Baudžiamoji byla Nr. 1S-291-1049/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00029-2014-2
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.21
(S)
Kauno apygardos teismas
N u T A R T i S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. rugpjūčio 11 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Meilutis, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo G. C. gynėjo advokato Vaidučio Paliuko skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2025 m. liepos 10 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo G. C. skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – Komisija) 2025 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam G. C. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos,
n u s t a t ė :
1. G. C. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 7 straipsnio 12 punktą, 266 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 12 punktą, 266 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 249 straipsnio 1 dalį, 7 straipsnio 13 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, ir jam paskirta galutinė subendrinta 9 (devynerių) metų laisvės atėmimo bausmė.
1.1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartimi G. C. bausmė sumažinta ir paskirta galutinė – 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausmė.
2. Bausmės pradžia – 2020 m. gegužės 13 d., bausmės pabaiga – 2027 m. gegužės 15 d.
3. 2025 m. gegužės 23 d. Komisijos nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta netaikyti nuteistajam G. C. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, motyvuojant tuo, kad nuteistasis G. C. neatitinka BVK 82 straipsnyje numatytų materialiųjų lygtinio paleidimo kriterijų. Tokia išvada padaryta atsižvelgus į tai, kad nuteistasis G. C. nėra kritiškas praeities elgesiui, nėra atviras gilesniam vertybiniam ir socialiniam pokyčiui. Mąstymo ir elgesio sričių korekcija buvo viena iš Komisijos rekomendacijų, tačiau rekomendacijų skyrimo laikotarpyje, nuteistasis nedalyvavo elgesio pataisos programoje, rekomendacijos neįgyvendino. Padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitikinės, nusikaltimai buvo pasirinkto gyvenimo ir elgesio būdo pasekmė. Nuteistąjį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netikslinga, kadangi nėra pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
4. Tokiam Komisijos sprendimui pritarė ir Kauno apylinkės teismas 2025 m. liepos 10 d. nutartimi atmetęs nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo panaikinimo. Teismas konstatavo, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, jog būtų galima spręsti, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas, šiuo metu, jau būtų efektyvus.
5. Skunde apygardos teismui nuteistojo G. C. gynėjas advokatas Vaidutis Paliukas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 10 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – tenkinti nuteistojo G. C. skundą, panaikinant Komisijos 2025 m. gegužės 23 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuteistajam G. C. taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
5.1. Skunde tvirtinama, kad nutartis grindžiama formaliais ir šabloninio pobūdžio argumentais. Teismas pateiktą informaciją įvertino selektyviai, nevertindamas aplinkybių, kurios nuteistąjį bei jo elgesį leidžia vertinti nepriekaištingai teigiamai. Nurodoma, jog teismas pažeidė BVK 9 straipsnyje įtvirtintą progresyvaus bausmių atlikimo principą, teisingumo, asmenų lygiateisiškumo, humaniškumo, baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo, bausmių ekonomijos, teisėtų lūkesčių principus. Atsisakant taikyti lygtinį paleidimą nesivadovauta Europos Tarybos ministrų komiteto rekomendacijos Rec (2003) 22 straipsnio nuostatomis, kurios numato, jog lygtinio paleidimo tikslas yra padėti kaliniams pereiti nuo gyvenimo įkalinimo įstaigoje prie gyvenimo laikantis įstatymų visuomenėje, sukuriant tai skatinančias sąlygas ir priežiūrą po paleidimo bei prisidėti prie visuomenės saugumo ir nusikalstamų veikų skaičiaus visuomenėje mažinimo.
5.2. Skunde nesutinkama su teismo išvada, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimo metu nustatyti apsauginiai veiksniai negali sulaikyti nuteistojo nuo pakartotinio nusikalstamumo. Nuteistojo gynėjas skunde nurodo, jog apylinkės teismas neigdamas tokius elgesio veiksnius išimtinai nuteistąjį sulaikančius nuo pakartotinio nusikalstamumo, kaip šeima ir ryšiai su ja, pastovi gyvenamoji vieta, darbas, vertinant, jog jie buvo ir darant nusikaltimą, neatsižvelgė į tai, jog nusikaltimas buvo padarytas prieš 15 (penkiolika) metų ir G. C. požiūris iš esmės pasikeitęs.
5.3. Nesutinkama su skundžiamos nutarties teiginiais, jog vienas iš nuteistojo motyvų, dėl ko buvo padarytos nusikalstamos veikos yra finansinė nauda. Skunde teigiama, jog byloje nėra jokių duomenų apie G. C. gautas pajamas iš nusikalstamos veikos. Jam nebuvo taikomas nusikalstamu būdu įgyto turto konfiskavimas, o tai paneigia, jog G. C. būtų gavęs kokios nors naudos.
5.4. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog nuteistasis G. C. tik kartą pažeidė vidaus tvarkos taisykles, o už pavyzdingą elgesį, gerą darbą skatintas 4 (keturis) kartus. Ši aplinkybė rodo nuteistojo pastangas koreguoti savo elgesį. Nuteistasis aktyviai dalyvauja tiksliniuose užsiėmimuose, gerina socialinius įgūdžius, užsiima darbine veikla. G. C. kriminalinės subkultūros, diskriminacinių nuostatų nepalaiko, taikomą priežiūrą vertina palankiai, su pareigūnais bendrauja mandagiai, taktiškai, linkęs bendradarbiauti, jaučia poreikį save realizuoti socialiai priimtinais būdais, dalyvauja organizuojamuose renginiuose, grupiniuose užsiėmimuose. Taip pat atkreipiamas dėmesys, jog nuteistasis G. C. dalyvauja visose resocializacijos programose, yra įvykdęs visas rekomendacijas. Taip pat nurodoma, jog G. C. yra pasirengęs gyventi dorai ir siekti tik teisėtų tikslų, jis yra garbaus amžiaus ((duomenys neskelbtini) metai), yra neįgalus dėl širdies ligos, šiuo metu gydosi po klubo sąnario endoprotezavimo.
5.5. Toliau nurodoma, kad BVK nėra numatyta, jog nuteistajam, kuris prašo taikyti lygtinį paleidimą, būtina atitikti ypatingas sąlygas. Skundo autoriaus teigimu, tai, kad nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju, nereiškia, kad ši teisė gali ir turi būti grindžiama subjektyviomis teisės aktuose nenurodytomis išskirtinėmis aplinkybėmis.
5.6. Nutartyje nurodomi kriminogeniniai veiksniai formuluojami vertinant nuteistojo praeitį per padarytų nusikalstamų veikų prizmę. Atkreipiamas dėmesys, kad nuo veikos padarymo praėjo 15 (penkiolika) metų, dėl ko yra pagrindas konstatuoti, jog kriminogeninių veiksnių nėra, juolab, jog jie nepasireiškė bausmės atlikimo metu. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog padarytų nusikalstamų veiksmų sunkumas ir pobūdis jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir skiriant bausmes, dėl ko negali būti laikoma pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą. Laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai, kurie G. C. taikomi ženklų laiką, jo mąstymo, požiūrio pokyčiams, elgesio korekcijai turėjo teigiamą poveikį, nuoseklus ir kryptingas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažinimas bei teigiami pokyčiai riziką nusikalsti didinančiose kriminogeninėse srityse yra stabilūs ir tai leidžia pagrįstai spręsti, kad pokyčiai yra ilgalaikiai. Be to, nurodoma, jog lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės, todėl vien tik padarytų nusikaltimų pavojingumas, nuteistajam atitinkant visas kitas lygtinio paleidimo sąlygas, negali būti pagrindu netaikyti šio instituto.
5.7. Toliau skunde teigiama, jog nuteistasis atitinka ne tik formalųjį, bet ir materialųjį kriterijų, t. y., jis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis ne tik, kad laikosi, bet ir laikysis įstatymų bei nenusikals. G. C. nustatytas neįgalumas dėl (duomenys neskelbtini) ligos, bausmę atlieka Kauno kalėjimo Pusiaukelės namuose, dirba vadybininku, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse ir programose, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Skunde nurodoma Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika bei pažymima, jog šiuo atveju tikslinga įvertinti nuteistojo amžių ir sveikatos būklę bei įvertinti pakankamai mažos likusios neatliktos bausmės laiką.
5.8. Atkreipiamas dėmesys, jog nuo nusikaltimo padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos, nuteistasis nepadarė jokių teisės pažeidimų. Teigiama, jog nuteistasis nevykdys jokios nusikalstamos veikos, lygtinio paleidimo atveju, laikysis visų jam paskirtų reikalavimų. Neatliktos bausmės dalis jau yra adekvati nuteistojo padaryto nusikaltinimo sunkumui ir yra pakankama, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.
5.9. Taip pat skunde pažymima ir tai, kad apylinkės teismas išskirtinę reikšmę suteikė G. C. padarytų nusikaltimų pobūdžiui ir pavojingumui, visapusiškai neįvertino duomenų, susijusių su sumažėjusia nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių G. C. asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei. Pirmosios instancijos teismo motyvai apelianto vertinimu yra formalūs ir deklaratyvūs.
6. Skundas Kauno apygardos teisme nagrinėtinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360, 364 straipsnių pagrindais, rašytinio proceso tvarka, nerengiant teismo posėdžio.
7. Atsiliepimų, prašymų ir pareiškimų dėl nušalinimo negauta.
Nuteistojo G. C. gynėjo advokato Vaidučio Paliuko skundas atmetamas.
8. Aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo gynėjo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad tiek Komisija, tiek ir apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis G. C. jau gali būti paleistas lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Priešingai nei nurodoma skunde, nutartis yra pagrįsta byloje esančiais duomenimis, tinkamai išaiškintos BVK nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo institutą. Nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, teismui pateiktoje medžiagoje esančius duomenis. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo ir jo gynėjo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ir nepagrįstu.
9. Visų pirma, pažymėtina, kad nuteistojo gynėjo skunde minimame teisės norminiame akte – Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijose Nr. (2003) 22 „Dėl lygtinio paleidimo (parolio)“ tik rekomenduojama taikyti lygtinį paleidimą, taip siekiant sumažinti žalingą įkalinimo poveikį ir skatinti kalinių įsiliejimą į visuomenę tokiomis sąlygomis, kurios padėtų garantuoti laisvėje esančios visuomenės saugumą, tačiau tokios rekomendacijos, skirtingai nei kiti Europos Sąjungos teisės aktai, neturi privalomojo pobūdžio. Minėtos Ministrų Komiteto rekomendacijos apibrėžia tik valstybių narių gaires įstatymų leidybos ar politikos srityje ir yra rekomendacinio pobūdžio, o konkretaus asmens lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas laikantis konkrečios valstybės narės įstatymų. Nuteistųjų lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigų sąlygos ir tvarka yra aiškiai reglamentuota Lietuvos Respublikos teisės aktuose – Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksuose. Vadovaujantis šių įstatymų nuostatomis, įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo institutą Lietuvoje įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą, o kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai.
10. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1,2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi.
11. Nagrinėjamu atveju, neginčijamai nustatyta, kad nuteistasis G. C. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtino paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, turi būti nustatyta akivaizdi nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, o ne vien tik jo pastangos šią riziką mažinti, tai yra, vien pozityvių veiksmų atlikimo fakto nepakanka tam, jog būtų galima taikyti lygtinį paleidimą, o turi būti nustatyti ir akivaizdūs tokių veiksmų pozityvūs rezultatai, kurie leistų manyti, kad nuteistojo elgesys yra pasikeitęs tiek, jog toliau jis gali būti taisomas būdamas neizoliuotas nuo visuomenės.
12. Bylos duomenimis nustatyta, kad šiuo metu nuteistojo G. C. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką yra žema, kas nagrinėjamu atveju atitinka formaliąsias lygtinio paleidimo sąlygas. Visgi, šiame kontekste svarbu pažymėti tai, jog dar 2021 m. vasario 11 d. atlikus pirminį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, buvo nustatyta žema nusikalstamo elgesio rizika, kaip ir kitų pakartotinių vertinimų metu. Atsižvelgiant į tai, aukštesniojo teismo vertinimu, aptariamas veiksnys negali būti lemiantis sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, kadangi būtina įvertinti visus reikšmingus duomenis, kurie sudarytų neabejotiną pagrindą manyti, jog nuteistasis savo elgesį yra pakeitęs pakankamai, jog būdamas laisvėje gebės laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių.
13. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog yra teigiamai nuteistąjį G. C. charakterizuojančių duomenų, kurie buvo nurodyti tiek skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, tiek akcentuojami ir nuteistojo gynėjo skunde. Nuo 2023 m. gruodžio 19 d. G. C. atlieka laisvės atėmimo bausmę atviro tipo pusiaukelės namų sąlygomis. Bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistasis dalyvavo įvairiose programose, psichologo konsultacijose, organizuojamuose susirinkimuose, CARITO organizuotuose Emocinio raštingumo mokymuose, visuotinėse socialinėse akcijose, prisidėjo prie organizavimo ir dalyvavimo rengiamoje „Šeimos diena“ šventėje, dalyvavo kultūrinėje išvykoje, dalyvavo socialinio darbuotojo konsultacijose, savanorystės veikloje bei kitose užimtumo priemonėse, kurios išsamiai nurodytos skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje. Nuteistasis nuo 2024 m. sausio 2 d. dirba MB „(duomenys neskelbtini)“. G. C. noriai dalyvauja konsultacijose su įstaigos socialine darbuotoja dėl ryšių artimoje šeimoje stebėsenos. Visos šios aplinkybes neabejotinai nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, ką įvertino ir apylinkės teismas. Darytina pagrįsta išvada, jog nuteistasis laisvės atėmimo vietų įstaigoje stengiasi užsiimti prasminga veikla, tačiau aukštesnysis teismas, pritardamas skundžiamos nutarties argumentams sprendžia, jog paminėti duomenys nėra pakankami tam, kad šiuo metu būtų galima daryti neabejotina išvadą, jog nuteistasis G. C. padarė akivaizdžią pažangą mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, dėl ko būtų pagrindas taikyti lygtinio paleidimo institutą. Juolab, jog nuteistojo pozityvaus elgesio pastangos buvo įvertintos laisvės atėmimo vietų administracijos, kuomet jis nuo 2023 m. liepos 18 d. perkeltas bausmę atlikti lengvosios grupės sąlygomis, o nuo 2023 m. gruodžio 19 d. laisvės atėmimo bausmę atlieka atviro tipo pusiaukelės namų sąlygomis. Visgi, byloje esantys duomenys, aukštesniojo teismo vertinimu, nesudaro pagrindo daryti neabejotinos išvados, jog nuteistojo G. C. elgesio pasikeitimai yra ilgalaikiai, kas nagrinėjamu atveju leistų nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
14. Kaip jau minėta, nors yra pastebima teigiama nuteistojo elgesio korekcija bei bausmės atlikimo metu G. C. buvo viso skatintas keturis kartus, iš jų paskutinį kartą 2024 m. gegužės 16 d., tačiau nuteistasis taip pat buvo baustas vieną kartą drausmine tvarka už dienotvarkės pažeidimą. Šiuo atveju svarbu pažymėti tai, jog minėtas pažeidimas padarytas nuteistajam atlikus didžiąją bausmės dalį, tai yra, ne bausmės pradžioje, kuomet dar galimi adaptaciniai taikomo režimo sunkumai, tačiau tuomet, kai nuteistajam jau buvo puikiai žinomos vidaus tvarkos taisyklės. Šios aplinkybės aukštesniajam teismui leidžia manyti, jog nuteistojo elgesys teigiama linkme nėra koreguojamas nuosekliai ir tendencingai, dėl ko negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog nuteistasis G. C. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Kaip ir teisingai pažymima nuteistojo gynėjo skunde, lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės, priešingai, yra susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu, todėl nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu yra itin svarbus vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę. Šiuo atveju, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog šiuo metu, nėra pagrindo spręsti, jog nuteistojo G. C. teigiami elgesio pokyčiai yra ilgalaikiai.
15. Priešingos išvados neleidžia daryti ir tai, jog nuteistajam G. C. vis dar nustatomas ne vienas kriminogeninis rizikos veiksnys. Nors skunde nesutinkama su 2025 m. balandžio 25 d. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytais kriminogeniniais veiksniais, teigiant, jog visi jie nustatyti vertinant nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką, visgi svarbu įvertinti tai, jog kriminogeniniai rizikos veiksniai, priešingai nei nurodoma skunde, nustatyti vertinant ne tik G. C. praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog G. C. nustatomas ne tik statinis (nekintantis) kriminogeninis veiksnys (teisės pažeidimai), tačiau ir dinaminiai (kintantys) kriminogeniniai veiksniai (gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys, nuostatos). Būtent dinaminių kriminogeninių veiksnių egzistavimas rodo, kad su nuteistojo nusikalstamu elgesiu susijusios probleminės sritys bausmės atlikimo metu nėra pakankamai efektyviai koreguojamos.
16. Būtent sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą svarbu įvertinti nuteistojo mąstymo ir elgesio nuostatų aspektus. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys susijęs su netinkamomis moralinėmis nuostatomis ir konkrečiomis situacijomis, kai jos pasireiškė. Pagal nusikalstamos veikos pobūdį, nuteistajam būdingi antivisuomeniniai požiūriai bei neigiamas visuomenėje pripažintų vertybių vertinimas. Vertinant nuteistojo mąstymo bei elgesio pasikeitimus, šiuo atveju, sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, svarbu atkreipti dėmesį, jog nors nuo padarytų nusikalstamų veikų padarymo, kaip nurodoma skunde, yra praėjęs pakankamai ilgas laikotarpis, visgi atlikto vertinimo metu, G. C. ir šiuo metu vis dar kategoriškai neigia savo indėlį dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, kas leidžia manyti, jog nuteistasis negeba prisiimti atsakomybės dėl savo atliktų neteisėtų veiksmų. Atsižvelgiant į tai yra pagrindas konstatuoti, jog pataisos procesas nuteistajam G. C. vis dar yra nepakankamas ir jis turi būti tęsiamas bausmę atliekant laisvės atėmimo vietų įstaigoje.
17. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog nustatomi apsauginiai veiksniai, galintys sulaikyti nuteistąjį G. C. nuo pakartotinio nusikalstamo elgesio. Pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažina tai, kad nuteistasis dalyvauja socialinės reabilitacijos priemonėse, palaiko ryšius su artimaisiais. Be to, pažymima ir tai jog nuteistasis patvirtino gyvenamosios vietos galimybę po paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Turi realų darbo laisvėje pasiūlymą, kur šiuo metu dirba. Neabejotina, jog šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, visgi iš esmės, visos šios aplinkybės, t. y. ryšys su artimaisiais bei darbinės veiklos vykdymas egzistavo ir prieš nusikalstamų veikų padarymą, dėl ko abejotina, jog aptarti apsauginiai veiksniai, gali turėti reikšmingos įtakos sprendžiant tolimesnį nuteistojo elgesį.
18. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo sutikti su skunde nurodytais argumentais, jog priimant sprendimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, negali būti atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, kadangi jau šios aplinkybės buvo įvertintos skiriant nuteistajam bausmę. Šiame kontekste svarbu pažymėti tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad apie tai, ar asmuo gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, jis laikysis įstatymų ir nenusikals, t. y. vertinant nuteistojo galimo elgesio perspektyvas laisvėje, įmanoma spręsti tik iš jo ankstesnio elgesio, kurį apima tiek elgesys bausmės atlikimo metu, tiek ir iki jos atlikimo. Byloje esančiais duomenimis, nuteistasis G. C. buvo sunkių nusikalstamų veikų vykdytojas, veikos nebuvo atsitiktinės, nusikaltimai buvo jo pasirinkto gyvenimo ir elgesio būdo pasekmė. Nuteistasis G. C. nuo 2008 m. iki 2013 m. dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje. Bylos duomenimis, G. C. buvo atsakingas už prekusoriaus BMK tiekimą nusikalstamam susivienijimui iš Rusijos Federacijos, o šiam kanalui užsidarius – iš Ukrainos. Nors skunde akcentuojama tai, jog bylos duomenimis nebuvo nustatyta, jog G. C. gavo finansinės naudos iš nusikalstamų veikų darymo, tačiau visgi šiuo atveju svarbu įvertinti tai, jog būtent tokio pobūdžio nusikalstamų veikų darymas paprastai yra siejamas su asmeninės naudos gavimu, tai yra siekiama neteisėtai praturtėti. Aptartos aplinkybės leidžia manyti, jog siekiant pakeisti nuteistojo mąstymą bei elgesį reikia didesnių pastangų, ilgesnės bei griežtesnės jo kontrolės. Ir nors, iš esmės sutiktina, jog BVK nėra numatyta jokių ypatingų aplinkybių, kurių pagrindu nuteistiesiems gali būti taikomas lygtinis paleidimas, tačiau sprendžiant klausimą dėl tolimesnės bausmės atlikimo, būtina įvertinti ne tik formaliąsias lygtinio paleidimo atitikimo sąlygas, tačiau įvertinti ir akivaizdžią pažangą nuteistojo elgesio bei mąstymo srityse.
19. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju lygtinio paleidimo taikymas būtų efektyvus ir dėl skunde nurodomos aplinkybės, jog G. C. yra garbaus amžiaus bei turi sveikatos problemų. Byloje nėra jokių duomenų, jog dėl aptartų aplinkybių, nuteistasis negalėtų atlikinėti bausmės laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Juolab, jog nuteistojo atleidimo nuo bausmės atlikimo dėl ligos klausimas yra sprendžiamas laikantis BPK 359 ir 362 straipsnių nuostatų. Taigi, nurodytos aplinkybės dėl nuteistojo amžiaus ar sveikatos būklė nėra pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą.
20. Taigi, nors G. C. bausmę stengiasi atlikti tinkamai, rodo tam tikras pastangas taisytis, tačiau pritartina tiek Komisijos, tiek apylinkės teismo išvadai, jog jo padaryta pažanga, įvertinus padarytų nusikaltimų pobūdį, sunkumą, nuteistojo charakterizuojančius duomenis, elgesį, mąstymą, nusikalstamų poelgių minimizavimą, šiuo metu dar nesudaro pagrindo G. C. taikyti lygtinį paleidimą.
21. Apibendrinant visa tai, kas išdėstyta, aukštesniojo teismo vertinimu, nėra pagrindo spręsti, jog apylinkės teismas ar Komisija netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią G. C. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo gynėjo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nors jo elgesyje ir vyrauja tam tikrų teigiamų aspektų, tačiau jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo įstaigų materialiųjų sąlygų. Vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad jis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, todėl nuteistojo gynėjo skundo tenkinti nėra pagrindo, o skundžiama Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. liepos 10 d. nutartis paliekama nepakeista.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
n u t a r i a :
atmesti nuteistojo G. C. gynėjo advokato Vaidučio Paliuko skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. liepos 10 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.
Teisėjas Audrius Meilutis