Administracinė byla Nr. A-3301-629/2020
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02108-2019-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 22.1; 22.7
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gruodžio 22 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Mildos Vainienės (pranešėja) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovui Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai dėl įsakymo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas M. K. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lygių galimybių kontrolierės 2019 m. gegužės 15 d. įsakymą
Nr. P-33 (toliau – Įsakymas); 2) įpareigoti atsakovą atkurti buvusią padėtį iki Įsakymo
priėmimo ir pripažinti galiojančiu Lygių galimybių kontrolieriaus 2018 m. kovo 22 d. įsakymą
Nr. P-26; 3) priteisti materialinę žalą, lygią sumai, sudarančią 16 proc. pareiškėjo pareiginio atlyginimo, pradedant 2019 m. gegužės 17 d. ir baigiant padėties, buvusios iki Įsakymo priėmimo atkūrimo data, bet ne ilgiau nei iki 2019 m. gruodžio 31 d.; 4) priteisti 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis nuo 2017 m. lapkričio 16 d. eina Lygių galimybių integravimo skyriaus patarėjo pareigas Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje (toliau – ir Tarnyba). Lygių galimybių kontrolierės 2018 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. 26 d. „Dėl papildomų darbo užduočių projekte „#LGBT_LT: didinant visuomenės sąmoningumą ir bendruomenės matomumą Lietuvoje“ M. K. nustatymo“ jam buvo nustatytos papildomos darbo užduotys ir skirtas 16 proc. priedas prie tarnybinio atlyginimo. Skundžiamu Įsakymu nuo 2019 m. gegužės 17 d. papildomai skirtos užduotys pareiškėjui buvo atšauktos.
3. Nesutikdamas su priimtu Įsakymu, pareiškėjas teigė, kad Lygių galimybių kontrolierė, priimdama skundžiamą Įsakymą, nesilaikė teisėtumo ir objektyvumo principų. Lygių galimybių kontrolierės 2018 m. kovo 22 d. įsakyme Nr. P-26 nurodoma, kad pareiškėjui pavedamos konkrečios funkcijos, 2019 m. sausio 14 d. Lygių galimybių integravimo skyriaus vedėjo T. V. R. laiške projekto koordinatoriui pareiškėjas buvo įvardijamas kaip projekto partnerio koordinatorius. Lygių galimybių kontrolierės A. S. rezoliucijoje ant tarnybinio pranešimo Nr. BR-62, kuria nurodyta parengti Įsakymą, pareiškėjo pareigos įvardijamos kaip projekto vadovo. 2019 m. gegužės 16 d. elektroniniame laiške Veiklos administravimo skyriaus vedėja D. M. nurodė, kad pareiškėjas niekada nebuvo paskirtas projekto vadovu. Pasak pareiškėjo, jo funkcijos projekte, darbo pasidalijimo principai nebuvo aiškūs nei Lygių galimybių kontrolierei, nei Lygių galimybių integravimo skyriaus vedėjui, nei Veiklos administravimo skyriaus vedėjai, nors 2019 m. sausio 25 d. metinio vertinimo metu pareiškėjui buvo suformuluota užduotis 2019 m. – „Tyrimo dėl Lietuvoje gyvenančių LGBT asmenų padėties visuomenėje ir privataus gyvenimo apsaugos srityje ir tyrimo rezultatų sklaidos koordinavimas“. Tokiu būdu ginčijamo Įsakymo turinys pažeidžia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimus.
4. Pareiškėjo teigimu, Lygių galimybių kontrolierė pažeidė pareiškėjo teisę būti išklausytam ir informuotam bei teisę efektyviai ginti savo teises. Jam nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su Lygių galimybių integravimo skyriaus vedėjo T. V. R. tarnybiniu pranešimu Nr. BR-62, kuriuo buvo remtasi priimant skundžiamą Įsakymą, ir pateikti paaiškinimus. Kadangi ginčijamas Įsakymas parengtas tą pačią dieną, kai gautas T. V. R. tarnybinis pranešimas Nr. BR-62, pareiškėjas prarado galimybę įrodinėti aplinkybių dėl T. V. R. tarnybiniame pranešime pateiktų teiginių neatitikimo faktinėms aplinkybėms.
5. Pareiškėjas nurodė, kad Lygių galimybių kontrolierė nesilaikė pareigos tinkamai motyvuoti priimtą individualų vidaus administravimo teisės aktą. T. V. R. pateiktame tarnybiniame pranešime Nr. BR-62 remiamasi nepagrįstomis prielaidomis, iškreipiamos faktinės aplinkybės, prie jo nepridedami jokie dokumentai, kurie patvirtintų jame pateiktas aplinkybes ir jų atitikimą faktams.
6. Pareiškėjas pažymėjo, jog viešojo administravimo subjektas, priimdamas individualų administracinį aktą, turi nurodyti jo apskundimo tvarką. Šiuo atveju skundžiamame Įsakyme nėra nurodytos jo apskundimo tvarkos.
7. Dėl nepagrįsto Įsakymo pareiškėjas patyrė materialinę žalą, t. y. nuo 2019 m. gegužės 17 d. jam nebuvo mokamas 16 proc. pareiginės algos dydžio priedas. Taip pat dėl neteisėto Įsakymo pareiškėjas patyrė neigiamus išgyvenimus, kuriuos įvertino 300 Eur.
8. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
9. Atsakovas nurodė, kad skundžiamas Įsakymas negali būti nagrinėjamos bylos dalyku, kadangi jame nėra suformuluota jokių teisių ar pareigų pareiškėjui, todėl tai nėra individualus administracinis aktas. Paaiškino, kad skundžiamu Įsakymu, pareiškėją atleidus nuo papildomų jo pareigybės aprašyme nenumatytų užduočių vykdymo, tai nesukėlė jokių neigiamų pasekmių (kadangi projekto veiklų vykdymo kokybė nebuvo vertinama pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo metu, jam nebuvo dėl to priekaištaujama ar kitaip išreiškiama abejonė dėl jo kaip valstybės tarnautojo kvalifikacijos ir gebėjimų), taigi pareiškėjas nepagrįstai reikalauja panaikinti Įsakymą.
10. Atsakovo teigimu, ginčijamas Įsakymas buvo priimtas vykdant teisės aktais pavestas funkcijas, t. y. siekiant Tarnybos veiklos efektyvumo bei racionalaus ir taupaus lėšų panaudojimo užtikrinimo bei atsižvelgiant į pareiškėjo tiesioginio vadovo, Tarnybos Lygių galimybių integravimo skyriaus vedėjo V. T. R. 2019 m. gegužės 14 d. tarnybiniame pranešime išdėstytas aplinkybes bei siūlymus. Be kita ko, visa atsakomybė dėl projekto veiklų kokybės tenka būtent atsakovui ir jam atstovaujančiam lygių galimybių kontrolieriui, o ne pareiškėjui. O tai reiškia, kad atsakovui nekyla pareiga su projekto administravimu susijusius sprendimus derinti su pareiškėju.
11. Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas nepateikė jokių jo galimai patirtą žalą patvirtinančių įrodymų. Taip pat nebuvo atlikta jokių neteisėtų veiksmų, galinčių sudaryti žalos atlyginimą, todėl toks reikalavimas yra atmestinas.
II.
12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimu pareiškėjo M. K. skundą atmetė.
13. Teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus 2018 m. kovo 22 d. įsakymo Nr. P-26 „Dėl papildomų darbo užduočių projekte „#LGBT_LT: didinant visuomenės sąmoningumą ir bendruomenės matomumą Lietuvoje“ M. K. nustatymo“ (toliau – Įsakymas Nr. P-26) 1 punktu pareiškėjui buvo pavesta vykdyti projekto „#LGBT_LT: didinant visuomenės sąmoningumą ir bendruomenės matomumą Lietuvoje“ (toliau – Projektas) veiklas: 1.1 inicijuoti kokybinį giluminį tyrimą apie translyčių asmenų padėtį; 1.2. inicijuoti reprezentatyvų visuomenės nuomonės apie translyčius asmenis tyrimą; 1.3. rengti publikaciją apie translyčių asmenų padėtį; 1.4. organizuoti video filmukų apie translyčių asmenų patirtis sukūrimą; 1.5. organizuoti tarptautinę konferenciją apie lyties keitimo procedūrą ir tarptautinius žmogaus teisių apsaugos standartus, parengti konferencijos programą, organizuoti spaudos darbus. Įsakymo
Nr. P-26 2 punktu už minėtų veiklų vykdymą (papildomų užduočių vykdymą, kai atliekamos pareigybės aprašyme nenustatytos funkcijos), pareiškėjui nustatyta 16 proc. pareiginės algos dydžio priemoka, skaičiuojant nuo 2018 m. balandžio 3 d. iki Projekto pabaigos, t. y. iki 2019 m. gruodžio 31 d., o šio įsakymo 3 punktu leidžiama iš projekto lėšų proporcingai apmokėti visas pareiškėjo darbo užmokesčio išlaidas. Tarnyboje 2019 m. gegužės 14 d. buvo gautas Tarnybos Lygių galimybių Integravimo skyriaus vedėjo T. V. R. tarnybinis pranešimas (toliau – Tarnybinis pranešimas), kuriame buvo siūloma atšaukti pavedimą pareiškėjui vykdyti Projekto veiklas ir pavesti jas vykdyti kitiems darbuotojams, nes pareiškėjui trūksta profesinės kompetencijos tarptautinių projektų valdymo, kompleksinių užduočių koordinavimo, veiklos planavimo ir lyderystės srityse. Skundžiamu Įsakymu nuo 2019 m. gegužės 17 d. atsakovas, įvertinęs Tarnybiniame pranešime pateiktą informaciją, atšaukė Įsakymą Nr. P-26.
14. Įvertinęs pareiškėjo – Tarnybos Lygių galimybių integravimo skyriaus patarėjo – pareigybės aprašymą, patvirtintą Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus 2018 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. V-38 (toliau – ir Pareigybės aprašymas), teismas nesutiko su pareiškėjo pozicija, kad jis negalėjo vykdyti savo funkcijų (tinkamai įgyvendinti jam pavestas užduotis) dėl ginčijamo Įsakymo priėmimo, ir nurodė, jog pareiškėjui nebuvo numatytas funkcijų, susijusių su Projekto (ar kitų Tarnybos vykdomų projektų) veiklų įgyvendinimu, vykdymas, t. y. nenumatyta kaip atskira pareiškėjo pareigybės funkcija. Priimant pareiškėją į jo užimamas pareigas Tarnyboje, jam nebuvo keliami specialieji reikalavimai, būtini tinkamai atlikti Įsakyme Nr. P-26 pavestas veiklas. Įsakyme Nr. P-26 pareiškėjui numatytos Projekto veiklos ir jų vykdymo sąlygos buvo pavestos kaip papildomos darbo užduotys ir tai patvirtino Įsakymo Nr. P-26 2 punkte nustatyta priemoka, kuri pareiškėjui būtų mokama už papildomų užduočių atlikimą, kai atliekamos Pareigybės aprašyme nenustatytos funkcijos. Esant tokiai būtinybei, jos buvo pavestos pareiškėjui individualiai su juo aptariant, o jam pavestos vykdyti tik gavus jo sutikimą. Teismas sutiko su pareiškėju, kad jam 2019 m. buvo suformuluota užduotis – „Tyrimo dėl Lietuvoje gyvenančių LGBT asmenų padėties visuomenėje ir privataus gyvenimo apsaugos srityje ir tyrimo rezultatų sklaidos koordinavimas“, tačiau teismas nesutiko su pareiškėjo teigimu, jog atšaukus šią papildomą užduotį, tai turėjo neigiamų pasekmių jo tarnybinės veiklos vertinimui, nes užduotys, suformuluotos 2019 m., kaip ir tarnybinė veikla už 2019 m., bus vertinamos tik 2020 m. pradžioje, t. y. Projekto veiklų vykdymo kokybė nebuvo ir negalėjo būti vertinama pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo metu už 2019 m.
15. Dėl pareiškėjo teiginių, kad buvo pažeista jo teisė būti išklausytam ir informuotam bei teisė efektyviai ginti savo teises, teismas pažymėjo, jog pareiškėjui Įsakymo Nr. P-26 atšaukimas neturėjo jokios įtakos jo Pareigybės aprašymo funkcijų tinkamam vykdymui. Skundžiamu Įsakymu atšaukus papildomas užduotis, pareiškėjas toliau galėjo vykdyti savo Pareigybės aprašyme numatytas funkcijas. Be to, skundžiamu Įsakymu, priešingai nei teigė pareiškėjas, nebuvo sukelta jokių neigiamų pasekmių pareiškėjo atžvilgiu, nes iš esmės buvo atkurta iki Įsakymo Nr. P-26 galiojusi tvarka, t. y. atstatyta ankstesnė buvusi pareiškėjo padėtis.
16. Įvertinęs skundžiamo akto turinį VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo ir gero administravimo principo imperatyvų kontekste bei vadovaudamasis protingumo principu, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju Įsakyme nurodyta, kad jis priimtas, atsižvelgiant į 2019 m. gegužės 14 d. Tarnybinį pranešimą, t. y. jame išdėstytus argumentus ir siūlymus, vykdant teisės aktais pavestas funkcijas – sprendžiant Lygių galimybių kontrolieriaus kompetencijai priskirtus klausimus, priimant įsakymus ir kontroliuojant, kaip jie vykdomi, pasirašant įgaliojimus, kitus vidaus administravimo dokumentus, kaip tai numato Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punktas. Teismo vertinimu, Įsakyme nurodyti motyvai yra adekvatūs, iš jų galima aiškiai suprasti sprendimo esmę ir pagrindus, todėl skundžiamas aktas atitinka VAĮ 8 straipsnyje keliamus reikalavimams.
17. Dėl to, kad skundžiamame Įsakyme nėra nurodyta jo apskundimo tvarka, teismas nurodė, jog Įsakyme iš esmės nėra suformuluota jokių privalomųjų nurodymų pareiškėjui, nesuteikta jokių teisių ar nurodyta pareigų vykdymui, taip pat nėra nurodytų jokių poveikio priemonių. Skundžiamu Įsakymu pareiškėjas informuojamas, kad papildomos užduotys atšaukiamos ir jam jų vykdyti nereikės, tačiau teisinė pareiškėjo padėtis niekaip nepasikeitė, todėl, esant tokiai situacijai, apskundimo tvarka nėra būtinas tokio akto elementas. Teismo vertinimu, šiuo atveju Įsakyme nenurodyta apskundimo tvarka nedaro ginčijamo Įsakymo neteisėtu ir nepagrįstu.
18. Nenustatęs atsakovo neteisėtų veiksmų, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo reikalavimą priteisti turtinę ir neturtinę žalą atmetė kaip nepagrįstą. Skundo dalį dėl įpareigojimo atlikti veiksmus teismas taip pat atmetė.
III.
19. Pareiškėjas M. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimą ir panaikinti Įsakymą, priteisti materialinę žalą, lygią sumai, sudarančiai 16 proc. pareiginio atlyginimo, nuo 2019 m. gegužės 17 d. iki 2019 m. gruodžio 31d., priteisti 300 Eur moralinę žalą. Reikalavimo įpareigoti Lygių galimybių kontrolierę atkurti padėtį, buvusią iki Įsakymo priėmimo, pareiškėjas atsisako.
20. Pareiškėjo teigimu, teismas netinkamai aiškino VAĮ 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą objektyvumo principą, teigdamas, kad Lygių galimybių kontrolierė neprivalo objektyviai ištirti ir įvertinti teiginių, pateikiamų tarnybiniame pranešime, kuriuo remdamasi priima įsakymą. Byloje esantys duomenys įrodo, kad Lygių galimybių kontrolierė, gavusi Lygių galimybių integravimo skyriaus vedėjo T. V. R. tarnybinį pranešimą, nesiėmė jokių veiksmų įsitikinti šiame tarnybiniame pranešime pateiktų teiginių teisingumu ir tą pačią dieną rezoliucija nurodė parengti įsakymą dėl papildomų užduočių M. K. atšaukimo.
21. Pareiškėjas mano, kad teismas nesilaikė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 10 straipsnyje nustatytos pareigos tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus ir grįsti sprendimą tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Teismas nepagrįstai nurodė, kad Įsakymas remiasi faktais, nors byloje esančioje medžiagoje nėra pateikta jokių faktinių įrodymų, kurie pagrįstų T. V. R. tarnybiniame pranešime nurodytus teiginius. Atvirkščiai, byloje pateikti įrodymai (susirašinėjimas su K. G., įsakymas dėl T. V. R. įdarbinimo projekte) rodo, kad tarnybiniame pranešime pateikti teiginiai yra melagingi ir neatitinka faktinių aplinkybių.
22. Pareiškėjo įsitikinimu, teismas nepagrįstai netaikė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 24 straipsnio normų, pagal kurias, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise. Nesupažindinimas su tarnybiniu pranešimu, tarnybiniame pranešime pateiktų teiginių atitikimo faktinėms aplinkybėms neištyrimas ir sprendimo priėmimas dėl užduočių projekte panaikinimo už akių niekaip nesuderinamas su sąžiningu darbdavio veikimu. Teismas taip pat nepagrįstai nesivadovavo DK 35 straipsnio 5 dalimi, kuri nurodo, kad susitarimas dėl papildomo darbo gali būti nutraukiamas įspėjus raštu kitą sutarties šalį prieš 5 darbo dienas. Kadangi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas (toliau – ir VTĮ) nereglamentuoja susitarimų dėl papildomo darbo, Lygių galimybių kontrolierius privalo vadovautis DK.
23. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad Įsakymas buvo motyvuotas ir pagrįstas faktais. Byloje jokių duomenų apie tarnybinio pranešimo teiginių atitikimą faktinėms aplinkybėms ar jame išdėstytus teiginius patvirtinančių dokumentų nėra, tuo tarpu teismas nesiėmė jokių priemonių įsitikinti šių teiginių pagrįstumu bei atitikimu faktinėms aplinkybėms.
24. Teismas nepagrįstai nevertino ir netyrė aplinkybių, kuriomis pareiškėjas grindė neturtinės žalos atlyginimo reikalavimą. Neturtinė žala kilo dėl pareiškėjo persekiojimo, diskriminacijos, politinių pažiūrų ir kt. Nors tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu buvo pabrėžta, kad Įsakymas buvo priimtas siekiant persekioti pareiškėją dėl skundų, susijusių su diskriminacija, teikimo, teismas netyrė ir nevertino šios aplinkybės, taip paneigdamas pareiškėjo teises ir galimybes apginti savo teisėtus interesus.
25. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kai Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjamos dar kelios bylos dėl diskriminacijos ir fiktyvaus pareiškėjo atleidimo iš valstybės tarnautojo pareigų.
26. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
27. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentu, kad teismas nevertino visų pateiktų įrodymų, ir pažymi, jog byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, todėl buvo sudaryta galimybė visiems proceso dalyviams išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti visas susijusias aplinkybes. Teismas pripažino, jog Įsakymas priimtas teisėtai. Visa atsakomybė dėl tarnybos vykdomo Projekto veiklos kokybės tenka Tarnybai ir jai atstovaujančiam Lygių galimybių kontrolieriui, o ne pareiškėjui, todėl nekyla pareiga su Projekto administravimo susijusius sprendimus (įskaitant ir Įsakymą) derinti su pareiškėju.
28. Atsakovas pažymi, jog pareiškėjas nei skunde, nei apeliaciniame skunde nepateikia jokių neturtinę žalą pagrindžiančių duomenų.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
29. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Įsakymo, kuriuo Lygių galimybių kontrolierė atšaukė pareiškėjui paskirtų papildomų darbo užduočių Projekte vykdymą teisėtumo ir pagrįstumo, atsakovo įpareigojimo atkurti buvusią padėtį iki Įsakymo priėmimo, taip pat turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
30. Pirmosios instancijos teismas sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, konstatavęs, kad skundžiamu Įsakymu atšaukus papildomas užduotis, pareiškėjas toliau galėjo vykdyti savo Pareigybės aprašyme numatytas funkcijas, o skundžiamu Įsakymu, priešingai nei teigė pareiškėjas, nebuvo sukelta jokių neigiamų pasekmių pareiškėjo atžvilgiu, nes iš esmės buvo atkurta iki Įsakymo Nr. P-26 galiojusi tvarka, t. y. atstatyta ankstesnė buvusi pareiškėjo padėtis. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teisės taikymu bei aiškinimu, todėl priimtą teismo sprendimą prašo panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.
31. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (1 d.), kad priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas (2 d.), ir kad teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (3 d.). Taigi teismo sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, kai teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje, taip pat kai teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje yra argumentuotai atsakyta į pagrindinius pareiškėjo reikalavimus. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ABTĮ 56 straipsnio nuostatomis ir įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.
32. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paminėtų esminių teismo sprendimui keliamų reikalavimų neatitinka, todėl negali būti pripažintas pagrįstu bei teisėtu.
33. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo 16 straipsnio l dalimi, lygių galimybių kontrolierius inter alia atsako už Tarnybai nustatytų veiklos tikslų pasiekimą, veiklos planavimą ir organizavimą, funkcijų atlikimą (1 p.); pagal kompetenciją užtikrina, kad Tarnyboje būtų laikomasi įstatymų ir kitų teisės aktų (3 p.); spręsdamas jo kompetencijai priskirtus klausimus, priima įsakymus ir kontroliuoja, kaip jie vykdomi, pasirašo įgaliojimus, kitus vidaus administravimo dokumentus (4 p.); užtikrina racionalų ir taupų lėšų ir turto naudojimą, efektyvios Tarnybos vidaus kontrolės sukūrimą, veikimą ir tobulinimą (8 p.).
34. Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. IX-1827 patvirtintuose Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos nuostatų 11 dalies 1 punkte nustatyta, kad Lygių galimybių kontrolierius inter alia vadovauja Tarnybai ir jai atstovauja, o pagal šios dalies 8 punktą tvirtina Tarnybos pareigūnų ir darbuotojų pareigines instrukcijas ir paskirsto jiems darbą. Kontrolierius, kaip Tarnybos vadovas, pagal kompetenciją leidžia įsakymus (Nuostatų 12 d.).
35. Pažymėtina, kad su prašymu į teismą galima kreiptis dėl vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo), kuriais sukeliamos teisinės pasekmės – daroma įtaka asmens teisėms ar įstatymų saugomiems interesams (ABTĮ 5 str. 1 d.). Valstybės tarnautojo teisėms ir pareigoms tiesiogiai daro įtaką valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens sprendimai, priimti dėl papildomo užduočių atlikimo arba jų atšaukimo, nes tokiu būdu yra pavedama atlikti papildomas, galimai ir pareigybės aprašyme nenumatytas funkcijas, už kurias yra mokamos priemokos (VTĮ 26 str. 1 d. 2 p. ir 2 d. aktuali redakcija, galiojusi iki 2019 m. sausio 1 d.).
36. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vertindama nutarties 33–35 punktuose nurodytų teisės normų turinį, pažymi, kad Lygių galimybių kontrolieriui suteikta didelė diskrecija vidaus administravimo srityje nereiškia, jog jis gali nepaisyti VAĮ 3 straipsnio 2 punkte (2006 m. birželio 27 d. Nr. X-736 redakcija, galiojusi nuo 2007 m. sausio 30 d. iki 2020 m. lapkričio 1 d.) įtvirtinto objektyvumo principo, reiškiančio, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs, ar VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje (2014 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. XII-1317 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 1 d.) įtvirtinto reikalavimo, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.
37. Byloje nėra ginčo, kad Lygių galimybių kontrolierės 2018 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. 26 „Dėl papildomų darbo užduočių projekte „#LGBT_LT: didinant visuomenės sąmoningumą ir bendruomenės matomumą Lietuvoje“ M. K. nustatymo“ pareiškėjui buvo nustatytos papildomos darbo užduotys ir skirtas 16 proc. priedas prie tarnybinio atlyginimo. Skundžiamu Įsakymu nuo 2019 m. gegužės 17 d. papildomai skirtos užduotys pareiškėjui buvo atšauktos. Pareiškėjo vertinimu, Lygių galimybių kontrolierė, priimdama skundžiamą Įsakymą, nesilaikė teisėtumo ir objektyvumo principų, o pirmosios instancijos teismas, nepatikrinęs šio Įsakymo priėmimo faktinio pagrindo, pažeidė pareigą byloje esančius įrodymus ištirti išsamiai ir visapusiškai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su minimu pareiškėjo apeliacinio skundo argumentu ir pažymi, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino aplinkybių, buvusių priežastimi skundžiamam Įsakymui priimti, t. y. 2019 m. gegužės 14 d. Tarnybinio pranešimo, o tik formaliai konstatavo apie skundžiamo akto turinio atitikimą VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems teisinio reguliavimo ir gero administravimo principų imperatyvams. Padaręs nepagrįstą išvadą, kad skundžiamu Įsakymu pareiškėjui nebuvo sukelta jokių neigiamų pasekmių, teismas nesilaikė pareigos tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus ir grįsti sprendimą tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje (ABTĮ 10 str. 2 d.).
38. Pastebėtina, kad nagrinėjamu atveju tik išsamiai ir visapusiškai įvertinus visas faktines bylos aplinkybes, galima būtų spręsti ar atsakovui kyla viešoji civilinė atsakomybė, nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnyje.
39. Pagal ABTĮ nustatytą kompetenciją apeliacinės instancijos teismo funkcija – patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.). Nustatyti visas bylai svarbias aplinkybes ir objektyviai, visapusiškai jas ištirti bei teisiškai įvertinti privalo pirmosios instancijos teismas (ABTĮ 56 str. 6 d., 80, 86 str.). Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Šis apeliacinio skundo reikalavimas negali būti tenkinamas, nes apeliacinės instancijos teisme pareiškėjo argumentų įvertinimas, nesant tokio įvertinimo pirmojoje instancijoje, reikštų, kad šalys (tiek pareiškėjas, tiek ir atsakovas) prarastų teisę į apeliaciją. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas, perduodant bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.).
40. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodyti pirmosios instancijos teismo padaryti proceso teisės normų pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, nes pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, jų visapusiškai ir objektyviai neištyrė (ABTĮ 80 str.), todėl atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 146 str. 1 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo M. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Romanas Klišauskas
Milda Vainienė
Dalia Višinskienė