Baudžiamoji byla Nr. 1S-220-876/2022

                                                                              Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10507-2019-8

                                                                              Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.5.19

 (S)

Kauno apygardos teismas

N u T A R T i S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 4 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio, Juditos Sungailaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gyčio Večersko,

nerengdama teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo E. A. (E. A.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. kovo 31 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Pirmajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2022 m. vasario 28 d. nutarimą Nr. 95-133 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.  

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       E. A. nuteistas:

1.1.                      Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį – 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

1.2.                      Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir vykdyta 2018 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

1.3.                       Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2014 m. spalio 21 d. nuosprendžiu ir 2016 m. gegužės 17 d. nutartimi, paskirta subendrinta bausmė – 1 metai 7 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su 2018 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metai 11 mėnesių laisvės atėmimo.

1.4.                      Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 4 d. nuosprendžiu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 641 straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 10 mėnesių laisvės atėmimo.

1.5.                      Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 18 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, subendrintos 2019 m. lapkričio 27 d. ir 2020 m. vasario 4 d. nuosprendžiais skirtos bausmės, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo.

2.       Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2019 m. rugsėjo 19 d., bausmės pabaiga – 2024 m. kovo 19 d. Neatlikta bausmės dalis 2022 m. vasario 28 d. –  2 metai 25 dienos.

3.       2022 m. vasario 28 d. Komisijos nutarimu Nr. 95-133 nutarta nuteistajam E. A. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą, tačiau Kauno apylinkės teismas 2022 m. kovo 31 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą atsisakė.

4.       Skunde aukštesnės instancijos teismui nuteistasis E. A. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą Nr. 95-133, kuriuo nutarta nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

4.1.                      Skunde nurodoma, kad pirmos instancijos teismas vertindamas nuteistąjį vertina jo praeitį, o tai jau gaunasi dvigubas baudimas. Visa nuteistojo praeitis, visi teistumai jau buvo įvertinti teismo jam skiriant bausmę, todėl vertinti jo praeitį sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą negalima. Reikia vertinti, ar pozityvus elgesys reiškia tik tapimą kaliniu, kuris gerai elgiasi, ar tikrus pasikeitimus. Pritaikius lygtinį paleidimą, sudaroma galimybė valstybės institucijoms „patikrinti“ asmenų elgesį laisvėje, tam tikrą laiką juos prižiūrint bei teikiant intensyvesnę socialinę pagalbą.

4.2.                      Skunde pažymima, kad nuteisto asmens lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra visiškas atleidimas nuo paskirtos bausmės, kadangi lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimai gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į pataisos įstaigą likusios laisvės atėmimo bausmės atlikimui. Į nuteistojo kriminalinio elgesio istoriją (jo įvykdytų nusikaltimų skaičių, pobūdį, pavojingumą, nuteistajam galimai būdingą nusikalstamo elgesio modelį) yra atsižvelgiama vertinant jo nusikalstamo elgesio riziką OASys metodika bei rengiant socialinio tyrimo išvadą. Informacija apie nuteistojo kriminalinio elgesio istoriją tiesiogiai prisideda prie galutinio nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įverčio ir yra įvertinama iki teismo proceso. Todėl sprendimus dėl lygtinio paleidimo priimantys teismai neturėtų pakartotinai atsižvelgti į asmens kriminalinio elgesio istoriją.

4.3.                      Skunde teigiama, kad lygtinį paleidimą skatina tarptautinės rekomendacijos, bausmių vykdymo ir Probacijos įstatymų nuostatos, daugelis baudžiamosios teisės specialistų, vis dėlto Lietuvos teismų praktikoje lygtinio paleidimo taikymas mažėja. Nagrinėjant lygtinio paleidimo bylas, teismuose neretai remiamasi itin skirtingais kriterijais, o kai kuriais atvejais tie patys kriterijai teismų yra interpretuojami nevienodai. Atsiradus palankesnėms galimybėms įvertinti lygtinio paleidimo siekiančių nuteistųjų nusikalstamo elgesio riziką, teismai remiasi kiek kitokiais nuteistąjį charakterizuojančiais kriterijais.

Nuteistojo E. A. skundas atmetamas

5.       BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinį paleidimą. Net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

6.       Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismo nutartis pagrįsta bei teisėta ir nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu.

7.       Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą, tačiau nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistasis gali būti paleistas lygtinai. Įvertinus E. A. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, teisėjų kolegijai nekyla. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse, 3 kartus skatintas, galiojančių nuobaudų neturi, bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, pataisos namuose dirba. Lygtinio paleidimo atveju turėtų galimybę įsidarbinti (yra gauta tai patvirtinanti pažyma), taip pat turi nuolatinę gyvenamąją vietą, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o ir jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, t. y., kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, galiojančių nuobaudų neturi, 3 kartus skatintas, dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, finansiniai įsipareigojimai dengiami, tačiau jis 6 kartus nesilaikė pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų, už ką 4 kartus baustas drausmine tvarka, egzistuoja tiek statiniai, tiek dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kurie nuteistojo elgesiui daro įtaką. Todėl teigiamų elgesio korekcijos požymių, pirmosios instancijos teismo vertinimu, nuteistojo lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje nepakako. Įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, šiai išvadai iš esmės pritaria ir teisėjų kolegija. Abejonių dėl pakankamos nuteistojo elgesio korekcijos kilo ir Komisijai, kuri nebuvo vieninga priimdama sprendimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Kaip matyti iš 2022 m. vasario 24 d. posėdžio protokolo Nr. 94-135, vienas iš keturių balsavusių komisijos narių pasisakė prieš lygtinio paleidimo taikymą nuteistajam.

8.       Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, nuteistajam E. A. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nuteistasis jau ilgą laiką atlieka laisvės atėmimo bausmę, tačiau jam vis dar nustatomas ne vienas kriminogeninės rizikos veiksnys – kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų); pirmas teistumas jauname amžiuje (iki 18 metų); būdingas teisės pažeidimų modelis; probacijos/bausmės vykdymo atidėjimo/lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas; bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pažeidimas; turi nestabilią darbo patirtį; turi mažą darbo patirtį; neturi darbinių įgūdžių; lėšų valdymo sunkumai; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; turi nerealistinius arba labai nekonkrečius tikslus; stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; kriminalinių nuostatų palaikymas; priežiūros/apribojimų pažeidimai; būdingos neigiamos nuostatos priežiūros ir apribojimų atžvilgiu; stokoja motyvacijos keisti savo nusikalstamą elgesį. Minėti kriminogeninės rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Bausmės atlikimo metu nuteistasis 6 kartus nesilaikė pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų, už ką 4 kartus baustas drausmine tvarka (paskutinį kartą baustas – 2021 m. sausio 15 d., paskutinį kartą įstaigos vidaus tvarkos nesilaikė – 2021 m. birželio 21 d., tačiau nuobauda nebuvo skirta), du kartus svarstytas drausmės komisijoje. Šiuo metu paskirtos nuobaudos nebegalioja, tačiau kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, bei parodo, kad nuteistasis nesistengia elgtis nepriekaištingai, taip pat, nemažina jam nustatomų kriminogeninių veiksnių skaičiaus.

9.       Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties argumentams, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad šis teistumas nuteistajam nėra pirmasis. Praeityje jis buvo kelis kartus teistas, jam būdingas nusikalstamo elgesio modelis. Laisvės atėmimo bausmę E. A. atlieka už kelias nusikalstamas veikas. Kaip matyti iš teisėjų kolegijai pateiktų duomenų, nuteistajam anksčiau skirtos bausmės teigiamo poveikio nuteistojo elgesiui neturėjo, jis ir toliau darė nusikaltimus, jo veiksmų pavojingumas didėjo, kas sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje. E. A. ankstesni teistumai, padarytų nusikaltimų pavojingumas bei įvykdymo aplinkybės buvo įvertintos skiriant jam bausmę. Skunde nuteistasis nurodė, kad ankstesni teistumai, padarytų nusikaltimų pavojingumas bei įvykdymo aplinkybės buvo įvertintos skiriant bausmę. Teisėjų kolegija sutinka su šiuo skundo argumentu, tačiau šios aplinkybės, taip pat, svarbios vertinant nuteistojo elgesį, leidžia įžvelgti pažangą, todėl jos yra svarbios tolimesniame nuteistojo vertinime.

10.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuteistasis nemato turintis kokių nors problemų, kurių išspręsti nesugebėtų jis pats, kaltę dėl savo situacijos verčia susiklosčiusioms aplinkybėms ir netinkamiems draugams. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios nuteistojo mąstymą ir elgesį apibūdinančios aplinkybės gali lemti pakartotinį jo nusikalstamumą būnant laisvėje. Išvados apie nuteistojo resocializacijos sėkmę nepatvirtina ir tai, kad lygtinio paleidimo atveju nuteistasis bus įdarbintas (yra pateikta tai patvirtinanti pažyma). Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis dirba pataisos įstaigoje, tačiau darbinė veikla neužkardė vidinių taisyklių pažeidimų.

11.       Teisėjų kolegija pažymi, kad atliktos ir neatliktos bausmės dalies santykis, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nėra esminis faktorius, tiesiogiai įtakojantis sprendimą dėl lygtinio paleidimo. Bausmės dydį nustato nuosprendį priimantis teismas, įvertinęs padaryto nusikaltimo sunkumą. Teismo nustatytas bausmės terminas gali būti sumažintas esant išimtinėms aplinkybėms. Pažymėtina, kad vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, todėl šiuos duomenis yra būtina įvertinti visų nuteistąjį E. A. charakterizuojančių duomenų kontekste. Šiuo atveju aplinkybių visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad atliktos bausmės dalis nuteistajam jau padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų. Vien tai, kad nuteistasis jau yra atlikęs daugiau, kaip pusę laisvės atėmimo bausmės, nėra pagrindas besąlygiškai jam taikyti lygtinį paleidimą, nevertinant visų nuteistąjį charakterizuojančių duomenų visumos.

12.       Atkreiptinas dėmesys, kad remiantis BVK 164 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto socialinio tyrimo išvadoje pateiktą informaciją ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba lygtinio paleidimo netaikyti. Tačiau BPK 360 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo pagrįstumo sprendžia teismas, kuris vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos. Taigi, vadovaujantis galiojančiu teisiniu reguliavimu būtent teismui yra suteikta teisė priimti galutinį sprendimą taikyti lygtinį paleidimą ar jo netaikyti. Vien tai, kad Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas yra palankus nuteistajam, neįpareigoja teismo šį nutarimą besąlygiškai patvirtinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo priimtą sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo. Pagrįstai sprendė, kad akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, leidžiančių teismui tikėtis, jog nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, šiuo metu nenustatyta. 

13.       Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienu atveju teismui sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistojo atžvilgiu yra privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes. Tai yra nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai ir būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Šiuo atveju nuteistojo pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad teismui, pakartotinai nagrinėjant Komisijos nutarimą, nėra svarbu ar šios aplinkybės egzistavo ankstesnių teismų nutarčių priėmimo metu, nes teismui priimant nutartį yra nagrinėjamos aplinkybės egzistuojančios teismo nutarties priėmimo metu.

14.       Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią E. A. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios įvertinimas leidžia konstatuoti, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką dar nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina, jog probacija gali būti taikoma tik kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra nepriekaištingas, o kitos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia neabejoti, kad švelnesnė likusios neatliktos bausmės dalies atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus, nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesas gyventi saugioje aplinkoje. Atsižvelgiant į tai, Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis paliekama galioti, o nuteistojo E. A. skundas atmetamas.

             Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

n u t a r i a :

nuteistojo E. A. (E. A.) skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. kovo 31 d. nutartį.

       Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                  Aurelijus Rauckis

                  Judita Sungailaitė

                  Gytis Večerskas