Civilinė byla Nr. e2-18044-615/2017

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11335-2017-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

3.2.6.1; 3.2.6.13; 3.4.1.2

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 14 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Plučas,

sekretoriaujant Vilmai Mikelionienei,

dalyvaujant ieškovės E. A. atstovui advokatui Ričardui Lilui,

atsakovui A. A.,

išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Linai Janulevičienei,

nedalyvaujant ieškovei E. A. ir atsakovo A. A. advokatei Vilijai Kavaliauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. A. ieškinį atsakovui A. A. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir atsakovo A. A. priešieškinį ieškovei E. A. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teismas

n u s t a t ė:

1. Ieškovė ieškiniu prašė nutraukti šalių santuoką, sudarytą 2008-12-19 Alytaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 489), dėl atsakovo kaltės, palikti šalims pavardes A., A., nustatyti šalių nepilnamečio vaiko A. A. gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo periodinį išlaikymą vaikui po 200 Eur kas mėnesį, nurodyti, kad atsakovas su vaiku bendraus nevaržomai. Ieškovė nurodė, kad šeima iširo būtent dėl atsakovo kaltės, nes jis visiškai nesirūpina šeima, neremia materialiai, atlieka laisvės atėmimo bausmę, iš laisvės atėmimo vietos siuntinėja ieškovei grasinančio pobūdžio žinutes, dėl to ji baiminasi dėl savo ir vaiko saugumo. Vaiko poreikiams ieškovė per mėnesį išleidžia apie 300 Eur, vaiką išlaikyti jai padeda giminės ir draugai, remdami pinigais bei reikalingais daiktais. Jokio turto santuokoje šalys neįgijo, kreditorių neturi. Ieškovės atstovės advokatas teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, su priešieškiniu nesutiko. Ieškovė į teismo posėdį neatvyko, byloje jos interesus atstovauja advokatas.
2. Atsakovas priešieškiniu su ieškiniu sutiko iš dalies, prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, palikti šalims pavardes A., A., nustatyti šalių nepilnamečio vaiko A. A. gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo periodinį išlaikymą vaikui po 56 Eur kas mėnesį. Atsakovas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl neturi iš ko mokėti didesnį išlaikymą. Nurodė, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, nes ji buvo neištikima atsakovui. Atsakovas vaikui išlaikymą teikia per savo seserį, kuri atsakovo prašymu padeda ieškovei drabužiais ir pan. Teismo posėdžio metu atsakovas savo poziciją palaikė, su ieškiniu sutiko iš dalies, priešieškinį prašė tenkinti visiškai ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo advokatė į teismo posėdį neatvyko dėl užimtumo, atsakovas sutiko dėl bylos nagrinėjimo iš esmės jo advokatei nedalyvaujant.
3. Išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, kad ieškovės reikalavimai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ja yra pagrįsti. Ieškiniu prašoma priteisti išlaikymo suma optimali ir atitinka vaiko poreikius, todėl turėtų būti priteista. Atsakovo nurodoma galima teikti išlaikymo suma per maža.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

4. Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi ištuoka galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas Civilinio kodekso 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose.
5. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Teismų praktikoje kaip pagrindas nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės pripažįstamas ne tik Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. v. J. Ž., bylos Nr. 3K-3-233/2011).
6. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad šalys susituokė 2008-12-19 Alytaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 489) (b. l. 9). Šalys turi vieną bendrą nepilnametį vaiką A. A., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 10-11).
7. Atsakovas nuo 2012 metų atlieka laisvės atėmimo bausmę. 2017-02-01 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-530-944/2017 nustatyta, kad atsakovas nėra ieškovės dukters A. A., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas (b. l. 61). Minėtas sprendimas patvirtina ieškovės neištikimybės atsakovui faktą. Ieškovei santuokoje buvus neištikimai, o atsakovui santuokos metu atliekant laisvės atėmimo bausmę už tyčinį nusikaltimą, konstatuotina, kad pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį yra pagrindas konstatuoti abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo ir todėl santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).
8. Šalių tvirtinimu, kreditorių jie neturi.
9. Santuokoje šalys registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neįgijo (b. l. 14-16).
10. Konstatavus abiejų šalių kaltę dėl santuokos nutraukimo, klausimas dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo nespręstinas.
11. Po santuokos nutraukimo šalims paliktinos pavardės A., A. (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).
12. Nutraukiant santuoką, būtina išspręsti, su kuriuo iš tėvų lieka gyventi vaikas (CPK 385 straipsnio 1 dalis, CK 3.169 straipsnis). Šalių nepilnametis sūnus A. A. faktiškai gyvena su ieškove. Byloje ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra, abi šalys ir Vaiko teisių apsaugos skyrius sutinka, kad vaikui geriausiai augti su motina. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir tai, kad nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitiktų nepilnamečio vaiko interesus, užtikrintų įprastą emocinę ir socialinę aplinką, nepilnamečio vaiko A. A. nuolatinė gyvenamoji vieta nustatytina su motina E. A. (CK 3.168 straipsnio 1 dalis, 3.169 straipsnis, 2.14 straipsnis).
13. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovas su sūnumi galės bendrauti be apribojimų. Atsakovas priešieškiniu reikalavimų dėl bendravimo tvarkos nustatymo nereiškė. Tarp šalių nesant ginčo dėl bendravimo su vaiku, konkreti bendravimo tvarka nenustatytina ir atskirai teismo sprendime neaptartina. Šalims išaiškintina, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams (CK 3.161 str. 3 d.). Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 str., 3.170 str. 1 d. ). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 3d.).
14. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas.
15. Ieškovė nurodė, kad nepilnamečio sūnaus A. A., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam teismo sprendimo priėmimo metu yra 9 metai, poreikiams užtikrinti per mėnesį reikia apie 310 Eur (150 Eur maistui, 50 Eur aprangai, 20 Eur mokymosi priemonėms, 10 Eur vaistams ir papildams, 20 Eur higienos reikmenism, 50 Eur būsto išlaikymo išlaidoms, 10 Eur laisvalaikiui). Kvitų, patvirtinančių vaiko poreikiams išleidžiamas sumas, ieškovė nepateikė, nurodė, kad jų nerinko. Atsakovas priešieškiniu vaiko poreikių ir jiems tenkinti reikalingos sumos neginčijo. Byloje nesant ginčo dėl vaiko poreikių, teismas plačiau vaiko poreikių neanalizuoja ir laiko, kad nepilnamečio A. A. poreikiams tenkinti kas mėnesį reikalinga 310 Eur suma. Ieškovė ieškiniu iš atsakovo prašo priteisti po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsakovas priešieškiniu sutiko mokėti mažesnę sumą - po 56 Eur kas mėnesį, nes atsakovas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl neturi iš ko mokėti didesnį išlaikymą.
16. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010, 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tai reiškia, kad tėvų turtinė padėtis vertinama ne tik pagal faktinę situaciją (turimą turtą, gaunamas pajamas ir kt.), bet ir pagal tai, ar tėvai ėmėsi visų jų amžių ir sveikatos būklę atitinkančių priemonių užtikrinti savo vaikams pakankamą išlaikymą.
17. Ieškovė pateikė duomenis, patvirtinančius, kad ji gauna socialines išmokas: periodiškai 245 Eur socialinę pašalpą ir kas mėnesį 15,20 Eur išmoką vaikui (b. l. 13). Ieškovė nedirba, gyvena iš socialinių išmokų ir artimųjų paramos. Ieškovė turi du nepilnamečius išlaikytinius, atsakovas – vieną. Ieškovė ir atsakovas jokio turto neturi. Atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę, pajamų negauna. Byloje duomenų apie ieškovės ar atsakovo sveikatos būklę, ribojančią jų darbingumą, nėra.
18. Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis, pavyzdžiui atliekama laisvės atėmimo bausme. Atsakovo veiksmai, lėmę jo įkalinimą, yra jo paties pasirinkimas, kuris nekeičia ir nesumažina tėvo pareigos išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Vaikas turi prioritetinę teisę gauti pakankamo dydžio išlaikymą iš tėvų savo kasdienių poreikių tenkinimui ir ši teisė negali būti atidėta ar nepagrįstai suvaržyta iki atsakovo laisvės atėmimo bausmės pabaigos. Atsakovo siūlomas 56 Eur išlaikymas kas mėnesį negalėtų patenkinti jokių, net minimaliausių, vaiko poreikių, todėl toks dydis negali būti nustatytas. Ieškovė iš atsakovo prašo priteisti 200 Eur periodinį išlaikymą kas mėnesį, tačiau nepagrindžia, kodėl iš atsakovo prašo priteisti didesnę vaiko išlaikymui reikalingos sumos dalį - 200 Eur iš 310 Eur vaikui reikalingos sumos. Teismo vertinimu, ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis panaši -  jie neturi turto, nedirba, nors yra darbingi, išlaikomi valstybės (ieškovei mokamos socialinės išmokos, atsakovui suteikiamas visiškas išlaikymas laisvės atėmimo vietoje), kodėl nesiekia susirasti darbo ir garantuoti savo vaikams didesnes pajamas, ieškovė nepaaiškino, todėl abu tėvai turėtų sūnaus A. poreikiams skirti vienodą sumą. Vien tai, kad ieškovė turi kitą nepilnametį vaiką – dukrą A., gim. (duomenys neskelbtini), nėra besąlyginis pagrindas iš atsakovo, kuris nėra mergaitės tėvas, priteisti didesnį išlkaikymą sūnui A. Ieškovei dukrą turi padėti išlaikyti dukters tėvas ir ši pareiga negali būti perkelta atsakovui.
19. Ieškovei nurodžius, kad nepilnamečio A. poreikiams tenkinti kas mėnesį reikalinga 310 Eur suma, o teismui nustačius, kad ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis lygiavertė, šioje dalyje ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies, iš atsakovo nepilnamečiam sūnui A. A. priteistinas išlaikymas po 155 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2017-05-30) iki sūnaus pilnametystės (CPK 178, 197, 185, straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.200 straipsnis). Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė E. A..

Sprendimas išlaikymo periodinėmis išmokomis dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Ieškovei ir atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimais skiriama 100 procentų valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba, o tai lemia, kad valstybės patirtos šalių atstovavimo teisme išlaidos, žyminis mokestis, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių valstybei ar viena kitai nepriteistinos ir atlygintinos iš valstybės biudžeto (CPK 99 straipsnis, 96 straipsnio 4 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270,  straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovės E. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 489), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei E. A. palikti santuokinę pavardę – A., atsakovui A. A. palikti prigimtinę pavardę – A..

Nustatyti šalių nepilnamečio vaiko A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą su motina E. A., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam sūnui A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) po 155 Eur (šimtą penkiasdešimt penkis eurus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2017-05-30) iki sūnaus pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo lėšų tvarkytoja skiriama vaiko motina E. A., a. k. (duomenys neskelbtini)

Kitos ieškinio ir priešieškinio dalies netenkinti.

Sprendimą išlaikymo periodinėmis išmokomis dalyje vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                   Mindaugas Plučas