Civilinė byla Nr. 2YT-12889-466/2018

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07345-2018-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; 3.4.5.11; 3.5.1

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. kovo 23 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Pašvenskas,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. A. (V. A.) skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – išieškotojai V. J., savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“ ir antstolė Virginija Meškauskienė.

Teismas

nustatė:

pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų, kuriuo prašė panaikinti antstolio patvarkymą dalyje, kuria yra apribota skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems), bei grąžinti be pagrindo nurašytas lėšas, jei tokios buvo nurašytos.

Antstolė 2018-03-06 patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir nurodė, kad skolininkui buvo sudaryta vienkartinė galimybė panaudoti 1 MMA, todėl nėra jokio pagrindo naikinti sąskaitai pritaikytą areštą. Iš skolininko gauta 25,00 eurų suma paskirstyta, o skundo nagrinėjimo dieną skolininkui priklausančių piniginių lėšų antstolio depozitinėje sąskaitoje nėra. Dėl šių priežasčių antstolė prašė skolininko skundą atmesti.

Šalims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos CPK 133 straipsnio 3 dalis, 153 straipsnio 2 dalis).   

Skundas atmestinas.

Iš civilinėje byloje bei vykdomosiose bylose esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolė Virginija Meškauskienė vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotus vykdomuosius dokumentus  dėl skolų išieškojimo iš skolininko V. A. išieškotojų V. J. ir SĮ „Susisiekimo paslaugos“ naudai. Antstolė nustačiusi, jog pareiškėjas atlieka bausmę Pravieniškių pataisos namuose, 2018‑01‑29 priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, taikant Lietuvos Respublikos CPK 688 straipsnyje įtvirtintą ribojimą (sudaryti skolininkui vienkartinę galimybę nuo lėšų arešto pradžios pasinaudoti 1 MMA). Jei skolininko lėšų neužtenka padengti vykdomam išieškojimui, vykdyti išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilyginamų išmokų sumos bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų, vadovaujantis CPK 749, 611, 733‑743 straipsniuose nustatyta tvarka.

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punktą antstolis, nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, kartu su kitais dokumentais siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Nagrinėjamu atveju vykdymo proceso metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas atlieka bausmę Pravieniškių pataisos namuose, todėl antstolė pagrįstai priėmė 2018‑01-29 patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.

Nukreipdamas išieškojimą į skolininkui priklausančias lėšas laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (ar asmeninėje laisvės atėmimo vietoje esančio skolininko sąskaitoje), esančias pradedant išieškojimą, antstolis neturi teisės nukreipti išieškojimo į vienos MMA dydžio neviršijančią sumą. Tačiau šis apribojimas apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-12‑19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑7‑315‑421/2017). Antstolė 2018‑01-29 patvarkyme nurodė, kad išieškojimas iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, turi būti vykdomas taikant CPK 688 straipsnyje įtvirtintą ribojimą, t. y. sudarant skolininkui vienkartinę galimybę nuo lėšų arešto pradžios pasinaudoti 1 MMA. Dėl nurodytos priežasties konstatuotina, kad antstolė įvykdė Lietuvos Respublikos CPK 688 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus, sudarė skolininkui galimybė pasinaudoti 1 MMA, todėl darytina išvada, jog skolininko argumentai yra nepagrįsti, todėl atmestini.

Lietuvos Respublikos CPK 688 straipsnyje įtvirtintas ribojimas nėra taikomas ir skolininko darbo užmokesčiui ir iš trečiųjų asmenų gaunamoms pajamoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-12‑19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑7‑315‑421/2017). 2018‑01-29 patvarkyme taip pat nustatyta, kad tuo atveju, jei skolininko lėšų neužtenka padengti vykdomam išieškojimui, vykdyti išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilyginamų išmokų sumos bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 749, 611, 733‑743 straipsniuose nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos CPK 736 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų; išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas. Išieškant iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (Lietuvos Respublikos CPK 736 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju antstolė nurodė, kad išieškojimas turi būti vykdomas iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų, o ne iš anksčiau buvusių lėšų skolininko atsiskaitomojoje sąskaitoje, todėl teismas konstatuoja, kad antstolės patvarkymas buvo priimtas pagrįstai. Esant nurodytoms aplinkybėms skolininko prašymas panaikinti jo sąskaitai pritaikytus apribojimus atmestinas.

Teismas, ištyręs vykdomojoje bei civilinėje bylose esančius rašytinius įrodymus, konstatuoja, kad antstolis pagrįstai priėmė 2018‑01-29 patvarkymą, laikydamasi Lietuvos Respublikos CPK 668, 736, 739 straipsnių nuostatų. Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, jog antstolės veiksmai nagrinėjamu atveju buvo teisėti ir atitiko Sprendimų vykdymo instrukcijos bei kitų teisės aktų nuostatas. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos CPK 176 – 179 straipsnis).

Kiti byloje esantys argumentai ir rašytiniai įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 510 – 513, 290 – 291 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjo V. A. skundą dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas               Gintaras Pašvenskas