Civilinė byla Nr. 3K-3-25/2011

        Procesinio sprendimo kategorijos:

          75.6.1; 75.8; 114.11 (S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. sausio 31 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko (pranešėjas), Gražinos Davidonienės ir Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas),

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. Š. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 29 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. Š. ieškinį atsakovui A. Š. ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo, taip pat pagal trečiojo asmens UAB „Šnipiškių ūkis“ ieškinį ieškovei A. Š. ir atsakovui A. Š. dėl skolos už komunalines paslaugas priteisimo; institucija, davusi išvadą byloje, – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba; tretieji asmenys, nepareiškę savarankiškų reikalavimų: V. Š., AB „Rytų skirstomieji tinklai“, AB „Lietuvos dujos“.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:                                             I. Ginčo esmė

 

Byloje kilo ginčas dėl santuokos nutraukimo ir jos nutraukimo teisinių padarinių. Šalys –ieškovė A. Š. ir  atsakovas A. Š. – nesutarė dėl santuokoje įgyto turto padalijimo būdo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo. Šalys santuokoje įgijo nekilnojamojo turto – 30,70 kv. m dviejų kambarių butą, esantį Vilniuje, duomenys neskelbtini, taip pat kilnojamojo turto (automobilį, buitinę techniką, kitus namų apyvokos daiktus). Ieškovės pateiktos 2008 m. balandžio 11 d. nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitos Nr. 76, su kuria sutiko ir atsakovas, duomenimis, šalių santuokoje įgyto buto rinkos vertė yra 198 000 Lt. Šalių santuokoje gimė trys vaikai: 1989 m. lapkričio 29 d. – sūnus R. Š., kuris šiuo metu yra pilnametis, 1995 m. sausio 26 d. – dvyniai duktė E. Š. ir sūnus E. Š.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

 

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2008 m. birželio 3 d. sprendimu ieškovės ieškinį ir atsakovo priešieškinį patenkino iš dalies:

1) nutraukė šalių santuoką, pripažindamas, kad ji iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo šalims paliko pavardes – Š. ir Š.;

2) nustatė nepilnametės E. Š. gyvenamąją vietą su ieškove, o nepilnamečio E. Š. – su atsakovu; priteisė iš atsakovo dukteriai E. Š. išlaikyti po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės ir paskyrė ieškovę tvarkyti dukteriai išlaikyti skirtas lėšas; priteisė iš ieškovės sūnui E. Š. išlaikyti po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės ir paskyrė atsakovą tvarkyti sūnui išlaikyti skirtas lėšas;

3) priteisė ieškovei 198 000 Lt vertės dviejų kambarių butą (30,70 kv. m bendro ploto), esantį Vilniuje, duomenys neskelbtini; priteisė ieškovei šiuos kilnojamuosius daiktus: mikrobangų krosnelę (100 Lt vertės), šaldytuvą (100 Lt vertės), sekciją (1000 Lt vertės), sofą-lovą (200 Lt vertės), naują kilimą (200 Lt vertės), televizorių „Sony“ (500 Lt vertės), virtuvės baldus (500 Lt vertės); priteisė atsakovui šiuos kilnojamuosius daiktus: automobilį „VW Golf“ (1000 Lt vertės), televizorių (100 Lt vertės), minkštą baldų komplektą (300 Lt vertės), dviejų dalių spintą (1000 Lt vertės), skalbimo mašiną „Erikson“ (700 Lt vertės), nenaują kilimą (200 Lt vertės), kompiuterį su įrangą (2000 Lt vertės); priteisė atsakovui iš ieškovės 94 531,05 Lt kompensaciją;

4) pripažino atsakovui skolinį įsipareigojimą pagal jo ir trečiojo asmens V. .Š. 2006 m. sausio 27 d. sudarytą sutartį dėl 10 020 Lt paskolos;

5) teismas atmetė trečiojo asmens UAB „Šnipiškių ūkis“ ieškinį ieškovei ir atsakovui dėl 238,60 Lt skolos ir delspinigių už komunalines paslaugas priteisimo, nes nustatė, kad skola ir delspinigiai yra sumokėti ieškovės.

Teismas, atsižvelgęs į šalių nepilnamečių vaikų (dvynių) norą dėl gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat į tai, kad gyvenamosios vietos nustatymas vieno vaiko – su tėvu, kito – su motina nepakenks jų tarpusavio bendravimui ir neprieštaraus jų interesams, nustatė dukters E. gyvenamąją vietą su ieškove, o sūnaus E. – su atsakovu. Teismas, įvertinęs, kad abiejų šalių mėnesio pajamos yra iš esmės panašios (apie 1000 Lt), sprendė, jog ieškovė turi galimybę teikti 300 Lt išlaikymą sūnui E. kas mėnesį, o atsakovas – tokio paties dydžio išlaikymą dukteriai E. Teismas pripažino įrodyta aplinkybę, kad ginčo buto rinkos vertė yra 198 000 Lt, nes ieškovė pateikė naujausią įrodymą apie buto rinkos vertę, o atsakovas sutiko su tokia buto verte. Teismas padarė išvadą, kad viso dalytino turto vertė yra 205 900 Lt, bei laikė, jog, dalijant santuokoje įgytą turtą, nėra pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Teismas nustatė, kad šalys turi kreditorių (V. Š., AB „Rytų skirstomieji tinklai“, AB „Vilniaus dujos“, UAB „Šnipiškių ūkis“). Teismas laikė, kad, ieškovei sumokėjus skolas, susijusias su bendro būsto išlaikymu, jai turi būti kompensuojama 1/2 dalis jos turėtų išlaidų, t. y. 1502,45 Lt, mažinant šia suma atsakovo dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Atsakovo, turinčio skolą dėl neteikto nepilnamečių vaikų išlaikymo, dalį bendrojoje nuosavybėje teismas taip pat laikė mažintina šios skolos dydžiu (1616,50 Lt). Konstatavęs, kad iš viso atsakovo dalis bendrojoje nuosavybėje mažintina 3118,95 Lt (1502,45 Lt + 1616,50 Lt = 3118,95 Lt) ieškovės naudai, teismas sprendė, kad atsakovui turi atitekti santuokoje įgyto turto už 99 831,05 Lt, o ieškovei – už 106 068,95 Lt. Padaręs išvadą, kad atsakovas neįrodė, jog iš V. Š. gautą paskolą panaudojo šeimos poreikiams, teismas pripažino 10 020 Lt skolą pagal 2006 m. sausio 27 d. paskolos sutartį atsakovo asmeniniu įsipareigojimu. Įvertinęs, kad šalių butas yra dviejų pereinamų kambarių, į kuriuos patenkama per virtuvę, teismas pripažino jį nedaliu. Dėl šalių konfliktiškų santykių laikydamas, kad buto padalijimas natūra neišspręstų šalių santuokos nutraukimo tikslų, teismas, be to, atsižvelgdamas į tai, jog atsakovas yra pasirengęs spręsti jo ir su juo gyvensiančių vaikų gyvenamosios vietos klausimą (išsinuomodamas būstą ar kt.), paskyrė ginčo butą natūra ieškovės nuosavybėn. Dėl to ir virtuvės baldų komplektą, pritaikytą buto virtuvei, teismas laikė paskirtinu ieškovei. Dėl kitų kilnojamųjų daiktų teismas nurodė, kad dalija juos, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovei natūra paskirta turto daugiau negu atsakovui, t. y. jai paskirta turto už 200 600 Lt, o atsakovui – už 5300 Lt, teismas priteisė atsakovui iš ieškovės 94 531,05 Lt kompensaciją.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. gruodžio 24 d. nutartimi Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. birželio 3 d. sprendimą pakeitė: sprendimo dalį, kuria ieškovei priteistas 198 000 Lt vertės butas, o atsakovui iš jos – 94 531,05 Lt kompensacija, pakeitė ir priteisė butą atsakovui, o iš jo ieškovei – 101 652,45 Lt kompensaciją; sprendimo dalį, kuria ieškovei priteisti virtuvės baldai, pakeitė ir juos priteisė atsakovui; sprendimo dalį, kuria atsakovui priteista skalbimo mašina „Erikson“, pakeitė ir ją priteisė ieškovei; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.  

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. gegužės 5 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 24 d. nutarties dalį, kuria nustatyta nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, priteistas išlaikymas vaikams, padalytas bendras sutuoktinių turtas ir priteistos bylinėjimosi išlaidos, panaikino ir perdavė šią bylos dalį iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis teismas nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas butą natūra atsakovui, kartu įpareigodamas kompensuoti ieškovei jo dalį pinigais, nesiaiškino, ar atsakovas yra finansiškai pajėgus sumokėti ieškovei iš jo priteistą 101 652 Lt kompensaciją. Šios faktinės aplinkybės išsiaiškinimas svarbus tuo, kad, paaiškėjus, jog atsakovas finansiškai nepajėgus sumokėti kompensaciją, ieškovė su dukterimi faktiškai liktų be būsto ir pinigų, t. y. atsidurtų blogesnėje, negu iki turto padalijimo, padėtyje. Taip būtų pažeista ieškovės teisė gauti jai priklausančią turto dalį (CK 3.127 straipsnio 3 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos dalį iš naujo, 2010 m. birželio 29 d. nutartimi Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. birželio 3 d. sprendimą pakeitė: 1) sprendimo dalį, kuria ieškovei priteistas naujas kilimas (200 Lt vertės), o atsakovui – skalbimo mašina ,,Erikson“ (700 Lt vertės), pakeitė ir ieškovei priteisė skalbimo mašiną ,,Erikson“, o atsakovui – naują kilimą; 2) padidino priteistą iš ieškovės atsakovui kompensaciją iki 94 706,43 Lt ir iš atsakovo ieškovei priteistą žyminį mokestį iki 226 Lt; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija nurodė, kad dalijamo turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl santuokos nutraukimo yra įsiteisėjusi, tai teisėjų kolegija sprendė, kad nekilnojamojo turto vertės pokyčiai yra vertintini kaip laikinojo pobūdžio pokyčiai (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Teisėjų kolegijos nuomone, kai kiekviena iš ginčo šalių reikalauja priteisti nekilnojamąjį turtą – nedalų butą natūra, yra teisinga ir sąžininga laikyti ginčo buto vertę 198 000 Lt, nustatytą pagal nekilnojamojo turto rinkos vertės  nustatymo ataskaitą Nr. 76, kurią pateikė ieškovė ir su kuria sutiko atsakovas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ginčo butas yra nedalus, ieškovė pageidauja turėti kitą turtą, o atsakovas iš esmės sutiko gauti teisingą jam nuosavybėje priklausančios buto dalies kompensaciją, paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškovės nuosavybėn paskirtas butas (198 000 Lt vertės), o iš jos atsakovui priteista piniginė kompensacija. Tačiau teisėjų kolegija nesutiko su atsakovui priteistos kompensacijos dydžiu. Teisėjų kolegija nurodė, kad iš byloje pateiktų įrodymų matyti, jog mokesčiai už komunalines paslaugas, dujas, elektros energiją sudarė 3004 Lt, todėl atsakovui tenkanti kompensacija mažintina 1502,45 Lt. Apeliacinės instancijos teismui ieškovė pateikė įrodymus, kad nuo 2009 m. spalio mėnesio iki 2010 m. gegužės mėnesio yra sumokėjusi 3182,25 Lt, todėl iš ieškovės priteistinos atsakovui kompensacijos suma už  1/2 dalį buto mažintina 3093,57 Lt.  Kadangi ieškovės nuosavybėn priskirtinas butas, tai jos nuosavybėn tikslinga palikti virtuvės baldų komplektą (500 Lt vertės) bei paskirti skalbimo mašiną ,,Erikson“ (700 Lt vertės), kaip daiktus, sumontuotus bute, o atsakovui priteisti  naują  kilimą (200 Lt vertės) bei iš ieškovės atsakovui priteisti 500 Lt kompensaciją už jai tenkančią didesnę dalį turto vertės natūra. Atsakovo ieškovei kompensuotinos išlaidos už komunalines paslaugas mažintinos 500 Lt suma. Įvertinus visą kilnojamojo ir nekilnojamojo turto bei atsakovui tenkančių prievolių sumą, galutinė iš ieškovės atsakovui priteistina piniginė kompensacija yra 94 706,43 Lt.

 

                            

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. birželio 29 d. nutarties dalį dėl 94 706,43 Lt kompensacijos priteisimo atsakovui ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – priteisti iš jos atsakovui 37 000 Lt kompensaciją. Kasacinis skundas grindžiamas šias argumentais:

Kasatorės nuomone, apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias nekilnojamojo turto vertės nustatymą, pažeidė proceso teisės normas, nes neįvertino ir netyrė reikšmingų bylos faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų, dėl to priėmė neteisėtą nutartį. Kasatorė nurodo, kad pagal CK 3.119 straipsnį dalijamo turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje, o pagal CK 3.100 straipsnį bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė baigiasi įstatyme išvardytais pagrindais, tarp jų – nutraukus santuoką ar teismo sprendimu padalijus bendrą turtą. Šalių santuokos nutraukimo momentu laikytinas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl santuokos nutraukimo įsigaliojimas, t. y. 2008 m. gruodžio 24 d. apeliacinės instancijos teismui priėmus nutartį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad, dalijant bendrą sutuoktinių turtą, turėtų būti nustatytos pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną galiojančios dalijamo turto rinkos kainos, o jei byla nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme – tai šio teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dieną galiojančios kainos, nes tik įsiteisėjus teismo sprendimui pasibaigs bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė; taip pat teismas turi atsižvelgti į bylos nagrinėjimo metu įvykusius dalijamo turto kainų pokyčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilėje byloje A. L. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-251/2006; kt.). Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo šios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, nes neįvertino susiklosčiusios situacijos nekilnojamojo turto rinkoje, t. y. kad 2008-2009 m. butų kainos Vilniuje sumažėjo 30-40 proc., dėl to nebuvo nustatyti reali dalijamo buto vertė ir atitinkamai teisingas atsakovui priteistos kompensacijos dydis. Nekilnojamojo turto kainų kritimas yra visiems žinoma aplinkybė, kurios nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismui kasatorė pateikė naują 2009 m. rugsėjo 14 d. turto vertės ataskaitą Nr. 76/1, kurioje nurodyta, kad ginčo buto vertė – 74 000 Lt, taigi realiai atsakovui turi būti priteista 37 000 Lt kompensacija. Tačiau apeliacinės instancijos teismas šio įrodymo neįvertino ir dėl jo visiškai nepasisakė, taip pažeidė CPK 185 straipsnį. Nustatydamas dalijamo buto tikrovės neatitinkančią vertę (198 000 Lt) bei priteisdamas atsakovui 94 706,43 Lt kompensaciją, apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 1.5 straipsnyje  įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Priteisus kasatorei 74 000 Lt vertės butą natūra ir įpareigojus ją sumokėti atsakovui 94 706,43 Lt kompensaciją už pusę buto, neabejotinai pažeidžiami jos teisėti turtiniai interesai ir CK 3.117 straipsnyje įtvirtintas sutuoktinių lygių turto dalių principas. Kasatorei sumokėjus atsakovui teismo priteistą 94 706,43 Lt kompensaciją, jai faktiškai jokio turto nelieka. Šeimos bylose teismas turi būti aktyvus (CPK 376 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas privalėjo imtis visų būtinų priemonių surinkti ir ištirti reikalingus įrodymus, kad būtų nustatyta tikra dalijamo buto vertė ir atitinkamai teisinga kompensacija, tačiau šių veiksmų neatliko, taigi neįvykdė teismo pareigos – išnagrinėti bylą.

Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Jame nurodoma, kad pagal CK 3.100 straipsnį bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė baigiasi įstatyme numatytais pagrindais, tarp jų – nutraukus santuoką, ar teismo sprendimu padalijus bendrą turtą. Šalių santuoka nutraukta 2005 m. birželio 3 d. teismo sprendimu. Teismo sprendimo dalis dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės įsiteisėjo 2008 m. gruodžio 24 d. Vilniaus apygardos teismui išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka. Kasacinis teismas 2009 m. gegužės 5 d. nutartimi paliko nepakeistą apeliacinės instancijos teismo 2008 m. gruodžio 24 d. nutarties dalį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Taigi apeliacinės instancijos teismas 2010 m. birželio 29 d. nutartimi pagrįstai priteisė atsakovui 94 706,43 Lt kompensaciją, remdamasis buto verte santuokos pabaigoje. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjo 2008 m. gruodžio 24 d., tai apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo vadovautis kasatorės pateikta 2009 m. rugsėjo 14 d. turto vertinimo ataskaita, kuri aiškiai neatitiko buto rinkos kainos (dviejų kambarių butas Vilniaus centre įvertintas tik 74 000 Lt).

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.  Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos nutraukus santuoką ir įrodymų vertinimo

 

 

Objektyvus dalijamo turto vertės nustatymas yra viena iš esminių teisingo turto padalijimo garantijų. Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis).

Bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindai išvardyti CK 3.100 straipsnyje. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė inter alia pasibaigia nutraukus santuoką ir (ar) teismo sprendimu padalijus bendrą turtą (CK 3.100 straipsnio 4 ir 6 punktai). Šios įstatymo nuostatos sistemiškai taikomos su CK 3.87 straipsniu. Šiame straipsnyje įtvirtinta bendroji sutuoktinių turto teisinį režimą apibrėžianti taisyklė – turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (1 dalis). Sutuoktinių turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (2 dalis). Santuokos nutraukimas CK 3.100 straipsnio 4 dalies prasme reiškia įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo pabaigą, t. y. po santuokos nutraukimo buvusių sutuoktinių įgyjamas turtas negali būti laikomas bendrąja jungtine nuosavybe. Tais atvejais, kai santuokos metu sutuoktiniai įgijo turto, kuris pagal įstatymą laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, tokio turto padalijimas yra savarankiškas bendro turto pabaigos pagrindas kaip santuokos nutraukimo pasekmė. Paprastai santuokos nutraukimo ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos padalijus bendrą turtą teismo sprendimu momentai sutampa, nes turto padalijimo klausimas turi būti išsprendžiamas kartu su santuokos nutraukimo ir kitais klausimais (CK 3.59 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje susiklostė situacija, kai teismo sprendimas dalyje dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjo (2008 m. gruodžio 24 d.) neišsprendus kito byloje nagrinėjamo klausimo – bendro turto padalijimo. Įsiteisėjus teismo sprendimui dėl santuokos nutraukimo pasibaigė įstatymu nustatyto sutuoktinių teisinis režimas tarp ginčo šalių, tačiau santuokos metu įgytas turtas laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe tol, kol jis nebus padalytas teismo sprendimu (CK 3.87 straipsnis, 3.100 straipsnio 4 ir 6 punktai).

Kasacinio teismo praktikoje dėl CK 3.119 straipsnio taikymo išaiškinta, kad, dalijant bendrą sutuoktinių turtą, turėtų būti nustatytos pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną galiojančios dalijamo turto rinkos kainos, o jei byla nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme, – tai šio teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dieną galiojančios kainos, nes tik įsiteisėjus teismo sprendimui pasibaigs bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė; teismas turi atsižvelgti į bylos nagrinėjimo metu įvykusius dalijamo turto kainų pokyčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. N. v. E. N., bylos Nr. 3K-3-285/2009).

Plėtodamas CK 3.119 straipsnio aiškinimo ir taikymo praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat nurodė, kad, priimdamas sprendimą, teismas vadovaujasi duomenimis, nustatomais iš byloje surinktų įrodinėjimo priemonių. Teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys, išskyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010).

Ginčų dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo specifika lemia ir atitinkamą CPK 314 straipsnio, reglamentuojančio įrodymų priėmimą apeliacinėje instancijoje, taikymą. Nauji įrodymai dėl dalijamo turto vertės gali būti teikiami ir apeliacinėje instancijoje. Šiuos įrodymus apeliacinės instancijos teismas privalo įvertinti vadovaudamasis CPK 185 straipsniu.

            Apskaičiuodamas iš ieškovės A. Š. atsakovui A. Š. priteistiną kompensaciją (99 000 Lt) už 1/2 dalį buto apeliacinės instancijos teismas vadovavosi turto vertinimo ataskaita, kuria 198 000 Lt buto vertė buvo nustatyta 2008 m. balandžio 9 d. Tuo tarpu ieškovė bylos nagrinėjimo metu apeliacinėje instancijoje pateikė turto vertinimo ataskaitą, kuria nustatyta 74 000 Lt buto vertė 2009 m. rugsėjo 5 dienai. Toks buto verčių skirtumas nurodytu  laikotarpiu iš esmės atspindi visuotinai žinomą aplinkybę apie nekilnojamojo turto vertės kritimą (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismas nevertino ieškovės pateiktos turto vertinimo ataskaitos, taip pažeisdamas CPK 185 straipsnio reikalavimus įvertinti byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais bei nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos CK 3.119 straipsnio taikymo praktikos. Šie apeliacinės instancijos teismo padaryti teisės normų pažeidimai turėjo įtakos neteisėtos nutarties priėmimui, todėl nutarties dalis dėl atsakovui piniginės kompensacijos priteisimo naikintina ir ši bylos dalis perduotina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui; kasacinis teismas negali pašalinti nustatytų pažeidimų, jiems (pažeidimams) pašalinti būtina analizuoti ir vertinti įrodymus bei nustatyti turinčias reikšmės bylai išspręsti faktines aplinkybes (CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 353 straipsnio 1 dalis, 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas ir 3 dalis).

 

Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme

 

Kasaciniame teisme patirta 93,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kadangi byla grąžinama nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, tai šioje procesinėje stadijoje nėra galimybės priteisti nurodytų išlaidų į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnis). Šių išlaidų priteisimo klausimą turės išspręsti apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš naujo.

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 29 d. nutarties dalį dėl piniginės kompensacijos priteisimo, taip pat dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, ir perduoti šią bylos dalį nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui; kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Šis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiamas ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

 

Teisėjai                                                                                                     Egidijus Baranauskas

 

 

                                                                                                                 Gražina Davidonienė

 

 

                                                                                                                  Juozas Šerkšnas