Civilinė byla Nr. 2-45-853/2023

Teisminio proceso Nr. 2-29-3-01265-2022-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.11.5

(S)

 

 

 

TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. rugsėjo 27 d.

Mažeikiai

 

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Andželika Butkuvienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms: Lilijai Drizgienei, Deimantei Martinaitienei, Jūratei Svobutienei, Jekaterinai Mažonienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Šilumera“ atstovams: laikinai direktorės pareigas einančiai S. K., advokatui Gintarui Žičkui,

atsakovės Viekšnių Šv. Jono Krikštytojo parapijos atstovams S. T. ir advokatei Stanislavai Jorudienei,

atsakovo Telšių apskrities ateitininkų centro atstovui P. A.,

trečiajam asmeniui K. Z. ir jo atstovei advokatei Liudmilai Žiubikienei,

trečiojo asmens Maltos ordino pagalbos tarnybos atstovui generaliniam sekretoriui E. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Šilumera“ ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovams Viekšnių Šv. Jono Krikštytojo parapijai ir Telšių apskrities ateitininkų centrui, tretiesiems asmenims Maltos ordino pagalbos tarnybai ir K. Z. dėl skolos priteisimo.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

ieškovė UAB „Šilumera“ pateikė teismui ieškinį ir patikslintą ieškinį, kuriuo prašė solidariai iš atsakovų Viekšnių Šv. Jono Krikštytojo parapijos ir Telšių apskrities ateitininkų centro priteisti 13136,26 Eur dydžio skolą, 5352,51 Eur delspinigius, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė 2023 m. lapkričio 23 d. patikslintame ieškinyje nurodė, kad UAB „Šilumera“ laikotarpiu 2015 m. gruodžio – 2018 m. balandžio mėnesiais suteikė patalpų šildymo paslaugas adresu (duomenys neskelbtini). Paslaugų teikimas įformintas PVM sąskaitomis-faktūromis, kurios išrašytos atsakovei Viekšnių Šv. Jono Krikštytojo parapijai. Šildymo paslaugos buvo teikiamos UAB „Šilumera“ priklausančia šildymo sistema, kuri Viekšnių dienos centre buvo sumontuota 2014 m. pabaigoje – 2015 m. pradžioje adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodo, kad 2014 m. lapkričio 3 d. Telšių apskrities ateitininkų centras pateikė prašymą Mažeikių politechnikos mokyklai, kuriuo prašė Mažeikių politechnikos mokyklos Viekšnių skyriaus buvusios valgyklos pastatą leisti atjungti nuo centralizuoto šildymo, nes Telšių apskrities ateitininkų centras ir Viekšnių Šv. Jono Krikštytojo parapija kartu su rėmėjais nori statyti kieto kuro katilą, kad viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) „Viekšnių Šv. Jono Krikštytojo parapijos vaikų dienos centras“ galėtų sėkmingai plėtoti savo veiklą. 2014 m. lapkričio 5 d. turto patikėtinis – Mažeikių politechnikos mokykla raštu Nr. D3-168 nurodė, neprieštaraujanti tokiam Telšių apskrities ateitininkų centro ir Viekšnių Šv. Jono Krikštytojo parapijos pasirinkimui dėl patalpų atjungimo nuo centralizuoto šildymo sistemos. 2015 m. spalio 8 d. Šilumos apskaitos prietaiso nuėmimo aktu buvo nuimtas šilumos apskaitos prietaisas ir VšĮ Viekšnių Šv. Jono Krikštytojo parapijos vaikų dienos centro patalpose (adresu (duomenys neskelbtini)) UAB „Šilumera“ įrengė kieto kuro katilą ir įvedė į apskaitą savo buhalterijoje. 2015 metų pabaigoje patalpos pilnai buvo atjungtos nuo centralizuotos šildymo sistemos ir paruoštos šildymui kieto kuro katilu. Kieto kuro katilu aptariamos patalpos buvo šildomos nuo 2015 m. gruodžio mėnesio iki 2018 metų balandžio mėnesio už šildymą išrašant sąskaitas Viekšnių Šv. Jono Krikštytojo parapijai. Ieškovė nurodo, jog nors rašytinė sutartis tarp Viekšnių Šv. Jono Krikštytojo parapijos ir Telšių apskrities ateitininkų centro sudaryta nebuvo, tačiau ją konkliudentiniais veiksmais sudarė Viekšnių Šv. Jono Krikštytojo parapija ir Telšių apskrities ateitininkų centras, kurie faktiškai sutartį sudarė VšĮ Viekšnių Šv. Jono Krikštytojo parapijos vaikų dienos centro (Maltos ordino pagalbos tarnybos) naudai. Nekilnojamojo turto registro išraše numatoma, kad aptariamu laikotarpiu kuomet buvo įrenginėjama šildymo sistema (2014 m. gruodžio – 2015 m. vasario mėn.) ir buvo tiekiamos šildymo paslaugos pagal sąskaitas (2015 m. gruodžio mėn. – 2018 m. balandžio mėn.), tiesioginis teisinis patalpų valdytojas aptariamu laikotarpiu buvo Telšių apskrities ateitininkų centras. Patalpos nuosavybės teise priklausė Lietuvos Respublikai ir patikėjimo teise buvo perduotos Mažeikių politechnikos mokyklai bei tuo pat metu buvo suteikta panauda Telšių apskrities ateitininkų centrui. Ieškovei nėra žinoma, kokie teisiniai susitarimai siejo Viekšnių Šv. Jono Krikštytojo parapiją ir Maltos ordino pagalbos tarnybą. Ieškovė UAB „Šilumera“ suteikė šilumos paslaugas už 23463,98 Eur sumą. Sąskaitose buvo nurodytas 5 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitų–faktūrų išrašymo mokėjimo terminas ir PVM sąskaitas-faktūras pateikdavo laiku elektroniniu paštu Viekšnių Šv. Jono Krikštytojo parapijai. Viekšnių Šv. Jono Krikštytojo parapija ir Telšių apskrities ateitininkų centras sąskaitų UAB „Šilumera“ neapmokėjo. Ieškovė nurodo, kad atsakovė viso yra sumokėjusi 10327,72 Eur ir tokie mokėjimai patvirtina sutarties vykdymo faktą iš atsakovės pusės. Mokėjimai iki 2015 m. gruodžio 18 d. vyko bankiniu pavedimu ir atsakovė sumokėjo 5327,72 Eur. 2021 m. kovo 31 d., 2021 m. balandžio 16 d. ir 2021 m. balandžio 21 d. klebonas K. Z. sumokėjo grynais pinigais pagal kasos pajamų orderius 5000,00 Eur ir įsiskolinimas ieškinio pateikimo dienai yra 13136,26 Eur (t. 2, b. l. 53-57).

Atsakovė Viekšnių Šv. Jono Krikštytojo parapija pateiktame 2022 m. liepos 1 d. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su pateiktu ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad ieškovė nepateikė teismui rašytinės šilumos pirkimo sutarties ir ieškovė atsakovei nesuteikė šildymo paslaugų, bei atsakovė neturi jokio įsiskolinimo. Ieškovė savo reikalavimą kildina iš jos pačios išrašytų ir pasirašytų PVM sąskaitų-faktūrų. Nurodo, kad ieškovė šių PVM sąskaitų-faktūrų atsakovei visiškai nepateikė ir atsakovės buhalteriniuose dokumentuose jų nėra. Atsakovė su išrašytomis PVM sąskaitomis-faktūromis susipažino, kai jos buvo pateiktos Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-2306-1118/2021. Ieškovė klaidina teismą ieškinyje nurodydama, kad tariamai atsakovė pripažįsta skolą, kadangi yra padengusi skolos dalį. Viekšnių Šv. Jono Krikštytojo parapija nurodo, kad ne tik nesudarė sutarties dėl šilumos pirkimo-pardavimo, bet ir nemokėjo jokių pinigų ieškovei. Nuo 2018 m. liepos 11 d. Viekšnių Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonu buvo paskirtas S. T., o buvęs klebonas K. Z. buvo atleistas iš šios parapijos klebono pareigų. 2018 m. rugpjūčio 16 d. perduodant parapiją buvo surašytas aktas, kuriame nėra nurodyta, kad parapija turėjo kokių nors skolų. Buvęs parapijos klebonas K. Z. 2018 m. rugpjūčio 16 d. pasirašė raštą vyskupui, patvirtindamas, kad parapija skolų neturi, bet jeigu atsirastų kokios nors skolos vėliau, K. Z. prisiima visišką atsakomybę šias skolas atlyginti. Ieškovės pateiktas palūkanų paskaičiavimas už praėjusius šešis su puse metų nepagrįstas. Ieškovė šilumos pirkimo-pardavimo sutarties nesudarė, joje nesusitarė dėl netesybų dydžio ir dėl palūkanų mokėjimo. PVM sąskaitose-faktūrose yra vienašališkai (nesant kitos šalies valios) nurodyta, kad nesant pasirašytai sutarčiai, neatsiskaičius per 5 dienas, skaičiuojami 0,3 proc. delspinigių nuo visos nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Ieškovė pateikė reikalavimą priteisti ne delspinigius, o palūkanas dėl kurių mokėjimo susitarimo nebuvo. Dėl delspinigių jokio susitarimo nebuvo, nes PVM sąskaitose-faktūrose nurodyta delspinigių suma yra tik vienos šalies reikalavimas, nesant kitos šalies valios išreiškimo. Jeigu ieškovė teikė kažkokiam objektui šilumą ir savalaikiai pateikė vartotojui PVM sąskaitas-faktūras, tai jų neapmokėjus, ieškovė nedelsiant privalėjo spręsti klausimą dėl PVM sąskaitų-faktūrų apmokėjimo ir stabdyti šilumos tiekimą, kol nebus atsiskaityta už parduotą šilumos energiją. Ieškovės reikalavimui priteisti palūkanas, prašo taikyti ieškinio senatį (t. 1, b. l. 32-34).

Atsakovė Viekšnių Šv. Jono Krikštytojo parapija pateiktame 2022 m. rugpjūčio 30 d. atsiliepime į patikslintą ieškinį papildomai nurodė, kad Viekšnių Šv. Jono Krikštytojo parapija niekuomet jokiu teisiniu pagrindu (panaudos, nuomos ar kitokiu) nevaldė ir nenaudojo pastato – valgyklos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), todėl nėra susijusi su atsakomybe už šio pastato šildymą. Nurodo, kad pastatą, (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini)panaudos sutarties pagrindu valdė Telšių apskrities ateitininkų centras ir Viekšnių Šv. Jono Krikštytojo parapija neturėjo jokio pavedimo iš Telšių apskrities ateitininkų centro spręsti klausimus už Viekšnių Šv. Jono Krikštytojo parapiją. Atsakovė nurodo, jog ieškovei pateikus PVM sąskaitas-faktūras ir duomenis apie elektroninių laiškų išsiuntimą elektroniniu paštu: (duomenys neskelbtini) kartu su sąskaitomis, o taip pat elektroninius laiškus, kuriose nurodyta, kad ieškovė tariamai siuntė atsakovei Viekšnių Šv. Jono Krikštytojo parapijai suderinimo aktus, ieškovė nepateikė jokio įrodymo, patvirtinančio, kad Viekšnių Šv. Jono Krikštytojo parapija buvo atsakinga ieškovei už šilumos tiekimą ir, kad elektroninis paštas, kuriuo ieškovė galimai siuntė dokumentus, priklausė atsakovei Viekšnių Šv. Jono Krikštytojo parapijai. Atsakovė nurodo teismui, kad nuo to laiko, kai klebonu buvo paskirtas S. T., tokiu elektroniniu paštu, kokį nurodė ieškovė, tai yra (duomenys neskelbtini), nesinaudojo, minėtų PVM sąskaitų-faktūrų ir suderinimo aktų negavo ir parapijos buhalteriniuose dokumentuose jų nėra. Ieškovė nepateikė nei vieno rašytinio įrodymo, kad jos galimai siunčiamos PVM sąskaitos-faktūros ir suderinimo aktai, apskritai pasiekė Viekšnių Šv. Jono Krikštytojo parapiją, nes ieškovė nepateikė nė vieno elektroninio ar kitokio laiško, patvirtinančio apie PVM sąskaitų-faktūrų gavimą, o visi suderinimo aktai Viekšnių Šv. Jono Krikštytojo parapijos atstovo nepasirašyti. Atsakovė taip pat nurodo, kad nepripažino ieškovės pretenzijos ir nepripažįsta ieškovės ieškinio visiškai. Atsakovės sąskaitos numeris, ginčo laikotarpiu ir šiuo metu yra nepakitęs, tai yra Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“ banke ir iš pateiktų banko sąskaitos išrašų matyti, kad iš atsakovės atsiskaitomosios sąskaitos ieškovei buvo atliktas vienintelis pavedimas – 2015 m. vasario 20 d. 1288,39 Eur sumai, nurodant paskirtyje PVM s. f. ŠIL Nr. 0001836. PVM sąskaitoje faktūroje ŠIL Nr. 0001836, kuri buvo išrašyta 2015 m. sausio 30 d., nurodyta suma 4448,57 Eur. Atsakovė nurodo, kad nesumokėjo visos sumos už šilumos tiekimą ir visiškai neaišku kas ir kada turėjo sumokėti likusią dalį. Be to, buvusio parapijos klebono K. Z. atliktas vienintelis mokėjimo pavedimas iš parapijos sąskaitos neįrodo, kad atsakovė naudojosi ieškovės teikiamomis paslaugomis ir yra atsakinga ieškovei. Nurodo, kad visi kiti mokėjimai atlikti Viekšnių Šv. Jono Krikštytojo parapijos vardu yra fiktyvūs, nes mokėta ne iš parapijos sąskaitos. Ieškovės pateikti 2021 m. kovo 31 d. - balandžio 21 d. kasos pajamų orderiai Nr. 00000488, Nr. 00000491, Nr. 00000492, pasirašyti Viekšnių Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebono K. Z. yra klastoti arba jis mokėjo pinigus ir tai yra jo asmeninė skola, kurią jis asmeniškai dengė. Atsakovė nurodo, kad nebuvo dengiama parapijos skola, nes parapija jokių įsiskolinimų nepripažįsta (t. 1, b. l. 137-139).

Atsakovė Viekšnių Šv. Jono Krikštytojo parapija pateiktame 2022 m. lapkričio 30 d. atsiliepime į patikslintą ieškinį papildomai nurodė, kad 2014 m. lapkričio 3 d. Telšių apskrities ateitininkų centro rašte nėra Viekšnių Šv. Jono Krikštytojo parapijos įgalioto asmens parašo ir nėra jokių rašytinių duomenų, kad atsakovė Viekšnių Šv. Jono Krikštytojo parapija siekia gauti šilumos tiekimo paslaugas trečiojo asmens naudai. 2014 m. lapkričio 3 d. Telšių apskrities ateitininkų centro rašte nėra nurodyta, kad prašymas yra suderintas su Viekšnių Šv. Jono Krikštytojo parapija. Minėta parapija neteikė ieškovei paraiškos dėl kieto kuro katilo įrengimo adresu (duomenys neskelbtini) (buvęs (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), nepriėmė iš ieškovės atliktų darbų ir nepasirašė dokumentų, neteikė paraiškos dėl šilumos tiekimo į aukščiau minėtą pastatą, nesudarė šilumos pirkimo-pardavimo (tiekimo) sutarties nei rašytiniu, nei žodiniu būdu, nei konkliudentiniais veiksmais (t. 2, b. l. 91-95).

Atsakovas Telšių apskrities ateitininkų centras pateiktame 2022 m. rugsėjo 29 d. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su pateiktu ieškiniu nesutinka. Nurodo, jog pastatas esantis adresu (duomenys neskelbtini) (ankstesnis adresas (duomenys neskelbtini)), jam priklausė panaudos teise ir jis naudojo jį sutartyje su panaudos davėju numatytiems tikslams. Nurodo, kad būdamas panaudos gavėju su ieškove niekada nesudarė jokių sutarčių, tame tarpe ir šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties (t. 2, b. l. 23-25).

Atsakovas Telšių apskrities ateitininkų centras 2022 m. gruodžio 6 d. atsiliepime į patikslintą ieškinį papildomai nurodė, kad 2007 m. Viekšnių Šv. Jono Krikštytojo parapija dėl avarinės bažnyčios stogo būklės ėmė ieškoti patalpų, į kurias galėtų laikinai persikelti, nenutraukdama liturginių apeigų. Šiuo tikslu tuometinis parapijos klebonas V. G. kreipėsi į Mažeikių rajono merą ir administraciją su prašymu perduoti pastatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), siekiant naudoti šias patalpas kaip laikinuosius parapijos namus. Pasikreipus į Švietimo ir Mokslo ministeriją dėl nekilnojamojo turto perdavimo, buvo gautas atsakymas, kad pagal galiojančius norminius teisės aktus nekilnojamojo turto perdavimas religinei bendruomenei yra negalimas. Dėl šios priežasties buvo imtasi ieškoti kitų pastato perėmimo galimybių. Pasikeitus parapijos klebonui ir juo tapus K. Z. buvo nutarta perimti šį nekilnojamąjį turtą jaunimo neformaliajam ugdymui, pasitelkiant į pagalbą Telšių apskrities ateitininkų centrą. Telšių apskrities ateitininkų centras nurodo, jog su tuometiniu parapijos vadovu buvo žodžiu aptarta, kad Telšių apskrities ateitininkų centras, kaip katalikiška jaunimo organizacija, perims pastatą panaudos sutartimi su tikslu įkurti VšĮ Viekšnių Šv. Jono Krikštytojo parapijos vaikų dienos centrą, o atsakovė savo ruožtu naudos likusias patalpas liturginėms apeigoms su sąlyga, kad parapija pasirūpins visais komunalinių mokesčių klausimais. Susitarus žodžiu dėl nekilnojamojo turto naudojimo Telšių apskrities ateitininkų centras kreipėsi į Mažeikių politechnikos mokyklą su prašymu perduoti pastatą ir sulaukus pritarimo iš Švietimo ir mokslo ministerijos bei Jaunimo reikalų departamento 2011 m. gegužės 9 d. buvo pasirašyta panaudos sutartis. 2014 m. lapkričio mėnesį kunigas K. Z. kreipėsi į Telšių apskrities ateitininkų centrą su prašymu pateikti prašymą Mažeikių politechnikos mokyklai dėl pastato atjungimo nuo centralizuoto šildymo, kadangi anot buvusio parapijos vadovo centralizuotas šildymas tapo per brangus ir Viekšnių Šv. Jono Krikštytojo parapija ims pastatą šildyti kitais būdais, taip tik patvirtinant žodinį susitarimą, kuriuo parapija įsipareigojo padengti visas su pastatu susijusias komunalines išlaidas. Nors ieškovė teigia, kad sutarties sudarymo pagrindu galima laikyti konkliudentinius šalių veiksmus, tačiau ieškovė PVM sąskaitas-faktūras siuntė Viekšnių Šv. Jono Krikštytojo parapijai ir galima preziumuoti, kad Telšių apskrities ateitininkų centrui nežinomas žodinis susitarimas, kuris vyko tarp ieškovės ir atsakovės Viekšnių Šv. Jono Krikštytojo parapijos. Ieškovė yra komercinė įmonė, kuriai veikloje yra taikomi padidinti atidumo bei rūpestingumo reikalavimai. Sudarius viešąją šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartį ir abonentui nevykdant savo prievolinių įsipareigojimų, energijos tiekimo įmonė turi teisę vienašališkai atsisakyti sutarties, o ieškovei toliau tiekiant šildymą Viekšnių Šv. Jono Krikštytojo parapijos prašymu, suponuoja paramą, kurią galimai ieškovė tiekė Viekšnių Šv. Jono Krikštytojo parapijai. Atsakovas prašo UAB „Šilumera“ ieškinį atmesti Telšių apskrities ateitininkų centrui, kaip nepagrįstą ir ieškovės reikalavimui priteisti palūkanas, taikyti ieškinio senatį (t. 2, b. l. 96-98).

Trečiasis asmuo K. Z. pateiktame 2022 m. rugpjūčio 12 d. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovės reikalavimas atsakovei Viekšnių Šv. Jono Krikštytojo parapijai nepagrįstas ir atmestinas. Nurodo, kad laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2018 m. bažnyčios pastatas buvo remontuojamas ir dėl šios priežasties pamaldos vykdavo kitose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo laikotarpiu minėtomis patalpomis naudojosi atsakovė Viekšnių Šv. Jono Krikštytojo parapija bei VšĮ Viekšnių Šv. Jono Krikštytojo parapijos vaikų dienos centras ir pareiga atsiskaityti už šildymą, kuriuo naudojasi du vartotojai, vertintina kaip dalomoji atsakovės Viekšnių Šv. Jono Krikštytojo parapijos ir VšĮ Viekšnių Šv. Jono Krikštytojo parapijos vaikų dienos centro prievolė. Trečiasis asmuo nurodo, jog nesutinka su atsakovės pozicija, kad už skolas, jeigu tokios yra trečiasis asmuo atsakingas asmeniškai. Trečiasis asmuo nurodo, jog vykusios pamaldos minėtose patalpose buvo naudojamos ne asmeninėms trečiojo asmens reikmėms, o atsakovės, kaip juridinio asmens veiklai vykdyti. Nurodo, kad už jai priskaičiuotą šilumą atsakovė Viekšnių Šv. Jono Krikštytojo parapija yra atsiskaičiusi, tai patvirtino ieškovės atstovas pokalbių metu. Taip pat nesutinka su ieškovės reikalavimu jos naudai priteisti 5352,51 Eur palūkanų, kadangi ieškovė palankiai sau taiko ne delspinigių, o palūkanų sąvoką. Ieškovės pateiktose PVM sąskaitose-faktūrose minimi delspinigiai, o ieškinyje prašoma priteisti palūkanas. Atsižvelgiant į PVM sąskaitas-faktūras, matyti, kad šešių mėnesių ieškinio senaties terminas yra pasibaigęs, todėl ieškovės reikalavimas priteisti 5325,51 Eur palūkanų atmestinas (t. 1, b. l. 130-133).

Trečiasis asmuo K. Z. pateiktame 2022 m. gruodžio 5 d. atsiliepime į ieškinį nurodė, jog tarp ieškovės UAB „Šilumera“ ir atsakovės Viekšnių Šv. Jono krikštytojo parapijos šilumos tiekimo sutartinių santykių nebuvo, rašytinė sutartis sudaryta nebuvo. 2014 m. lapkričio 4 d. atsakovo Telšių ateitininkų centro pirmininko P. A. prašymas „Dėl pastato atjungimo nuo centralizuoto šildymo“ neįrodo atsakovės Viekšnių Šv. Jono Krikštytojo parapijos siekio sukurti sutartinius santykius su ieškove, o prašymą pasirašęs atsakovo Telšių ateitininkų centro pirmininkas P. A. sudaryti šilumos tiekimo sutartį ar prisiimti įsipareigojimus atsakovės Viekšnių Šv. Jono Krikštytojo parapijos vardu neturėjo teisės. Atsakovė Viekšnių Šv. Jono Krikštytojo parapija nebūdama pastato savininkė ar nuomininkė šilumos teikimo sutarties sudaryti negalėjo. Ieškovės UAB „Šilumera“ ir atsakovės Viekšnių Šv. Jono Krikštytojo parapijos sutartiniai santykiai nesiejo, todėl solidarioji atsakomybė negalima. Prašo UAB „Šilumera“ reikalavimus atsakovui Viekšnių Šv. Jono Krikštytojo parapijai dėl 13136,26 Eur skolos, 5352,21 Eur palūkanų ir procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti (t. 2, b. l. 109-112).

Ieškovės UAB „Šilumeros“ atstovas Gintaras Žičkus teismo posėdžio metu nurodė, jog palaiko 2022 m. lapkričio 23 d. patikslinto ieškinio reikalavimus, kuriuo prašoma iš Šv. Jono krikštytojo parapijos ir Telšių apskrities ateitininkų centro solidariai priteisti skolą už šilumos paslaugas, palūkanas, procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas lygiomis dalimis iš abiejų atsakovų. Ieškovė nurodo, kad šilumos paslaugos buvo teiktos pastatui – valgyklai, esančiai adresu (duomenys neskelbtini) (ankstesnis adresas – (duomenys neskelbtini)), kurios unikalus numeris (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane (duomenys neskelbtini). Nurodo, jog atsakovai Viekšnių Šv. Jono Krikštytojo parapija ir Telšių apskrities ateitininkų centras turėtų mokėti solidariai, kadangi paslaugos faktiškai buvo teikiamos ir gaunamos, nors ir nebuvo sudarytos rašytinės sutarties. Paslaugas gavo teisinis turto valdytojas pagal panaudos sutartį – Telšių apskrities ateitininkų centras ir Viekšnių Šv. Jono Krikštytojo parapija, kuri tomis paslaugomis naudojosi ir organizavo šildymo sistemos įrengimą. Dalį laiko patalpų savo tiesioginėms funkcijoms vykdyti naudojo Viekšnių Šv. Jono Krikštytojo parapija, kadangi bažnyčia buvo tvarkoma ir bažnyčioje nebuvo galima vykdyti apeigų, o kita dalis buvo naudojama Telšių apskrities ateitininkų centro projektinei veiklai. Telšių apskrities ateitininkų centras, kaip pastato valdytojas pagal panaudos sutartį, leido kitam juridiniam asmeniui – VšĮ Viekšnių Šv. Jono Krikštytojo parapijos vaikų dienos centrui naudotis patalpomis ir tai buvo vienas iš projektinių veiklų, o 2016 m. ir trečiasis asmuo Maltos ordino pagalbos tarnyba naudojosi šiomis patalpomis. Nurodo, jog UAB „Šilumera“ neturi pagrindo reikalauti iš kitų asmenų mokėti, kadangi šildymo paslaugų sutartis konkliudentiniais veiksmais buvo sudaryta trečiųjų asmenų naudai, o Telšių apskrities ateitininkų centras savo patalpomis leisdavo naudotis kitiems asmenims, nors sutarčių greičiausiai tokių nebuvo. Ieškovė nurodo, kad byloje pateiktos PVM sąskaitos faktūros paneigia rėmimo faktą, kad UAB „Šilumera“ galėjo būti rėmėja. Jei UAB „Šilumera“ būtų rėmusi šias veiklas, nebūtų kiekvieną mėnesį pateikusi sąskaitų ir būtų sudaryta rėmimo sutartis. Sąskaitose taip pat buvo įtrauktas pridėtinės vertės mokestis, kuris būdavo sumokamas kiekvieną mėnesį, todėl rėmimo nebuvo. Ieškovės atstovas patikslino, jog šiluminė energija buvo skaičiuojama kilovatais, už vienetą – 0,074, kurie buvo skaičiuojami pagal skaitiklį ir kaina visada buvo vienoda.

Atsakovės Viekšnių Šv. Jono Krikštytojo parapijos atstovė advokatė Stanislava Jorudienė teismo posėdžio metu nurodė, jog su ieškiniu nesutinka visiškai. Viekšnių Šv. Jono Krikštytojo parapijai klebonas S. T. pradėjo vadovauti ir buvo paskirtas į tarnystę 2018 m. rugpjūčio 16 d., iki to laiko tarnystę atliko šioje parapijoje trečiasis asmuo K. Z.. S. T. absoliučiai jokių sąskaitų atėjęs vadovauti parapijai negavo ir jokių žinių apie įsiskolinimus UAB „Šilumera“ jis nieko nežinojo iki to laiko, kai pirmą kartą buvo iškelta byla. Parapijos dokumentuose tokių PVM sąskaitų-faktūrų nėra, kaip ir nėra jokios sutarties. Parapija gyvena tik iš aukų ir ne iš projektų ar valstybės finansavimo. Parapija neturi tokių pinigų ir niekas jos nefinansuoja, jeigu parapija prisiima kokį tai įsipareigojimą, ji turi vykdyti čia ir dabar. Įstatyme nurodyta, jei 30 dienų neapmokėta sąskaita, turi atjungti šildymą ir nebešildyti. Atsakovės atstovės manymu tai buvo rėmimo klausimas. Nesant rašytinės sutarties Viekšnių parapija neatsakinga už skolą ir abejoja ar konkliudentiniais veiksmais su Viekšnių Šv. Jono Krikštytojo parapija sutartis buvo sudaryta. Atsakovės atstovė prašo taikyti ieškinio senatį, kuri yra 5 metai ir palūkanos yra skaičiuojamos nuo nesumokėtos sumos. Šitokių paskaičiavimų byloje visiškai nėra. Atsakovės atstovė taip pat nurodo, kad Telšių apskrities ateitininkų centras neturėjo teisės niekam perleisti pastato  panaudos sutartimi. Jeigu nuoma būtų, būtų – subnuoma. Panaudos sutartyje nėra subnuomos, bet ir sutartyje nėra nurodyta, kad ateitininkų centras su pastatu gali elgtis kaip išmano ir kam nori tam leisti naudotis. Jeigu ir būtų numatyta, pirmiausia sudarant sutartį turėjo būti rašytinis Telšių apskrities ateitininkų centro sutikimas, kad Viekšnių Šv. Jono Krikštytojo parapija turi teisęs sudaryti sutartį. Parapija yra religinė bendruomenė ir jai yra taikomas Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymas, kurio 7 straipsnio 2 dalis numato, kad religinės bendruomenės ir bendrijos turi teisę laisvai organizuotis pagal savo hierarchinę ir institucinę struktūrą, vidaus gyvenimą tvarkyti savarankiškai pagal savo kanonus, statutus bei kitas normas. Kanonas 532 skelbia, kad klebonas atstovauja parapijai visais juridiniais reikalais ir būtent pagal teisės normas. Jis privalo rūpintis, kad parapijos turtas būtų valdomas pagal kanonų 1281, 1288 normas. Parapiją, kurią aptarnavo, kurios klebonas buvo K. Z., neturėjo ekonominių reikalų tarybos ir šitokiu būdu klebonas prisiėmė visišką asmeninę atsakomybę už visus veiksmus tiek pagal kanonų teisę, tiek pagal civilinę teisę. Kanonas 1281, 1 paragrafas, nepažeidžiant statutų nuorodų, valdytojų aktai negalioja, jeigu jie be išankstinio ordinaro leidimo raštu peržengia įprastinio valdymo ribas bei būdus. Visos nuomos sutartys sudaromos juridinio asmens vardu privalo būti raštiškai patvirtintos vyskupo. Sudarant juridinio asmens vardu sandorius, tame tarpe nuomos ir pastatų išlaikymo, jeigu jis viršija 10000 litų sumą yra būtinas raštiškas vyskupo leidimas. Sudarant sandorį dėl tokio leidimo, sutartį pasirašęs klebonas už galimas skolas atsako asmeniniu turtu. Nurodo, kad trečiasis asmuo K. Z., jeigu jis siekė sudaryti tokią šilumos tiekimo sutartį, kurios periodinių išlaidų metinė suma viršijo aiškiai 10000 litų arba 2896 Eur privalėjo gauti vyskupo leidimą. Aiškindama kanonų teisę, aiškindama Lietuvos vyskupų konferencijos nutarimo nuostatas, kad jeigu laikyti, kad parapijos klebonas tarnavęs 2015 m. sudarė, kaip sako ieškovės atstovas konkliudentiniais veiksmais energijos teikimo sutartį, jis atsako asmeniškai pats. Klebonas pagal kanonus tokios teisės neturėjo negavęs vyskupo leidimo ir nepranešęs apie tokios sutarties sudarymą. Jis prisiėmė visišką atsakomybę.

Atsakovės Viekšnių Šv. Jono Krikštytojo parapijos atstovas klebonas S. T. teismo posėdžio metu nurodė, jog 2018 m. rugpjūčio 16 d. pradėjo tarnystę vyskupo dekretu Viekšnių Šv. Jono krikštytojo parapijoje. Nurodo, jog yra juridinis dokumentas, kuriame tiksliai surašyta parapijos ekonominė padėtis, kiek skolinga ir aiškiai parašyta, kad Viekšnių parapijoje nėra jokių skolų ir jis tuo vadovaujasi. Nurodo, kad apie skolą sužinojo praeitą rugsėjo ar spalio mėnesį. UAB „Šilumera“ atsiuntė pranešimą, kad parapija yra skolinga ir jis jai parašė raštą, kad kreiptųsi į buvusį kleboną, nes buvęs klebonas prisiima visą atsakomybę pagal bažnyčios teisės kanonus, jei būtų išieškomi iš parapijos pinigai.

Atsakovo Telšių apskrities ateitininkų centro atstovas P. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad nesutinka su patikslintu ieškiniu. Nurodo, kad nebuvo sudaręs sutarties ir jokių įgaliojimų nebuvo suteikęs, nes ir įstatymiškai negalėjo suteikti įgaliojimų tvarkyti šitas patalpas, kadangi pats buvo nuomininkas 10 metų. Parapijos ir nevyriausybinės organizacijos, kurios yra nesiekiančios pelno, gyvena iš rėmėjų. Nurodo, kad pastatas buvo paimtas su ta sąlyga, kad ten bus vykdoma veikla, kuri bus naudinga bendruomenei. 2011 m. vasario 21 d. buvo kreiptasi į Mažeikių politechnikos mokyklą, kad pagal panaudos sutartį valgykla būtų perduota jiems, t. y. Telšių apskrities ateitininkų centrui, jog galėtų vykdyti su jaunimu susijusią veiklą ir šviesti suaugusius bei tam tikras parapijos apeigas vykdyti. Atsakovas nurodo, jog minėtu laikotarpiu nevykdė savo organizacijos veiklos tame pastate. Telšių apskrities ateitininkų centro valdyba nusprendė, kad sutinka kartu su parapija steigti Viekšnių Šv. Jono Krikštytojo dienos centrą. Nurodo, jog su Viekšnių Šv. Jono Krikštytojo parapijos vaikų dienos centru ir Maltiečių organizacija buvo sudaromos projektinės sutartys dėl patalpų suteikimo ir pasirašydavo pats Telšių apskrities ateitininkų centro atstovas. Projektams nebuvo įsipareigojęs suteikti šildomų patalpų. Nurodo, jog patalpos neatitiko šilumos higienos normų, buvo šalta, todėl iš rėmėjų buvo nupirkta židinių. Telšių apskrities ateitininko centro atstovui tapo žinoma, jog jo organizacijai panaudos sutartimi priklausančiose patalpose yra pastatyta šildymo sistema, kai atvežė įrangą, bet nelabai gilinosi, nes tuo užsiėmė K. Z. ir jo neklausinėjo. Suprato, kad yra teikiama parama. Katilą pats užpildydavo ir jį valydavo. Pažymi, jog jo veikla būdavo savaitgaliais, penktadieniais susirinkdavo 1-2 valandoms, o visas kitas dienas veikdavo VšĮ Viekšnių Šv. Jono Krikštytojo parapijos vaikų dienos centras arba maltietiška organizacija. Nurodo, jog atsakovui niekas nepasakydavo, kad atvežė granules ir nei jis, nei kažkas kitas nepasirašydavo, kad granulės atvežtos ir jokių sąskaitų neatsiųsdavo. Minėtomis patalpomis bažnyčia naudojosi 400 kvadratų ploto, Maltiečių vaikų dienos centras – 300 kvadratų ploto.

Trečiasis asmuo Maltos ordino pagalbos tarnybos atstovas E. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka ir nėra susiję su minėtu VšĮ Vaikų dienos centru. Nurodė, kad VšĮ Viekšnių Šv. Jono Krikštytojo parapijos vaikų dienos centras ir Maltos ordino pagalbos tarnyba yra du atskiri juridiniai vienetai ir jie niekada nebuvo reorganizuoti. Minėtose patalpose vykdė projektines veiklas ir nebuvo prisiėmę jokių įsipareigojimų konkrečiai šildymo atveju, apie tai nieko nežinojo. Minėtose patalpose pradėjo vykdyti veiklą 2016 m. balandžio mėnesį. Pats vaikų dienos centras buvo atidarytas 2015 m. ir jis įsikūrė Viekšnių mokykloje, kadangi tos patalpos, į kurias buvo planuota keltis, buvo netvarkingos, nerenovuotos ir nepritaikytos veiklai. Persikėlus konkrečiai veikla pradėta antrame ketvirtyje dėl to, kad buvo projektinė veikla. Nuo 2016 metų II ketvirčio Maltos ordino pagalbos tarnyba naudojasi patalpomis bendradarbiavimo sutarties pagrindu su ateitininkais, o nuo 2021 m. yra sudaryta sutartis su Mažeikių rajono savivaldybe.

Trečiasis asmuo K. Z. teismo posėdžio metu nurodė, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad Mažeikių rajone buvo įsteigtas pirmasis vaikų dienos centras ir kai turėjo skolų, buvo kreiptasi į savivaldybę ir administracijos direktorius tuo metu pasakė, kad tuos reikalus išspręs bei sutvarkys. Nurodo, jog minimose patalpose šildymas atsirado, kuomet buvo sugalvota įkurti Vaikų dienos centrą ir tuo metu buvo aišku, kad bus reikalingas šildymas. Katilas buvo pastatytas, atvežamos granulės ir ieškovės darbuotojai kartas nuo karto prižiūrėdavo katilo techninę būklę. Katilas buvo pastatytas pagal rėmimą – žodinį susitarimą, rašytinės rėmimo sutarties nebuvo. Trečiasis asmuo su tuometiniu direktoriumi S. R. atliko derybas dėl šildymo sistemos įvedimo tose patalpose. Susitarė, kad šildymo paslaugos bus teikiamos mišriai, rėmimu ir pagal mokėjimo galimybes, tačiau jau tuo metu buvo aišku, kad 100 procentų mokėti negalės. Konkrečiai nebuvo susitarta kiek bus privaloma mokėti, nebuvo procentais įvardinta. Sąskaitos-faktūros buvo pateikiamos elektroniniu būdu, kartais vairuotojai atveždavo su granulėmis. Nurodo, kad jokio raštiško susitarimo su Telšių apskrities ateitininkų centru neturėjo ir kuomet trečiasis asmuo gaudavo iš UAB „Šilumera“ sąskaitas elektroniniu paštu Telšių apskrities ateitininkų centro neinformuodavo. Nurodo, jog neinformavo ir Maltos ordino pagalbos tarnybos dėl šilumos paslaugų mokėjimo, nors vietoje dirbantys žinojo. Iš parapijos išeidamas nepateikė naujam klebonui gautų ir neapmokėtų sąskaitų ir mano, kad klebono ir Telšių apskrities ateitininkų centro neapgavo dėl skolos. Trečiasis asmuo patvirtino, kad atliko mokėjimo pavedimus už šildymą ir, kad atliko pavedimą ne tik iš parapijos, bet ir iš asmeninės sąskaitos. Nurodo, jog yra sumokėjęs 5000 Eur už Viekšnių Šv. Jono Krikštytojo parapiją ir jaučiasi teisingas. Mano, jog UAB „Šilumera“ dabar skolingi visi šilumos naudotojai, kas naudojosi šiluma ir tai būtų Viekšnių Šv. Jono Krikštytojo parapija, VšĮ Viekšnių Šv. Jono Krikštytojo parapijos vaikų dienos centras ir Maltos ordinas.

Trečiojo asmens K. Z. atstovė advokatė Liudmila Žiubikienė teismo posėdžio nurodė, kad nesutinka su ieškovės pozicija, kad ieškovę ir atsakovus, būtent siejo sutartiniai šilumos tiekimo santykiai, kurie atsirado iš žodinio susitarimo arba konkliudentinių veiksmų. Ieškovė būdama šilumos tiekėja privalo žinoti ir vadovautis šilumos tiekimo sutarties sudarymą reglamentuojančiais teisės aktais. Nurodo, kad nebuvo sudaryta rašytinė sutartis, nebuvo sutartos šildymo paslaugų kainos, mokėjimo tvarka bei kitos esminės sąlygos. Nesutinka ir su atsakovės Viekšnių Šv. Jono Krikštytojo parapijos nuomone, jog dėl ieškovės reikalavimo trečiasis asmuo K. Z. yra atsakingas asmeniškai. Nurodo, jog atsakovė Viekšnių Šv. Jono Krikštytojo parapija civiliniuose santykiuose dalyvauja ir atsako už savo įsipareigojimus atsiradusius vykdant veiklą, kaip juridinis asmuo. Byloje esantys duomenys, kad dėl parapijos bažnyčios pastato remonto laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2018 m. pamaldos vykdavo patalpose, į kurias tiekė šildymą ieškovė. Pabrėžtina, jog šios patalpos buvo naudojamos ne asmeninėms trečiojo asmens reikmėms, o atsakovės Viekšnių parapijos, kaip juridinio asmens veiklai, t. y. pamaldoms vykdyti. Teismo posėdžio metu parapijos atstovas S. T. nurodė, kad pagal bažnytinę kanonų teisę atsakomybė už parapijos skolas atsakingas parapijai vadovaujantis asmuo asmeniškai. Šis teiginys neatitinka tikrovės. Tokios nuostatos kanonų teisės kodekse nėra. Parapijos siekis iš jos veiklos atsiradusios prievolės perkelti trečiajam asmeniui K. Z. yra nepagrįstas ir neteisėtas. Patalpomis, į kurias ieškovė tiekė šilumą, naudojosi atsakovė t. y. Viekšnių parapija ir vaikų dienos centras, todėl pareiga mokėti šildymo išlaidas tektų atsakovams, parapijai ir vaikų dienos centrui, t. y. ne vienam, o dviem vartotojams. Dviem juridiniams asmenims buvo tiekiama šilumos energija. Bylos nagrinėjimu metu taip pat nustatyta, kad buvo šildoma 700 kvadratinių metrų patalpų, iš jų apie 400 kvadratų metrų savo veiklai naudojo atsakovė, t. y. parapija ir apie 300 kvadratinių metrų  – vaikų dienos centras. Taigi šildymo kaštai gali būti apskaičiuoti kiekvienam vartotojui atskirai ir ieškovė turėjo teikdama ieškinį ar patikslintus ieškinius atitinkamai paskaičiuoti. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas priteisti skolą ir delspinigius solidariai iš abiejų atsakovų yra aiškiai nepagrįstas. Pareiga atsiskaityti už šildymą, kuriuo naudojosi du vartotojai, esant galimybei apskaičiuoti kiekvienai tenkančiai šildymo dalį, vertintina, kaip dalomoji prievolė. Jeigu teismas nuspręstų tenkinti ieškovės reikalavimą, kiekvienai atsakovei tenkanti skolos už šildymą dalis turėtų būti apskaičiuojama atskirai bei atsižvelgta į tai, kad atsakovės parapijos skolos didžiąją dalį parapija ir trečiasis asmuo K. Z. jau padengė. Priteistas gali būti tik skolos likutis. Prašo ieškovės ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą, neįrodytą, neatitinkantį įstatymų reikalavimą.

Liudytojas V. S. teismo posėdžio metu parodė, kad neatsimena kelinti metai buvo, bet buvo ruduo. Nurodo, kad jis nuvažiavo nurodytu adresu, iškrovė ir pastatė katilą. Brigada pajungė katilą, atvedė elektrą, atvežė granules ir pradėjo kūrenti. Nurodo, kad jis atveždavo granules ir prižiūrėjo 2-3 metus. Paskui jam buvo liepta atvažiuoti ir paimti katilą. Katilas buvo atvežtas į Viekšnius ir pasirašytinai niekam neperdavė, nes patys aptarnavo. Aptarnavo jis pats ir jo porininkas pamainomis. Nurodo, kad tose patalpose buvo vaikų centras ir bažnyčia.

Liudytojas J. B. teismo posėdžio metu parodė, kad vedė sistemą, statė katilą ir jo darbas buvo prižiūrėti elektrinę dalį. Atvedė elektrą, pastatė apskaitai, pajungė katilą, pakrovimo bunkerius. Vėliau prižiūrėjo, jei būdavo koks gedimas. Jam buvo pasakyta, kad ten Viekšnių politechninės mokyklos valgykla. Kuomet tvarkydavo radiatorius, matė, kad vienoje patalpoje buvo Vaikų dienos centras, o kitoje – bažnyčia ar laikina bažnyčia. Nurodo, kad ten buvo vežamos granulės ir atrodo, kad veždavo maišais, palikdavo ir į bunkerį užpildavo. Atrodo, kad važiuodavo kiekvieną dieną. Jeigu bunkeryje nebūdavo granulių, tai automatiškai pasiduodavo. O jeigu granules veždavo maišais, tai užpildavo rankiniu būdu. Jam atrodo, kad tik UAB „Šilumera“ žmonės užpildydavo granules. Jei krisdavo katilo temperatūra, ateidavo žinutė į telefoną – buvo tokia sistema.

Liudytoja L. S. teismo posėdžio metu parodė, kad bažnyčia nesumokėjo už šildymą. Nurodo, kad UAB „Šilumera“ tiekė šildymo paslaugą. Kiek žinoma, apie metus laiko sumokėjo, vėliau nebemokėjo. Išrašinėdavo sąskaitas Viekšnių bažnyčiai, nes jai buvo tiekiama šilumos energija ir pateikiamos į elektroninį paštą. Išsiuntus sąskaitas, patvirtinimo, kad gautos sąskaitos neprašė, bent jau nepamena. Katilinė užpajamuota į apskaitą ant gamybos vadovo. Vyrai statė katilinę Viekšniuose, taip ir užpajamavo. Nors katilas su visais priedais buvo sumontuotas Viekšnių dienos centre, tačiau kunigo nurodymu sąskaitos faktūros buvo išrašomos Viekšnių Šv. Jono Krikštytojo parapijai. Susisiekus su kunigu K. Z. nurodė, kad su juo reikia derinti ir perdavė visus rekvizitus. Nurodo, jog dienos centras buvo vidinis užvadinimas, kad būtų žinoma vieta, o juridinis asmuo  – bažnyčia, kuri tas paslaugas gaus. Akcininkas S. R. sprendžia ar tiekti ar netiekti šilumos paslaugas. Buvo atsiskaitoma per banką ir galėjo būti atsiskaityta grynaisiais. Kaina buvo rašoma tokia pati, kaip ir buvo tiekiama mokykloms, kuri  buvo buhalterės ir akcininko suderinta. Neatsimena, jog būtų davusi sąskaitą nuvežti, jei buvo duotas elektroninis paštas, siųsdavo elektroniniu paštu.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a:

 

patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies

 

Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio 1 dalis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008; 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

 

Dėl teisinių santykių kvalifikavimo ir skolos priteisimo

 

Bylos medžiaga nustatyta, jog ieškovė laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio mėnesio iki 2018 m. balandžio mėnesio teikė patalpų šildymo paslaugas adresu (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)) (t. 2, b. l. 58-59). Minimas patalpas panaudos pagrindais nuo 2011 m. gegužės 23 d. iki 2021 m. sausio 21 d. valdė Telšių apskrities Ateitininkų centras (t. 1, b. l. 142-146), kuris byloje dalyvauja atsakovo statusu (toliau – Atsakovas Nr. 2). Paslaugos tiekimą ieškovė įformino PVM sąskaitomis-faktūromis, kurios buvo išrašytos Viekšnių Šv. Krikštytojo parapijai (t. 1, b. l. 9-26), kuri byloje dalyvauja atsakovo statusu (toliau – Atsakovas Nr. 1). Byloje ginčo, jog patalpų šildymo paslaugos buvo teikiamos adresu (duomenys neskelbtini), nėra, kaip ir nėra ginčo, jog teiktas PVM sąskaitas-faktūras už suteiktas šildymo paslaugas gavo Atsakovo Nr. 1 atstovas, t. y. tuometinis Viekšnių Šv. Krikštytojo parapijos klebonas, t. y. K. Z., kuris byloje dalyvauja trečiojo asmens statusu (toliau – Trečiasis asmuo Nr. 1). Byloje iškilo ginčas dėl teiktų paslaugų teisėtumo ir privalomumo apmokėti už suteiktas šildymo paslaugas. Byloje besąlygiškai nustatyta, jog tarp ieškovės ir atsakovų nebuvo sudaryta rašytinė šilumos tiekimo sutartis. Ieškovė įrodinėja, jog tarp šalių buvo sudaryta sutartis konkliudentiniais veiksmais, tuo tarpu atsakovai nesutinka, jog sutartis buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais, o ieškovės tiektą patalpų šildymo paslaugą traktuoja kaip teiktą paramą/rėmimą Atsakovui Nr. 1.

Šilumos pirkimo–pardavimo sutarties su juridiniu asmeniu sudarymo momentas kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatomas vadovaujantis sutarčių sudarymo principais, įtvirtintais Lietvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK), šilumos pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis bei atsižvelgiant į visumą sutarties sudarymo metu buvusių faktinių aplinkybių, jas tinkamai įvertinus. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai nėra sudarytos individualios rašytinės šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas šiose sąlygose nurodytų šalių, t. y. tiekėjo ir pastato savininko – šilumos vartotojo ar pastato buto, kitų patalpų savininko – buitinio vartotojo arba juridinio asmens, vartojančio šilumą ir (ar) karštą vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008).

Sutartis yra šalių susitarimas sukurti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.154, 6.159 straipsniai). Tokį susitarimą gali patvirtinti ne tik rašytinis dokumentas, bet ir konkliudentiniai šalių veiksmai. Jei viena šalis tiekia prekes, o kita šalis jas priima ir už jas sumoka, akivaizdu, kad yra sudaryta šalių sutartis. Tokiu atveju, nesant sutarties, būtų galima konstatuoti tik tuo atveju jei įstatyme imperatyviai būtų nustatyta, kad šalys savo susitarimą turi įforminti specialia forma ir kad nesilaikant formos reikalavimų sutartis tampa negaliojančia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-54/2003; 3K-3-154/2012).

CK 1.71 straipsnio 1 dalis numato, jog sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais. Sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai) (CK 1.71 straipsnio 2 dalis). Su rašytinės sutarties vykdymu susiję sandoriai gali būti sudaromi žodžiu, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai (CK 1.72 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos Energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymo „Dėl šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. 1-297 8 punkte numatyta, jog pastato savininkas – juridinis arba fizinis asmuo (asmenys), kuriam pastatas priklauso nuosavybės (bendrosios dalinės nuosavybės) teise arba kuris pastatą valdo, naudoja ir juo disponuoja turto patikėjimo, panaudos, nuomos teise ar kitais teisėtais pagrindais; šilumos pirkimo-pardavimo sutartis – sutartis tarp šilumos tiekėjo ir šilumos vartotojo, vartojančio tiekiamą šilumą pastate, kuriame įrengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai.

Iš byloje esančių įrodymų, teismo posėdžio metu šalių paaiškinimų bei liudytojų parodymų besąlygiškai nustatyta, jog ieškovė ir atsakovai pagal žodinį susitarimą ir konkliudentiniais veiksmais susitarė, jog ieškovė ginčo patalpose, t. y. (duomenys neskelbtini), įrengs šildymo sistemą. Tuo tikslu pastato panaudos gavėjas Atsakovas Nr. 2 dar 2014 m. lapkričio 3 d. kreipėsi į panaudos davėją Mažeikių politechnikos mokyklą dėl leidimo suteikimo atjungti pastatą, adresu (duomenys neskelbtini), nuo centralizuoto šildymo, nes su rėmėjais nori statyti kieto kuro katilą (t. 2, b. l. 48). 2014 m. lapkričio 5 d. Mažeikių politechnikos mokykla suteikė sutikimą, kad pastatas, adresu (duomenys neskelbtini), būtų atjungtas nuo centralizuoto šildymo (t. 2, b. l. 47). 2015 m. spalio 8 d. šilumos apskaitos prietaiso nuėmimo, pajungimo, patikrinimo aktas patvirtina, jog adresu (duomenys neskelbtini), nuimtas šilumos apskaitos prietaisas (t. 2, b. l. 46). Šios aplinkybės paneigia Atsakovo Nr. 2 atstovo P. A. nurodytas aplinkybes, jog jam nebuvo žinomos šilumos tiekimo sutarties sudarymo aplinkybės, jog jis nedalyvavo sutarties sudaryme žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais, juolab, kad teismo posėdžio metu pats P. A. patvirtino, jog apie šildymo katilo pastatymą jis žinojo, buvo informuotas, be kita ko, taip pat esant reikalui, prižiūrėdavo minimą katilą, t. y. jį valydavo ir pan., taip pat patvirtino, jog jam buvo žinoma, kad katilą prižiūri žmogus kalbantis rusų kalba. Šios aplinkybės paneigia Atsakovo Nr. 2 išdėstytą poziciją, jog šildymo sistema buvo įrengta be jo sutikimo ir jam nežinant šilumos tiekimo sąlygų. Byloje esantys ilgalaikio turto perdavimo-priėmimo aktai bei ilgalaikio materialiojo turto įvedimo į eksploataciją aktai (t. 2, b. l. 60-71) patvirtina, jog patalpų šildymo sistema buvo įrengta Viekšnių dienos centre, toks pavadinimas suteiktas ieškovės vidiniam naudojimui buhalterinėje programoje, tačiau liudytojais apklausti V. S., J. B. bei L. S., patvirtino, jog UAB „Šilumera“ (duomenys neskelbtini), turėjo vienintelį objektą, kuriame tiekė šilumos energiją, t. y. būtent patalpas, kuriose ir buvo įrengta šildymo sistema, bei kur buvo pristatomos šildymui skirtos granulės. Liudytojų parodymai, tik patvirtina šalių pripažintą ir neginčijamą aplinkybę, jog ieškovė tiekė šilumos teikimo paslaugą adresu (duomenys neskelbtini).

Aplinkybę, jog ieškovė šilumos energiją tiekė ir Atsakovui Nr. 1 patvirtina tai, jog PVM sąskaitos-faktūros buvo išrašytos ir pateiktos būtent Atsakovo Nr. 1 atstovui K. Z., šioje byloje Trečiajam asmeniui Nr. 1, kuris minimas PVM sąskaitas-faktūras priėmė ir iš dalies apmokėjo, t. y. už suteiktas šildymo paslaugas iš dalies sumokėjo iš Atsakovo Nr. 1 sąskaitos, pravedant viso 3571,09 Eur (t. 1, b. l. 63, 65, 66) bei Trečiasis asmuo Nr. 1 pervedimu per banką 1756,63 Eur (t. 1, b. l. 67, 68) ir grynais 5000 Eur (t. 1, b. l. 59, 60, 61). Visos šios aplinkybės patvirtina, jog tarp ieškovės ir atsakovų žodžiu bei konkliudentiniais veiksmais buvo sudaryta šilumos tiekimo/pardavimo sutartis, kurios sudarymo sąlygų neginčijo nei viena iš šalių. Paminėtina, jog byloje nėra pateikta įrodymų, jog ieškovės atsakovams teikta šilumos tiekimo paslauga buvo netinkamos kokybės, nes pretenzijų atsakovai dėl paslaugos tiekimo ieškovei nereiškė.

Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (toliau – ŠŪĮ) 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už sunaudotą šilumą pagal šilumos pirkimo-pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis. Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka šilumos tiekėjas privalo suteikti slaptažodį šilumos vartotojams, kad šie galėtų elektroninių ryšių priemonėmis susipažinti su šilumos pirkimo-pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenimis. Byloje nustatyta, jog ieškovės pateiktos PVM sąskaitos-faktūros išrašytos už sunaudotą šilumos energiją pagal apskaitos prietaisų rodmenis, taip kaip reglamentuoja ŠŪĮ 12 straipsnio 1 dalis. Paminėtina, jog pretenzijų dėl netinkamai išrašytų ir pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų ar netinkamai apskaitytos tiektos šilumos energijos pagal apskaitos prietaisus byloje nėra. Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, jog atsakovai yra skolingi ieškovei už suteiktą šilumos tiekimo paslaugą pagal PVM sąskaitas-faktūras 13136,26 Eur.

Vadovaujantis ŠŪĮ 12 straipsnio 2 dalimi (redakcija galiojusia nuo 2010 m. sausio 5 d.), jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Šių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodą šilumos vartotojai pasirenka CK nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų taikyti metodų. Kiti metodai gali būti taikomi tik suderinti su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Kol vartotojai pasirenka metodą, taikomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas. Byloje nėra duomenų, kuriais būtų galima nustatyti, kokiomis dalimis pastatu esančiu adresu (duomenys neskelbtini), naudojosi atsakovai. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, jog pastato dalys tarp atsakovų šilumos energijos vartotojų nebuvo nustatytos bei jog tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė sutartis, ieškovei skola už tiektą šilumos energiją iš atsakovų priteistina solidariai.

Nesutiktina su atsakovų nurodyta pozicija, jog šilumos tiekimą pastatui, adresu (duomenys neskelbtini), ieškovė atsakovams teikė rėmimo/paramos pagrindais. Šias aplinkybes paneigia visų pirma tai, jog tarp ieškovės ir atsakovų nebuvo sudaryta rėmimo/paramos sutartis, kurioje būtų apibrėžtas paramos/rėmimo mastas. Visų antra, ieškovės veiksmai paneigia rėmimo/paramos būvimą, nes nuo pat šilumos tiekimo pradžios buvo išrašomos PVM sąskaitos-faktūros, kuriose buvo nurodyta jų apmokėjimo tvarka. Be to, už suteiktas paslaugas Atsakovas Nr. 1 iš dalies yra apmokėjęs, o likusią sumą ieškovė prašo teismo priteisti. Aplinkybė, jog ieškovė nesivadovavo ŠŪĮ 14 straipsnio 1 dalimi ir šilumos vartotojui, neapmokėjusiam sąskaitos daugiau kaip 30 kalendorinių dienų, skaičiuojant nuo vėliausios leistinos sąskaitos apmokėjimo dienos, įsiskolinusiam vartotojui šilumos nesustabdžius šilumos tiekimo į įsiskolinusio vartotojo šildymo prietaisus, niekaip nepatvirtina aplinkybės, jog ieškovė tokiu būdu teikė atsakovams paramą.

Nesutiktina su atsakovų pozicija, jog nesant tarp ieškovės ir atsakovų rašytinės sutarties dėl šilumos tiekimo, tai ieškovė prisiėmė savo sąskaita riziką ir būdama stipresnioji šalies pusė, turi prisiimti visas iš to kylančias pasekmes. Kaip minėta anksčiau, teismas konstatuoja, jog tarp ieškovės ir atsakovų buvo sudaryta žodinė/konkliudentiniais veiksmais šilumos tiekimo sutartis, dėl kurios tinkamumo ir jos vykdymo abejonių šilumos tiekimo metu laikotarpiu, t. y. 2015 m. gruodžio – 2018 m. balandžio mėnesiais abejonių šalims nekilo, todėl nekvestionuotina ir pasibaigus jos galiojimui, esant tik daliniam apmokėjimui už suteiktas paslaugas.

 

Dėl palūkanų ir procesinių palūkanų priteisimo

 

Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo priteisti 5352,51 Eur palūkanų.

ŠŪĮ 19 straipsnio 1 dalis numato, kad Šilumos pirkimo – pardavimo sutartys sudaromos ar keičiamos laikantis standartinių sąlygų. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad standartinės sąlygos galioja šilumos pirkimo – pardavimo sutartims tiek, kiek jos neprieštarauja šalių individualiai aptartoms sąlygoms ir imperatyvioms įstatymų nuostatoms. Individualiai aptartos sąlygos negali pažeisti vartotojų teisių ir interesų. Pagal straipsnio 3 dalies 5 punktą šilumos pirkimo – pardavimo sutartyse šalių teisės, pareigos ir atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą yra privalomosios sąlygos. Be to, pagal aptariamo straipsnio 5 dalį, jeigu daugiabučio namo butų savininkai nenusprendžia dėl šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių sudarymo pagal individualiai aptartas sąlygas, laikinai, kol bus sudarytos tokios sutartys, tiekėjų ir vartotojų tarpusavio santykiai grindžiami pagal šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartines sąlygas.

2012 m. spalio 1 dieną įsigaliojusiu Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymu „Dėl Šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo patvirtinimo“ Nr. 1-173 patvirtintame Šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų apraše (toliau ir aprašas) numatyta, kad sutartyje nustatytu terminu neatsiskaičius už suvartotą šilumos energiją, buitiniam šilumos vartotojui gali būti skaičiuojami iki 0,02 proc. dydžio delspinigiai (konkretus delspinigių dydis nustatomas Sutartyje) nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Šilumos tiekėjas raštu informuoja buitinį šilumos vartotoją apie delspinigių susidarymą, nurodo jų dydį ir susidarymo priežastį (371 punktas). Pažymėtina ir tai, kad šiame apraše be kita ko nurodyta, kad sutartis pagal šį aprašą laikoma sudaryta nuo buitinio šilumos vartotojo šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos tinklų dienos (5 punktas). Taip pat nurodyta, jog sutartyje turi būti privalomai numatyta šilumos tiekėjo ir buitinio šilumos vartotojo atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą (12.11 papunktis).

Teismo vertinimu, iš pateikto teisinio reglamentavimo nustatyta, kad tarp šalių turi būti sudaryta šilumos tiekimo sutartis, kurioje nustatoma: 1) tiekiamos šilumos kiekybiniai ir kokybiniai rodikliai; 2) šilumos tiekimo režimas ir sąlygos; 3) šilumos kaina arba kainos formulė, arba kainos nustatymo tvarka; 4) vartotojo atsiskaitymo už suvartotą šilumą tvarka; 5) šalių teisės, pareigos ir atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą; 6) pretenzijų pateikimo, nagrinėjimo ir ginčų sprendimo tvarka; 7) sutarties galiojimo terminas, jos keitimo ar nutraukimo sąlygos ir tvarka. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 7 priedu, CK, ŠŪĮ, Šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašu, vertinant jas sistemiškai, sudaro pagrindą spręsti, kad net ir tuo atveju, jeigu nėra sudarytos rašytinės sutarties tarp šilumos energijos ir karšto vandens tiekėjo bei vartotojo, kaip yra ir šiuo atveju, šalių tarpusavio santykiai grindžiami šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinėmis sąlygomis, kuriose aiškiai numatyta, kad buitiniam šilumos vartotojui gali būti skaičiuojami iki 0,02 proc. dydžio delspinigiai.

Vis tik, atsižvelgiant į tai, kad išrašytose PVM sąskaitose-faktūros, nors ir nurodomas delspinigių dydis, ieškovė prašo iš atsakovų priteisti ne delspinigius, tačiau palūkanas, kurių priteisimo nereglamentuoja aukščiau išvardyti teisės aktai, todėl palūkanos nepriteisiamos.

Teismo vertinimu, ieškovės prašymas priteisti palūkanas yra nesąžiningas, pažeidžiantis protingumo principą. Visų pirma dėl to, kad palūkanos paskaičiuotos už didesnį nei penkerių metų laikotarpį, visų antra, ieškovė, kaip juridinis asmuo, kuriai taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo pricipai, turėdama teisę nutraukti šilumos tiekimą, jo nenutraukė, tiekė toliau šilumos energiją, taip didindama palūkanų dydį.

Energijos pirkimo–pardavimo sutarties vienašalio nutraukimo sąlygos nustatytos CK 6.390 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį vartotojas, naudojantis energiją buitinėms reikmėms, turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį apie tai pranešdamas energijos tiekimo įmonei, jeigu yra visiškai sumokėjęs už suvartotą energiją; daugiabučiame name gyvenantis vartotojas šią teisę gali įgyvendinti tik tuo atveju, jeigu toks sutarties nutraukimas nepadarys žalos kitų namo butų gyventojams. Jeigu abonentas yra juridinis asmuo, tai energijos tiekimo įmonė turi teisę vienašališkai atsisakyti sutarties CK 6.217 straipsnyje nustatytais pagrindais, jeigu sutartis nenumato ko kito. Taigi, atsižvelgiant į įstatymų leidėjo valią reglamentuoti viešosios sutarties institutą, bendrosiose energijos tiekimo sutartį reglamentuojančiose teisės normose nustatyti atvejai, kada energijos tiekimo įmonė turi teisę vienašališkai nutraukti energijos pirkimo–pardavimo sutartį – turi teisę nutraukti tik su juridiniu asmeniu sudarytą šilumos pirkimo–pardavimo sutartį ir tik tokiu atveju, kai yra esminis sutarties pažeidimas.

Esminis sutarties pažeidimas – vertinamasis kriterijus, kurį vertinant turi būti atsižvelgiama į konkrečias pirkimo sutarties sąlygas ir jų vykdymo aplinkybes. Kiekvienu konkrečiu atveju pirkimo vykdytojas nurodo, ką jis šioje sutartyje laikys esminiu sutarties pažeidimu, o jeigu pačioje sutartyje nėra numatyta arba numatyta abstrakčiai (pvz., Esminiu sutarties sąlygų pažeidimu bus laikomas bet kurio įsipareigojimo pagal sutartį nevykdymas ar netinkamas vykdymas.), vadovaujamasi CK 6.217 str. pateiktais kriterijais, kurie padeda įvertinti, ar pažeidimas yra esminis. Nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta.

ŠŪĮ 14 straipsnio 1 dalis numato, kad Šilumos vartotojui, neapmokėjusiam sąskaitos už šilumą daugiau kaip 30 kalendorinių dienų, skaičiuojant nuo vėliausios leistinos sąskaitos apmokėjimo dienos (įsiskolinusiam vartotojui), šilumos tiekėjas turi teisę sutartyse nustatyta tvarka sustabdyti šilumos ir (ar) karšto vandens pristatymą į įsiskolinusio vartotojo šildymo ir (ar) karšto vandens prietaisus.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė šilumos tiekimo-pardavimo sutartis, į tai, kad ŠŪĮ nustatyta, kad sutartyje turi būti nurodyta atsakomybė už sutarties nevykdymą, į tai, kad ieškovė prašo priteisti palūkanas už penkerių metų laikotarpį, nors ieškovei keliami didesni atidumo ir rūpestingumo standartai, ir turėdama galimybę nutraukti šilumos tiekimą, ji savo valia pasirinko ir toliau tiekti šilumos energiją, teismo vertinimu, palūkanos iš atsakovų nepriteisiamos.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovų ieškovės naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

 

Dėl kanonų teisės taikymo

 

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 43 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog Bažnyčios bei religinės organizacijos laisvai tvarkosi pagal savus kanonus ir statutus. Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 7 straipsnio 2 dalis numato, jog religinės bendruomenės ir bendrijos turi teisę laisvai organizuotis pagal savo hierarchinę ir institucinę struktūrą, vidaus gyvenimą tvarkyti savarankiškai pagal savo kanonus, statutus bei kitas normas.

Byloje nustatyta, jog bylai aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2015 m. gruodžio mėnesio iki 2018 m. balandžio mėnesio, Viekšnių Šv. Jono Krikštytojo parapijai vadovavo klebonas K. Z., kuris šioje byloje yra trečiasis asmuo. Byloje taip pat besąlygiškai nustatyta, jog PVM sąskaitas-faktūras už sutektas šildymo paslaugas ieškovė pateikdavo elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) klebonui K. Z. Tai byloje patvirtino pats K. Z. bei liudytoja L. S., todėl nekyla abejonių, jog ieškovė už suteiktas paslaugas PVM sąskaitas-faktūras pateikė tinkamam atstovui. 2018 m. rugpjūčio 16 d. perduodant vadovavimą Viekšnių Šv. Jono Krikštytojo parapijai klebonui S. T., buvo surašytas perdavimo-priėmimo aktas, kuriame nurodytas Viekšnių Šv. Jono Krikštytojo parapijos turtas, įsiskolinimai ir pan. (t. 1, b. l. 35-36). 2018 m. rugpjūčio 16 d. raštu klebonas K. Z. įsipareigojo atsakyti asmeniškai už atsiradusius bei neaptartus finansinius įsipareigojimus Viekšnių parapijai (t. 1, b. l. 37).

Nesutiktina su atsakovės Viekšnių Šv. Jono Krikštytojo parapijos atstovės teiginiais, jog šioje byloje klebonas K. Z. turėtų būti atsakovas, jog Viekšnių Šv. Jono Krikštytojo parapija nėra tinkama atsakovė šioje byloje vadovaujantis pasirašytu 2018 m. rugpjūčio 16 d. raštu bei Kanonų teisės reglamentavimu, bei, jog klebonas K. Z. sudarydamas susitarimus su ieškove peržengė įgaliojimų ribas ir yra atsakingas už susidariusias skolas, kadangi minimas K. Z. raštas pasirašytas vienasmeniškai nedalyvaujant ieškovei bei vadovaujantis Kanonų teisę bažnyčios vidaus santykiuose atsako pagal kanonų teisę, tuo tarpu šilumos energijos pirkimo-pardavimo teisinius santykius reglamentuoja CK normos dėl energijos pirkimo-pardavimo sutarčių, t. y. bendrosios normos visų rūšių energijos pirkimo-pardavimo teisiniams santykiams, ir specialiosios, t. y. būtent šilumos energijos pirkimą – pardavimą reglamentuojančios teisės normos: ŠŪĮ bei jį detalizuojantys poįstatyminiai teisės aktai.

Kanonų teisė reguliuoja Bažnyčios kaip organizacijos konstitucinę sąrangą, institucijas, subjektus bei jų statusą, veiklą, Bažnyčios subjektų bei narių tarpusavio santykius.

Atsižvelgiant į nustatytą reglamentavimą teismas bylą išsprendžia vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais bei poįstatyminiais aktais.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

 

Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Ieškovės bylinėjimosi išlaidos šioje byloje sudaro: 555 Eur žyminis mokestis ir 2178 Eur už advokato teisines pasaugas. Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteistinos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (71 proc.), o atsakovams – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (29 proc.), iš atsakovų ieškovei priteistina po 970,22 Eur bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno atsakovo.

Byloje taip pat pateiktas trečiojo asmens K. Z. atstovės advokatės Liudmilos Žiubikienės bylinėjimosi išlaidų paskaičiavimas, iš kurio matyti, kad buvo patirtos 500 Eur išlaidos teisinei pagalbai apmokėti. Teismo vertinimu trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš ieškovės ir atsakovų proporcingai patenkintų reikalavimų daliai: iš ieškovo priteisiant 145 Eur, o iš atsakovų po 177,50 Eur trečiojo asmens naudai.

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

patikslintą ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai iš atsakovų Viekšnių Šv. Jono Krikštytojo parapijos, j. a. k. 190769686, ir Telšių apskrities ateitininkų centro, j. a. k. 193461715, ieškovės UAB „Šilumera“, j. a. k. 300146830, naudai:

– 13136,26 Eur (trylikos tūkstančių vieno šimto trisdešimt šešių eurų 26 ct) skolą;

– 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, tai yra 13136,26 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra 2022 m. birželio 13 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti iš kiekvieno atsakovo, tai yra Viekšnių Šv. Jono Krikštytojo parapijos, j. a. k. 190769686, ir Telšių apskrities ateitininkų centro, j. a. k. 193461715, ieškovės UAB „Šilumera“, j. a. k. 300146830, naudai po 970,22 Eur (devynis šimtus septyniasdešimt eurų 22 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti iš kiekvieno atsakovo, tai yra Viekšnių Šv. Jono Krikštytojo parapijos, j. a. k. 190769686, ir Telšių apskrities ateitininkų centro, j. a. k. 193461715, po 177,50 Eur (vienas šimtas septyniasdešimt septyni eurai 50 ct), ir iš ieškovės UAB „Šilumera“, j. a. k. 300146830, 145,00 Eur (vienas šimtas keturiasdešimt penki eurai 00 ct) bylinėjimosi išlaidų trečiojo asmens K. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

 

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.

 

 

Teisėja                                                                          Andželika Butkuvienė