Civilinė byla Nr. e2S-1142-524/2021

Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01787-2017-4

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.2.10.10

     (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 25 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutarties fizinio asmens G. B. bankroto byloje, tretieji asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolė V. D., antstolė B. T., uždaroji akcinė bendrovė „Lietuvos dujų tiekimas“, uždaroji akcinė bendrovė „Laukininkų valda“, uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ akcinė bendrovė „Klaipėdos vanduo“, akcinė bendrovė „Klaipėdos energija“ uždaroji akcinė bendrovė „Būsto paskolų draudimas“ uždaroji akcinė bendrovė „Lietuvos energijos tiekimas“, uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „B2 Kapital“.

Teismas

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Klaipėdos rajono apylinkės teismo (dabar – Klaipėdos apylinkės teismas) 2017 m. liepos 31 d. nutartimi buvo iškelta fizinio asmens G. B. bankroto byla. Bankroto administratoriumi paskirtas R. P.. Teismo 2017 m. rugsėjo 15 d., 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartimis buvo patvirtintas G. B. kreditorių sąrašas bendrai 77 014,20 Eur sumai. 2017 m. lapkričio 27 d. teismo nutartimi buvo atstatydintas G. B. bankroto byloje paskirtas bankroto administratorius R. P. ir paskirta naujoji bankroto administratorė – UAB „Lexuna“. 2018 m. balandžio 27 d. teismo nutartimi buvo patvirtintas G. B. mokumo atkūrimo planas.

2.       Teisme 2021 m. liepos 29 d. teisme gautas bankroto administratoriaus UAB „Lexuna“ prašymas: 1) nutraukti bankrutuojančio fizinio asmens G. B. bankroto bylą, 2) priteisti iš G. B. bankroto administratorės UAB „Lexuna“ naudai atlygį bankroto administratoriui po 50 Eur per mėnesį už periodą nuo mokumo atkūrimo plane numatytos bankroto pabaigos – 2021 m. sausio 31 d. iki teismo sprendimo, kuriuo bus nutraukta bankroto byla, įsiteisėjimo dienos, šias sumas išieškant pirmumo eile prieš visus kreditorius iš visų G. B. gaunamų pajamų; 3) priteisti iš G. B. bankroto administratorės naudai 5 procentų dydžio metines (procesines) palūkanas nuo priteistos sumos nuo teismo nutarties, kuria bus nutraukta bankroto byla fiziniams asmenims įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisti iš G. B. bankroto administratorės naudai bylinėjimosi išlaidas, jeigu tokių būtų, iki teismo nutarties, kuria bus nutraukta bankroto byla fiziniams asmenims priėmimo dienos.

3.       Bankroto administratorė prašyme nurodė, kad proceso metu bankrutuojantis fizinis asmuo teikė bankroto administratoriui patikslinto mokumo atkūrimo plano projektą, tačiau kreditoriai 2020 m. gruodžio 30 d. vykusiame kreditorių susirinkime šiam patikslinto plano projektui nepritarė, todėl G. B. viso bankroto metu privalėjo laikytis teismo nutartimi patvirtinto mokumo atkūrimo plano ir visas gaunamas būtinuosius poreikius viršijančias lėšas naudoti ne savo asmeniniams interesams, bet pervesti į depozitinę sąskaitą kreditorių reikalavimams tenkinti. 2020 m. spalio 23 d. vykusiame kreditorių susirinkime buvo priimtas sprendimas „įpareigoti bankrutuojantį G. B. per 10 darbo dienų pateikti bankroto administratorei 18 801,59 Eur sumokėjimo į depozitinę banko sąskaitą ir šios sumos paskirstymo kreditoriams planą. Per nustatytą laikotarpį bankrutuojančiam asmeniui nepateikus plano – įpareigoti bankroto administratorių per ne vėliau nei 10 kalendorinių sušaukti G. B. kreditorių susirinkimą, kuriame būtų sprendžiamas klausimas dėl kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos nutraukimo“. G. B. šio įpareigojimo neįvykdė, todėl bankroto administratorė sušaukė kreditorių susirinkimą, kuriame buvo įtrauktas darbotvarkės klausimas dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo. 2021 m. vasario 15 d. įvyko kreditorių susirinkimas, kuriame dalyvavo trys kreditoriai: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „B2 Kapital“ ir UAB „Būsto paskolų draudimas“ (jų teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudarė 55 578,59 Eur, procentine išraiška – 72,17 procentų teismo patvirtintų visų kreditorių reikalavimų sumos). Kreditoriai vienbalsiai priėmė sprendimą nutraukti bankrutuojančio asmens bankroto bylą.

4.       Prašyme teigiama, jog bankroto administratorė, sutikdama su kreditorių išreikšta pozicija, pripažindama, jog bankrutuojantis fizinis asmuo plane numatytų priemonių tinkamai nevykdė ir įgyvendindama kreditorių susirinkimo sprendimą, teikia teismui prašymą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo. Mano, kad nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki vienbalsiai kreditorių priimto sprendimo nutraukti G. B. bankroto bylą momento besitęsiantis bankrutuojančio fizinio asmens elgesys, pasireiškiantis netinkamu mokumo atkūrimo plano vykdymu, suponuoja išvadą, kad šis asmuo nebuvo rūpestingas, aktyvus, sąžiningai nevykdė savo, kaip bankrutuojančio asmens pareigų, t. y. realių pastangų, siekiant kuo maksimalesne apimtimi tenkinti kreditorių interesus, nerodė, į depozitinę sąskaitą kreditorių reikalavimams tenkinti nepervedė visų būtinuosius poreikius viršijančių lėšų, šias lėšas naudodamas išimtinai savo asmeniniams poreikiams. Taigi G. B., tinkamai neįgyvendindamas mokumo atkūrimo plane numatytų priemonių bei prisiimtų įsipareigojimų, ignoruodamas teikiamas bankroto administratorės pretenzijas, būdamas indiferentiškas kilsiančioms teisinėms pasekmėms, buvo nesąžiningas. Teismo patvirtintame mokumo atkūrimo plane per laikotarpį nuo bankroto bylos iškėlimo iki 2021 m. sausio 31 d. buvo nustatyta 25 742,34 Eur suma bankrutuojančio fizinio asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti. Taigi visas G. B. būtinuosius poreikius viršijančias pinigines sumas jis privalėjo pervesti į bankroto administratorės vardu atidarytą depozitinę sąskaitą kreditorių reikalavimams tenkinti.

5.       Prašyme pažymima, kad bankrutuojantis fizinis asmuo, be kreditorių sutikimo, pats asmeniškai tik savo iniciatyva negali pasididinti teismo patvirtintame plane numatytų būtinųjų poreikių ir savo nuožiūra naudoti tokias būtinuosius poreikius viršijančias lėšas tik savo interesų tenkinimui. G. B. patvirtinto plano detalizacijoje nurodyti duomenys patvirtina, kad G. B. gavo 60 130,53 Eur pajamų, į depozitinę sąskaitą pervedė 7 719,00 Eur, taigi jo plane nustatytų būtinuosius poreikius viršijančios lėšos sudaro 26 669,19 Eur. Bankrutuojantis fizinis asmuo šių būtinuosius poreikius viršijančių lėšų kreditorių reikalavimams tenkinti nepervedė ir šias lėšas nepagrįstai naudojo savo nuožiūra. G. B. pareigą apmokėti bankroto administravimo išlaidas yra įvykdęs tinkamai. Tačiau bankroto administravimo išlaidų atlyginimas mokamas iki bankroto procedūros užbaigimo – t. y. iki nutarties nutraukti bankroto bylą įsiteisėjimo. Todėl priteistinos išlaido, kurias dar patirs, t. y. po 50 Eur per mėnesį nuo mokumo atkūrimo plane numatytos fizinio asmens bankroto pabaigos (2021 m. sausio 31 d.) iki teismo sprendimo, kuriuo bus nutraukta bankroto byla, įsiteisėjimo dienos. Kadangi bankroto administratorė nėra kreditorė G. B. bankroto byloje ir atlygis jai buvo numatytas tenkinti be eilės, aukščiau nurodyta suma turi būti išieškoma pirmumo tvarka prieš kitus kreditorius iš visų G. B. gaunamų pajamų.

6.       Suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ pateikė atsiliepimą į bankroto administratorės prašymą, kuriuo prašo nutraukti G. B. bankroto bylą, bankroto administratorės prašymą dėl bankroto administravimo išlaidų priteisimo spręsti teismo nuožiūra. Priteisus bankroto administravimo išlaidas – prašymo leisti šias išlaidas išieškoti prieš visų kitų kreditorių reikalavimus netenkinti.

7.       Suinteresuotas asmuo AB „Klaipėdos energija“ nurodė, kad neteiks nuomonės dėl bankroto administratorės prašyme išdėstytų argumentų ir prašo teismą sprendimą priimti savo nuožiūra.

8.       Suinteresuotas asmuo UAB „B2 Kapital“ pateikė atsiliepimą į bankroto administratorės prašymą, kuriuo prašo nutraukti G. B. bankroto bylą.

9.       Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į bankroto administratorės prašymą, kuriame nurodė, kad sutinka, jog prašymas dėl G. B. bankroto bylos nutraukimo, būtų patenkintas.

10.       Bankrutuojantis asmuo G. B. ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į bankroto administratorės prašymą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

11.       Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartimi G. B. bankroto bylą nutraukė, bankroto administratorei UAB „Lexuna“ iš G. B. priteisė 50 Eur atlygį per mėnesį už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos, šią sumą išieškant pirmumo tvarka prieš kitus kreditorius iš visų G. B. gaunamų pajamų, taip pat 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo nutarties įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties visiško įvykdymo.

12.       Teismas iš bankroto administratorės prašymo bei priedų nustatė aplinkybes, kad 2020 m. liepos 16 d. bankroto administratorė, rengdama mokumo atkūrimo plano vykdymo ataskaitą, nustatė, kad G. B. pajamos yra padidėjusios, yra susidariusi 10 365,61 Eur nepriemoka, ši suma nebuvo pervesta į G. B. vardu atidarytą depozitinę sąskaitą. 2020 m. liepos 23 d. bankroto administratorė apie tai G. B. informavo ir nurodė padengti susidariusią nepriemoką arba per 10 dienų pateikti bankroto administratorei patikslintą mokumo atkūrimo planą. 2020 m. spalio 23 d. vykusiame kreditorių susirinkime buvo priimtas sprendimas įpareigoti bankrutuojantį G. B. per 10 darbo dienų pateikti bankroto administratorei 18 801,59 Eur sumokėjimo į depozitinę banko sąskaitą ir šios sumos paskirstymo kreditoriams planą. Per nustatytą laikotarpį bankrutuojančiam asmeniui nepateikus plano – įpareigoti bankroto administratorių per ne vėliau nei 10 kalendorinių sušaukti G. B. kreditorių susirinkimą, kuriame būtų sprendžiamas klausimas dėl kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos nutraukimo. 2021 m. vasario 15 d. įvyko pareiškėjo kreditorių susirinkimas, kuriame dalyvavo trys kreditoriai: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „B2 Kapital“ ir UAB „Būsto paskolų draudimas“ (72,17 procentų teismo patvirtintų visų kreditorių reikalavimų sumos). Kreditoriai vienbalsiai priėmė sprendimą nutraukti bankrutuojančio asmens bankroto bylą. 2018 m. balandžio 27 d. teismo nutartimi patvirtintame G. B. mokumo atkūrimo plane numatyta, kad pagal tuo metu gautas pajamas, bankrutuojantis fizinis asmuo kreditorinių reikalavimų tenkinimui per mėnesį skirs 42,68 Eur. Nurodyta, kad visos lėšos, kurios bus gautos padidėjus fizinio asmens pajamoms, bus atitinkamai paskirstomos kreditoriams, proporcingai paskirstant jų turimų finansinių reikalavimų sumai. Kaip nurodė bankroto administratorė, G. B. siekė koreguoti teismo patvirtintą mokumo atkūrimo planą ir nuo 621,77 Eur iki 2 014,77 Eur padidinti būtiniesiems poreikiams tenkinti skirtiną sumą, sumažinti bankroto administravimui skirtų išlaidų sumą. Tokiam mokumo atkūrimo plano pakeitimui 2020 m. gruodžio 30 d. nepritarė kreditorių susirinkimas, planas nebuvo patvirtintas.

13.       Teismas nustatė, kad bankrutuojančio asmens G. B. pajamos augo, tačiau jis nevykdė mokumo atkūrimo plane nustatytos pareigos gautas pajamas paskirstyti kreditoriams bei Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – ir FABĮ) 16 straipsnio 12 punkte nustatytos pareigos – tinkamai įgyvendinti plane numatytas priemones. Nors mokumo atkūrimo planas jau įgyvendinamas ilgiau nei 3 metus, dėl bankrutuojančio asmens G. B. elgesio, negalima konstatuoti, kad jis įgyvendintas visa apimtimi, nes bankroto administratoriui nėra pervestos visos lėšos, viršijusios išlaidas būtiniausiems bankrutuojančio asmens poreikiams tenkinti. Teismui pateiktas kreditorių, kurių reikalavimų suma vertine išraiška viršija visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų 2/3 sumos, susirinkimo nutarimas dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo. Bankrutuojantis asmuo G. B. jau ilgą laiką (nuo 2020 m. liepos 23 d.) nevykdo bankroto administratorės įpareigojimo gautas lėšas, viršijančias būtiniesiems poreikiams tenkinti, pervesti į depozitinę sąskaitą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad, kaip minėta, fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas viso bankroto proceso metu, į tai, kad bankroto administratorė informavo G. B. apie netinkamai įgyvendinamą mokumo atkūrimo planą, suteikė terminą mokumo atkūrimo planą keisti arba įvykdyti įpareigojimus (pervesti lėšas į depozitinę sąskaitą), tačiau veiksmų G. B. nesiėmė, spręstina, kad šiuo atveju fizinio asmens bankroto bylos nutraukimas yra proporcinga priemonė. Darytina išvada, kad bankrutuojantis asmuo G. B. elgėsi nerūpestingai ir nesąžiningai kreditorių atžvilgiu, nesiekė maksimaliai patenkinti kreditorinius reikalavimus, todėl yra teisinis pagrindas pripažinti, kad G. B. pažeidė FABĮ reikalavimus. Esant išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju mokumo atkūrimo planas nebuvo tinkamai įgyvendinamas tik dėl bankrutuojančio asmens G. B. nerūpestingumo, aplaidaus neveikimo bei nesąžiningumo, taip pažeidžiant kreditorių interesus, todėl bankroto administratorės prašymas dėl bankroto bylos nutraukimo laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 8 punktas).

14.       Teismas pažymėjo, jog atsižvelgiant į tai, kad bankroto administratorė dar vykdo savo pareigas, ir patiria išlaidas bankroto procedūroms atlikti bei patirs iki nutarties nutraukti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, todėl tenkintinas reikalavimas priteisti bankroto administratorei 50,00 Eur per mėnesį už periodą nuo 2021 m. sausio 1 d. iki teismo nutarties, kuria nutraukta bankroto byla bankrutuojančiam asmeniui G. B., įsiteisėjimo dienos. Sutinkamai su FABĮ 22 straipsnio 5 dalimi, nustatytina, kad bankroto administratorė nėra kreditorė pareiškėjos bankroto byloje ir atlygis jai buvo numatytas tenkinti be eilės, atlygis turi būti išieškomas pirmumo tvarka prieš kitus kreditorius iš visų G. B. gaunamų pajamų. Bankroto administratorė prašo teismo priteisti iš G. B. 5 procentų dydžio metines (procesines) palūkanas nuo priteistos sumos nuo teismo nutarties, kuria bus nutraukta bankroto bylą fiziniams asmenims įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, teismas bankroto administratorės prašymą pripažįsta pagrįstu, todėl jis tenkintinas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

15.       Pareiškėjas G. B. atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – nemokumo administratorės UAB „Lexuna“ prašymą dėl pareiškėjo G. B. bankroto bylos nutraukimo atmesti.

16.       Atskirajame skunde nurodoma, kad bankroto proceso metu pareiškėjas daugelį kartą žodžiu bei kelis kartus raštu kreipėsi į bankroto administratorę su prašymu patikslinti mokumo atkūrimo planą, tačiau iš administratorės atgal gavo tik visiškai formalią 2020 m. liepos 23 d. pretenziją dėl mokumo atkūrimo plane numatytų priemonių nevykdymą. Taigi tik po to, kai pareiškėjas asmeniškai savo jėgomis pagal turimą pakankami ribotą procedūrų supratimą ir dokumentų įforminimą (be jokios pagalbos ar bendradarbiavimo iš administratorės pusės) parengė patikslinto plano projektą, administratorė visgi sušaukė kreditorių susirinkimą, kuris 2020 m. gruodžio 30 d. vykusiame susirinkime šiam patikslinto plano projektui nepritarė. Pareiškėjo plano tikslinimo primigtinai 2020 m. lapkričio 27 d. raštu pareikalavo vienas iš kreditorių – UAB „Būsto paskolų draudimas“, kuris nurodė, jog 2020 m. lapkričio 20 d. el. paštu pats pareiškėjas pateikė paaiškinimą dėl padidėjusių išlaidų būtiniesiems poreikiams, taip pat pateikė darbdavio pažymas apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, būsto nuomos sąskaitas, ir Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. kovo 8 d. įsakymą dėl išlaikymo išieškojimo. Pareiškėjas, matydamas, kad mokumo atkūrimo plane nustatytos sumos būtiniesiems poreikiams tenkinti jam nepakanka, buvo pakankamai rūpestingi ir aktyvūs, visu pirma, aktyviai bendradarbiavo su administratore informuodamas ją žodžiu ir raštu apie esamus jo finansinės padėties pokyčius, bei parengė ir pateikė bankroto administratorei plano patikslinimo projektą. Padidėjus pareiškėjo pajamoms, tuo pačiu ir išlaidoms, ir pareiškėjas, ir administratorė privalėjo imtis veiksmų dėl plano patikslinimo patvirtinimo laiku (o ne kaltinti vien tik pareiškėją, teigiant, jog jis siekė pasididinti išlaidų sumas atgaline tvarka), kad neatsirastu pagrindų teiginiams dėl jame nustatyta būtinųjų poreikių išlaidų sumų viršijamo savavališkai. Tuo tarpu akivaizdu, jog administratorei ignoruojant pareiškėjo prašymus ir visiškai su juo nebendradarbiaujant, pareiškėjas būtinųjų poreikių išlaidų sumą viršijo esant būtinajam reikalingumui – tiesiog siekiant pragyventi ir kartais netgi išgyventi, esant iš esmės pasikeitusioms gyvenimo sąlygoms bei išlaidoms.

17.       Atskirajame skunde teigiama, jog bankroto administratorius yra subjektas, turintis užtikrinti nešališką ir sklandžią bankroto proceso eigą. Todėl administratorius nėra išimtinai skolininko ar kreditorių atstovas bankroto procese, jis vykdo FABĮ nustatytas funkcijas, veikdamas pagal savo kompetenciją kaip valstybės įgaliotas asmuo. Šiuo atveju administratorė teikė kreditoriams ataskaitas, kuriose net neužsiminama, jog pareiškėjas kreipėsi dėl plano patikslinimo išaugus jo būtinosioms išlaidoms, o tik bendrai pažymima, kad pareiškėjas planą vykdo iš dalies ir apie tai yra informuotas. Juolab, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog bankroto procese būtent nuo administratoriaus veiksmų daugiausia priklauso tinkama fizinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, o kartu ir visų jo kreditorių teisėtų interesų apsauga, bankroto procedūrų vykdymo efektyvumas. Taigi pareiškėjo bankroto procese būtent administratorė savalaikiai neteikė siūlymo svarstyti galimybę pateikti fiziniam asmeniui pasiūlymus dėl plano patikslinimo, kas sudarė pareiškėjui kliūtis pasinaudoti savo teisėmis bankroto procese. Administratorė neabstrakčiai, o labai aiškiai ir konkrečiai iš pareiškėjo pusės elektroniniu laišku buvo informuota apie papildomas – nuomos išlaidas, išlaikymo išieškojimą ir pakilusias kainas maistui, ryšio priemonėms, nes pareiškėjas kaip ir numatyta įstatyme pateikė administratorės pareikalautus konkrečius duomenis (FABĮ 16 straipsnio 7 punktas). Didžiąją dalį pareiškėjo per administratorės prašyme aptariamąjį laikotarpį gaunamų pajamų sudarė ne darbo užmokestis, o dienpinigiai (maždaug vidutiniškai nuo 1 500 Eur iki 1 800 Eur, kai pats darbo užmokestis tik apie 700 Eur), kurie yra skirti padengti komandiruotės išlaidoms, o būtent tokioms kaip būsto nuoma, ryšio priemones, maistas ir pan. (darbdavio pažymos pridedamos). Šių aplinkybių administratorė net nesiteikė aiškintis.  Pareiškėjas, iš dienpinigių sutaupytas lėšas – viso 7 719,00 Eur, atsakingai pervesdavo į administratorės depozitinę sąskaitą (šią aplinkybę patvirtina ir pati administratorė savo prašyme teismui), siekdamas vykdyti planą ir atsiskaityti su kreditoriais. Taip pat reikia įvertinti ir tą aplinkybę, jog bankroto byla yra ženkliai pažengusi (tęsiasi virš 3 metų), pareiškėjas vykdė mokumo atkūrimo plane nustatytus įsipareigojimus, ką patvirtina ir administratorė savo prašyme nurodydama, jog nuo plano patvirtinimo teisme kreditorių reikalavimams tenkinti sumokėjo 1 536,48 Eur, taip pilnai įvykdydamas planu numatytas įmokas, bei papildomai gavęs 60 130,53 Eur pajamų į depozitinę sąskaitą pervedė 7 719,00 Eur. Taigi, pareiškėjo vertinimu, jo padarytas pažeidimas vertintinas kaip aiškiai mažareikšmis. Pareiškėjas nuo bankroto bylos iškėlimo dienos 2017 m. liepos 31 d. iki 2021 m. sausio 31 d. pagal patvirtintą planą savo būtinųjų poreikių tenkinimui galėjo naudoti 25 742,34 Eur. Per nurodytą laikotarpį jis gavo 60 130,53 Eur pajamų, tačiau kaip minėta iš esmės 3/4 šių pajamų sudarė dienpinigiai. Administratorė pateikė paskaičiavimą, jog plane nustatytų būtinuosius poreikius viršijančių lėšų sumą sudaro 26 669,19 Eur. Taigi per paminėtą bankroto proceso vykdymo laikotarpį, kurį sudaro 42 mėn. pareiškėjas papildomai, prie jam planu nustatytos išlaidų sumos, kas mėnesį savo reikmėm panaudodavo 634,98 Eur (26 669,19 Eur / 42 mėn.). Pareiškėjas kas mėnesį patirdavo didesnių išlaidų ryšio priemonėms, būsto nuomai maistui bei vaiko išlaikymui. Akivaizdu, jog šių aplinkybių administratorė net nesiekė išsiaiškinti bei tiksliai nustatyti, parengiant patikslintą planą. Juolab, kad FABĮ 8 straipsnio 12 dalis nustato, kad už teismo patvirtinto mokumo atkūrimo plano įgyvendinimą atsako fizinis asmuo ir administratorius pagal savo kompetenciją.

18.       Atskirajame skunde nurodoma, kad administratorės 2021 m. liepos 22 d. prašyme teismui dėl bankroto bylos nutraukimo nurodytos aplinkybės neva tai pareiškėjas iš esmės nenurodė jokių objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių priežasčių dėl kurių negalėjo laiku ir tinkamai vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, jo pasyvus elgesys, kreditorių interesų ignoravimas nepatvirtina jo noro ir ketinimų vykdyti įsipareigojimus yra išimtinai deklaratyvios, prieštarauja byloje esantiems įrodymams, ir neatspindi realiai susidariusios situacijos. Vertintina ir tai, kad per visą bankroto procesą nuo 2017 m. liepos 31 d. iki prašymo teismui padavimo dienos, administratorė pateikė pareiškėjui tik dvi rašytines pretenzijas – 2018 m. gruodžio 27 d. ir 2020 m. liepos 23 d., kas leidžia teigti, jog planas jau po pusmečio po jo patvirtinimo tapo neaktualiu ir keistinu, o administratorė realių veiksmų teikiant siūlymą svarstyti galimybę pateikti fiziniam asmeniui pasiūlymus dėl plano patikslinimo neatliko iki pat 2020 m. pabaigos. Teismas tik formaliai taikė FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatas, netyrė ir nevertino teisiškai reikšmingų, su pažeidimu – mokumo atkūrimo plane nurodytų įmokų nemokėjimu – susijusių aplinkybių (priežasčių), kartu pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 263 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Taigi, įvertinus aptartas faktines aplinkybes ir siekiant nepažeisti šalių interesų pusiausvyros bei remiantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais teigtina, kad administratorė nenurodė konkrečių aplinkybių ir nepateikė tas aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Todėl administratorės prašymas dėl bankroto bylos nutraukimo turėjo būti atmestas kaip negrįstas ir neįrodytas. Teismas netinkamai taikė FABĮ normas, pažeidė CPK 263 straipsnio nuostatas, nukrypo nuo kasacinio teismo jurisprudencijoje pateiktų išaiškinimų, nes nenustatė ir neįvertino teisiškai reikšmingas aplinkybes ir sąlygas tenkinti bankroto administratorės prašymą nutraukti bankroto bylą. Akcentuotos šios bylos aplinkybės suponuoja išvadą, kad pareiškėjas elgėsi pakankamai rūpestingai ir sąžiningai kreditorių atžvilgiu esant susiklosčiusiai faktinei situacijai, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas pažeidė FABĮ reikalavimus, ir, įvertinęs įsipareigojimų, nurodytų mokumo atkūrimo plane, nevykdymo trukmę ir apimtį, bei kitas aukščiau aptartas reikšmingas nustatytam pažeidimui aplinkybes, nepagrįstai nusprendė nutraukti fizinio asmens bankroto bylą.

19.       Suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirojo skundo netenkinti ir atmesti jį kaip nepagrįstą.

20.       UAB „Būsto paskolų draudimas“ atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, kad bankrutuojantis asmuo nors ir turintis teisę rūpintis savo bankroto byla, dalyvauti kreditorių susirinkimuose (FABĮ 17 straipsnio 4 punktas) buvo neaktyvus ir nerūpestingas. Bankroto administratorius jau teikdamas antrą plano vykdymo eigos ataskaitą 2019 m. liepos 30 d. kreditorių susirinkimui pažymėjo, kad bankrutuojantis asmuo planą vykdo iš dalies ir apie tai yra informuotas. Tuo tarpu kreditorius jau 2019 m. balsavimo raštu biuletenyje prašė sumokėti visas įmokas pagal planą ir lėšas viršijusias plane numatytas įmokas. 2019 m. spalio 22 d. kreditorių susirinkime kreditorius pakartotinai nurodė, kad bankrutuojantis asmuo viršija plane numatytas įmokas ir skiria savo poreikių tenkinimui, o 2020 m. liepos 27 d. kreditorių susirinkime kreditorius pats atliko pajamų–išlaidų apskaitą ir nustatė, kad 2019 m. rugpjūčio mėn. – 2020 m. birželio mėn. laikotarpiu bankrutuojantis asmuo nepervedė 12 044,08 Eur lėšų sumos viršijusios plane numatytas įmokas, 2020 m. rugsėjo mėn. lėšų perviršis jau siekė 18 801,59 Eur sumą. Nors plano 12 dalyje buvo sulygta, kad visos lėšos, kurios bus gautos padidėjus fizinio asmens pajamoms bus atitinkamai paskirstomos kreditoriams proporcingai jų turimų kreditorinių reikalavimų sumai, lėšos viršijusios plane numatytas įmokas nebuvo sumokėtos. Kreditorius ikiteisminėje procedūroje nuolat prašė bankrutuojančio asmens pateikti paaiškinimus dėl netinkamo plano vykdymo arba sumokėti lėšas viršijusias plane numatytas įmokas, tačiau bankrutuojančio asmens paaiškinimą gavo tik 2020 m. lapkričio 20 d. elektroniniu paštu. Paaiškinime bankrutuojantis asmuo nurodė, kad gaunami dienpinigiai naudojami pagal paskirtį, tačiau pagrindžiančių ir įrodančių dokumentų apie dienpinigių panaudojimą pagal paskirtį nepateikė. Kreditorius pakartotinai 2020 m. lapkričio 27 d. teikė prašymą pagrįsti padidėjusias 18 801,59 Eur išlaidas, pateikiant tai įrodančius dokumentus ir siūlė tikslinti planą įtraukiant į kreditorinių reikalavimų tenkinimo grafiką nepagrįstas padidėjusias išlaidas. Nors 2020 m. gruodžio 30 d. ir vyko kreditorių susirinkimas, kuriame buvo svarstomas patikslinto plano projektas, tačiau bankrutuojantis asmuo visiškai neatsižvelgė į kreditoriaus prašymus ir nepagrindė 18 801,59 Eur lėšų viršijusių plane numatytas įmokas bei jų neįtraukė į kreditorinių reikalavimų tenkinimo grafiką. Be to patikslinto plano projektas neatitiko FABĮ 7 straipsnio, reikalavimų ir teisingos interesų pusiausvyros. Dėl to 2021 m. vasario 15 d. kreditorių susirinkime buvo priimtas sprendimas kreiptis į teismą dėl G. B. bankroto bylos nutraukimo ir bankroto administratorius 2021 m. liepos 22 d. pateikė prašymą teismui. Taigi faktinės bylos aplinkybės rodo, kad planas buvo nuolat vykdomas netinkamai, t. y. nebuvo paisoma plane nurodytų nuostatų, planas nebuvo patikslintas, o bankrutuojantis asmuo nebuvo aktyvus ir rūpestingas.

21.       UAB „Būsto paskolų draudimas“ atsiliepime į atskirąjį skundą teigiama, jog sutiktina su atskirojo skundo motyvu, kad padidėjus bankrutuojančio asmens pajamoms, tuo pačiu ir išlaidoms, ir bankrutuojantis asmuo ir bankroto administratorius turėjo imtis veiksmų dėl plano tikslinimo FABĮ nustatyta tvarka. Tačiau bankrutuojantis asmuo gaudavo tiek kreditorių susirinkimo sprendimus (protokolus), tiek užklausas iš bankroto administratoriaus ir kt. Be kita ko aktyvus ir rūpestingas fizinis asmuo gali naudotis FABĮ suteiktomis teisėmis dalyvauti kreditorių susirinkimuose, savalaikiai gauti visą informaciją apie vykdomą bankroto procedūrą ir (arba) kreiptis į teismą dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo FABĮ nustatyta tvarka jeigu jo atliekami veiksmai netinkami. Bankrutuojantis asmuo turi pareigą rūpintis savo bankroto byla, bendradarbiauti ne tik su bankroto administratoriumi, bet ir kreditoriais organizuojant bankroto procedūras. Tačiau nagrinėjamu atveju bankrutuojantis asmuo pats nebendradarbiavo ir neteikė kreditorių susirinkimuose prašomos informacijos bei netikslino plano, o didesnes išlaidas naudojo išskirtinai tik savo poreikių tenkinimui kartu pažeidžiant ir suformuotą teismų praktiką dėl lėšų perviršio panaudojimo. Atskirajame skunde nurodyta, kad bankrutuojantis asmuo pateikė informaciją bankroto administratoriui apie padidėjusias išlaidas, tačiau verta pažymėti, kad visų pirma informacija apie padidėjusias išlaidas, vykstant ribotam bankroto procesui, kreditoriams buvo pateikta tik 2020 m. lapkričio 20 d., visų antra minėta informacija nepagrindė panaudotų lėšų viršijusių plane numatytas įmokas panaudojimo pagal paskirtį. Tokie argumentai nepaneigia tų aplinkybių, kad bankrutuojantis asmuo netinkamai vykdė FABĮ ir planą. Sutiktina su atskirajame skunde nurodyta aplinkybe, kad bankrutuojančio asmens gaunamas pajamas sudarė ir dienpinigiai. Tačiau nagrinėjamu atveju darbdavio išmokėti dienpinigiai laikomi pajamomis, nes jų panaudojimas pagal paskirtį nebuvo pagrįstas rašytiniais įrodymais. Įrodyti, kad gauti dienpinigiai buvo būtinos išlaidos privalėjo bankrutuojantis asmuo. Vertinant atskirojo skundo argumentus, akivaizdu, kad bankrutuojantis asmuo visą atsakomybę dėl netinkamo plano vykdymo ir FABĮ siekia perkelti tik bankroto administratoriui, nors pats vienasmeniškai panaudojo daugiau nei 26 000 Eur, pažeidė FABĮ ir plano nuostatas bei FABĮ paskirtį. Bankrutuojantis asmuo per visą plano vykdymo laikotarpį vienasmeniškai plane nustatytą būtinųjų poreikių sumą viršijo net 26 619,19 Eur suma. Tokie bankrutuojančio asmens veiksmai rodo ne tik teismo patvirtinto plano nevykdymą, tačiau ir padidėjus pajamoms siekį išvengti atsiskaitymo su kreditoriais kuo didesne apimtimi bei teisingos kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyros pažeidimą. Bankrutuojantis asmuo savavališkai pasididindamas būtinųjų poreikių išlaidų sumą buvo nesąžiningas FABĮ prasme. Fizinio asmens bankroto instituto tikslas lemia, kad teismo patvirtinto mokumo atkūrimo plano įgyvendinimas užtikrins ne tik skolininko, bet ir kreditorių interesus. Plano įgyvendinimas turi užtikrinti, kad pasibaigus jo vykdymui fizinis asmuo bus atkūręs savo mokumą, o tai reiškia, kad fizinis asmuo plane numatyta apimtimi bus atsiskaitęs su kreditoriais. Akivaizdu, kad vykstant ikiteisminei bankroto procedūrai bankrutuojantis asmuo ne tik nevykdė plano nuostatų, kreditorių susirinkimuose priimtų sprendimų dėl lėšų viršijusių plane numatytas įmokas sumokėjimo, neteikė duomenų pagrindžiančių dienpinigių panaudojimą, bet ir nevykdė bankrutuojančio asmens teisių ir pareigų numatytų FABĮ 16, 17 straipsniuose, todėl šiame bankroto procese nėra teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.

22.       UAB „Būsto paskolų draudimas“ atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, kad toks bankroto procesas išimtai naudingas tik bankrutuojančiam asmeniui, nes jis elgėsi neatsakingai ir nerūpestingai ir bankroto proceso pagalba siekė tik nurašyti savo skolas. FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatyta, kad pasinaudoti fizinio asmens bankroto procedūra gali tik sąžiningi asmenys. Nagrinėjamu atveju bankroto įstatymu siekiami tikslai nebuvo įgyvendinti, o teisinga interesų pusiausvyra buvo pažeista. Siekiant teisingos kreditorių ir skolininko (fizinio asmens) interesų pusiausvyros, turi būti paisoma plane nurodytų sąlygų ir jų įgyvendinimo. G. B. atveju fizinių asmenų bankroto įstatymas negali tapti priemone ar sąmoningu mėginimu išvengti ar išsisukti nuo skolinių įsipareigojimų vykdymo. Kiekvienas bankrutuojantis asmuo, privalo visą plano vykdymo laikotarpį teikti teisingą bei išsamią informaciją ir siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros atkurti savo mokumą. Atsižvelgiant į aukščiau dėstytas aplinkybes ir įvertinus bylos faktines aplinkybes, visi atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, nes pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus ir priėmė motyvuotą bei teisingą nutartį.

23.       Suinteresuotas asmuo UAB „B2 Kapital“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirojo skundo netenkinti ir Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

24.       Suinteresuoto asmens UAB „B2 Kapital“ atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, kad teismo patvirtintame mokumo atkūrimo plane per laikotarpį nuo bankroto bylos iškėlimo iki 2021 m. sausio 31 d. buvo nustatyta 25 742,34 Eur suma bankrutuojančio fizinio asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti. Visas bankrutuojančio fizinio asmens būtinuosius poreikius viršijančias pinigines sumas jis privalėjo pervesti į bankroto administratorės vardu atidarytą depozitinę sąskaitą kreditorių reikalavimams tenkinti. Bankrutuojantis fizinis asmuo, be kreditorių sutikimo, pats asmeniškai tik savo iniciatyva negali pasididinti teismo patvirtintame plane numatytų būtinųjų poreikių ir savo nuožiūra naudoti tokias būtinuosius poreikius viršijančias lėšas tik savo interesų tenkinimui. Bankrutuojančio fizinio asmens patvirtinto plano detalizacijoje nurodyti duomenys patvirtina, jog bankrutuojantis fizinis asmuo gavo 60 130,53 Eur pajamų, į depozitinę sąskaitą pervedė 7 719 Eur, taigi jo plane nustatytų būtinuosius poreikius viršijančios lėšos sudaro 26 669,19 Eur. Bankrutuojantis fizinis asmuo šių būtinuosius poreikius viršijančių lėšų kreditorių reikalavimams tenkinti nepervedė ir šias lėšas nepagrįstai naudojo savo nuožiūra. Bankrutuojantis asmuo nebuvo sąžiningas, rūpestingas ir pakankamai aktyvus, jis nepasinaudojo FABĮ suteiktomis teisėmis dalyvauti kreditorių susirinkimuose, savalaikiai gauti visą informaciją apie vykdomą bankroto procedūrą, pateikti teismui motyvuotą prašymą dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo ir pasiūlyti naują bankroto administratoriaus kandidatūrą. Bankrutuojantis fizinis asmuo netinkamai vykdė plane numatytas priemones, pažeidė FABĮ 16 straipsnio 5, 6, 12 dalis. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta.

25.       Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.

Teismas

konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos

26.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

27.       CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė

28.       Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartis, kuria nutraukta G. B. bankroto byla ir bankroto administratorei UAB „Lexuna“ priteista iš G. B. 50 Eur atlygis per mėnesį už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos, šią sumą išieškant pirmumo tvarka prieš kitus kreditorius iš visų G. B. gaunamų pajamų, taip pat 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo nutarties įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties visiško įvykdymo.

29.       Atskirasis skundas motyvuojamas tuo, kad bankroto administratorės prašymas dėl bankroto bylos nutraukimo turėjo būti atmestas kaip negrįstas ir neįrodytas. Teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo normas, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263 straipsnio nuostatas, nukrypo nuo kasacinio teismo jurisprudencijoje pateiktų išaiškinimų, nes nenustatė ir neįvertino teisiškai reikšmingas aplinkybes ir sąlygas tenkinti bankroto administratorės prašymą nutraukti bankroto bylą. Pareiškėjo atskiruoju skundu akcentuotos šios bylos aplinkybės suponuoja išvadą, kad pareiškėjas elgėsi pakankamai rūpestingai ir sąžiningai kreditorių atžvilgiu esant susiklosčiusiai faktinei situacijai, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas pažeidė FABĮ reikalavimus, ir, įvertinęs įsipareigojimų, nurodytų mokumo atkūrimo plane, nevykdymo trukmę ir apimtį, bei kitas reikšmingas nustatytam pažeidimui aplinkybes, nepagrįstai nusprendė nutraukti fizinio asmens bankroto bylą.

Faktinės bylos aplinkybės

30.       Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismo (dabar – Klaipėdos apylinkės teismas) 2017 m. liepos 31 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2017 m. rugpjūčio 8 d., buvo iškelta fizinio asmens G. B. bankroto byla. Bankroto administratoriumi paskirtas R. P.. Teismo 2017 m. rugsėjo 15 d., 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartimis buvo patvirtintas G. B. kreditorių sąrašas bendrai 77 014,20 Eur sumai. 2017 m. lapkričio 27 d. teismo nutartimi buvo atstatydintas G. B. bankroto byloje paskirtas bankroto administratorius R. P. ir paskirta naujoji bankroto administratorė – UAB „Lexuna“. 2018 m. balandžio 27 d. teismo nutartimi buvo patvirtintas G. B. mokumo atkūrimo planas.

31.       Teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2018 m. gegužės 5 d., patvirtintame G. B. mokumo atkūrimo plane numatyta, kad būtiniems poreikiams kiekvieną mėnesį tenkinti reikalingos lėšos 621,77 Eur, numatoma gauti pajamų suma – 498 Eur kas mėnesį iki 2018 m. gegužės 27 d., 566,50 Eur kas mėnesį iki 2018 m. gegužės 27 d. ir 635 Eur kas mėnesį nuo 2018 m. lapkričio 28 d. Plane taip pat nurodyta, kad bankroto administravimo išlaidų suma bankroto procedūroms atlikti sudarys išlaidos susijusios su bankroto administravimo procesu ir ne didesnės kaip 200 Eur suma už laikotarpį nuo teismo nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą iki mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo pabaigos; šias lėšas pagrindžiantys dokumentai bus pateikti kreditoriams; tam bankrutuojantis asmuo kas mėnesį skirs 5,55 Eur per mėnesį, o lėšos, kurios bus nepanaudotos administravimo išlaidoms, bus skiriamos kreditorių finansiniams reikalavimams tenkinti. Taip pat nurodoma, kad bankroto administratorės atlygis susideda iš nuo 2017 m. gruodžio 1 d. kas mėnesį dengiamos 50 Eur su PVM sumos, periodiškai mokamos iki mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo pabaigos. Plane nurodoma, kad įvertinant pateiktą informaciją bankrutuojantis asmuo kreditorių finansinius reikalavimus tenkins pagal pridedamą grafiką per mėnesi tam skiriant 42,68 Eur sumą, o visos lėšos, kurios bus gautos padidėjus fizinio asmens pajamoms, bus atitinkamai paskirstomos kreditoriams proporcingai jų turimų finansinių reikalavimų sumai. Taip pat nurodoma, kad periodu nuo bankroto bylos iškėlimo dienos ir iki 2018 m. vasario 1 d. yra sukaupta 1 400 Eur suma, kuri atėmus bankroto administravimo išlaidų sumą, bus skirta kreditorių finansiniams reikalavimams tenkinti proporcingai jų patvirtintų finansinių reikalavimų sumai. Taip pat nurodyta, kad vadovaujantis FABĮ 29 straipsnio 7 dalimi, 30 straipsnio 1 ir 2 dalimis, plane numatyti likę nepatenkinti kreditorių finansiniai reikalavimai po 3 metų nuo G. B. kreditorių finansinių reikalavimų ir mokumo atkūrimo plano patvirtinimo bus nurašomi, išskyrus kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos likusį kreditorinį reikalavimą.

32.       Bankroto administratorės parengtoje bankrutuojančio fizinio asmens G. B. mokumo atkūrimo plano vykdymo eigos ataskaitoje Nr. 1 periodui nuo 2017 m. gruodžio 8 d. iki 2018 m. spalio 31 d. nurodyta, kad bankrutuojantis fizinis asmuo laikosi mokumo atkūrimo plane nustatytų įsipareigojimų, pagal galimybes, atsižvelgiant į gautas mėnesines pajamas, perveda numatytas lėšas į bankroto administratoriaus atidarytą depozitinę sąskaitą, asmeninės sąskaitos išrašus bankrutuojantis fizinis asmuo teikia kas tris mėnesius, nevėluodamas. Bankrutuojantis fizinis asmuo yra informuotas, jog visos pajamos viršijančios būtinuosius poreikius privalo būti pavestos į bankroto procesui skirtą depozitinę sąskaitą. Laikinai ar nedidele dalimi padidėjus pajamoms, mokumo atkūrimo planas nėra koreguojamas, tiesiog visos lėšos viršijančios būtinuosius poreikius pervedamos į bankroto procesui skirtą depozitinę sąskaitą. Šios lėšos padengus administravimo išlaidas, bei kreditorių finansinius reikalavimus pagal kreditorių tenkinimo grafiką, bankroto proceso pabaigoje arba mokumo atkūrimo plano koregavimo periodu papildomai paskirstomos kreditoriams. Tuo atveju, kai fizinių asmenų gautos lėšos gerokai viršija plane nustatytus mokėjimus, sušaukiamas kreditorių susirinkimas dėl bankrutuojančio asmens plano tikslinimo, tikslinant gaunamų lėšų paskirstymą. Pažymėta, jog ataskaitiniu laikotarpiu, administruojant bankrutuojančio fizinio asmens bankroto procesą, nenustatyta kokių tai sudarytų bankrutuojančio asmens ginčytinų sandorių ar jų dalies ar kitokių galimai nesąžiningų bankrutuojančio fizinio asmens veiksmų (neveikimo). Iš G. B. kreditorių susirinkimo 2018 m. gruodžio 20 d. protokolo Nr. 4 matyti, jog kreditorių susirinkimas nusprendė mokumo atkūrimo plano vykdymo ataskaitą laikyti pateikta ir išklausyta.

33.       Bankroto administratorės 2018 m. gruodžio 27 d. pretenzijoje Nr. 18-12/1585 pareiškėjui nurodyta, kad buvo atlikinėti pavedimai kreditoriams pagal teismo patvirtintą mokumo atkūrimo planą, tačiau bankroto administratoriaus atidarytoje pareiškėjo depozitinėje sąskaitoje yra nepakankamas sąskaitos likutis finansiniams kreditorių reikalavimams tenkinti pagal mokumo atkūrimo plane numatytą tenkinimo grafiką. Atsižvelgiant į tai pareiškėjo buvo prašoma: 1) skubos tvarka padengti susidariusį įsiskolinimą pagal planą, atlikus pavedimą informuoti bankroto administratorę; jeigu neturi galimybės padengti trūkumo, per 10 dienų pateikti bankroto administratorei patikslintą, pasirašytą mokumo atkūrimo planą, kuris atitiktų pareiškėjo finansinę situaciją; 2) per 10 dienų pateikti informaciją, dėl kokių priežasčių vėluoja atlikti mokėjimus. Konstatuota, jog pareiškėjas nevykdo mokumo atkūrimo plane prisiimtų įsipareigojimų. Įspėta, jog FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 11 punkte numatyta, jog bankroto administratorius tuo atveju, kai iš fizinio asmens gautų lėšų nepakanka atlikti plane nustatytų mokėjimų, sušaukia kreditorių susirinkimą ir pasiūlo svarstyti galimybę pateikti fiziniam asmeniui pasiūlymus dėl plano patikslinimo ir (ar) kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo; nutraukus bankroto bylą, fizinis asmuo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo gali kreiptis tik po 10 metų.

34.       Bankroto administratorės parengtoje bankrutuojančio fizinio asmens G. B. mokumo atkūrimo plano vykdymo eigos ataskaitoje Nr. 2 periodui nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. sausio 31 d. nurodyta, kad ataskaitiniu periodu pareiškėjas nevykdydamas plano numatytų priemonių buvo ne kartą įspėtas ir paragintas vykdyti plane numatytas priemones ir kad kaip matyti iš pateikiamos detalizacijos pareiškėjas planą vykdo iš dalies ir pareiškėjas apie tai yra informuotas. Pažymėta, kad pareiškėjo kreditorių susirinkime, vykusiame 2018 m. gruodžio 20 d. kreditoriai pateikė pastabas. Nurodyta, kad bankroto administratorė šiame kreditorių susirinkime teikė detalizuotą būtinųjų poreikių lentelę, kurioje yra nurodyta pagal planą planuota ir faktiškai išleista suma, taip pat detalizacijoje yra pateiktas ir kreditorių reikalavimų tenkinimo sumos ir kurį ataskaitinį periodą jos buvo patenkintos. Pažymėta, jog ataskaitiniu laikotarpiu, administruojant pareiškėjo bankroto procesą, nenustatyta kokių tai sudarytų pareiškėjo ginčytinų sandorių ar jų dalies ar kitokių galimai nesąžiningų pareiškėjo veiksmų (neveikimo). Nurodyta, kad bankrutuojantis fizinis asmuo nevykdo teismo patvirtinto mokumo atkūrimo plano todėl tikslinga tikslinti mokumo atkūrimo planą. Iš G. B. kreditorių susirinkimo 2019 m. liepos 30 d. protokolo Nr. 3 matyti, jog kreditorių susirinkimas nusprendė bankrutuojančio fizinio asmens mokumo atkūrimo plano vykdymo ataskaitą laikyti pateikta ir išklausyta.

35.       Pareiškėjas 2019 m. balandžio 10 d. el. laišku kreipėsi į bankroto administratorę prašydamas pataisyti mokumo atkūrimo planą atsižvelgiantį į vaikų išlaikymą ir pridėdamas Klaipėdos apylinkės teismo įsakymą, kuriuo nutarta išieškoti iš skolininko G. B. nepilnametei dukrai išlaikymą periodinėmis išmokomis po 250 Eur kas mėnesį išlaikymą priteisiant nuo 2019 m. kovo 8 d. iki dukros pilnametystės, išlaikymą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Byloje nėra duomenų, kad dėl šio prašymo bankroto administratorė būtų priėmusi sprendimą.

36.       Bankroto administratorės parengtoje bankrutuojančio fizinio asmens G. B. mokumo atkūrimo plano vykdymo eigos ataskaitoje Nr. 3 periodui nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. liepos 31 d. nurodyta, kad kaip matyti iš pateikiamos detalizacijos pareiškėjas planą vykdo iš dalies ir pareiškėjas apie tai yra informuotas. Pažymėta, kad pareiškėjo kreditorių susirinkime, vykusiame 2018 m. gruodžio 20 d. kreditoriai pateikė pastabas. Nurodyta, kad bankroto administratorė šiame kreditorių susirinkime teikė detalizuotą būtinųjų poreikių lentelę, kurioje yra nurodyta pagal planą planuota ir faktiškai išleista suma, taip pat detalizacijoje yra pateiktas ir kreditorių reikalavimų tenkinimo sumos ir kurį ataskaitinį periodą jos buvo patenkintos. Pažymėta, jog ataskaitiniu laikotarpiu, administruojant pareiškėjo bankroto procesą, nenustatyta kokių tai sudarytų pareiškėjo ginčytinų sandorių ar jų dalies ar kitokių galimai nesąžiningų pareiškėjo veiksmų (neveikimo). Konstatuota, kad bankrutuojantis fizinis asmuo teismo patvirtintą mokumo atkūrimo planą vykdo iš dalies. Iš G. B. kreditorių susirinkimo 2019 m. spalio 22 d. protokolo Nr. 4 matyti, jog kreditorių susirinkimas nusprendė bankrutuojančio fizinio asmens mokumo atkūrimo plano vykdymo ataskaitą laikyti pateikta ir išklausyta.

37.       Bankroto administratorės parengtoje bankrutuojančio fizinio asmens G. B. mokumo atkūrimo plano vykdymo eigos ataskaitoje Nr. 4 periodui nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d. nurodyta, kad kaip matyti iš pateikiamos detalizacijos pareiškėjas planą vykdo iš dalies ir pareiškėjas apie tai yra informuotas. Pažymėta, kad, jog ataskaitiniu laikotarpiu, administruojant pareiškėjo bankroto procesą, nenustatyta kokių tai sudarytų pareiškėjo ginčytinų sandorių ar jų dalies ar kitokių galimai nesąžiningų pareiškėjo veiksmų (neveikimo). Konstatuota, kad bankrutuojantis fizinis asmuo teismo patvirtintą mokumo atkūrimo planą vykdo iš dalies. Iš G. B. kreditorių susirinkimo 2020 m. liepos 27 d. protokolo Nr. 5 matyti, jog kreditorių susirinkimas nusprendė bankrutuojančio fizinio asmens mokumo atkūrimo plano vykdymo ataskaitą laikyti neišklausyta.

38.       Bankroto administratorės 2020 m. liepos 23 d. pretenzijoje Nr. 20-07/415 pareiškėjui nurodyta, kad 2020 m. liepos 16 d. rengiant pareiškėjo mokumo atkūrimo plano vykdymo ataskaitą (už ketvirtą pusmetį, t. y. už laikotarpį iki 2020 m. sausio 31 d.) nustatyta, kad dėl padidėjusių pareiškėjo pajamų yra susidariusi nepriemoka 10 365,61 Eur. Priminta, kad visos pareiškėjo gaunamos pajamos, viršijančios būtinuosius poreikius, numatytus mokumo atkūrimo plane, turi būti pervedamos į pareiškėjo vardu atidarytą depozitinę sąskaitą. Atsižvelgiant į tai pareiškėjo buvo prašoma: 1) skubos tvarka padengti susidariusią nepriemoką, atlikus pavedimą informuoti bankroto administratorę; jeigu neturi galimybės padengti trūkumo, per 10 dienų pateikti bankroto administratorei patikslintą, pasirašytą mokumo atkūrimo planą, kuris atitiktų pareiškėjo finansinę situaciją; 2) per 10 dienų pateikti informaciją, dėl kokių priežasčių vėluoja atlikti mokėjimus. Konstatuota, kad pareiškėjas nevykdo mokumo atkūrimo plane prisiimtų įsipareigojimų. Įspėta, jog FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 11 punkte numatyta, jog bankroto administratorius tuo atveju, kai iš fizinio asmens gautų lėšų nepakanka atlikti plane nustatytų mokėjimų, sušaukia kreditorių susirinkimą ir pasiūlo svarstyti galimybę pateikti fiziniam asmeniui pasiūlymus dėl plano patikslinimo ir (ar) kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo; nutraukus bankroto bylą, fizinis asmuo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo gali kreiptis tik po 10 metų.

39.       Bankroto administratorės parengtoje bankrutuojančio fizinio asmens G. B. mokumo atkūrimo plano vykdymo eigos ataskaitoje Nr. 5 periodui nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2020 m. liepos 31 d. nurodyta, kad 2020 m. liepos 23 d. pretenzija Nr. 20-07/415 bankroto administratorė informavo pareiškėją dėl susidariusios nepriemokos (lėšų, viršijančių būtinuosius poreikius) ir nurodė ją padengti. Taip pat nurodyta, kad kaip matyti iš pateikiamos detalizacijos pareiškėjas planą vykdo iš dalies ir pareiškėjas apie tai yra informuotas. Pažymėta, kad ataskaitiniu laikotarpiu, administruojant pareiškėjo bankroto procesą, nenustatyta kokių tai sudarytų pareiškėjo ginčytinų sandorių ar jų dalies ar kitokių galimai nesąžiningų pareiškėjo veiksmų (neveikimo). Konstatuota, kad bankrutuojantis fizinis asmuo teismo patvirtintą mokumo atkūrimo planą vykdo iš dalies. Iš G. B. kreditorių susirinkimo 2020 m. rugsėjo 28 d. protokolo Nr. 6 ir G. B. patikslinto kreditorių susirinkimo 2020 m. rugsėjo 27 d. protokolo Nr. 6 matyti, jog kreditorių susirinkimas nusprendė bankrutuojančio fizinio asmens mokumo atkūrimo plano vykdymo ataskaitą laikyti pateikta išklausyta.

40.       Iš G. B. kreditorių susirinkimo 2020 m. spalio 23 d. protokolo Nr. 7 matyti, kad kreditorių susirinkimas nusprendė įpareigoti bankrutuojantį G. B. per 10 darbo dienų pateikti bankroto administratorei 18 801,59 Eur sumokėjimo į depozitinę banko sąskaitą ir šios sumos paskirstymo kreditoriams planą, o per nustatytą laikotarpį bankrutuojančiam asmeniui nepateikus plano – įpareigoti bankroto administratorių per ne vėliau nei 10 kalendorinių dienų sušaukti G. B. kreditorių susirinkimą, kuriame būtų sprendžiamas klausimas dėl kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos nutraukimo.

41.       Kreditorius UAB „Būsto paskolų draudimas“ 2020 m. lapkričio 27 d. raštu Nr. S-4413 „Dėl G. B. mokumo atkūrimo plano patikslinimo“ kreipėsi į bankroto administratorę prašydamas per ne vėliau nei 10 darbo dienų: 1) G. B. bankroto administratorę pateikti detalią bankrutuojančio asmens pajamų ir išlaidų suvestinę už laikotarpį nuo bankroto proceso pradžios iki 2020 m. liepos 31 d., atskirai nurodant kokios išlaidų grupės lyginant su plane nurodytomis išlaidomis tam tikru momentu padidėjo, kartu pateikiant padidėjusias išlaidas patvirtinančius įrodymus; 2) G. B. pateikti kreditoriams tvirtinti patikslintą planą, kuriame būtų pateiktas detalus padidėjusių išlaidų, kurias sudaro fiksuotas 18 801,59 Eur pagal galiojantį planą įsiskolinimas, pagrindimas; likusio nepagrįsto įsiskolinimo (nepagrįstų padidėjusių išlaidų) paskirstymas turėtų būti įtrauktas į kreditorių reikalavimų tenkinimo grafiką; 3) nepateikus detalios bankrutuojančio asmens pajamų ir išlaidų suvestinės ir plano patikslinimo kreditoriams, vykdyti 2020 m. spalio 23 d. kreditorių susirinkimo nutarimą 1-u darbotvarkės klausimu. Rašte nurodoma, kad kreditoriui UAB „Būsto paskolų draudimas“ 2020 m. lapkričio 20 d. el. paštu buvo pateiktas bankrutuojančio asmens paaiškinimas dėl padidėjusių išlaidų būtiniesiems poreikiams, bankrutuojančio asmens darbdavio pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas (ne visos pateiktos pažymos yra įskaitomos), 2020 m. spalio 20 d., 2020 m. lapkričio 1 d. būsto nuomos sąskaitos, Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. kovo 8 d. įsakymas dėl išlaikymo išieškojimo. Teigiama, kad susipažinus su pateiktais dokumentais kreditorius neturi galimybės nustatyti kiek tiksliai būtinųjų poreikių išlaidų, viršijančių plane nurodytą būtinųjų poreikių išlaidų sumą, bankrutuojantis asmuo galimai patyrė, pateikti dokumentai nepatvirtina visų pareiškėjo nurodomų papildomų išlaidų, pvz., nepateikta 600 Eur per mėn. būsto nuomos išlaidas patvirtinančių įrodymų. Nurodoma, kad G. B. byloje yra susidariusi situacija, jog per pirmus 5 plano įgyvendinimo pusmečius yra fiksuotas 18 801,59 Eur įsiskolinimas pagal planą ir kad ženkliai padidėjus bankrutuojančio asmens pajamoms, galimai ir išlaidoms, nei bankrutuojantis asmuo, nei bankroto administratorius nesiėmė veiksmų dėl plano tikslinimo, plane nustatyta būtinųjų poreikių išlaidų suma buvo viršyta savavališkai, dėl ko ir susidarė nurodytas įsiskolinimas. Teigiama, jog pateiktas bankrutuojančio asmens paaiškinimas dėl padidėjusių išlaidų būtiniesiems poreikiams tenkinti rodo galimą siekį pasididinti teismo patvirtintame plane numatytas būtinųjų poreikių išlaidas net tik be plano patikslinimo, bet ir atgaline tvarka, tokiu būdu išvengiant galiojančio 2020 m. spalio 23 d. kreditorių susirinkimo nutarimo vykdymo, o toks elgesys yra nesuderinamas su FABĮ nuostatomis, juo labiau, kad visi galimai padidėjusias išlaidas patvirtinantys pateikti nebuvo.

42.       G. B. pateiktame patikslintame mokumo atkūrimo plane nurodyta, kad numatoma gauti pajamų suma – 750 Eur darbo užmokestis ir 1 503,44 Eur dienpinigiai, viso 2 253,44 Eur per mėnesį, būtiniems poreikiams kiekvieną mėnesį tenkinti reikalingos lėšos – 2 014,77 Eur, bankroto administravimo išlaidų suma – 10 Eur per mėnesį, administratorės atlyginimas – 20 Eur per mėnesį, kreditorių finansiniams reikalavimams tenkinti pagal pridedama grafiką per mėnesi skirtina 239,44 Eur suma. Bankroto administratorės išvadoje dėl pataisyto mokumo atkūrimo plano nurodyta, kad nors patikslintame plane didinamos kreditoriams skiriamų lėšų apimtys, tačiau tokiu būdu fizinis asmuo siekia išvengti už praėjusį laikotarpį susidariusio būtinųjų poreikių perviršio sumokėjimo. Bankroto administratorė nurodė, kad fizinio asmens G. B. parengtas patikslintas planas nors formaliai ir atitinka FABĮ 7 straipsnio 1 dalies reikalavimams (jame yra visos sudedamos mokumo atkūrimo plano dalys), tačiau dėl aukščiau pateiktų pastabų prieštarauja FABĮ keliamiems tikslams – atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą taip pat teisingą skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą. Iš G. B. kreditorių susirinkimo 2020 m. gruodžio 30 d. protokolo Nr. 8 matyti, jog kreditorių susirinkimas nusprendė nepatvirtinti fizinio asmens G. B. patikslinto mokumo atkūrimo plano. Iš G. B. kreditorių susirinkimo 2021 m. sausio 15 d. protokolo Nr. 9 matyti, jog kreditorių susirinkimas nusprendė nutraukti fizinio asmens G. B. bankroto bylą. Šiame susirinkime dalyvavo trys kreditoriai: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „B2 Kapital“ ir UAB „Būsto paskolų draudimas“ (72,17 procentų teismo patvirtintų visų kreditorių reikalavimų sumos), kurie sprendimą priėmė vienbalsiai.

43.       Teisme 2021 m. liepos 29 d. teisme gautas bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Lexuna“ prašymas: 1) nutraukti bankrutuojančio fizinio asmens G. B. bankroto bylą, 2) priteisti iš G. B. bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Lexuna“ naudai atlygį bankroto administratoriui po 50 Eur per mėnesį už periodą nuo mokumo atkūrimo plane numatytos bankroto pabaigos – 2021 m. sausio 31 d. iki teismo sprendimo, kuriuo bus nutraukta bankroto byla, įsiteisėjimo dienos, šias sumas išieškant pirmumo eile prieš visus kreditorius iš visų G. B. gaunamų pajamų; 3) priteisti iš G. B. bankroto administratorės naudai 5 procentų dydžio metines (procesines) palūkanas nuo priteistos sumos nuo teismo nutarties, kuria bus nutraukta bankroto byla fiziniams asmenims įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisti iš G. B. bankroto administratorės naudai bylinėjimosi išlaidas, jeigu tokių būtų, iki teismo nutarties, kuria bus nutraukta bankroto byla fiziniams asmenims priėmimo dienos. Skundžiama nutartimi šis prašymas patenkintas.

44.       Pareiškėjas 2021 m. rugsėjo 17 d. el. laišku bankroto administratorei išsiuntė paaiškinimą dėl išlaidų, kuriame prašė atkreipti kreditorių dėmesį į pažymas iš darbovietės apie darbo užmokestį, iš ko matyti kad buvo gaunami dienpinigiai. Paaiškino, jog dienpinigiai buvo naudojami pagal paskirtį (būsto nuomai, ryšio priemonėms, maistui, ir kitoms papildomoms išlaidoms susijusioms su komandiruote). Nurodė, kad nuo 2019 m. liepos mėn. buvo patirta išlaidų ryšio priemonėms 795,33 Eur. Nuo 2020 m. spalio mėn. nuoma pakilo 800 Eur, matosi iš sąskaitos faktūros, 3 200 Eur. Maistui į mėnesį 700 Eur. Tai sudaro per visą laikotarpį 10 500 Eur. Paaiškino, jog kai buvo rašomas mokumo atkūrimo planas gyveno kaimiškai, daug maisto pats užsiaugindavo, o komandiruotėje to neįmanoma. Nurodė, kad padidėjo ir teikiamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui nuo 2019 m. kovo mėn. buvo priteista dukrai 250 Eur, o pagal planą buvo 87 Eur, skirtumas – 163 Eur, per 18 mėn. susidarė 2 934 Eur. Nurodė, kad visos išlaidos matosi iš banko išrašų ir kad visas sutaupytas pajamas iš dienpinigių pervesdavo į depozitinę sąskaita skoloms dengti.

Dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)teisėtumo

45.       Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatytas fizinių asmenų bankroto tikslas – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Kaip nurodo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, fizinio asmens bankroto procesas suteikia galimybę fiziniams asmenims, kurie dėl pablogėjusios finansinės padėties nebegali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, netapti našta valstybės socialinei sistemai, taip apsaugant asmens orumą, o kreditoriams suteikiant galimybę atgauti bent dalį skolų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje                  Nr. 3K-3-561/2014). Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad fizinio asmens bankroto procesu siekiama ne apskritai atleisti fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015; 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-313/2019, 18 punktas).

46.       Taigi FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatyta, kad pasinaudoti fizinio asmens bankroto procedūra gali tik sąžiningi asmenys. Siekiančių bankrutuoti asmenų sąžiningumas aktualus ne tik fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo stadijoje, kurioje pagal įstatymą asmens sąžiningumas yra būtina bankroto bylos iškėlimo sąlyga, bet ir viso bankroto proceso metu. Tas pats laiko atžvilgiu pasakytina ir apie bankrutuojančio asmens ir kreditorių bendradarbiavimo, interesų derinimo principų taikymą. Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Taigi pirmiausia fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymo suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje                              Nr. 3K-3-263-706/2015). Tai reiškia, kad, sprendžiant bet kokius fizinio asmens bankroto proceso metu kilusius klausimus, priskirtus teismo kompetencijai, turi būti taikomos taisyklės dėl bankrutuojančio asmens sąžiningumo vertinimo, skolininko ir kreditorių interesų balanso išlaikymo ir kt.

47.       FABĮ 10 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas priima nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu yra nors viena iš šių sąlygų: 1) nustatytais terminais planas nepateikiamas teismui tvirtinti; 2) teismas nepatvirtina plano; 3) paaiškėja, kad fizinis asmuo pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą, pajamas, įsipareigojimus, nemokumo priežastis ar kita ir dėl to plane numatytos priemonės gali būti neįvykdytos; 4) paaiškėja, kad fizinis asmuo, tapo nemokus per paskutinius 3 metus iki bankroto bylos iškėlimo ar negalėjo atkurti mokumo iškėlus bankroto bylą dėl šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytų veiksmų ar 5 straipsnio 8 dalies 3 punkte nurodytų žalingų įpročių; 5) paaiškėja, kad fizinis asmuo buvo teistas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 207, 208, 209, 216, 222 ir 223 straipsniuose, ir teistumas nėra išnykęs, jeigu dėl to jis tapo nemokus; 6) fizinis asmuo nuslepia nuo bankroto administratoriaus bankroto proceso metu gautas lėšas ir kitą turtą, kurių vertė viršija vieną bazinės socialinės išmokos dydį per mėnesį, ir tai gali pakenkti kreditorių interesams ar turėti įtakos fizinio asmens mokumui atkurti; 7) iškeliama neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla; 8) fizinis asmuo nevykdo kitų šio įstatymo nustatytų reikalavimų; 9) fizinis asmuo miršta; 10) kitais šio įstatymo nustatytais atvejais. Teismas gali priimti nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu plane numatytos priemonės neįgyvendinamos ir dėl to kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška viršija visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų 2/3 sumos, kreipiasi į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo (FABĮ 10 straipsnio 2 dalis).

48.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad svarstydamas prašymą nutraukti bankroto bylą, skolininkui nevykdant plano, teismas turi paisyti skolininko ir kreditoriaus interesų pusiausvyros, nustatyti ir įvertinti plane nurodytų priemonių neįgyvendinimo priežastis, bankrutuojančio asmens elgesį, jo pastangas vykdyti plane nustatytus įsipareigojimus, priemonių neįvykdymo apimtį, bankroto proceso stadiją, bankroto trukmę nuo proceso pradžios bei kitas reikšmingas aplinkybes ir jų pagrindu nuspręsti, ar bankroto bylos nutraukimas yra proporcinga priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-52-248/2018). Bankroto bylos nutraukimas sukelia rimtus procesinius padarinius – FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punktas nustato, kad teismas atsisako iškelti bankroto bylą, jeigu nuo fizinio asmens bankroto proceso nutraukimo ar pabaigos nepraėję 10 metų, išskyrus FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 7 punktuose nurodytus atvejus. Taigi bylos nutraukimas – kraštutinė priemonė, todėl formalus jos taikymas ne visada suderinamas su FABĮ tikslais.

49.       Viena iš bankrutuojančio fizinio asmens pareigų bankroto procese yra parengti mokumo atkūrimo planą. Fizinis asmuo ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nutarties dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo įsiteisėjimo dienos turi pateikti bankroto administratoriui bankrutuojančio fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano projektą (FABĮ 8 straipsnio 1 dalis). Reikalavimus planui reglamentuoja FABĮ 7 straipsnis. Teismo patvirtintas mokumo atkūrimo plano projektas tampa mokumo atkūrimo planu ir taip užbaigiama ši proceso stadija. Tolesnė stadija yra mokumo atkūrimo plano įgyvendinimas, jai pasibaigus yra pabaigiamas ir fizinio asmens bankroto procesas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. gegužės 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015 yra išaiškinęs, kad fizinio asmens mokumo atkūrimo planas sudaromas ir jo tvirtinimo procedūros vykdomos siekiant teisingos kreditorių ir skolininko (fizinio asmens) interesų pusiausvyros, nes plane turi būti nurodoma įvairi informacija, iš kurios aišku, kaip skolininkas ketina atsiskaityti su kreditoriais bankroto procedūros metu, kokios yra kreditorių daromos nuolaidos, kokios planuojamos bankrutuojančio asmens pajamos ir išlaidos, administravimo išlaidos, turto realizavimo tvarka, bankrutuojančiam asmeniui būtinos jo poreikiams tenkinti išlaidos ir pan. Būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Teismui patvirtinus planą, už jo įgyvendinimą atsako fizinis asmuo ir bankroto administratorius (FABĮ 8 straipsnio 12 dalis); fizinis asmuo turi tinkamai įgyvendinti plane nurodytas priemones ir (ar) vykdyti jame nustatytą veiklą (FABĮ 16 straipsnio 12 punktas).

50.       Atsižvelgiant į kasacinio teismo šios kategorijos bylose formuojamą praktiką, pažymėtina, kad mokumo atkūrimo planas ir jame nurodytos priemonės fizinio asmens mokumui pagerinti yra fizinio asmens ir jo kreditorių susitarimo išraiška. FABĮ normose aiškiai ir detaliai reglamentuojamas mokumo atkūrimo plano turinys, jo parengimas, tvirtinimas (šio įstatymo 7, 8 straipsniai), taip pat jo vykdymo kontrolė – administratorius ne rečiau kaip kartą per pusę metų rengia ir teikia teismui, kreditorių susirinkimui ir bankrutuojančiam asmeniui plano vykdymo eigos ataskaitą. Neįvykdžius plane nurodytų įsipareigojimų, būtų pažeista kreditorių ir fizinio asmens interesų pusiausvyra, t. y. pažeistas fizinio asmens ir jo kreditorių susitarimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-336-219/2020). Fizinio asmens pareiga pagrįsti gaunamas pajamas ir patiriamas išlaidas išlieka viso mokumo atkūrimo plano vykdymo metu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-190-706/2015).

51.       Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bankrutuojančio fizinio asmens parengtas mokumo atkūrimo planas turi būti privalomai vykdomas, o nesant galimybių įvykdyti jame nustatytas sąlygas, turi būti keičiamas įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-313/2019). FABĮ 8 straipsnio 3 dalis nustato, kad mokumo atkūrimo planas gali būti tikslinamas; patikslintas mokumo atkūrimo plano projektas pateikiamas kreditorių susirinkimui, tuomet teismui tvirtinti. Kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano tikslinimą reglamentuoja FABĮ 8 straipsnio 13 dalis, kurioje nurodyta, kad plano pakeitimai svarstomi ir tvirtinami ta pačia tvarka kaip ir planas. Kasdienės išlaidos, nepriklausomai nuo to, kokios buvo patvirtintos mokumo atkūrimo plane, gali kisti, todėl susidaręs galimai didesnis pajamų ir išlaidų skirtumas leidžia patenkinti didesnę kreditorių skolos dalį, pervedant šią sumą į depozitinę sąskaitą. Dėl pakitusio pajamų ir išlaidų skirtumo susidariusios lėšos negali būti savaime skiriamos fizinių asmenų poreikiams tenkinti. Mokumo atkūrimo plane nurodytos priemonės fizinio asmens mokumui pagerinti yra fizinio asmens ir jo kreditorių susitarimo išraiška, o bankrutuojantys fiziniai asmenys turi pareigą nepriekaištingai vykdyti plane prisiimtus įsipareigojimus, todėl perviršiu esančios lėšos gali būti naudojamos būtiniesiems poreikiams tenkinti tik tuo atveju, kai parengiamas ir patvirtinamas plano pakeitimo projektas, kuriuo susitariama dėl kitokios tam tikrų sąlygų vykdymo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-336-219/2020. Teismų praktika. 2020, 54, p. 348-362). 

52.       FABĮ 16 straipsnyje įtvirtintos fizinio asmens pareigos bankroto proceso metu. FABĮ 16 straipsnio 6 punktas numato bankrutuojančio fizinio asmens pareigą, pasikeitus finansinei būklei (padidėjus gaunamoms pajamoms, gavus palikimą, išlošus pinigų ir (ar) materialinių vertybių, gavus apdovanojimų, dovanų ir panašiai ar sumažėjus gaunamoms pajamoms ir kitais atvejais), ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šios būklės pasikeitimo dienos apie tai informuoti bankroto administratorių. FABĮ 16 straipsnio 12 punktas nustato, kad fizinis asmuo bankroto proceso metu privalo tinkamai įgyvendinti plane numatytas priemones ir (ar) vykdyti jame numatytą veiklą. FABĮ 17 straipsnio 1 punktas nustato, kad fizinis asmuo bankroto proceso metu turi teisę parengti ir pateikti bankroto administratoriui plano patikslinimą, susidarius aplinkybėms, kurioms esant galima greičiau atkurti fizinio asmens mokumą arba kurios sunkina plano įgyvendinimą. Taigi įstatyme reglamentuojama bankrutuojančio fizinio asmens teisė, bet ne pareiga teikti mokumo atkūrimo plano patikslinimą.

53.       Nagrinėjamu atveju, remiantis bylos medžiaga, nustatyta, jog bankrutuojantis fizinis asmuo teise patikslinti planą pasinaudojo, tačiau jo pateiktam planui nepritarė kreditorių susirinkimas. Iš bylos medžiagos matyti, kad bankroto administratorei duomenys apie bankrutuojančio G. B. pajamas ir išlaidas bei jų pokyčius buvo žinomi, informaciją apie šias aplinkybes bankroto administratorė teikė kreditoriams, turėjo galimybę ją atitinkamai įvertinti. Jokių duomenų apie bankrutuojančio asmens nenurodytas, neteisingai nurodytas ar nuslėptas pajamas ir išlaidas byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti, kad bankrutuojantis asmuo nevykdė pareigos informuoti bankroto administratorę apie padidėjusias pajamas ar išlaidas. Pažymėtina, jog visose bankroto administratorės ataskaitose apie plano vykdymo eigą nurodyta, jog administruodama pareiškėjo bankroto procesą, bankroto administratorė nenustatė kokių tai sudarytų pareiškėjo ginčytinų sandorių ar jų dalies ar kitokių galimai nesąžiningų pareiškėjo veiksmų (neveikimo). Nėra pagrindo konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju bankrutuojantis asmuo nesąžiningai naudojosi jam FABĮ suteiktomis teisėmis.

54.       Fizinių asmenų bankroto įstatymo tikslas yra apsaugoti ne tik kreditorių, bet ir skolininko (bankrutuojančio asmens), kuris yra silpnesnioji šalis, interesus (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-969-794/2016). Bankroto administratoriaus teisės ir pareigos nustatytos FABĮ 12 straipsnyje, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad nuo teismo nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos bankroto administratorius tvarko visų fizinio asmens gautų lėšų ir jų naudojimo apskaitą, ne rečiau kaip kartą per pusę metų teikia teismui, kreditorių susirinkime kreditoriams ir fiziniam asmeniui plano vykdymo eigos ataskaitą ir kt. (FABĮ 12 straipsnio 2 dalis). Plano tikslinimą turi teisę inicijuoti ir bankroto administratorius – pagal FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 11 punktą nuo teismo nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos bankroto administratorius tuo atveju, kai iš fizinio asmens gautų lėšų nepakanka atlikti plane nustatytų mokėjimų, sušaukia kreditorių susirinkimą ir pasiūlo svarstyti galimybę pateikti fiziniam asmeniui pasiūlymus dėl plano patikslinimo ir (ar) kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo, o pagal FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 12 punktą nuo teismo nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos bankroto administratorius tuo atveju, kai iš fizinio asmens gautos lėšos gerokai viršija plane nustatytus mokėjimus, sušaukia kreditorių susirinkimą ir pasiūlo svarstyti galimybę pateikti fiziniam asmeniui pasiūlymus dėl plano patikslinimo ir (ar) kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo. Byloje nėra duomenų, jog bankroto administratorė būtų sušaukusi kreditorių susirinkimą ir pasiūliusi svarstyti galimybę pateikti bankrutuojančiam fiziniam asmeniui kokius nors konkrečius pasiūlymus dėl mokumo atkūrimo plano patikslinimo.

55.       Be to, kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę: reikalauti, kad jų reikalavimai būtų tenkinami plane numatyta tvarka; dalyvauti ir ginti savo interesus kreditorių susirinkimuose; kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka gauti iš bankroto administratoriaus informaciją apie bankroto bylos eigą; teisės aktų nustatyta tvarka reikalauti atlyginti fizinio asmens bankroto proceso metu dėl fizinio asmens ar bankroto administratoriaus kaltės patirtus nuostolius; teikti pasiūlymus fiziniam asmeniui ir bankroto administratoriui dėl plano; kreiptis į kreditorių susirinkimą dėl bankroto administratoriaus veiklos ar jo pakeitimo ir (ar) siūlyti kitą bankroto administratoriaus kandidatūrą; apskųsti teismui kreditorių susirinkimo priimtus sprendimus per 14 dienų nuo tos dienos, kai sužinojo arba turėjo sužinoti apie šiuos sprendimus; motyvuotu prašymu kreiptis į teismą dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo ir pasiūlyti naują bankroto administratoriaus kandidatūrą, jeigu kreditoriaus (kreditorių) teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos (FABĮ 24 straipsnio 1, 2, 3, 5–8, 10 punktai).

56.       Vadinasi, plano įgyvendinimo laikotarpiu nustačius, jog jame nustatytos mokumo atkūrimo priemonės neįgyvendinamos, įgyvendinamos ne iki galo arba kad per šį laikotarpį iš esmės pasikeitė bankrutuojančių asmenų asmeninė ir (ar) turtinė padėtis, sveikatos būklė, darbingumo lygis ar pan., planas gali būti keičiamas. Įstatymas suteikia pakankamai galimybių šiame planavimo procese aktyviai dalyvauti tiek fizinio asmens kreditoriams, kurie gali teikti savo pastabas ir pasiūlymus, tiek ir bankroto administratoriui. Taigi įstatymų leidėjas aiškiai ir nedviprasmiškai yra nurodęs, kad mokumo atkūrimo planą sudaro ir turi teisę tikslinti pats fizinis asmuo, tačiau suteikia galimybę šiame planavimo procese aktyviai dalyvauti ir fizinio asmens kreditoriams, kurie gali teikti savo pastabas ir pasiūlymus. Bankroto administratorius atlieka tarpininko, teikiančio išvadą dėl fizinio asmens parengto plano, vaidmenį, jam yra keliami specialūs kvalifikaciniai reikalavimai (FABĮ 11 straipsnis), jis turi atitinkamas teises ir pareigas (FABĮ 12 straipsnis). Bankroto administratorius stebėdamas fizinio asmens pajamų ir išlaidų srautus teikia pasiūlymus ir ataskaitas kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190-706/2015; 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015). Bankroto procese būtent nuo administratoriaus veiksmų didele dalimi priklauso tinkama fizinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, o kartu ir visų jo kreditorių teisėtų interesų apsauga, bankroto procedūrų vykdymo efektyvumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139-421/2015).

57.       Pažymėtina, jog fizinio asmens bankroto byla tęsiasi jau virš trijų metų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju visa atsakomybė negali būti perkeliama pareiškėjui, neatsižvelgiant į bankroto administratorės ar kreditorių neveikimą ar netinkamą veikimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, negali susidaryti situacija, kad bankrutuojantis asmuo būtų priklausomas nuo bankroto administratorės ar kreditorių veiksmų, kuriais pareiškėjui užkertamas kelias tęsti bankroto bylą. Aplinkybės, susijusios su bankroto administratorės veiksmais – ataskaitų ar kitos informacijos teikimu, plano keitimo inicijavimu, depozitinėje sąskaitoje likusių lėšų paskirstymu ar kt., negali turėti įtakos bankrutuojančio asmens teisei tęsti bankroto bylą. Kreditorius nustatęs, kad bankroto administratorius neatlieka ar netinkamai atlieka tam tikras pareigas turėtų laiku imtis priemonių savo interesams ginti.

58.       Sutiktina, jog pareiškėjo mokumo atkūrimo planas bent jau formaliai nėra įgyvendintas visa apimtimi, nes bankroto administratoriui nėra pervestos visos lėšos, viršijusios mokumo atkūrimo plane nustatytas išlaidas būtiniausiems bankrutuojančio asmens poreikiams tenkinti. Tačiau, taip pat sutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad bankroto administratorė nevertino ir neatliko jokių veiksmų siekiant išsiaiškinti bei tiksliai nustatyti pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl padidėjusių išlaidų būtiniesiems poreikiams, įskaitant žymiai padidėjusį išlaikymą nepilnamečiam vaikui, taip pat dėl to, jog didžiąją dalį pareiškėjo gaunamų pajamų sudaro ne darbo užmokestis, o dienpinigiai (maždaug vidutiniškai nuo 1 500 Eur iki 1 800 Eur, kai pats darbo užmokestis tik apie 700 Eur), kurie yra skirti padengti komandiruotės išlaidoms, taip pat jog nuo mokumo atkūrimo plano patvirtinimo teisme kreditorių reikalavimams tenkinti pareiškėjas sumokėjo 1 536,48 Eur, taip pilnai įvykdydamas mokumo atkūrimo planu numatytas įmokas bei papildomai gavęs 60 130,53 Eur pajamų į depozitinę sąskaitą pervedė 7 719 Eur (iš dienpinigių sutaupytas lėšas). Bankroto administratorė turėdama šiuos duomenis ir juos įvertinusi, iš fizinio asmens gaudama lėšas gerokai viršijusias plane nustatytus mokėjimus, turėjo teikti konkrečius pasiūlymus dėl mokumo atkūrimo plano tikslinimo arba motyvuotai atsisakyti juos teikti.

59.       Atsižvelgdamas į bankrutuojančio fizinio asmens bankroto bylos stadiją, jo elgesį, bankroto proceso trukmę, plano nevykdymo priežastis, įvertinęs tai, kad bankroto proceso nutraukimas, kaip minėta, yra kraštutinė priemonė ir negali būti taikoma formaliai, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju bankroto administratorė kreipdamasi į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo nepateikė duomenų, kurie neabejotinai leistų daryti išvadą, jog yra pagrindas nutraukti fizinio asmens bankroto bylą ir kad fizinio asmens bankroto bylos nutraukimas nagrinėjamu atveju būtų proporcinga priemonė. Priešingas byloje nustatytų aplinkybių vertinimas neatitiktų teisingumo, sąžiningumo principų, sudarytų prielaidas pažeisti skolininkų ir kreditorių interesų pusiausvyros principą. Nenustačius ir neišsiaiškinus visų minėtų aplinkybių, susijusių su pareiškėjo padidėjusiomis pajamomis, išlaidomis ir kt., nėra pagrindo konstatuoti, jog FABĮ 16 straipsnio 12 punkto pažeidimas yra esminis ir sudaro pagrindą nutraukti fizinio asmens bankroto bylą tuo pagrindu, kad plane numatytos priemonės neįgyvendinamos (FABĮ 10 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, argumentai dėl mokumo atkūrimo plano nevykdymo ir bankroto bylos nutraukimo tuo pagrindu atmestini kaip nepagrįsti.

60.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis laikytina neteisėta ir nepagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad sprendimas netenkinti prašymo nutraukti fizinio asmens bankroto bylą neužkerta kelio tiek suinteresuotiems asmenims (kreditoriams), tiek bankroto administratoriui inicijuoti mokumo atkūrimo plano tikslinimą ar pakartotinai inicijuoti bankroto bylos nutraukimo klausimo svarstymą teisme, jeigu nebus įgyvendinamos plano ar patikslinto plano priemonės ar bus nustatytos kitos FABĮ 10 straipsnyje numatytos juridiškai reikšmingos aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad sprendimas nenutraukti fizinio asmens bankroto bylą neužkerta kelio bylos šalims kreiptis į teismą dėl nuostolių, patirtų dėl bankroto administratoriaus ar bankrutuojančio fizinio asmens kaltės fizinio asmens bankroto proceso metu, atlyginimo (FABĮ 15 straipsnis, 17 straipsnio 7 punktas, 24 straipsnio 5 punktas).

Dėl bylos procesinės baigties

61.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo sąlygas, todėl pirmosios instancijos teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – prašymas dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl fizinio asmens G. B. bankroto bylos nutraukimo atmesti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                   Erika Misiūnienė