Pranešėjas Arūnas Paštuolis                            Baudžiamoji byla Nr. 1A-288-493/2016

Teisėja Liuba Kymantienė                                          Teisminio proceso Nr. 1-65-1-00724-2014-3

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. balandžio 22 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arūno Paštuolio, teisėjų Ramūno Antanavičiaus ir Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Nomedai Vilimavičienei, dalyvaujant prokurorei Ritai Poškienei, nuteistojo V. B. gynėjai advokatei Marytei Vietaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 29 d. nuosprendžio, kuriuo V. B. pripažintas kaltu dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 2 dalyje (du epizodai). Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį V. B. paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 145 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams. Pritaikius BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalis, bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

V. B. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

V. B. nuteistas už tai, kad 2014 m. gegužės 25 d., būdamas (duomenys neskelbtini) rajone ir (duomenys neskelbtini) mieste, terorizavo K. B., t. y. 2014 m. gegužės 25 d., 23:54:34 val., rašydamas nukentėjusiajai K. B. SMS pranešimą „As pasiryzes viskam tau irodziau šiandien gryziu tave nuzudyti.nusausiu tuiu lt daug ginkla gausiu.ruoskis“, baugino nukentėjusiąją;

Be to, kaltinamasis V. B. 2014 m. gegužės 25 d., 23:56:03 val., rašydamas nukentėjusiajai K. B. SMS pranešimą „Ka mane apgaudinėji su kytu.manes ndzeminsi.geriau sesiu bet tu mirsi prisiekiu tau.pasiziuriek esi stora bet tave myliu“, baugino nukentėjusiąją;

Be to, kaltinamasis V. B. 2014 m. gegužės 25 d., 23:57:51 val., rašydamas nukentėjusiajai K. B. SMS pranešimą „Grysiu ma„ina sudauzyti“, baugino nukentėjusiąją;

Be to, kaltinamasis V. B. 2014 m. gegužės 26 d., 09:23:27 val., rašydamas nukentėjusiajai K. B. SMS pranešimą „Geriau sesiu i lageri bet paule nuskriausiu kentesi taip kaip db as kenčiu“, baugino nukentėjusiąją;

Be to, kaltinamasis V. B. 2014 m. gegužės 26 d., 09.42 val., rašydamas nukentėjusiajai K. B. SMS pranešimą „Nenorejei graziai duot laiko.tai kentesi“, baugino nukentėjusiąją;

Be to, kaltinamasis V. B. 2014 m. gegužės 31 d., 01:21:53 val., rašydamas nukentėjusiajai K. B. SMS pranešimą „Kalbesi paskutine diena prisiekiu tau meile.as taves sulauksiu.ateik prie lango“, baugino nukentėjusiąją;

Be to, kaltinamasis V. B. 2014 m. gegužės 30 d., 11:54:32 val., rašydamas nukentėjusiajai K. B. SMS pranešimą „Tu mirsi bet su kitu nebusi.as gudresnis nei mentai“, baugino nukentėjusiąją;

Be to, kaltinamasis V. B. 2014 m. gegužės 30 d., 12:03:52 val., rašydamas nukentėjusiajai K. B. SMS pranešimą „As šiandien grysiu masina sudauzyti.“, baugino nukentėjusiąją;

Be to, kaltinamasis V. B. 2014 m. gegužės 31 d., 01:08:27 val., rašydamas nukentėjusiajai K. B. SMS pranešimą „Tau ziuriu mano prasymas px.dings sviesa.lysk laukt.ar man su durim ineit“, baugino nukentėjusiąją;

Be to, kaltinamasis V. B. 2014 m. birželio 6 d., 22:26:29 val., rašydamas nukentėjusiajai K. B. SMS pranešimą „Nuzudysiu tave sia nakty man uzejo“, baugino nukentėjusiąją;

Be to, kaltinamasis V. B. 2014 m. birželio 6 d., 21.23 val., skambino nukentėjusiajai K. B. ir grasino nužudyti „užmušiu tave žertva šiandien, aš tau duodu žodį, pakasiu blet aš tave. Ką tu tyli žertva jobana, stora kiaule tu, paršas tu, užmušiu tave šiandien, duodu žodį aš tau blet. Nuvažiuosiu į (duomenys neskelbtini), ištaškysiu visą kaimą, tu mane žinai ką aš galiu blet, teisingai. Tu žinau ką aš galiu padaryti. Ką aš turiu tu pati žinai blet. Mirsi kurva, aš tau duodu žodį kad tu mirsi padla ar tave šiandien pakasiu blet“, baugino nukentėjusiąją, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti, t. y. padarė nusikaltimą, BK 145 straipsnio 2 dalyje.

Be to, kaltinamasis V. B. nuteistas už tai, kad būdamas (duomenys neskelbtini) mieste ir (duomenys neskelbtini) rajone sistemingai skambino bei rašė SMS pranešimus iš mobiliojo ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini), priklausančio V. B., R. J. laikotarpiu nuo 2014-05-26 09:00:56 val. iki 2014-06-16 23:07:20 val., viso 100 kartų, kuriai grasino išžudyti visą jos šeimą, o paskutinę nužudyti R. J., taip baugino nukentėjusiąją, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje.

Be to, kaltinamasis V. B. nuteistas už tai, kad  2014 m. gegužės 26 d., apie 11.00 val., (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini), namo kieme, K. B. sėdint automobilyje „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grasino nužudyti, sakydamas, kad jai išlipus iš automobilio ją papjaus, tyčia įkišo medinį nenustatytą daiktą į buto, esančio (duomenys neskelbtini), durų spyną, dėl ko K. B. negalėjo patekti į buto vidų, nuolat siuntė SMS pranešimus, kuriuose grasino su ja susidoroti, jai kerštauti, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

V. B. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad 2014 m. gegužės 25 d., 23.00 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, elgdamasis įžūliai, šūkavo ant K. B., buvusios savo namuose, reikalavo atiduoti jam priklausančius daiktus, vadino įvairiais nepagarbiais žodžiais, priėjęs prie K. B. priklausančio automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išleido kairės pusės priekinio rato orą, jį spardė bei ant jo spjaudė, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tuo padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, tačiau dėl šio kaltinimo išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Nuteistasis V. B. skundžia Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 29 d. nuosprendį, prašo jį panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį arba nuosprendį pakeisti, skiriant nuteistajam švelnesnę bausmę. Skunde nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismas jį nuteisė dėl to, ko jis nepadarė. Nuteistasis teigia jokių SMS žinučių R. J. nerašęs ir jai negrasinęs, o telefono išklotinės nebuvo pateiktos. Nuteistasis taip pat nurodo, kad K. B. niekada nemušė, ji teismo posėdyje nurodė neteisingas aplinkybes. Viskas, ką teigė R. J. ir K. B., yra melas, per šias moteris ir G. D. nuteistasis patyrė psichinių problemų ir turėjo gydytis. Nuteistojo manymu, šeimos narės negalėjo būti liudytojomis, nes yra prieš jį nusiteikusios. Skunde taip pat prašoma sušvelninti paskirtą bausmę.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja apeliacinį skundą palaikė ir prašė tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Nuteistojo V. B. apeliacinis skundas atmestinas.

BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi pirmosios instancijos teismo teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinamai išsamiai, nešališkai, vertinama jų visuma, o ne atskiri duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 24 d. nutartis Nr. 2K-43/2006).

Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog šių reikalavimų teismas, pripažindamas V. B. kaltu dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 145 straipsnio 1 ir 2 dalyse, nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir išnagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus ir teisingai juos įvertino.

Iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis nesutinka su teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir teigia, kad jo kaltė dėl nusikalstamų veikų neįrodyta. Tačiau teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, sutinka ne su nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, o su teismo išvada, kad V. B. kaltė dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų yra įrodyta byloje surinktais ir tinkamai ištirtais duomenimis. Ši išvada pagrįsta nukentėjusiųjų K. B. ir R. J. bei liudytojos G. D. parodymais, SMS pranešimų, gautų K. B. telefono numeriu, išklotinėmis, garso įrašu, kuriame užfiksuotas V. B. ir K. B. pokalbis, tarnybiniu pranešimu, kuriame susisteminta informacija, gauta pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės 2014 m. spalio 28 d. nutarimą susipažinti su nukentėjusiųjų K. B. ir R. J. telefono abonentų išklotinėmis.

Nors, kaip apeliaciniame skunde nurodo nuteistasis, byloje nebuvo gauta R. J. priklausančio telefono abonento pokalbių ir gautų SMS žinučių išklotinė, kurioje būtų nurodytas grasinančių žinučių turinys, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių V. B. pareikštą kaltinimą dėl R. J. sistemingo bauginimo, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti.

BK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos kelios alternatyvios nusikaltimo sudėtys, iš kurių viena – sistemingas žmogaus bauginimas, naudojant psichinę prievartą. Psichinė prievarta terorizuojant kitą žmogų paprastai reiškiasi kaip įvairaus pobūdžio grasinimai, kuriuos vertinant, be kita ko, taikomas ir jų realumo kriterijus. Nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.), kad nagrinėjamoje situacijoje nukentėjusiajam buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-341/2010 ir kt). Taigi, vertinant grasinimo realumą, svarbu įvertinti ir tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ir grasinančiojo siekius bei ketinimus, tačiau nebūtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketintų įgyvendinti grasinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-542/2011, 2K-94/2013 ir kt). Sistemingas žmogaus bauginimas gali reikštis grasinimais nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, kitais baimę, nerimą ar nesaugumo jausmą keliančiais veiksmais (pvz., besikartojančiais įžeidinėjimais, grasinimais kaip nors pakenkti, priekabiavimu, atviru sekimu, gąsdinančiais naktiniais skambučiais, amoralaus pobūdžio SMS žinutėmis ir pan.). Tokios sistemingos psichinės prievartos buvimas konstatuojamas nustačius, kad nukentėjusysis sąmoningai buvo verčiamas nerimauti, nesaugiai jaustis, patirti psichologinį diskomfortą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010, 2K-542/2011, 2K-198/2013).

Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuo 2014 m. gegužės 26 d. iki 2014 m. birželio 16 d. V. B. 100 kartų skambino ir rašė SMS pranešimus savo sutuoktinės motinai R. J.. Vis dėlto, kaip matyti iš nukentėjusiosios R. J. telefono abonento išklotinės ir 2014 m. lapkričio 7 d. tarnybinio pranešimo, V. B. R. J. skambino ir rašė SMS pranešimus ne iki 2014 m. birželio 16 d., bet iki 2014 m. birželio 23 d. Kadangi pačių skambučių ir SMS pranešimų skaičius nurodytas teisingai, tik suklysta nurodant laikotarpį, ši klaida laikytina rašymo apsirikimu ir ištaisytina apeliacinės instancijos teismo. Tačiau, net ir nustačius, jog grasinančio turinio pranešimus V. B. R. J. siuntė ir skambino beveik mėnesį laiko, nėra pagrindo abejoti dėl grasinimų sistemingumo. Nukentėjusioji, apklausiama pirmosios instancijos teisme, patvirtino, kad po dukros pareiškimo V. B., jog nori su juo išsiskirti, šis pradėjo skambinti ir rašyti SMS žinutes, kuriose grasindavo, jog nužudys jos dukrą ir anūkę bei ją pačią, ir tokio pobūdžio pranešimai R. J. kėlė stiprų baimės jausmą. Kad nukentėjusiajai R. J. buvo grasinama ir tokie V. B. veiksmai kėlė didelį nerimą ir baimę, taip pat patvirtino ir apklausiama liudytoja G. D., nukentėjusiosios motina.

Taigi byloje surinktais duomenimis yra nustatyti visi būtinieji BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos – sistemingo asmens bauginimo, naudojant psichinę prievartą – sudėties požymiai. Nukentėjusiajai R. J. per mažiau nei mėnesį laiko V. B. 100 kartų skambino ir siuntė grasinančio pobūdžio SMS žinutes, kurių turinys nukentėjusiajai kėlė didelę baimę, ir buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų. Abejonių nekelia ir tai, kad V. B. norėjo ir siekė būtent tokios nukentėjusiosios būsenos, o tai, kad suprato savo veiksmų pobūdį ir pavojingumą, patvirtina SMS žinučių, kuriomis jis atsiprašinėjo R. J., turinys.

Apeliantas skunde kelia ir K. B. nurodytų aplinkybių atitikimo tikrovei klausimą, teigia, kad fizinio smurto prieš ją nenaudojo ir tai prieš jį buvo naudojamas psichinis smurtas. Sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais nėra jokio pagrindo, kadangi byloje ir be nukentėjusiosios K. B. parodymų yra pakankamai duomenų, patvirtinančių V. B. nusikalstamus ketinimus. Šioje byloje V. B. nebuvo kaltinamas fizinio smurto prieš savo sutuoktinę naudojimu, todėl nėra pagrindo svarstyti šių argumentų.

Nuteistojo apeliaciniame skunde keliamas ir bausmės individualizavimo klausimas, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, skirdamas bausmę apeliantui, baudžiamojo įstatymo nuostatas, reikšmingas bausmės skyrimui, apylinkės teismas taikė tinkamai. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek nuteistojo asmenybę, tiek ir jo padarytų nusikalstamų veikų bei jo paties pavojingumą apibūdinančias aplinkybes. Nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių apylinkės teismas nenustatė, o skirdamas bausmę atsižvelgė į tai, kad V. B. teistas, baustas administracine tvarka, jam nustatyti psichikos sutrikimai. Už visas padarytas nusikalstamas veikas kaltininkui paskirtos bausmės, švelnesnės nei sankcijoje nustatytas bausmės vidurkis, jos teisingai subendrintos, todėl nėra pagrindo spręsti, kad V. B. paskirta subendrinta bausmė yra per griežta. Jokių aplinkybių, sudarančių pagrindą švelninti nuteistajam paskirtą bausmę, byloje nenustatyta.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, taigi jį panaikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje padarytas rašymo apsirikimas ištaisytinas BPK 328 straipsnio 3 punkto pagrindu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 328 straipsnio 3 punktu,

n u t a r ė :

Nuteistojo V. B. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 29 d. nuosprendį pakeisti, nurodant nustatytas nusikalstamos veikos aplinkybes, jog V. B. nukentėjusiajai R. J. sistemingai skambino ir rašė SMS pranešimus, iš viso 100 kartų, nuo 2014-05-26 09:00:56 val. iki 2014-06-23 23:04:00 val.

Kolegijos pirmininkas                                                                           Arūnas Paštuolis

Teisėjai                                                                                     Ramūnas Antanavičius

    Algerdas Urbšys