Administracinė byla Nr. I-3714-629/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01643-2017-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.4; 55.1.3

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugsėjo 15 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Milda Vainienė

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

N. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1–5) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 2 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2016 m. gruodžio 12 d. iki 2017 m. gegužės 9 d. jis buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose netinkamomis sąlygomis. Paaiškino, kad nuo 2016 m. gruodžio 12 d. iki 2017 m. vasario 10 d. buvo laikomas vienas kameroje Nr. 80. Minėtoje kameroje sanitarinis mazgas įrengtas netinkamai, nes jį, besinaudojantį tualetu, galėjo stebėti pareigūnai. Kameros grindys ir sienos buvo apsilupę, remontas neatliktas. Nurodė, kad nuo 2017 m. vasario 10 d. buvo perkeltas į kamerą Nr. 95, kurioje buvo laikomas su dar vienu asmeniu. Mano, kad kameroje Nr. 95 vienam asmeniui tenkanti ploto norma neatitiko nustatytų reikalavimų, nes iš kameros ploto reikėtų atskaičiuoti baldų ir sanitarinio mazgo užimamą plotą. Šioje kameroje tualetas buvo įrengtas taip pat netinkamai, nes nebuvo užtikrintas privatumas. Pažymėjo, kad užuolaida tualete pakabinta tik 2017 m. kovo 30 d., tačiau sienelė buvo per žema. Minėtoje kameroje grindys taip pat neatitiko higienos reikalavimų. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad visu ginčo laikotarpiu niekur neveikė prižiūrėtojo iškvietimo mygtukas, todėl pareiškėjas negalėjo kreiptis į prižiūrėtojus, kai norėjo atlikti gamtinius reikalaus. Be to, pareiškėjo teigimu, kamerose trūko baldų drabužiams susidėti. Anot pareiškėjo, nurodyti pažeidimai sukėlė jam neigiamus išgyvenimus, dvasines kančias, pablogėjo pareiškėjo regėjimas.

Lukiškių TI-K atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš pareiškėjo 8,70 Eur bylinėjimosi išlaidų (b. l. 27–34).

Lukiškių TI-K atkreipė dėmesį, jog vienam asmeniui tenkantis plotas pareiškėjo gyvenamosiose kamerose visiškai atitiko nustatytus reikalavimus. Paaiškino, kad kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, taip gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Pažymėjo, kad suimtieji ir nuteisti asmenys neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, todėl suremontuotose Lukiškių TI-K kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotiną remontą. Atkreipė dėmesį, jog remonto darbai gyvenamojoje kameroje Nr. 80 buvo atlikti 2017 m. balandžio mėn. Pabrėžė, jog Nacionalinės visuomenės sveikatos centras, atlikęs gyvenamosios kameros Nr. 95 patikrinimą, nustatė, kad kameros grindys nesulūžę, jų paviršius lygus ir grindys vizualiai švarios, tai atitiko Lietuvos higienos normos reikalavimus.

Dėl kamerų įrengimo paaiškino, kad kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai ir lentynos yra padarytos arba didesnės, arba mažesnės, taip, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui sudėti, higienos reikmenims sudėti. Pažymėjo, kad reikalavimo eliminuoti baldais užstatytą gyvenamąjį plotą, skaičiuojant minimalų gyvenamąjį plotą kameroje, teisės aktai nenustato.

Lukiškių TI-K taip pat nurodė, kad gyvenamosiose kamerose yra įrengti aliarmo signalizacijos mygtukai, leidžiantys iškviesti apsaugos ir priežiūros poste budintį prižiūrėtoją, tačiau suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiškai gadina šią signalizaciją, dėl to dalyje įstaigos kamerų įrengta prižiūrėtojų iškvietimo sistema yra nepataisomai sugedusi. Lukiškių TI-K nuolat vykdomi kamerų remonto darbai bei atliekami naujos prižiūrėtojų iškvietimo sistemos diegimo darbai. Pabrėžė, kad net ir tuo atveju, kai kamerose esantis signalinis mygtukas prižiūrėtojui iškviesti būtų neveikiantis, minėta faktinė aplinkybė pati savaime nesudarytų pagrindo teigti, jog pareiškėjas dėl to patyrė kokių nors konkrečių neigiamų pasekmių. Gyvenamąsias kameras kasdien aplanko Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkai, budintis prižiūrėtojas nuolat apžiūri priežiūros posto kameras, taigi, esant būtinumui, kameroje esantis asmuo turi galimybę kreiptis į posto kameras apžiūrintį budintį prižiūrėtoją, kadangi priežiūros postai prie kamerų ir karcerių yra organizuoti taip, kad budinčiosios pamainos priežiūros pareigūnai viename poste savo tarnybines pareigas atliktų prie 15–25 kamerų, kurios būtų išdėstytos viena šalia kitos arba viena prieš kitą. Jei patalpos yra atskirai nuo kitų patalpų, tuomet prie jų turi būti organizuojamas atskiras priežiūros postas.

Dėl privatumo sanitarinio mazgo patalpoje pažymėjo, kamerose yra įrengiamos užuolaidos. Teisės aktai nenustato, kad kamerose būtų esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Tokie atitvėrimai negali būti numatyti, nes priežiūros posto pareigūnai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinės elgesio kontrolės jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje.

Lukiškių TI-K teigimu, pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo. Pabrėžė, jog tam tikras suimtųjų / nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kuris lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Pareiškėjas neįrodė būtinų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas kilo

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad žmogaus orumą gina įstatymas, o šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.

Pažymėtina, kad vienas iš pareiškėjo nusiskundimų – ploto kameroje Nr. 95 trūkumas laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 10 d. iki 2017 m. balandžio 10 d. Nustatyta, kad nurodytu laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas su dar vienu asmeniu kameroje, kurio plotas 7,94 kv. m.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto.

Dėl sanitarinio mazgo užimamo ploto teismas pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra išaiškinęs, jog turėtų būti laikomasi aiškinimo, kad 3 kv. m plotas, tenkantis asmeniui daugiavietėse kamerose, yra minimalus standartas, taikomas vertinant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio galimą pažeidimą. Šiuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Teismas išaiškino, kad kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, kita vertus, į turimo ploto kameroje apskaičiavimą reikėtų įtraukti plotą, užstatytą baldais (2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13).

Lukiškių TI-K duomenimis, sanitarinis mazgas kamerose užima 0,56 kv. m, taigi net atskaičiavus minėtą plotą iš kameros Nr. 95 ploto, 3,6 kv. m. ploto norma vienas asmeniui nebuvo pažeista.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad kameros yra apstatytos baldais, todėl laisvo ploto kamerose jam teko dar mažiau. Pažymėtina, kad teisės aktai nenustato reikalavimo, apskaičiuojant vienam kalinimo įstaigoje laikomam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamąjį plotą, eliminuoti kameroje laikomų baldų užimamą plotą, tokio aiškinimo, kaip minėta, laikosi ir EŽTT, todėl skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamąjį plotą, į kamerų užstatymą baldais neatsižvelgiama. Taigi pareiškėjos nurodomas pažeidimas dėl proto trūkumo šiuo atveju nenustatytas.

Pareiškėjas taip pat skundžiasi baldų trūkumu drabužiams susidėti. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių nuostatas, tarp baldų, skirtų daiktams susidėti, nurodyta, kad kameroje turi būti viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti, spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti ir viršutinių drabužių pakaba (14.7–14.9 p.). Kaip matyti iš Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2017 m. birželio 2 d. pažymos (b. l. 145), nurodyti baldai kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas ginčo laikotarpiu, buvo, taigi kamerų įrengimas šiuo aspektu atitiko teisės aktų reikalavimus, todėl pareiškėjo nusiskundimai baldų trūkumu atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl signalinių mygtuko įrengimo teismas pažymi, kad pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.11 punktą kamerose, be kita ko, įrengiama prižiūrėtojo iškvietimo sistema. Pažymėtina, kad sporto salėje, mokykloje tokios sistemos įrengimas nenustatytas. Atsakovas nurodo, kad prižiūrėtojo iškvietimo sistema kai kuriose kamerose yra nepataisomai sugadinta, todėl sutiktina su pareiškėjo teiginiu, kad iškvietimo sistema neveikė jo kalinimo dešimties metų laikotarpiu. Esant nurodytoms aplinkybėms bei teisiniam reguliavimui, yra pagrindas pripažinti atsakovo neteisėtus veiksmus, kad jis pareiškėjo kalinimo metu Lukiškių TI-K pažeidė kamerų įrengimo reikalavimą ir neįrengė visose kamerose veikiančios privalomos prižiūrėtojo iškvietimo sistemos. Tačiau šiuo atveju pareiškėjas neįrodė, kad dėl to jam kilo neturtinė žala. Kaip minėta, sporto salėje tokios sistemos įrengimas nenumatytas, o pareiškėjo teiginiai apie galimus pavojus kamerose yra tik hipotetinio pobūdžio. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu kilo koks nors pavojus, dėl kurio jam buvo būtinybė pasinaudoti prižiūrėtojo iškvietimo sistema ir jis šia galimybe negalėjo pasinaudoti, be to, kaip nurodė Lukiškių TI-K, prižiūrėtojų postai įrengti taip, kad asmenys juos gali išsikviesti ir be iškvietimo sistemos mygtukų. Taigi šiuo atveju neturtinės žalos kilimo faktas nenustatytas. Pareiškėjas taip pat neįrodė, kokia žala jam kilo dėl galimai nelygių sienų ir grindų paviršiaus. Pažymėtina, kad abstraktaus pobūdžio nusiskundimai negali būti pagrindas žalai atlyginti.

Pažymėtina, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi turėti galimybę naudotis privatumą užtikrinančiais ir higieniškais sanitariniais įrenginiais. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punkte nustatyta, kad sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodė, kad užuolaida sanitariniame mazge buvo pakabinta tik 2017 m. kovo 30 d., todėl iki tol jo teisė į privatumą buvo pažeidžiama. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas gali būti vertinamas kaip viena iš aplinkybių, lemianti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą, kt.). Nors Lukiškių TI-K nurodė, kad sienelės, skiriančios sanitarinį mazgą nuo likusio kameros ploto, yra 1,5 m. aukščio, tačiau toks atitvėrimas nėra pakankamas privatumui užtikrinti. Lukiškių TI-K nepaneigė pareiškėjo teiginių, kad Lukiškių TI-K kamerose sanitariniai mazgai nėra visiškai atitverti nuo gyvenamosios patalpos. Teismo vertinimu, tam tikros izoliacijos (pertvarų su durimis, užuolaidomis ir pan.) įrengimas nereikalauja pastato rekonstrukcijos darbų, todėl darytina išvada, kad pareiškėjo teisės į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu galėjo būti pažeistos. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas nebuvo laikomas kamerose, kuriose, Lukiškių TI-K duomenimis, yra įrengti atskiri sanitariniai mazgai, o  užuolaidos sanitariniuose mazguose pareiškėjo teigimu buvo pakabintos tik 2017 m. kovo 30 d. Tačiau teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjo teisė į privatumą buvo pažeidinėjama visą laikotarpį iki 2017 m. kovo 30 d. Nuo 2016 m. gruodžio 12 d. iki 2017 m. vasario 10 d. (imtinai) pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas vienas, todėl tualete negalėjo būti stebimas kitų suimtųjų / nuteistųjų. Byloje taip pat nenustatyta, jog Lukiškių TI-K būtų sąmoningai siekę pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama sulaikymo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Todėl, teismo vertinimu, pareiškėjo teisė privačiai naudotis sanitariniu mazgu galėjo būti pažeista tik laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 11 d. (kai pareiškėjas apgyvendintas kameroje su kitu asmeniu) iki 2017 m. kovo 30 d. (kai kameros sanitariniame mazge pakabinta užuolaida), t. y. iš viso 47 paras.

Pagal CK 6.250 straipsnį nustatyti neturtinės žalos dydį, t. y. teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, yra teismo diskrecija. Teismo pareiga nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Pažymėtina, jog piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 straipsnis), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą už pareiškėjo laikymą teisės aktų reikalavimų neatitinkančiose kamerose pinigais, kadangi vien pažeidimo pripažinimo, įvertinus jo trukmę, nepakanka pažeistai teisei apginti. Tačiau, nors laikymo netinkamai įrengtose kamerose laikotarpis sukėlė pareiškėjui rimtą diskomfortą ir psichologinę kančią, nėra pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus dėl CK 6.250 straipsnio taikymo bei į anksčiau konstatuotą pareiškėjo teisių pažeidimą, jo trukmę, pažeidimo mastą bei intensyvumą, taip pat į tai, kad byloje nėra duomenų, jog Lukiškių TI-K sąmoningai būtų siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, taip pat į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, teismo vertinimu, pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra mažintinas, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies ir nustatytinas atlygintinos neturtinės žalos dydis yra 250 Eur, kuris teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijų taikymo požiūriu yra adekvatus jo atžvilgiu padarytam teisės pažeidimui ir šiuo požiūriu yra teisingas.

Kadangi pareiškėjo skundas tenkinamas tik iš dalies, atsakovas turi teisę į dalies patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad Lukiškių TI-K bylos medžiagą pateikė elektroniniu būdu, todėl realiai išlaidų kopijoms padaryti nepatyrė, todėl nėra pagrindo priteisti jam iš pareiškėjo šias išlaidas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniu, 88 straipsnio 1, 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo N. K. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui N. K. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti. 

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui  arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja                                                       Milda Vainienė