistinų atstovavimo išlaidų dydis.
Atmesdamas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurio teisiniu pagrindu ieškovė nurodė CK 6.250 str., pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 47 str. 2 d. ir pagrįstai konstatavo, kad CK nustatytos taisyklės dėl neturinės žalos atlyginimo taikomos tiems civiliniams santykiams, kurių faktinis pagrindas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Tuo tarpu nagrinėjamuoju atveju ieškovei žala buvo padaryta dar 1978 metais. Tai, kad nelaimingo atsitikimo pasekmė yra tęstinio pobūdžio akivaizdu. Tačiau tai negali nulemti priešingo sprendimo priėmimą, nes deliktu padarytos neturtinės žalos atlyginimas priklauso nuo teisės pažeidimo padarymo laiko.
Be to, kaip jau buvo minėta, atsakovai, gindamiesi nuo pareikšto ieškinio, prašė taikyti ieškinio senatį. Įstatyminis pagrindas kreiptis dėl neturtinės žalos atlyginimo atsirado įsigaliojus naujam CK, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d., tuo tarpu ieškinys pareikštas tik 2006 m. balandžio 6 d., t. y. pasibaigus ieškinio senaties terminui. Priešingai nei turtinės žalos atlyginimo atveju, ieškovė jokių svarbių priežasčių, dėl kurių šis terminas buvo praleistas, nenurodė. Taigi ir šiuo pagrindu ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, net jeigu jis būtų pagrįstas, negalėtų būti tenkinamas (CK 1.131 str. 1 d.).
Dėl pasakyto naikinti sprendimo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrindo nėra.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,
n u t a r i a:
Vilniaus apygardos teismo 2006 m. spalio 9 d. sprendimą pakeisti.
Panaikinti sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškinio reikalavimas atsakovui Lazdynų vidurinei mokyklai dėl 2 200 Lt turtinės žalos atlyginimo.
Sprendimo rezoliucinės dalies antrą pastraipą išdėstyti taip:
„Priteisti iš atsakovo Lazdynų vidurinės mokyklos 3500 Lt žalos atlyginimo, 250 Lt už advokato pagalbą ieškovei I. M. ir 105 Lt žyminio mokesčio bei 31,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei“.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo Lazdynų vidurinės mokyklos 21 Lt su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų valstybei.
Teisėjai Artūras Driukas
Konstantinas Gurinas
Nijolė Piškinaitė