Civilinė byla Nr. 2S-303-555/2019

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18131-2018-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.1.18.1.1.1; 3.1.18.2.10; 3.3.2.1

                                  (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 30 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-29275-475/2018 pagal pareiškėjo V. R. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis R. S., V. R., akcinė bendrovė „Swedbank“.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėjas V. R. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), prašydamas panaikinti antstolio R. S. 2018 m. rugsėjo 11 d. patvarkymą, kurio pagrindu buvo atsisakyta skirti pakartotinę ekspertizę; skirti pakartotinę ekspertizę suinteresuotam asmeniui V. R. priklausančio nekilnojamojo turto rinkos vertei nustatyti. 

2.       Reikalavimams užtikrinti pareiškėjas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iki bus išnagrinėtas pareiškėjo 2018 m. spalio 18 d. skundas dėl antstolio R. S. veiksmų ir įsiteisės teismo sprendimas dėl ginčo esmės.

3.       Nurodė, kad skunde dėl antstolio veiksmų išdėstyti argumentai bei kartu pateikti juos pagrindžiantys įrodymai patvirtina, kad antstolis netinkamai įkainojo vykdomojoje byloje pardavinėjamą iš varžytinių skolininkui V. R. priklausantį nekilnojamąjį turtą, t. y. ginčo turtas varžytinėse siūlomas įsigyti už nepagrįstai mažesnę nei rinkos kainą, todėl, nesustabdžius vykdymo veiksmų, skolininkai patirs nuostolius. Tuo tarpu, pritaikius prašomas laikinąsias apsaugos priemones, išieškotojos AB „Swedbank“ interesai ne tik nenukentės, bet priešingai – turtą įkainojus realią rinkos vertę atitinkančia kaina ir jį pardavus, išieškotoja turi didesnę tikimybę atgauti visą ar didžiąją dalį išieškomos sumos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. spalio 30 d. nutartimi pareiškėjo V. R. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atmetė.

5.       Teismas nurodė, kad iš pateikto skundo dėl antstolio veiksmų nėra galimybės vienareikšmiškai spręsti, kad skundas tiek aiškiai nepagrįstas, kad galėtų būti konstatuotas labiau tikėtinas jo nepagrįstumas. Teismas vertino, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – tikėtinas skundo pagrįstumas, yra nustatyta.

6.       Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų apie pirmųjų varžytinių paskelbimą, todėl laikė, kad jis neįrodė antrosios sąlygos taikyti laikinųjų apsaugos priemonių – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

7.       Preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateikus įrodymus, teismas sprendė, kad pareiškėjas nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių, kurias vertinant būtų galima padaryti išvadą, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių bus nepagrįstai pažeisti pareiškėjo interesai, todėl nebuvo pagrindo stabdyti vykdymo veiksmų. Vien ta aplinkybė, jog pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, nėra pagrindas taikyti jo prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai  

8.       Atskiruoju skundu pareiškėjas V. R. prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018  m. spalio 30 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iki bus išnagrinėtas skundas dėl antstolio R. S. veiksmų ir įsiteisės teismo sprendimas dėl ginčo esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.                      Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ginčui reikšmingas aplinkybes, nevertino varžytinių paskelbimo keliamos grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir nepagrįstai atsisakė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones.

8.2.                      Pirmosios instancijos teismas nevertino ir nepasisakė dėl netinkamo turto įvertinimo vykdomojoje byloje, kadangi ginčo atveju netinkamai įkainojus turtą ir paskelbus jo pardavimą varžytinėse bus pažeidžiamos pareiškėjos teisės, kadangi pardavus turtą už netinkamai nustatytą kainą, pareiškėjas patirtų reikšmingo dydžio žalą. Esamo ginčo atveju, akivaizdus skundo dėl antstolio veiksmų nepagrįstumas negali būti konstatuotas, todėl šiuo pagrindu negali būti atisakyta taikyti pareiškėjo prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

8.3.                      Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių egzistuota reali grėsmė, jog pardavus turtą varžytinėse už nepagrįstai mažą kainą, pareiškėjui palankaus teismo sprendimo vykdymas bus iš esmės apsunkintas ar net neįmanomas, o pareiškėjas bei skolininkas V. R. dėl to patirs neproporcingo dydžio žalą. Tuo tarpu, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, išieškotojo AB „Swedbank“ interesai nenukentės, tačiau priešingai – turtą įkainojus realią rinkos vertę atitinkančia kaina ir jį pardavus, išieškotojas taip pat turės didesnę tikimybę atgauti visą ar didžiąją dalį išieškomos sumos.

         Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

10.       Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – vykdymo veiksmų sustabdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11.       Bylos dėl antstolių veiksmų yra nagrinėjamos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXI skyriaus nustatyta tvarka. CPK 510 straipsnio 2 dalis nustato, kad skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. Jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia Civilinio proceso kodekso (CPK) nustatyta tvarka.

12.       CPK 144 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti ieškinio (skundo) reikalavimų, kurie galimai bus patenkinti galutiniu teismo sprendimu, įvykdymą. Taigi, įstatymas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nustato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014, 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1162-241/2015 ir kt.).

13.       Iš šios nutarties 11 punkte nurodytos minėtos teisės normos teismų taikymo praktikos darytina išvada, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas. Laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos ginčo šalių interesams patenkinti, jų paskirtis yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą.

14.       Pagrindu sustabdyti vykdymo veiksmus gali būti konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobūdis, žalos, galinčios atsirasti vykdymo veiksmų nesustabdžius, dydis, ir kitos aplinkybės, kurias teismas pripažįsta reikšmingomis. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė teismui skundą dėl antstolio veiksmų ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuriuo prašė sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. prašomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis pareiškėjas V. R. iš esmės siekia, kad būtų sustabdytas išieškojimas iš skolininkui V. R. priklausančio nekilnojamojo turto iki bus atlikta pakartotinė šio turto ekspertizė rinkos vertei nustatyti.

15.       Šiuo atveju, vertinant pareiškėjo V. R. 2018 m. spalio 8 d. skundo dėl antstolio veiksmų tikėtiną pagrįstumą, svarbi aplinkybė, jog pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, pareiškėjo 2018 m. spalio 8 d. skundas dėl antstolio veiksmų jau išnagrinėtas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 6 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2YT-29275-475/2018, kuria skundas dėl antstolio veiksmų atmestas. Pažymėtina ir tai, kad Kauno apygardos teismas 2019 m. sausio 29 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-316-555/2018, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 8 d. nutartį paliko nepakeistą. Taigi, šiuo atveju pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų yra atmestas, kas leidžia pagrįstai daryti išvadą, kad jis nėra tikėtinai pagrįstas, o tai sudaro savarankišką pagrindą netenkinti pareiškėjo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Be to, šiuo atveju esant išnagrinėtam pareiškėjo V. R. skundui dėl antstolio veiksmų (įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais jo netenkinus), išvis nebeliko jokio teisėto pagrindo taikyti pareiškėjo prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

16.       Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/20J0; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Teismas sprendžia, kad, nenustačius būtinosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – tikėtinai pagrįsto reikalavimo, kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

17.       Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 30 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                        Egidijus Tamašauskas