Civilinė byla Nr. 2T-29/2011

Procesinių sprendimų kategorija 130.3.2

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. sausio 10 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kazio Kailiūno, Egidijaus Žirono,

sekretoriaujant Ilonai Kovger,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų Baltarusijos Respublikos Valstybinio muitinės komiteto Ašmenos muitinės ir Baltarusijos Respublikos Gardino srities Ašmenos rajono teismo prašymus pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos Gardino srities Ašmenos rajono teismo 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimą dėl muito mokesčio, delspinigių, vertimo išlaidų, valstybinės rinkliavos bei teismo išlaidų išieškojimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi prašymus,

n u s t a t ė:

Baltarusijos Respublikos Gardino srities Ašmenos rajono teismas 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimu nusprendė išieškoti iš S. I. į valstybės pajamas 2 164 133 rublius muito mokesčio, 1 800 829 rublius delspinigių, 137 928 rublius išlaidų už dokumentų vertimą. Be to, tuo pačiu sprendimu nuspręsta išieškoti iš S. I. į valstybės pajamas 205 140 rublių dydžio valstybinę rinkliavą ir 7330 rublių išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.

Pareiškėjai Baltarusijos Respublikos Valstybinio muitinės komiteto Ašmenos muitinė ir Baltarusijos Respublikos Gardino srities Ašmenos rajono teismas kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą prašydami pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje minėtą Baltarusijos Respublikos Gardino srities Ašmenos rajono teismo 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimą.

Atsakovas S. I. atsiliepimu į pareiškėjų prašymus prašo Gardino srities Ašmenos muitinės ir Ašmenos rajono teismo prašymus dėl 2009 m. gruodžio 17 d. Gardino srities Ašmenos rajono teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo jį vykdyti atmesti. Nurodo šiuos argumentus:

1. 2003 m. lapkričio 18 d. atsakovas sudarė automobilio Mercedes Benz 208, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) panaudos sutartį su A. S. bei V. D., gyvenančiais Kirgizijos Respublikoje. Atitinkamai 2003 m. lapkričio 19 d. atsakovas įvežė minėtą automobilį (laikino įvežimo režimu iki 2004 m. vasario 18 d.) į Baltarusijos teritoriją ir tą pačią dieną jį perdavė panaudos gavėjams, kurie automobilį nedelsiant pervežė į Kirgizijos teritoriją.

2. Iš Ašmenos rajono teismo sprendimo aišku, kad automobilio išvežimo iš Baltarusijos Respublikos į Kirgizijos Respublikos teritoriją faktas iš viso nebuvo tirtas, nors faktiškai šiuo metu automobilis ir toliau naudojamas Kirgizijos Respublikos teritorijoje.

3. Atsakovo sveikatos būklė sunki, jokio turto jis neturi, o darbo užmokestis tėra apie vieną tūkstantį litų, todėl Ašmenos teismo sprendimas turėtų itin sunkias finansines pasekmes.

4. 1992 m. spalio 20 d. pasirašytos Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutarties ,,Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“ (toliau – Sutartis) 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Susitariančių šalių teisingumo įstaigos teikia viena kitai teisinę pagalbą civilinėse (įskaitant ir ūkines), šeimos ir baudžiamosiose bylose, o Sutarties 52 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad abi susitariančios šalys tarpusavyje pripažįsta ir vykdo įsiteisėjusius teisingumo įstaigų sprendimus civilinėse (ūkinėse) ir šeimos bylose, tai pat globos ir rūpybos įstaigų sprendimus, priimtus kitos susitariančios šalies teritorijoje. Tačiau turtiniai santykiai, kurie pagrįsti asmenų pavaldumu valstybės institucijoms ir kurie tiesiogiai atsiranda, kai valstybės institucijos atlieka valdžios funkcijas ar taiko valstybės nustatytas administracines sankcijas, įskaitant valstybės mokesčių, kitų privalomų rinkliavų ar įmokų valstybei ar jos institucijoms surinkimą, bei kitokie santykiai, kuriuos reglamentuoja viešosios teisės normos, nepatenka į civilinių teisinių santykių sąvoką ir į civilinės teisės reguliavimo dalyką (CK 1.1 str. 1-2 d.). Atitinkamai esminis skirtumas tarp viešųjų ir privačiųjų teisinių santykių yra tas, kad privatūs santykiai – tai santykiai dėl privačios nuosavybės bei asmeninio pobūdžio vertybių, kurie formuojasi tarp teisiškai lygių subjektų, o viešieji (tarp jų ir administraciniai) santykiai formuojasi tarp viešiesiems interesams atstovaujančios institucijos (valstybės ar savivaldybės) ir jai pavaldžių privačių asmenų.

5. Tai, kad prašomu pripažinti teismo sprendimu išspręsti iš viešosios teisės kylantys teisiniai santykiai, patvirtina ir minėtame sprendime nurodytas teisinis pagrindas (2005 m. vasario 8 d. muitinės organo sprendimas Nr. 08-1/891 dėl muitinio įsiskolinimo ir palūkaninio įsiskolinimo atsiradimo, Baltarusijos Respublikos muitinės kodeksas, Fizinių asmenų prekių, neskirtų gamybinei arba komercinei veiklai, gabenimo per Baltarusijos Respublikos muitinės sieną tvarkos nuostatai, Transporto priemonių, fizinių asmenų laikinai įvežamų į Baltarusijos Respublikos muitinės teritoriją, muitinio įforminimo tvarkos nuostatai). Taigi prašomas pripažinti teismo sprendimas priimtas ne dėl civilinių (privačių) teisinių santykių, o dėl administracinių (mokesčių) santykių, kurie ir apsprendžia bylos administracinį pobūdį, o Sutartis nenumato teismų sprendimų pripažinimo tokios kategorijos bylose galimybės, todėl paminėtas teismo sprendimas negali būti pripažintas Lietuvoje Sutarties pagrindu.

6. Anksčiau minėtą poziciją išreiškė ir Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. balandžio 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2T-31/2010, kuria atmetė Gardino srities Ašmenos rajono teismo prašymą dėl sprendimo pripažinimo.

Prašymai atmestini.

Sutarties 52 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Susitariančiosios Šalys tarpusavyje pripažįsta ir vykdo įsiteisėjusius teisingumo įstaigų sprendimus civilinėse ir šeimos bylose, taip pat nuosprendžius dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo.

Nagrinėjamoje byloje prašomu pripažinti ir leisti vykdyti sprendimu yra patenkinti Ašmenos muitinės materialiniai teisiniai reikalavimai atsakovui dėl muito mokesčio, delspinigių bei bylinėjimosi išlaidų išieškojimo Baltarusijos Respublikos naudai. Teismo sprendimu nustatyta, kad atsakovas laikinojo įvežimo režimu įvežė į Baltarusijos Respublikos muitų teritoriją automobilį, tačiau nustatytu terminu automobilio už muitų teritorijos ribų neišvežė. Ieškinys tenkintas atsižvelgiant į Baltarusijos Respublikos muitų mokesčius reglamentuojančių nacionalinių administracinės teisės aktų reikalavimus, o šių teisės aktų pažeidimai sąlygojo mokestinių ir su jais susijusių įsipareigojimų, kurių atsakovas neįvykdė, atsiradimą.

Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnio 23 punktą muitai yra priskiriami mokesčiams, kurie administruojami pagal šį įstatymą. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 15 straipsnio 2 dalies nuostatas Lietuvos Respublikoje šiuos mokesčius administruoja Lietuvos Respublikos muitinė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos muitinės įstatymu. Šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 - 4 punktuose, kurie reglamentuoja Muitinės funkcijas, numatyta, kad ši valstybės institucija privalo muitinės priežiūros priemonėmis užtikrinti muitų teisės aktų įgyvendinimą, administruoti importo ir eksporto muitus ir kitus muitinės administruojamus importo ir eksporto mokesčius, kontroliuoti bendrojo muitų tarifo, muitų ir kitų muitinės administruojamų mokesčių bei jų lengvatų, taip pat muitų teisės aktų nustatytų importo, eksporto ir tranzito draudimų bei apribojimų taikymą, o taip pat atlikti muitų teisės aktų pažeidimų prevenciją ir tyrimą. Tiek nurodyti Lietuvos Respublikos įstatymai, tiek Baltarusijos Respublikos įstatymai bei kiti teisės aktai, kuriais vadovavosi teismas prašomame pripažinti ir leisti vykdyti sprendime (išskyrus Baltarusijos Respublikos civilinio proceso kodeksą, kaip proceso teisės aktą), priskirtini administracinės teisės aktams.

Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad tarp Baltarusijos Respublikos Valstybinio muitinės komiteto Ašmenos muitinės bei atsakovo kilę ir prašomu pripažinti teismo sprendimu apibrėžti teisiniai santykiai turi viešojo administravimo, t. y. administracinių teisinių santykių, pobūdį, kurių esminis požymis yra atsakovo pavaldumas (pareiga paklusti) muito mokesčius reglamentuojančių Baltarusijos Respublikos administracinių teisės aktų nustatytai tvarkai. Taigi prašomu pripažinti užsienio valstybės teismo sprendimu buvo išspręstas administracinio mokestinio pobūdžio ginčas. Tokia išvada patvirtinta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-374/2010, kurioje buvo spręsti analogiško pobūdžio reikalavimai.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad teismai, taikydami teisę, turi atsižvelgti į Lietuvos Respublikos teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus (CPK 4 straipsnis). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime pabrėžė teismų praktikos vienodumo (nuoseklumo, neprieštaringumo) svarbą ir nurodė, kad bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose, o žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų, tų kategorijų bylose. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas reiškia, kad teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai bendrosios kompetencijos teismų praktikai, analogiškos bylos turi būti sprendžiamos taip pat, bendrosios kompetencijos teismų jurisprudencija turi būti prognozuojama, o praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama tik tada, kai tai yra objektyviai būtina.

Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kasacine tvarka išnagrinėjęs tos pačios kategorijos (iš esmės analogišką) bylą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. kovo 1 d. nutarties peržiūrėjimo, minėta 2010 m. lapkričio 24 d. nutartimi atmetė pareiškėjų prašymus dėl pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos teismo sprendimą tuo pagrindu, kad prašomu pripažinti teismo sprendimu išspręsti santykiai yra administracinio mokestinio pobūdžio, kad toks teismo sprendimas nepriskirtinas teismo sprendimo civilinėje byloje sąvokai ir kategorijai, kad Sutartyje nenumatyta galimybė pripažinti teismo sprendimus, priimtus tokios kategorijos bylose. Esant tokiam aukštesnės instancijos teismo precedentui šios kategorijos bylose, iškyla būtinybė koreguoti ankstesnę Lietuvos apeliacinio teismo praktiką bylose dėl užsienio teismų sprendimų, priimtų dėl muitinės ir kitų administracinio pobūdžio mokestinių prievolių nevykdymo, pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje.

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, sprendžia, kad pareiškėjų prašomas pripažinti ir leisti vykdyti teismo sprendimas nepriskirtinas Sutarties 52 straipsnio 1 dalyje apibrėžtam teismo sprendimui, todėl Baltarusijos Respublikos Valstybinio muitinės komiteto Ašmenos muitinės ir Baltarusijos Respublikos Gardino srities Ašmenos rajono teismo prašymai atmestini (CPK 810 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 812, 813  straipsniais,

n u t a r i a :

Atmesti pareiškėjų Baltarusijos Respublikos Valstybinio muitinės komiteto Ašmenos muitinės ir Baltarusijos Respublikos Gardino srities Ašmenos rajono teismo prašymus dėl pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos Gardino srities Ašmenos rajono teismo 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimą.

Ši nutartis per vieną mėnesį nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Teisėjai                                                                                                          Konstantinas Gurinas

                                                                                                                      Kazys Kailiūnas

                                                                                                                      Egidijus Žironas