Administracinė byla Nr. eA-927-525/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00223-2018-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 14.6; 14.10

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Audriaus Bakavecko, Ramūno Gadliausko, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo bankrutuojančios viešosios įstaigos „Pakuočių tvarkymo organizacija“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“, skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui (teisių ir pareigų perėmėjas – Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos) (tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Abela“, S. A „Aceites Del Sur-coosur“, akcinė bendrovė „Achema“, uždaroji akcinė bendrovė „Aconitum“, uždaroji akcinė bendrovė „AD Baltic“, uždaroji akcinė bendrovė „Ad limina“, uždaroji akcinė bendrovė „AGA Baltija Group“, uždaroji akcinė bendrovė „AGA Baltija“, uždaroji akcinė bendrovė „Agrimatco Vilnius“, uždaroji akcinė bendrovė „Agroprimum“, uždaroji akcinė bendrovė „Aibės logistika“, uždaroji akcinė bendrovė „Airtora“, uždaroji akcinė bendrovė „Airuslita“, uždaroji akcinė bendrovė „Akrileksas“, uždaroji akcinė bendrovė „Akvavita“, uždaroji akcinė bendrovė „Alavina“, uždaroji akcinė bendrovė „Alburnus“ ir partneriai, uždaroji akcinė bendrovė „Alterna auto“, uždaroji akcinė bendrovė „Altis LTD“, uždaroji akcinė bendrovė „Alumeco Baltic“, uždaroji akcinė bendrovė „Alwark“, uždaroji akcinė bendrovė „AM distribucijos sistema LT“, uždaroji akcinė bendrovė „Amber Food“, uždaroji akcinė bendrovė „Amoka“, uždaroji akcinė bendrovė „Amtest“, uždaroji akcinė bendrovė „Angolita“ (dabartinis pavadinimas – uždaroji akcinė bendrovė „Majai“), uždaroji akcinė bendrovė „Antrocelas“, uždaroji akcinė bendrovė „Apunta“, uždaroji akcinė bendrovė „Areta“, uždaroji akcinė bendrovė „Arets Graphics Baltica“ (dabartinis pavadinimas – uždaroji akcinė bendrovė „Toyo Ink Europe Baltica“), uždaroji akcinė bendrovė „Arkus“, uždaroji akcinė bendrovė „Aromatinga kava“, uždaroji akcinė bendrovė „Arveka“, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Arvol“, Bendra Lietuvos-Čekijos įmonė uždaroji akcinė bendrovė „ARX“, AS Baltem Vilniaus filialas, uždaroji akcinė bendrovė „Aspolitas“, akcinė bendrovė Mašinų gamykla „Astra“ (dabartinis pavadinimas – akcinė bendrovė „Astra LT“), uždaroji akcinė bendrovė „Atliekų tvarkymo centras“, uždaroji akcinė bendrovė „Atliekų tvarkymo tarnyba“, uždaroji akcinė bendrovė „Audiomedika“, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Aukštaitijos švara“, uždaroji akcinė bendrovė „Aurora professional“, uždaroji akcinė bendrovė „Autobagi“, uždaroji akcinė bendrovė „Autobrava“, uždaroji akcinė bendrovė „Autodina“, uždaroji akcinė bendrovė „Autogrimas“, uždaroji akcinė bendrovė „Autoimex“, uždaroji akcinė bendrovė „Autospecas“, Bendra Lietuvos ir Ukrainos įmonė uždaroji akcinė bendrovė „Azovlitas“, uždaroji akcinė bendrovė „Bageta“, uždaroji akcinė bendrovė „Bayer“, uždaroji akcinė bendrovė „Baldeka“ (dabartinis pavadinimas – uždaroji akcinė bendrovė „Svenheim“), uždaroji akcinė bendrovė „Balex Metal“, uždaroji akcinė bendrovė „Balt-Eagle“, uždaroji akcinė bendrovė „Baltesa“, uždaroji akcinė bendrovė „Baltic Auto Parts“, uždaroji akcinė bendrovė „Baltic Car Color Service“ (dabartinis pavadinimas – uždaroji akcinė bendrovė „Carus LT“), bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Baltic Cranes Industry“, uždaroji akcinė bendrovė „Baltic food partners“, uždaroji akcinė bendrovė „Baltic Wine & Spirits“, uždaroji akcinė bendrovė „Baltic XL“, uždaroji akcinė bendrovė „Balticdecor“, uždaroji akcinė bendrovė „Baltijos aliejus“, uždaroji akcinė bendrovė „Baltijos Brasta“, uždaroji akcinė bendrovė „Baltijos Bretlingis“, uždaroji akcinė bendrovė „Balto print“, uždaroji akcinė bendrovė „Baltwood“ (dabartinis pavadinimas – uždaroji akcinė bendrovė „Grigeo Baltwood“), uždaroji akcinė bendrovė „Bang & Bonsomer“, uždaroji akcinė bendrovė „Baumit“, Bausch Health Luxembourg S.a r.l., uždaroji akcinė bendrovė „Beer Group“, uždaroji akcinė bendrovė „Betono mozaika“, uždaroji akcinė bendrovė „Bidfood Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „Biovela“ (teisių ir pareigų perėmėjas – uždaroji akcinė bendrovė „Biovela-Utenos mėsa“), uždaroji akcinė bendrovė „Biržų alus“, uždaroji akcinė bendrovė „Biseris“, uždaroji akcinė bendrovė „Budmat steel service“, kooperatinė bendrovė „Bulvių namai“, uždaroji akcinė bendrovė „Caparol Lietuva“ (dabartinis pavadinimas – uždaroji akcinė bendrovė „DAW Lietuva“), uždaroji akcinė bendrovė „Caramix“, uždaroji akcinė bendrovė „Ceryx“, uždaroji akcinė bendrovė „Chemcentras“ (dabartinis pavadinimas – uždaroji akcinė bendrovė „Nando Europe“), uždaroji akcinė bendrovė „Composite Lithuania“, uždaroji akcinė bendrovė „D Trade“, uždaroji akcinė bendrovė „Dalmex“, uždaroji akcinė bendrovė „Danushis Chemicals“, uždaroji akcinė bendrovė „Dasella“, uždaroji akcinė bendrovė „Dasta“, uždaroji akcinė bendrovė Dažų ir dangų fabrikas, uždaroji akcinė bendrovė „Decuba“, uždaroji akcinė bendrovė „Defensa“, uždaroji akcinė bendrovė „Deichmann avalynė“, uždaroji akcinė bendrovė „Delano“, uždaroji akcinė bendrovė „Diamedica“, uždaroji akcinė bendrovė „Diaplast“, uždaroji akcinė bendrovė „Dinax“, uždaroji akcinė bendrovė „Dionizas“, uždaroji akcinė bendrovė Dirvonų lentpjūvė, uždaroji akcinė bendrovė „Diteilas“, uždaroji akcinė bendrovė „Divinitus“, uždaroji akcinė bendrovė „Domeina“, uždaroji akcinė bendrovė „Dreumeksa“, uždaroji akcinė bendrovė „Dubingiai“, uždaroji akcinė bendrovė „Duliuksa“, uždaroji akcinė bendrovė „Dviračių arena“, individuali įmonė E. J. įmonė, uždaroji akcinė bendrovė „Ecoservice projektai“, uždaroji akcinė bendrovė „Ecso“, individuali įmonė E. S. firma „Egusis“, uždaroji akcinė bendrovė „Eko tarnyba“ (teisių ir pareigų perėmėjas – uždaroji akcinė bendrovė „Ecso“), bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Ekstara“, uždaroji akcinė bendrovė „Elme Metall Lithuania“, likviduojama uždaroji akcinė bendrovė „Enerstena“, uždaroji akcinė bendrovė „Eoltas“, uždaroji akcinė bendrovė „Eremas“, uždaroji akcinė bendrovė „Erra“ ir Ko, uždaroji akcinė bendrovė „Esta“, Lietuvos ir Prancūzijos uždaroji akcinė bendrovė „Eurolinen“, uždaroji akcinė bendrovė „Euron invest“, uždaroji akcinė bendrovė „Europart“, uždaroji akcinė bendrovė EVD, uždaroji akcinė bendrovė „Ex prompto“, uždaroji akcinė bendrovė „Extorus“, uždaroji akcinė bendrovė „Femina Bona“, uždaroji akcinė bendrovė „Filipopolis“ (dabartinis pavadinimas – uždaroji akcinė bendrovė Henkell Freixenet Lietuva), uždaroji akcinė bendrovė „Fitoveta“ ir Ko“, uždaroji akcinė bendrovė „FL Technics“, uždaroji akcinė bendrovė „Foksas“, uždaroji akcinė bendrovė „Fotoras“, uždaroji akcinė bendrovė „Framesta“, uždaroji akcinė bendrovė „Fuchs Lubricants Lithuania“, individuali įmonė A. I. prekybinė firma „Fuks“, uždaroji akcinė bendrovė „Garsų pasaulis“, Lietuvos ir Vokietijos uždaroji akcinė bendrovė „Gealan Baltic“, uždaroji akcinė bendrovė „Gedimex“, uždaroji akcinė bendrovė „Gemaga“, uždaroji akcinė bendrovė „GENBA FOOD“, uždaroji akcinė bendrovė „GENBA PHARMA“, likviduojama uždaroji akcinė bendrovė „Geras mūras“, uždaroji akcinė bendrovė „Gerduva“, uždaroji akcinė bendrovė „Getz Medical Baltic“ (dabartinis pavadinimas – uždaroji akcinė bendrovė „Getz Lithuania“), uždaroji akcinė bendrovė „Glastika“, uždaroji akcinė bendrovė „Global Travel Supply“, likviduojama uždaroji akcinė bendrovė „Globus Trade LT“, akcinė bendrovė „Grąžtai“, uždaroji akcinė bendrovė „Grida“, akcinė bendrovė „Grigeo“, Lietuvos ir Čekijos uždaroji akcinė bendrovė „Grinduva“, akcinė bendrovė „Gubernija“ (teisių ir pareigų perėmėjas – akcinė bendrovė „MV GROUP Production“), uždaroji akcinė bendrovė HCTC, Heidelberg Baltic Finland OU Lietuvos filialas, uždaroji akcinė bendrovė „Helvina“, uždaroji akcinė bendrovė „Herba Humana“, Lietuvos ir Vokietijos uždaroji akcinė bendrovė „HI-STEEL“, uždaroji akcinė bendrovė „Hoegh LNG Klaipėda“, uždaroji akcinė bendrovė „IBCC“, uždaroji akcinė bendrovė „ICECO žuvis“, uždaroji akcinė bendrovė „ICECO“ (dabartinis pavadinimas – uždaroji akcinė bendrovė „ICECO Assets“), uždaroji akcinė bendrovė „IDW metalas ir mediena“ (dabartinis pavadinimas – uždaroji akcinė bendrovė „Metalas ir mediena“), uždaroji akcinė bendrovė IDW, uždaroji akcinė bendrovė „Imlitex“, uždaroji akcinė bendrovė „Imsema“, Lietuvos-Vokietijos-Lenkijos uždaroji akcinė bendrovė „Ineza“, uždaroji akcinė bendrovė „Intersurgical“, uždaroji akcinė bendrovė „Interviga“, uždaroji akcinė bendrovė „IRTO“, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Istvestas“, uždaroji akcinė bendrovė „Itališko skonio gurmanai“, likviduojama uždaroji akcinė bendrovė „Iviltra“, uždaroji akcinė bendrovė „Jacobalt“, uždaroji akcinė bendrovė Jatkančių mėsinė, uždaroji akcinė bendrovė „Joglė“, uždaroji akcinė bendrovė „Jovaigė“, uždaroji akcinė bendrovė „Juara“, uždaroji akcinė bendrovė „Juknevičiaus kompostas“, uždaroji akcinė bendrovė „Jungent Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „Justona“, uždaroji akcinė bendrovė „JW Trade“, uždaroji akcinė bendrovė „Kaivana“, uždaroji akcinė bendrovė „Kalorita“, uždaroji akcinė bendrovė „Kaniu“, uždaroji akcinė bendrovė „Karbonas“, uždaroji akcinė bendrovė „Kauen craft“, uždaroji akcinė bendrovė „Kauno gelžbetonis“, reorganizuojama uždaroji akcinė bendrovė „Kauno kooperacijos didmeninė prekyba“, uždaroji akcinė bendrovė „Kavos bankas“, uždaroji akcinė bendrovė „Kečas“, uždaroji akcinė bendrovė „Kėdainių konservų fabrikas“, uždaroji akcinė bendrovė „Kelias“, uždaroji akcinė bendrovė „Kelmolis“, uždaroji akcinė bendrovė „Keluva“, uždaroji akcinė bendrovė „Kemek Engineering“, uždaroji akcinė bendrovė V. K. firma „Kervita“, uždaroji akcinė bendrovė „Kiilto Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „Kinze Europe“, uždaroji akcinė bendrovė „Kitoks požiūris“, uždaroji akcinė bendrovė „Klion“, uždaroji akcinė bendrovė „Kompiuterių gama“, uždaroji akcinė bendrovė „Kosmelita“, uždaroji akcinė bendrovė „Kosmitas“, uždaroji akcinė bendrovė „Kosmolat Baltic“, uždaroji akcinė bendrovė „Kosvila Baltic“, uždaroji akcinė bendrovė „Krasta Auto Kaunas“ (teisių ir pareigų perėmėjas – uždaroji akcinė bendrovė „Krasta Auto“), uždaroji akcinė bendrovė „Krasta Auto“, uždaroji akcinė bendrovė „Krol Watch Group“, uždaroji akcinė bendrovė „Ladreksa“, uždaroji akcinė bendrovė „Langų gama“, uždaroji akcinė bendrovė „Langvalda“, uždaroji akcinė bendrovė „Laurex“, uždaroji akcinė bendrovė „Libra Vitalis“, uždaroji akcinė bendrovė „Lietlinen“, uždaroji akcinė bendrovė „Lietmeta“, uždaroji akcinė bendrovė „Lietuviškas midus“, likviduojama uždaroji akcinė bendrovė „Lietuvos cukrus“, akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“, uždaroji akcinė bendrovė „Lietuvos monetų kalykla“, uždaroji akcinė bendrovė „Lietvilna“, akcinė bendrovė „Lifosa“, uždaroji akcinė bendrovė „Lipnus“, uždaroji akcinė bendrovė „Lisota“, akcinė bendrovė „Lytagra“, uždaroji akcinė bendrovė „Litfas“, uždaroji akcinė bendrovė „Litnaglis“, uždaroji akcinė bendrovė „Liviko“, uždaroji akcinė bendrovė „Lominda“, uždaroji akcinė bendrovė „AMIC Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „Lukšių pieninė“, uždaroji akcinė bendrovė „M Sportas“, Magnaplast Sp. z o.o. Kauno filialas, uždaroji akcinė bendrovė „Maisto pramonės logistikos grupė“, uždaroji akcinė bendrovė „Makvis“, uždaroji akcinė bendrovė „Manjana“, reorganizuojama uždaroji akcinė bendrovė „Mantinga Food“, uždaroji akcinė bendrovė „Mantinga“, uždarosios akcinės bendrovės „Margiris“ Vilniaus filialas (teisių ir pareigų perėmėjas (steigėjas) – uždaroji akcinė bendrovė „Margiris“), uždaroji akcinė bendrovė „Margiris“, uždaroji akcinė bendrovė „Margūnas“, uždaroji akcinė bendrovė „Marijampolės pieno konservai“, uždaroji akcinė bendrovė „Maristika“, uždaroji akcinė bendrovė „Marių prekyba“, uždaroji akcinė bendrovė „Mariusta“, uždaroji akcinė bendrovė „Markadas“, uždaroji akcinė bendrovė „Mars Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „Mebarta“, uždaroji akcinė bendrovė „Mechanica“, uždaroji akcinė bendrovė „Medaus pirkliai“, uždaroji akcinė bendrovė „Mediato“ (dabartinis pavadinimas – uždaroji akcinė bendrovė „Balmerk Lithuania“), uždaroji akcinė bendrovė „Medita“, bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Medžio spalva“, uždaroji akcinė bendrovė „Medžio stilius“, uždaroji akcinė bendrovė „Medžista“, uždaroji akcinė bendrovė „Megavalis“, uždaroji akcinė bendrovė „Merata“, uždaroji akcinė bendrovė „Merkys“, uždaroji akcinė bendrovė „Merlana“, uždaroji akcinė bendrovė „Mida LT“, uždaroji akcinė bendrovė „Miečys“, uždaroji akcinė bendrovė „Minordija“, uždaroji akcinė bendrovė „Molaris“, uždaroji akcinė bendrovė „Motus IRT“, uždaroji akcinė bendrovė „Nagista“, likviduojama uždaroji akcinė bendrovė „Naujoji Rūta“, uždaroji akcinė bendrovė „Nemuno banga“, uždaroji akcinė bendrovė „Neptūno vandenys“, uždaroji akcinė bendrovė „Nippon Auto“, uždaroji akcinė bendrovė „Norameda“, uždaroji akcinė bendrovė „Norfos mažmena“, uždaroji akcinė bendrovė „Norkada“, uždaroji akcinė bendrovė „Normantas ir ko“, Lietuvos ir Norvegijos uždaroji akcinė bendrovė „Norvelita“, uždaroji akcinė bendrovė „Nostra“, uždaroji akcinė bendrovė „Novo Nordisk Pharma“, uždaroji akcinė bendrovė „Nukas“, uždaroji akcinė bendrovė „NVT“, uždaroji akcinė bendrovė „Orkla Foods Lietuva“, akcinė bendrovė „ORLEN Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „Osama“, uždaroji akcinė bendrovė „Ostsee Fisch Kretinga“, uždaroji akcinė bendrovė „Overlack“ (dabartinis pavadinimas – uždaroji akcinė bendrovė „Oqema“), uždaroji akcinė bendrovė P. V. ir kompanija, uždaroji akcinė bendrovė „Packmak“, akcinė bendrovė „Panevėžio specialus autotransportas“, akcinė bendrovė „Panevėžio stiklas“, uždaroji akcinė bendrovė „Paslaugų idėja“, uždaroji akcinė bendrovė „Perdanga“, uždaroji akcinė bendrovė „Persai“, likviduojama uždaroji akcinė bendrovė „PharmaSwiss“, uždaroji akcinė bendrovė „Philip Morris Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „Pilosoma“, uždaroji akcinė bendrovė „Pireka“, uždaroji akcinė bendrovė „Plastic chips“, uždaroji akcinė bendrovė „Platinex“, uždaroji akcinė bendrovė „Plungės kooperatinė prekyba“, uždaroji akcinė bendrovė „Polimaris“, likviduojama uždaroji akcinė bendrovė „Prefita“, uždaroji akcinė bendrovė „Prejolė“, uždaroji akcinė bendrovė „Print-it“ (dabartinis pavadinimas – uždaroji akcinė bendrovė „ScandBook“), uždaroji akcinė bendrovė „Proseller“, uždaroji akcinė bendrovė „Ravilda“, uždaroji akcinė bendrovė „Reaton“, uždaroji akcinė bendrovė „Recesus“, uždaroji akcinė bendrovė „Refor“, uždaroji akcinė bendrovė „Remmers Baltica“, uždaroji akcinė bendrovė „RETAL Baltic“ (dabartinis pavadinimas – uždaroji akcinė bendrovė „RETAL Baltic Films“), uždaroji akcinė bendrovė „Ribena“, uždaroji akcinė bendrovė „Rifas (dabartinis pavadinimas – uždaroji akcinė bendrovė Harju Elekter), uždaroji akcinė bendrovė „Rimi Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „Riposantas“, uždaroji akcinė bendrovė „Rivaka“, uždaroji akcinė bendrovė „Rivona“, Lietuvos ir Lenkijos uždaroji akcinė bendrovė „Rufax“, uždaroji akcinė bendrovė „Saint-Gobain statybos gaminiai“, uždaroji akcinė bendrovė „Sakret LT“, uždaroji akcinė bendrovė „Samsonas“, Sandoz Pharmaceuticals d.d. filialas, uždaroji akcinė bendrovė „Sanistal“, Santamed Limited, uždaroji akcinė bendrovė „Savingė“, uždaroji akcinė bendrovė „Scandia Steel Baltic“, uždaroji akcinė bendrovė „Schneider Electric Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „SCT Lubricants“, uždaroji akcinė bendrovė „Selective Baltic“, uždaroji akcinė bendrovė „Selentė“ (teisių ir pareigų perėmėjas – uždaroji akcinė bendrovė „Biovela-Utenos mėsa“), uždaroji akcinė bendrovė „Selmina“, uždaroji akcinė bendrovė „Serfas“, uždaroji akcinė bendrovė „Serpantinas“, uždaroji akcinė bendrovė „Servaali“ (dabartinis pavadinimas – uždaroji akcinė bendrovė „Momentin Lietuva“), uždaroji akcinė bendrovė „Setta Vilnius“, uždaroji akcinė bendrovė „Severmeta“, uždaroji akcinė bendrovė „Sidabrinė kamėja“, Skaistgirio žemės ūkio bendrovė, uždaroji akcinė bendrovė „Skidija“, uždaroji akcinė bendrovė „Skuba“, uždaroji akcinė bendrovė „SLO Lithuania“ (dabartinis pavadinimas – uždaroji akcinė bendrovė „Helso“), uždaroji akcinė bendrovė „Smart trading“, uždaroji akcinė bendrovė „Smuikas“, uždaroji akcinė bendrovė „Solchem LT“ (teisių ir pareigų perėmėjas – uždaroji akcinė bendrovė „Helvina“), uždaroji akcinė bendrovė „Soliris“, uždaroji akcinė bendrovė „Solorina“, uždaroji akcinė bendrovė „Sovli“, uždaroji akcinė bendrovė „SP verslas“, uždaroji akcinė bendrovė „Spaisvilė“, uždaroji akcinė bendrovė „Spekuliacija“, uždaroji akcinė bendrovė „Spikarė“, uždaroji akcinė bendrovė „Staticus“, uždaroji akcinė bendrovė „Statoil Fuel & Retail Lietuva“ (dabartinis pavadinimas – uždaroji akcinė bendrovė „Circle K Lietuva“), uždaroji akcinė bendrovė „SteelTrade“, uždaroji akcinė bendrovė „Stilsena“, uždaroji akcinė bendrovė „Stora Enso Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „Stora Enso Packaging“, uždaroji akcinė bendrovė „Strefa“, uždaroji akcinė bendrovė „Submarine LT“, uždaroji akcinė bendrovė „Sudaira“, uždaroji akcinė bendrovė „Sugihara PRO“, mažoji bendrija Sulčių fabrikas, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Super Montes“, uždaroji akcinė bendrovė „Suvirinimo technika“, uždaroji akcinė bendrovė „Širvėnos bravoras“, uždaroji akcinė bendrovė „Švyturys-Utenos alus“, uždaroji akcinė bendrovė „Tamro“, likviduojama uždaroji akcinė bendrovė „Tanagra“, uždaroji akcinė bendrovė „Tauriga“, uždaroji akcinė bendrovė „Taurinas“, uždaroji akcinė bendrovė „Taurys“, uždaroji akcinė bendrovė „Tavijuta“, bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „TDL Oda“, uždaroji akcinė bendrovė „Tech-Coat“, uždaroji akcinė bendrovė „Technika girioms ir parkams“, uždaroji akcinė bendrovė „Technoinform popierius“, uždaroji akcinė bendrovė „Tegra state“, uždaroji akcinė bendrovė „Tehnoinform“, uždaroji akcinė bendrovė „Tekstara“, uždaroji akcinė bendrovė „Telko Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „Tepimo meistrai“ (dabartinis pavadinimas – uždaroji akcinė bendrovė „4Techno“), uždaroji akcinė bendrovė „Termolainas“, uždaroji akcinė bendrovė „Thermo Fisher Scientific Baltics“, uždaroji akcinė bendrovė „Tikkurila“, likviduojama uždaroji akcinė bendrovė „Tomena“, uždaroji akcinė bendrovė „Tomina“, uždaroji akcinė bendrovė „Tomuvos didmena“, dalyvaujanti reorganizavime uždaroji akcinė bendrovė „Topplastas“, uždaroji akcinė bendrovė „Trade Service Baltic“ (teisių ir pareigų perėmėjas – uždaroji akcinė bendrovė „Logistus 3PL“), uždaroji akcinė bendrovė transporto firma „Transmitto“, uždaroji akcinė bendrovė „Travel Retail Vilnius“, uždaroji akcinė bendrovė „TRT-Trade“, uždaroji akcinė bendrovė „Turo prekyba“, uždaroji akcinė bendrovė „TX Lithuania“, uždaroji akcinė bendrovė „UC Distribution“, uždaroji akcinė bendrovė Unichem, uždaroji akcinė bendrovė „Uoga uoga“, uždaroji akcinė bendrovė „Utenos mėsa“ (dabartinis pavadinimas – uždaroji akcinė bendrovė „Biovela-Utenos mėsa“, dalyvaujanti reorganizavime), uždaroji akcinė bendrovė „Vaidoma“, uždaroji akcinė bendrovė „Vainekta“, restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė „Vaisių sultys“, uždaroji akcinė bendrovė „Vakarų mediena Torso“, uždaroji akcinė bendrovė „Valentis“, uždaroji akcinė bendrovė „Valkomas“, individuali įmonė „Vasatas“, uždaroji akcinė bendrovė „Vėjo vartai“ (dabartinis pavadinimas – uždaroji akcinė bendrovė „Tribosfera“), uždaroji akcinė bendrovė „Vet-1“, uždaroji akcinė bendrovė „Vetfarmas“, uždaroji akcinė bendrovė „Vetma“, uždaroji akcinė bendrovė „Vetoil“, uždaroji akcinė bendrovė „Vičiūnai“ ir Ko, uždaroji akcinė bendrovė „Vičiūnai ir partneriai“, uždaroji akcinė bendrovė „Vienas pasaulis“, uždaroji akcinė bendrovė Vijusa Baltic, uždaroji akcinė bendrovė „Viksas“, uždaroji akcinė bendrovė „Vilduja“, uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus alus“, uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus Augma“, akcinė bendrovė „Vilniaus degtinė“, akcinė bendrovė „Vilniaus Lytagra“, akcinė bendrovė „Vilniaus pergalė“, uždaroji akcinė bendrovė „Vilsida“, uždaroji akcinė bendrovė „Vimeta“, uždaroji akcinė bendrovė „Vipakus“, mažoji bendrija „Virmalda“, uždaroji akcinė bendrovė „Viskas reklamai“, akcinė bendrovė „Volfas Engelman“, uždaroji akcinė bendrovė „Volvo Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „VSA Vilnius“, uždaroji akcinė bendrovė „Wavin Baltic“, uždaroji akcinė bendrovė „West-pharma-East“, uždaroji akcinė bendrovė „Wirtgen Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „Wurth Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „Zona Optima“, Ž. M. individuali įmonė (dabartinis pavadinimas – uždaroji akcinė bendrovė „ZMFOOD“), likviduojama Milašauskių tikroji ūkinė bendrija „Žaibas“, akcinė bendrovė „Žemaitijos pienas“) dėl sprendimo panaikinimo.

Išplėstinė teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1.       Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) „Pakuočių tvarkymo organizacija“ (toliau – ir pareiškėjas, VšĮ „PTO“) (šiuo metu bankrutuojantis, atstovaujamas nemokumo administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir atsakovas, Vilniaus RAAD) (teisių ir pareigų perėmėjas – Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos) 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 (toliau – ir Sprendimas).

2.       Pareiškėjas skunde apžvelgė su ginču susijusias faktines aplinkybes ir pabrėžė, jog jis yra ne atliekų tvarkytojas, o tik organizuoja pakuočių atliekų sutvarkymą, pakuočių atliekų surinkimui ir tvarkymui (perdirbimui) jis sutartiniais pagrindais pasitelkia paslaugos subteikėjus – konkurso būdu atrinktus atliekų tvarkytojus, tarp kurių – bankrutavusi UAB „Metrail“. Pareiškėjas savo nesutikimą su Sprendimu, kuriuo buvo patvirtintas 2017 m. lapkričio 8 d. patikrinimo aktas Nr. VR-19.2-54 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriame padaryta išvada, jog jame nurodyti VšĮ „PTO“ išrašyti patvirtinimai apie gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą (toliau – ir patvirtinimai) yra neteisėti, grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1.                      Atsakovas, Sprendimu panaikindamas pareiškėjo gamintojams ir importuotojams 2013–2015 metais išduotus patvirtinimus, viršijo savo kompetenciją, nes Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. D1-359 (toliau – ir Dokumentų išrašymo tvarkos aprašas), nuostatos (42 p., 52–55 p.), suteikiančios teisę regionų aplinkos apsaugos departamentams (toliau – ir RAAD) pripažinti negaliojančiais ne tik atliekų tvarkytojų išrašytus gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus (toliau – ir įrodantys dokumentai), bet ir jų pagrindu išrašytus organizacijų patvirtinimus gamintojams ir importuotojams, įsigaliojo tik 2017 m. vasario 15 d. Pareiškėjas pažymėjo, kad gamintojai ir importuotojai, remdamiesi minėtais patvirtinimais, jau yra pasinaudoję mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis lengvata (toliau – ir mokesčio lengvata), todėl atsakovas šiuo atveju įsiterpė į jau pasibaigusius teisinius santykius ir šiurkščiai pažeidė lex retro non agit (įstatymas neturi grįžtamosios galios) principą. Pareiškėjas taip pat įžvelgė Dokumentų išrašymo tvarkos aprašo 55 punkto konkurenciją su kitų teisės aktų, tarp jų – Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir ATĮ), nuostatomis, nes nėra jokio teisinio reguliavimo, įtvirtinančio organizacijų išduodamų patvirtinimų pripažinimo negaliojančiais pagrindus, pasekmes ir pan..

2.2.                      Ginčijamas Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų, nes jis nėra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), t. y. grindžiamas iš esmės tik Vilniaus RAAD sprendimais panaikinti UAB „Metrail“ išrašytus įrodančius dokumentus, o šių Vilniaus RAAD sprendimų teisėtumas šiuo metu yra vertinamas teisme (administracinės bylos sustabdytos dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo UAB „Metrail“ atžvilgiu).

2.3.                      Atsakovas, priimdamas Sprendimą, šiurkščiai pažeidė procedūras, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, nes taikydamas poveikio priemones ūkio subjektams (panaikindamas gamintojams ir importuotojams suteiktą mokesčio lengvatą) atsakovas nesilaikė VAĮ 368 straipsnyje įtvirtintų taisyklių, pavyzdžiui, nenurodyta, kokius teisės aktus pažeidė pareiškėjas, gamintojai ir importuotojai, o VšĮ „PTO“ patikrinimas buvo atliktas tik formaliai, jo metu tiesiog konstatuota, kad UAB „Metrail“ išrašyti įrodantys dokumentai yra panaikinti, todėl naikinami ir pareiškėjo išduoti patvirtinimai. Be to, Vilniaus RAAD, atlikdamas UAB „Metrail“ patikrinimą, apie jį neinformavo ir nesudarė galimybės jame dalyvauti, siekti savo teisių gynybos, būti išklausytiems nei pareiškėjui, nei gamintojams ir importuotojams, nors būtent jiems kilo neigiamos pasekmės dėl UAB „Metrail“ galbūt padarytų teisės aktų pažeidimų ar nusikalstamų veikų.

2.4.                      Jokie pareiškėjo, gamintojų ir importuotojų padaryti pažeidimai ar kaltė nebuvo nustatyti, todėl sankcija – pareiškėjo išduotų patvirtinimų panaikinimas, dėl ko kilo pareiga gamintojams ir importuotojams apskaičiuoti bei sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis – jiems buvo pritaikyta nepagrįstai ir neteisėtai. Vilniaus RAAD ar kitos valstybės institucijos nereiškė jokių pretenzijų dėl pareigų, susijusių su pakuotės atliekų tvarkymu, vykdymo nei pareiškėjui, nei gamintojams ir importuotojams, o kontroliuojanti institucija (Aplinkos apsaugos agentūra) VšĮ „PTO“ metines ataskaitas už 2013–2015 metus patvirtino kaip atitinkančias teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas tvirtino, jog jis, atliekų tvarkytoju pasirinkdamas UAB „Metrail“, neturėjo jokio pagrindo abejoti šios bendrovės galimybėmis tinkamai bei pagal teisės aktų reikalavimus tvarkyti pakuočių atliekas ir teisėtai išduoti galiojančius įrodančius dokumentus, UAB „Metrail“ 2013–2014 metais buvo įrašyta į Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje viešai skelbiamą Turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašą. Būtent Aplinkos apsaugos agentūra ir RAAD turėjo pareigą tikrinti UAB „Metrail“ veiklą, bet šios pareigos nevykdė arba vykdė netinkamai, o pareiškėjas, gamintojai ir importuotojai turi būti laikomi nukentėjusiais nuo UAB „Metrail“ galbūt nusikalstamos veikos (gamintojai ir importuotojai yra sumokėję VšĮ „PTO“ už pakuočių atliekų tvarkymo organizavimą, kuri sumokėjo UAB „Metrail“ už tinkamą pakuočių atliekų sutvarkymą, tačiau gali būti, kad dėl galbūt nusikalstamų UAB „Metrail“ veiksmų šios atliekos išvis nebuvo sutvarkytos).

3.       Pareiškėjas 2019 m. sausio 30 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose papildomai pastebėjo, kad Patikrinimo akte nurodyti ir Sprendimu panaikinti patvirtinimai bei VšĮ „PTO“ faktiškai išduoti patvirtinimai (jų numeriai) nesutampa, o iš Vilniaus RAAD 2018 m. gruodžio 20 d. patikrinimo akto Nr. ATKS-41 (toliau – ir Papildomo patikrinimo aktas) matyti, kad atsakovas bandė dokumentų numerius taisyti.

4.       Pareiškėjas 2019 m. vasario 4 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose akcentavo atsakovo neveiklumą (UAB „Metrail“ išrašyti įrodantys dokumentai už 2013 metus, 2014 metus ir 2015 metus buvo panaikinti atitinkamai tik 2015 m. gegužės 12 d., 2015 m. rugsėjo 16 d. ir 2016 m. rugpjūčio 22 d. sprendimais, o VšĮ „PTO“ patikrinimas atliktas tik 2017 m. lapkričio 8 d.), pažeistą teisinių santykių stabilumą ir teisėtus lūkesčius, pakartojo savo poziciją, kad iki 2017 m. vasario 15 d. negaliojo jokia teisės norma, nustatanti patvirtinimų pripažinimą negaliojančiais, o priešingi atsakovo teiginiai nėra pagrįsti konkrečiais teisės aktais. Pareiškėjas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Vilniaus RAAD, gavęs informaciją iš Šiaulių RAAD apie UAB „Sauduva“ neteisėtai pareiškėjui išrašytus įrodančius dokumentus, išplėtė neplaninio patikrinimo apimtis, tai buvo padaryta nenurodant pagrindo. Be to, atsakovas nepaaiškino, kodėl Dokumentų išrašymo tvarkos aprašo 57 punkto nuostatos yra ne materialiosios teisės normos, bet procedūrinės nuostatos, kurios gali būti taikomos procedūrų atlikimo metu (ir retrospektyviai), o jo paaiškinimai, jog patvirtinimai yra išvestiniai iš panaikinto įrodančio dokumento, yra nenuoseklūs. Pareiškėjo nuomone, minėta teisės norma negali būti laikoma procedūrine, nes ja RAAD suteikiama kompetencija panaikinti patvirtinimus (teisių ir pareigų nustatymas), o iki 2017 m. vasario 15 d. nebuvo materialiosios teisės normos, kurios taikymo tvarka galėtų būti įtvirtinta minėto aprašo 57 punkte, todėl tokios teisės normos taikymu teisiniams santykiams, susiklosčiusiems 2013–2015 metais, buvo pažeistas principas lex retro non agit.

5.       Pareiškėjas 2019 m. balandžio 15 d. pateiktuose paaiškinimuose sutiko su trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „Švyturys-Utenos alus“, UAB „Biovela“, UAB „Selentė“, UAB „Utenos mėsa“, UAB „Maisto pramonės logistikos grupė“, UAB „Rimi Lietuva“, UAB „Orkla Foods Lietuva“, UAB „Rivona“, UAB „Norfos mažmena“ ir UAB „Topplastas“ atstovės 2019 m. vasario 5 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytais argumentais ir kartu pateikė juos patvirtinančius įrodymus, taip pat pateikė informaciją apie derybų dėl taikos sutarties eigą.

6.       Atsakovas Vilniaus RAAD atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

7.       Atsakovas, nesutikdamas su pareiškėjo teiginiais apie principo lex retro non agit pažeidimą, paaiškino, kad patvirtinimai gamintojams ir importuotojams neturi savarankiško juridinio pagrindo, jie yra išvestiniai iš įrodančių dokumentų, o pastarųjų dokumentų išdavimas ir panaikinimas yra reglamentuotas įstatymo lygmeniu – Atliekų tvarkymo įstatyme. Dokumentų išrašymo tvarkos aprašo 3 punkte, kuris nesikeitė nuo jo priėmimo, nustatyta, kad patvirtinimai turi būti pagrįsti galiojančiais dokumentais, todėl panaikinus dokumentus, kurių pagrindu jie buvo priimti, patvirtinimai savaime tampa negaliojančiais. Dokumentų išrašymo tvarkos aprašo 55 punkto nuostatomis, įsigaliojusiomis 2017 m. vasario 15 d., jokia nauja taisyklė nebuvo sukurta, o tik aiškiau apibrėžtas jau esantis reguliavimas. Procedūra, kaip įforminamas patvirtinimų negaliojimas, niekada nebuvo reglamentuota atskirai, todėl taikyta įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais procedūra, įtvirtinta Dokumentų išrašymo tvarkos aprašo 44 punkte. Atsakovas pabrėžė, kad panaikinti įrodantys dokumentai preziumuoja neįvykdytas Vyriausybės nustatytas gaminių ir (ar) pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduotis (Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 str. 3 d.). Be to, atsakovas nesutiko su pareiškėjo vertinimu, kad Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, ir šiuo aspektu pažymėjo, jog administracinio sprendimo apskundimas nedaro jo negaliojančiu, o Vilniaus RAAD UAB „Metrail“ atžvilgiu priimtų sprendimų, kurių pagrindu priimtas Sprendimas, galiojimas teismų nebuvo sustabdytas. Dėl skunde nurodytų procedūrinių pažeidimų atsakovas akcentavo, kad pareiškėjas apie patikrinimą buvo informuotas 2017 m. rugsėjo 7 d. raštu Nr. (38-19)-VR-1.7-6686, o būdamas rūpestingas ir vykdydamas iš sutarčių su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis kylančias pareigas, pareiškėjas privalėjo apie tai informuoti suinteresuotus asmenis. Patikrinimas buvo atliekamas VšĮ „PTO“ atžvilgiu, ir poveikio priemonės VAĮ 368 straipsnio kontekste gamintojams bei importuotojams nebuvo taikytos. Atsakovas taip pat atkreipė dėmesį, kad, vadovaujantis Dokumentų išrašymo tvarkos aprašo 55 punktu, patvirtinimai tampa negaliojančiais vien dėl įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais fakto, pastaroji teisės norma nereikalauja nustatyti teisės aktų pažeidimą, atsižvelgti į pažeidimo pobūdį ir kt. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo tvirtinimu, kad jis netinkamai atliko savo pareigas, ir nurodė, kad UAB „Metrail“ pažeidimai buvo nustatyti atliekant planinius patikrinimus, pastaroji bendrovė buvo išbraukta iš Turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašo.

8.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (toliau – ir Ministerija) atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Ministerijos vertinimu, vadovaujantis Dokumentų išrašymo tvarkos aprašo 53 punktu, sprendimų, kuriais panaikinti UAB „Metrail“ išrašyti įrodantys dokumentai, priėmimas sudaro pagrindą panaikinti patvirtinimus, kurie išrašyti remiantis panaikintais UAB „Metrail“ išduotais dokumentais.

9.       Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Mediato“ (dabartinis pavadinimas – UAB „Balmerk Lithuania“) atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį tenkinti. UAB „Mediato“ pritarė pareiškėjo pozicijai dėl principo lex retro non agit pažeidimo bei abejonėms dėl Dokumentų išrašymo tvarkos aprašo nuostatų atitikties aukštesnės galios teisės aktams. Be to, teigė, kad atsakovas pažeidė gero administravimo principą, nes UAB „Metrail“ kontrolę vykdė netinkamai arba iš vis nevykdė, taip pat teisinės valstybės principą, nes ginčijamą Sprendimą priėmė suėjus teisės aktuose nustatytiems terminams, t. y. veikė neteisėtai.

10.       Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Rimi Lietuva“ atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį tenkinti. UAB „Rimi Lietuva“ įsitikinimu, ginčijamu Sprendimu, kuris jai sukelia dideles neigiamas pasekmes, atsakovas faktiškai pritaikė poveikio priemones gamintojams bei importuotojams dėl trečiųjų asmenų (tarp jų – UAB „Metrail“, kuri yra kaltinama, be kita ko, fiktyvių dokumentų, įrodančių atliekų sutvarkymą, išdavimu, ir valstybės institucijų, kurios netinkamai vykdė savo funkciją dėl į Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus turinčių teisę išrašyti atliekų tvarkytojų sąrašą įrašytų atliekų tvarkytojų veiklos priežiūros ir kontrolės) neteisėtų veiksmų ir neveikimo bei netinkamo Europos Sąjungos teisės aktų įgyvendinimo Lietuvos Respublikoje (t. y. netinkamo Europos Parlamento ir Tarybos 2008 m. lapkričio 19 d. direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinančios kai kurias direktyvas (toliau – ir Direktyva 2008/98/EB) nuostatų įgyvendinimo, nes Lietuvos Respublikoje jokios veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios sankcijos, galėjusios atgrasyti UAB „Metrail“ nuo tikėtinų pažeidimų, nebuvo nustatytos). Toks administracinės atsakomybės be kaltės taikymas ne tik yra negalimas remiantis bendruoju principu nulla poena sine culpa (nėra atsakomybės be kaltės), neproporcingas ir nepagrįstas, bet ir grubiai pažeidžia teisėtų lūkesčių apsaugos principą, nes UAB „Rimi Lietuva“ ir kiti verslo subjektai Sprendimu yra verčiami antrą kartą sumokėti už tų pačių pakuočių atliekų tvarkymą. UAB „Rimi Lietuva“ akcentavo, kad nėra įstatymo pagrindų, kurie nustatytų atvejus, kuomet turi būti pripažįstami negaliojančiais patvirtinimai apie gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą, todėl poveikio priemonė (mokesčio lengvatos panaikinimas) buvo pritaikyta be teisinio pagrindo. Šiuo atveju neigiamos pasekmės UAB „Rimi Lietuva“ kilo dėl „nesėkmės“, kad ji patvirtinimus gavo būtent iš UAB „Metrail“, o ne iš kitų atliekų tvarkytojų, kurie teikė VšĮ „PTO“ pakuotės atliekų tvarkymo paslaugas, todėl bendrovė atsidūrė blogesnėje padėtyje nei kiti gamintojai ir importuotojai, bendradarbiaujantys su pareiškėju, kurie atliko lygiai tokius pačius veiksmus kaip ir ji. UAB „Rimi Lietuva“ atkreipė dėmesį į tai, kad Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Dokumentų išrašymo tvarkos aprašo 55 punkto redakcija, kuri įsigaliojo 2017 m. vasario 15 d. (taigi, ši teisės nuostata buvo pritaikyta atgal), ir Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. D1-213 (toliau – ir Kontrolės tvarkos aprašas), 17.2 papunkčiu, kurio atitiktimi aukštesnės galios teisės aktams abejotina (nei Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas, nei Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas (toliau – ir MUATĮ) nesuteikia teisės aplinkos ministrui savo nuožiūra nustatyti mokesčio už aplinkos teršimą prievolės atsiradimo pagrindus, lengvatų taikymo sąlygas ir kt., be to, bendrasis pavedimas priimti mokesčių įstatymams įgyvendinti būtinus lydinčiuosius teisės aktus yra nustatytas tik Lietuvos Respublikos Vyriausybei, o kai yra jos pavedimas – Finansų ministerijai). UAB „Rimi Lietuva“ vertinimu, Sprendimas buvo priimtas pažeidžiant VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, nes iš jo turinio neįmanoma suprasti, dėl kokio konkretaus pažeidimo ir kokiu konkrečiu teisiniu pagrindu remiantis buvo panaikinti gamintojams bei importuotojams išduoti patvirtinimai, taip pat bendrovės teisę į gynybą, gero administravimo principus, nes ji ir kiti gamintojai, importuotojai, kuriems Sprendimas sukelia tiesiogines teisines pasekmes, nebuvo įtraukti į jo priėmimo procedūrą, net nežinojo apie tokios procedūros egzistavimą. UAB „Rimi Lietuva“ atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus palaikė tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Orkla Foods Lietuva“, UAB „Švyturys-Utenos alus“, UAB „Utenos mėsa“ (dabartinis pavadinimas – UAB „Biovela-Utenos mėsa“), UAB „Selentė“ (teisių ir pareigų perėmėjas – UAB „Biovela-Utenos mėsa“), UAB „Biovela“ (teisių ir pareigų perėmėjas – UAB „Biovela-Utenos mėsa“), UAB „Maisto pramonės logistikos grupė“, UAB „Topplastas“, atstovaujami tų pačių atstovų.

11.       Trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „Utenos mėsa“ (dabartinis pavadinimas – UAB „Biovela-Utenos mėsa“), UAB „Biovela“ (teisių ir pareigų perėmėjas – UAB „Biovela-Utenos mėsa“), UAB „Selentė“ (teisių ir pareigų perėmėjas – UAB „Biovela-Utenos mėsa“), UAB „Maisto pramonės logistikos grupė“ ir UAB „Rimi Lietuva“ atstovė 2018 m. gegužės 31 d. teismui pateikė prašymą kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą: ar su Direktyva 2008/98/EB bei kitų atliekų tvarkymo srityje taikytinų Europos Sąjungos teisės aktų nuostatomis ir tikslais bei bendraisiais Europos Sąjungos teisės principais (be kita ko, teisėtų lūkesčių apsaugos bei teisinio tikrumo principais) yra suderinamas toks nacionalinis reguliavimas, pagal kurį (i) gamintojai ir importuotojai neturi teisės patys savarankiškai pasirinkti asmenis, kurie jų naudai sutvarkytų reikiamus pakuočių atliekų kiekius, (ii) gamintojai ir importuotojai privalo pasikliauti licencijuotomis gamintojų ir importuotojų organizacijomis, o pastarosios – atliekų tvarkytojais, kuriuos valstybės institucijos įtraukia į atliekų tvarkytojų sąrašus, (iii) gamintojai ir importuotojai neturi teisių ir priemonių, kurias naudodami galėtų kontroliuoti atitinkamų pakuočių atliekų tvarkytojų veiklą, o (iv) atliekų tvarkytojų veiklos kontrolę vykdo (privalo vykdyti) valstybės institucijos tiek atliekų tvarkytojų įrašymo į atliekų tvarkytojų sąrašą metu, tiek ir išduodant pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus bei vykdant veiklą, tačiau (v) dėl atliekų tvarkytojo padarytų pažeidimų panaikinus pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus ir (ar) patvirtinančius dokumentus, neproporcingai didelė finansinė atsakomybė, t. y. mokestis už aplinkos taršą, kuris dešimtimis kartų viršija atliekų sutvarkymo paslaugų rinkos kainą, už tai yra taikoma išimtinai tik gamintojams ir importuotojams?

12.       Trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „Švyturys-Utenos alus“, UAB „Utenos mėsa“ (dabartinis pavadinimas – UAB „Biovela-Utenos mėsa“), UAB „Biovela“ (teisių ir pareigų perėmėjas – UAB „Biovela-Utenos mėsa“), UAB „Selentė“ (teisių ir pareigų perėmėjas – UAB „Biovela-Utenos mėsa“), UAB „Maisto pramonės logistikos grupė“, UAB „Rimi Lietuva“, UAB „Orkla Foods Lietuva“, UAB „Rivona“, UAB „Norfos mažmena“ ir UAB „Topplastas“ atstovė 2019 m. vasario 5 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose pažymėjo, jog atsakovas 2018 m. gruodžio 20 d. patikrinimo aktu Nr. ATKS-41 pripažino, kad Sprendimas yra su klaidomis, t. y. nepagrįstas faktiniais duomenimis, priimtas aplaidžiai, ir patvirtino, kad iš dalies gamintojų ir importuotojų (264 bendrovės, tarp jų – UAB „Biovela“, UAB „Selentė“, UAB „Utenos mėsa“, UAB „Maisto pramonės logistikos grupė“, UAB „Orkla Foods Lietuva“) be jokio pagrindo buvo pareikalauta susimokėti papildomus mokesčius už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis 2014 metais, nes patvirtinimai šioms bendrovėms buvo išduoti ne UAB „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų pagrindu. Tačiau Papildomo patikrinimo akte kartu nurodoma, jog galbūt buvo panaikinta per mažai patvirtinimų, kas gali dar labiau pabloginti UAB „Švyturys-Utenos alus“ ir UAB „Rivona“ padėtį, taip pat į nelygiavertę (geresnę) padėtį pastatyti naujai „atrastas“ bendroves. Atstovė buvo įsitikinusi ir tuo, kad atsakovo 2019 m. sausio 28 d. rašte teismui pateikta informacija patvirtina, jog Dokumentų išrašymo tvarkos aprašo pakeitimai, įsigalioję 2017 m. vasario 15 d., buvo priimti siekiant sukurti naują teisinį reguliavimą – nustatyti patvirtinimų panaikinimo pagrindus bei sąlygas, kuris nebuvo įtvirtintas nei įstatymuose, nei Kontrolės tvarkos apraše, tokiu būdu siekiant išspręsti vadinamąją „Metrail“ situaciją. Trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovė pakartojo, jog gamintojai ir importuotojai teisės į mokesčio lengvatą neteko dėl „nesėkmės“, „loterijos“ principo.

13.       Trečiasis suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Žemaitijos pienas“ atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį tenkinti. AB „Žemaitijos pienas“ teigė, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, pažeidė principą lex retro non agit ir veikė ultra vires (viršydamas savo kompetencijos ribas), nes Dokumentų išrašymo tvarkos aprašo nuostatas, įsigaliojusias 2017 m. vasario 15 d., pritaikė atgal. AB „Žemaitijos pienas“ manymu, atsakovas taip pat pažeidė VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, nes rėmėsi aplinkybe, jog UAB „Metrail“ išduoti įrodantys dokumentai buvo panaikinti, nepaisant to, kad dėl pastarosios aplinkybės yra kilęs teisminis ginčas ir ji negali būti laikoma objektyviu faktu. AB „Žemaitijos pienas“ teigė, kad 2013–2015 metais teisės aktų nustatyta tvarka sutvarkė pakuočių atliekas, todėl tai, kad jis yra pakartotinai įpareigotas mokėti už atliekų tvarkymą, akivaizdžiai prieštarauja teisinės valstybės principui, yra nesąžininga, neprotinga ir neteisinga.

14.       Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Skuba“ atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį tenkinti, nurodė palaikantis skunde išdėstytus motyvus.

15.       Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Enerstena“ atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį tenkinti. UAB „Enerstena“ sutiko su pareiškėjo argumentais dėl principo lex retro non agit ir VAĮ 8 straipsnio reikalavimų pažeidimo, sankcijos taikymo nenustačius kaltų veiksmų. Pažymėjo, kad apie Sprendimą buvo informuota pažeidžiant VAĮ 8 straipsnio 4 dalies reikalavimus – tik po 6 darbo dienų (2018 m. sausio 4 d.), taip pat negavo individualaus administracinio akto patvirtintos kopijos. Be to, pastebėjo, kad Sprendime remiamasi Dokumentų išrašymo tvarkos aprašo 59.2 papunkčiu, tačiau šiame apraše tokio punkto nėra.

16.       Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Getz Lithuania“ (ankstesnis pavadinimas – UAB „Getz Medical Baltic“) atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį tenkinti. UAB „Getz Lithuania“ tvirtino, kad iki 2016 m. vasario 4 d. jokie teisės aktai nenumatė galimybės panaikinti VšĮ „PTO“ išduotus patvirtinimus, todėl atsakovas, Sprendimu panaikindamas patvirtinimus už 2013–2015 metus, viršijo savo kompetenciją ir pažeidė lex retro non agit principą. Be to, Sprendimas yra nemotyvuotas, todėl neatitinka VAĮ 8 straipsnio, taip pat gero administravimo principo reikalavimų, nes jame nenurodyta, kokius konkrečius teisės aktų pažeidimus įvykdė UAB „Metrail“, kurios išduotų dokumentų pagrindu buvo išrašyti patvirtinimai. Šis Sprendimas buvo priimtas pareiškėjo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų neinformavus apie jų teisėms ir pareigoms tiesioginę reikšmę turinčius tyrimus (UAB „Metrail“ patikrinimą), todėl buvo pažeista jų teisė būti išklausytiems (teisės į gerą administravimą sudėtinė dalis). UAB „Getz Lithuania“ vertinimu, pareiškėjas ir tretieji suinteresuoti asmenys tinkamai vykdė visus atliekų tvarkymą reguliuojančius teisės aktų reikalavimus, todėl mokesčio lengvata jiems atgaline data buvo panaikinta nepagrįstai, o įpareigojimas sumokėti šį mokestį prieštarauja teisinio tikrumo principui. Šiuo atveju UAB „Getz Lithuania“ laikėsi principo „teršėjas moka“ reikalavimų, nes jau sumokėjo už atliekų tvarkymą, elgėsi sąžiningai, o už atsiradusius nuostolius yra atsakinga UAB „Metrail“, su kuria UAB „Getz Lithuania“ nėra susijusi jokiais teisiniais ryšiais, ir kontroliuojanti institucija, kuri neatsakingai vykdė savo pareigas (šias pareigas bendrovė, be kita ko, sieja su Europos Tarybos direktyvos 75/442/EEB dėl atliekų 5 ir 9 straipsnių nuostatomis). Žalos atlyginimas turi būti išieškomas iš galbūt nusikalstamas veikas atlikusių ar aplaidžiai veikusių asmenų ir negali būti perkeliamas sąžiningai veikusiems subjektams. UAB „Getz Lithuania“ taip pat manė, jog jai ir kitiems gamintojams bei importuotojams kilusi prievolė iki 2018 m. vasario 15 d. deklaruoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis yra neproporcinga, juolab kad bendrovės atžvilgiu mokestis (už trejus metus) siekia daugiau nei 30 000 Eur ir turi būti sumokėtas per mažiau nei 2 mėnesius nuo Sprendimo priėmimo dienos. Šiame atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus iš esmės pakartojo tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Medaus pirkliai“, UAB „Tikkurila“, UAB „Vainekta“, atstovaujami to paties atstovo.

17.       Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Fuchs Lubricants Lithuania“ atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį tenkinti. UAB „Fuchs Lubricants Lithuania“ įsitikinimu, ji yra įvykdžiusi visas įstatymų nustatytas pareigas, susijusias su pakuotės atliekų tvarkymo organizavimu, nepadariusi jokių teisės aktų pažeidimų, tokių pažeidimų nenustatė ir valstybės institucijos, todėl Sprendimas, kuriuo jai panaikinama mokesčio lengvata nesant jos kaltės, neturi jokio faktinio pagrindo ir yra nesuderinamas su principu nulla poena sine culpa. Šiuo atveju sankcija, kurios dydis sieks mažiausiai 54 260 Eur, daro esminį poveikį bendrovės veiklai ir sukelia neigiamas teisines pasekmes, nepaisant to, kad teisės aktų pažeidimus padarė trečiasis asmuo – UAB „Metrail“, su kuriuo UAB „Fuchs Lubricants Lithuania“ nesieja jokie teisiniai santykiai. Be to, įstatymai nesuteikia įgaliojimų Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai tvirtinti atskirą sprendimų dėl įpareigojimo sumokėti mokesčius už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis tvarką, kuri nustatytų kitokias mokesčių administravimo procedūras nei nustato Mokesčių administravimo įstatymas, todėl laikytina, kad Kontrolės tvarkos aprašas buvo priimtas neteisėtai, o juo remiantis priimtas Sprendimas neturi teisinio pagrindo. UAB „Fuchs Lubricants Lithuania“ taip pat teigė, kad Atliekų tvarkymo įstatymo 3425 straipsnio 3 dalies nuostatos iki šiol nėra įgyvendintos, t. y. aplinkos ministras nėra patvirtinęs teisės akto, kuris nustatytų sprendimų dėl įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais priėmimo tvarką, dėl šios priežasties UAB „Fuchs Lubricants Lithuania“ nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti Sprendimo priėmimo procedūroje, ji net nežinojo apie tokios procedūros vykdymą ir negalėjo ginti savo teisių, teikti paaiškinimų (gero administravimo principo pažeidimas).

18.       Trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „Soliris“ ir UAB „Fuchs Lubricants Lithuania“ atstovas 2019 m. vasario 5 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose pažymėjo, jog Mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis subjektu įvardijama ne gamintojų ir importuotojų organizacija (šiai kategorijai priskirtinas pareiškėjas), o gamintojai ir importuotojai. Kadangi pareiškėjas nėra teisinių santykių, kylančių iš Mokesčių administravimo įstatymo, teisinio reguliavimo subjektas, Mokesčių administravimo įstatymo 132 straipsnio 2 dalies 1 punktas negalėjo būti pagrindu jo atžvilgiu priimti Sprendimą. Minėtų bendrovių atstovas teigė, kad Atliekų tvarkymo įstatymo 3425 straipsnio 1 dalies nuostatos aplinkos ministrui nesuteikia teisės sureguliuoti teisinius santykius, susijusius su gaminių ir / arba pakuotės atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų panaikinimu, nepaisant to, Dokumentų išrašymo tvarkos aprašo 56 ir 57 punktuose yra įtvirtinta įrodančių dokumentų panaikinimo tvarka, todėl pastarosios teisės normos prieštarauja Atliekų tvarkymo įstatymo 3425 straipsnio 1 daliai ir konstituciniam teisinės valstybės principui, o jų pagrindu priimtas Sprendimas nėra teisėtas ir pagrįstas. Atitinkamai su konstituciniu teisinės valstybės principu yra nesuderinamas ir Kontrolės tvarkos aprašo 14 punktas, kuriuo nustatoma įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais tvarka (t. y. sankcijos taikymo tvarka). Minėtų trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovas vertino, kad valstybė neįvykdė savo pozityvių pareigų, susijusių su aplinkos apsaugos valstybine kontrole, be kita ko, neužtikrino prevencijos principo įgyvendinimo, nors atsakovas jau 2013 m. gegužės 27 d. turėjo visapusišką informaciją apie UAB „Metrail“ padarytus Dokumentų išrašymo tvarkos aprašo nuostatų pažeidimus, teisės aktuose nustatytais terminais neatliko arba atliko aplaidžiai UAB „Metrail“ patikrinimą (2013 metais padaryti pažeidimai buvo konstatuoti tik 2015 m. gegužės 12 d. priimtu sprendimu). UAB „Soliris“ ir UAB „Fuchs Lubricants Lithuania“ atstovas akcentavo Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, kurioje pažymėta, jog valstybė turi prisiimti valstybės institucijų padarytų klaidų riziką. Nagrinėjamu atveju valstybė, nustačiusi atitinkamą teisinį reguliavimą, neužtikrino, kad jis būtų tinkamai įgyvendintas, t. y. nors VšĮ „PTO“ teisės aktų nustatyta tvarka pasirinko kompetentingų valstybės institucijų „aprobuotą“ atliekas tvarkančią įmonę, tų pačių valstybės institucijų sprendimais šios įmonės išrašyti pakuotės atliekų sutvarkymą patvirtinantys dokumentai buvo panaikinti, o VšĮ „PTO“ (jos nariams gamintojams ir importuotojams) buvo pritaikytos teisinio poveikio priemonės dėl trečiojo asmens padarytų pažeidimų (teisės normos pritaikytos formaliai, nesivadovaujant teisingumo principu).

19.       Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „ICECO“ (dabartinis pavadinimas – UAB „ICECO Assets“) atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį tenkinti. UAB „ICECO“ pažymėjo, kad tretiesiems suinteresuotiems asmenims kilo prievolė apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos taršą pakuotės atliekomis, nors jie jokių teisės aktų pažeidimų neatliko. UAB „ICECO“ teigė, jog tinkamai organizavo atliekų tvarkymą, už pareiškėjo teikiamas paslaugas atsiskaitydavo laiku ir tinkamai. Ji neprivalėjo prižiūrėti tolesnio šių atliekų sutvarkymo ir įsitikinti, ar tikrai tai buvo padaryta, o įstatyme įtvirtinta pareiga vykdyti atliekų tvarkytojų bei organizacijų priežiūrą ir kontrolę yra pavesta išskirtinai Aplinkos ministerijai pavaldžioms įstaigoms – RAAD ir Aplinkos apsaugos agentūrai. UAB „ICECO“ pabrėžė, jog UAB „Metrail“ iš Turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašo buvo išbraukta tik 2015 m. liepos 21 d., jai išduotas taršos leidimas iki šiol nėra panaikintas, tai rodo valstybės įstaigų neveiksnumą ir (ar) tinkamo teisinio reguliavimo trūkumą. UAB „ICECO“ nuomone, mokesčio lengvata šiuo atveju turėtų būti taikoma atsižvelgiant į trečiųjų suinteresuotų asmenų sąžiningumą ir vadovaujantis proporcingumo principu, atliekų tvarkytojų pažeidimų riziką tinkamai paskirstant tarp trečiųjų suinteresuotų šalių ir Vilniaus RAAD. Šiame atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus iš esmės pakartojo trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „ICECO žuvis“.

20.       Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Kauen craft“ atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį tenkinti, nurodė sutinkantis su pareiškėjo argumentais, taip pat prašė nagrinėjamą bylą sujungti su administracine byla Nr. eI-1548-244/2018 (dabartinis bylos Nr. eI3-33-983/2022, byla sustabdyta iki įsiteisės teismo sprendimas šioje administracinėje byloje), kurioje jis yra apskundęs Sprendimo dalį.

21.       Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Volfas Engelman“ atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį tenkinti, nurodė sutinkantis su pareiškėjo argumentais, taip pat prašė nagrinėjamą bylą sujungti su administracine byla Nr. eI-1544-244/2018 (dabartinis bylos Nr. eI3-32-331/2022, byla sustabdyta iki įsiteisės teismo sprendimas šioje administracinėje byloje), kurioje jis yra apskundęs Sprendimo dalį.

22.       Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „GENBA PHARMA“ atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį tenkinti, nurodė sutinkantis su pareiškėjo argumentais, taip pat prašė nagrinėjamą bylą sujungti su administracine byla Nr. eI-1556-244/2018 (dabartinis bylos Nr. eI3-34-331/2022, byla sustabdyta iki įsiteisės teismo sprendimas šioje administracinėje byloje), kurioje jis yra apskundęs Sprendimo dalį.

23.       Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „GENBA FOOD“ atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį tenkinti, nurodė sutinkantis su pareiškėjo argumentais, taip pat prašė nagrinėjamą bylą sujungti su administracine byla Nr. eI-1558-821/2018 (dabartinis bylos Nr. eI3-35-979/2022, byla sustabdyta iki įsiteisės teismo sprendimas šioje administracinėje byloje), kurioje jis yra apskundęs Sprendimo dalį.

24.       Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Vilniaus pergalė“ atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį tenkinti. AB „Vilniaus pergalė“ pritarė pareiškėjo argumentams, kad 2013–2015 metais, kai buvo išduoti Sprendimu panaikinti patvirtinimai, nebuvo numatyta galimybė tokius patvirtinimus panaikinti (pažeistas principas lex retro non agit), o sankcijos pareiškėjui ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims buvo skirtos nenustačius jokių jų padarytų pažeidimų ir kaltės. Taip pat pabrėžė, jog UAB „Metrail“, VšĮ „PTO“ įsigyjant iš jos paslaugas, atitiko Atliekų tvarkymo įstatymo 3425 straipsnyje nustatytus reikalavimus, t. y. buvo įtraukta į Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus turinčių teisę išrašyti atliekų tvarkytojų sąrašą. Vilniaus RAAD, atlikęs AB „Vilniaus pergalė“ mobilių taršos šaltinių apskaičiavimo patikrinimą už 2013–2016 metus, jokių pažeidimų nenustatė. Be to, Sprendimo priėmimo metu AB „Vilniaus pergalė“ ir kiti gamintojai bei importuotojai nebuvo įtraukti ir nedalyvavo, todėl buvo pažeista jų teisė į gynybą, gero administravimo principas. Sprendimas iš esmės grindžiamas neteisėtais UAB „Metrail“ veiksmais, tačiau nei VšĮ „PTO“, nei gamintojai ir importuotojai už šios bendrovės veiksmus neatsako ir negali atsakyti, jie nežinojo apie numanomą UAB „Metrail“ neteisėtą veiklą.

25.       Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Lietuvos geležinkeliai“ atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį tenkinti. AB „Lietuvos geležinkeliai“ sutiko su pareiškėjo pozicija, kad atsakovas viršijo jam suteiktą kompetenciją, pažeidė principą lex retro non agit. Teigė, kad atsakovo pateiktame 2017 m. gruodžio 19 d. rašte nebuvo nurodyti argumentai ar aplinkybės, dėl kurių VšĮ „PTO“ išrašyti patvirtinimai buvo pripažinti netekusiais galios, prie šio rašto nebuvo pridėta Sprendimo kopija, o apie sprendimo turinį AB „Lietuvos geležinkeliai“ sužinojo tik susisiekusi su pareiškėju. Taigi, bendrovė nebuvo tinkamai informuota, kokiu pagrindu ir dėl kokių priežasčių jai kilo mokestinė prievolė, tokiu būdu apribojant jos galimybes ginti savo interesus. AB „Lietuvos geležinkeliai“ atkreipė dėmesį į tai, kad Patikrinimo akte nenurodytos datos, kada atsakovas atliko UAB „Metrail“ patikrinimus, todėl nėra aišku, ar jis laikėsi 2013–2015 metais galiojusių teisės aktų reikalavimų atliekų tvarkytojus tikrinti iki kiekvienų metų liepos 1 d. Aplinkybė, kad UAB „Metrail“ išduoti įrodantys dokumentai buvo pradėti naikinti 2015 metais už 2013–2015 metų laikotarpį, sudaro pagrindą manyti, kad atsakovas nevykdė teisės aktais nustatytos prievolės atlikti šio atliekų tvarkytojo kontrolę ir priežiūrą įstatymų nustatytais terminais. Pastarosios aplinkybės leidžia manyti, kad tokių patikrinimų pagrindu atsakovo priimti sprendimai gali būti neteisėti ir galėjo būti pažeisti teisėti AB „Lietuvos geležinkeliai“ lūkesčiai.

26.       Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Lifosa“ atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį tenkinti. AB „Lifosa“ akcentavo, kad nei Patikrinimo akte, nei Sprendime nėra nurodyta, kokias teisės aktų nuostatas pažeidė pareiškėjas ar gamintojai ir importuotojai, nepaisant to, bendrovei buvo skirta sankcija – apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis, todėl pripažintina, kad pareiškėjo išduoti patvirtinimai buvo panaikinti neteisėtai.

27.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos ir Prancūzijos UAB „Eurolinen“ atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį tenkinti. UAB „Eurolinen“ nurodė, kad ji vykdė teisės aktuose ir su VšĮ „PTO“ sudarytoje sutartyje nustatytas pareigas, pasitikėjo Atliekų tvarkytojų valstybės registre skelbiama informacija, todėl sąžiningai pasinaudojo mokesčio lengvata. Bendrovė neturėjo nei teisės, nei pareigos kontroliuoti atliekų tvarkytojų veiklą, tačiau neigiamos pasekmės dėl UAB „Metrail“ galbūt padarytų teisės aktų pažeidimų ir valstybės galbūt netinkamai vykdytos šio atliekų tvarkytojo veiklos kontrolės teko UAB „Eurolinen“ ir kitiems tretiesiems suinteresuotiems asmenims. UAB „Eurolinen“ pastebėjo, kad Vilniaus RAAD patikrinti UAB „Metrail“ veiklą už 2013 metus turėjo iki 2014 m. rugsėjo 1 d., už 2014 metus – iki 2015 m. rugsėjo 1 d., už 2015 metus – iki 2016 m. rugsėjo 1 d., tačiau iš Patikrinimo akto matyti, jog jis už 2013 metus buvo surašytas 2015 m. kovo 9 d. Atsakovas negalėjo tvirtinti tokio Patikrinimo akto, kaip surašyto praleidus teisės aktuose nustatytą terminą, ir neturėjo teisės panaikinti UAB „Metrail“ išrašytus įrodančius dokumentus už 2013 metus, o priešingais savo veiksmais pažeidė VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintus įstatymo viršenybės ir kitus principus.

28.       Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Liviko“ atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį tenkinti. UAB „Liviko“ teigimu, Sprendime nėra nurodytas mokesčio lengvatos panaikinimo įstatyminis pagrindas, o UAB „Metrail“ išduotų patvirtinimų panaikinimo teisėtumas ir pagrįstumas yra ginčijamas teisme, taigi akivaizdu, jog nėra nustatyti objektyvūs faktai (aplinkybės), kuriais būtų galima pagrįsti Sprendimą, todėl toks Sprendimas prieštarauja VAĮ reikalavimams. UAB „Liviko“ vertinimu, Sprendimu gamintojai ir importuotojai faktiškai yra įpareigojami atlyginti valstybei UAB „Metrail“ galbūt padarytą žalą, nors jie su galbūt padarytais pažeidimais nėra susiję, faktiškai neturėjo galimybių kontroliuoti UAB „Metrail“ veiklą. UAB „Liviko“ taip pat sutiko su pareiškėjo skundo teiginiais dėl principo lex retro non agit pažeidimo. Šiame atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus iš esmės pakartojo trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Altis LTD“.

29.       Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Kelias“ atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį tenkinti. UAB „Kelias“ pritarė pareiškėjo ir UAB „Rimi Lietuva“ argumentams dėl pažeisto principo lex retro non agit bei viršytos Vilniaus RAAD kompetencijos, Sprendimo neatitikimo VAĮ reikalavimams ir gero viešojo administravimo principui, VšĮ „PTO“ ir trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės būti išklausytiems pažeidimo, netinkamai atliekamų valstybės institucijų funkcijų ir kt. Tvirtino, kad UAB „Kelias“ elgėsi sąžiningai, nežinojo apie galbūt neteisėtus UAB „Metrail“ veiksmus ir už juos neatsako, įgyvendino principą „teršėjas moka“ sumokėdama už pakuočių atliekų tvarkymą VšĮ „PTO“. UAB „Kelias“ atliko visus veiksmus, kurių iš jos reikalavo Lietuvos Respublikos teisės aktai, todėl sąžiningai įgijo teisę į mokesčio lengvatą, o tokios teisės panaikinimas prieštarauja teisinio tikrumo principui ir yra nesuderinamas su teisėtais lūkesčiais.

30.       Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Remmers Baltica“ atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį tenkinti. UAB „Remmers Baltica“ ginčijamą Sprendimą laikė nepakankamai motyvuotu, kadangi, neaišku, kokie pažeidimai ir kokioje apimtyje kiekvieno iš gamintojų ir importuotojų buvo padaryti, ar formuluotė „laikomi išrašytais neteisėtai“ reiškia, kad atitinkami dokumentai buvo panaikinti. Patikrinimo akte buvo sprendžiamas klausimas dėl UAB „Metrail“ veiksmų, tačiau Sprendimu sprendžiama dėl pareiškėjo ir netiesiogiai trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ir pareigų. UAB „Remmers Baltica“ nuomone, susidariusi situacija yra nesuderinama su Direktyvos 2008/98/EB ir VAĮ reikalavimais, gero administravimo ir proporcingumo principais. UAB „Remmers Baltica“ pritarė pareiškėjo pozicijai dėl 2017 m. vasario 15 d. įsigaliojusių teisės normų neteisėto taikymo atgal ir kėlė abejones dėl Dokumentų išrašymo tvarkos aprašo nuostatų atitikties teisėtumo ir proporcingumo principams.

31.       Tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Jungent Lietuva“, UAB „Medžista“ ir UAB „Justona“ atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį tenkinti. Minėti tretieji suinteresuoti asmenys pažymėjo, jog jie buvo sudarę sutartis su valstybės licencijuota VšĮ „PTO“, mokėjo už jos teikiamas paslaugas ir galėjo pagrįstai tikėtis, kad valstybė tinkamai kontroliuoja licencijuotus juridinius asmenis, kurie turi teisę teikti atliekų tvarkymo paslaugas. Susidariusi situacija akivaizdžiai neatitinka teisėtų lūkesčių apsaugos principo, nes bendrovės negalėjo numatyti, kad valstybės institucijos atgaline data panaikins jos pačios kontroliuojamų ūkio subjektų išduotus dokumentus, taip pat neturėjo realaus pasirinkimo ir privalėjo naudotis valstybės licencijuotų įmonių paslaugomis. Minėti tretieji suinteresuoti asmenys pritarė pareiškėjo pozicijai, kad Vilniaus RAAD, priimdamas Sprendimą, viršijo savo įgaliojimus, nesilaikė gero administravimo principo. Manė, kad valstybės institucijų klaidas siekiama šalinti privačių asmenų sąskaita, taikomos priemonės neproporcingos ir neprotingos.

32.       Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Imlitex“ pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose sutiko su pareiškėjo skundu ir prašė jį tenkinti. UAB „Imlitex“ teigė, kad ji tinkamai įvykdė visus atliekų tvarkymą reguliuojančių teisės aktų reikalavimus, todėl jai nepagrįstai panaikinta mokesčio lengvata, o Sprendime nenurodyta, kokius konkrečius teisės aktų pažeidimus įvykdė bendrovė, t. y. Sprendimas yra nemotyvuotas (neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų). Be to, Sprendimas buvo priimtas pažeidžiant UAB „Imlitex“ teisę būti išklausytai, teisę į gynybą ir gero administravimo principą, nes ji net nežinojo apie atsakovo atliekamas procedūras.

33.       Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Minordija“ pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose sutiko su pareiškėjo skundu ir prašė jį tenkinti. UAB „Minordija“ įsitikinimu, Sprendimas neatitinka turinio viršenybės prieš formą principo. Lietuvos Respublikoje 2013–2015 metais buvo surinka ir perdirbta absoliuti dauguma į rinką išleistų metalinių pakuočių atliekų, todėl gamta nebuvo užteršta, o galimi formalūs pažeidimai, kuriuos atsakovas nustatė atlikdamas trečiųjų asmenų (UAB „Metrail“) patikrinimą, negali paneigti nei fakto apie atitinkamą gaminių atliekų perdirbimą (sutvarkymą), nei teisės į mokesčio lengvatą. Be to, Vilniaus RAAD sprendimai dėl UAB „Metrail“ išduotų dokumentų panaikinimo yra ginčijami teisme, todėl nėra nustatytas faktas, suteikiantis teisę naikinti lengvatą. UAB „Minordija“ pritarė kitų trečiųjų suinteresuotų asmenų pozicijai, kad aplinkybė, jog gamintojai ir importuotojai nebuvo įtraukti į Sprendimo priėmimo procedūrą, kai toks Sprendimas jiems sukelia tiesiogines teisines pasekmes, yra nesuderinama su teise į gynybą ir gero administravimo principu, Sprendimas buvo priimtas pažeidžiant principą lex retro non agit. Be to, UAB „Minordija“ kėlė abejones dėl Kontrolės tvarkos aprašo 17.2 papunkčio teisėtumo tuo aspektu, kad įstatymai nesuteikia teisės aplinkos ministrui savo nuožiūra nustatyti mokesčio už aplinkos teršimą prievolės atsiradimo pagrindus, lengvatų taikymo sąlygas ir kt., o lengvatos panaikinimo sąlygos ir tvarka gali būti reguliuojamos tik įstatymu. UAB „Minordija“ taip pat teigė, kad pati valstybė netinkamai atliko kontrolės funkcijas, Sprendimu atsakomybė buvo pritaikyta be kaltės, bendrovė neteko teisės į mokesčio lengvatą dėl „nesėkmės“. Šiuose rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytus argumentus iš esmės pakartojo trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Serfas“.

34.       Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Balmerk Lithuania“ (ankstesnis pavadinimas – UAB „Mediato“) pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose sutiko su pareiškėjo skundu ir prašė jį tenkinti. UAB „Balmerk Lithuania“ pritarė kitų bylos proceso dalyvių argumentams dėl atsakovo padaryto principo lex retro non agit pažeidimo ir netinkamai atliktų UAB „Metrail“ patikrinimų.

II.

35.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 5 d. sprendimu tenkino pareiškėjo VšĮ „PTO“ skundą ir panaikino Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82.

36.       Teismas nustatė, kad pareiškėjas yra pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti viešuosius interesus, kuriant efektyvią pakuočių atliekų tvarkymo sistemą, organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą ir vykdyti kitą visuomenei naudingą veiklą. VšĮ „PTO“ 2012 m. rugpjūčio 24 d. išduota ir 2016 m. birželio 8 d. patikslinta stiklinės, plastikinės, PET (polietileno tereftalato), popierinės ir kartoninės, metalinės, kombinuotosios (vyraujanti medžiaga popierius ir kartonas), kombinuotosios (vyraujanti medžiaga kita), medinės ir kitos pakuotės atliekų tvarkymo licencija Nr. 003.

37.       Vilniaus RAAD 2015 m. gegužės 12 d. sprendimu Nr. VR-17.5-35, 2015 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. VR-17.5-63 ir 2016 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu Nr. VR-17.5-59 buvo panaikinti UAB „Metrail“ išrašyti metalinių pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai, išrašyti pareiškėjui už 2013–2015 metus. Vilniaus RAAD atliko pareiškėjo neplaninį patikrinimą, kurio metu buvo tikrinami 2013–2015 metais pareiškėjo išrašyti patvirtinimai gamintojams ir (ar) importuotojams apie gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą, ir 2017 m. lapkričio 8 d. patikrinimo akte Nr. VR-19.2-54 nustatė, kad 2013–2015 metais patvirtinimai UAB „Metrail“ išduotų dokumentų pagrindu yra išrašyti neteisėtai. Vilniaus RAAD ginčijamu 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. VR-17.5-82 patvirtino Patikrinimo aktą ir panaikino pareiškėjo 2013–2015 metais išrašytus patvirtinimus. Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. (38-19)-VR-1.7-9547 pranešė pareiškėjui, kad jo išrašyti patvirtinimai yra laikomi netekusiais galios, ir nurodė apskaičiuoti bei sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis.

38.       Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir pažymėjo, kad pareiškėjas yra ne atliekų tvarkytojas, o įmonė, kuri organizuoja pakuočių atliekų tvarkymą, pakuočių atliekoms surinkti ir tvarkyti sutartiniais pagrindais pasitelkdamas konkurso būdu atrinktus atliekų tvarkytojus, teisės aktų nustatyta tvarka turinčius teisę surinkti ir tvarkyti pakuočių atliekas bei teisę išrašyti įrodančius dokumentus. Vienas iš šių atliekų surinkėjų ir tvarkytojų – UAB „Metrail“.

39.       Teismas atkreipė dėmesį į Aplinkos apsaugos departamento Atliekų tvarkymo kontrolės skyriaus 2018 m. gruodžio 20 d. patikrinimo aktą Nr. ATKS-41, kuriame nustatyti tam tikri duomenų, kuriais remiantis buvo priimtas Patikrinimo aktas ir Sprendimas, neatitikimai dėl pakuočių atliekų kiekio ir tai, kad kai kurie patvirtinimai buvo išduoti ne UAB „Metrail“ išrašytų ir negaliojančiais pripažintų dokumentų pagrindu. Teismas taip pat atsižvelgė į trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „Švyturys-Utenos alus“, UAB „Biovela“ ir kt. 2019 m. vasario 5 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes, kad minėtame Papildomo patikrinimo akte nustatyta, jog 264 įmonėms, kurioms pagal Sprendimą panaikinti pareiškėjo išrašyti patvirtinimai, šie patvirtinimai buvo pagrįsti ne UAB „Metrail“, bet kitų atliekų tvarkytojų išduotais įrodančiais dokumentais, dėl 4 įmonių konstatuotos aplinkybės, kurios gali pabloginti šių įmonių situaciją, 22 įmonėms patvirtinimai nebuvo panaikinti, nors turėjo būti panaikinti. Atsakovo atstovė teismo posėdyje patvirtino, kad neatitikimai yra nustatyti, prašė teismo atidėti bylos nagrinėjimą ir suteikti galimybę atsakovui juos ištaisyti. Teismas nepatenkino šio prašymo, todėl atsakovo atstovė prašė teismo atsižvelgti į nustatytas klaidas, kurios padarytos dėl pareiškėjo kaltės neteikiant popierinių dokumentų, ir sprendžiant dėl Sprendimo teisėtumo nepanaikinti viso ginčijamo Sprendimo.

40.       Teismas nurodė, kad gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai ir jų pagrindu išrašyti patvirtinimai yra tiesiogiai susiję su principo „teršėjas moka“ įgyvendinimu, todėl ypač svarbu nustatyti, ar visos aplinkybės, kuriomis remiantis panaikinami įrodantys dokumentai ir išrašyti patvirtinimai, yra nustatytos tiksliai, be klaidų, ar yra teisėtas pagrindas panaikinti šiuos dokumentus. Nustatomos aplinkybės negali būti vertinamos formaliai, nesigilinant į priežastis, dėl kurių tokios aplinkybės susiklostė, vertinant šias aplinkybes turi būti vadovaujamasi iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančiais protingumo, teisingumo, proporcingumo, teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principais.

41.       Atsižvelgiant į nurodytus Papildomo patikrinimo akte nustatytus neatitikimus, teismui kilo klausimų, kokie patvirtinimai buvo išduoti UAB „Metrail“ išrašytų ir pripažintų negaliojančiais dokumentų pagrindu, kokie pakuočių atliekų kiekiai turi būti nurodyti tam tikruose patvirtinimuose ir pan. Šie neatitikimai buvo pripažinti esminiais, leidžiančiais Sprendimą laikyti neatitinkančiu VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Teismas atmetė atsakovo argumentą, jog neatitikimai atsirado dėl pareiškėjo kaltės, t. y. jam nepateikus popierinių dokumentų ir nebendradarbiavus su atsakovu, nurodydamas, kad šios aplinkybės neturi reikšmės nagrinėjant Sprendimo teisėtumo klausimą.

42.       Apžvelgęs tikrintu laikotarpiu galiojusiuose Dokumentų išrašymo tvarkos apraše ir Kontrolės tvarkos apraše įtvirtintą teisinį reguliavimą, teismas konstatavo, jog juose buvo nustatytos konkrečios pareigos kontroliuojančiai institucijai (RAAD) atlikti tam tikrus atliekų tvarkymo priežiūros ir kontrolės veiksmus, laikantis teisės aktuose nustatytų terminų. Teismas nepritarė atsakovo pozicijai, kad Dokumentų išrašymo tvarkos aprašo 3 punkto nuostata, nustatanti, jog patvirtinimai apie gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą turi būti pagrįsti galiojančiais dokumentais, pati savaime gali būti aiškinama kaip įtvirtinanti kontroliuojančios institucijos teisę panaikinti patvirtinimus. Šiuo aspektu teismas akcentavo, jog 2013–2015 metais, kai pareiškėjas išdavė patvirtinimus gamintojams ir importuotojams už 2013–2015 metus, galiojo pažymų apie apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų panaudojimą (išvežimą) pripažinimo negaliojančiomis tvarka, nustatyta Kontrolės tvarkos apraše (12 ir 14 p.). Dokumentų išrašymo tvarkos aprašo 55 punkto nauja redakcija, kurioje buvo nustatyti atvejai, kai patvirtinimai apie gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą laikomi išrašytais neteisėtai, buvo įtvirtinta aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-736 (toliau – ir Įsakymas Nr. D1-736), kuriuo Dokumentų išrašymo tvarkos aprašas buvo išdėstytas nauja redakcija, ir įsigaliojo 2017 m. vasario 15 d. Iki tol pastarajame apraše nebuvo teisinio reguliavimo, kuriuo būtų nustatyti atvejai, kai patvirtinimai laikomi neteisėtais. Teismas, ištyręs Įsakymo Nr. D1-736 2 punkte įtvirtintą naujos aprašo redakcijos nuostatų įsigaliojimo tvarką, sistemiškai aiškindamas Dokumentų išrašymo tvarkos aprašo ir Kontrolės tvarkos aprašo nuostatas, vadovaudamasis konstituciniais teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir saugumo, lex retro non agit principais, priėjo prie išvados, jog Dokumentų išrašymo tvarkos aprašo 55 punkto nauja redakcija taikytina tik tiems gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantiems dokumentams ir patvirtinimams apie gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą, kurie buvo išrašyti už 2017 metus ir vėliau. Taigi atsakovas, remdamasis minėto aprašo 55 punktu (redakcija, įsigaliojusi 2017 m. vasario 15 d.), neturėjo teisės panaikinti pavirtinimus, kurie buvo išrašyti už 2013–2015 metus.

43.       Remdamasis nurodytais motyvais, teismas pripažino, jog ginčijamas Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.

44.       Įvertinęs trečiųjų suinteresuotų asmenų prašymus kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo ir į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl Dokumentų išrašymo tvarkos aprašo 55 ir 56 punktų teisėtumo ištyrimo, teismas nurodė, kad pripažinus, jog Dokumentų išrašymo tvarkos aprašo 55 punktas (redakcija, įsigaliojusi 2017 m. vasario 15 d.) negalėjo būti taikomas priimant Sprendimą, nėra pagrindo spręsti dėl kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą ir į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą prašymuose išdėstytais klausimais.

45.       Atsižvelgdamas į bylos proceso dalyvių skaičių (469 tretieji suinteresuoti asmenys), siekdamas užtikrinti administracinio proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principą, teismas nutarė, jog prašymai priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą spręstini įsiteisėjus galutiniam teismo sprendimui šioje administracinėje byloje.

III.

46.       Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo VšĮ „PTO“ skundą.

47.       Atsakovo nuomone, teismas išvadą, jog Departamentas neturėjo teisės priimti ginčijamo Sprendimo remdamasis 2017 m. vasario 15 d. įsigaliojusio Dokumentų išrašymo tvarkos aprašo 55 punktu, grindė prieštaringais argumentais, netinkamai taikė lex retro non agit ir teisėtų lūkesčių apsaugos principus. Atsakovo įsitikinimu, kilusiam ginčui yra aktualūs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 3 d. sprendime, priimtame išnagrinėjus Lietuvos Respublikos Seimo nario S. G. abstraktų prašymą ištirti Dokumentų išrašymo tvarkos aprašo 53 ir 54 punktų teisėtumą, pateikti išaiškinimai, kad, be kita ko, „patvirtinimai“ ir „įrodantys dokumentai“, nors ir yra skirtingos dokumentinės formos, teisinio reguliavimo prasme yra tas pats atliekų sutvarkymą įrodantis dokumentas, skirtas įrodyti ar patvirtinti atliekų sutvarkymą. Tokia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pozicija, pasak atsakovo, leidžia daryti išvadą, kad Atliekų tvarkymo įstatymo 3431 straipsnio 1–3 dalys reglamentuoja ir „įrodančių dokumentų“, ir „patvirtinimų“ negaliojimo pagrindus. Tačiau pirmosios instancijos teismas sistemiškai nevertino patvirtinimų teisinio reguliavimo, todėl padarė klaidingą išvadą. Atsakovas taip pat teigia, kad teismas, komentuodamas Kontrolės tvarkos aprašo 12 ir 14 punktus, neatskleidė „pažymų“ sąvokos turinio. Jeigu teismas turėjo omenyje „patvirtinimus“, tai reiškia, kad iki 2017 m. vasario 15 d. buvo nustatyta patvirtinimų panaikinimo tvarka ir šių punktų reikalavimų Departamentas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, nepažeidė (to nekonstatavo ir teismas). Jeigu teismas turėjo omenyje tik „įrodančius dokumentus“, tai nesivadovavo minėtu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu.

48.       Atsakovas pažymi, kad Sprendime buvo vadovautasi ne Dokumentų išrašymo tvarkos aprašo 55 punkte išvardintais pagrindais, o tik šio punkto nuostata, jog „laikoma, kad patvirtinimai, įskaitant išrašytus remiantis pažeidžiant minėtus reikalavimus išrašytais dokumentais, išrašyti neteisėtai“, t. y. jie panaikinti remiantis tik tuo faktu, kad negalioja pirminis atliekų tvarkytojo išrašytas įrodantis dokumentas. Atsakovas pakartoja savo argumentus, kad Dokumentų išrašymo tvarkos aprašo 3 punkto, galiojančio nuo šio aprašo priėmimo dienos, turinys savo prasme nekito nuo jo priėmimo, todėl Sprendimo argumentų kontekste šis punktas numato atvejį, kai patvirtinimas negali galioti. Patvirtinimas yra išvestinis iš įrodančio dokumento, jis negali turėti savarankiškų sukūrimo pagrindų, taip pat ir savarankiškų negaliojimo pagrindų. Atsakovas teigia, jog patvirtinimas yra dalis įrodančio dokumento, per tarpininką – licencijuotą organizaciją – išdalinta (priskirta) konkrečiam gamintojui ar importuotojui, todėl, jei negalioja visas atliekų tvarkytojo organizacijai išduotas įrodantis dokumentas, tai negali galioti ir šio dokumento dalis, priskirta gamintojui ar importuotojui. Atsakovo manymu, priešinga teismo sukurta situacija prieštarauja logikai ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimams.

49.       Atsakovas teigia, kad teismas konstatavo, jog Dokumentų išrašymo tvarkos aprašo 55 punkto redakcija, kuria remtasi priimant Sprendimą, negalėjo būti taikoma, nors taikymą nusakantis Įsakymo Nr. D1-736 2 punktas leido jį taikyti ir nedarė jokių taikymo išimčių. Atsakovo vertinimu, teismas peržengė savo kompetencijos ribas, konstatuodamas centrinio valstybinio administravimo subjekto – Lietuvos Respublikos aplinkos ministro – priimto Įsakymo Nr. D1-736 2 punkto, kuriuo nenustatytas 55 punkto taikymas nuo 2017 metų, neteisėtumą. Atsakovas, palyginęs Dokumentų išrašymo tvarkos aprašo 55 punkto redakciją, įsigaliojusią 2017 m. vasario 15 d., ir iki šios redakcijos nuo 2016 m. vasario 4 d. galiojusį to paties aprašo 42 punktą, mano, kad: 1) teismas suklydo darydamas išvadą, jog iki 2017 m. vasario 15 d. patvirtinimų negaliojimo pagrindai buvo nereglamentuoti (tai paneigė ir minėtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas); 2) konstatuojant, jog vėlesnis reglamentavimas nustatė naujus įrodančių dokumentų panaikinimo pagrindus ir pažeidė teisėtų lūkesčių apsaugos principą, buvo būtina atlikti išsamią šių redakcijų (nustatytų pagrindų) lyginamąją analizę, kurios teismas neatliko; 3) dokumentai (patvirtinimai) Sprendimu panaikinti vien todėl, kad jie buvo išrašyti negaliojančių dokumentų pagrindu, todėl kitų Dokumentų išrašymo tvarkos aprašo 55 punkte nurodytų pagrindų galiojimas ir apimtis šioje byloje neaktuali.

50.       Atsakovas nurodo, kad UAB „Metrail“ pareiškėjui išrašyti įrodantys dokumentai buvo pripažinti negaliojančiais 2015 m. gegužės 12 d., 2015 m. rugsėjo 16 d. ir 2016 m. rugpjūčio 22 d. sprendimais, per 3 darbo dienas nuo šių sprendimų priėmimo pareiškėjas apie juos buvo informuotas, taip pat informuotas apie tai, kad VšĮ „PTO“ dalyviai ir pavedimų davėjai (gamintojai ir importuotojai), kuriems buvo išdalinti panaikinti dokumentai, privalo apskaičiuoti ir sumokėti mokesčius, tačiau gamintojai ir importuotojai neįvykdė jiems teisės aktuose nustatytų pareigų dėl mokesčių apskaičiavimo ir apmokėjimo, t. y. iki Sprendimo priėmimo 2017 m. gruodžio 18 d. savarankiškai neapskaičiavo ir nesumokėjo mokesčio, todėl jų teisėti lūkesčiai dėl šios pareigos negalėjo būti pažeisti. Tai, atsakovo nuomone, reiškia, kad teisiniai santykiai, susiję su pareiga apskaičiuoti mokestį už 2013–2015 metus, 2017 m. gruodžio 18 d. dar nebuvo pasibaigę, todėl, priimdamas Sprendimą, atsakovas neįsiterpė į pasibaigusius teisinius santykius.

51.       Atsakovas dėl teismo argumento, kad Sprendimas nepagrįstas objektyviais duomenimis, nurodo, jog atlikdamas pareiškėjo patikrinimą jis rėmėsi oficialiais duomenimis, esančiais valstybės registruose ir informacinėse sistemose (Aplinkosauginių mokesčių kontrolės informacinėje sistemoje), jam pateiktais duomenimis, taip pat vadovavosi minimalios ir proporcingos kontrolės naštos principu ir neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo abejoti Aplinkosauginių mokesčių kontrolės informacinėje sistemoje esančių duomenų teisingumu, o pareiškėjas nepateikė jokių pastabų dėl jam pateiktame Patikrinimo akte nurodytų duomenų. Be to, Papildomo patikrinimo akte nebuvo konstatuotos Sprendimo klaidos, jame tik atlikta Aplinkosauginių mokesčių kontrolės informacinės sistemos duomenų ir pareiškėjo pateiktų duomenų lyginamoji analizė, o teismas tai turėjo įvertinti. Dėl Papildomo patikrinimo akto atsakovas nėra priėmęs jokio sprendimo, o ginčo Patikrinimo aktas buvo patvirtintas Sprendimu ir yra jo sudedamoji dalis. Kita vertus, net jeigu teismas būtų tinkamai išanalizavęs Papildomo patikrinimo akto turinį ir nustatęs, kad Sprendimo priede už 2014 metus yra neobjektyvių duomenų, teismas turėtų pagrindą panaikinti tik šį priedą, o dėl 2013 metų ir 2015 metų patvirtintų duomenų objektyvumo byloje net nebuvo kilęs ginčas. Atsakovo manymu, teismas, konstatavęs klaidas, privalėjo pats pakeisti Sprendimą arba įpareigoti atsakovą tai padaryti. Atsakovas taip pat paaiškina, jog pagal Sprendimą atliekama (jau atlikta arba sustabdyta) keli šimtai mokestinių patikrinimų, kuriuos, įsigaliojus pirmosios instancijos teismo sprendimui, atsakovas turėtų panaikinti ir grąžinti mokestį, todėl nebūtų užtikrintas teisingumas ir teisinių santykių stabilumas. Atsakovas akcentuoja, kad teismui buvo žinoma ir tai, jog Vilniaus RAAD sprendimais buvo panaikinti UAB „Metrail“ išrašyti dokumentai ne tik pareiškėjui, bet ir VšĮ „Žaliasis taškas“, kuris taip pat šių dokumentų pagrindu išrašė patvirtinimus savo dalyviams ir pavedimų davėjams. Analogiška administracinė byla Vilniaus apygardos administraciniame teisme šiuo metu sustabdyta. Tokiu būdu dėl pareiškėjo kaltės skirtingai du kartus paskirsčius įrodančius dokumentus ir dėl to teismui panaikinus visą Sprendimą, VšĮ „PTO“ dalyviai ir pavedimų davėjai būtų atleisti nuo mokesčio sumokėjimo, o VšĮ „Žaliasis taškas“ dalyviai ir pavedimų davėjai, nors ši organizacija patikrinimo metu buvo sąžininga ir laiku teikė pastabas dėl duomenų tikslumo, turėtų šį mokestį mokėti, be to, atsakovas turėtų apmokėti bylinėjimosi išlaidas.

52.       Atsakovas atkreipia dėmesį ir į tai, kad Sprendime nėra nei sankcijų už netinkamą atliekų tvarkymą, nei apskaičiuotų mokesčių, jis tretiesiems suinteresuotiems asmenims nesukelia teisinių pasekmių. Sprendimas ir Papildomo patikrinimo aktas yra pagrindas abejoti juose nurodytų gamintojų ir importuotojų mokestinių lengvatų teisėtumu, tačiau neįpareigoja atlikti jų patikrinimų ir nėra būtina sąlyga jiems atlikti, t. y. Sprendime išvardintas įmones atsakovas turi teisę (ir pagrindą) tikrinti ir apskaičiuoti joms mokestį, jeigu nustato, kad lengvata gauta negaliojančio įrodančio dokumento pagrindu, ir nepriėmus tokio pobūdžio sprendimo. Atsakovas pabrėžia teismo posėdyje nurodęs, jog nei vienam gamintojui ir importuotojui nepaskaičiavo taršos mokesčio vadovaujantis vien tik Sprendimu, į tai teismas turėjo atsižvelgti.

53.       Pareiškėjas VšĮ „PTO“ atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

54.       Pareiškėjas nesutinka su atsakovo argumentu dėl peržengtos apygardos administracinio teismo kompetencijos ir nurodo, kad teismas Įsakymo Nr. D1-736 2 punkto teisėtumo netyrė bei šio punkto nepripažino prieštaraujančiu lex retro non agit ir teisėtų lūkesčių apsaugos principams. Teismas pasisakė ne dėl nurodyto norminio teisės akto (ne)teisėtumo, o dėl jo taikymo atsakovui priimant byloje ginčytą Sprendimą. Pareiškėjo nuomone, teismas pagrįstai konstatavo, kad nors šiame punkte nėra nustatyta, jog naujos redakcijos Dokumentų išrašymo tvarkos aprašo 55 punktas taikomas išrašant 2017 metų laikotarpio gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus ir patvirtinimus apie gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą, tačiau, sistemiškai aiškinant Dokumentų išrašymo tvarkos aprašo ir Kontrolės tvarkos aprašo nuostatas, vadovaujantis konstituciniais teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir saugumo, lex retro non agit principais, konstatuotina, kad minėto punkto nauja redakcija taikytina tik tiems įrodantiems dokumentams ir patvirtinimams, kurie buvo išrašyti už 2017 metus ir vėliau. Teismas pagrįstai nurodė, kad Sprendimas pažeidžia VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad priimant Sprendimą negalėjo būti taikomas Dokumentų išrašymo tvarkos aprašo 55 punktas (redakcija, įsigaliojusi 2017 m. vasario 15 d.), todėl pareiškėjo išrašyti patvirtinimai už 2013–2015 metus apskritai negalėjo būti panaikinti.

55.       Pareiškėjo vertinimu, administracinė byla Nr. I-6-822/2019, kurioje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė 2019 m. balandžio 3 d. sprendimą, nėra susijusi su nagrinėjama administracine byla. Nurodytoje norminėje byloje iš esmės buvo vertinama tik Lietuvos Respublikos aplinkos ministro kompetencija reglamentuoti pareiškėjo Seimo nario nurodytus teisinius santykius dėl licencijuotų organizacijų išrašomų patvirtinimų pripažinimo negaliojančiais. Pareiškėjo įsitikinimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išvada, kad „patvirtinimai“ ir „įrodantys dokumentai“ yra tas pats atliekų sutvarkymą įrodantis dokumentas, negali būti aiškinama kaip suteikianti kontroliuojančiai institucijai (ginčo atveju – atsakovui) teisę atlikti tokius veiksmus, kurie nėra įtvirtinti teisės aktais, ir taikyti teisės aktus atgaline tvarka, pažeidžiant fundamentalų teisės principą lex retro non agit. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į kontekstą, kuriame Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas „patvirtinimus“ ir „įrodančius dokumentus“ sugretino – teismas tai konstatavo per Aplinkos ministro / ministerijos kompetencijos prizmę, nurodydamas, kad Aplinkos ministerija gali reglamentuoti tiek su „patvirtinimais“, tiek su „įrodančiais dokumentais“ susijusius klausimus. Tačiau „patvirtinimų“ ir „įrodančių dokumentų“ sugretinimas niekaip negali būti laikomas suteikiančiu teisę kontroliuojančiai institucijai naikinti patvirtinimus, jeigu tai konkrečiai ir aiškiai nėra įtvirtinta teisės aktuose (tarp jų – įstatymų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose).

56.       Pareiškėjo vertinimu, atliekų tvarkytojų išrašyti įrodantys dokumentai ir licencijuotų organizacijų išrašyti patvirtinimai nėra tapatūs. Tokią poziciją pagrindžia teisinis reguliavimas, pagal kurį kontroliuojančios institucijos sprendimu panaikinus įrodančius dokumentus, vėliau atskiru sprendimu gali būti panaikinti ir licencijuotų organizacijų išduoti patvirtinimai. Teisinis reguliavimas neįtvirtina, kad kontroliuojančiai institucijai panaikinus įrodančius dokumentus, licencijuotų organizacijų išduoti patvirtinimai ipso facto (savaime) iš karto tampa negaliojančiais.

57.       Pareiškėjas teigia, kad licencijuotos organizacijos patvirtinimas, išduotas panaikinto įrodančio dokumento pagrindu, gali būti laikomas teisėtu, ką pripažino ir teismas. Tokia teisinė situacija yra susidariusi šioje byloje – esant panaikintiems UAB „Metrail“ išrašytiems įrodantiems dokumentams, pareiškėjo išduoti patvirtinimai laikytini teisėtais, ypač įvertinus esmines aplinkybes, jog: 1) visi Vilniaus RAAD sprendimai, kuriais buvo panaikinti 2013–2015 metais UAB „Metrail“ išrašyti įrodantys dokumentai, yra apskųsti teismui; 2) UAB „Metrail“, kaip atliekų tvarkytojas, buvo kontroliuojamas valstybės, kuri savo funkciją atliko netinkamai ir neužkirto kelio galbūt neteisėtai šios įmonės veiklai; 3) UAB „Metrail“ įrodantys dokumentai panaikinti dėl galbūt padarytos nusikalstamos veikos, kurios pasekmės negali būti perkeltos teisės aktų nepažeidusiems subjektams (licencijuotoms organizacijoms, gamintojams ir importuotojams); 4) nėra jokių duomenų, kad UAB „Metrail“ įrodantys dokumentai buvo panaikinti būtent dėl to, jog atliekos nebuvo sutvarkytos, taip pat duomenų apie aplinkai padarytą žalą; 5) patvirtinimai už 2013–2015 metus buvo panaikinti tik 2017 m. gruodžio 18 d. Pareiškėjas akcentuoja, kad būtent UAB „Metrail“ ginčo atveju laikytinas tuo konkrečiu teršėju, kuriam vieninteliam ir turi tekti visos numanomai neteisėtos veikos teisinės pasekmės ir teisinė atsakomybė, nedeleguojant jos pareiškėjui ir gamintojams, importuotojams, jokiais būdais ir jokiomis formomis negalėjusiems sukontroliuoti UAB „Metrail“ galbūt padarytų nusikalstamų veikų ir neprisidėjusiems prie aplinkai padarytos žalos (nors tokia ir nėra nustatyta).

58.       Pareiškėjas pažymi, jog atsakovo atstovas teismo posėdyje pripažino, kad Papildomo patikrinimo akte buvo nustatyti neatitikimai. Teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad šie neatitikimai sukelia reikšmingas teisines pasekmes tiek pareiškėjui, tiek tretiesiems suinteresuotiems asmenims, t. y. dėl šių neatitikimų kyla klausimų, kokie patvirtinimai buvo išduoti UAB „Metrail“ išrašytų ir pripažintų negaliojančiais dokumentų pagrindu, kokie pakuočių atliekų kiekiai turi būti nurodyti tam tikruose patvirtinimuose ir pan. Teismas pagrįstai konstatavo ir tai, kad nustatyti neatitikimai laikytini esminiais, leidžiančiais pripažinti ginčijamą Sprendimą neatitinkančiu VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Be to, pareiškėjo vertinimu, tai, kad atsakovas dėl Papildomo patikrinimo akto nėra priėmęs sprendimo, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės bei neeliminuoja fakto, kad Vilniaus RAAD, priimdamas Sprendimą, padarė daug klaidų ir priėmė objektyvių duomenų bei faktų neatitinkantį administracinį aktą. Atsakovas, prieš priimdamas Sprendimą, turėjo pareigą įsitikinti turimų dokumentų atitikimu objektyviems duomenims ir faktams, jų pakankamumu.

59.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį tenkinti.

60.       Ministerija akcentuoja, kad dėl Dokumentų išrašymo tvarkos aprašo 55 ir 56 punktų teisinės reikšmės ir patvirtinimų ryšio su kitais dokumentais, įrodančiais atliekų sutvarkymą, pasisakė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. balandžio 3 d. sprendime. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į minėtame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendime pateiktus išaiškinimus dėl Atliekų tvarkymo įstatymo, Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo, Dokumentų išrašymo tvarkos aprašo nuostatų, reglamentuojančių dokumentų, skirtų įrodyti atliekų sutvarkymą, taikymo, įskaitant tai, kad patvirtinimas negali egzistuoti be atliekų tvarkytojų išduoto įrodančio dokumento, kurio pagrindu jis išrašytas. Ministerija palaiko atsakovo poziciją, grindžiamą Dokumentų išrašymo tvarkos aprašo 3 punkto nuostatomis, galiojančiomis nuo 2013 metų, kad patvirtinimai turi būti pagrįsti galiojančiais įrodančiais dokumentais. Teigia, kad Dokumentų išrašymo tvarkos aprašo 55 ir 56 punktai reglamentuoja Vilniaus RAAD sprendimo priėmimą ir nenustato asmenų teisių ir pareigų ar dokumento, įrodančio atliekų sutvarkymą, panaikinimo pagrindų (jie nustatyti įstatymuose), todėl Vilniaus RAAD turėjo pagrindą taikyti Sprendimo priėmimo metu galiojusias procedūrines taisykles. Sprendimas yra priimtas atsižvelgiant į Vilniaus RAAD sprendimus, kuriais panaikinti UAB „Metrail“ išrašyti įrodantys dokumentai, šie sprendimai nebuvo nuginčyti. UAB „Metrail“ išrašytų įrodančių dokumentų panaikinimas, vadovaujantis Dokumentų išrašymo tvarkos aprašo 53 punktu, sudaro pagrindą panaikinti patvirtinimus, kurie išrašyti remiantis panaikintais UAB „Metrail“ išduotais dokumentais.

61.       Ministerijos nuomone, vertinant Sprendimo atitiktį teisėtų lūkesčių apsaugos ar lex retro non agit principams, atsižvelgtina į patvirtinimų ir dokumentų, įrodančių atliekų sutvarkymą, paskirtį ir teisinę reikšmę atliekų tvarkyme. Patvirtinimų paskirtis, mokesčio už aplinkos teršimą atliekomis apskaičiavimo ir išieškojimo terminas sudaro pagrindą teigti, jog teisiniai santykiai, susiję su patvirtinimų galiojimu ir teisėtumu, kuris turi įtakos šio mokesčio lengvatos taikymui / netaikymui, mokėtinų mokesčių apskaičiavimui ir išieškojimui, laikytini nepasibaigusiais, kol nesueina terminas šiems mokesčiams apskaičiuoti ir išieškoti, todėl pritartina atsakovui, kad jis Sprendimu neįsiterpė į jau pasibaigusius teisinius santykius. Ministerija taip pat atkreipia dėmesį į atliekų tvarkymo srityje taikomą gamintojo atsakomybės principą. Be to, pažymi, jog Sprendimo priėmimo metu nebuvo jokio faktinio pagrindo atsakovui manyti, kad faktiniai duomenys apie patvirtinimus, esantys Aplinkosauginių mokesčių kontrolės informacinėje sistemoje, galėtų būti neteisingi, tuo labiau, kad šiais duomenimis prašė vadovautis ir pareiškėjas, raštu deklaruodamas šių duomenų teisingumą.

62.       Tretieji suinteresuoti asmenys, atstovaujami advokato R. V. (UAB „Getz Lithuania“, UAB „Medaus pirkliai“, UAB „Tikkurila“, UAB „Vainekta“) (toliau – ir tretieji suinteresuoti asmenys, atstovaujami advokato R. V.), atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

63.       Tretieji suinteresuoti asmenys, atstovaujami advokato R. V., iš dalies pakartoja savo atsiliepimuose į skundą pirmosios instancijos teismui išdėstytus argumentus bei sutinka su teismo padarytomis išvadomis. Mano, kad aplinkybė, jog Sprendimo pagrindu atsakovas yra pradėjęs kelis šimtus mokestinių patikrinimų, negali reikšti, kad teismo sprendimu nepasiektas teisingumas. Būtent teismo sprendimu panaikinus Sprendimą išlaikytas teisinių santykių stabilumas, nes visus teisės aktų reikalavimus įvykdžiusios ir sąžiningai mokesčio lengvata pasinaudojusios įmonės neturėtų nukentėti dėl atsakovo netinkamo pareigų vykdymo ir mokėti kelis kartus didesnį mokestį, taip pat ginti savo teises teisme ginčijant Sprendimo pagrindu priimtus kitus atsakovo sprendimus dėl priskaičiuotų mokesčių.

64.       Tretieji suinteresuoti asmenys, atstovaujami advokato R. V., pažymi, kad atsakovas klaidina teismą, teigdamas, jog tretiesiems suinteresuotiems asmenims neva nėra paskaičiuotas taršos mokestis vadovaujantis vien tik Sprendimu ir neva šis Sprendimas nesukelia jiems tiesioginių teisinių pasekmių. Visuose atsakovo sprendimuose dėl patikrinimo aktų tvirtinimo, kuriais tretiesiems suinteresuotiems asmenims nurodoma sumokėti mokestį, aiškiai pažymėta, kad pareiga mokėti mokestį atsirado Sprendimu atsakovui panaikinus mokesčio mokėtojui pareiškėjo išrašytus patvirtinimus apie metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą, kurie neva laikomi netekusiais galios nuo Sprendimo priėmimo datos. Atitinkamai, nesutikdami su jų atžvilgiu priimtais atsakovo sprendimais ir Sprendimo pagrindu priskaičiuotais mokesčiais, tretieji suinteresuoti asmenys savo teises gina teisme – Vilniaus apygardos administracinio teismo žinioje yra pradėtos administracinės bylos Nr. eI-151-789/2019, Nr. eI-134-244/2019, Nr. eI-1275-244/2019, Nr. eI-980-331/2019, Nr. eI-784-595/2019, Nr. eI-135-821/2019, Nr. eI-1394-1047/2019, kurios yra sustabdytos iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas šioje administracinėje byloje.

65.       Tretieji suinteresuoti asmenys, atstovaujami advokato R. V., taip pat teigia, jog teismas, nustatęs, kad atsakovas dar 2015–2016 metais panaikinęs pirminius atliekų tvarkytojo UAB „Metrail“ išrašytus įrodančius dokumentus nesilaikė nustatytos tvarkos ir terminų dėl patvirtinimų, išrašytų tretiesiems suinteresuotiems asmenims, panaikinimo, teisingai sprendė, kad patvirtinimų už 2013–2015 metus panaikinimas tik Sprendimu neatitinka teisės aktuose nustatytos tvarkos ir terminų, pažeidžia trečiųjų suinteresuotų asmenų teises ir jų teisėtus lūkesčius bei teisinio stabilumo principą. Tretieji suinteresuoti asmenys nesutinka su atsakovu, kad teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 3 d. sprendime pateiktų išaiškinimų.

66.       Tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Getz Lithuania“, UAB „Medaus pirkliai“, UAB „Tikkurila“ ir UAB „Vainekta“, atstovaujami advokato R. V., 2019 m. rugsėjo 3 d. pateikė teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

67.       Tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Kauen craft“, AB „Volfas Engelman“, atstovaujami advokato N. K. (toliau – ir tretieji suinteresuoti asmenys, atstovaujami advokato N. K.), atsiliepimuose į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

68.       Tretieji suinteresuoti asmenys, atstovaujami advokato N. K., pritaria teismo padarytoms išvadoms. Mano, kad teismas sprendime neperžengė apygardos administracinio teismo kompetencijos ribų, kadangi nepripažino neteisėtu Įsakymo Nr. D1-736 2 punkto, o tik atsižvelgdamas į teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir saugumo, lex retro non agit principus pasisakė dėl minėto įsakymo taikymo pagrįstumo ginčo kontekste. Teigia, kad šioje byloje atsakovo nurodytas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 3 d. sprendime pateiktas išaiškinimas nėra aktualus, nes jame nėra aiškiai konstatuota, jog pripažinus negaliojančiu įrodantį dokumentą savaime negalioja ir patvirtinimai, kuriais paskirstomi atliekų tvarkytojų išrašyti įrodantys dokumentai, taip pat nepasisakyta dėl Dokumentų išrašymo tvarkos aprašo nuostatų teisėtumo tuo pagrindu, jog dėl jų įrodantys dokumentai tam tikrais atvejais gali būti pripažinti negaliojančiais dėl formalių pažeidimų, nevertinant susijusių aplinkybių. Be to, nagrinėjamoje byloje ginčas kilo ne dėl patvirtinimų, kuriais paskirstomi atliekų tvarkytojų išrašyti įrodantys dokumentai, ar įrodančių dokumentų sąsajumo, o dėl Dokumentų išrašymo tvarkos aprašo 55 punkto.

69.       Tretieji suinteresuoti asmenys, atstovaujami advokato N. K., akcentuoja, kad Departamentas išsiuntė gamintojams ir importuotojams pranešimus, kuriais nurodė, jog jie privalo iki 2018 m. vasario 15 d. apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis, kadangi įrodantys dokumentai yra netekę galios, t. y. Sprendimas sukėlė mokesčių mokėtojams tiesiogines teisines pasekmes. Dokumentų išrašymo tvarkos aprašo 55 punktas, kurio pagrindu atsakovas priėmė Sprendimą, įsigaliojo tik 2017 m. vasario 15 d., vadinasi, teisinio poveikio priemonė buvo pritaikyta tik vėliau pasikeitusio teisinio reguliavimo pagrindu. Tretieji suinteresuoti asmenys atkreipia dėmesį į tai, kad Sprendimu panaikinti patvirtinimai, kurie buvo pareiškėjo išduoti gamintojams ir importuotojams iš karto pasibaigus 2013–2015 metų mokestiniams laikotarpiams, reiškia, jog juridiniai faktai – įrodančių dokumentų paskirstymas – įvyko 2014–2016 metais. Teisės aktuose nustatyta teisė perskaičiuoti mokesčius už einamuosius ir penkerius praėjusius metus yra siejama su mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatimi, tačiau paties mokesčio perskaičiavimui turi egzistuoti teisėtas pagrindas.

70.       Tretieji suinteresuoti asmenys, atstovaujami advokato N. K., taip pat pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnyje nenustatyta galimybė teismui, konstatavus klaidas, pačiam pakeisti Sprendimą arba įpareigoti atsakovą pakeisti administracinį aktą.

71.       Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Vilniaus pergalė“ atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

72.       AB „Vilniaus pergalė“ nurodo, kad ji nei 2015 metais, nei 2016 metais Departamento pranešimų negavo. 2017 m. gruodžio 27 d. AB „Vilniaus pergalė“ gavo Departamento nurodymą iki 2018 m. vasario 15 d. sumokėti mokestį už aplinkos teršimą laikotarpiu nuo 2013 metų iki 2015 metų, nors prieš mėnesį atliktame bendrovės mokestiniame patikrinime, apimančiame nurodytą laikotarpį, nenustatyta jokių pažeidimų. AB „Vilniaus pergalė“ kitą dieną kreipėsi į Departamentą, tačiau negavo atsakymo. Tokia situacija bendrovei kelia abejonių dėl Departamento veiksmų suderinamumo su VAĮ 8 straipsnyje įtvirtintu reikalavimu pagrįsti individualų administracinį aktą objektyviais faktais ir teisės normomis bei motyvuotai taikyti poveikio priemones, taip pat dėl Departamentui teisės aktuose nustatytos konkrečios pareigos atlikti tam tikrus atliekų tvarkymo priežiūros ir kontrolės veiksmus tinkamo įgyvendinimo ir dėl Sprendimo atitikimo teisinio tikrumo principui.

73.       Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Dasta“ atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, mano, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas.

74.       Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Remmers Baltica“ atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, taip pat prašo pridėti prie bylos Vilniaus RAAD Mokesčių kontrolės skyriaus 2018 m. birželio 27 d. patikrinimo aktą Nr. VR-17.7-6, nes jo pateikimo būtinumas atsirado tik gavus apeliacinį skundą – paneigti atsakovo argumentus, kad mokestinio patikrinimo metu atliekamas koks nors papildomas faktinių aplinkybių tyrimas.

75.       UAB „Remmers Baltica“ vertinimu, atsakovo pozicija dėl Sprendimo reikšmės prieštaringa (ar jis yra tarpinis ir nesukelia teisinių pasekmių, ar galutinis aktas, užbaigiantis administracinę procedūrą ir sukeliantis teisines pasekmes). UAB „Remmers Baltica“ mano, kad vien dėl savo formos ir turinio Sprendimas yra baigiamasis aktas. Teigia, kad Patikrinimo aktas yra formalus, jame neanalizuojami UAB „Metrail“ padaryti pažeidimai, tik padaromos siauros nuorodos į ankstesnius Vilniaus RAAD sprendimus, nepaaiškinant, kodėl vieno dokumento numanomas neteisėtumas lemia teisines pasekmes konkrečiam gamintojui ar importuotojui ir dar atgaline data. UAB „Remmers Baltica“ apžvelgė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo argumentus 2019 m. balandžio 3 d. sprendime, be kita ko, kad būtent tinkamas atliekų sutvarkymas lemia mokesčio lengvatos taikymą, o tinkamas atliekų tvarkymas turi būti įvertintas ne tik pagal turimus formalius duomenis, bet remiantis visa informacija, patvirtinančia faktinį jų sutvarkymą. Byloje dalyvaujantys asmenys pabrėžė, kad atsakovas nėra nustatęs kokių nors esminių nesutvarkytų pakuočių atliekų kiekių, o problema yra tai, kad tų pakuočių atliekos yra sutvarkomos per kitas atliekų surinkimo sistemas, tačiau į šias aplinkybes nebuvo atsižvelgta. UAB „Remmers Baltica“ pritaria teismo išvadoms dėl Dokumentų išrašymo tvarkos aprašo 55 punkto taikymo ir pažymi, kad teismas neatliko įstatymo įgyvendinamosios teisės normos atitikimo aukštesnės galios teisės normos atžvilgiu analizės, kaip bandoma pateikti apeliaciniame skunde, o pasisakė dėl konkrečios teisės normos galiojimo laike. Administracinėje byloje taikytinos konkrečios teisės normos parinkimas nėra norminio teisės akto teisėtumo klausimo nagrinėjimas. Be to, UAB „Remmers Baltica“ nurodo, kad administraciniai teismai neturi kompetencijos priimti individualius administracinius aktus ar juos koreguoti, nes tokiu atveju jie užsiimtų ne teisėtumo viešojo administravimo srityje priežiūra, o pačiu viešuoju administravimu, kas nenustatyta įstatymuose dėl jų kompetencijos. Taip pat akcentuoja, kad Sprendime nėra aprašyti jokie motyvai jam priimti, yra tik nuorodos į kitus individualius administracinius sprendimus dėl UAB „Metrail“ veiksmų ir išrašytų dokumentų, tačiau ir šios nuorodos yra išimtinai formalios bei neatspindi tų sprendimų priėmimo motyvų. UAB „Remmers Baltica“ nesutinka, kad teismas sprendime neatskleidė pažymos apie apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų panaudojimą (išvežimą) sąvokos, kadangi teismo sprendime pateikiama nuoroda į Kontrolės tvarkos apraše pateikiamą sąvoką. Pabrėžia, kad teismo sprendime nėra nustatyti ir apeliaciniame skunde nenurodomi jokie duomenys, sudarantys pagrindą manyti, jog importuotojai ar gamintojai nevykdė savo pareigų dėl kolektyvinio pakuočių atliekų tvarkymo.

76.       Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Balmerk Lithuania“ (ankstesnis pavadinimas – UAB „Mediato“) atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

77.       UAB „Balmerk Lithuania“ nurodo, kad atsakovas nevykdė teisės aktuose jam įtvirtintų pareigų ir / ar jas vykdė netinkamai, tokiu būdu pažeisdamas gero administravimo ir teisinės valstybės principus, o atsakomybę dėl to siekia nepagrįstai perkelti importuotojams ir gamintojams, kurie jokio pažeidimo nėra padarę (principo nulla poena sine culpa pažeidimas) ir jau yra sumokėję pareiškėjui už pakuočių atliekų sutvarkymo organizavimą. UAB „Metrail“ pažymos už 2013–2015 metus buvo naikinamos tik 2015 metais, tai reiškia, kad arba atsakovas, tikrindamas UAB „Metrail“ veiklą, nenustatydavo jokių pažeidimų, arba apskritai nevykdė jokios UAB „Metrail“ kontrolės, nors būtent atsakovui buvo patikėtas atitinkamų asmenų kontrolės funkcijų atlikimas. Valstybės nustatytas teisinis reguliavimas UAB „Balmerk Lithuania“ suponavo atitinkamus lūkesčius dėl pateiktų UAB „Metrail“ pažymų ir dėl pareiškėjo išduotų patvirtinimų bei veiklos atitikimo teisės aktų reikalavimams, o atsakovo pateiktas nurodymas sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis prieštarauja teisinio tikrumo ir teisinės valstybės principams. UAB „Balmerk Lithuania“ sutinka su teismo išvada, kad Sprendimas yra nepagrįstas objektyviais duomenimis, nes jo priėmimo metu nebuvo tokių duomenų – ikiteisminis tyrimas dėl UAB „Metrail“ galbūt padarytų nusikalstamų veiksmų nebuvo baigtas, taigi nebuvo įrodymų, kad UAB „Metrail“ atitinkamo pakuočių atliekų kiekio iš tiesų nėra sutvarkiusi. Tai, kad Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis abejotinais duomenimis, patvirtina ir Papildomo patikrinimo akte nustatyti neatitikimai. Be to, suinteresuotiems asmenims nebuvo pranešta apie UAB „Metrail“ patikrinimą, todėl jie negalėjo teikti paaiškinimų. UAB „Balmerk Lithuania“ mano, kad teismas tinkamai taikė lex retro non agit principą ir pagrįstai pripažino, jog Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis teisės aktu, kuris negaliojo ginčo pagrindu tapusių teisinių santykių metu.

78.       UAB „Balmerk Lithuania“ 2019 m. rugpjūčio 26 d. teismui pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

79.       Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Fuchs Lubricants Lithuania“ atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą, taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, atsižvelgiant į tai, kad byla yra didelės apimties ir sudėtinga (pastarasis prašymas išspręstas 2019 m. lapkričio 20 d. nutartimi).

80.       UAB „Fuchs Lubricants Lithuania“ sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Paaiškina, jog Sprendimas buvo priimtas remiantis kitais Vilniaus RAAD UAB „Metrail“ atžvilgiu priimtais sprendimais, kuriuose konstatuota, kad UAB „Metrail“ laiku neinformavo Vilniaus RAAD apie planuojamas atliekų eksporto operacijas ir / arba atliekas eksportavo užsienio šalių atliekų tvarkytojams, kurie neturėjo teisės jas perdirbti. Vilniaus RAAD šį procesą turėjo kontroliuoti ir žinoti, kad jau 2013 metais UAB „Metrail“ pažeidė informavimo apie planuojamus vežimus terminus, nustatyti ir sustabdyti UAB „Metrail“ daromus pažeidimus, taip pat atlikti patikrinimą dėl jos veiklos, susijusios su atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymu. UAB „Fuchs Lubricants Lithuania“ teigia turėjusi teisėtus ir pagrįstus lūkesčius, kad valstybės institucijos funkcijas ir pareigas vykdo tinkamai bei laiku, tačiau atsakovas veikė aplaidžiai ir atitinkamus sprendimus priėmė pavėluotai.

81.       UAB „Fuchs Lubricants Lithuania“ akcentuoja, jog atsakovas Papildomo patikrinimo aktą pateikė kaip įrodymą, kad Sprendime yra padaryta klaidų. Klaidos Sprendime suponuoja situaciją, kad jei vienam iš gamintojų ir importuotojų nepagrįstai ar neteisingai yra panaikinti įrodantys dokumentai, kitiems gamintojams ir importuotojams keičiasi panaikintuose įrodančiuose dokumentuose nurodytas jų naudai sutvarkytas pakuočių atliekų kiekis ir atitinkamai mokėtinas mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis dydis. Sprendime padarytų klaidų negalima pateisinti tuo, kad Aplinkosauginių mokesčių kontrolės informacinės sistemos duomenys buvo klaidingi, nes pats atsakovas privalėjo užtikrinti ir reikalauti iš duomenų teikėjų, kad duomenys būtų tinkami, tikslūs, teisingi ir išsamūs, nuolat atnaujinami ir teikiami laiku. Be to, UAB „Fuchs Lubricants Lithuania“ įsitikinimu, dėl ginčijamame Sprendime padarytos klaidos bendrovė ir kiti gamintojai bei importuotojai neturi objektyvių galimybių apskaičiuoti mokėtino mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis dydį.

82.       UAB „Fuchs Lubricants Lithuania“ 2019 m. rugsėjo 4 d. teismui padavė prašymą dėl administracinės bylos sustabdymo iki bus priimti ir įsiteisės sprendimai administracinėse bylose Nr. eI-27-789/2018, Nr. eI-36-426/2018 ir Nr. eI-97-561/2018, iškeltose dėl Vilniaus RAAD 2015 m. gegužės 12 d. sprendimo Nr. VR-17.5-35, 2015 m. rugsėjo 16 d. sprendimo Nr. VR-17.5-63 ir 2016 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo Nr. VR-17.5-59, priimtų UAB „Metrail“ atžvilgiu (šis prašymas išspręstas 2019 m. gruodžio 4 d. nutartimi).

83.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos ir Prancūzijos UAB „Eurolinen“ atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, taip pat prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

84.       UAB „Eurolinen“ sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir mano, kad teismas veikė nustatytos kompetencijos ribose, netyrė Įsakymo Nr. D1-736 2 punkto teisėtumo, detaliai išanalizavo šioje byloje taikytiną teisinį reguliavimą. UAB „Eurolinen“ vertinimu, atsakovas, 2015–2016 metais panaikinęs UAB „Metrail“ išrašytus metalinių pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, nesilaikė teisės aktuose nustatytos tvarkos ir terminų dėl patvirtinimų, išrašytų tretiesiems suinteresuotiems asmenims, panaikinimo, todėl patvirtinimų už 2013–2015 metus panaikinimas Sprendimu neatitinka teisės aktuose nustatytos tvarkos ir terminų, pažeidžia trečiųjų suinteresuotų asmenų teises, jų teisėtus lūkesčius bei teisinio tikrumo, teisinio saugumo principus. UAB „Eurolinen“ teigia, kad Sprendimas yra pagrįstas klaidingais faktiniais duomenimis (tai patvirtina Papildomo patikrinimo akte nustatyti neatitikimai, o tai, kad atsakovas dėl pastarojo patikrinimo akto nėra priėmęs jokio sprendimo, neturi teisinės reikšmės), priimtas veikiant aplaidžiai, pažeidžiant gero viešojo administravimo principą. Jokie apeliaciniame skunde dėstomi argumentai nepaneigia atsakovo, kaip viešojo administravimo subjekto, pareigos individualų administracinį aktą (Sprendimą) pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais). UAB „Eurolinen“, įvertinusi ABTĮ 88 straipsnio nuostatas, nurodo, kad teismas, pripažinęs Sprendimą neatitinkančiu VAĮ reikalavimų, neturėjo teisinio pagrindo priimti kitokį sprendimą, kaip tik panaikinti skundžiamą Sprendimą.

85.       Lietuvos ir Prancūzijos UAB „Eurolinen“ 2019 m. rugsėjo 3 d. teismui pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

86.       Tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Jungent Lietuva“, UAB „Medžista“ ir UAB „Justona“, atstovaujami advokatų J. S. ir Š. V. (toliau – ir tretieji suinteresuoti asmenys, atstovaujami advokatų J. S. ir Š. V.), atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

87.       Tretieji suinteresuoti asmenys, atstovaujami advokatų J. S. ir Š. V., sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, pakartoja savo atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui išdėstytus argumentus, be kita ko, dėl principo lex retro non agit ir teisėtų lūkesčių pažeidimo. Pažymi, kad ne gamintojai ir importuotojai neįvykdė teisės aktų reikalavimų (savarankiškai neapskaičiavo ir nesumokėjo mokesčio už aplinkos teršimą), o būtent atsakovas nevykdė pareigos kontroliuoti jo paties sukurtą sistemą, be to, Sprendimas sukėlė neproporcingas neigiamas pasekmes sąžiningiems ūkio subjektams. Sprendimas taip pat neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų, o atsakovas, manydamas, jog neatitikimai atsirado dėl trečiųjų asmenų nebendradarbiavimo, turėjo imtis priemonių neaiškumams pašalinti, tačiau to nepadarė, Sprendime esantys neaiškumai nebuvo pašalinti ir apeliaciniame skunde. Trečiųjų suinteresuotų asmenų vertinimu, priešingai nei teigia atsakovas, ne teismo sprendimas, o būtent atsakovo skuboti, nepagrįsti ir neteisėti veiksmai lėmė nestabilumą rinkoje dėl pakuočių atliekų tvarkymo.

88.       UAB „Jungent Lietuva“ ir UAB „Medžista“ 2022 m. rugsėjo 28 d. teismui pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

89.       Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „ICECO žuvis“ atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

90.       UAB „ICECO žuvis“ sutinka su teismo padarytomis išvadomis, pakartoja savo atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui išdėstytus argumentus, be kita ko, kad tinkamai ir laiku įvykdė teisės aktais nustatytas pareigas, atsiskaitydavo už pareiškėjo teikiamas paslaugas, todėl sąžiningai įgijo teisę į mokesčio lengvatą. Teigia, kad atsakovo klaidos, neužtikrinant atliekų tvarkytojo UAB „Metrail“ veiklos teisėtumo bei priimant objektyvių faktų neatitinkantį Sprendimą, turi būti vertinamos pareiškėjo, gamintojų ir importuotojų naudai, atsižvelgiant į tai, kad nenustatyta aplinkai padaryta žala ar viešojo intereso pažeidimas. UAB „ICECO žuvis“ nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog Sprendimas tretiesiems suinteresuotiems asmenims nesukelia tiesioginių teisinių pasekmių, kadangi šiuo Sprendimu buvo panaikintas UAB „ICECO žuvis“ išduotas patvirtinantis dokumentas o tuo remdamasis Aplinkos apsaugos departamentas 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimu Nr. 388, be kita ko, apskaičiavo bendrovei mokėtiną mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis sumą. UAB „ICECO žuvis“ atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytus argumentus savo atsiliepime į skundą iš esmės pakartojo ir trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „ICECO“.

91.       Tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Rimi Lietuva“, UAB „Švyturys-Utenos alus“, UAB „Utenos mėsa“ (dabartinis pavadinimas – UAB „Biovela-Utenos mėsa“), UAB „Selentė“ (teisių ir pareigų perėmėjas – UAB „Biovela-Utenos mėsa“), UAB „Biovela“ (teisių ir pareigų perėmėjas – UAB „Biovela-Utenos mėsa“), UAB „Maisto pramonės logistikos grupė“, UAB „Orkla Foods Lietuva“, UAB „Rivona“, UAB „Norfos mažmena“, UAB „Skuba“ ir UAB „Topplastas“, atstovaujami advokato R. P. (toliau – ir tretieji suinteresuoti asmenys, atstovaujami advokato R. P.), atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, taip pat prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

92.       Tretieji suinteresuoti asmenys, atstovaujami advokato R. P., sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, iš dalies pakartoja anksčiau išdėstytus savo argumentus, be kita ko, dėl Papildomo patikrinimo akte pripažintų neatitikimų, „loterijos“ principo taikymo. Nurodo, jog teismo sprendime pagrįstai konstatuota, kad Dokumentų išrašymo tvarkos aprašo 55 punkto nuostatos, įsigaliojusios 2017 m. vasario 15 d., negalėjo būti taikomos priimant Sprendimą, to nepaneigia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 3 d. sprendimas, kuriame: nebuvo tirtos šios konkrečios bylos faktinės aplinkybės; nespręstas pareiškėjo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų subjektinių teisių pažeidimo klausimas; nevertintos dėl Sprendimo pareiškėjui ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims galinčios kilti pasekmės; netirtas Dokumentų išrašymo tvarkos aprašo galiojimo laike klausimas. Dokumentų išrašymo tvarkos aprašo 55 punktas yra nauja teisės norma, pirmą kartą įtvirtinta 2017 m. vasario 15 d. įsigaliojusioje redakcijoje, todėl jos galiojimo į ateitį taisyklę nustato bendrasis teisės principas lex retro non agit. Atsakovas nepagrįstai lygina minėto aprašo 55 punktą su anksčiau galiojusiu 42 punktu, kadangi pastarasis reglamentuoja tik vienų atliekų tvarkytojų kitiems atliekų tvarkytojams išduodamus įrodančius dokumentus, o ne patvirtinančius dokumentus. Be to, pabrėžia, kad Dokumentų išrašymo tvarkos aprašo 3 punkto abstrakti nuostata, jog patvirtinimai turi būti pagrįsti galiojančiais dokumentais, nenustatė nei konkrečios patvirtinimų panaikinimo tvarkos, nei konkrečių pareigų kontroliuojančiai institucijai, susijusių su patvirtinimų panaikinimu.

93.       Trečiųjų suinteresuotų asmenų, atstovaujamų advokato R. P., įsitikinimu, Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Atsakovas Sprendime padarė grubias klaidas ir pripažino jas bylą nagrinėjant teisme bei apeliaciniame skunde. Pareiškėjas ir tretieji suinteresuoti asmenys neturėjo ir nepažeidė jiems kylančių pareigų teikti pastabas dėl Sprendimo, kadangi tik pats atsakovas turėjo pareigą priimti teisingą ir tinkamais duomenimis pagrįstą Sprendimą. Sprendime padarytos klaidos yra susijusios tiek su 2013 metais, tiek su 2014 metais išduotais patvirtinimais, o teismas neturėjo pareigos panaikinti dalį Sprendimo ar jį keisti, nes tokiu būdu būtų perėmęs viešojo administravimo subjekto funkcijas. Be to, iš Sprendimo turinio neįmanoma suprasti, dėl kokio pažeidimo, kokiu faktiniu ir teisiniu pagrindu remiantis panaikinti patvirtinimai.

94.       Tretieji suinteresuoti asmenys, atstovaujami advokato R. P., sutinka su teismo pozicija, jog Sprendimas pažeidė teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisingumo ir kitus teisės principus (sankcija pritaikyta nesant trečiųjų suinteresuotų asmenų neteisėtų veiksmų ir kaltės, asmenys baudžiami dėl valstybės institucijų aplaidumo vykdant UAB „Metrail“ patikrinimus). Mano, kad teismas teisingai įvertino jų sąžiningumą, gresiančios sankcijos neproporcingumą principo „teršėjas moka“ kontekste (tretieji suinteresuoti asmenys jokių teisės pažeidimų neatliko ir jau yra sumokėję už aplinkos teršimą) bei aplinkybę, kad Sprendimas jiems sukelia teisines pasekmes (pats atsakovas nurodė, jog Sprendimo pagrindu yra pradėti gamintojų ir importuotojų mokestiniai patikrinimai). Palikus galioti Sprendimą, jis pagal savo pobūdį ir sukeliamas pasekmes sudarytų pagrindą nepagrįstai taikyti atsakomybę tretiesiems suinteresuotiems asmenims be kaltės, atsakomybė savo dydžiu prilygtų baudžiamajai atsakomybei, kas pažeistų protingumo, teisingumo ir proporcingumo principus, įskaitant nulla poena sine culpa.

95.       Tretieji suinteresuoti asmenys, atstovaujami advokato R. P., teigia, kad atsakovo UAB „Metrail“ atžvilgiu 2015–2016 metais priimti sprendimai jiems nesukėlė jokių teisinių pasekmių, todėl jie neturėjo apskaičiuoti ir sumokėti mokesčio už aplinkos teršimą, o VšĮ „PTO“ neturėjo pareigos savo iniciatyva apie šiuos sprendimus pranešti jos nariais esantiems gamintojams ir importuotojams bei pareikalauti jų sumokėti tokį mokestį. Gamintojai ir importuotojai apie atsakovo sprendimus, priimtus 2015–2016 metais atlikus UAB „Metrail“ patikrinimą, nieko nežinojo iki 2017 m. gruodžio 18 d. Tik atsakovo atsiųstuose pranešimuose apie priimtą Sprendimą gamintojai ir importuotojai buvo abstrakčiai informuoti apie tai, kad jiems esą reikėtų apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą, nepaistant to, kad gamintojai ir importuotojai nebuvo įtraukti į šio Sprendimo priėmimo procesą (teisės į gynybą ir tinkamo viešojo administravimo principo pažeidimas). Tretieji suinteresuoti asmenys, atstovaujami advokato R. P., taip pat pabrėžia, jog jie įvykdė visus reikalavimus, kurie 2013–2015 metais buvo keliami mokesčio lengvatos taikymui, todėl jiems susiformavo teisėtas lūkestis, kad ši lengvata galios ir be pakankamo pagrindo (be kita ko, nenustačius jų neteisėtų veiksmų) nebus panaikinta ateityje, o priešinga situacija yra nesuderinama su jų teisėtais lūkesčiais, teisiniu tikrumu ir stabilumu.

96.       UAB „Švyturys-Utenos alus“, UAB „Rimi Lietuva“, UAB „Rivona“, UAB „Utenos mėsa“ (dabartinis pavadinimas – UAB „Biovela-Utenos mėsa“), UAB „Biovela“ (teisių ir pareigų perėmėjas – UAB „Biovela-Utenos mėsa“), UAB „Orkla Foods Lietuva“ ir UAB „Norfos mažmena“ 2019 m. rugsėjo 3 d. bei 2019 m. gruodžio 3 d., UAB „Skuba“ 2019 m. rugsėjo 3 d., o UAB Maisto pramonės logistikos grupė“ ir UAB „Selentė“ (teisių ir pareigų perėmėjas – UAB „Biovela-Utenos mėsa“) 2019 m. gruodžio 3 d. teismui pateikė prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

97.       Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Persai“ atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjęs bylos medžiagą, betarpiškai išklausęs byloje dalyvavusius asmenis, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Tuo tarpu atsakovo apeliacinis skundas yra visiškai nepagrįstas, jame išdėstyti argumentai deklaratyvaus pobūdžio, pateikti atsietai nuo susidariusios faktinės situacijos, kurią lėmė netinkami ir pavėluoti Departamento, kaip kontroliuojančios institucijos, veiksmai. UAB „Persai“ manymu, nagrinėjamu atveju atsakomybę siekiama perkelti jokių teisės aktų pažeidimų nepadariusiems tretiesiems asmenims, tačiau tokia situacija netoleruotina nei teisės, nei ekonominės logikos požiūriu.

98.       Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Paslaugų idėja“ atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Savo atsiliepime į apeliacinį skundą UAB „Paslaugų idėja“ iš esmės pakartoja trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Persai“ atsiliepime išdėstytus argumentus.

Išplėstinė teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

99.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82, kuriuo buvo patvirtintas 2017 m. lapkričio 8 d. patikrinimo aktas Nr. VR-19.2-54, kuriame nustatyta, jog VšĮ „PTO“ už 2013–2016 metus gamintojams ir importuotojams išrašyti patvirtinimai apie metalinių, PET ir popieriaus bei kartono pakuočių atliekų sutvarkymą, kurie buvo išrašyti UAB „Metrail“ ir UAB „Sauduva“ išduotų atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pagrindu, yra neteisėti.

100.       Patikrinimo akte nurodyta, jog buvo atliekamas neplaninis teminis patikrinimas dėl VšĮ „PTO“ išrašytų patvirtinimų gamintojams ir (ar) importuotojams. Patikrinimo metu nustatyta, kad atlikus UAB „Metrail“ patikrinimą, vadovaujantis Atliekų tvarkymo įstatymo 3425 straipsnio 3 dalimi (tuo metu galiojusi 2013 m. gegužės 9 d. įstatymo Nr. XII-289 redakcija), Vilniaus RAAD 2015 m. gegužės 12 d. sprendimu Nr. VR-17.5-35 buvo patvirtintas 2015 m. kovo 9 d. patikrinimo aktas Nr. VR-14.7-101, Vilniaus RAAD 2015 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. VR-17.5-63 buvo patvirtintas 2015 m. liepos 13 d. patikrinimo aktas Nr. VR-14.7-413 ir Vilniaus RAAD 2016 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu Nr. VR-17.5-59 buvo patvirtintas 2016 m. liepos 14 d. patikrinimo aktas Nr. VR-14.7-405/VR-17.7-120 bei panaikinti UAB „Metrail“ inter alia (be kita ko) šios administracinės bylos pareiškėjui VšĮ „PTO“ už 2013–2015 metus išrašyti metalinės bei PET pakuotės atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai, nurodant jų datas, numerius ir atliekų kiekius. Patikrinimo akte taip pat nurodyta, kad patikrinimo metu Šiaulių RAAD 2017 m. rugsėjo 25 d. raštu Nr. (21)SR-S-1799(1.148) informavo Vilniaus RAAD dėl UAB „Sauduva“ 2017 m. sausio 30 d. šios administracinės bylos pareiškėjui VšĮ „PTO“ išrašyto įrodančio dokumento Nr. 1615SI0001-4378-5513 dėl 108,908 t popieriaus ir kartono atliekų kiekio sutvarkymo už 2016 metus pripažinimo negaliojančiu.

101.       Iš Patikrinimo akto matyti, kad Vilniaus RAAD 2017 m. rugsėjo 7 d. raštu Nr. (38-19)-VR-1.7-6686 kreipėsi į VšĮ „PTO“ su prašymu pateikti informaciją, kokioms įmonėms (gamintojams ir (ar) importuotojams) ir už kokį pakuočių atliekų kiekį (tonomis) buvo paskirstyti patvirtinimai, išrašyti UAB „Metrail“ panaikintų pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pagrindu. Atsakydamas į šį raštą pareiškėjas informavo atsakovą, kad visa prašoma pateikti informacija yra pateikta Aplinkosauginių mokesčių kontrolės informacinėje sistemoje (IKS), todėl atsisakė teikti papildomą informaciją Vilniaus RAAD pareigūnams. Taigi, atliekant VšĮ „PTO“ patikrinimą, buvo remtasi minėtoje sistemoje pareiškėjo pateiktais duomenimis. Nors pareiškėjo atstovė Patikrinimo akto pastabose nesutiko, jog atsisakė teikti Vilniaus RAAD prašomą informaciją, tuo pačiu ji patvirtino, kad raštu nurodė, kur kompetentingoms institucijoms visa informacija pateikta, t. y. iš esmės patvirtino minėtą aplinkybę, jog atsakovui nurodė vadovautis IKS duomenimis ir papildomų dokumentų atsakovui neteikė.

102.       Remiantis IKS duomenimis, buvo nustatyti ir Patikrinimo akte bei jo prieduose nurodyti panaikintų UAB „Metrail“ ir UAB „Sauduva“ išrašytų įrodančių dokumentų pagrindu VšĮ „PTO“ gamintojams ir importuotojams išrašyti negaliojančiais pripažįstami patvirtinimai (nurodyti įmonių (patvirtinimų gavėjų) pavadinimai, įrodančių dokumentų, kurių pagrindu išrašyti patvirtinimai, ir naikinamų patvirtinimų numeriai, atliekų kiekiai). Kadangi UAB „Sauduva“ pareiškėjui VšĮ „PTO“ išrašytas įrodantis dokumentas Nr. 1615SI0001-4378-5513 buvo panaikintas tik dėl dalies jame nurodyto atliekų kiekio, šio dokumento pagrindu už nurodytą atliekų kiekį (108,908 t) pareiškėjo gamintojams ir importuotojams išrašyti patvirtinimai ginčijamu Sprendimu pripažinti negaliojančiais eiliškumo tvarka (nuo išduotų vėliausiai).

103.       Vėliau Aplinkos apsaugos departamentas 2018 m. gruodžio 20 d. patikrinimo akte Nr. ATKS-41 nustatė tam tikrus duomenų, kuriais remiantis buvo priimti ginčo Patikrinimo aktas ir Sprendimas, neatitikimus dėl pakuočių atliekų kiekio, atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų ir (ar) jų pagrindu išrašytų patvirtinimų numerių, taip pat tai, kad kai kurie patvirtinimai buvo išrašyti ne UAB „Metrail“ išrašytų ir negaliojančiais pripažintų įrodančių dokumentų pagrindu. Konkrečiai buvo nustatyta, kad 2013 metais VšĮ „PTO“ išrašytus patvirtinimus gavusių gamintojų ir importuotojų pavadinimai sutampa, taip pat sutampa atliekų kiekiai (išskyrus dėl UAB „Litnaglis“, kuriam, kaip nustatyta pagal pareiškėjo vėliau pateiktus popierinius dokumentus, patvirtinimai buvo išrašyti už mažesnį atliekų kiekį, nei nurodyta IKS), tačiau nesutampa patvirtinimų ir įrodančių dokumentų, kuriais remiantis jie išrašyti, numeriai. Nepaisant to, kad buvo nustatyti dokumentų numerių neatitikimai, tuo pačiu nustatyta, kad visi panaikinti patvirtinimai išrašyti UAB „Metrail“ negaliojančiais pripažintų įrodančių dokumentų pagrindu. Atsižvelgiant į tai, buvo patikslinti patvirtinimų ir įrodančių dokumentų numeriai bei 2018 m. gruodžio 20 d. patikrinimo akto Nr. ATKS-41 priede Nr. 1 pateikti palyginamieji duomenys. Dėl 2014 metų nustatyta, kad: keturioms įmonėms popieriniai patvirtinimai buvo išrašyti didesniam atliekų kiekiui, nei įvesta IKS (nurodyti 2018 m. gruodžio 20 d. patikrinimo akto Nr. ATKS-41 priede Nr. 2), jie paskirstyti remiantis UAB „Metrail“ išduotais ir negaliojančiais pripažintais dokumentais; pareiškėjas UAB „Metrail“ išduotų ir negaliojančiais pripažintų įrodančių dokumentų pagrindu įmonėms išrašė popierinius patvirtinimus, kurie nebuvo įvesti į IKS, todėl nebuvo panaikinti ginčijamu Sprendimu (nurodyti 2018 m. gruodžio 20 d. patikrinimo akto Nr. ATKS-41 priede Nr. 3); nesutampa dalies įrodančių dokumentų ir jų pagrindu išrašytų patvirtinimų numeriai (nurodyti 2018 m. gruodžio 20 d. patikrinimo akto Nr. ATKS-41 priede Nr. 4), tačiau sutampa patvirtinimus gavusių įmonių pavadinimai ir atliekų kiekiai, be to, patvirtinimai išrašyti remiantis UAB „Metrail“ išduotais ir negaliojančiais pripažintais dokumentais; kai kurioms įmonėms, kurioms išrašyti patvirtinimai ginčijamu Sprendimu buvo panaikinti, patvirtinimai buvo išduoti ne UAB „Metrail“ išduotų ir negaliojančiais pripažintų dokumentų pagrindu (nurodyti 2018 m. gruodžio 20 d. patikrinimo akto Nr. ATKS-41 priede Nr. 5). Dėl 2015 metų nustatyta, kad IKS pateikti duomenys ir vėliau pareiškėjo pateikti popieriniai dokumentai sutampa. 2018 m. gruodžio 20 d. patikrinimo akte Nr. ATKS-41 nurodyta, kad minėtos aplinkybės išaiškėjo tik vykdant gamintojų ir importuotojų, kuriems buvo išrašyti Sprendimu panaikinti patvirtinimai, patikrinimus bei palyginus faktiškai išrašytų (popierinių) patvirtinimų ir įrodančių dokumentų, kurių pagrindu jie išrašyti, numerius su IKS pareiškėjo deklaruotais duomenimis. Atsižvelgiant į tai, buvo atliktas neplaninis teminis patikrinimas, kurio metu VšĮ „PTO“ pateikė prašomų patvirtinimų popierines kopijas.

104.       Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino ginčijamą atsakovo Sprendimą iš esmės remdamasis dviem motyvais: 1) konstatavęs, kad Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies, nes vėliau buvo nustatyti esminiai neatitikimai dėl atliekų kiekių, be to, dalis patvirtinimų buvo išrašyti ne UAB „Metrail“ išrašytų ir pripažintų negaliojančiais dokumentų pagrindu, o aplinkybė, jog šie neatitikimai atsirado pareiškėjui patikrinimo metu nepateikus popierinių patvirtinimų kopijų, neturi reikšmės vertinant ginčijamo Sprendimo teisėtumo klausimą; 2) priėjęs prie išvados, kad priimant ginčijamą Sprendimą negalėjo būti taikomas Aprašo 55 punktas (redakcija, įsigaliojusi nuo 2017 m. vasario 15 d.), o Aprašo 3 punkto nuostata, jog patvirtinimai turi būti pagrįsti galiojančiais dokumentais, pati savaime negali būti aiškinama kaip įtvirtinanti kontroliuojančios institucijos teisę panaikinti patvirtinimus, todėl atsakovas neturėjo teisės panaikinti už ankstesnius laikotarpius išrašytus pavirtinimus. Tačiau atsakovas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, todėl apeliaciniame skunde prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

105.       Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, visų pirma, tikslinga pasisakyti dėl atsakovo kompetencijos pripažinti neteisėtais VšĮ „PTO“ gamintojams ir importuotojams išduotus patvirtinimus apie metalinių, PET ir popieriaus bei kartono pakuočių atliekų sutvarkymą, kurie išrašyti panaikintų atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pagrindu už laikotarpį iki 2017 m. vasario 15 d. įsigaliojant Aprašo pakeitimams (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. D1-736), kuriais eksplicitiškai Aprašo 55 ir 56 punktuose nustatyta, jog išrašytais neteisėtai ir negaliojančiais RAAD sprendimu, be kita ko, gali būti pripažįstami ir patvirtinimai.

Dėl atsakovo kompetencijos pripažinti neteisėtais už laikotarpį iki 2017 m. vasario 15 d. VšĮ „PTO“ gamintojams ir importuotojams išduotus patvirtinimus apie pakuočių atliekų sutvarkymą, kurie išrašyti panaikintų atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pagrindu

106.       Ginčijamas atsakovo Sprendimas priimtas, be kita ko, vadovaujantis jo priėmimo metu galiojusios redakcijos Aprašo 55, 56 ir 57 punktais. Pagal tuo metu galiojusios redakcijos Aprašo (redakcija, įsigaliojusi nuo 2017 m. vasario 15 d.) 55 punktą, jei atliekų surinkėjai, naudotojai (perdirbėjai), eksportuotojai ir (ar) mišrių komunalinių atliekų apdorotojai išrašė dokumentus pažeisdami bent vieną iš Aprašo 12, 13, 19, 20, 26, 27, 33, 34, 40, 41, 46, 47, 51, 52 punktuose nurodytų reikalavimų, laikoma, kad dokumentai ir patvirtinimai, įskaitant išrašytus remiantis pažeidžiant minėtus reikalavimus išrašytais dokumentais, išrašyti neteisėtai. Sprendimus dėl neteisėtai išrašytų dokumentų ir patvirtinimų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasis Aprašo 55 punktu, priima RAAD (Aprašo 56 p.). Dokumentų ir patvirtinimų pripažinimas neteisėtai išrašytais įforminamas patikrinimo aktu, kuris patvirtinamas RAAD direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimu, teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais (Aprašo 57 p.).

107.       Pirmosios instancijos teismas, kaip minėta, sprendė, kad atsakovas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, negalėjo vadovautis nuo 2017 m. vasario 15 d. įsigaliojusiomis Aprašo nuostatomis, o Aprašo 3 punkto nuostata, jog patvirtinimai turi būti pagrįsti galiojančiais dokumentais, pati savaime negali būti aiškinama kaip įtvirtinanti kontroliuojančios institucijos teisę panaikinti patvirtinimus. Tačiau išplėstinė teisėjų kolegija, įvertinusi ginčui aktualų teisinį reguliavimą, su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, kadangi ji iš esmės grindžiama tik lingvistiniu (mechaniniu) sąvokų „įrodantys dokumentai“ ir „patvirtinimai“ atribojimu, visiškai neatsižvelgiant į šių sąvokų esmę ir prasmę ginčui aktualaus teisinio reguliavimo kontekste.

108.       Šiuo aspektu, visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymas Nr. D1-359, kuriuo buvo patvirtintas Aprašas, priimtas, be kita ko, vadovaujantis Atliekų tvarkymo įstatymo 3425 straipsnio 1 dalimi. Nurodyto įsakymo priėmimo metu galiojusios redakcijos Atliekų tvarkymo įstatymo aštuntąjame10 skirsnyje „Reikalavimai atliekų tvarkytojams, kurie išrašo gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus“ įtvirtinto to paties pavadinimo 3425 straipsnio 1 dalis (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1892 redakcija, galiojusi iki 2013 m. gegužės 31 d.) nustatė, kad gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus turi teisę išrašyti tie gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudotojai (perdirbėjai), gaminių ir (ar) pakuočių atliekų eksportuotojai ir gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkėjai, kurie atitinka šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka yra įrašyti į Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus turinčių teisę išrašyti atliekų tvarkytojų sąrašą. Nuo 2013 m. birželio 1 d. įsigaliojusios redakcijos Atliekų tvarkymo įstatymo 3425 straipsnio pavadinimas pakeistas į „Reikalavimai atliekų tvarkytojams, kurie išrašo gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus“, ir jo 1 dalyje inter alia buvo įtvirtinta, kad draudžiamas neteisėtas gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymas, o 2 dalyje nurodyti atvejai, kai gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai laikomi išrašytais neteisėtai. Taip pat nustatyta, kad sprendimus dėl gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasi aplinkos ministro nustatyta tvarka, priima Aplinkos ministerijos įgaliota institucija (ATĮ 3425 str. 3 d.).

109.       Tiek iki 2013 m. gegužės 31 d. galiojusios redakcijos, tiek nuo 2013 m. birželio 1 d. įsigaliojusios redakcijos Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 30 dalyje sąvoka „gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai“ išliko nepakitusi ir buvo apibrėžiama kaip „Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyti dokumentai, patvirtinantys gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą“. Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir PPATĮ) 2 straipsnio 11 dalyje (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1893 redakcija) ginčui aktualiu laikotarpiu analogiškai buvo apibrėžiama ir sąvoka „pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai“. Taigi įstatymų leidėjas toje pačioje sąvokoje (ją apibrėždamas) vartoja tiek žodį „įrodantys“, tiek žodį „patvirtinantys“.

110.       Šiame kontekste aktualūs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 3 d. sprendime norminėje administracinėje byloje Nr. I-6-822/2019 pateikti išaiškinimai dėl „gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų“ sąvokos teisinio turinio. Nors pastarojoje byloje buvo tirtas vėlesnės redakcijos Aprašo 53 ir 54 punktų (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. lapkričio 20 d. įsakymo Nr. D1-971 redakcija) nuostatų, reglamentuojančių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų ir jų pagrindu išrašytų patvirtinimų gamintojams bei importuotojams pripažinimą išrašytais neteisėtais ir negaliojančiais, teisėtumas, esminės įstatymų normos, kuriomis vadovavosi teismas atskleisdamas „gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų“ sąvoką, išliko nepakitusios.

111.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2019 m. balandžio 3 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-6-822/2019 pažymėjo, kad „gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai“ bei „pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai“ yra specialiosios Atliekų tvarkymo įstatyme bei Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme vartojamos sąvokos, todėl jas vertinti reikia sistemiškai kartu su kitomis šių įstatymų nuostatomis. Analizuojant šias sąvokas taip pat būtina atsižvelgti į nurodytų įstatymų tikslus ir jais reglamentuojamų teisinių santykių visumą, įtvirtinto teisinio reguliavimo nuoseklumą. Atitinkamai įvertinusi minėtas aplinkybes, taip pat atsižvelgusi į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudenciją, išplėstinė teisėjų kolegija nustatė, kad ginčui aktualius teisinius santykius reglamentuojančiuose įstatymuose (ATĮ, PPATĮ, MUATĮ) žodžiai „įrodantys“ ir „patvirtinantys“ įstatymų leidėjo iš esmės vartojami kaip sinonimai, įstatymuose atskirai nedetalizuojant, kokios konkrečiai formos dokumentai laikomi atliekų sutvarkymą įrodančiais / patvirtinančiais dokumentais. Tuo tarpu loginė ir lingvistinė minėtų teisės aktų nuostatų analizė, vertinant jas kitų aktualaus teisinio reguliavimo nuostatų visumos kontekste ir atsižvelgiant į teisiniu reguliavimu siekiamus tikslus, leidžia pagrįstai daryti išvadą, kad šiuose įstatymuose sąvoką „atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai“ įstatymų leidėjas vartoja pačia bendriausia lingvistine reikšme – tai visi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyti dokumentai, kurie patvirtina atliekų sutvarkymą. Sistemiškai vertinant Atliekų tvarkymo įstatymo, Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo bei Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nuostatas, toks aiškinimas yra pagrįstas tuo, kad šiais įstatymais inter alia reglamentuojami tiek individualaus, tiek kolektyvinio atliekų tvarkymo atvejai, kas, be kita ko, lemia ir skirtingą tokių dokumentų išdavimo tvarką. Todėl nesant kitų (specialių) įstatymų nuostatų, atsižvelgiant į individualaus ir kolektyvinio atliekų tvarkymo specifiką, vertintina, jog minėtuose įstatymuose vartojama sąvoka „atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai“ apima tiek atliekų tvarkytojų išrašomus atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, tiek organizacijų išrašomus patvirtinimus. Išplėstinė teisėjų kolegija sprendė, kad nurodytas vertinamų sąvokų aiškinimas užtikrina įstatymų leidėjo nustatyto analizuojamų teisinių santykių reguliavimo nuoseklumą (neprieštaringumą) ir vidinę darną (vientisumą), o priešingas minėtų įstatymų nuostatų vertinimas (aiškinimas) ir tokiu aiškinimu pagrįstas jų taikymas, neatliekant sisteminio šių sąvokų turinio vertinimo aktualių teisės aktų nuostatų visumos kontekste, būtų nelogiškas, prieštarautų protingumo kriterijui, neatitiktų sisteminio aiškinimo ir akivaizdžiai būtų nesuderinamas su kitomis nurodytų įstatymų nuostatomis. Be to, priešingas aiškinimas neatitiktų pačios atliekų tvarkymo sistemos paskirties ir logikos, iš esmės galėtų lemti skirtingą individualiai ir kolektyviai atliekas tvarkančių gamintojų ir importuotojų vertinimą, paneigtų vieną iš įstatymų leidėjo nustatyto teisinio reguliavimo tikslų – išvengti atliekų neigiamo poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai, kadangi nebūtų užtikrinamas veiksmingas atliekų tvarkymo sistemos funkcionavimas.

112.       Minėtoje norminėje administracinėje byloje išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad licencijuotų organizacijų gamintojams ir importuotojams išrašomi patvirtinimai, kurie išimtinai grindžiami būtent atliekų tvarkytojų išrašytais atliekų sutvarkymą įrodančiais dokumentais, savo turiniu ir esme laikytini vienais iš „pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų“, kaip ši sąvoka apibrėžta Atliekų tvarkymo įstatyme bei Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme. Nors atliekų tvarkytojų išrašyti atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai ir licencijuotų organizacijų išrašyti patvirtinimai formaliai (t. y. formos prasme) gali būti laikomi skirtingais dokumentais, tačiau savo turiniu ir esme šie dokumentai yra itin tampriai susiję – jie skirti patvirtinti atliekų sutvarkymą. Kitaip tariant, licencijuotų organizacijų išrašomi patvirtinimai, kuriais yra tik paskirstomi atliekų tvarkytojų išrašyti atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai, laikytini išvestiniais iš pastarųjų, kadangi patys savaime be pirminių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų egzistuoti negalėtų.

113.       Išdėstytų argumentų kontekste išplėstinė teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vykdydama įstatymų leidėjo pavedimus, priėmė 2002 m. spalio 29 d. nutarimą Nr. 1691 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymą“ (2012 m. birželio 27 d. nutarimo Nr. 775 redakcija), kurio 1.8.5 punktu įgaliojo Aplinkos ministeriją nustatyti dokumentus, patvirtinančius gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą. Šiame nutarime eksplicitiškai nurodyta, jog jis priimtas, be kita ko, vadovaujantis Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 30 dalimi, kurioje, kaip minėta, įtvirtintas gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų apibrėžimas, pagal minėtame sprendime norminėje administracinėje byloje Nr. I-6-822/2019 pateiktą išaiškinimą apimantis ir licencijuotų organizacijų išrašomus patvirtinimus. Atitinkamai Aplinkos ministerijai inter alia įgyvendinant šiuos Vyriausybės nutarimu jai suteiktus įgaliojimus ir buvo patvirtintas Aprašas, kurio 3 punkte įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad „patvirtinimai turi būti pagrįsti galiojančiais dokumentais“, ir ši nuostata nuo pat Aprašo patvirtinimo iki šiol išliko nepakitusi. Be to, jau originalios Aprašo redakcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. D1-359 ir įsigaliojusios nuo 2013 m. gegužės 24 d., 2.2 punktas nustatė, kad šiuo Aprašu, be kita ko, turi vadovautis gamintojų ir (ar) importuotojų licencijuotos organizacijos, kurios savo nariams ir pavedimų davėjams paskirsto dokumentus išrašydamos Aprašo priede nustatytos formos patvirtinimą apie apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymo užduočių įvykdymą.

114.       Iš nagrinėjamos bylos medžiagos nustatyta, kad ginčijamu atsakovo Sprendimu neteisėtais pripažinti VšĮ „PTO“ gamintojams ir importuotojams išduoti patvirtinimai buvo išrašyti nuo 2013 m. spalio 5 d. Šiuo aspektu jau minėta, kad nuo 2013 m. birželio 1 d. įsigaliojusios redakcijos Atliekų tvarkymo įstatymo 3425 straipsnio 3 dalyje buvo įtvirtinta, jog sprendimus dėl gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasi aplinkos ministro nustatyta tvarka, priima Aplinkos ministerijos įgaliota institucija. Atitinkamai Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymo Nr. D1-359, kuriuo buvo patvirtintas Aprašas, 2 punktu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentams buvo pavesta vykdyti Aprašo reikalavimų vykdymo kontrolę ir priimti sprendimus dėl neteisėtai išrašytų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais. Taigi, vadovaudamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 3 d. sprendime norminėje administracinėje byloje Nr. I-6-822/2019 pateiktais išaiškinimais dėl sąvokos „atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai“, išplėstinė teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad atsakovas turėjo kompetenciją (teisinį pagrindą) pripažinti neteisėtais už laikotarpį iki 2017 m. vasario 15 d. įsigaliojant Aprašo pakeitimams VšĮ „PTO“ gamintojams ir importuotojams išduotus patvirtinimus apie atliekų sutvarkymą, kurie išrašyti neteisėtais pripažintų atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pagrindu, ir nagrinėjamu atveju atsakovui priimant ginčijamą Sprendimą principas lex retro non agit nebuvo pažeistas.

115.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovas neturėjo teisės ginčijamu Sprendimu panaikinti VšĮ „PTO“ už 2013–2016 metus gamintojams ir importuotojams išrašytus pavirtinimus apie atliekų sutvarkymą, todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis naikintina.

Dėl atsakovo Sprendimo atitikties VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimams ir kitų proceso šalių argumentų

116.       Ginčijamo atsakovo Sprendimo priėmimo metu galiojusios redakcijos VAĮ 8 straipsnio 1 dalis (2014 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. XII-1317 redakcija) nustatė, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas šią nuostatą, ne kartą yra konstatavęs, kad ja iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl taikant Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį vadovaujamasi nuostata, kad tais atvejais, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011).

117.       Šiuo aspektu, visų pirma, pabrėžtina, kad nuo 2017 m. vasario 15 d. įsigaliojusios redakcijos Aprašo 55, 56 ir 57 punktų, Kontrolės tvarkos aprašo 14 punkto bei Mokesčių administravimo įstatymo 132 straipsnio 2 dalies 1 punkto nurodymas Sprendime, kaip jo priėmimo teisinis pagrindas, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, nelaikytinas esminiu trūkumu ir savaime nesudaro pagrindo naikinti ginčijamą Sprendimą. Nagrinėjamu atveju visą ginčui aktualų laikotarpį iš prieš tai nurodytų teisės aktų nuostatų, inter alia nuo 2013 m. birželio 1 d. įsigaliojusios redakcijos Atliekų tvarkymo įstatymo 3425 straipsnio 3 dalies, vertinant ją kartu su Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymo Nr. D1-359 2 punktu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentams pavestais įgaliojimais bei šiuo įsakymu patvirtinto Aprašo nuostatomis, kilo atsakovo kompetencija pripažinti neteisėtais patvirtinimus apie atliekų sutvarkymą, kurie išrašyti neteisėtais pripažintų atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pagrindu (žr. šio procesinio sprendimo 108–115 punktus), o nuo 2017 m. vasario 15 d. galiojusios redakcijos Aprašo 55, 56 ir 57 punktams savo turiniu iš esmės analogiškos nuostatos buvo įtvirtintos ir ankstesnės redakcijos Apraše, t. y. nuo 2013 m. gegužės 24 d. įsigaliojusios originalios redakcijos Aprašo 33–35 punktuose, nuo 2013 m. spalio 25 d. iki 2016 m. vasario 3 d. galiojusios redakcijos Aprašo 38–40 punktuose bei nuo 2016 m. vasario 4 d. iki 2017 m. vasario 14 d. galiojusios redakcijos Aprašo 42–44 punktuose. Be to, nors ginčo Sprendime eksplicitiškai nenurodyta, jog jis priimtas inter alia vadovaujantis Atliekų tvarkymo įstatymo 3425 straipsnio 3 dalimi, iš bylos medžiagos matyti, kad ši norma, kaip ginčijamo Sprendimo priėmimo teisinis pagrindas, nurodyta, pavyzdžiui, gamintojams ir importuotojams, kuriems buvo išrašyti panaikinti VšĮ „PTO“ patvirtinimai, adresuotuose Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 19 d. rašte Nr. (38-19)-VR-1.7-9547 ir 2017 m. gruodžio 21 d. rašte Nr. (38-19)-VR-1.7-9629, kuriuos dalis gamintojų ir importuotojų vėliau persiuntė šios bylos pareiškėjui VšĮ „PTO“, o pareiškėjas savo ruožtu minėtus raštus kartu su skundu pateikė pirmosios instancijos teismui. Taigi išplėstinė teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui buvo (turėjo būti) žinomas ginčijamo Sprendimo priėmimo teisinis pagrindas ir minėti Sprendimo trūkumai jam nesukliudė suprasti jo esmę bei turinį, identifikuoti pareiškėjo teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį bei efektyviai realizuoti teisę į, pareiškėjo manymu, galbūt pažeistų jo teisių ir teisėtų interesų gynybą.

118.       Iš ginčijamo Sprendimo, kuriuo buvo patvirtintas Patikrinimo aktas, ir šio Sprendimo sudėtine dalimi laikytino Patikrinimo akto turinio taip pat aiškiai matyti juose nurodytas jų priėmimo faktinis pagrindas, ir byloje nekyla ginčas dėl to, kad šiuo atveju atsakovo Sprendimas negali būti laikomas visiškai nemotyvuotu. Tačiau po ginčijamo Sprendimo priėmimo buvo nustatyti bei Aplinkos apsaugos departamento 2018 m. gruodžio 20 d. patikrinimo akte Nr. ATKS-41 užfiksuoti tam tikri duomenų, kuriais remiantis priimti Patikrinimo aktas ir Sprendimas, neatitikimai dėl pakuočių atliekų kiekio, atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų ir (ar) jų pagrindu išrašytų patvirtinimų numerių, taip pat tai, kad kai kurie patvirtinimai buvo išrašyti ne UAB „Metrail“ išrašytų ir negaliojančiais pripažintų įrodančių dokumentų pagrindu (žr. šio procesinio sprendimo 103 punktą). Pirmosios instancijos teismas šiuos nustatytus neatitikimus, dėl kurių ginčo byloje taip pat nėra, vertino kaip esminius trūkumus VAĮ 8 straipsnio nuostatų prasme ir konstatavo, kad Sprendimas neatitinka minėto straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl jį panaikino. Tačiau išplėstinė teisėjų kolegija, visapusiškai įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes ir surinktą medžiagą, su šia pirmosios instancijos teismo išvada iš dalies nesutinka.

119.       Kaip minėta, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad ne bet kokie trūkumai laikomi esminiais, o tik tie, kurie, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, sukliudė atitinkamo individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Be to, ne visada nustatyti tam tikri individualaus administracinio akto trūkumai savaime sudaro pagrindą naikinti visą ginčijamą aktą.

120.       Šiame kontekste išplėstinė teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad iš Aplinkos apsaugos departamento 2018 m. gruodžio 20 d. patikrinimo akto Nr. ATKS-41, kurį pirmosios instancijos teismui pateikė ir prijungti prie bylos prašė pats pareiškėjas, matyti, jog atlikus VšĮ „PTO“ neplaninį teminį patikrinimą, kurio tikslas buvo palyginti ir įvertinti pareiškėjo išrašytus popierinius patvirtinimus su Aplinkosauginių mokesčių kontrolės informacinėje sistemoje (IKS) pareiškėjo pateiktais duomenimis, be kita ko, nustatyta, jog nesutampa dalies įrodančių dokumentų ir jų pagrindu išrašytų patvirtinimų už 2013–2014 metus numeriai. Tačiau svarbu tai, jog patvirtinimus gavusių įmonių pavadinimai ir atliekų kiekiai sutapo, be to, patvirtinimai buvo išrašyti remiantis būtent UAB „Metrail“ išduotais ir negaliojančiais pripažintais dokumentais. Todėl buvo patikslinti ginčijamu Sprendimu panaikintų patvirtinimų ir įrodančių dokumentų, kurių pagrindu išrašyti minėti patvirtinimai, numeriai bei patikrinimo akto Nr. ATKS-41 prieduose Nr. 1 ir Nr. 4 pateikti palyginamieji nustatytų neatitikimų duomenys. Atsižvelgusi į tai, išplėstinė teisėjų kolegija sprendžia, kad nurodyti trūkumai nelaikytini esminiais, o iš esmės vertintini kaip rašymo apsirikimas, kuris ginčijamo Sprendimo turinio nekeičia, todėl neturi esminės teisinės reikšmės Sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Juolab kad iš bylos medžiagos matyti, jog atliekant pastarąjį patikrinimą dalyvavo ir pats pareiškėjas bei jam 2019 m. sausio 4 d. (gavimo registracijos Nr. R/19-006) buvo įteiktas 2018 m. gruodžio 20 d. patikrinimo aktas Nr. ATKS-41 su priedais, todėl pareiškėjas galėjo ir turėjo tinkamai suprasti Sprendimu nustatytą savo teisių ir pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimo apimtį, taip pat tinkamai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą, ką šioje byloje ir padarė. Papildomai palyginusi patikrinimo akto Nr. ATKS-41 priede Nr. 1 nurodytus duomenis su byloje esančių patvirtinimų apie apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymo užduočių įvykdymą popierinių kopijų duomenimis, išplėstinė teisėjų kolegija nustatė, jog patikrinimo akto Nr. ATKS-41 priedo Nr. 1 lentelės eil. Nr. 7 nurodytas atliekų kiekis turi būti 0,832 t, o eil. Nr. 8 nurodytas atliekų kiekis turi būti 0,108 t. Šie atliekų kiekiai sutampa ir su Patikrinimo akto priedo Nr. 3 eil. Nr. 53 bei Nr. 68 nurodytais atliekų kiekiais bei būtent už tokį atliekų kiekį patvirtinimai ginčijamu Sprendimu buvo panaikinti. Be to, nustatyta, kad patikrinimo akto Nr. ATKS-41 priedo Nr. 1 lentelės eil. Nr. 99 nurodytas patvirtinimo numeris turi būti Nr. 1314VI0274-5513-1490, tačiau kiti duomenys sutampa. Atsižvelgiant į tai, šie neatitikimai taip pat laikytini rašymo apsirikimu ir patikrinimo akto Nr. ATKS-41 priedo Nr. 1 eil. Nr. 7, Nr. 8 ir Nr. 99 nurodyti duomenys atitinkamai patikslinami.

121.       Kita vertus, iš minėto patikrinimo akto Nr. ATKS-41 matyti, kad taip pat buvo nustatyta, jog dalis VšĮ „PTO“ gamintojams ir importuotojams išduotų bei ginčijamu Sprendimu panaikintų patvirtinimų buvo išrašyti ne UAB „Metrail“ išrašytų ir pripažintų negaliojančiais dokumentų pagrindu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuos neatitikimus vertino kaip esminius, tačiau, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, jie sudaro pagrindą naikinti tik tą atsakovo Sprendimo dalį, kuria panaikinti patvirtinimai buvo išrašyti ne UAB „Metrail“ išrašytų ir pripažintų negaliojančiais dokumentų pagrindu, bet ne visą Sprendimą. Aplinkos apsaugos departamentas 2018 m. gruodžio 20 d. patikrinimo akte Nr. ATKS-41 ir jo priede Nr. 5 pateikė detalius duomenis, kurie VšĮ „PTO“ gamintojams ir importuotojams išduoti patvirtinimai bei už kokį atliekų kiekį ginčijamu Sprendimu buvo panaikinti nepagrįstai, todėl tik šia (bet ne visa) apimtimi minėtas Sprendimas pripažintinas naikintinu.

122.       Patikrinimo akte Nr. ATKS-41 taip pat nurodyta, kad buvo nustatyta, jog vienas iš UAB „Litnaglis“ išduotų popierinių patvirtinimų faktiškai buvo išrašytas už mažesnį atliekų kiekį, nei nurodyta IKS – nustatyta, kad faktiškai už 2013 metus UAB „Litnaglis“ buvo išduoti patvirtinimai Nr. 1314VI0002-5513-6632 už 28,976 t ir Nr. 1314VI0467-5513-6632 už 14,045 t metalinės pakuotės atliekų, o IKS sistemoje nurodyta, kad patvirtinimai buvo išduoti atitinkamai už 43,021 t ir 14,045 t atliekų. Tačiau iš ginčijamo Sprendimo ir jo sudėtine dalimi laikytino Patikrinimo akto (priedo Nr. 3 eil. Nr. (IKS) 317 ir 318) matyti, kad UAB „Litnaglis“ išduoti patvirtinimai buvo panaikinti būtent už 28,976 t ir 14,045 t, t. y. už tą atliekų kiekį, už kurį jie faktiškai ir buvo išrašyti. Taigi nurodytas IKS esančių duomenų neatitikimas nagrinėjamu atveju neturi jokios reikšmės atsakovo Sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

123.       Kiek tai susiję su patikrinimo akte Nr. ATKS-41 nustatytomis aplinkybėmis, jog daliai gamintojų ir importuotojų VšĮ „PTO“ išduoti popieriniai patvirtinimai panaikintų UAB „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų pagrindu buvo išrašyti didesniam atliekų kiekiui, nei įvesta IKS ir panaikinta ginčijamu Sprendimu, taip pat panaikintų UAB „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų pagrindu daliai gamintojų ir importuotojų VšĮ „PTO“ išrašė popierinius patvirtinimus, kurie nebuvo įvesti IKS ir dėl to nebuvo panaikinti ginčijamu Sprendimu, išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad tai nėra nagrinėjamos bylos dalykas ir nesudaro pagrindo spręsti, kad toje dalyje, kurioje ginčijamu Sprendimu patvirtinimai buvo panaikinti, Sprendimas yra neteisėtas ir (ar) nepagrįstas. Šioje byloje sprendžiama dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo būtent ta apimtimi, kuria juo atitinkami VšĮ „PTO“ išduoti patvirtinimai (jų dalys) buvo pripažinti neteisėtais ir panaikinti, todėl už nagrinėjamos bylos ginčo dalyko ribų išeinančios nurodytos aplinkybės, susijusios su Sprendimu nepanaikintais patvirtinimais (jų dalimis), nagrinėjamu atveju neturi jokios teisinės reikšmės šio Sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Minėtos aplinkybės gali būti pagrindas teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais priimti naują (savarankišką) sprendimą dėl šioje byloje ginčijamu Sprendimu nepanaikintų patvirtinimų, tačiau savaime nesudaro pagrindo keisti ar naikinti minėtą atsakovo Sprendimą.

124.       Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, jog Vilniaus RAAD 2015 m. gegužės 12 d. sprendimas Nr. VR-17.5-35, 2015 m. rugsėjo 16 d. sprendimas Nr. VR-17.5-63 ir 2016 m. rugpjūčio 22 d. sprendimas Nr. VR-17.5-59, kuriais buvo panaikinti UAB „Metrail“ išrašyti atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai už 2013–2015 metus ir remiantis šiais sprendimais buvo priimtas nagrinėjamoje byloje ginčijamas atsakovo Sprendimas, įsiteisėjo Lietuvos vyriausiam administraciniam teismui priėmus 2021 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2855-624/2021, 2021 m. gruodžio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2127-502/2021 bei 2021 m. gegužės 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1724-520/2021 ir 2022 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1239-502/2022. Pabrėžtina, kad visose šiose bylose VšĮ „PTO“ dalyvavo kaip trečiasis suinteresuotas asmuo, be to, nurodytose bylose kaip tretieji suinteresuoti asmenys dalyvavo ir dalis šios bylos trečiųjų suinteresuotų asmenų. Tiek pareiškėjas, tiek gamintojai ir importuotojai turėjo galimybę dalyvauti teismine tvarka ginčijant minėtus Vilniaus RAAD sprendimus dėl atlikto UAB „Metrail“ patikrinimo ir realizuoti savo teisę į galbūt pažeistų teisių ir (ar) teisėtų interesų gynybą. Atsižvelgiant į tai, atmestini pareiškėjo argumentai, kad Vilniaus RAAD, atlikdamas UAB „Metrail“ patikrinimą, apie jį neinformavo ir nesudarė galimybės nei pareiškėjui, nei gamintojams ir importuotojams jame dalyvauti bei siekti savo teisių gynybos. Atitinkamai atmestini ir dalies trečiųjų suinteresuotų asmenų šioje byloje nurodyti argumentai, kad gamintojai ir importuotojai nebuvo įtraukti bei nedalyvavo ginčijamo Sprendimo priėmimo procedūros metu. Nagrinėjamu atveju atsakovui priėmus ginčo Sprendimą dėl patvirtinimų pripažinimo negaliojančiais, apie tai gamintojai ir importuotojai, kuriems šie patvirtinimai buvo išrašyti, informuoti Apraše nustatyta tvarka Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. (38-19)-VR-1.7-9547 ir 2017 m. gruodžio 21 d. raštu Nr. (38-19)-VR-1.7-9629, be to, jie buvo įtraukti į šią bylą, taigi turėjo galimybę realizuoti savo teisę į galbūt pažeistų teisių ir (ar) teisėtų interesų teisminę gynybą. Kartu pabrėžtina, kad dėl gamintojų ir importuotojų akcentuojamos pareigos Sprendimu panaikinus jiems išrašytus patvirtinimus sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis jų atžvilgiu atliekami atskiri patikrinimai ir priimami savarankiški sprendimai, kuriuos jie turi teisę skųsti teismine tvarka, o iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, jog dalis gamintojų ir importuotojų šią savo teisę jau yra realizavę.

125.       Vis dėlto, nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2855-624/2021 Vilniaus RAAD 2015 m. gegužės 12 d. sprendimas Nr. VR-17.5-35 „Dėl patikrinimo akto patvirtinimo“, kuriuo grindžiamas šioje byloje ginčijamas atsakovo Sprendimas, buvo iš dalies pakeistas, paliekant galioti UAB „Metrail“ inter alia šios bylos pareiškėjui VšĮ „PTO“ už 2013 metus išrašytų metalinių pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų (2013 m. spalio 5 d. Nr. 1314VI0005-4994-5513; 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 1314VI0013-4994-5513; 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 13I4VI0014-4994-5513; 2013 m. gruodžio 4 d. Nr. 1314VI0016-4994-5513; 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0019-4994-5513; 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0022-4994-5513; 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0023-4994-5513) dalis už 3,1592 proc. juose nurodyto atliekų kiekio. Taigi atitinkamai šia dalimi (už 3,1592 proc. atliekų kiekio) nebuvo teisinio pagrindo ginčijamu Sprendimu pripažinti neteisėtais ir panaikinti remiantis nurodytais įrodančiais dokumentais VšĮ „PTO“ gamintojams ir importuotojams išrašytus patvirtinimus, kurių duomenys detaliai nurodyti Aplinkos apsaugos departamento 2018 m. gruodžio 20 d. patikrinimo akto Nr. ATKS-41 priede Nr. 1 (su šio procesinio sprendimo 120 punkte nurodytais patikslinimais), todėl ši atsakovo Sprendimo dalis taip pat naikintina kaip nepagrįsta.

126.       Pasisakydama dėl ginčijamo Sprendimo dalies, kuria neteisėtais buvo pripažinti ir panaikinti VšĮ „PTO gamintojams ir importuotojams išduoti patvirtinimai dėl 108,908 t popieriaus ir kartono atliekų kiekio sutvarkymo už 2016 metus, išrašyti UAB „Sauduva“ 2017 m. sausio 30 d. pareiškėjui išduoto įrodančio dokumento Nr. 1615SI0001-4378-5513 pagrindu, išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-1769-525/2020 matyti, jog Šiaulių RAAD 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo, kuriuo nurodytas įrodantis dokumentas Nr. 1615SI0001-4378-5513 dėl 108,908 t popieriaus ir kartono atliekų pripažintas išrašytu neteisėtai ir panaikintas, nebuvo apskųstas teismine tvarka, o UAB „Sauduva“ su padarytais pažeidimais sutiko, t. y. minėtas sprendimas taip pat yra įsiteisėjęs. Nors šiuo aspektu pareiškėjas teigia, kad atsakovas, gavęs informaciją iš Šiaulių RAAD apie UAB „Sauduva“ neteisėtai pareiškėjui išrašytus įrodančius dokumentus, be teisinio pagrindo išplėtė neplaninio patikrinimo apimtį, išplėstinė teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju ginčo Patikrinimo akte aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog buvo atliekamas neplaninis teminis patikrinimas dėl VšĮ „PTO“ išrašytų patvirtinimų gamintojams ir (ar) importuotojams, t. y. atliekant patikrinimą nebuvo apsiribota tik UAB „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų pagrindu išrašytais patvirtinimais.

127.       Kita vertus, nagrinėjamu atveju nustačius, jog neteisėtai buvo išrašyta ir atitinkamai panaikinta tik dalis UAB „Sauduva“ pareiškėjui išduoto įrodančio dokumento Nr. 1615SI0001-4378-551, atsakovas nepagrįstai šio dokumento pagrindu VšĮ „PTO“ gamintojams ir importuotojams išrašytus patvirtinimus pripažino neteisėtais ir panaikino eiliškumo tvarka. Šiame kontekste pabrėžtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką tais atvejais, kai konstatuojama, jog dalis atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išduoti teisėtai, naikinant neteisėtai išduotus dokumentus eiliškumo tvarka, t. y. pirmiausia panaikinant vėliausiai išduotus dokumentus, gamintojai ir (ar) importuotojai, kuriems dokumentai išrašyti vėliau, atsiduria nelygiavertėje padėtyje, lyginant su gamintojais ir (ar) importuotojais, kuriems dokumentai išrašyti anksčiau, nesant tam jokio objektyvaus pagrindo. Todėl nesant galimybės nustatyti, kurių gamintojų ir (ar) importuotojų atliekos konkrečiu atveju turėtų būti laikomos sutvarkytomis tinkamai, paliekant galioti už tokias atliekas išrašytus jų sutvarkymą įrodančius dokumentus, turi būti vadovaujamasi proporcingumo taisykle (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2855-624/2021). Atitinkamai šioje byloje nustačius, kad UAB „Sauduva“ 2017 m. sausio 30 d. pareiškėjui išduotas įrodantis dokumentas Nr. 1615SI0001-4378-5513 buvo panaikintas tik iš dalies, t. y. dėl 64,0635 proc. viso šiame dokumente nurodyto atliekų kiekio, ta pačia procentine dalimi pripažintini neteisėtais ir naikinti visi jo pagrindu VšĮ „PTO“ gamintojams ir importuotojams išrašyti patvirtinimai. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad iš UAB „Sauduva“ 2017 m. sausio 30 d. įrodančio dokumento Nr. 1615SI0001-4378-5513 pagrindu VšĮ „PTO“ gamintojams ir importuotojams išrašytų keturių patvirtinimų ginčijamu Sprendimu du patvirtinimai (Nr. 1615VI0001-5513-9012 ir Nr. 1615VI0001-5513-4951) buvo panaikinti visa apimtimi ir vienas patvirtinimas (Nr. 1615VI0001-5513-4677) panaikintas iš dalies (už mažesnį nei 64,0635 proc. viso jame nurodyto atliekų kiekio), o ketvirtas patvirtinimas (Nr. 1615VI0001-5513-4429) buvo paliktas galioti visa apimtimi. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes ir įvertinusi tai, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas tik dėl atsakovo Sprendimo panaikinti gamintojams ir importuotojams išrašytus konkrečius patvirtinimus (jų dalis) teisėtumo ir pagrįstumo, išplėstinė teisėjų kolegija nepasisako dėl Sprendimu nepanaikinto patvirtinimo Nr. 1615VI0001-5513-4429 ir nepanaikintos patvirtinimo Nr. 1615VI0001-5513-4677 dalies. Tačiau minėtos aplinkybės sudaro pagrindą atitinkamai pakeisti ginčijamo Sprendimo dalį dėl patvirtinimų Nr. 1615VI0001-5513-9012 ir Nr. 1615VI0001-5513-4951, sumažinant atliekų kiekį, už kurį šie patvirtinimai yra naikintini, ir nurodant, kad jie pripažįstami išrašytais neteisėtai bei panaikinami ne už visą juose nurodytą atliekų kiekį, bet tik iš dalies (už 64,0635 proc. šiuose patvirtinimuose nurodyto atliekų kiekio), t. y. patvirtinimas Nr. 1615VI0001-5513-4951 pripažįstamas išrašytu neteisėtai ir panaikinamas už 31,032 t, o patvirtinimas Nr. 1615VI0001-5513-9012 – už 21,005 t.

128.       Byloje pareiškėjas ir tretieji suinteresuoti asmenys taip pat kelia klausimą dėl jų kaltės nebuvimo ir ginčijamu Sprendimu taikytos priemonės (patvirtinimų panaikinimo) proporcingumo. Pasisakydama dėl šių argumentų, išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ginčui aktualų teisinį reguliavimą patvirtinimų galiojimas buvo siejamas su gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų galiojimu, todėl pastarųjų pripažinimas išrašytais neteisėtai ir panaikinimas sudaro pakankamą pagrindą remiantis tokiais dokumentais išrašytus patvirtinimus taip pat pripažinti išrašytais neteisėtai ir panaikinti, nereikalaujant papildomai nustatyti gamintojų ir (ar) importuotojų arba jų licencijuotos organizacijos kaltę. Dėl argumentų, kad pirmosios instancijos teismas nevertino taikytų poveikio priemonių proporcingumo, t. y. gamintojams ir (ar) importuotojams galbūt kilsiančios pareigos mokėti mokestį už aplinkos teršimą, išplėstinė teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šioje byloje nesprendžiamas gamintojų ir (ar) importuotojų apmokestinimo mokesčiu už aplinkos teršimą klausimas, o vertinamas Sprendimo, kuriuo patvirtinus Patikrinimo aktą atitinkami VšĮ „PTO“ išrašyti patvirtinimai (jų dalys) apie metalinių pakuočių bei popieriaus ir kartono pakuočių atliekų sutvarkymą buvo pripažinti išduotais neteisėtai ir negaliojančiais, teisėtumas bei pagrįstumas. Nors minėti patvirtinimai yra reikšmingi gamintojams ir (ar) importuotojams siekiant pasinaudoti mokesčio už aplinkos teršimą lengvata (MUATĮ 6 str. 4 d.), Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. balandžio 3 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-6-822/2019, be kita ko, pažymėjo, jog būtent tinkamas atliekų sutvarkymas (Vyriausybės nustatytų užduočių įvykdymas) lemia mokesčio už aplinkos teršimą lengvatos taikymą, ir, remdamasis aplinkos ministerijos atstovės paaiškinimais, nurodė, kad būtent sprendžiant dėl gamintojų ir (ar) importuotojų apmokestinimo mokesčiu už aplinkos teršimą yra analizuojama visa turima informacija ir vertinama, ar gamintojai ir (ar) importuotojai gali įrodyti (pagrįsti), kad atitinkamas kiekis atliekų buvo realiai (faktiškai) sutvarkytas. Taigi tokiose bylose ir turėtų būti sprendžiama dėl mokesčio už aplinkos teršimą lengvatos gamintojams ir (ar) importuotojams (ne)taikymo proporcingumo, o nagrinėjamoje byloje tokio pobūdžio argumentai nevertintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2855-624/2021, 2021 m. gruodžio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2127-502/2021).

Dėl procesinės bylos baigties

129.       Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai taikė teisės normas ir vertino byloje nustatytas aplinkybes, todėl egzistuoja pagrindas atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 5 d. sprendimą ir pareiškėjo VšĮ „PTO“ skundą tenkinti iš dalies:

129.1.                      Panaikinti Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį dėl patvirtinimų, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti ne UAB „Metrail“ išduotų ir negaliojančiais pripažintų dokumentų pagrindu (kaip nurodyta Aplinkos apsaugos departamento 2018 m. gruodžio 20 d. patikrinimo akto Nr. ATKS-41 priede Nr. 5);

129.2.                      Panaikinti Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti UAB „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų 2013 m. spalio 5 d. Nr. 1314VI0005-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 1314VI0013-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 13I4VI0014-4994-5513, 2013 m. gruodžio 4 d. Nr. 1314VI0016-4994-5513, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0019-4994-5513, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0022-4994-5513 ir 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0023-4994-5513 pagrindu (kaip išvardyta Aplinkos apsaugos departamento 2018 m. gruodžio 20 d. patikrinimo akto Nr. ATKS-41 priede Nr. 1 su šio procesinio sprendimo 120 punkte nurodytais patikslinimais);

129.3.                      Pakeisti Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį dėl panaikinto UAB „Sauduva“ 2017 m. sausio 30 d. įrodančio dokumento Nr. 1615SI0001-4378-5513 pagrindu VšĮ „PTO“ gamintojams ir importuotojams išrašytų patvirtinimų Nr. 1615VI0001-5513-9012 ir Nr. 1615VI0001-5513-4951, nurodant, kad jie pripažįstami išrašytais neteisėtai ir panaikinami iš dalies – už 64,0635 proc. šiuose patvirtinimuose nurodyto atliekų kiekio, t. y. patvirtinimas Nr. 1615VI0001-5513-4951 pripažįstamas išrašytu neteisėtai ir panaikinamas už 31,032 t, o patvirtinimas Nr. 1615VI0001-5513-9012 – už 21,005 t;

129.4.                      Likusią Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį palikti nepakeistą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

130.       Tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Getz Lithuania“, UAB „Medaus pirkliai“, UAB „Tikkurila“, UAB „Vainekta“, UAB „Balmerk Lithuania“ (ankstesnis pavadinimas – UAB „Mediato“), Lietuvos ir Prancūzijos UAB „Eurolinen“, UAB „Jungent Lietuva“, UAB „Medžista“, UAB „Justona“, UAB „Topplastas“, UAB „Švyturys-Utenos alus“, UAB „Rimi Lietuva“, UAB „Rivona“, UAB „Biovela“ (teisių ir pareigų perėmėjas – UAB „Biovela-Utenos mėsa“), UAB „Orkla Foods Lietuva“, UAB „Utenos mėsa“ (dabartinis pavadinimas – UAB „Biovela-Utenos mėsa“), UAB „Norfos mažmena“, UAB „Skuba“, UAB „Maisto pramonės logistikos grupė“, UAB „Selentė“ (teisių ir pareigų perėmėjas – UAB „Biovela-Utenos mėsa“), UAB „AD Baltic“, UAB „Paslaugų idėja“ ir AB „Vilniaus pergalė“ pateikė prašymus priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

131.       Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (ABTĮ 40 str. 3 d.). Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (ABTĮ 40 str. 5 d.). ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis nustato, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

132.       Nagrinėjamu atveju galutinis teismo procesinis sprendimas priimamas ne UAB „Švyturys-Utenos alus“, UAB „Rimi Lietuva“, UAB „Rivona“ ir UAB „Norfos mažmena“ naudai, todėl šie tretieji suinteresuoti asmenys neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). Kadangi galutinis teismo procesinis sprendimas iš dalies priimamas trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „Getz Lithuania“, UAB „Medaus pirkliai“, UAB „Tikkurila“, UAB „Vainekta“, UAB „Balmerk Lithuania“ (ankstesnis pavadinimas – UAB „Mediato“), Lietuvos ir Prancūzijos UAB „Eurolinen“, UAB „Jungent Lietuva“, UAB „Medžista“, UAB „Justona“, UAB „Topplastas“, UAB „Biovela“ (teisių ir pareigų perėmėjas – UAB „Biovela-Utenos mėsa“), UAB „Orkla Foods Lietuva“, UAB „Utenos mėsa“ (dabartinis pavadinimas – UAB „Biovela-Utenos mėsa“), UAB „Skuba“, UAB „Maisto pramonės logistikos grupė“, UAB „Selentė“ (teisių ir pareigų perėmėjas – UAB „Biovela-Utenos mėsa“), UAB „AD Baltic“, UAB „Paslaugų idėja“ ir AB „Vilniaus pergalė“ naudai (panaikinus atsakovo Sprendimo dalį dėl ne UAB „Metrail“ išduotų ir negaliojančiais pripažintų dokumentų pagrindu gamintojams ir importuotojams išrašytų patvirtinimų ir (ar) dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti UAB „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų 2013 m. spalio 5 d. Nr. 1314VI0005-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 1314VI0013-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 13I4VI0014-4994-5513, 2013 m. gruodžio 4 d. Nr. 1314VI0016-4994-5513, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0019-4994-5513, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0022-4994-5513 ir 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0023-4994-5513 pagrindu), jie įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, atlyginimą. Tačiau tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Justona“, UAB „Topplastas“ ir UAB „Paslaugų idėja“ iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo, o UAB „AD Baltic“ pateiktoje darbų ataskaitoje nurodyta, kad atstovavimo paslaugos suteiktos byloje dėl mokesčio už aplinkos teršimą, ir nėra aišku, kurios konkrečiai paslaugos suteiktos būtent šioje byloje, be to, nepateikti patirtų išlaidų apmokėjimą patvirtinantys dokumentai, todėl šių trečiųjų suinteresuotų asmenų prašymai priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkinami (ABTĮ 41 str. 1 d.).

133.       Sprendžiant klausimą dėl tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB „Getz Lithuania“, UAB „Medaus pirkliai“, UAB „Tikkurila“, UAB „Vainekta“, UAB „Balmerk Lithuania“ (ankstesnis pavadinimas – UAB „Mediato“), Lietuvos ir Prancūzijos UAB „Eurolinen“, UAB „Jungent Lietuva“, UAB „Medžista“, UAB „Biovela“ (teisių ir pareigų perėmėjas – UAB „Biovela-Utenos mėsa“), UAB „Orkla Foods Lietuva“, UAB „Utenos mėsa“ (dabartinis pavadinimas – UAB „Biovela-Utenos mėsa“), UAB „Skuba“, UAB „Maisto pramonės logistikos grupė“, UAB „Selentė“ (teisių ir pareigų perėmėjas – UAB „Biovela-Utenos mėsa“) ir AB „Vilniaus pergalė“ priteistinų advokatų atstovavimo išlaidų dydžio, pažymėtina, kad šių išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.).

134.       CPK 98 straipsnio l dalyje reglamentuojama, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – ir Rekomendacijos). Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad asmuo turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas.

135.       Pažymėtina, kad priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012; kt.). Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015; kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. birželio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. P858-104/2014 atkreipė dėmesį į tai, kad ekonomiškumo principas suponuoja byloje dalyvaujančių asmenų pareigą procesinius veiksmus atlikti racionaliai, taupyti savo ir kitų proceso dalyvių lėšas.

136.       Akcentuotina ir tai, kad ABTĮ 40 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Proceso šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

137.       Pagal Rekomendacijų 7 punktą, priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių). Už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio (Rekomendacijų 5 p.). Teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis; minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda (Rekomendacijų 9 p.).

138.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog susitikimas su klientu, teismų praktikos analizė, teisinės konsultacijos, teisinės pozicijos formavimas, teismo sprendimo gavimas gali būti sudėtine skundo ar kito procesinio dokumento parengimo paslaugos dalimi, todėl ir patirtos išlaidos už minėtas paslaugas gali būti traktuojamos kaip išlaidos už vieną teisinę paslaugą – dokumento parengimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-239-575/2022 ir joje cituotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat nuosekliai laikosi pozicijos, jog tais atvejais, kai skundas yra patenkinamas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-842-492/2015; 2017 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1282-442/2017; kt.).

139.       Sprendžiant dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „Getz Lithuania“, UAB „Medaus pirkliai“, UAB „Tikkurila“ ir UAB „Vainekta“ prašymų priteisti atstovavimo išlaidas, patirtas už advokato suteiktą teisinę pagalbą, visų pirma, pažymėtina, kad prašymuose dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo detalizuotos su atsiliepimų į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui ir atsakovo apeliacinį skundą parengimu susijusios paslaugos – bylos medžiagos ir situacijos analizė bei konsultacijos – vertintinos kaip išlaidos už vieną teisinę paslaugą – atsiliepimo parengimą. Nors minėtų trečiųjų suinteresuotų asmenų prašomos priteisti išlaidos už pirmosios instancijos teismui pateiktų atsiliepimų į pareiškėjo skundą parengimą, taip pat atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą neviršija maksimalių už šiuos dokumentus rekomenduojamų priteisti dydžių (Rekomendacijų 7, 8.2 ir 8.11 p.), kaip minėta, nagrinėjamu atveju galutinis teismo procesinis sprendimas jų naudai priimamas tik iš dalies. Be to, pabrėžtina, kad visiems šiems tretiesiems suinteresuotiems asmenims tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijų teismuose atstovavo tos pačios advokatų profesinės bendrijos advokatai ir advokatų padėjėjai, atitinkamai jų pateiktų atsiliepimų į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui turinys iš esmės sutampa, o apeliacinės instancijos teismui jie pateikė bendrą atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą. Atsižvelgusi į tai ir įvertinusi kiekvieno iš nurodytų trečiųjų suinteresuotų asmenų naudai patenkintų reikalavimų dalį, išplėstinė teisėjų kolegija sprendžia, kad tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB „Getz Lithuania“, UAB „Medaus pirkliai“, UAB „Tikkurila“ ir UAB „Vainekta“ už atsiliepimų į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui ir apeliacinį skundą parengimą iš viso priteistina iš atsakovo po 100 Eur. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo posėdžiai 2019 m. sausio 16 d., 2019 m. vasario 6 d., 2019 m. vasario 28 d., 2019 m. balandžio 17 d. ir 2019 m. gegužės 9 d. iš viso truko 7 val. 5 min. Todėl, vadovaujantis Rekomendacijų 5, 7 ir 8.19 punktais ir atsižvelgus į tai, kad galutinis teismo procesinis sprendimas trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „Getz Lithuania“, UAB „Medaus pirkliai“, UAB „Tikkurila“ ir UAB „Vainekta“ naudai priimamas tik iš dalies, už pasiruošimą ir atstovavimą šiuose teismo posėdžiuose jiems iš atsakovo priteistina po 20 Eur. Kadangi UAB „Getz Lithuania“, UAB „Medaus pirkliai“ ir UAB „Tikkurila“ atskirieji skundai dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjo VšĮ „PTO“ prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 20 d. nutartimi buvo atmesti, taip pat UAB „Vainekta“ prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones netenkintas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 12 d. nutartimi, o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartimi atmestas atskirasis skundas dėl šios nutarties, už nurodytų dokumentų parengimą patirtos išlaidos taip pat nelaikytinos būtinomis ir pagrįstomis, todėl nepriteistinos. Nors tretieji suinteresuoti asmenys buvo pateikę prašymus sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartimi bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas kitu pagrindu, todėl nepriteistinos ir šios išlaidos. UAB „Tikkurila“ taip pat patyrė išlaidas dėl prašymo prijungti prie bylos papildomus įrodymus parengimo pirmosios instancijos teismui, už jo parengimą prašomos priteisti išlaidos neviršija maksimalaus rekomenduojamo priteisti dydžio (Rekomendacijų 7 ir 8.16 p.), todėl, atsižvelgus į UAB „Tikkurila“ naudai patenkintų reikalavimų dalį, už šio dokumento parengimą UAB „Tikkurila“ iš atsakovo priteistina 10 Eur. Išlaidų už kitas prašymuose dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nurodytas paslaugas – pretenzijų VšĮ „PTO“ ir raštų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos bei kitų ne šios bylos procesinių dokumentų rengimą, taip pat atstovavimą įvairiuose su nagrinėjamos bylos procesu nesusijusiuose susitikimuose (pvz., Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų susitikime, santykiuose su Lietuvos pramoninkų konfederacija ir pan.) – susidarymą lėmė pačių trečiųjų suinteresuotų asmenų pasirinktas elgesys, todėl įvertinus priežastis, dėl kurių jos susidarė, šios išlaidos nelaikytinos būtinomis ir pagrįstomis, taigi nepriteistinos iš atsakovo. Kita vertus, tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Getz Lithuania“, UAB „Medaus pirkliai“, UAB „Tikkurila“ ir UAB „Vainekta“ galėjo patirti atstovavimo išlaidas dėl dalyvavimo vykusiose derybose dėl taikos sutarties sudarymo su nagrinėjama byla susijusiam ginčui išspręsti, todėl, atsižvelgdama į šios bylos apimtį ir sudėtingumą bei vadovaudamasi pagal Rekomendacijų 7 ir 8.19 punktus apskaičiuotais rekomenduojamų priteisti užmokesčio už advokato teisines paslaugas dydžiais, įvertinusi minėtų trečiųjų suinteresuotų asmenų naudai patenkintų reikalavimų dalį, išplėstinė teisėjų kolegija sprendžia, kad jiems iš atsakovo taip pat priteistina po 20 Eur šioms išlaidoms atlyginti. 

140.       Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Biovela“ (teisių ir pareigų perėmėjas – UAB „Biovela-Utenos mėsa“) prašymuose dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodo, kad pirmosios instancijos teisme iš viso patyrė 529,98 Eur atstovavimo išlaidas už komunikaciją su klientu ir atsiliepimo į pareiškėjo skundą parengimą, derybas dėl taikos, prašymo dėl teismo posėdžio atidėjimo parengimą ir atstovavimą 2019 m. gegužės 9 d. teismo posėdyje, o apeliacinės instancijos teisme – 237,43 Eur atstovavimo išlaidas už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą. Nurodytos išlaidos neviršija maksimalių už tokias paslaugas rekomenduojamų priteisti dydžių (Rekomendacijų 7, 8.2, 8.11, 8.16 ir 8.19 p.). Tačiau iš bylos medžiagos nustatyta, kad UAB „Biovela“ ir dešimčiai kitų trečiųjų suinteresuotų asmenų šioje byloje atstovavo tos pačios advokatų kontoros advokatai ir (ar) advokatų padėjėjai, UAB „Biovela“ atsiliepime į pareiškėjo skundą jokie savarankiški argumentai nedėstomi ir tiesiog prašoma remtis tų pačių atstovų atstovaujamo trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Rimi Lietuva“ atsiliepime išdėstytais argumentais, o atsiliepimas į apeliacinį skundą UAB „Biovela“ vardu buvo pateiktas bendrai kartu su kitais dešimčia trečiųjų suinteresuotų asmenų, kurie taip pat prašo priteisti jiems bylinėjimosi išlaidas už pastarojo dokumento parengimą. Atsižvelgusi į tai ir įvertinusi UAB „Biovela“ naudai patenkintų reikalavimų dalį, išplėstinė teisėjų kolegija sprendžia, kad jo teisių ir pareigų perėmėjui UAB „Biovela-Utenos mėsa“ už atsiliepimo į pareiškėjo skundą parengimą ir atstovavimą 2019 m. gegužės 9 d. pirmosios instancijos teismo posėdyje, taip pat dėl dalyvavimo vykusiose derybose dėl taikos sutarties sudarymo su nagrinėjama byla susijusiam ginčui išspręsti iš atsakovo priteistina 70 Eur, o už atsiliepimą į apeliacinį skundą – 20 Eur.

141.       Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Utenos mėsa“ (dabartinis pavadinimas – UAB „Biovela-Utenos mėsa“) prašymuose dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodo, kad pirmosios instancijos teisme iš viso patyrė 640,66 Eur atstovavimo išlaidas už komunikaciją su klientu, įrodymų rinkimą ir atsiliepimo į pareiškėjo skundą parengimą, taip pat pasiruošimą ir atstovavimą 2019 m. balandžio 17 d. teismo posėdyje, o apeliacinės instancijos teisme – 117,78 Eur atstovavimo išlaidas už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą. Komunikacija su klientu ir įrodymų rinkimas vertintini kaip sudėtinė teisinės paslaugos – atsiliepimo į pareiškėjo skundą parengimo – dalis, todėl priteistinos kartu. Nors nurodytos išlaidos neviršija maksimalių už tokias paslaugas rekomenduojamų priteisti dydžių (Rekomendacijų 7, 8.2, 8.11 ir 8.19 p.), iš bylos medžiagos nustatyta, kad UAB „Utenos mėsa“ ir dešimčiai kitų trečiųjų suinteresuotų asmenų šioje byloje atstovavo tos pačios advokatų kontoros advokatai ir (ar) advokatų padėjėjai, UAB „Utenos mėsa“ atsiliepime į pareiškėjo skundą jokie savarankiški argumentai nedėstomi ir tiesiog prašoma remtis tų pačių atstovų atstovaujamo trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Rimi Lietuva“ atsiliepime išdėstytais argumentais, o atsiliepimas į apeliacinį skundą UAB „Utenos mėsa“ vardu buvo pateiktas bendrai kartu su kitais dešimčia trečiųjų suinteresuotų asmenų, kurie taip pat prašo priteisti jiems bylinėjimosi išlaidas už pastarojo dokumento parengimą. Atsižvelgusi į tai ir įvertinusi UAB „Utenos mėsa“ naudai patenkintų reikalavimų dalį, išplėstinė teisėjų kolegija sprendžia, kad jam už atsiliepimo į pareiškėjo skundą parengimą ir atstovavimą 2019 m. balandžio 17 d. pirmosios instancijos teismo posėdyje iš atsakovo priteistina 50 Eur, o už atsiliepimą į apeliacinį skundą – 20 Eur.

142.       Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Selentė“ (teisių ir pareigų perėmėjas – UAB „Biovela-Utenos mėsa“) prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodo, kad pirmosios instancijos teisme iš viso patyrė 1 384,85 Eur atstovavimo išlaidas už atsiliepimo į pareiškėjo skundą ir nuomonės dėl bylos sustabdymo parengimą. Už nurodytų dokumentų parengimą patirtos išlaidos neviršija maksimalių už tokius dokumentus rekomenduojamų priteisti dydžių (Rekomendacijų 7, 8.2 ir 8.17 p.). Tačiau iš bylos medžiagos nustatyta, kad UAB „Selentė“ ir dešimčiai kitų trečiųjų suinteresuotų asmenų šioje byloje atstovavo tos pačios advokatų kontoros advokatai ir (ar) advokatų padėjėjai, UAB „Selentė“ atsiliepime į pareiškėjo skundą jokie savarankiški argumentai nedėstomi ir tiesiog prašoma remtis tų pačių atstovų atstovaujamo trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Rimi Lietuva“ atsiliepime išdėstytais argumentais. Atsižvelgusi į tai ir įvertinusi UAB „Selentė“ naudai patenkintų reikalavimų dalį, išplėstinė teisėjų kolegija sprendžia, kad jo teisių ir pareigų perėmėjui UAB „Biovela-Utenos mėsa“ iš atsakovo priteistina 40 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

143.       Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Orkla Foods Lietuva“ prašymuose dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodo, kad pirmosios instancijos teisme iš viso patyrė 3 060,10 Eur atstovavimo išlaidas už bylos medžiagos analizę, konsultavimą, komunikaciją su klientu ir atsiliepimo į pareiškėjo skundą parengimą, derybas dėl taikos, prašymo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą rengimą, o apeliacinės instancijos teisme – 971,68 Eur atstovavimo išlaidas už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą. Kaip minėta, bylos medžiagos analizė, konsultacijos ir komunikavimas su klientu vertintinos kaip išlaidos už vieną teisinę paslaugą, šiuo atveju – atsiliepimo į pareiškėjo skundą parengimą, todėl priteistinos kartu. Prašyme dėl pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodytos atstovavimo išlaidos už atsiliepimo į pareiškėjo skundą parengimą neviršija maksimalaus už tokį dokumentą rekomenduojamo priteisti dydžio (Rekomendacijų 7 ir 8.2 p.). Tačiau iš bylos medžiagos nustatyta, kad UAB „Orkla Foods Lietuva“ ir dešimčiai kitų trečiųjų suinteresuotų asmenų šioje byloje atstovavo tos pačios advokatų kontoros advokatai ir (ar) advokatų padėjėjai, UAB „Orkla Foods Lietuva“ atsiliepime į pareiškėjo skundą jokie savarankiški argumentai nedėstomi ir tiesiog prašoma remtis tų pačių atstovų atstovaujamo trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Rimi Lietuva“ atsiliepime išdėstytais argumentais. Atsižvelgusi į tai ir įvertinusi UAB „Orkla Foods Lietuva“ naudai patenkintų reikalavimų dalį, išplėstinė teisėjų kolegija sprendžia, kad jam už atsiliepimo į pareiškėjo skundą parengimą iš atsakovo priteistina 40 Eur. Kadangi byloje nebuvo tenkintas prašymas kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, už šio prašymo parengimą patirtos išlaidos nelaikytinos būtinomis ir pagrįstomis, todėl nepriteistinos iš atsakovo. Nagrinėjamoje byloje UAB „Orkla Foods Lietuva“ galėjo patirti atstovavimo išlaidas dėl dalyvavimo vykusiose derybose dėl taikos sutarties sudarymo su nagrinėjama byla susijusiam ginčui išspręsti, todėl, įvertinus bylos apimtį ir sudėtingumą bei vadovaujantis pagal Rekomendacijų 7 ir 8.19 punktus apskaičiuotais rekomenduojamų priteisti užmokesčio už tokias advokato teisines paslaugas dydžiais, taip pat atsižvelgus į UAB „Orkla Foods Lietuva“ naudai patenkintų reikalavimų dalį, jam iš atsakovo priteistina 20 Eur šioms išlaidoms atlyginti. Prašyme dėl apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodyta suma už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą neviršija maksimalaus už tokį dokumentą rekomenduojamo priteisti dydžio (Rekomendacijų 7 ir 8.11 p.). Tačiau iš bylos medžiagos nustatyta, kad UAB „Orkla Foods Lietuva“ vardu buvo pateiktas bendras atsiliepimas į apeliacinį skundą kartu su kitais dešimčia trečiųjų suinteresuotų asmenų, kuriems atstovavo tos pačios advokatų kontoros advokatai, ir kiti tretieji suinteresuoti asmenys taip pat prašo priteisti jiems bylinėjimosi išlaidas už šio dokumento parengimą. Atsižvelgusi į tai ir įvertinusi UAB „Orkla Foods Lietuva“ naudai patenkintų reikalavimų dalį, išplėstinė teisėjų kolegija sprendžia, kad jam už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą iš atsakovo priteistina 20 Eur.

144.       Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Vilniaus pergalė“ prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodo, kad pirmosios instancijos teisme iš viso patyrė 464,70 Eur atstovavimo išlaidas už prašymo dėl prieigos prie elektroninės bylos kortelės ir atsiliepimo į pareiškėjo skundą parengimą. Už nurodytų dokumentų parengimą patirtos išlaidos neviršija maksimalių už tokius dokumentus rekomenduojamų priteisti dydžių (Rekomendacijų 7, 8.2 ir 8.17 p.), todėl, įvertinus AB „Vilniaus pergalė“ naudai patenkintų reikalavimų dalį, jam iš atsakovo priteistina 200 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

145.       Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Maisto pramonės logistikos grupė“ prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodo, kad pirmosios instancijos teisme iš viso patyrė 836,24 Eur atstovavimo išlaidas už atsiliepimo į pareiškėjo skundą ir nuomonės dėl bylos sustabdymo bei prašymo dėl teismo posėdžio atidėjimo parengimą. Už nurodytų dokumentų parengimą patirtos išlaidos neviršija maksimalių už tokius dokumentus rekomenduojamų priteisti dydžių (Rekomendacijų 7, 8.2, 8.16 ir 8.17 p.). Tačiau iš bylos medžiagos nustatyta, kad UAB „Maisto pramonės logistikos grupė“ ir dešimčiai kitų trečiųjų suinteresuotų asmenų šioje byloje atstovavo tos pačios advokatų kontoros advokatai ir (ar) advokatų padėjėjai, UAB „Maisto pramonės logistikos grupė“ atsiliepime į pareiškėjo skundą jokie savarankiški argumentai nedėstomi ir tiesiog prašoma remtis tų pačių atstovų atstovaujamo trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Rimi Lietuva“ atsiliepime išdėstytais argumentais. Atsižvelgusi į tai ir įvertinusi UAB „Maisto pramonės logistikos grupė“ naudai patenkintų reikalavimų dalį, išplėstinė teisėjų kolegija sprendžia, kad jam iš atsakovo priteistina 20 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

146.       Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Balmerk Lithuania“ (ankstesnis pavadinimas – UAB „Mediato“) prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodo, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 862,13 Eur atstovavimo išlaidas už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą. Nurodyta suma neviršija maksimalaus už tokį dokumentą rekomenduojamo priteisti dydžio (Rekomendacijų 7 ir 8.11 p.), todėl, įvertinus UAB „Balmerk Lithuania“ naudai patenkintų reikalavimų dalį, jam iš atsakovo priteistina 200 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

147.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos ir Prancūzijos UAB „Eurolinen“ prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodo, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 300 Eur atstovavimo išlaidas už susipažinimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir atsakovo apeliaciniu skundu bei atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Nurodyta suma neviršija maksimalaus už tokį dokumentą rekomenduojamo priteisti dydžio (Rekomendacijų 7 ir 8.11 p.), todėl, įvertinus Lietuvos ir Prancūzijos UAB „Eurolinen“ naudai patenkintų reikalavimų dalį, jam iš atsakovo priteistina 10 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

148.       Tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Jungent Lietuva“ ir UAB „Medžista“ prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodo, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė po 242 Eur atstovavimo išlaidas už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą. Nurodyta suma neviršija maksimalaus už tokį dokumentą rekomenduojamo priteisti dydžio (Rekomendacijų 7 ir 8.11 p.), todėl, įvertinus kiekvieno iš jų naudai patenkintų reikalavimų dalį, UAB „Medžista“ iš atsakovo priteistina 70 Eur, o UAB „Jungent Lietuva“ – 10 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

149.       Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Skuba“ prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodo, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 665,52 Eur atstovavimo išlaidas už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą. Nurodyta suma neviršija maksimalaus už tokį dokumentą rekomenduojamo priteisti dydžio (Rekomendacijų 7 ir 8.11 p.). Tačiau iš bylos medžiagos nustatyta, kad UAB „Skuba“ vardu buvo pateiktas bendras atsiliepimas į apeliacinį skundą kartu su kitais dešimčia trečiųjų suinteresuotų asmenų, kuriems visiems atstovavo tos pačios advokatų kontoros advokatai, ir kiti tretieji suinteresuoti asmenys taip pat prašo priteisti jiems bylinėjimosi išlaidas už šio dokumento parengimą. Atsižvelgusi į tai ir įvertinusi UAB „Skuba“ naudai patenkintų reikalavimų dalį, išplėstinė teisėjų kolegija sprendžia, kad jam iš atsakovo priteistina 20 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

150.       Atsižvelgiant į tai, kad ne visų trečiųjų suinteresuotų asmenų buveinės ir veiklos vietos yra žinomos, taip pat įvertinus itin didelį šios bylos proceso šalių skaičių ir tai, kad nagrinėjant bylą tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas susidūrė su kliūtimis siekiant įteikti procesinius dokumentus bylos proceso šalims, vadovaujantis proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais bei ABTĮ 72 straipsnio 3 dalimi ir Teisėjų tarybos 2013 m. lapkričio 8 d. nutarimu Nr. 13P-144-(7.1.2) patvirtinto Teismų pranešimų skelbimo specialiame interneto tinklalapyje tvarkos aprašo nuostatomis, bylos proceso šalims, kurios nėra prisijungusios prie Elektroninių paslaugų portalo (EPP) sistemos, ši teismo nutartis įteiktina viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 72 straipsnio 3 dalimi ir 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, išplėstinė teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 5 d. sprendimą pakeisti ir pareiškėjo viešosios įstaigos „Pakuočių tvarkymo organizacija“ skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (teisių ir pareigų perėmėjas – Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos) 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį dėl patvirtinimų, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti ne uždarosios akcinės bendrovės „Metrail“ išduotų ir negaliojančiais pripažintų dokumentų pagrindu.

Panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (teisių ir pareigų perėmėjas – Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos) 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti uždarosios akcinės bendrovės „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų 2013 m. spalio 5 d. Nr. 1314VI0005-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 1314VI0013-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 13I4VI0014-4994-5513, 2013 m. gruodžio 4 d. Nr. 1314VI0016-4994-5513, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0019-4994-5513, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0022-4994-5513 ir 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0023-4994-5513 pagrindu.

Pakeisti atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (teisių ir pareigų perėmėjas – Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos) 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį dėl panaikinto uždarosios akcinės bendrovės „Sauduva“ 2017 m. sausio 30 d. įrodančio dokumento Nr. 1615SI0001-4378-5513 pagrindu viešosios įstaigos „Pakuočių tvarkymo organizacija“ gamintojams ir importuotojams išrašytų patvirtinimų Nr. 1615VI0001-5513-9012 ir Nr. 1615VI0001-5513-4951, nurodant, kad jie pripažįstami išrašytais neteisėtai ir panaikinami iš dalies, t. y. už 64,0635 proc. šiuose patvirtinimuose nurodyto atliekų kiekio.

Likusią atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (teisių ir pareigų perėmėjas – Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos) 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį palikti nepakeistą.

Priteisti tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Getz Lithuania“, uždarajai akcinei bendrovei „Medaus pirkliai“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Vainekta“ iš atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (teisių ir pareigų perėmėjas – Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos) po 140 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose.

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Tikkurila“ iš atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (teisių ir pareigų perėmėjas – Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos) 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose.

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Biovela-Utenos mėsa“ (buvęs pavadinimas – uždaroji akcinė bendrovė „Utenos mėsa“; uždarosios akcinės bendrovės „Biovela“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Selentė“ teisių ir pareigų perėmėjas) iš atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (teisių ir pareigų perėmėjas – Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos) 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose.

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Orkla Foods Lietuva“ iš atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (teisių ir pareigų perėmėjas – Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos) 80 Eur (aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose.

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui akcinei bendrovei „Vilniaus pergalė“ iš atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (teisių ir pareigų perėmėjas – Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos) 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Maisto pramonės logistikos grupė“ iš atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (teisių ir pareigų perėmėjas – Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos) 20 Eur (dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Balmerk Lithuania“ (ankstesnis pavadinimas – uždaroji akcinė bendrovė „Mediato“) iš atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (teisių ir pareigų perėmėjas – Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos) 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos ir Prancūzijos uždarajai akcinei bendrovei „Eurolinen“ iš atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (teisių ir pareigų perėmėjas – Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos) 10 Eur (dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Medžista“ iš atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (teisių ir pareigų perėmėjas – Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos) 70 Eur (septyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Jungent Lietuva“ iš atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (teisių ir pareigų perėmėjas – Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos) 10 Eur (dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Skuba“ iš atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (teisių ir pareigų perėmėjas – Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos) 20 Eur (dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Apie šią teismo nutartį paskelbti specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Laimutis Alechnavičius

        Audrius Bakaveckas

        Ramūnas Gadliauskas

        Arūnas Sutkevičius

        Virginija Volskienė