Civilinė byla Nr. e3K-3-463-696/2017

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                            Teisminio proceso Nr. 2-43-3-02910-2016-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.5; 1.3.2.9.10.10; 1.3.2.9.13.

                 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas), Gedimino Sagačio (pranešėjas) ir Egidijaus Laužiko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių viešosios įstaigos Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro ir Šilutės rajono savivaldybės kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 11 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. I. ieškinį atsakovėms viešajai įstaigai Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centrui, Šilutės rajono savivaldybei dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių savivaldybės viešosios sveikatos priežiūros įstaigos vadovo atšaukimą iš pareigų, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovas prašė teismo: 1) pripažinti Šilutės rajono savivaldybės mero 2016 m. lapkričio 14 d. potvarkį Nr. M2-59 ir jo atleidimą iš VšĮ Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro (toliau – ir VšĮ Šilutės PSPC) Šilutės direktoriaus pareigų neteisėtu, 2) panaikinti šį potvarkį, 3) laikyti 2013 m. lapkričio 8 d. darbo sutartį nutrauktą teismo sprendimu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, 4) priteisti iš atsakovės VšĮ Šilutės PSPC vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2016 m. lapkričio 15 d. iki terminuotos darbo sutarties pabaigos (2018 m. gruodžio 9 d.), 5) priteisti iš atsakovės Šilutės rajono savivaldybės 2500 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 150 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Ieškovui laimėjus viešą konkursą (Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnis), Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. A2-629 ieškovas paskirtas į VšĮ Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausiojo gydytojo pareigas ir tą pačią dieną su juo penkeriems metams sudaryta terminuota darbo sutartis. Darbo sutartis įsigaliojo ir ieškovas pradėjo dirbti 2013 m. gruodžio 9 d.
4. Šilutės rajono savivaldybės taryba 2016 m. gegužės 26 d. priėmė sprendimą Nr. T1-371 „Dėl Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. T1-176 „Dėl sutikimo reorganizuoti Šilutės rajono savivaldybės viešąją įstaigą Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centrą prijungiant prie viešosios įstaigos Šilutės ligoninės“ (reorganizavimas vykdomas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 21 punkto, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 15 straipsnio ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.97 straipsnio 3 dalies, 2.99 straipsnio 1–2 dalių pagrindais). Ieškovas su priimtais reorganizavimo sprendimais nesutiko, dėl to jam buvo pasakyta, kad tokiais savo veiksmais jis veikiąs prieš savivaldybės vadovybę, todėl bus atleistas iš einamų pareigų.
5. Šilutės rajono savivaldybės taryba 2016 m. gegužės 26 d. priėmė sprendimą Nr. T1-372 „Dėl VšĮ Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro direktoriaus L. I. atšaukimo iš pareigų“, kuriuo nuspręsta nuo 2016 m. gegužės 27 d. atšaukti ieškovą iš pareigų, atleidimo datą perkeliant į pirmą dieną po jo laikinojo nedarbingumo pabaigos (2016 m. gegužės mėnesį ieškovas sirgo). 2016 m. birželio 30 d. Šilutės rajono savivaldybės mero potvarkiu Nr. M3-33 ieškovui suteiktos tikslinės vaiko auginimo atostogos iki vaikui sueis treji metai.
6. Ieškovas su atleidimu nesutiko, kreipėsi į teismą. Šilutės rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą pagal L. I. ieškinį atsakovėms Šilutės rajono savivaldybei, VšĮ Šilutės PSPC dėl sprendimo atleisti iš darbo pripažinimo neteisėtu ir jo panaikinimo, su darbo santykiais susijusių išmokų bei neturtinės žalos priteisimo, 2016 m. spalio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1793-635/2016 pripažino neteisėtu Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2016 m. gegužės 26 d. sprendimą Nr. T1-372 (žr. šios nutarties 5 punktą) ir jį panaikino. Teismas konstatavo, kad skundžiamas sprendimas laikytinas atleidimo dokumentu ir jis priimtas ne to subjekto (kompetenciją atleisti iš darbo turi savivaldybės meras, o ne savivaldybės taryba), kuriam suteikta tokia teisė, nesilaikant Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) ir kitų teisės aktų nustatytos tvarkos dėl darbo santykių nutraukimo, todėl skundžiamas sprendimas neteisėtas ir naikintinas. Šis sprendimas apeliacine tvarka nebuvo peržiūrėtas.
7. Šilutės rajono savivaldybės mero 2016 m. lapkričio 11 d. potvarkiu Nr. M3-75 nuo 2016 m. lapkričio 14 d. nutrauktos ieškovo tikslinės vaiko auginimo ir tėvystės atostogos ir tos pačios dienos (2016 m. lapkričio 14 d. ) potvarkiu Nr. M2-59 ieškovas nuo pirmiau nurodytos dienos atšauktas iš VšĮ Šilutės PSPC direktoriaus pareigų, darbo sutartis nutraukta pagal DK 124 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
8. Ieškovas nurodė, kad Šilutės rajono savivaldybės mero 2016 m. lapkričio 14 d. potvarkyje Nr. M2-59 nebuvo nurodyta jokių atleidimo iš darbo motyvų ir priežasčių, taigi jis atleistas iš darbo nenustačius atleidimo teisinių ir faktinių pagrindų; DK nustatytos atleidimo procedūros nebuvo inicijuotos. Atleidimo formuluotė suponuoja, kad sprendimas grindžiamas politiniu motyvu pakeisti ir (ar) atleisti vadovą, o tai nėra teisėta priežastis nutraukti darbo santykius.
9. Atsakovė Šilutės rajono savivaldybė pateikė atsiliepimą į ieškinį, su jo reikalavimais nesutiko. Atsakovė nurodė, kad ieškovas, vadovaujantis DK 124 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 17 punkto, Viešųjų įstaigų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatomis, 2016 m. lapkričio 14 d. atšauktas iš einamų pareigų. Savivaldybės merui priimant potvarkį atsižvelgta į Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 13 d. sprendimą, kuriame konstatuota, jog savivaldybės meras, o ne savivaldybės taryba turi teisę atleisti iš pareigų Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigos administracijos vadovą. Nuo 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojusios Viešųjų įstaigų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos įtvirtino, kad visuotinis dalininkų susirinkimas skiria ir atšaukia viešosios įstaigos vadovą, nustato jo darbo sutarties sąlygas, o įstaigos vadovo atšaukimas nėra siejamas su jo kaltais veiksmais einant pareigas. Ieškovas yra praradęs viešosios įstaigos savininkės pasitikėjimą, todėl teisėtai atšauktas iš įstaigos vadovo pareigų ir šiuo pagrindu darbo sutartis su juo nutraukta teisėtai.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

10. Šilutės rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 8 d. sprendimu ieškinį atmetė.
11. Teismas atsižvelgė į tai, kad, pasikeitus Viešųjų įstaigų įstatymo nuostatoms, buvo įtvirtinta viešosios įstaigos dalininkų teisė atšaukti įstaigos vadovą praradus pasitikėjimą juo ir šis atšaukimas nėra siejamas su atšaukiamojo kaltais veiksmais ar kitomis aplinkybėmis. DK 124 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad darbo sutartis pasibaigia ją nutraukus Darbo kodekso ir kitų įstatymų nustatytais pagrindais.
12. Teismas pažymėjo, kad ginčijamo Šilutės rajono savivaldybės mero 2016 m. lapkričio 14 d. potvarkio priėmimo metu galiojo Viešųjų įstaigų įstatymo nuostata, kurioje įtvirtintas viešosios įstaigos vadovo atšaukimo iš pareigų institutas kaip darbo sutarties nutraukimo pagrindas, todėl teismas atmetė ieškovo argumentus, jog darbo sutartis su juo galėjo būti nutraukta tik Darbo kodekso nustatyta tvarka. Teismas konstatavo, kad darbo sutartis su ieškovu nutraukta teisėtai, todėl nėra pagrindo tenkinti kitus ieškinio reikalavimus.
13. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2017 m. gegužės 11 d. sprendimu Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino iš dalies, pripažino neteisėtais ieškovo atšaukimą iš VšĮ Šilutės PSPC direktoriaus pareigų ir 2013 m. lapkričio 8 d. darbo sutarties Nr. 3673-251 nutraukimą pagal DK 124 straipsnio 1 dalies 1 punktą; panaikino Šilutės rajono savivaldybės mero 2016 m. lapkričio 14 d. potvarkio Nr. M2-59 „Dėl L. I. atšaukimo iš VšĮ Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro direktoriaus pareigų“ 1 punktą; nustatė, kad 2013 m. lapkričio 8 d. darbo sutartis Nr. 3673-251 su ieškovu nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos – 2017 m. gegužės 11 d.; priteisė ieškovui iš atsakovės VšĮ Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro 8334,60 Eur vidutinio darbo užmokesčio (neatskaičius mokesčių) už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2016 m. lapkričio 15 d. iki 2018 m. gruodžio 9 d., 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 300 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti; kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė valstybei iš atsakovės VšĮ Šilutės PSPC 321 Eur žyminio mokesčio.
14. Teisėjų kolegija atmetė atsakovių argumentus ir pripažino  nepagrįstomis pirmosios instancijos teismo išvadas, kad Šilutės rajono savivaldybė, būdama VšĮ Šilutės PSPC steigėja ir savininkė, pagal galiojančias Viešųjų įstaigų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas turėjo teisę bet kada atšaukti ieškovą iš pareigų ir šiuo pagrindu nutraukti su juo sudarytą darbo sutartį.
15. Kolegija, remdamasi kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009), konstatavo, kad Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos viešųjų įstaigų veiklą, jų vadovų priėmimo į darbą bei atleidimo iš darbo tvarką reglamentuoja specialus Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas, kurio 15 straipsnio 6 dalis nustato, kad Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos biudžetinių ir viešųjų įstaigų ar jų filialų ir padalinių vadovai bei šių įstaigų sveikatos priežiūros specialistai į darbą priimami ir iš darbo atleidžiami Darbo kodekso nustatyta tvarka ir pagrindais. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė Viešųjų įstaigų įstatymo nuostatas, nes darbo sutartis su ieškovu galėjo būti nutraukta tik laikantis DK nustatytos tvarkos.
16. Kolegija nurodė, kad nei savivaldybės merui priimant skundžiamą potvarkį dėl ieškovo atšaukimo, nei jokia kita forma nebuvo nurodyti jokie objektyvūs atleidimo iš pareigų motyvai, tokių aplinkybių atsakovė neįrodinėjo ir bylos nagrinėjimo metu. Kolegijos vertinimu, atsakovė Šilutės rajono savivaldybė nesilaikė DK 129 straipsnio 5 dalies reikalavimų, pagal kuriuos terminuota darbo sutartis su ieškovu galėjo būti nutraukta tik ypatingais atvejais, jei nebuvo galima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą, arba sumokėjus ieškovui už likusį darbo sutarties galiojimo laiką vidutinį darbo užmokestį. Taip pat atsakovė nesilaikė DK 130 straipsnyje nustatytų įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą terminų. Įvertinusi nurodytas aplinkybes kolegija sprendė, kad atsakovė pažeidė DK 129 straipsnio 5 dalyje nustatytą darbo sutarties nutraukimo tvarką ir tai yra pagrindas panaikinti Šilutės rajono savivaldybės mero 2016 m. lapkričio 14 d. potvarkį Nr. M2-59 ir ieškovo atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu. Kadangi ieškovas nepareiškė reikalavimo grąžinti jį į darbą, nustatytina, kad darbo sutartis su ieškovu nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos (DK 300 straipsnio 4 dalis).
17. Spręsdama klausimą dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo, kolegija iš VšĮ Šilutės PSPC 2017 m. sausio 20 d. pranešimo Nr. S1(1.18)-30 nustatė, kad vidutinis vienos dienos ieškovo darbo užmokestis buvo 52,20 Eur, vidutinis vieno mėnesio ieškovo darbo užmokestis – 1096,20 Eur, todėl vidutinis ieškovo darbo užmokestis nuo 2016 m. lapkričio 15 d. iki 2018 m. gruodžio 9 d. būtų 27 196,20 Eur (neatskaičius mokesčių). Iš bylos duomenų kolegija nustatė, kad ginčijamu 2016 m. lapkričio 14 d. Šilutės rajono savivaldybės mero potvarkiu buvo nuspręsta ieškovui atleidimo dieną išmokėti 2 mėnesių vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją. Byloje nėra duomenų, kad ši kompensacija nebūtų sumokėta, todėl ji įskaitytina į priteistino vidutinio darbo užmokesčio sumą (27 196,20 Eur – 2 192,40 Eur = 25 003,80 Eur). Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų kolegija nustatė, kad nuo 2016 m. lapkričio 25 d. ieškovas įsidarbino UAB „Tauragės butų ūkis“, jo gaunamas darbo užmokestis per mėnesį neatskaičius mokesčių – apie 2000 Eur, nuo 2016 m. lapkričio 25 d. iki 2017 m. kovo 31 d. ieškovo darbo užmokesčio suma neatskaičius mokesčių sudarė iš viso 8036,40 Eur.
18. Kolegija, įvertinusi, kad ieškovas pradėjo dirbti praėjus vos kelioms savaitėms po darbo sutarties nutraukimo su atsakove, jo darbo užmokestis kitoje darbovietėje didesnis nei ankstesnis ieškovo darbo užmokestis, sprendė, jog didesnių turtinių praradimų dėl neteisėto darbo sutarties nutraukimo ieškovas nepatyrė, todėl 25 003,80 Eur dydžio kompensacijos priteisimas būtų neproporcinga, šalių interesų pusiausvyros ir šios kompensacijos paskirties, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų neatitinkanti priemonė darbuotojo pažeistoms teisėms ginti bei neadekvati turtinė sankcija darbdaviui. Dėl to ieškovui iš atsakovės VšĮ Šilutės PSPC priteistino vidutinio darbo užmokesčio už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2016 m. lapkričio 15 d. iki 2018 m. gruodžio 9 d. sumą kolegija sumažino dviem trečdaliais ir ieškovui iš atsakovės priteisė 8334,60 Eur vidutinio darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių (25 003,80 x 1/3 =  8334,60 Eur).
19. Kolegija, pasisakydama dėl neturtinės žalos priteisimo, nurodė, kad darbo santykiai šiuo atveju susiklostė tarp ieškovo ir atsakovės VšĮ Šilutės PSPC, taigi dėl neteisėto atleidimo iš darbo ieškovo patirtą neturtinę žalą privalo atlyginti pastaroji atsakovė, o ne jos steigėja Šilutės rajono savivaldybė. Kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ieškovas pakankamai greitai rado naują darbą, jo gaunamas darbo užmokestis didesnis nei ankstesnėje darbovietėje, be to, teismo sprendimu ieškovui priteisiama vidutinio darbo užmokesčio kompensacija už priverstinės pravaikštos laiką, ieškovo prašomos priteisti 2500 Eur neturtinės žalos dydį sumažino iki 1000 Eur.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

20. Kasaciniu skundu atsakovės prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 11 d. sprendimą ir palikti galioti Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. sprendimą; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas pažeidė Viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 5 dalies nuostatą. Teismas nesivadovavo aktualiomis šio įstatymo nuostatomis, taip pat neatsižvelgė į aplinkybę, kad po kasacinio teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutarties, kuria apeliacinės instancijos teismas rėmėsi kaip precedentu, priėmimo (civilinė byla Nr. 3K-7-161/2009) pasikeitė viešųjų įstaigų vadovų darbo teisinių santykių teisinis reglamentavimas; šioje kasacinio teismo nutartyje išaiškinimai buvo pateikti tuo metu, kai materialiosios teisės normos nenustatė viešosios įstaigos vadovo atšaukimo instituto. Tačiau priėmus Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 4, 5, 6, 7, 9, 10, 11, 12, 13, 15, 16, 17, 18 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą nuo 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojo pakeistas teisinis reglamentavimas. Viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 5 dalis papildyta nuostata, kad kai visuotinis dalininkų susirinkimas priima sprendimą atšaukti viešosios įstaigos vadovą, su viešosios įstaigos vadovu sudaryta darbo sutartis nutraukiama. Viešųjų įstaigų įstatymo 10 straipsnio, reglamentuojančio viešosios įstaigos visuotinio dalininkų susirinkimo kompetenciją, 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad jis (visuotinis dalininkų susirinkimas) skiria ir atšaukia viešosios įstaigos vadovą, nustato darbo sutarties sąlygas. Atšaukimo sąvoka vartojama ir Viešųjų įstaigų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 10 punkte ir šio straipsnio 4 dalyje. Taigi skundžiamo Šilutės rajono savivaldybės mero 2016 m. lapkričio 14 d. potvarkio priėmimo metu galiojo Viešųjų įstaigų įstatymo nuostatos, kuriomis įtvirtintas viešosios įstaigos vadovo atšaukimo iš pareigų institutas, kaip darbo sutarties nutraukimo pagrindas.
2. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Po šios nutarties 20.1 punkte aptartų Viešųjų įstaigų įstatymo pakeitimų pasikeitė ir kasacinio teismo formuojama teisės aiškinimo ir taikymo praktika (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-384-684/2016; 2016 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-473-248/2016). Į DK nukreipianti Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 6 dalis, kuria rėmėsi teismas, nekonkuruoja su Viešųjų įstaigų įstatymo nuostatomis. Pripažinus, kad ieškovas pagrįstai atšauktas iš pareigų Viešųjų įstaigų įstatyme nustatytu pagrindu, naikintinos ir apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalys dėl kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką iki pat sutarties termino pabaigos (2018 m. gruodžio 9 d.) priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
21. Atsakovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo skundą atmesti, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Ieškovui, kaip Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos viešosios įstaigos vadovui, nėra taikomos Viešųjų įstaigų įstatymo nuostatos, reglamentuojančios vadovo atšaukimą, nes į pareigas jis buvo paskirtas, kai laimėjo viešą konkursą ir pasirašė terminuotą darbo sutartį. Atitinkama konkurso tvarka ir penkerių metų darbo trukmė nustatyta Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnyje. Šis įstatymas yra specialusis įstatymas Viešųjų įstaigų įstatymo atžvilgiu, o tai suponuoja, kad 5 m. terminuota darbo sutartis gali būti nutraukta tik DK įtvirtintais pagrindais, tačiau ne Viešųjų įstaigų įstatymo nustatyta tvarka. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 6 dalis įtvirtina imperatyvią nuostatą, kad Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos biudžetinių ir viešųjų įstaigų ar jų filialų ir padalinių vadovai bei šių įstaigų sveikatos priežiūros specialistai į darbą priimami ir iš darbo atleidžiami DK nustatyta tvarka ir pagrindais. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos viešųjų įstaigų veiklą, jų vadovų priėmimo į darbą bei atleidimo iš darbo tvarką reglamentuoja specialusis Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas, kuriuo būtina vadovautis, kaip specialiojo teisės akto normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009).
2. Kasaciniame skunde nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nagrinėjamu atveju visiškai neaktuali, kadangi procesiniai sprendimai priimti bylose, kurių faktinės ir teisinės aplinkybės kitokios, jose netaikytinas specialusis teisinis reglamentavimas ir kurios nėra susijusios su Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos viešųjų įstaigų vadovų atleidimu iš darbo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-473-248/2016 ginčas tarp šalių nebuvo nagrinėjamas ir sprendžiamas tais aspektais ir argumentais, kurie keliami ir nagrinėjami šioje byloje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl savivaldybės viešosios sveikatos priežiūros įstaigos vadovo atšaukimo iš pareigų

22. Nagrinėdama šią bylą kasacinio teismo teisėjų kolegija vadovaujasi teisės aktų redakcijomis, galiojusiomis darbo santykių nutraukimo momentu, t. y. 2016 m. lapkričio 14 d.
23. Viešųjų įstaigų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešoji įstaiga – tai pagal šį ir kitus įstatymus įsteigtas pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti viešuosius interesus vykdant švietimo, mokymo ir mokslinę, kultūrinę, sveikatos priežiūros, aplinkos apsaugos, sporto plėtojimo, socialinės ar teisinės pagalbos teikimo, taip pat kitokią visuomenei naudingą veiklą.
24. Viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad visuotinio dalininkų susirinkimo įgaliotas asmuo viešosios įstaigos vardu sudaro darbo sutartį su viešosios įstaigos vadovu ir ją nutraukia. Kai visuotinis dalininkų susirinkimas priima sprendimą atšaukti viešosios įstaigos vadovą, su viešosios įstaigos vadovu sudaryta darbo sutartis nutraukiama. Šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad viešosios įstaigos visuotinis dalininkų susirinkimas skiria ir atšaukia viešosios įstaigos vadovą, nustato jo darbo sutarties sąlygas.
25. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 17 punktą, meras skiria į pareigas ir atleidžia iš jų savivaldybės viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė), išskyrus švietimo įstaigas, vadovus, įgyvendina kitas funkcijas, susijusias su šių juridinių asmenų vadovų darbo santykiais, Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
26. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos viešosioms įstaigoms Viešųjų įstaigų įstatymas taikomas tiek, kiek neprieštarauja šiam įstatymui. Šio įstatymo 15 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos biudžetinių ir viešųjų įstaigų ar jų filialų ir padalinių vadovai bei šių įstaigų sveikatos priežiūros specialistai į darbą priimami ir iš darbo atleidžiami Darbo kodekso nustatyta tvarka ir pagrindais.
27. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad Viešųjų įstaigų įstatymas yra bendrasis Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-591/2007). Sprendžiant, kokiomis įstatymo nuostatomis turi būti vadovaujamasi atleidžiant iš pareigų Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos viešosios įstaigos vadovą, atsižvelgtina į tokios įstaigos teisinio statuso ypatumus, kurie reikšmingi aiškinant teisės normas. Nepaneigiant viešosios įstaigos vadovo atšaukimo teisės, kurią turi įstaigos steigėja, Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos viešųjų įstaigų veiklą ir jų vadovų priėmimo į darbą bei atleidimo iš darbo tvarką reglamentuoja specialusis Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas, todėl turi būti vadovaujamasi būtent jo, o ne Viešųjų įstaigų įstatymo nuostatomis, sprendžiant dėl sveikatos priežiūros įstaigos vadovo atšaukimo teisės įgyvendinimo. Įvertinus Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos viešosios įstaigos ypatumus, jos veiklos nukreiptumą viešajam interesui tenkinti, darytina išvada, kad visi sprendimai turi būti objektyviai pagrįsti viešuoju interesu, o ne motyvuojami absoliučios teisės sąvoka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2008).
28. Atsakovės kasaciniame skunde nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvadomis, nurodydamos, kad teismas nesivadovavo aktualiomis Viešųjų įstaigų įstatymo nuostatomis, kuriomis įtvirtintas viešosios įstaigos vadovo atšaukimo iš pareigų institutas, kaip darbo sutarties nutraukimo pagrindas, taip pat neatsižvelgė į pasikeitusią kasacinio teismo praktiką (žr. šios nutarties 19.1–19.2 punktus).
29. Teisėjų kolegija laiko šiuos kasacinio skundo argumentus nepagrįstais. Pagal Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 punktą atsakovė VšĮ Šilutės PSPC yra specifinė viešoji įstaiga, priskirtina prie Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigų. Todėl, kaip pagrįstai argumentuojama atsiliepime į kasacinį skundą, sprendžiant klausimą dėl ieškovo atšaukimo iš vadovo pareigų teisėtumo, turėjo būti vadovaujamasi ir specialiuoju teisės aktu – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymu.
30. Kasacinis teismas, plėtodamas ir pildydamas teismų praktiką, yra nurodęs, kad Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme šių įstaigų vadovų atleidimo iš einamų pareigų tvarka ir pagrindai yra sureguliuoti. Ši tvarka ir pagrindai, pakeitus Viešųjų įstaigų įstatymo nuostatas dėl viešųjų įstaigų vadovų atšaukimo, nebuvo modifikuoti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-684/2017 37 punktą).
31. Šios nutarties 26 punkte minėta, kad Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme nustatyta galimybė nutraukti darbo santykius su sveikatos priežiūros įstaigos vadovu tik pagal DK. Pagal DK 1 straipsnio 1 dalį, šis kodeksas reglamentuoja darbo santykius, susijusius su šiame kodekse ir kituose norminiuose teisės aktuose nustatytų darbo teisių ir pareigų įgyvendinimu ir gynyba. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atskirų darbo santykių sričių reglamentavimo ribas nustato šis kodeksas, taip pat pagal šio kodekso nustatytas ribas – kiti įstatymai ir Vyriausybės nutarimai. Darbo sutarties pasibaigimą reglamentuoja DK ketvirtasis skirsnis „Darbo sutarties pasibaigimas“, kurio 124 straipsnyje, reglamentuojančiame darbo sutarties pasibaigimo pagrindus, nustatyta, kad darbo sutartis pasibaigia, be kita ko, ją nutraukus DK ir kitų įstatymų nustatytais pagrindais.
32. Šios bylos kontekste aktualus DK 124 straipsnio 1 punktas, kuris yra blanketinė teisės norma, nukreipianti į kitus DK straipsnius, nustatančius bendruosius darbo sutarties pasibaigimo ar nutraukimo pagrindus (pavyzdžiui, DK 125–129, 136 straipsniai), taip pat į kitus specialiuosius įstatymus, nustatančius darbo sutarties nutraukimo pagrindus. Tai reiškia, kad DK nėra išsamiai nustatyti darbo sutarties nutraukimo pagrindai, darbo sutartis gali būti nutraukta ir kituose teisės aktuose nustatytais pagrindais. Darbo sutarties nutraukimo pagrindas suprantamas kaip tam tikras juridinis faktas arba jų sudėtis, kuriems esant leidžiama nutraukti darbo sutartį. Tuo atveju, kai kiti specialieji teisės aktai, reglamentuojantys atitinkamus teisinius darbo santykius tarp darbuotojo ir darbdavio, nenustato specialių darbo sutarties nutraukimo pagrindų, darbo sutartis gali būti nutraukta tik bendraisiais DK nustatytais darbo sutarties nutraukimo pagrindais.
33. DK apskritai nenumato nemotyvuoto darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva. DK 129 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys gali nutraukti neterminuotą darbo sutartį su darbuotoju tik dėl svarbių priežasčių, apie tai įspėjęs jį DK 130 straipsnyje nustatyta tvarka. Atleisti darbuotoją iš darbo, kai nėra darbuotojo kaltės, leidžiama, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, laikydamasis šio ir 130 straipsnio nuostatų, tik ypatingais atvejais, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą, arba sumokėjęs darbuotojui už likusį darbo sutarties galiojimo laiką vidutinį darbo užmokestį. Pagal DK 130 straipsnio 2 dalį, įspėjime apie darbo sutarties nutraukimą, be kita ko, turi būti nurodyta atleidimo iš darbo priežastis ir aplinkybės, kuriomis motyvuojamas darbo sutarties nutraukimas.
34. Darbo sutarties nutraukimo priežasčių formulavimas yra darbdavio pareiga. Pareiga nurodyti konkrečias priežastis, dėl kurių darbdavys nutraukia su darbuotoju darbo sutartį, yra reikšminga kaip darbuotojo teisių apsaugos garantija, nes darbuotojas turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties darbdavys nutraukia darbo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-617/2012).
35. Byloje nėra duomenų apie sveikatos priežiūros įstaigos vadovo atšaukimo iš pareigų priežastis ir mero, priėmusio skundžiamą potvarkį, pasitikėjimo ieškovu praradimo pagrindus. Atsakovė Šilutės rajono savivaldybė tik atsiliepime į ieškinį nurodė teiginį, kad ieškovas buvo ir yra praradęs viešosios įstaigos savininkės pasitikėjimą.
36. Nagrinėjamu atveju aktualus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-684/2017 42 punkte pateiktas išaiškinimas, kad kai viešosios sveikatos priežiūros įstaigos vadovas, paskirtas į šias pareigas viešo konkurso būdu (t. y. patikrinus vadovo gebėjimus specialia teisės aktuose nustatyta tvarka), vėliau yra atšaukiamas iš pareigų kompetentingų subjektų, jis gali būti atšauktas iš šių pareigų tik esant atšaukimo priežastims ir darbuotojui nurodžius tokio atšaukimo motyvus. Priešingu atveju pažeidžiama sveikatos priežiūros įstaigos vadovo (darbuotojo) teisė žinoti, kokiu pagrindu jis yra atšauktas (atleistas), bei reikšti atitinkamus reikalavimus, susijusius su tokiu atšaukimu (atleidimu).
37. Pirmiau nurodytos nutarties 43 punkte pažymėta, kad pateiktas išaiškinimas atitinka ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką, kurioje nurodyta, kad visų pirma teisė žinoti, kokiu pagrindu asmuo yra atleidžiamas, yra svarbi įgyvendinant jo teisę kreiptis į teismą, kurią garantuoja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis. EŽTT yra nurodęs, kad tokiu atveju, kai buvęs darbdavys nėra įpareigotas pateikti jokių argumentų dėl pareiškėjo atleidimo, pareiškėjui neįmanoma, pateikti pagrįstą ieškinį teisme.  EŽTT teigimu, tokia teisinė situacija atima iš pareiškėjo teisę kreiptis į teismą visomis prasmėmis (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. liepos 10 d. sprendimo byloje K.M.C. prieš Vengriją, peticijos Nr. 19554/11, par. 34).
38. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nei savivaldybės merui priimant skundžiamą potvarkį dėl ieškovo atšaukimo, nei jokia kita forma nebuvo nurodyti jokie objektyvūs atleidimo iš pareigų motyvai, tokių aplinkybių atsakovė neįrodinėjo ir bylos nagrinėjimo metu.
39. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad skundžiamas mero potvarkis yra neteisėtas, todėl ir su ieškovu sudaryta terminuota darbo sutartis nutraukta neteisėtai. Pripažinus pagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvadą dėl terminuotos darbo sutarties nutraukimo neteisėtumo, nėra pagrindo sutikti su kasacinio skundo teiginiais dėl apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalių, kuriomis priteista kompensacija už priverstinės pravaikštos laiką iki pat sutarties termino pabaigos (2018 m. gruodžio 9 d.), neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, panaikinimo.
40. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai neteikia teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti apskųstą apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).
41. Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų kasacinio skundo argumentų, kurie neturi reikšmės šios bylos galutiniam teisiniam rezultatui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

42. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 961, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai).
43. Kasacinį skundą atmetus, atsakovių turėtos bylinėjimosi išlaidos kasaciniame teisme joms neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
44. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2017 m. gegužės 24 d. nutartimi atsakovėms atidėtas 210 Eur dydžio žyminio mokesčio už kasacinį skundą mokėjimas. Atsakovių kasacinio skundo netenkinus, valstybei iš atsakovių lygiomis dalimis priteistinas 210 Eur žyminis mokestis, t. y. po 105 Eur iš kiekvienos atsakovės (CPK 79 straipsnis, 84 straipsnis, 96 straipsnio  2 dalis).
45. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad jis sumokėjo 300 Eur už advokato teisinę pagalbą surašant atsiliepimą į kasacinį skundą. Šios išlaidos ieškovui priteistinos iš atsakovių lygiomis dalimis, t. y. po 150 Eur iš kiekvienos atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.14 punktas).
46. CPK 96 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma.
47. Kasaciniame teisme su procesinių dokumentų įteikimu susijusios išlaidos sudaro 5,03 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 13 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), tačiau nurodyta suma, padalyta atsakovėms, yra mažesnė už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. sausio 1 d.) nustatytą minimalią 3 Eur valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl į valstybės biudžetą iš atsakovių nepriteistina (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro (j. a. k. 177329059) valstybei 105 (vieną šimtą penkis) Eur žyminio mokesčio (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Priteisti iš atsakovės Šilutės rajono savivaldybės (j. a. k. 111102445) valstybei 105 (vieną šimtą penkis) Eur žyminio mokesčio (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro (j. a. k. 177329059) ieškovui L. I. (a. k. (duomenys neskelbtini) 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų kasaciniame teisme, atlyginimo.

Priteisti iš atsakovės Šilutės rajono savivaldybės (j. a. k. 111102445) ieškovui L. I. (a. k. (duomenys neskelbtini) 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų kasaciniame teisme, atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                      Algis Norkūnas

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                            Gediminas Sagatys

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                          Egidijus Laužikas