Baudžiamoji byla Nr. 1-1250-1135/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25095-2020-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.20.13; 1.2.25.4.2.6; 2.3.4.3; 2.3.6.4.4.1; 2.3.6.4.5.1
(S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. liepos 20 d.
Raseiniai
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Vaiva Bėčienė,
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Agnei Ridikaitei,
dalyvaujant prokurorei Vaidai Andriulaitienei,
kaltinamajam M. P., jo gynėjai advokatei Raimondai Klimienei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
M. P., gim. (duomenys neskelbtini) R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 7 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2013 m. kovo 20 d. Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – laisvės apribojimas 8 mėnesiams, baudžiamojo poveikio priemonė – 500 Lt vertės turto konfiskavimas. Taikytas 2002 m. lapkričio 7 d. įstatymo „Dėl amnestijos" 5 straipsnis ir bausmė sumažinta 1/6, skirtas įpareigojimas būti savo namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nebus susiję su darbu ar mokslu ir atlyginti žalą per 6 mėn.;
2) 2015 m. rugsėjo 4 d. Raseinių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė – 8 MGL (301 Eur) bauda;
3) 2017 m. rugpjūčio 10 d. Raseinių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, paskirta bausmė – 16 MGL (602,56 Eur) bauda, baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialia teise teisė vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones 3 m. bei transporto priemonės konfiskavimas;
4) 2017 m. lapkričio 30 d. Raseinių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, paskirtos bausmės – laisvės apribojimas 12 mėn., įpareigojant nuo 22 val. iki 7 val. būti namuose, per du mėnesius pradėti dirbti, arba užsiregistruoti darbo biržoje, 16 MGL (602.56 Eur) bauda. Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus;
5) 2019 m. gruodžio 17 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų priimtu nuosprendžiu pagal BK 281-1 straipsnio 1 dalį, BK 243 straipsnį, paskirta bausmė – 40 parų areštas. Paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės –– uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus bei transporto priemonės konfiskavimas. 2020 m. kovo 3 d. buvo paleistas iš Kalėjimų departamento prie LR TM Šiaulių tardymo izoliatoriaus atlikęs arešto bausmę, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje.
Teismas
n u s t a t ė :
Nusikalstamų veikų aplinkybės
1. M. P. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, tai yra 2020 m. birželio 26 d. 2:10 val., (duomenys neskelbtini), vairavo A. Č. vardu registruotą transporto priemonę – automobilį Opel Vectra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 6810 Nr. ARFL-0111 (patikros sertifikato Nr. 1296554), 2020 m. birželio 26 d. 2:16 val., nustatytas 2,16 promilių neblaivumas, 2:34 val., nustatytas 1,94 promilių neblaivumas).
2. Be to, jis vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. žinodamas, kad jam įsiteisėjusiu 2019 m. gruodžio 17 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu kartu su bausme yra paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (tris) metus, nevykdydamas šio draudimo 2020 m. birželio 26 d. 2:10, (duomenys neskelbtini), vairavo A. Č. vardu registruotą transporto priemonę – automobilį Opel Vectra" valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).
Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados
3. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. P. kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad pas jį atvyko R. B., atsivežė alaus. Išgėrus galimai keturis plastikinius butelius alaus, R. B. prikalbintas važiuoti pas jo draugę ir vairuoti, maždaug po pusantros valandos vairavo transporto priemonę. Vairuoti automobilį davė R. B., kuris matė jo būklę, leisdamas vairuoti. Vairuodamas jautėsi šiek tiek apsvaigęs. Apie 1.30 val. (duomenys neskelbtini), sustabdė policijos pareigūnai, sustojo, pūtė į alkotesterį, neprieštaravo parodymams. Vairuodamas žinojo, kad jam uždrausta vairuoti transporto priemones, jau buvo teistas už vairavimą neblaiviam. Vertina savo veiksmus blogai, yra pasiryžęs keisti savo elgesį. Nurodė, kad neturi priklausomybės alkoholiui vartoja alkoholinius gėrimus gal du kartus per mėnesį.
4. Be kaltinamojo M. P. prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodoma įrodymais, ištirtais teisme Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą:
4.1. liudytojos E. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur ji parodė, kad 2020 m. birželio 25 d. po pietų, kiek buvo valandų, nežino, su sūnumi R. B. jos automobiliu „Opel Vectra", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo sūnus, važiavo iki P. namų. Ji sūnui davė automobilį ir leido vairuoti, nors ir žinojo, kad jis vairuotojo pažymėjimo neturi. Tuo metu sūnus buvo blaivus. Sūnus nesakė, kad planuoja vartoti alkoholį. Jei būtų žinojusi, kad jis ten važiuoja vartoti alkoholį, ji tikrai nebūtų leidusi važiuoti. Sūnus ją paleido, o jis nuvažiavo pas P. į namus. Ji nuo tos vietos išsikvietė taksi automobilį ir su juo nuvažiavo į R. Tą pačią dieną dar skambino sūnui, tačiau jis neatsiliepė, grįžo ryte ir pasakė, kad automobilį paėmė policiją. Jis sakė, kad M. girtas vairavo automobilį ir sulaikė policijos pareigūnai. Automobilį 2020 m. birželio 2 d. nupirko iš E. B., nespėjo priregistruoti savo vardu, bet planavo. Automobilis techniškai tvarkingas, tačiau nedraustas. Apie tai, kad jie vartojo alkoholį ir vairavo būdami neblaivūs ji nieko nežinojo. Automobilis yra reikalingas naudojimui, todėl prašo jai jį grąžinti (b. l. 51-54,72-75);
4.2. liudytojo R. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur jis parodė, kad 2020 m. birželio 25 d. po pietų, kiek buvo valandų, nežino, jis sugalvojo važiuoti pas M. P.. Pasiėmė automobilį „Opel Vectra" valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris yra pirktas mamos E. B. vardu. Jis vairuotojo pažymėjimo neturi. Tuo metu buvo blaivus. Jis vairavo automobilį, kartu važiavo mama E., jos į R. nevežė, o ją paleido prie M. P. namų. Jis pasiliko pas M. namie ir vartojo kartu alkoholį. Naktį, kiek buvo valandų, nežino, sugalvojo važiuoti į A. pas draugą. Vairavo M., nes jis jautėsi geriau. Jis jam leido vairuoti. Įvažiavus į A., sustabdė policijos pareigūnai ir nustatė M. girtumą. Kodėl mama nurodė, kad ją vežė iki R. jis nežino, gal susimaišė (b. l. 78-80);
4.3. liudytojos A. Č. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur ji parodė, kad automobilis „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra registruotas jos vardu. 2020 m. gegužės 22 d. 20:00 val., savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), minėtą automobilį pardavė už 100 eurų grynaisiais E. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., gyv. (duomenys neskelbtini), su juo susirašė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį. Automobilio neperregistravo, nes internetu to atlikti nemokėjo, o nuvykus į „Regitros“ padalinį, buvo didelės eilės. Po to, apie tai tiesiog pamiršo. Tokio asmens vardu M. P. nepažįsta ir nėra mačiusi (b. l. 85-88);
4.4. 2020 m. birželio 26 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje apžiūrėtas automobilis Opel Vectra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Prie protokolo pateikta fotolentelė su įvykio vietos bei automobilio nuotraukomis, automobilis po apžiūros paimtas, grąžintas savininkei 2020 m. liepos 3 d. prokurorės nutarimu (b. l. 12-23, 63-64);
4.5. 2020 m. birželio 29 d. VšĮ „Emprekis“ pažyma, kurioje nurodyta, kad automobilio Opel Vectra vidutinė kaina Lietuvoje yra 930 eurai (b. l. 29);
4.6. 2020 m. birželio 26 d. neblaivumo nustatymo aktu, kuriame užfiksuota, kad M. P. alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 6810 Nr. ARFL-0111 (patikros sertifikato Nr. 1296554), 2020 m. birželio 26 d. 2:16 val. nustatytas 2,16 promilių neblaivumas, 2:34 val. nustatytas 1,94 promilių neblaivumas (b. l. 30);
4.7. 2020 m. kovo 6 d. Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus sudarytu bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planu Nr. 4VD-1649, su kuriame nurodyta baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus, pasirašytinai supažindintas M. P. (b. l. 34-40);
4.8. 2019 m. gruodžio 17 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu, kuriuo M. P. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžia mojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalį bei BK 243 straipsnį, bei kuriuo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 3 metus uždrausta vairuoti kelių transporto priemones (b. l. 42-46);
4.9. 2020 m. sausio 8 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų patvarkymu, kuriuo Šiaulių apygardos tarnybos probacijos skyriui pateikta vykdyti 2020 m. sausio 7 d. įsiteisėjusį nuosprendį dėl baudžiamojo poveikio priemonės (b. l. 47-48);
4.10. 2020 m. liepos 1 d. savanoriško dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad E. B. pateikė registracijos liudijimą Nr. H662235, techninės apžiūros rezultatų kortelę Nr. 601-0516004, 2020 m. birželio 2 d. pirkimo-pardavimo sutartį (kurioje nurodyta, kad E. B. iš E. B. už 100 eurų įsigijo automobilį Opel Vectra" valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2020 m. gegužės 22 d. pirkimo-pardavimo sutartį (iš kurios matyti, kad E. B. šį automobilį įsigijo už 100 eurų iš A. Č.), dokumentai grąžinti savininkei 2020 m. liepos 3 d. prokurorės nutarimu (b. l. 55-61, 63-64);
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados
5. Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
6. Pagal BK 243 straipsnį atsako tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę.
7. Surinktų įrodymų visuma, t. y. paties kaltinamojo prisipažinimu, nuosprendžio 4.1. – 4.10. punktuose išvardintų rašytinių įrodymų turiniu, neginčijamai nustatyta, kad M. P., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, 2020 m. birželio 26 d. 2:10 val., (duomenys neskelbtini), vairavo kelių transporto priemonę – automobilį Opel Vectra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam 2020 m. birželio 26 d. 2:16 val. nustatytas 2,16 promilių neblaivumas, 2:34 val., nustatytas 1,94 promilių neblaivumas, todėl jo veika pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai. Be to, jis, žinodamas, kad jam įsiteisėjusiu 2019 m. gruodžio 17 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų priimtu nuosprendžiu yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (tris) metus, nevykdydamas šio draudimo 2020 m. birželio 26 d. 02:10 val., vairavo transporto priemonę – automobilį Opel Vectra, valstybinis Nr. FEF.
Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai
8. Remiantis BK 41 straipsniu, bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
9. Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą visuomenei, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54-61 straipsnių nuostatomis.
10. BK 2811 straipsnio 1 dalis už šios veikos padarymą numato alternatyvias bausmes: baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki vienerių metų. BK 243 straipsnyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: bauda arba areštas.
11. Kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, kurie sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį, nes padaryti tuo pačiu metu, tomis pačiomis aplinkybėmis, tais pačiais veiksmais.
12. Kaltinamojo M. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas pripažįsta kaltinamojo atsakomybe sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, padarė būdamas neblaivus, kas neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
13. Skirdamas M. P. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis nevedęs, nedirba, nėra registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nėra susaistytas socialiniais darbo ir šeimos ryšiais, teisiamas šeštą kartą (ankstesni teistumai išnykę), už analogiškų veikų padarymą idealiąja sutaptimi teisiamas antrą kartą (už analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, teisiamas trečią kartą), linkęs pažeidinėti įstatymus – baustas administracine tvarka, yra darbingo amžiaus (b. l. 107-125). Kaltinamasis, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones ir būdamas neblaivus, nors būdamas teistas už analogišką veiką, vėl būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti kelių transporto priemones, keldamas pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams bei jų turtui, tyčiniais veiksmais pažeisdamas paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, jis padarė tokias pačias nusikalstamas veikas, todėl manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus baudą nėra pagrindo, kaip nėra pagrindo manyti, kad kaltinamasis paskirtą baudą sumokės. Teismas taip pat atsižvelgia į tą aplinkybę, kad nors padarytos nusikalstamos veikos sunkių pasekmių nesukėlė, tačiau sistemingas nusikalstamų veikų darymas tapo kaltinamojo gyvenimo būdu, todėl daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už nusikaltimo padarymą skiriant laisvės atėmimo bausmę, artimą sankcijoje numatytam maksimaliam terminui, o už baudžiamojo nusižengimo padarymą –arešto bausmę.
14. Kadangi kaltinamojo padarytos veikos sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį, paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, subendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir skiriant subendrintą bausmę.
15. Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio nustatyta tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
16. Pagal BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas, asmeniui, nuteistam ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 2 dalyje, bet ir bausmės tikslais, numatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje, tai yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
17. Kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, pripažino padaręs nusikalstamas veikas, dėl jų gailisi, teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog yra pasiruošęs keisti savo gyvenimo būdą, teigia, jog labai gailisi dėl savo poelgio, žadėjo nebenusikalsti. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino, atsakomybės dėl padaryto nusikaltimo nevengia, davė parodymus ir nuoširdžiai gailisi, į tai, kad jis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, yra darbingo amžiaus, į tai, kad realus bausmės vykdymas gali paveikti kaltinamojo pasiryžimą dirbti ir gyventi visavertį gyvenimą sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nebūtina kaltinamąjį izoliuoti nuo visuomenės tam, kad būtų įgyvendinta galimybė sulaikyti jį nuo nusikaltimų darymo ateityje, nubausti ir šiuo būdu užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismo vertinimu, šių tikslų galima pasiekti kaltinamajam atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir skiriant jam BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 8, 10 punktuose numatytus įpareigojimus: pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
18. BK 67 straipsnio 1 dalies ir 3 punkte nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės, kurios paskirtis – padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis).
19. Įvertinęs kaltinamojo padaryto nusikaltimo pobūdį (vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio), taip pat kaltinamojo asmenybę, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis už vairavimą esant neblaiviam bei neturint teisės vairuoti transporto priemonę jau buvo teistas, teismas sprendžia, kad kaltinamajam kartu su bausme tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones maksimaliam 5 metų laikotarpiui (BK 68 straipsnis).
20. Taip pat kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis).
21. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis nusikalstamas veikas padarė vairuojant automobilį Opel Vectra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis nustatyta, kad ši transporto priemonė, nors registruota A. Č. vardu, tačiau pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teise priklauso E. B.. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad kaltinamasis automobilį Opel Vectra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilio savininkei nežinant, jog kaltinamasis automobilį vairuos neblaivus ir neturėdamas tam teisės, todėl konfiskuoti šį automobilį netikslinga. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, valstybės naudai iš M. P. išieškotina konfiskuotino turto – transporto priemonės automobilio Opel Vectra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma – 930 eurų.
Kiti klausimai
22. Paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendį pradėjus vykdyti panaikintina.
23. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilis Opel Vectra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jo registracijos liudijimas Nr. H662235, techninės apžiūros rezultatų kortelė Nr. 601-0516004, 2020 m. birželio 2 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis bei 2020 m. gegužės 22 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis grąžinti savininkei E. B. 2020 m. liepos 3 d. prokurorės nutarimu (b. l. 63-64), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini automobilio savininkei.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307 -308 straipsniais, 313 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
M. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje bei 243 straipsnyje, ir paskirti jam bausmes:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalį – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį – 50 (penkiasdešimt) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti M. P. subendrintą bausmę – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. P. 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti M. P. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise ir uždrausti M. P. naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkerius) metus, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 8, 10 punktais, M. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskiriant šias pareigas:
- per tris mėnesius pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, šį įpareigojimą vykdant visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį;
- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;
- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, paskirti M. P. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti automobilio Opel Vectra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, vertę atitinkančią pinigų sumą – 930 Eur (devynis šimtus trisdešimt eurų).
Kaltinamajam M. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – pradėjus vykdyti nuosprendį panaikinti.
Automobilį Opel Vectra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jo registracijos liudijimą Nr. H662235, techninės apžiūros rezultatų kortelę Nr. 601-0516004, 2020 m. birželio 2 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį bei 2020 m. gegužės 22 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, priklausančius E. B. ir ikiteisminio tyrimo metu grąžintus E. B., nuosprendžiui įsiteisėjus palikti automobilio savininkei E. B..
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.
Teisėja Vaiva Bėčienė