Civilinė byla Nr. e2-1793-635/2016
Teisminio proceso Nr. 2-43-3-01393-2016-3
Procesinio sprendimo kategorija 1.3.2.9.4.; 2.5.10.2.4.2.
(S)
ŠILUTĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M AS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. spalio 13 d.
Šilutė
Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Daiva Jazbutienė,
sekretoriaujant Irenai Valužienei,
dalyvaujant L. I., ieškovo atstovui advokatui Algirdui Misevičiui, atsakovo Šilutės rajono savivaldybės administracijos atstovei Ž. T., atsakovo VšĮ Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro atstovei Loretai Biesevičienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal L. I. ieškinį atsakovams Šilutės rajono savivaldybei, VšĮ Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centrui dėl sprendimo atleisti iš darbo pripažinimo neteisėtu ir jo panaikinimo, su darbo santykiais susijusių išmokų bei neturtinės žalos priteisimo,
n u s t a t ė:
Ieškovas prašo pripažinti Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2016 m. gegužės 26 d. sprendimą Nr. T1-372 „Dėl VšĮ Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro direktoriaus L. I. atšaukimo iš pareigų“ ir ieškovo atleidimą iš Šilutės PSPC direktoriaus pareigų neteisėtu, panaikinti minėtą sprendimą Nr. T1-372, laikyti 2013 m. lapkričio 8 d. darbo sutartį Nr. 3673-251 nutrauktą teismo sprendimu nuo tokio sprendimo įsigaliojimo dienos darbo kodekso 300 straipsnio 4 dalies pagrindu bei priteisti iš atsakovo VšĮ Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro, ieškovui už visą likusį darbo sutarties galiojimo laiką iki 2018 m. gruodžio 09 d. vidutinį darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimui bei su šia byla susijusias bylinėjimosi ir teismo išlaidas.
Ieškovas ieškinyje nurodo ir teismo posėdyje jis bei jo atstovas paaiškino, kad ieškovas 2013 m. lapkričio 08 d. įsakymu Nr. A2-629 buvo paskirtas į VšĮ Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro vadovo pareigas (toliau - Šilutės PSPC), su ieškovu buvo sudaryta terminuota darbo sutartis – darbo sutarties terminas 5 metai. Ieškovas pagal sutartį pradėjo dirbti 2013 m. gruodžio 09 d. 2016 m. Šilutės rajono savivaldybės taryba priėmė su įstaigos reorganizavimu susijusius sprendimus, tačiau Šilutės PSPC bei jos vadovas (ieškovas) su tokiais sprendimais nesutiko ir nustatyta tvarka kreipėsi į teismą. Po ko ieškovui atsakovo Šilutės rajono savivaldybės (toliau ir atsakovas) atstovai nurodė, kad tokiais veiksmais jis neva veikiąs prieš savivaldybės vadovybę, todėl bus atleistas iš užimamų pareigų, į tai ieškovas nurodė, kad nagrinėjamu atveju tokie veiksmai negali būti teisėta jo atleidimo priežastimi. 2016 m. gegužės mėnesį ieškovas susirgo, todėl darbe nebuvo dėl ligos sukelto nedarbingumo. 2016 m. gegužės 26 d. ieškovui telefonu paskambino Šilutės PSPC darbuotojai, taip pat pažįstami asmenys ir teiravosi ar jis žino, kad vykusiame tarybos posėdyje buvo svarstomas jo atleidimo iš darbo klausimo ir kad buvo priimtas sprendimas jį atleisti iš darbo. Ieškovas pažymi, kad apie tokias aplinkybes jam nieko nebuvo žinoma, apie posėdį ir jo metu svarstomus klausimus jis nei raštu, nei žodžiu informuotas nebuvo. Ieškovas internetinėje Šilutės rajono savivaldybės svetainėje skelbiamų priimtų tarybos sprendimų iš pradžių jokios informacijos šiuo klausimu nerado, o 2016m. gegužės 30d. viešai skelbiamoje internetinėje prieigoje (http://www.infolex.lt/silute/Default.aspx?Id=3&DocId=37549) rado publikuotą skundžiamą sprendimą, taip pat paaiškėjo, kad minimo sprendimo projektas buvo paskelbtas skubos tvarka, t.y. likus ~24 valandoms iki posėdžio, kai tuo tarpu kiti sprendimų projektai buvo skelbti prieš savaitę ir daugiau. Iš minimo sprendimo turinio matyti, kad priimtas sprendimas atšaukti viešosios įstaigos Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro direktorių L. I. iš pareigų nuo 2016 m. gegužės 27 d., atleidimo datą perkeliant į pirmą dieną po jo laikino nedarbingumo pasibaigimo. Ieškovui nėra žinomi ir aiškūs tokio sprendimo motyvai ir argumentai, iš esmės nagrinėjamu atveju priimtas sprendimas atleisti ieškovą iš užimamų pareigų.
Ieškovas pareigas pradėjo eiti laimėjęs viešą konkursą kaip tai ir numatyta LR Sveikatos priežiūros įstatymo 15 str., minimu straipsniu taip pat įtvirtinta ir penkerių metų kadencijos trukmė. Darbo sutartis su darbuotoju galėjo būti nutraukta tik Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau tekste – DK) numatyta tvarka (pvz. dėl darbuotojo kaltės, darbuotojo pareiškimu), tačiau šiuo konkrečiu atveju tokios procedūros inicijuotos nebuvo, o iš sprendimo turinio matyti, kad jis neva atšaukiamas iš pareigų, taigi tokia formuluotė suponuoja, kad toks sprendimas grindžiamas politiniu motyvu pakeisti ir/ar pašalinti vadovą. Tai, kaip minėta, nėra teisėta priežastimi darbo teisiniams santykiams nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo 20 str. 2 d. 16 p. merui yra suteikti įgaliojimai skirti į pareigas ir atleisti iš jų savivaldybės biudžetinių įstaigų, išskyrus švietimo įstaigas, vadovus, įgyvendinti kitas funkcijas, susijusias su šių juridinių asmenų vadovų darbo santykiais, Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai yra konstatuotina, kad Savivaldybės taryba apskritai neturėjo teisinio pagrindo priimti sprendimo dėl ieškovo atleidimo.
Ieškovas nurodo, kad dėl jo atžvilgiu priimto sprendimo patyrė neigiamų dvasinių, emocinių išgyvenimų, įtampą ir stresą, pasunkėjo jo sveikimo nedarbingumo metu procesas, neigiamus dvasinius išgyvenimus patyrė ir šeimos nariai, todėl patirtą neturtinę žalą įvertina 1500 Eur sumai ir prašo šią sumą priteisti.
Atsakovas Šilutės rajono savivaldybė su ieškiniu nesutinka ir atsiliepime į ieškinį bei atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 4 punktu, vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 4 dalimi ir atsižvelgiant į Šilutės pirminės priežiūros centro stebėtojų tarybos 2016-04-21 protokolą Nr. c5. Atsakovas teigia, kad nurodytos sprendimo projekto paskelbimo ir sprendimo priėmimo procedūros atliktos nepažeidžiant jokių teisės aktų.
Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro įstatuose numatyta, kad šio centro savininkė (vienintelė dalininkė) yra Šilutės miesto savivaldybės taryba. Viešųjų įstaigų įstatyme numatyta, jeigu viešosios įstaigos dalininkas yra vienas asmuo, jis vadinamas viešosios įstaigos savininku. Šio įstatymo nuostatos, kurios taikomos dalininkams, taikomos ir savininkui. Viešųjų įstaigų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta visuotinio dalininkų susirinkimo kompetencija atšaukiant viešosios įstaigos vadovą. Visuotiniam dalininkų susirinkimui (t.y. Savivaldybės tarybai) suteikiama teisė atšaukti viešosios įstaigos vadovą. Šios teisės normos pakeitimo aiškinamajame rašte nurodyta, kad dėl viešosios įstaigos vadovo reikšmės įstaigos veiklos efektyvumui, visuotiniam dalininkų susirinkimui būtina galimybė atšaukti vadovą iš pareigų, pastarajam praradus dalininkų pasitikėjimą. Atsakovo teigimu tokia visuotinio dalininkų susirinkimo teisė nesiejama su atšaukiamojo kaltais veiksmais ar kitomis aplinkybėmis, o būtų grindžiama tik viešosios įstaigos ir viešosios įstaigos vadovo santykių pobūdžiu, kurį lemia pasitikėjimas.
Atsakovo nuomone nurodyti teisės aktai ir išaiškinimai konstatuoja priešingai, nei ieškovo surašyti neteisingi teiginiai, kad Savivaldybės taryba neturėjo teisinio pagrindo priimti skundžiamo sprendimo. Tarybai priėmus šį sprendimą, toliau vadovaujamasi Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 17 punktu, kuris reglamentuoja, kad Meras skiria į pareigas ir atleidžia iš jų savivaldybės viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė), išskyrus švietimo įstaigas, vadovus, įgyvendina kitas funkcijas, susijusias su šių juridinių asmenų vadovų darbo santykiais, Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Ginčijamas sprendimas priimtas taip pat atsižvelgiant į 2016 m. balandžio 21 d. gautą VšĮ Šilutės pirminės sveikatos priežiūros stebėtojų tarybos protokolą Nr. 5. Šio Stebėtojų tarybos protokolo 4 klausimo nutarimas yra „Teikti Šilutės rajono savivaldybės merui spręsti klausimą dėl vadovo L. I. tinkamumo eiti VšĮ Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro vadovo pareigas."
Atsakovas nesutinka ir su pareikštais ieškovo reikalavimais dėl prašomų priteisti su darbo santykiais susijusių išmokų bei neturtinę žalą. Ginčijamu sprendimu ieškovas nebuvo ir šiuo metu nėra atleistas iš darbo, darbo sutartis su juo nėra nutraukta, ieškovui jo prašymu yra suteiktos vaiko priežiūros atostogos, todėl šie ieškovo reikalavimai nėra pagrįsti. Taryba priėmė ginčijamą sprendimą įgyvendindama savo teisės aktuose numatytą teisę atšaukti viešosios įstaigos (kurios savininkė ir vienintelė dalininkė yra Savivaldybės taryba) vadovą, o atleisti iš pareigų viešosios įstaigos vadovą, pagal teisės aktuose numatytą kompetenciją (Vietos savivaldos įstatymo 20 str. 2 d. 17 p., toliau tekste - VSĮ), gali tik Meras. Todėl atsakovo nuomone, ieškinyje nurodytų teisinių pasekmių nėra – ginčijamo ieškovo atleidimo nėra.
Atsakovas neatmeta galimybės, kad ginčijamo sprendimo priėmimas galėjo sukelti ieškovui tam tikras neigiamas emocijas, tačiau pažymi, kad ne bet kokie dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai gali būti vertinami kaip sukėlę neturtinę žalą, atlygintiną pinigais. Išgyvenimai ir jų priežastys turi būti tokio pobūdžio ir lygmens, kad juos galima būtų vertinti kaip pakankamai reikšmingus. Ieškovas nepateikė jokių konkrečių įrodymų, patvirtinančių didžiulį psichologinį sukrėtimą, įtampą, stresą ar dvasinius išgyvenimus ir įrodančių jam padarytos neturtinės žalos realumą, o jo abstraktūs teiginiai apie neigiamus dvasinius emocinius išgyvenimus, įtampą ir stresą, pasunkėjusį sveikimo jo nedarbingumo metu procesą, neigiamus dvasinius išgyvenimus, kuriuos patyrė šeimos nariai nėra pakankami galimai padarytai neturtinei žalai įrodyti.
Atsakovo VšĮ Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro atstovė nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, jis nepagrįstas ir prašo jo netenkinti.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Nustatyta, kad ieškovas 2013 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. A2-629 paskirtas į Šilutės PSPC centro vadovo pareigas, su ieškovu buvo sudaryta terminuota darbo sutartis – darbo sutarties terminas 5 metai, darbo sutartis įsigaliojo ir darbuotojas pradėjo pagal sutartį dirbti 2013 m. gruodžio 9 d. 2016 m. balandžio 21 d. VšĮ Šilutės pirminės sveikatos priežiūros stebėtojų tarybos protokolo Nr. 5, 4 klausimu nutarta „Teikti Šilutės rajono savivaldybės merui spręsti klausimą dėl vadovo L. I. tinkamumo eiti VšĮ Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro vadovo pareigas." 2016-05-26 Šilutės rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą Nr. T1-372 „Dėl VŠĮ Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro direktoriaus L. I. atšaukimo iš pareigų“( (http://www.infolex.lt/silute/Default.aspx?Id=3&DocId=37549). Iš sprendimo turinio yra matyti, kad priimtas sprendimas atšaukti viešosios įstaigos Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro direktorių L. I. iš pareigų nuo 2016 m. gegužės 27 d., atleidimo datą perkeliant į pirmą dieną po jo laikino nedarbingumo pasibaigimo. 2016-06-30 Mero potvarkiu Nr. M3-33 ieškovui jo prašymu suteiktos tikslinės vaiko auginimo atostogos iki vaikui sueis trys metai, tai yra iki 2017-10-08.
Ieškovas Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2016-05-26 sprendimą (toliau – Ginčijamas sprendimas) prašo pripažinti neteisėtu dėl šių motyvų: 1) nepasitikėjimas ar politinio palaikymo nebuvimas nėra teisėtu pagrindu atleisti darbuotoją iš darbo, darbo sutartis su darbuotoju gali būti nutraukta tik LR DK nustatyta tvarka, tačiau šiuo konkrečiu atveju tokios procedūros inicijuotos nebuvo, o iš sprendimo turinio matyti, kad jis neva atšaukiamas iš pareigų. Tokia formuluotė suponuoja, kad toks sprendimas grindžiamas politiniu motyvu pakeisti ir/ar pašalinti vadovą, o tai nėra teisėta priežastimi darbo teisiniams santykiams nutraukti. 2) savivaldybės taryba neturėjo teisinio pagrindo priimti sprendimo dėl ieškovo atleidimo.
Dėl subjekto, turinčio teisę nutraukti darbo sutartį su sveikatos priežiūros įstaigos vadovu
VšĮ Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro įstatuose yra numatyta, kad šio centro savininkė (vienintelė dalininkė) yra Šilutės rajono savivaldybės taryba.
Viešųjų įstaigų steigimą, valdymą, veiklą ir kitus klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymas (toliau tekste ir VŠĮĮ). Šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešoji įstaiga – tai pagal šį ir kitus įstatymus įsteigtas pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti viešuosius interesus, be kita ko ir vykdant sveikatos priežiūros teikimo, taip pat kitokią visuomenei naudingą veiklą. Viešosios įstaigos steigėjai gali būti valstybė, savivaldybės ir kiti iš įstaigos veiklos nesiekiantys sau naudos asmenys, sudarę viešosios įstaigos steigimo sutartį (VŠĮĮ 4 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK 2.34 straipsnio 2 dalis)). Viešosios įstaigos įstatuose turi būti nurodyta kolegialių organų, jei tokie organai sudaromi, kompetencija, jų sudarymo ir atšaukimo tvarka, taip pat viešosios įstaigos vadovo skyrimo ir atleidimo tvarka, jo kompetencija (VŠĮĮ 6 straipsnio 2 dalies 10, 11 punktai). Pagal VŠĮĮ 9 straipsnio 5 dalį, visuotinis dalininkų susirinkimo įgaliotas asmuo viešosios įstaigos vardu sudaro darbo sutartį su viešosios įstaigos vadovu ir ją nutraukia. Kai visuotinis dalininkų susirinkimas priima sprendimą atšaukti įstaigos vadovą, su viešosios įstaigos vadovu sudaryta darbo sutartis nutraukiama. Pagal to paties įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 4 punktą, viešosios įstaigos visuotinis dalininkų susirinkimas skiria ir atšaukia viešosios įstaigos vadovą, nustato jo darbo sutarties sąlygas.
Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos, sveikatos (toliau tekste – LNSS) priežiūros įstaigų veiklą, reglamentuoja Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas (toliau tekste ir SPĮĮ). Šis įstatymas nustato sveikatos priežiūros įstaigų tipus, jų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, veiklos ir kitus klausimus. (SPĮĮ 1 straipsnis). Šio įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 6 punktas taip pat, kaip ir VŠĮĮ 10 straipsnio 1 dalies 4 punktas, numato įstaigos steigėjo kompetenciją organizuoti viešą konkursą LNSS viešosios įstaigos administracijos vadovo pareigoms eiti ir tvirtinti šio konkurso nuostatus, sudaryti su konkursą laimėjusiu asmeniu darbo sutartį, taip pat šią sutartį nutraukti įstatymų nustatyta tvarka. SPĮĮ yra specialusis VŠĮĮ atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009). Atsižvelgiant į tai atsakovo teiginiai, kad šiuo atveju reikėtų vadovautis VŠĮĮ 10 straipsnio 1 dalies 4 punktu, kuriuo nustatyta visuotinio dalininkų susirinkimo kompetencija atšaukiant viešosios įstaigos vadovą, atmestini, nes SPĮĮ yra specialusis VŠĮĮ atžvilgiu.
Pagal VSĮ 3 straipsnį, savivaldybės atstovaujamoji institucija yra savivaldybės taryba, o meras yra savivaldybės vadovas. Savivaldybės tarybos veiklos tvarka ir formos nustatytos VSĮ ir savivaldybės tarybos veiklos reglamente (toliau – reglamentas) (VSĮ 11 straipsnio 3 dalis).
VSĮ 16 straipsnio 3 dalies 3 punkte, numatyta paprastoji savivaldybės tarybos kompetencija – tai, savivaldybės viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) vadovų skyrimas į pareigas ir atleidimas iš jų, kitų funkcijų, susijusių su šių juridinių asmenų vadovų darbo santykiais, įgyvendinimas DK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Šiame punkte taip pat nurodyta, kad šis punktas netenka galios nuo tos dienos, kai 2015 metais naujai išrinktos savivaldybių tarybos susirenka į pirmąjį posėdį. Pagal minėtą įstatymo nuostatą, nuo 2015 m. nebeliko įstatymo nuostatos, kad paprastoji savivaldybės tarybos kompetencija yra savivaldybės viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) vadovų skyrimas į pareigas ir atleidimas iš jų. Pagal VSĮ 20 straipsnio 2 dalies 17 punktą, meras skiria į pareigas ir atleidžia iš jų savivaldybės viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė), išskyrus švietimo įstaigas, vadovus, įgyvendina kitas funkcijas, susijusias su šių juridinių asmenų vadovų darbo santykiais, DK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Teismo vertinimu, minėtas VSĮ pakeitimas nėra suderintas su VŠĮĮ ir VSĮ nuostatomis, numatančiomis subjektų ratą, kurie skiria ir atleidžia viešųjų (sveikatos priežiūros) įstaigų vadovus, tačiau ši aplinkybė nesudaro teisinio pagrindo spręsti, jog VŠĮĮ ir SPĮĮ normos, reglamentuojančios viešųjų (sveikatos priežiūros) įstaigų vadovų skyrimo ir atleidimo (atšaukimo) juos iš pareigų yra specialiosios VSĮ normoms, reglamentuojančioms savivaldos vykdomųjų institucijų kompetenciją. Taigi, būtent savivaldybės meras, o ne savivaldybės taryba turi kompetenciją atleisti LNSS įstaigos administracijos vadovą iš pareigų DK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Dėl ginčijamo sprendimo pripažinimo neteisėtu, jo panaikinimo, darbo santykių nutraukimo ir kitų reikalavimų
Ieškovas teigia, kad ginčijamas sprendimas atšaukti ieškovą iš užimamų pareigų yra atleidimo dokumentas, atsakovas Šilutės rajono savivaldybė laikosi pozicijos, kad ieškovas iš darbo nėra atleistas, darbo sutartis su juo nėra nutraukta, kadangi nėra baigta atleidimo procedūra – nepriimtas Šilutės rajono savivaldybės Mero potvarkis atleisti ieškovą iš darbo.
Atsakovo pozicija, kad nėra baigta atleidimo procedūra, suponuoja išvadą, kad nėra atsakovo valios jį atleisti šio vaiko auginimo atostogų metu, tačiau išnykus šiai aplinkybei - pasibaigus atostogoms, atleidimo procedūra būtų baigta. Teismas sutinka su ieškovo pozicija bei motyvais ir ginčijamą sprendimą laiko ieškovo atleidimo iš užimamų pareigų dokumentu (sprendimu), kadangi dokumentas turi visus tokio pobūdžio aktui būtinus duomenis: šiame sprendime yra aiškiai nurodyta atleidimo data, t.y. 2016 m. gegužės 27 d., atleidimo datą perkeliant į pirmą dieną po jo laikino nedarbingumo pasibaigimo, konstatuotas sprendimas dėl darbo santykių pasibaigimo, be jokių nuorodų dėl kito, būsimo sprendimo (mero potvarkio) priėmimo. Atsakovo Šilutės rajono savivaldybės pozicija dėl nebaigtos procedūros niekuo nepagrįsta ir laikytina gynybine pozicija, kadangi atsakovas nepateikė įrodymų, kad Mero potvarkis būtų buvęs ruošiamas priimti. Tokių duomenų nei iš dokumento (ginčijamo sprendimo) turinio, nei iš kitokių atsakovo veiksmų, pavyzdžiui paruoštas Mero potvarkio projektą atleisti ieškovą iš užimamų pareigų ar pan., nenustatyta. Tai, kad 2016-04-21 VšĮ Šilutės pirminės sveikatos priežiūros stebėtojų tarybos protokolo Nr. 5, 4 klausimu nutarta teikti Merui spręsti klausimą dėl ieškovo tinkamumo eiti pirminės sveikatos priežiūros centro vadovo pareigas, nėra pakankamas įrodymas, kad toks sprendimas būtų buvęs priimtas. Atsakovo atstovė nurodė, kad jai nėra žinoma, koks būtų buvęs Mero sprendimas dėl ieškovo atleidimo. Vertinant tai, kad, jei Meras nebūtų priėmęs sprendimo atleisti ieškovo, susidarytų dviprasmiška situacija - galiotų Tarybos sprendimas jį atšaukti (atleisti) iš pareigų nuo konkrečios datos, o Mero sprendimas būtų priešingas arba nepriimtas. Tuo atveju, jei Mero sprendimas būtų analogiškas Tarybos sprendimui, iš esmės jis būtų tik deklaratyvus, nieko nelemiantis, nes atleidimo data ir sprendimas atšaukti (atleisti), Tarybos sprendimu jau priimtas.
Teismui konstatavus, kad skundžiamas sprendimas yra atleidimo dokumentas ir jis yra priimtas ne to subjekto, kuriam suteikta tokia teisė bei nesilaikant DK ir kitų teisės aktų nustatytos tvarkos dėl darbo santykių nutraukimo, toks sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas.
Sutiktina, su atsakovo Šilutės rajono savivaldybės pozicija, kad darbiniai santykiai tarp šalių dar nėra nutrūkę, priimtas atsakovo sprendimas nėra realizuotas ir darbo sutarties nutraukimo faktas nėra įvykęs. Suteikus ieškovui vaiko auginimo atostogas – nėra pravaikštos, ieškovas gauna valstybės garantuojamas socialines garantijas ir kt., todėl kaip nepagrįsti atmestini ieškovo reikalavimai dėl su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimu.
Savo patirtą neturtinę žalą ieškovas iš esmės grindžia išgyvenimais dėl neteisėto atleidimo. Konstatavus, kad ieškovo darbiniai santykiai su atsakovu nėra nutrūkę, neturtinės žalos padarymo faktas vertintinas tik ginčijamo sprendimo neteisėtumo aspektu. Be abejonės, priimtas atsakovo ginčijamas sprendimas ieškovui galėjo sukelti neigiamas emocijas, išgyvenimus, tačiau vertinant tai, kad šiuo metu darbo santykiai su ieškovu nėra galutinai nutraukti, teismas mano, kad pakankama satisfakcija, ieškovo teisėtų lūkesčių patenkinimas, yra ginčijamo sprendimo pripažinimas neteisėtu ir šiuo atveju neturtinė žala nepriteistina.
Ieškovas iš esmės pareiškė du esminius reikalavimus – neturtinį dėl atsakovo sprendimo pripažinimo neteisėtu ir jo panaikinimo bei atleidimo iš darbo pripažinimu neteisėtu bei turtinį - susijusių su darbo santykiais išmokų ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Atsižvelgiant į ginčo pobūdį, nagrinėjimo trukmę, laikytina, kad tenkintas ieškovo neturtinis reikalavimas ir iš atsakovo, priėmusio naikinamą sprendimą ieškovui priteistina 1/2 jo turėtų bylinėjimosi išlaidų (advokato atstovavimo išlaidų), t.y. 250 Eur/ 2= 125Eur(CPK 96 str.2d.).
Teismas, vadovaudamasis CPK 259 str., 260 str., 263 str. – 268 str., 270 str.,
n u s p r e n d ž i a:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2016 m. gegužės 26 d. sprendimą Nr. T1-372 „Dėl VšĮ Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro direktoriaus L. I. atšaukimo iš pareigų“ neteisėtu ir jį panaikinti.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovo Šilutės rajono savivaldybės 125 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui L. I..
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Šilutės rajono apylinkės teismą.
Teisėja Daiva Jazbutienė