Nuorašas

Pranešėjas Stasys Punys                                                              Baudž. byla Nr. 1S-327-166-2014

Teisėjas Valerij Paškevič                                              Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19.                    

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. balandžio 1 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,

teisėjų Virginijos Švedienės, Rositos Patackienės,

sekretoriaujant Dovilei Nakuvienei,

dalyvaujant prokurorei Danutei Mekionienei,

gynėjui advokatui Anatolijui Svilai,

nuteistajam M. N.,

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo M. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo M. N. skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2014-01-13 nutarimo Nr. 59-1, kuriuo atsisakyta lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos,

Kolegija, išnagrinėjusi medžiagą dėl M. N. skundo, asmens bylą,

n u s t a t ė :

M. N. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2011-05-12 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 3 d., 150 str. 3 d., 264 str. 2 d., 259 str. 2 d., 63 str. 5 d. 2 p., 9 d. ir skirta 8 metai laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės vykdymo pradžia: 2010-02-22. Bausmės vykdymo pabaiga: 2018-02-22. ½ laisvės atėmimo bausmės faktiškai atliko 2014-02-22.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsčiusi nuteistojo M. N. prašymą lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos taikant intensyvią priežiūrą, nutarė netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal LR BVK 157 str. 2. 2 p.

Nesutikdamas su komisijos nutarimu nuteistasis M. N. skundu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, kuris konstatavęs, jog LR BVK 158 str. 2 p. draudžia taikyti lygtinį paleidimą asmenims, nuteistiems už nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas M. N., 2014 m. vasario 24 d. nutartimi nuteistojo skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2014-01-13 nutarimo Nr. 59-1 atsisakyti lygtinai jį paleisti iš pataisos įstaigos, atmetė.

Skundu Vilniaus apygardos teismui nuteistasis M. N. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-24 nutartį; panaikinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2014-01-13 nutarimą Nr. 59-1 ir taikyti jam lygtinį paleidimą.  Nuteistasis nurodo, jog teismas jo atžvilgiu taikė naujos redakcijos LR BVK 158 str. nuostatas, dėl ko buvo pažeista jo teisė į teisingą teismą bei teisėti lūkesčiai.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Nuteistojo M. N. skundas atmestinas.

Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, apylinkės teismas atmetė nuteistojo M. N. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos  2014-01-13 nutarimo, kuriuo buvo atsisakyta jį paleisti iš pataisos įstaigos. Apylinkės teismas nurodė, jog M. N. yra nuteistas tame tarpe ir už BK 149 str. 3 d.,150 str. 3 d. nusikaltimų padarymą, o LR BVK 158 str. 2 d. draudžia taikyti lygtinį paleidimą asmenims, nuteistiems už tokias nusikalstamas veikas. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo sprendimu atmesti nuteistojo M. N. skundą ir netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau kolegija nesutinka su skundžiamos nutarties motyvais, kuriais remdamasis teismas padarė tokias išvadas.

Nuteistųjų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų netaikymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos BVK 158 str. 1 d., kuriame nurodytas apibrėžtas nuteistųjų asmenų sąrašas. Šio straipsnio 2 p. numatyta, kad lygtinai iš pataisos įstaigų nepaleidžiami asmenys, nuteisti už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui.

Iš nuteistojo M. N. asmens bylos matyti, kad jis Vilniaus apygardos teismo 2011-05-12 nuosprendžiu buvo nuteistas už kelių nusikalstamų veikų padarymą, tarp jų už nepilnametės išžaginimą BK 149 str. 3 d., seksualinį prievartavimą – BK 150 str. 3 d. 

Iki 2013-01-01 galiojo BVK 158 straipsnio redakcija, kurioje nebuvo numatytas draudimas lygtinai iš pataisos įstaigų paleisti asmenis, nuteistus už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui, o nuo 2013-01-01 įsigaliojo nauja BVK 158 straipsnio redakcija, kurioje šis draudimas įvestas. Taigi naujoji BVK 158 straipsnio redakcija sunkina nuteistojo M. N., kuris nuteistas ir bausmę atlieka nuo 2010-02-22, teisinę padėtį. M. N. nuteistas ir bausmę atlikinėjo galiojant BVK 158 straipsnio redakcijai, kuri iki 2013-01-01 nuteistojo atžvilgiu nedraudė taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, kai tuo tarpu šiuo metu galiojantis BVK 158 straipsnio 2 punktas tokį draudimą numato. Kolegijos nuomone nuteistojo M. N. atžvilgiu negali būti taikomas naujasis įstatymas (BVK 158 str. 2 p. redakcija), kuris jo teisinę padėtį sunkina ir neturi grįžtamosios galios. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo nuteistojo M. N. atžvilgiu taikyti BVK 158 str. 2 p. nuostatų ir privalėjo svarstyti jo lygtinio paleidimo klausimą. Kadangi lygtinio paleidimo klausimas skundžiamoje nutartyje nebuvo svarstytinas, dėl M. N. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos tikslingumo, pasisako aukštesnės instancijos teismas ir šį klausimą išsprendžia iš esmės.

Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 1 d. nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Šio straipsnio antroje dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas yra tik formalus pagrindas teismui svarstyti tokio nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau šis pagrindas pats savaime neįpareigoja teismo priimti nuteistajam palankų sprendimą dėl lygtinio paleidimo. Teismas gali paleisti iš pataisos įstaigos nuteistąjį, jeigu, jam atlikus įstatyme nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, jo atžvilgiu padaroma išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti, toliau taisant šį nuteistąjį neizoliavus nuo visuomenės, tačiau jį prižiūrint.

Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika, atlikta pagal OASys metodiką bei kitos aplinkybės. (LR BVK 164 str. 2 d.).

Pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d.

              Teisėjų kolegija susipažinusi su teismui pateikta medžiaga, nuteistojo skundu, konstatuoja, jog nežiūrint į tai, kad šiuo atveju faktiškai yra formalusis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindas, tačiau vien to nepakanka nuteistojo atžvilgiu taikyti BVK 157 str. numatytą lygtinį paleidimą. Įstatymas suteikia teismui teisę ir pareigą įvertinti ar nuteistasis gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas, tik visapusiškai įvertinus jo asmenybę, elgesį bausmės atlikimo vietoje, jo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, socialinius ryšius ir kitos svarbias aplinkybės.

Kaip matyti iš bylos duomenų, M. N. ½ laisvės atėmimo bausmės atlikęs, tačiau likusi didelė neatliktos bausmės dalis – 2014-01-09 – 4 metai 1 mėnuo 13 dienų. Pažymėtina, kad atlikta įstatyme numatyta bausmės dalis nėra besąlyginis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą, nes lygtinis paleidimas taikomas tik padarius išvadą, jog galima tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje. M. N. anksčiau 5 kartus teistas, 2 kartus taikytas lygtinis paleidimas, 1 kartą bausmės vykdymo atidėjimas. Atsižvelgiant į tai, darytina pagrįsta išvada, jog M. N. turi polinkį nusikalsti, kadangi teigiamų išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, vėl darė naujus nusikaltimus, be to pažeidimus daro ir būdamas pataisos įstaigoje. Nuteistasis bausmės atlikimo metu režimo reikalavimus pažeidė 3 kartus, baustas 3 kartus, 2 nuobaudos galioja, pagal OAsys metodiką priklauso vidutinės rizikos grupei – 57 balai. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti tuo, kad būdamas lygtinai paleistas nuteistasis sugebės laikytis jam taikytinų draudimų ir įpareigojimų.

Taip pat iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, skatintas 1 kartą, dalyvavo naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje, pataisos, integracijos į visuomenę programose, asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, lygtinai, programoje, dalyvavo „Įžanginėje grupėje“, išklausė Lietuvos kalinių globos draugijos programą, lankė „Angelo medžio“ užsiėmimus, lanko individualius užsiėmimus pas psichologus, papildomus anglų kalbos, informatikos kursus, turi aukštesnįjį išsilavinimą, mokosi Vilniaus komunikacinių paslaugų mokykloje elektriko specialybės, motyvuotas dirbti laisvėje, įstaigoje dirba. Taip pat nuteistasis palaiko socialinius ryšius su sugyventine, motina, bendrauja telefonu, laiškais, pasimatymų metu aplanko draugai, turi nepilnametę dukrą su kuria bendrauja telefonu, po paleidimo planuoja grįžti gyventi pas motiną. Į visas šias nuteistąjį M. N. charakterizuojančias aplinkybes kolegija atsižvelgia ir vertina teigiamai, tačiau pažymi, kad teigiama nuteistojo charakteristika patvirtina, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Vis tik atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, į likusią bausmės dalį, kuri vertintina kaip didelė, dėl ko atliktoji bausmė dar neadekvati veikų pavojingumui, darytina išvada, kad šiuo metu nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos nebus užtikrintas teisingumo principas. Pažymėtina ir tai, kad teisingumo principo užtikrinimas reiškia ne vien formalų bausmės paskyrimą, tačiau ir realų jos vykdymą, atlikimą. Bausme siekiama ne tik taikyti kaltininkui tam tikrus suvaržymus, apribojimus, kad jis patirtų nepatogumus, tačiau tokiu būdu užtikrinama ir nukentėjusiųjų interesų apsauga bei viešasis interesas. Kolegija konstatuoja, kad šiuo metu dar nėra pakankamo pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis M. N. pasitaisė, o bausmės tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje, t.y. nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, jau pasiekti. Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartis paliekama nepakeista.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 364 str. 8 d. 1 p.,

n u t a r ė :

nuteistojo M. N. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Kolegijos pirmininkas (parašas)                                                        Stasys Punys

Teisėjai (parašai)                                                                      Virginija Švedienė

                                                                                     Rosita Patackienė

Nuorašas tikras:

Kolegijos pirmininkas                                                        Stasys Punys