Civilinė byla Nr. e2A-489-577/2024
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00060-2024-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.6.1; 3.2.4.11; 3.3.1.19.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. lapkričio 28 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Tomo Venckaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Paskola“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Paskola“ ieškinį atsakovėms J. B. ir J. G. B. dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu (actio Pauliana), trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – bankrutavusi kooperatinė bendrovė kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Paskola“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms J. B. ir J. G. B. dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio pagrindu (actio Pauliana), prašydama panaikinti atsakovių 2008 m. spalio 24 d. sudarytą dovanojimo sutartį (notarinio registro Nr. 6351), priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad yra atsakovės J. G. B. (toliau – ir skolininkė) kreditorė: reikalavimo teisių perleidimo sutartimi ieškovė (buvęs pavadinimas UAB ,,Barketa“) iš pradinės kreditorės UAB ,,Escala“ įsigijo 180 000 Lt (52 131,60 Eur) reikalavimą pagal 2007 m. rugpjūčio 20 d. paskolos sutartį Nr. 200708/01 (toliau – ir Paskolos sutartis). Paskola pagal šią sutartį turėjo būti grąžinta iki 2022 m. rugpjūčio 20 d. Ieškovė ir skolininkė 2023 m. sausio 9 d. pasirašė susitarimą, kuriuo paskolos grąžinimo terminas pratęstas iki 2023 m. spalio 2 d. Nustatytu terminu skolininkei negrąžinus paskolos, ieškovė patikrino duomenis apie skolininkei priklausantį nekilnojamąjį turtą ir nustatė, kad skolininkė 2008 m. spalio 24 d. turto dovanojimo sutartimi (toliau – ir Dovanojimo sutartis) perleido savo turtą (žemės sklypą ir sodo namą, esančius (duomenys neskelbtini)) dukrai atsakovei J. B. (toliau – ir atsakovė).
3. Ieškovės teigimu, nekilnojamasis turtas buvo padovanotas siekiant išvengti paskolos vykdymo nukreipimo į šį turtą, sumažinti turto vertę. Yra visos sąlygos CK 6.66 straipsnio pagrindu pripažinti dovanojimo sutartį negaliojančia ir taikyti įstatyme nustatytas pasekmes: 1) ieškovė turi neginčytiną ir neabejotiną reikalavimo teisę į savo skolininkę – atsakovę J. G. B., įgytą 2015 m. sausio 7 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi; 2) dovanojimo sutartis sumažino ieškovės galimybes išieškoti paskolą iš skolininkės ir pažeidė ieškovės teises bei interesus; dėl sudaryto sandorio skolininkė neturi realių galimybių atsiskaityti su kreditore; 3) skolininkė dovanojimo sutarties neprivalėjo sudaryti; 4) atsakovių nesąžiningumas preziumuojamas. Skolininkė neturi kito panašios vertės turto, iš kurio galėtų būti išieškoma paskola su palūkanomis, o ieškovės reikalavimas šiuo metu yra 128 280,88 Eur.
4. Ieškovė nurodė, kad nėra praleidusi CK 6.66 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto senaties termino ieškiniui pareikšti, nes senaties terminas skaičiuotinas nuo paskolos termino pabaigos (2023 m. spalio 2 d.) Ieškovė apie dovanojimo sutarties sudarymą sužinojo 2023 metais, t. y. suėjus terminui grąžinti paskolą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gegužės 29 d. sprendimu atmetė ieškovės UAB „Paskola“ ieškinį atsakovėms J. B. ir J. G. B. dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu, priteisė trečiajam asmeniui bankrutavusiai kooperatinei bendrovei kredito unijai (toliau – BKB KU) ,,Vilniaus taupomoji kasa“ (toliau – ir Unija) iš ieškovės 2 369,18 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš ieškovės valstybei 13,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui šioje byloje, teismas nusprendė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 23 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešajame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo ir (ar) apsunkinimo (įkeitimo ar kt.) draudimo į atsakovei J. B. priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą ir pastatą –sodo namą, esančius (duomenys neskelbtini).
6. Teismas nurodė, kad 2007 m. rugpjūčio 20 d. paskolos sutartis Nr. 200708/01, 2008 m. gruodžio 19 d., 2011 m. gruodžio 20 d. ir 2015 m. sausio 7 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartys nėra ginčijamos ar nuginčytos. Skolininkė pripažįsta skolos pagal Paskolos sutartį faktą, dydį, aplinkybę, kad reikalavimo teisę į skolos pagal Paskolos sutartį grąžinimą turi ieškovė. Teismas pripažino, kad ieškovė turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę atsakovės J. G. B. atžvilgiu.
7. Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog Dovanojimo sutartis jos sudarymo metu pažeidė skolininkės kreditoriaus pagal Paskolos sutartį teises, t. y. nebuvo įrodyta, kad dėl sudarytos Dovanojimo sutarties skolininkė tapo nemokia ar jos turtas sumažėjo tokiu mastu, jog kreditorius pagal Paskolos sutartį prarado galimybę patenkinti savo reikalavimą.
8. Teismas pažymėjo, kad, sprendžiant dėl actio Pauliana taikymo sąlygų buvimo, vertinama situacija, buvusi ginčijamo sandorio sudarymo metu. Teismas nustatė, kad skolininkė Dovanojimo sutarties sudarymo metu turėjo kito nekilnojamojo turto. Atsižvelgdamas į turto buvimo vietą, į paskolos dydį, teismas nesutiko su ieškovės teiginiais, kad šis turtas buvo bevertis ir (ar), sudarius Dovanojimo sutartį, buvo iš esmės sumažinta skolininkės galimybė atsiskaityti su kreditoriumi pagal Paskolos sutartį. Aplinkybės, kad ir po Dovanojimo sutarties sudarymo skolininkė buvo įgijusi nekilnojamojo turto objektų, teismo vertinimu, taip pat paneigia ieškovės teiginius, jog Dovanojimo sutartis darė esminę įtaką skolininkės galimybėms tinkamai atsiskaityti su kreditoriumi. Įvertinęs ilgą paskolos suteikimo terminą, teismas sutiko su trečiojo asmens teiginiais, kad skolininkė galėjo sukaupti reikiamą sumą, reikalingą atsiskaityti su kreditoriumi.
9. Teismas nurodė, kad Dovanojimo sutartis iki šio ieškinio pateikimo nebuvo laikoma pažeidžiančia kreditorių pagal Paskolos sutartį teises. Nė vienas iš kreditorių Dovanojimo sutarties neginčijo. Ieškovė reikalavimo teisių perleidimo sutartį ir susitarimą dėl paskolos grąžinimo termino pratęsimo sudarė po Dovanojimo sutarties sudarymo, t. y. turėjo realias galimybes įvertinti po šio sandorio buvusią atsakovės turtinę padėtį ir apsisprendė reikalavimo teises nusipirkti, o nusipirkusi – nereikalavo paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonių, nesiėmė veiksmų Dovanojimo sutarčiai ginčyti ar kt.
10. Vadovaudamasis CK 6.66 straipsnio 2 dalimi, teismas nurodė, kad neatlygintinę Dovanojimo sutartį sudariusios ir dovaną priėmusios atsakovės J. B. (ne)sąžiningumo vertinimas nėra teisiškai reikšmingas.
11. Įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir proceso dalyvių atstovų paaiškinimus teismo posėdžio metu, teismas konstatavo, kad CK 6.67 straipsnio pagrindu preziumuojamas atsakovės J. G. B. nesąžiningumas sudarant Dovanojimo sutartį buvo paneigtas. Nebuvo įrodyta, kad Dovanojimo sandorio metu skolininkės turtinė padėtis dėl sudaryto sandorio iš esmės būtų lėmusi jos nemokumą ir (ar) negalėjimą atsiskaityti su kreditoriumi pagal Paskolos sutartį. Teismo vertinimu, nėra pagrindo abejoti atsakovių teiginiais, kad turto dovanojimo sandoris yra natūralus artimų asmenų veiksmas, o skolininkės turėtas kitas turtas, paskolos suma ir itin ilgas paskolos grąžinimo terminas sudarė prielaidas skolininkei sąžiningai tikėti, jog paskolą ji galės atiduoti laiku ir tinkamai atsiskaityti pagal Paskolos sutartį. Byloje nėra duomenų, kad informacija apie skolininkės turtinę padėtį, Dovanojimo sutarties sudarymą nuo kreditorių būtų nuslėpta.
12. Įvertinęs ginčo sandorio sudarymo laiką ir jo sudarymo metu buvusias aplinkybes bei kreditorių elgesį, teismas pripažino, kad šio teisinio instituto taikymas neatitiktų jo tikslų. Atsižvelgdamas į tai, kad nebuvo įrodyta, jog Dovanojimo sutartimi buvo pažeistos kreditorės teisės, taip pat buvo paneigta atsakovės J. G. B. nesąžiningumo prezumpcija, t. y. nenustatytos būtinosios actio Pauliana taikymo sąlygos, teismas ieškinio reikalavimą pripažinti Dovanojimo sutartį negaliojančia CK 6.66 straipsnio pagrindu atmetė kaip nepagrįstą.
13. Teismas nesutiko su ieškovės teiginiais, kad nebuvo praleistas vienerių metų senaties terminas ieškiniui pareikšti. Teismas nurodė, kad ieškovė, nustatydama ieškinio senaties termino pradžią, nepagrįstai remiasi CK 1.127 straipsnio 2 dalimi. Teismas konstatavo, kad ieškovė apie Dovanojimo sutartį turėjo sužinoti 2015 m. sausio 7 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo metu, vėliausiai – 2022 m. rugpjūčio 20 d., pasibaigus paskolos grąžinimo terminui, tačiau ieškinį pateikė 2024 m. sausio 22 d., t. y. praleidusi vienerių metų ieškinio senaties terminą. Teismo vertinimu, ieškovė nenurodė, o teismas nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą pripažinti, kad ieškinio senaties terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir todėl atnaujintinas, ir tai yra savarankiškas pagrindas ieškinio reikalavimams atmesti.
14. Teismas pažymėjo, kad atsakovių atstovas ieškinio senaties termino taikyti neprašė, tačiau ieškinys yra nepagrįstas, neįrodžius ir būtinųjų actio Pauliana taikymo sąlygų.
15. Teismas nurodė, kad trečiasis asmuo patyrė 2 369,18 Eur bylinėjimosi išlaidų. Įvertinęs teisinių paslaugų teikimo apimtį, teiktų dokumentų skaičių, teismo posėdžio trukmę, byloje atliktų procesinių veiksmų skaičių, teismas nustatė, jog trečiojo asmens prašomų priteisti išlaidų už teisinę pagalbą dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) įtvirtintų maksimalių priteistinų užmokesčio dydžių, prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos atitinka protingumo bei proporcingumo reikalavimus. Teismas nusprendė priteisti trečiajam asmeniui iš ieškovės 2 369,18 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Taip pat teismas iš ieškovės valstybei priteisė 13,28 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
16. Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Paskola“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti: panaikinti 2008 m. spalio 24 d. J. G. B. ir J. B. sudarytą dovanojimo sutartį (notarinio registro Nr. 6351), priteisti iš atsakovių ieškovei bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
16.1. Dovanojimo sutartimi buvo pažeistos ieškovės teisės. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad skolininkė, neatlygintinai perleidusi vertingiausią turtą dukrai, nesumažino savo mokumo. Ieškovė pateikė informaciją, kad skolininkė turėjo kito nekilnojamojo turto, tačiau jo vertė neprilygo suteiktos paskolos ir palūkanų dydžiui.
16.2. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimo dydis yra 129 206,38 Eur, o kito skolininkės perleisto turto (kitų nekilnojamojo turto objektų) vertė buvo 44 826 Eur, šie perleidimo sandoriai neturėjo įtakos skolininkės mokumui. Be to, kitas turtas buvo perleistas atlygintinai.
16.3. Ieškovė pateikė duomenis, kad skolininkė turėjo turto, kurio vertė 192 242,59 Eur (147 416,59 Eur ginčo turtas ir 44 826 Eur kitas turtas). Atsakovės ir trečiasis asmuo neginčijo šių argumentų, nepateikė įrodymų, turto vertės paskaičiavimo, todėl turėjo būti daroma išvada pagal byloje esančius įrodymus – valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro nurodytą dovanojimo sutartimi perleisto turto vertę. Teismas nepasisakė apie tai, kad paskola yra susijusi su Dovanojimo sutartimi perleistu turtu. Būtent Dovanojimo sutartimi buvo perleistas didžiausios vertės turtas, dėl kurios skolininkė tapo nemokia.
16.4. Tai, ar asmuo (buvę kreditoriai) kreipėsi į teismą ginti savo teises, ar nesikreipė, neturi įtakos Dovanojimo sutarties vertinimui actio Pauliana kontekste, kadangi atsisakymas teisės kreiptis į teismą negalioja. Teismo argumentas, kad ieškovė atlygintinai įsigijo reikalavimą į skolininkę, todėl vertino jos mokumą teigiamai, yra nepagrįstas. Actio Pauliana instituto taikymui svarbu, kad reikalavimas būtų neabejotinas. Chronologine prasme actio Pauliana taikymui yra aktualus tik ieškinio senaties terminas. Teismo sprendimo 41 punkte nurodyti teiginiai nebuvo išsakyti bylos nagrinėjimo metu ir neparemti įrodymais.
16.5. Teismas nepagrįstai, nepaisydamas CK 6.67 straipsnyje numatytos prezumpcijos, nurodė, kad ieškovė neįrodė nesąžiningumo. Šiuo atveju taikytinos dvi CK 6.67 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos: dovanojimo sutartis sudaryta tarp susijusių asmenų (CK 6.67 straipsnio 1 punktas); dovanojimo sutartis yra neatlygintinis sandoris (CK 6.67 straipsnio 4 punktas).
16.6. Teismas selektyviai parinko Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimo civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012 dalį. Šiame nutarime buvo suformuota praktika, kad galiojant nesąžiningumo prezumpcijai, kreditorius turi teisę ja remdamasis teigti, jog skolininkas apie pirmiau nurodytas aplinkybes žinojo ir veikė nesąžiningai, t. y. siekė perleisti kitą jam priklausantį turtą, kad, kreditoriui pradėjus priverstinį išieškojimą pagal kreditavimo sutartį, jį išsaugotų. Atsakovės nepateikė įrodymų, kurie paneigtų egzistuojančią prezumpciją. Atsakovės pripažino, kad skolininkė neturi galimybių atsiskaityti su ieškove.
16.7. Teismas, pasisakydamas dėl atsakovių (ne)sąžiningumo, nepagrįstai dar kartą vertino sąlygą – kreditoriaus teisių pažeidimą. Šios aplinkybės turi būti vertinamos atskirai. Atsakovės suvokė, kad padovanojusi vertingiausią turtą dukrai, skolininkė nebeturės galimybių ateityje įvykdyti prievolės ieškovei. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovių nesąžiningumo prezumpcija buvo paneigta.
16.8. Teismo sprendime nepasisakyta dėl sandorio neprivalomumo. Šios sąlygos neaptarimas procesiniame sprendime yra teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, nes sprendimas nėra motyvuotas.
16.9. Teismas nepagrįstai taikė ieškinio senatį, nors atsakovės neprašė jos taikyti. Teismas nepagrįstai nurodė, kad neturėtų būti remiamasi CK 1.127 straipsnio 2 dalyje numatyta taisykle dėl ieškinio senaties taikymo skaičiavimo pradžios. Šiuo atveju nuo termino skolininkei įvykdyti prievolę suėjimo iki ieškinio pareiškimo momento praėjo mažiau nei vieneri metai, todėl teismas nepagrįstai taikė ieškinio senatį.
16.10. Teismas nepagrįstai iš ieškovės trečiajam asmeniui priteisė 2 369,18 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atlyginamos tik būtinos ir su byla susijusios bylinėjimosi išlaidos. Pasak apeliantės, kyla abejonių dėl realaus trečiojo asmens atsiskaitymo su savo atstovais. Be to, trečiasis asmuo į bylą paprašė įstoti pats, pareigos pateikti atsiliepimą į ieškinį, tripliką, dalyvauti bylos nagrinėjime neturėjo. Pasak apeliantės, tinkamai apginti savo ir savo kreditorių interesus galėjo trečiojo asmens nemokumo administratorius. Apeliantės įsitikinimu, trečiojo asmens pateikta pažyma nepagrindžia bylinėjimosi išlaidų patyrimo. Priteisiant bylinėjimosi išlaidas juridiniam asmeniui, kuris nepateikė pirminių įrodymų apie atsiskaitymą, ir, tikėtina, neturi lėšų atsiskaityti su atstovais, sukuriamos prielaidos piktnaudžiauti bylinėjimosi išlaidų institutu. Teismas neįvertino, ar patirtos bylinėjimosi išlaidos atitinka darbo laiką. Tai, kad bylinėjimosi išlaidos neviršija numatytų rekomendacijų nereiškia, kad jos yra pagrįstos.
17. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovės J. G. B. ir J. B. prašo Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 29 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės UAB „Paskola“. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
17.1. Atsakovės pripažino, kad skolininkė yra skolinga ieškovei ieškinyje nurodytą sumą; neginčijo, jog skolininkė perleido savo turtą dukrai tuo metu, kai turėjo vykdytiną prievolę ieškovei. Tačiau skolininkė byloje įrodinėjo, kad neturėjo prievolės neperleisti turto dukrai, kadangi tai negalėjo pažeisti ieškovės interesų. Skolininkė tikėjosi įsipareigojimą padengti iš kitų lėšų. Šiuo metu skolininkė neturi likvidaus turto patenkinti ieškovės reikalavimus. Atsakovės bylos nagrinėjimo metu siūlė parduoti turtą bei patenkinti abiejų kreditorių reikalavimus proporcingai. Su tokiu pasiūlymu trečiasis asmuo nesutiko. Atsakovių pozicija dėl ieškinio reikalavimų byloje nebuvo griežtai priešinga, kadangi bet kuriuo atveju turėtas turtas bus paimtas kreditorių interesų tenkinimui.
17.2. Apeliantės argumentas, kad dėl Dovanojimo sutarties skolininkė tapo nemoki ir (ar) žymiai sumažino savo mokumą, iš dalies neteisingas. Prievolės įvykdymo terminas buvo už daugiau nei 10 metų. Dovanojimo sutarties momentu abi atsakovės pagrįstai tikėjosi, kad Dovanojimo sutartimi nebus pažeistos ieškovės teisės ir (ar) teisėti interesai. Tik vėliau paaiškėjo, kad nebus galimybių atsiskaityti su ieškove. Visas likęs kitas registruotas nekilnojamasis turtas buvo perleistas nesusijusiems asmenims, panašiomis į apeliaciniame skunde nurodytas vertes (kainas). Atsakovės buvo sąžiningos.
17.3. Apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nepasisakė dėl vienos iš actio Pauliana sąlygų (sandorio neprivalomumo), ir tai daro sprendimą nepagrįstu, neteisingas. Teismui nustačius, kad neegzistuoja bent viena actio Pauliana sąlyga, minėtos sąlygos neaptarimas sprendime nereiškia sprendimo nemotyvavimo. Bet kuriuo atveju ieškovės ieškinys atmestas.
17.4. Atsakovės byloje išreiškė poziciją, kad ieškinio senatis yra praleista, tačiau prašė jos netaikyti. Kadangi bet kuriuo atveju ginčo turtas bus panaudotas vieno ar kito kreditoriaus reikalavimų tenkinimui, todėl nenorėdamos pažeisti kreditorių lygiateisiškumo, atsakovės neprašė taikyti ieškinio senaties.
18. Atsiliepime į ieškovės UAB „Paskola“ apeliacinį skundą trečiasis asmuo BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 29 d. sprendimą, priteisti iš ieškovės trečiajam asmeniui bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:
18.1. Byloje pareikštu ieškiniu siekiama nesąžiningų tikslų, t. y. neteisėtai apsaugoti atsakovei priklausantį nekilnojamąjį turtą nuo Unijos pradėto išieškojimo. Atsakovė yra Unijos skolininkė, iš kurios išieškoma didesnė nei 3,9 mln. eurų skola.
18.2. Atsakovė J. G. B. jau buvo pareiškusi ieškinį, prašydama panaikinti Dovanojimo sutartį ir taikyti restituciją, tačiau ieškinys buvo atmestas. Teismas J. G. B. skyrė baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsakovių nesąžiningus prieš Unijos interesus nukreiptus veiksmus parodo ir jų civilinėje byloje Nr. e2-3283-643/2023 sudaryta taikos sutartis, kuri dėl akivaizdaus prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms teismo nebuvo patvirtinta. Nepavykus ginčo turto perkelti atsakovei J. G. B., atsakovės su ieškovės pagalba inicijavo bylą, kurioje bandoma siekti to paties nesąžiningo rezultato. Trečiasis asmuo atkreipė dėmesį, kad ginčo turtas yra areštuotas Unijos naudai. Dėl nagrinėjamoje byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių Unija ginčo turto realizuoti negali.
18.3. Ieškovė neįrodė, kad Dovanojimo sutarties sudarymo metu skolininkė pablogino savo turtinę padėtį. Atsakovė turėjo ir daugiau nekilnojamojo turto (5 žemės sklypus, du iš jų su statiniais bei 2 butus), kurį perleido tretiesiems asmenims. Ieškovė pasirinko ginčyti būtent šią Dovanojimo sutartį. Ieškinio tenkinimas pažeistų sąžiningo asmens – Unijos – teises ir teisėtus interesus.
18.4. Teismo išvada, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas, nenustatytas pagrindas jį atnaujinti ir tai yra savarankiškas pagrindas ieškinio reikalavimams atmesti, yra pagrįsta. Paskolos sutartis buvo sudaryta prieš 17 metų, Dovanojimo sutartis – prieš 16 metų; reikalavimo teisių perleidimo sutartis – prieš 9 metus. Ieškovei įgyjant reikalavimo teisę į skolininkę, ieškovei buvo priimtina tuo metu buvusi skolininkės turtinė padėtis. Ieškovė turėjo galimybes patikrinti skolininkės sudarytus sandorius ir juos ginčyti, tačiau tokia teise nepasinaudojo iki 2024 metų. Jai turėtų tekti rizika dėl senaties termino praleidimo. Ieškovė, 2015 m. sausio 7 d. perimdama reikalavimo teisę į skolininkę, negalėjo tikėtis, kad galės nukreipti reikalavimą į 2008 metais jos perleistą ginčo turtą. Ieškovei buvo priimtina, kad skolininkė nuosavybės teise nevaldo ginčo turto. Ieškovės pozicija dėl sužinojimo apie sudarytą Dovanojimo sutartį momento (2023 m. spalio 2 d.) yra nepagrįsta. Pirminis kreditorius reikalavimo teisės perleidimo metu buvo praleidęs senaties terminą Dovanojimo sutarties ginčijimui actio Pauliana pagrindu. Ieškovė neįgijo teisės skaičiuoti senaties terminą ieškiniui pareikšti iš naujo.
18.5. Ieškovė įgijo tiek pat teisių, kiek jų turėjo pirminė kreditorė. Pirminiai kreditoriai nevertino sandorio kaip pažeidžiančio jų interesus. Ieškovė neįrodė, kad Dovanojimo sutartis pažeidžia kreditoriaus interesus. Ieškovė neįrodė, kad skolininkė Dovanojimo sutarties sudarymo metu neturėjo kito turto, iš kurio galėtų grąžinti paskolą po 15 metų. Ieškovė neįrodė, kad skolininkė negali padengti skolos iš kito jos turimo turto. Ieškovė nereiškė reikalavimo skolininkei dėl skolos grąžinimo, neteikė pretenzijos, taip pat ir nevertino dabartinės realios skolininkės turtinės padėties. Atsakovei J. G. B. nuosavybės teise priklausė ir šiuo metu priklauso keli nekilnojamojo turto objektai. Ieškovė neįrodė, kad ginčo sandoris iš esmės apsunkino skolos išieškojimą iš skolininkės ar padarė jį neįmanomu.
18.6. Trečiajam asmeniui pagrįstai priteistos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Kadangi tiek ieškovė, tiek atsakovės turi bendrą prieš Uniją nukreiptą interesą, trečiojo asmens dalyvavimas byloje ir savo interesų gynimas buvo būtinas. Unija buvo įtraukta trečiuoju asmeniu į bylą ir tokiu būdu pripažintas Unijos interesas byloje. Unija matė poreikį aktyviai dalyvauti bylos nagrinėjime ir ginti savo poziciją.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
20. Apeliacinis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu.
Dėl prašymo perduoti ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu
21. 2024 m. lapkričio 8 d. apeliacinės instancijos teisme buvo gautas ieškovės (apeliantės) prašymas perduoti ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu, mediatorių paskirti teismo nuožiūra. Prašyme nurodyta, kad tiek po bylos nagrinėjimo, tiek šiuo metu tarp šalių vyko derybos, tačiau susitarimas dėl ieškovei grąžintinų lėšų būdo nebuvo pasiektas. Apeliantės nuomone, mediatorius galėtų padėti šalims rasti kompromisą ir susitarti taikiai. Esant atitinkamoms aplinkybėms, byloje ginčijamo sandorio panaikinimas nebūtų būtinas.
22. Atsakovės J. G. B. ir J. B. pateikė sutikimą (esant teismo pritarimui) ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu. Teismo mediatorių atsakovės prašė parinkti teismo nuožiūra.
23. Trečiasis asmuo pateikė prieštaravimą bylos perdavimui spręsti teismo mediacijos būdu ir prašo nesudaryti sąlygų tolimesniam proceso vilkinimui. Unija nurodė, kad nei ieškovė, nei atsakovės nėra suinteresuotos ginčą išspręsti kuo greičiau. Mano, kad tikrasis šios bylos tikslas yra išieškojimo proceso vilkinimas. Unijos vertinimu, taikos sutarties šioje byloje sudarymas nepažeidžiant Unijos interesų nėra įmanomas, nes jokiomis sąlygomis Unija negalėtų sutikti nei su dovanojimo sutarties pripažinimu negaliojančia ieškovės nurodomais pagrindais, nei su ieškovės abejotinos skolos dengimu iš būtent Unijos naudai areštuoto ginčo turto.
24. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė ieškinį pirmosios instancijos teismui pateikė 2024 m. sausio 22 d., tiek ieškinyje, tiek dublike nurodė nepageidaujanti pateikti nuomonę dėl taikos sutarties ar mediacijos. Teigdama, kad tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek šiuo metu tarp šalių vyko derybos ir taikos sutarties galimybė byloje galima, šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų ieškovė nepateikė. Pažymėtina, kad prašymas dėl ginčo perdavimo spręsti mediacijos būdu yra pateiktas prieš pat teismo posėdį apeliacinės instancijos teisme, t. y. po penkių mėnesių nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytas aplinkybes, trečiojo asmens argumentus, įvertinusi kilusio ginčo pobūdį, duomenis apie ginčo objektui taikomą areštą, prašymo pateikimo laiką, daro išvadą, kad apeliantės prašymo tenkinimas gali užtęsti bylos nagrinėjimą, pažeisti trečiojo asmens teises bei teisėtus interesus, todėl toks prašymas atmetamas.
Dėl reikšmingų bylai faktinių aplinkybių
25. Byloje nustatyta, kad 2007 m. rugpjūčio 20 d. paskolos sutartimi Nr. 200708/01 ,,Merivax LLC“ (paskolos davėja) suteikė paskolos gavėjai J. G. B. 180 000 Lt (52 131,60 Eur) paskolą. Paskolos sutarties 1.1.2 papunktyje įtvirtinta, kad paskola turi būti grąžinta paskolos davėjai 2022 m. rugpjūčio 20 d.; palūkanos už paskolą – 9 proc. (metinės); paskolos paskirtis – sodo namui, esančiam (duomenys neskelbtini).
26. 2008 m. spalio 24 d. turto dovanojimo sutartimi (notarinio registro Nr. 6351) dovanotoja J. G. B. padovanojo dukrai J. B. nekilnojamuosius daiktus – žemės sklypą ir sodo namą, esančius (duomenys neskelbtini). Sutartyje užfiksuota žemės sklypo vertė 346 117 Lt (100 242,41 Eur), pastato – 509 000 Lt (147 416,59 Eur).
27. 2008 m. gruodžio 19 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi pradinis kreditorius ,,Merivax LLC“ perleido naujajam kreditoriui S. F. savo reikalavimo teisę į J. G. B. skolą pagal 2007 m. rugpjūčio 20 d. paskolos sutartį Nr. 200708/01; perleidžiamas reikalavimas – 180 000 Lt.
28. 2011 m. gruodžio 20 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi S. F. (pradinis kreditorius) perleido naujajai kreditorei UAB ,,Escala“ savo reikalavimo teisę į J. G. B. skolą pagal 2007 m. rugpjūčio 20 d. paskolos sutartį Nr. 200708/01; perleidžiamas reikalavimas – 180 000 Lt.
29. 2015 m. sausio 7 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. 150107 UAB ,,Escala“ (pradinė kreditorė) perleido naujajai kreditorei UAB ,,Barketa“ (dabartinis pavadinimas UAB ,,Paskola“) reikalavimo teisę į J. G. B. 52 131,60 Eur skolą pagal 2007 m. rugpjūčio 20 d. paskolos sutartį Nr. 200708/01. Reikalavimo teisė perleista už 50 000 Eur (Reikalavimo teisių perleidimo sutarties 1.3 punktas).
30. 2023 m. sausio 9 d. UAB ,,Paskola“ ir skolininkė J. G. B. pasirašė susitarimą dėl 2007 m. rugpjūčio 20 d. paskolos sutarties Nr. 200708/01 sąlygų pakeitimo. Susitarimo 1 punkte šalys susitarė, kad skolininkė iki 2023 m. spalio 2 d. grąžins 52 131,60 Eur paskolos sumą ir visas sukauptas mokėtinas 9 proc. metines palūkanas už paskolą nuo 2007 m. rugpjūčio 20 d. iki 2023 m. spalio 2 d.
31. 2024 m. sausio 22 d. kreditorė UAB „Paskola“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms J. G. B. ir J. B. dėl Dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia actio Pauliana pagrindu. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. gegužės 29 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė. Ieškovė, nesutikdama su teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą.
Dėl actio Pauliana sąlygų
32. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.
33. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad siekiant pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti įstatyme įtvirtintas teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017; 2023 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-1075/2023).
Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo
34. Nagrinėjamu atveju apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad neegzistuoja actio Pauliana sąlyga – kreditoriaus teisių pažeidimas.
35. Actio Pauliana pagrindu ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus interesus ir teises. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis, bet ne baigtinis sąrašas atvejų, kaip skolininko sudarytu sandoriu galima pažeisti kreditoriaus teises: jei dėl sandorio skolininkas tampa nemokus; skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2006; 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2008).
36. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012). Kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008). Sprendžiant, ar ginčijamu sandoriu nebuvo „kitaip pažeistos kreditoriaus teisės“, būtina nustatyti, kad sumažėja ar nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę. Ši actio Pauliana taikymo sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismai kiekvienu atveju nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu sprendžia, ar buvo kreditorių teisių pažeidimas. Kita vertus, nustatant, ar dėl ginčijamų sandorių buvo pažeistos kreditoriaus teisės, neturi būti suteikiamos nepagrįstos privilegijos kreditoriui, todėl jei skolininkas, sudaręs ginčijamą sandorį, vis tiek turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, tai šios actio Pauliana taikymo sąlygos konstatuoti negalima (pirmiau nurodytas nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017; 2023 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-1075/2023).
37. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad skolininkė Dovanojimo sutarties sudarymo metu turėjo kito nekilnojamojo turto, po Dovanojimo sutarties sudarymo įgijo kitų nekilnojamojo turto objektų, Paskolos sutartimi jos grąžinimo terminas nustatytas tik 2022 m. rugpjūčio 20 d., todėl skolininkė per tą laiką galėjo sukaupti reikiamą sumą, reikalingą atsiskaityti su kreditoriumi pagal Paskolos sutartį. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, kad būtent dėl Dovanojimo sutarties sudarymo jos sudarymo metu sumažėjo ar neliko realios galimybės skolininkei atsiskaityti su kreditoriumi pagal Paskolos sutartį. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia išvada.
38. Apeliantė, teigdama, kad teismas nepagrįstai nusprendė, jog skolininkė, neatlygintinai perleidusi savo vertingiausią turtą, nesumažino savo mokumo, pažymi, kad kitas nekilnojamasis turtas neprilygo suteiktos paskolos ir palūkanų dydžiui.
39. Bylos duomenimis nustatyta, kad skolininkė J. G. B. Dovanojimo sandorio sudarymo metu nuosavybės teise be perleidžiamo turto turėjo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir butą, esantį (duomenys neskelbtini). Byloje esančių Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų duomenimis, žemės sklypo vidutinė rinkos vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu, 2021 m. rugpjūčio 26 d. buvo 7 190 Eur; buto vidutinė rinkos vertė, nustatyta 2011 m. gegužės 26 d., – 28 267 Eur.
40. Po Dovanojimo sandorio sudarymo skolininkė įgijo: 1) žemė sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 2018 m. balandžio 20 d., nustatyta masinio vertinimo būdu, buvo 8 099 Eur; 2) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 2016 m. sausio 21 d. duomenimis 1 270 Eur; 3) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 2011 m. liepos 19 d. duomenimis – 348 Eur; 5) gyvenamąjį namą, tvartą, pirtį bei kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), kurių bendra vidutinė rinkos vertė 2011 m. liepos 19 d. buvo 2 983 Eur. Turtas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise skolininkei priklauso ir šiuo metu.
41. Apeliantė, nurodžiusi, kad atsakovės po Dovanojimo sandorio perleisto turto vertė yra 44 826 Eur, o ieškovės reikalavimas – 129 206,38 Eur, visų pirma, neįtraukė turimo (t. y. neperleisto) turto vertės, nurodė tik tikėtiną perleisto turto vertę, ir situacijos nevertino iš tuo metu buvusios situacijos perspektyvos, t. y. neatsižvelgė į paskolos grąžinimo terminą.
42. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad kito turto perleidimas nepakeitė skolininkės finansinės padėties, o ginčo turtas buvo pakankamos vertės, atsižvelgiant į prievolės ieškovei dydį. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šių argumentų, visų pirma atkreipia dėmesį, kad Paskolos sutarties įvykdymas nebuvo užtikrintas konkretaus turto (dovanojimo sandorio objekto) hipoteka ar kitais užtikrinimo būdais, todėl vertinti tik ginčo turto vertę yra nepagrįsta. Be to, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad ieškovė neįrodė teiginių dėl skolininkės turėto turto vertės nepakankamumo.
43. Vertinant, kokių konkrečiai perleidimo sandorių sudarymas lėmė tai, kad sumažėjo ar neliko realios galimybės skolininkei atsiskaityti su kreditoriumi pagal Paskolos sutartį, reikšminga, kokia kito turimo (turėto) turto vertė būtų buvusi suėjus prievolės vykdymo terminui (t. y. ar būtų galimybė patenkinti ieškovės reikalavimą iš kito turto). Apeliantės nurodytos aplinkybės, kad kitas turtas perleistas nesusijusiems asmenims, be to, atlygintinai, nėra reikšmingos nagrinėjamoje byloje, kadangi nurodyti sandoriai nėra šios bylos ginčo dalykas. Reikšminga tai, kad skolininkė kito turto turėjo (įgijo jau po ginčo sandorio sudarymo), o nuo Dovanojimo sandorio sudarymo iki prievolės pagal Paskolos sutartį vykdymo termino buvo beveik 14 metų.
44. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Remiantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-916/2021). Ieškovė turėjo įrodyti actio Pauliana sąlygą, t. y. kad būtent dėl Dovanojimo sandorio sudarymo sumažėjo ar neliko realios galimybės skolininkei atsiskaityti su kreditoriumi. Visuotinai žinoma aplinkybė, kad nekilnojamojo turto kainos, lyginant jas, pvz., su 2011 metais (ar kitais pateiktuose Nekilnojamojo turto registro išrašuose nurodytais turto vertinimo atlikimo metais) buvusiomis kainomis, yra žymiai pasikeitusios, todėl teiginys, kad, byloje dalyvaujantiems asmenims nepateikus įrodymų apie skolininkės turėto turto vertę, turėjo būti sprendžiama pagal byloje esančius VĮ Registrų centro duomenis ir Dovanojimo sutartyje nurodytą turto vertę, atmestinas kaip nepagrįstas.
45. Apeliantė, teigdama, kad teismas nepasisakė apie tai, jog paskolos paskirtis yra susijusi su Dovanojimo sutartimi perleistu turtu, nenurodė argumentų, kokią įtaką paminėta aplinkybė turi reikalavimo dėl Dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu pagrįstumo vertinimui. Minėta, kad Paskolos sutarties įvykdymas nebuvo užtikrintas turto įkeitimu.
46. Apeliaciniame skunde pateiktas chronologinis skolininkės mokumo kitimas (apeliacinio skundo 15 punktas) nepagrįstas konkrečiais sandoriais ir yra neaiškus, t. y. nenurodyta, kokio turto vertė įtraukta į lentelę, jo pokyčių pagrindas ir pan.
47. Aplinkybes, kad kreditoriai pagal Paskolos sutartį (taip pat ir ieškovė) Dovanojimo sutarties nelaikė pažeidžiančia kreditorių pagal Paskolos sutartį teises, kad ieškovė skolininkės turtinę padėtį po Dovanojimo sutarties sudarymo laikė pakankama paskolai grąžinti, pirmosios instancijos teismas vertino kaip papildomai patvirtinančias išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog dovanojimo sandoris pažeidė kreditoriaus pagal Paskolos sutartį teises. Toks vertinimas nėra neteisėtas.
48. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, nusprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, jog dovanojimo sandoris nepažeidė kreditoriaus pagal Paskolos sutartį teisių – nėra įrodyta, kad Dovanojimo sutartis būtų pabloginusi skolininkės turtinę padėtį taip, kad būtų sukeltas skolininkės nemokumas ar iš esmės apsunkintos jos galimybės atsiskaityti su kreditoriumi pagal Paskolos sutartį.
Dėl atsakovių (ne)sąžiningumo
49. Actio Pauliana instituto paskirtis – ginti kreditorius nuo nesąžiningų skolininkų, vengiančių vykdyti savo turimas prievoles. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį būtina sąlyga sandoriui actio Pauliana pagrindu nuginčyti – sandorį sudariusio skolininko nesąžiningumas, t. y. turi būti įrodyta, kad skolininkas žinojo ar turėjo žinoti, jog sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises. Be to, CK 6.66 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dvišalį atlygintinį sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises; neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo.
50. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Tačiau CK 6.67 straipsnyje įtvirtinti konkretūs nesąžiningumo prezumpcijos atvejai, kurie traktuotini kaip bendrosios taisyklės išimtys. Įrodžius aplinkybes, pagrindžiančias vienos iš CK 6.67 straipsnyje nustatytų nesąžiningumo prezumpcijų taikymą, sandorį sudariusių šalių nesąžiningumas preziumuojamas, todėl įrodinėjimo našta, siekiant paneigti nesąžiningumą ir apsiginti nuo ieškinio, tenka joms pačioms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013).
51. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgdamas į CK 6.66 straipsnio 2 dalies nuostatas, pagal kurias, neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad neatlygintinę Dovanojimo sutartį sudariusios atsakovės J. B. (ne)sąžiningumo vertinimas nėra teisiškai reikšmingas. Pasisakydamas dėl skolininkės (ne)sąžiningumo, sudarant ginčijamą sandorį, teismas konstatavo, kad įstatyme įtvirtinta skolininkės nesąžiningumo prezumpcija buvo paneigta, t. y. nenustatė pagrindo pripažinti, jog ginčo sandoris sudarytas tikslingai siekiant ir (ar) ketinant neatsiskaityti su ieškove ir (ar) užkirsti kelią skolos išieškojimui Paskolos sutarties pagrindu.
52. Apeliantė nesutinka su tokia teismo išvada, teigia, kad akivaizdu, jog tiek skolininkė, tiek jos dukra suvokė, kad padovanojusi vertingiausią skolininkės turtą dukrai, skolininkė nebeturės galimybių ateityje įvykdyti prievolės ieškovei. Apeliantės įsitikinimu, teismas, pasisakydamas dėl atsakovių (ne)sąžiningumo, nepagrįstai dar kartą vertino sąlygą dėl kreditoriaus teisių pažeidimo. Be to, apeliantės teigimu, svarbu tai, kad atsakovės iš esmės pripažino, kad po ginčo turto perleidimo nėra galimybių atsiskaityti su ieškove. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliantės argumentus kaip nepagrįstus.
53. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymima, kad sąžiningumas – tai teisinė ir faktinė kategorija, vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys; subjektyviuoju požiūriu jis nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703-706/2015).
54. Taigi skolininkės elgesio vertinimo (ne)sąžiningumo aspektu apimtis (žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises) yra neatsiejama nuo kitos actio Pauliana sandorio nuginčijimo sąlygos – kreditorių teisių pažeidimo. Nesant kreditoriaus teisių pažeidimo, nėra galimybės įvertinti, ar skolininkas apie tokį pažeidimą žinojo (galėjo žinoti).
55. Apeliantė pabrėžia, kad skolininkė šiuo metu neturi galimybių patenkinti ieškovės reikalavimo, tačiau ginčijamo sandorio šalių sąžiningumas turi būti vertinamas iš sandorio sudarymo metu buvusių pozicijų, t. y. pagal tai, ką numatė ar galėjo numatyti šalys pagal sandorio sudarymo metu buvusias aplinkybes, o ne ex post (po fakto) – pagal bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2021).
56. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl skolininkės (ne)sąžiningumo neapsiribojo pirmiau nurodytos sąlygos – kreditoriaus teisių pažeidimo – nebuvimo konstatavimu, tačiau vertino atsakovių paaiškinimus apie sandorio sudarymo priežastis, aplinkybes, kurios skolininkei sudarė prielaidas sąžiningai tikėti, kad paskolą ji galės atiduoti laiku (turėtas kitas turtas, paskolos suma ir itin ilgas paskolos grąžinimo terminas), taip pat įvertino tai, kad Dovanojimo sutartis įregistruota viešajame registre ir nenustatyta, jog informacija apie sutarties sudarymą, skolininkės turtinę padėtį buvo nuslėpta ar kreditorių reikalauta informacija nepateikta.
57. Apibendrinusi išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės teiginius, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog atsakovių nesąžiningumo prezumpcija buvo paneigta.
Dėl sandorio (ne)privalomumo
58. Apeliantė nurodo, kad teismas sprendime nepasisakė apie vieną iš privalomųjų actio Pauliana sąlygų – neprivalėjimą sudaryti sandorį. Teigia, kad tai akivaizdus sprendimo negaliojimo pagrindas, kadangi sprendimas nėra motyvuotas.
59. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas; teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas; esminiu pažeidimu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą gali būti pripažįstama, kai sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-611/2019; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2020).
60. Nagrinėjamu atveju iš teismo sprendimo yra aišku, kokiais argumentais remdamasis pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį, toks sprendimas nelaikytinas nemotyvuotu. Teismas ieškinio netenkino, nes nebuvo nustatytos dvi būtinosios actio Pauliana taikymo sąlygos, t. y. kreditorės pagal Paskolos sutartį teisių pažeidimas ir atsakovės nesąžiningumas (skolininkės nesąžiningumo prezumpcija buvo paneigta). Pagal šios nutarties 33 punkte paminėtus kasacinio teismo išaiškinimus – nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas. Taigi sąlyga dėl (ne)privalėjimo sudaryti Dovanojimo sandorį neturi įtakos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui. Dėl išdėstytų aplinkybių apeliantės argumentai dėl netinkamo teismo sprendimo motyvavimo atmetami kaip nepagrįsti.
Dėl ieškinio senaties termino
61. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai pritaikė ieškinio senatį, nors jos taikyti atsakovės neprašė.
62. CK 6.66 straipsnio 3 dalis nustato, kad kreditorius ginčyti skolininko sudarytus sandorius, pareikšdamas actio Pauliana ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, turi teisę per vienerių metų ieškinio senaties terminą.
63. CK 1.124 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis).
64. Pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime konstatavo, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas, o byloje nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą pripažinti ieškinio senaties termino praleidimo priežastis svarbiomis bei objektyviomis ir jį atnaujinti. Pažymėjo, kad tai yra savarankiškas pagrindas ieškinio reikalavimams atmesti. Taip pat teismas nurodė, kad atsakovių atstovas, pripažinęs, jog ginčijamas sandoris sudarytas labai seniai ir ieškinio senaties terminas turėtų būti taikomas, šio termino taikyti neprašė.
65. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, pagal kurį ieškinio senatį teismas gali taikyti tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja, į tai, kad atsakovės neprašė taikyti ieškinio senaties, apskųsto teismo sprendimo motyvus, kuriais nustatyta, jog šioje byloje praleistas ieškinio senaties terminas yra savarankiškas pagrindas ieškinio reikalavimams atmesti, pripažįsta nepagrįstais, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo 64 punkte išdėstytus motyvus pašalina iš motyvuojamosios teismo sprendimo dalies.
66. Nusprendus pašalinti teismo sprendimo motyvus dėl ieškinio senaties taikymo, apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo CK 1.127 straipsnio 2 dalies, nustatančios ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisykles, nebeturi reikšmės, todėl teisėjų kolegija jų pagrįstumo nevertina.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
67. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš ieškovės trečiajam asmeniui priteisė 2 369,18 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pasak apeliantės, yra abejonių dėl realaus trečiojo asmens atsiskaitymo su atstovais; trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidos nebuvo būtinos; be to, teismas neįvertino, ar patirtos bylinėjimosi išlaidos atitinka įdėtą darbo laiką. Teisėjų kolegija atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus.
68. Nustatyta, kad BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ 2024 m. vasario 6 d. pateikė teismui prašymą įtraukti ją į civilinę bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, atsakovių pusėje. Prašymą grindė tuo, kad byloje pareikštu ieškiniu ieškovė UAB „Paskola“ ginčija atsakovių sudarytą Dovanojimo sandorį, kuriuo iš esmės yra siekiama pakeisti Unijos naudai areštuoto ir ginčo objektu esančio turto savininką, t. y. iš dabartinės savininkės J. B. į naująją savininkę J. G. B., dėl to Unija turi tiesioginį suinteresuotumą šios bylos baigtimi. Bylą nagrinėjusi pirmosios instancijos teismo teisėja 2024 m. vasario 8 d. rezoliucija šį prašymą patenkino. Trečiasis asmuo procesiniuose dokumentuose ir bylos nagrinėjimo metu prašė ieškovės ieškinį atmesti.
69. CPK 47 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą).
70. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, apeliantės argumentai, kad trečiasis asmuo neturėjo pareigos pateikti procesinius dokumentus, dalyvauti bylos nagrinėjime, nesudaro pagrindo jo patirtų bylinėjimosi išlaidų pripažinti nebūtinomis. Tai, kad trečiasis asmuo įstojo į bylą savo iniciatyva, tokios išvados nekeičia. Minėta, kad teismas patenkino trečiojo asmens prašymą, vadinasi, pripažino, kad bylos išsprendimas gali turėti įtakos šio asmens teisėms arba pareigoms.
71. Apeliantės argumentas, kad trečiojo asmens nemokumo administratorė galėjo tinkamai apginti trečiojo asmens bei jo kreditorių interesus, nėra pagrįstas ir nesudaro pagrindo teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pripažinti neteisinga. Visų pirma, apeliantė nepagrindė teiginio, kad bankrutavusio juridinio asmens atstovas turi teisinį išsilavinimą. Be to, teisės aktai nenustato ribojimų juridiniams asmenims, kurie turi teisininkų, naudotis advokato teisine pagalba.
72. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindžiant išlaidas advokato pagalbai apmokėti nebūtina pateikti pirminių įrodymų (mokėjimo nurodymų, pinigų priėmimo kvitų ir kt.), nes pakankamu įrodymu laikoma advokato, advokatų profesinės bendrijos ar partnerystės pagrindais veikiančio advokatų susivienijimo atsakingo asmens (pvz., vyr. finansininko) pasirašytas patvirtinimas – pažyma, kurioje turi būti nurodyti šie duomenys: 1) teismas, kuriam adresuojama pažyma; 2) bylos, kurioje teikta advokato ar advokato padėjėjo pagalba, numeris; 3) sumos (atskirai) už kiekvieną iš advokato ar advokato padėjėjo suteiktų paslaugų (procesinių dokumentų parengimą, atstovavimą); 4) patvirtinimas, kad klientas su advokatų kontora yra atsiskaitęs. Advokatų kontoros patvirtinimas, jog klientas su ja yra atsiskaitęs, apima ir esminių atsiskaitymą patvirtinančių dokumentų duomenų nurodymą. Konkrečiai, be formalaus patvirtinimo apie kliento atsiskaitymą su advokatų kontora, teismui adresuotoje pažymoje turi būti nurodyti visų pirminių atsiskaitymą patvirtinančių dokumentų (sąskaitų, mokėjimo nurodymų, pinigų priėmimo kvitų ar kt.) pavadinimai, numeriai, juose nurodytos sumos ir datos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017).
73. Nagrinėjamoje byloje trečiasis asmuo BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“, pagrįsdamas patirtas išlaidas už advokato pagalbą, pateikė advokatų kontoros LEADELL Balčiūnas ir Grajauskas 2024 m. gegužės 9 d. pažymą (pasirašytą vyr. finansininkės), kurioje nurodyti visi pirmiau aptarti duomenys, įskaitant PVM sąskaitų faktūrų datas bei numerius, mokėjimo dokumento datą bei numerį. Paminėtų duomenų atitiktis nustatytiems reikalavimams leidžia konstatuoti, kad trečiasis asmuo tinkamai pagrindė patirtų bylinėjimosi išlaidų realumą, todėl apeliantės argumentai dėl prielaidų piktnaudžiauti bylinėjimosi išlaidų institutu atmetami kaip nepagristi.
74. Apeliantė nurodo, kad aplinkybė, jog bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, nereiškia, kad jos visais atvejais yra pagrįstos. Teigia, kad teismas neįvertino, ar patirtos bylinėjimosi išlaidos atitinka įdėtą darbo laiką.
75. Pagal Rekomendacijų 2 punktą, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes.
76. Taigi advokato darbo laiko sąnaudos yra vienas iš kriterijų, pagal kuriuos vertinamas priteistino užmokesčio už advokato paslaugas dydis, tačiau apeliantė nenurodė konkrečių argumentų, faktinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą manyti, kad pažymoje nurodytas advokato užmokestis už procesinių dokumentų parengimą yra per didelis, t. y. procesinių dokumentų parengimas pareikalavo itin mažai advokato darbo laiko. Pažymoje nurodyta, kad už prašymo dėl Unijos įtraukimo trečiuoju asmeniu į bylą parengimą trečiasis asmuo patyrė 221,43 Eur, už atsiliepimo parengimą – 1 028,50 Eur, už tripliko parengimą ir pasirengimą bylos nagrinėjimui – 1 119,25 Eur išlaidų. Pagal pažymoje nurodytą paslaugų apmokėjimo datą (2024 m. gegužės 8 d.) už dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą nustatyta maksimali suma – 211,03 Eur, už atsiliepimo į ieškinį parengimą – 5 275,75 Eur, už tripliką – 3 165,45 Eur. Įvertinus tai, kad rengiant prašymą dėl įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, buvo būtina susipažinti su ginčo pobūdžiu (t. y. šis dokumentas parengtas ne proceso eigoje, kuomet bylos aplinkybės paprastai būna žinomos), tai, kad išlaidos už atsiliepimo bei tripliko parengimą žymiai mažesnės už Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius, taip pat procesinių dokumentų apimtį, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nuspręsti, kad yra pagrindas sumažinti priteistą trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų sumą. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija apeliantės argumentus, susijusius su bylinėjimosi išlaidų priteisimu trečiajam asmeniui, atmeta kaip nepagrįstus.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
77. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo bei atsiliepimų į juos argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie, vertinant nurodytas ir nustatytas aplinkybes, nelemia skundžiamo sprendimo (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).
78. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino nagrinėjamam ginčui reikšmingas faktines aplinkybes, byloje esančius įrodymus vertino nepažeisdamas civilinio proceso teisės normų nustatytų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, iš esmės teisingai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, tačiau neatsižvelgęs į CK 1.126 straipsnio 2 dalies reikalavimus, nepagrįstai ieškinio senaties termino praleidimą pripažino savarankišku pagrindu šioje byloje ieškinio reikalavimams atmesti. Kadangi dėl neįrodytų būtinųjų actio Pauliana instituto taikymo sąlygų, paminėtas pažeidimas nelemia kitokios bylos baigties (ginčo išnagrinėjimo rezultato), apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas iš esmės nepakeistas, pašalinant pirmosios instancijos teismo sprendimo 64 punkto motyvus (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
79. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, trečiasis asmuo įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 47 straipsnio 2 dalis). BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ prašo priteisti 947,43 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų advokato paslaugoms apmokėti, pridėjo advokatų kontoros LEADELL Balčiūnas ir Grajauskas 2024 m. lapkričio 11 d. pažymą (pasirašytą vyr. finansininkės), kurioje patvirtinta, kad atsiliepimo į UAB „Paskola“ apeliacinį skundą parengimo kaina yra 947,43 Eur ir klientas BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ už šias teisines paslaugas yra atsiskaitęs. Pažyma atitinka šios nutarties 64 punkte išvardintus reikalavimus, t. y. nurodyta PVM sąskaitos faktūros data bei numeris, taip pat sąskaitos apmokėjimo ir kiti duomenys. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos atitinka Rekomendacijose nustatytus dydžius, protingumo bei proporcingumo reikalavimus, priteisia trečiajam asmeniui iš ieškovės (apeliantės) 947,43 Eur išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 29 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.
Pašalinti iš Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 29 d. sprendimo motyvuojamosios dalies 64 punkte išdėstytus motyvus.
Priteisti trečiajam asmeniui bankrutavusiai kooperatinei bendrovei kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ (juridinio asmens kodas 112040690) iš ieškovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės ,,Paskola“ (juridinio asmens kodas 302541630) 947,43 Eur (devynis šimtus keturiasdešimt septynis eurus 43 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Marius Bajoras
Jadvyga Mardosevič
Tomas Venckus