Administracinė byla Nr. I-287-414/2013

                                                                                                Procesinio sprendimo kategorija 6.3.1; 74

 (S)

                               KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS   

                                             SPRENDIMAS

                                                 LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                            2013 m. gegužės 03 d.

                                                                         Kaunas     

            Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Rimanto Giedraičio, kolegijos teisėjų Janinos Vitunskienės ir Dainos Kukalienės,  sekretoriaujant Neringai Musinienei, dalyvaujant pareiškėjui A. K., VSDFV Kauno skyriaus atstovei Linai Jančiauskienei, VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui nedalyvaujant, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal A. K. patikslintą skundą atsakovui VSDFV Kauno skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis suinteresuotas asmuo  VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,   

nustatė:

Pareiškėjas A. K. prašė panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus 2010-10-14 sprendimą Nr. (13.95)10.V.S-10610 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos  2010-12-08 sprendimą Nr. (6.5)I-7731 ir priteisti iš atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus neišmokėtą senatvės pensijos dalį už 2010-2011 metus, kurią sudaro 14028,12 Lt. Jis paaiškino, kad yra dirbantis senatvės pensininkas ir jam buvo sumažinta senatvės pensija bei pakeista jos mokėjimo tvarka. Jis kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrių, prašydamas paaiškinti, kokiu teisės aktu vadovaujantis tai buvo padaryta. Atsakovas 2010-10-14 sprendime Nr. (13.95)10.V.S-10610 paaiškino, kad pensija sumažinta pagal Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 6 str. ir pagal šio įstatymo 8 str. 1 d. dėl to, kad jis gauna draudžiamųjų pajamų. Analogišką 2010-12-08 sprendimą į jo paklausimą pateikė ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Su šiais sprendimais nesutinka, nes jie prieštarauja LR Konstitucinio Teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendimui, pagal kurį įstatymų leidėjas turi pareigą numatyti susidariusių praradimų kompensavimą asmenims, kuriems senatvės ar invalidumo pensija buvo paskirta ir sumažinta, t. y. valstybė turi įsipareigoti tokiems asmenims, nebelikus ypatingos situacijos, per protingą laikotarpį teisingai kompensuoti jų praradimus, atsiradusius dėl valstybinės pensijos sumažinimo. Negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį asmenims, kurie dirba tam tikrą darbą arba užsiima tam tikru verslu, paskirta ir mokama senatvės pensija būtent dėl to būtų sumažinta didesniu mastu, nei tiems asmenims, kurie nedirba jokio darbo ir nesiverčia jokiu verslu. Pareiškėjo nuomone, atsakovas grubiai pažeidė konstitucinį teisinės valstybės proporcingumo ir visų asmenų lygybės prieš įstatymą principą bei LR Konstitucijos 23 straipsnio nuostatą. Todėl jam dėl pensijos sumažinimo neišmokėta senatvės pensijos dalis turi būti grąžinta.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius atstovė su skundu nesutiko. Ji paaiškino, kad pareiškėjas turėjo draudžiamųjų pajamų, todėl pensija pagal Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 8 straipsnį buvo perskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal minėto įstatymo 2 priede pateiktą formulę. Jos nuomone, Konstitucinio Teismo nutarimo nuostatos taikytinos tik ateičiai, pensijų perskaičiavimą numatė Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas, kuris galiojo ir ginčijamų sprendimų priėmimo metu, todėl vadovaujantis šiuo įstatymu A. K. paskaičiuota ir išmokėta senatvės pensija teisėtai ir pagrįstai. Akcentavo, kad yra numatyta priimti sumažintų pensijų kompensavimo įstatymą, tačiau kol tokio įstatymo nėra pareiškėjui išmokėti neišmokėtą pensijos dalį nėra galimybės. Prašė pareiškėjo reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, o A. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad A. K. valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija (toliau – Senatvės pensija) paskirta ir mokama nuo 2008-10-10, turint būtinąjį senatvės pensijai valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą. Jo pensijos dydis iki 2010-10-09 buvo 964,50 Lt per mėnesį, o nuo 210-10-10  - 991,62 Lt per mėnesį, kadangi A. K. 2010-10-08 prašymo pagrindu senatvės pensija perskaičiuota nuo 2010-10-10 įvertinant papildomai po pensijos paskyrimo įgytą valstybinio socialinio draudimo stažą bei draudžiamąsias pajamas. Nuo 2010 m. sausio 1d. A. K. gavo sumažintą Senatvės pensiją. Pareiškėjas nesutikdamas su Senatvės pensijos sumažinimu kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrių prašydamas nurodyti, kokiu pagrindu Senatvės pensija buvo mažinama. VSDFV Kauno skyrius pareiškėjui atsakė 2010-10-14 sprendimu Nr. (13.95)10.V.S-10610 (b. l. 9), kuriame nurodė pensijos sumažinimo pagrindą ir skaičiavimo metodiką. Pareiškėjas dėl Senatvės pensijos sumažinimo kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV; b. l. 37-38), kuri 2010-12-08 sprendime Nr. (6.5)I-7731 nurodė analogiškas Senatvės pensijos sumažinimo priežastis (b. l. 39). Pasibaigus Laikinojo įstatymo galiojimo laikotarpiui, nuo 2012 m. sausio 1 d. pareiškėjui vėl mokama viso dydžio (nesumažinta) senatvės pensija.

Pareiškėjas ginčija minėtus VSDFV Kauno skyriaus 2010-10-14 sprendimą Nr. (13.95)10.V.S-10610 ir VSDFV 2010-12-08 sprendimą Nr. (6.5)I-7731, kuriuose nurodytas Senatvės pensijos sumažinimo pagrindas, išaiškinta jos skaičiavimo metodika, ir atsisakyta mokėti tokio dydžio Senatvės pensiją, kuri buvo paskaičiuota iki Laikinojo įstatymo įsigaliojimo, bei prašo priteisti jam dėl Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. taikymo neišmokėtą senatvės pensijos dalį už 2010-2011 metus.

Nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojo Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas (toliau - Laikinasis įstatymas), kurio 8 straipsnio 1 dalis (redakcija galiojusi iki 2012 m. birželio 12 d.) reglamentavo, kad valstybinių socialinio draudimo senatvės, ištarnauto laiko pensijų, perskaičiuotų pagal šio įstatymo 6 ir 7 straipsnius, ir kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas gavėjams (toliau šiame straipsnyje – pensijų gavėjai), kurie po pensijos paskyrimo yra arba buvo draudžiami privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5 ir 13 punktus ir praėjusį kalendorinį mėnesį turėjo draudžiamųjų pajamų, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į praėjusio kalendorinio mėnesio draudžiamųjų pajamų dydį. Iš į bylą pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjui neišmokėta ir prašoma priteisti Senatvės pensijos dalis, t. y. 14028,12 Lt, iš esmės susidarė dėl 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatų taikymo.

Konstitucinis Teismas, ištyręs Laikinojo įstatymo nuostatų, inter alia susijusių su valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų perskaičiavimu (sumažinimu) konstitucingumą, 2012 m. vasario 6 d. nutarime konstatavo, jog laikinas pensijų sumažinimas Konstitucijai neprieštarauja, tačiau pripažino, kad Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis (2010 m. spalio 26 d. redakcija; Žin., 2010, Nr. 132-6717) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų senatvės pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“ (Žin., 2012, Nr. 109-5528). Taip pat pripažino, kad Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 8 straipsnio 2 dalis (2010 m. spalio 26 d. redakcija; Žin., 2010, Nr. 132-6717) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų senatvės pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“.

LR Konstitucijos 110 straipsnyje ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodoma, kad teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, Laikinojo įstatymo nuostatos (8 str. 1 ir 2 d.), kuriomis dirbantiems ar tam tikru verslu užsiimantiems senatvės ir valstybinių pensijų gavėjams pensijos buvo sumažintos didesniu mastu negu tiems asmenims, kurie nedirba jokio darbo ir nesiverčia jokiu verslu Konstitucinio Teismo nutarimu pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai ir šis Konstitucinio Teismo nutarimas įsigaliojo 2012 m. rugsėjo 21 d., paskelbus jį „Valstybės žiniose“, todėl minėtos LR Konstitucijai prieštaraujančios teisės aktų nuostatos šioje byloje negali būti taikomos.

Pažymėtina, kad pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 44 straipsnio 1 dalį pensijos suma, laiku negauta dėl pensiją skiriančios ar mokančios įstaigos kaltės, išmokama už praėjusį laiką neapribojant kokiu nors terminu. Įvertinus nagrinėjamo ginčo specifiką ir remiantis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 44 straipsnio 1 dalimi darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju veiksmingas pareiškėjo teisių gynimas reiškia su įstatymų leidėjo veiksmais tiesiogiai susijusio pažeidimo pasekmių visišką pašalinimą, t. y. visos pensijos nepriemokos, susidariusios dėl antikonstitucinėmis pripažintų Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo, priteisimą. Šis pareiškėjo teisių gynimo būdas reikšmingas tuo, kad įsipareigojimas garantuoti konstitucinę teisę į pensiją ir nuosavybės teisių gynimą būtų visiškai įvykdytas. Priešingu atveju nebūtų veiksmingai užtikrintos Konstitucijoje skelbiamos žmogaus teisės, kurios yra teisingumo ir teisės viešpatavimo pagrindas. Tokią praktiką bylose dėl asmens pažeistų teisių teisminės gynybos, pripažinus įstatymą prieštaraujančiu Konstitucijai, formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A⁵⁵²-432/2013; 2011 m. lapkričio 14 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A⁵⁷⁵-1831/2011, Administracinių teismų praktika Nr. 22, p. 318–325; 2010 m. birželio 7 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A⁶⁶²-1735/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 19, p. 261–275). Pabrėžtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju teismui atsisakius ginti pažeistą pareiškėjo teisę būtų pažeistos LR Konstitucijos normos ir principai, garantuojantys asmens teisę į nuosavybę, o pati asmens teisė į teisminę pažeistų teisių gynybą būtų fiktyvi. Be to, nagrinėjamoje byloje teismui nevykdant iš LR Konstitucijos kylančios ir Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (pvz., Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas) pripažįstamos teismo pareigos ad hoc šalinti Konstitucijai prieštaraujančio teisinio reguliavimo spragas ir šiuo atveju nepriteisiant pareiškėjui nepagrįstai neišmokėtos Senatvės pensijos dalies, įstatyminis reguliavimas, kuris buvo pripažintas prieštaraujančiu LR Konstitucijai, ir toliau būtų realiai taikomas. Taigi, atsakovui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui nepateikus jokių duomenų, kad šiuo sprendimu apgynus pareiškėjo konstitucines teises, būtų iš esmės pažeistos kitos LR Konstitucijoje įtvirtintos, ginamos ir saugomos vertybės ar jų pusiausvyra, jų argumentai, kad Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas oficialiai paskelbtas (t. y. įsigaliojo) tik  2012 m. rugsėjo 21 d. ir jo nuostatos taikytinos tik ateičiai, todėl nėra teisinio pagrindo išmokėti pareiškėjui 2010 ir 2011 metais sumažintą ir neišmokėtą pensijos dalį, laikytini nepagrįstais.

Atsakovas (b. l. 71-72) pateikė apskaičiuotas pareiškėjo Senatvės pensijos sumas, kurios būtų mokamos, jei pareiškėjas neturėtų draudžiamųjų pajamų, ir, kurios buvo mokamos, pareiškėjui turint draudžiamųjų pajamų, bei šių sumų skirtumą. Pagal atsakovo paskaičiavimus matyti, kad laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio  31 d. dėl vėliau pripažintų prieštaraujančiomis LR Konstitucijai Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. ir 2 d. nuostatų taikymo, pareiškėjui nebuvo išmokėta 12994,16 Lt dydžio Senatvės pensijos dalis. Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka su atsakovo paskaičiuota pareiškėjui neišmokėtos Senatvės pensijos dalimi, todėl laikytina, kad dėl neišmokėtos Senatvės pensijos sumos ginčo byloje nėra.

Dėl minėtų aplinkybių ir išdėstytų argumentų teisėjų kolegija vertina, kad įsigaliojus Laikinajam įstatymui pareiškėjo, kaip turinčio draudžiamųjų pajamų, Senatvės pensija buvo teisėtai ir pagrįstai perskaičiuota remiantis Laikinojo įstatymo 8 straipsniu ir mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į praėjusio kalendorinio mėnesio draudžiamųjų pajamų dydį. Perskaičiuojant pareiškėjui Senatvės pensiją ir priimant ginčijamus sprendimus atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo taikė tuo metu galiojančio Laikinojo įstatymo nuostatas ir teisėtai bei pagrįstai atsisakė grąžinti neišmokėtą pensijos dalį už 2010-2011 metus, todėl ginčijami sprendimai negali būti naikinami. Tačiau Konstituciniam Teismui 2012 m. vasario 6 d. nutarimu pripažinus Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas prieštaraujančiomis LR Konstitucijai, teismas negali šių nuostatų taikyti nagrinėjamoje byloje, todėl pareiškėjui priteistina dėl minėtų nuostatų taikymo sumažinta ir 2010-2011 metų laikotarpiu neišmokėta Senatvės pensijos dalis.

Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1685 redakcija, galiojanti nuo 2008 m. rugsėjo 1 d.) nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Konstitucinis teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime nurodė, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą ir pažymėjo, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A⁵⁵²-432/2013 yra reikšminga šiai administracinei bylai, kadangi aplinkybės iš esmės sutampa su šios bylos aplinkybėmis. Todėl teismas neturi pagrindo tokias pat faktines aplinkybes vertinti kitaip.

 Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 str. 88 str. 1 ir 2 p., teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo A. K. skundą tenkinti iš dalies.

Įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrių išmokėti A. K. 12994,16 Lt valstybinio socialinio draudimo pensijos nepriemoką už 2010 - 2011 metus.

Likusioje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                                                                                      Rimantas Giedraitis

                     Janina Vitunskienė

                        Daina Kukalienė