Nuorašas
Bylos Nr. 1-1318-486/2021
Proceso Nr. 1-01-1-03805-2021-4
Procesinio sprendimo kategorija
1.2.4.6.1
(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. birželio 23 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant Aušrai Razutienei, dalyvaujant prokurorei Vitai Gedvilienei, kaltinamajam K. T., kaltinamojo gynėjui advokatui Sauliui Kibildai, nukentėjusiajam M. S., laiduotojai R. G., viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Teismas
n u s t a t ė :
K. T. smurtaudamas padarė žmogui nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent: jis 2021 m. vasario 1 d., apie 13.35 val., adresu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), požeminiame garažų masyve, žodinio konflikto metu, tyčia panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo M. S. atžvilgiu, kas pasireiškė tuo, jog bandė M. S. smūgiuoti į galvos sritį, po ko, ranka griebė M. S. už kairės rankos, tampė pastarąjį už drabužių ir spyrė dešine koja į M. S. kairės kojos blauzdą, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam M. S. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva kairės blauzdos srityje (specialisto išvada Nr. G298/2021 (01)). Šiais savo veiksmais K. T. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis K. T. parodė, kad savo kaltę pripažįsta, dėl įvykdyto gailisi. Paaiškino, jog jie 5 garažo savininkai susidėjo pinigus ir pasidarė tokius automatinius vartus. Niekam problemų nekilo. Po to atsirado naujas garažo savininkas M. S., o dviejų žmonių nėra Lietuvoje, todėl jis negali priimti vienas tokio sprendimo dėl garažo. Tačiau M. S. pats pasidarė pultelį ir naudojosi. Kaltinamasis atvažiavo į garažą, pamatė, kad vartai atidaryti, ten buvo M. S.. Jis paklausė kodėl, tuomet prasidėjo žodinis konfliktas. Tada kaltinamasis spyrė M. S. su koja, negražiai kalbėjo, kaltas yra, kad įsivėlė į tokį dalyką. Dėl civilinių ieškinių, tai Ligonių kasai yra atlyginta. O nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos 300 eurų atlyginimo, tai jam kaip pensininkui per didelė suma, bet kaip teismas nuspręs, taip bus. R. G. yra kaltinamojo sugyventinė, jie gyvena kartu jau (duomenys neskelbtini) metai, puikiausi santykiai, teigiamą įtaką ji jau daro. Prašo nutraukti baudžiamąją bylą, perduodant R. G. atsakomybei pagal laidavimą.
Kadangi kaltinamasis K. T., kuris yra kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltu ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos aplinkybės nekelia abejonių, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė ir advokatas, ši baudžiamoji byla nagrinėtina iš esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis M. S. parodė, kad (duomenys neskelbtini) jo šeima nusipirko garažo „Nr. (duomenys neskelbtini) “ patalpas, adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Garažas priklauso jo (duomenys neskelbtini). Garažas yra požeminio tipo. Į garažą galima patekti pro du vartus, vieni vartai yra rakinami spyna, kiti yra automatiniai, reikalingas pultelis. Garažų masyvo Nr. (duomenys neskelbtini) bendrijos pirmininkas yra K. T., detalesnių duomenų nežino. Su K. T. jis yra pažįstamas tik bendraujant garažo reikalais. Jo šeimai įsigijus garažą, jis kreipėsi į K. T. dėl garažo automatinių vartų rakto gavimo, tačiau pirmininkas jam nurodė, kad to padaryti neįmanoma, kad vartais gali naudotis tik penki asmenys ir daugiau niekas. 2020 metų liepos mėnesį jis savarankiškai įsigijo automatinių vartų pultelį, kurį pririšo prie sistemos. Nuo minėtos datos jis naudojosi automatiniais vartais. Apie tai, kad pasidarė sau automatinių vartų pultelį, pirmininkui K. T. jis nieko nesakė. 2021-02-01 jam būnant minėtame garaže Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), apie 13.35 val., į garažą atėjo agresyviai nusiteikęs K. T.. Asmuo paklausė kaip jis atidarė automatinius garažo vartus. Jis atsakė, kad turi pultelį, kuriuo vartus gali atidaryti. Tada K. T. pakeltu balso tonu pradėjo jam aiškinti, kad jis neturi tokios teisės, ir kad jis iškvies policiją. Jis jam atsakė, kad įstatymo nepažeidė ir niekam žalos nedaro, todėl jo teisė yra kviesti policiją. Po to, tarp jų kilo žodinis konfliktas, viso pokalbio neatsimena, tačiau K. T. jam sakė, kad jį sumuš, vadino jį necenzūriniais žodžiais, sakė, kad spirs jam ir už savo veiksmus jis atsakys. Po asmens žodžių jis pasakė, kad kreipsis į policiją, kadangi su K. T. neįmanoma žmoniškai bendrauti, bei pradėjo filmuoti vaizdą telefonu. Tada K. T. įsiuto, bandė dešine ranka jam suduoti į galvos sritį, tačiau jis pasitraukė, vėliau sugriebė jam už dešinės rankos, tampė jam už drabužių. Jis gynėsi, todėl buvo pakėlęs kairę ranką, dešinėje rankoje laikė mobiliojo ryšio telefoną. Konflikto metu K. T. dešine koja spyrė jam į kairę koją, po ko jis pajautė stiprų fizinį skausmą. Po to, dar kelis kartus asmuo bandė jam įspirti koja, tačiau daugiau nepataikė. Konflikto metu jis jokių smūgių K. T. nesudavė, bei necenzūrinių žodžių nesakė. Visas konfliktas vyko prie garažo Nr. (duomenys neskelbtini) vartų. Kitų asmenų konflikto metu garaže nebuvo, bei konflikto jo žiniomis nematė. Nurodo, kad minėtame garaže lankosi jis bei jo šeimos nariai, todėl bijo dėl savo ir šeimos narių saugumo, kadangi K. T. yra neprognozuojamas. Po konflikto su K. jis daugiau garaže nesilankė bei su juo nebendravo. Šiauliuose „VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė“ jam nustatytas „kitų ir nepatikslintų blauzdos sričių sumušimą“, išrašą pateikė policijos pareigūnui. Dėl įvykio prašo pradėti ikiteisminį tyrimą, bei asmenį sukėlusį jam fizinį skausmą nubausti įstatymų nustatyta tvarka. Garažo masyvas nėra stebimas vaizdo stebėjimo kameromis (b. l. 27-28).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G298/2021 (01), konstatuojama, jog remiantis apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis, duodama sekanti išvada: M. S. nustatyta poodinė kraujosruva kairės blauzdos srityje, padaryta minėtą sritį paveikus kietu buku daiktu, galimai įvykio aplinkybėmis nurodytu laiku, t. y. 2021-02-01. Nustatytas sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kova ir savigyna yra juridinės sąvokos, kurių sprendimas nėra teismo medicinos gydytojo kompetencija. Nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas teik suduodant smūgį nukentėjusiajam kietu buku daiktu, tiek ir pačiam nukentėjusiajam minėta kūno sritimi atsitrenkiant į kietą buką daiktą. Nustatytas sužalojimas padarytas mažiausia vienu trauminiu poveikiu. M. S. patiriant nustatytą sužalojimą, galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 61-62).
Vaizdo įrašo apžiūros protokolu apžiūrėtas vaizdo įrašas Nr. 20210201_133144 yra įrašytas 2021-02-01, apie 13.35 val., adresu (duomenys neskelbtini) g.(duomenys neskelbtini). Vaizdo įrašas yra 6 min. 56 sek. trukmės. Vaizdo įraše dalyvauja du asmenys, tai asmuo filmuojantis vaizdą (M. S.) – asmuo „M“ ir kitas asmuo (K. T.) – asmuo „K“. Vaizdo įrašo pradžioje yra matomas filmuojamos betoninis grindinis požeminiame garažų masyve, bei garažo vartų su užrašu „18“ vaizdas. Vaizdo įrašo 2 sekundę yra girdimi asmens „K“, bei „M“ žodžiai. Vyksta ginčas dėl automatinių vartų naudojimo tvarkos (b. l. 44-48).
2021-02-05 įvykio vietos apžiūros protokolu yra apžiūrimas objektas adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) esantis garažų masyvas. Nurodytu adresu yra matomas įvažiavimas į požeminį garažų masyvą. Priekyje yra matomi metaliniai vartai. Viena vartų pusė yra rakinama spyna, kita yra rakinama automatiškai (vartų dalis yra automatiškai atidaroma paspaudus mygtuką). Ant abiejų vartų dalių yra lentelės su užrašais „neužstatyti įvažiavimo“. Įėjus į garažų masyvą, kairėje pusėje yra matomos durys su užrašu „1“. Garažų masyve yra 23 garažai (garažai yra sunumeruoti). Kairėje pusėje yra matomos rudos spalvos, rakinamos spyna garažo durys su užrašu „ (duomenys neskelbtini)“. Garažas apžiūros metu yra užrakintas. Apžiūros metu tyrimui reikšmingų objektų nepastebėta ir nepaimta. Garažo masyvas vaizdo stebėjimo kameromis nėra stebimas (b. l. 11-20).
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje pagrįstai įrodyta, jog K. T. įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, o būtent, kad jis smurtaudamas padarė žmogui, M. S., nežymų sveikatos sutrikdymą. Specialisto išvadoje nurodyti nukentėjusiajam padaryti sužalojimai, pagal jų pobūdį, lokalizaciją, padarymo laiką ir mechanizmą, visiškai patvirtina nuoseklius nukentėjusiojo parodymus. Nusikaltimas baigtas, nes buvo sukeltos straipsnio dispozicijoje numatytos pasekmės, nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Smurtinius veiksmus kaltinamasis atliko suvokdamas pavojingų nusikalstamų veikų pobūdį privalėjo numatyti ir numatė, kad dėl jo veiksmų bus sukeltas fizinis skausmas ir gali būti sutrikdyta sveikata, ir šių pasekmių norėjo. Jo kaltę patvirtina ir byloje esantis vaizdo įrašas, iš kurio matyti visos ginčo aplinkybės ir K. T. nusikalstami veiksmai, įvykio vietos apžiūros protokolas. Vertindamas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus teismas konstatuoja, kad jų visuma patvirtina, jog pareikštas kaltinimas K. T. pasitvirtino visiškai.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Teisme buvo gautas prašymas dėl laidavimo instituto taikymo, perduodant K. T. jo sugyventinei R. G. pagal laidavimą.
Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų ( BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 3 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).
Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje egzistuoja visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos. Kaltinamasis K. T. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, tačiau šiurkščių administracinių nusižengimų nėra įvykdęs, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, nusižengia taip griežtai pirmą kartą, todėl yra pagrindo manyti, kad jis ateityje nenusikals.
Tačiau vien šių aplinkybių atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nepakanka. Teismas privalo įvertinti ar asmuo, kuris galimai bus laiduotojas yra vertas teismo pasitikėjimo ir darys teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Teismas spręsdamas klausimą dėl laidavimo taikymo laiduotoją vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, nešališkai įvertindamas visas aplinkybes, kurios suponuoja laidavimą pagrįstu.
Vadovaujantis teismų praktika pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.). Be to, pagal teismų praktiką dėl LR BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).
Teismo posėdžio metu laiduotoja R. G. parodė, kad su K. gyvena (duomenys neskelbtini) metus, yra jo sugyventinė, kartu veda bendrą ūkį. Jis nėra smurtautojas, ar agresyvus asmuo. Dėl šito įvykio, jis labai pergyvena, labai gailisi, tai atsiliepė ir jo sveikatai. Jis gerbiamas žmogus, turi daug draugų, su visais žmonėmis suranda bendrą kalbą, niekada nebuvo tokių situacijų.
Iš gautų duomenų matyti, kad laiduotoja R. G. yra kaltinamojo sugyventinė. Ji dirba (duomenys neskelbtini). Santykius vertina gerai, problemas sprendžia kartu. Nėra teista, bausta administracine tvarka. Dėl aukščiau išdėstyto, teismas turi pagrindo manyti, kad ji yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo, tikėtina, kad ji gali daryti teigiamą įtaką savo sugyventiniui. Teismas netikėti ja neturi pagrindo, todėl sprendžia, kad ji objektyviai gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti minėta laiduotoja byloje nėra.
Taigi, byloje nėra jokių duomenų, draudžiančių taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir K. T. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatant 1 metų laidavimo terminą, be užstato. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad yra visos sąlygos taikyti kaltinamojo atžvilgiu BK 40 straipsnio nuostatas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Esant įstatyme numatytoms sąlygoms, baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 303 straipsnio 4 dalis).
Paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 100-101) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikintina.
Dėl civilinių ieškinių.
Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 37,50 eurų civilinį ieškinį dėl M. S. gydymo (b. l. 72-73). Bylos eigoje paaiškėjo, kad šiuo metu ši suma jau yra sumokėta, todėl byla dalyje dėl šio civilinio ieškinio nutrauktina.
Šioje byloje nukentėjusysis M. S. pareiškė 300 eurų sumai civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (b. l. 35-36).
CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra numatyti kriterijai, kuriais vadovaudamasis teismas nustato neturtinės žalos dydį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama labai detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą, dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą ar netekimą, apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius. Nors teismai stengiasi atsižvelgti į sumas, paprastai kitų teismų priteisiamas tos kategorijos bylose, tačiau visada svarbu kiekvieną atvejį individualizuoti, nes skirtingi asmenys net analogiškose situacijose reaguoja ir išgyvena skirtingai, be to, dažnai net analogiški sužalojimai sukelia visiškai skirtingus padarinius bei liekamuosius reiškinius, todėl kalbėti apie precedento taikymą itin sudėtinga.
Nustatant kompensacijos už neturtinę žalą dydį, būtina įvertinti neteisėtais veiksmais pažeistos vertybės pobūdį, t. y. išsiaiškinti, į kokią asmeninę neturtinę / turtinę vertybę buvo pasikėsinta, kokia jos vieta ir reikšmė sociume vyraujančioje bei paties individo pripažįstamoje vertybių sistemoje, ir vadovautis principu, kad kuo aukštesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji turėtų būti ginama. Asmens gyvybė, sveikata, fizinis, seksualinis bei dvasinis neliečiamumas yra absoliučios prigimtinės neturtinės vertybės, kurių pažeidimu sukeliami dvasiniai ir fiziniai išgyvenimai paprastai būna ypač stiprūs bei skausmingi.
Teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra gana įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Šiuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką. Teismo vertinimu, akivaizdu, jog nukentėjusysis dėl kairės kojos blauzdos sumušimo patyrė dvasinį sukrėtimą, kitų nepatogumų, susijusių su gydymosi procesu ir bylos nagrinėjimu. Jis savo civiliniame ieškinyje nurodė, kad dėl sumušimo negalėjo vaikščioti, mankštintis, skaudėjo koją. Dar vienas iš neturtinės žalos atlyginimo dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma, darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, tokia kaltės forma sudaro prielaidas neturtinės žalos atlyginimo dydį nustatyti didesnį. Vėlgi, reikėtų įvertinti ir kaltinamojo turtinę padėtį, kad jis yra nedirbantis, pensininkas. Įvertinus nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, taip pat reikia atsižvelgti į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta, kad, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir susiformavusią teismų praktiką. Nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas tik tuomet, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste. Sukėlus skausmą žmogui ar nežymiai sutrikdžius sveikatą (BK 140 straipsnis), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 145 iki 1000 eurų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-316/2008, 2K-382/2009, 2K-144/2010, 2K-605/2011, 2K-267/2013, 2K-522/2013, 2K-35/2014, 2K-563/2014, 2K-425/2015, 2K-30/2015, 2K-164/2015, 2K-227/2017, 2K-347/2018 ir kt.). Nors teismų praktika yra nevienoda, yra besiformuojanti, tačiau į jos tendencijas reikia atsižvelgti vertinant konkrečią situaciją. Teismo vertinimu 300 eurų suma yra teisinga bei proporcinga šiuo atveju, teismas neįžvelgia pagrindo šios prašomos priteisti sumos mažinti.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305, 307-308 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
K. T., gim. (duomenys neskelbtini), padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, perduoti jį laiduotojos R. G. atsakomybėn pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams, be užstato.
Baudžiamąją bylą Nr. 1-1318-486/2021 K. T. atžvilgiu nutraukti.
Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti K. T. palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.
Bylą dalyje dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikšto 37,50 eurų civilinio nutraukti, kaltinamajam apmokėjus visą sumą.
M. S. civilinį ieškinį tenkinti.
Priteisti iš kaltinamojo K. T. nukentėjusiojo M. S. naudai 300 (tris šimtus) eurų, neturtinei žalai atlyginti.
Išaiškinti kaltinamajam, kad:
1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;
2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
3. Išaiškinti laiduotojai, kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas (parašas)
Nuorašas tikras
Teisėjas Jeugenijuš Jaglinski