Civilinė byla Nr. e2A-509-798/2018

                        Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02461-2016-7                     Procesinio sprendimo kategorijos:

                     2.7.4.2.;2.6.10.5.2.;3.3.1.18.3.

    LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

                                                     N U T A R T I S

                      LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 7 d.

         Vilnius

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Dalios Kačinskienės ir Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ŽEMAITIJOS OPTIKOS CENTRAS ir atsakovių, uždarosios akcinės bendrovės EUROOPTIKA bei I. J. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ŽEMAITIJOS OPTIKOS CENTRAS ieškinį atsakovėms IRINAI JONUŠIENEI ir EUROOPTIKA, uždarajai akcinei bendrovei dėl prekių ženklo registracijos panaikinimo, nesąžiningos konkurencijos ir žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Bylos esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ŽEMAITIJOS OPTIKOS CENTRAS ieškiniu prašė: pripažinti negaliojančia atsakovės EUROOPTIKA, UAB figūrinio prekių ženklo „EUROOPTIKA“ registraciją ir priteisti solidariai iš atsakovių 14 519,85 Eur nuostolius; priteisti iš atsakovės EUROOPTIKA, UAB 6 procentų procesines palūkanas, o iš atsakovės I. J. – 5 procentų procesines palūkanas; priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, jog ieškovė nuo įsteigimo vykdo optikos (akinių) mažmeninę prekybą. Nuo 2006 m. atsakovė I. J. ėjo ieškovės direktorės pareigas ir buvo bendrovės bendraakcininkė. UAB ŽEMAITIJOS OPTIKOS CENTRAS veikė prekybos vietose, esančioje Mažeikių ir Telšių miestuose; atsakovė I. J. vadovavo parduotuvei, esančiai Telšiuose. Maždaug nuo 2007 m. ieškovė savo veikloje naudojo žymenį „EURO OPTIKA“, kuriuo žymėjo dokumentus, naudojo padalinių pavadinimuose bei reklaminėse iškabose. Atsakovė I. J. 2013 m. vasario 21 d. įsteigė atsakovę EUROOPTIKA, UAB, kuri pradėjo veiklą ieškovės veiklos vietoje, t. y. jos nuomojamose patalpose. I. J., pasinaudodama ieškovės vadovės pareigomis, ėmėsi veiksmų dėl nuomos sutarties su ieškove nutraukimo ir naujos sutarties sudarymo (su savo įkurta įmone sudarymo) ir tai realizavo. Naujai įkurtai įmonei I. J. perdavė neatlygintinai naudotis ieškovės turtą. Tuo pačiu metu atsakovės I. J. iniciatyva ieškovės parduotuvės Telšiuose darbuotojai nutraukė darbo sutartis su ieškove ir nuo 2013 m. kovo 1 d. pradėjo dirbti EUROOPTIKA, UAB. Atsakovė EUROOPTIKA, UAB 2014 m. vasario 11 d. pateikė paraišką ir įregistravo figūrinį prekių ženklą „EUROOPTIKA“ (reg. Nr. 70540).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – pripažino atsakovės EUROOPTIKA, UAB prekių ženklo „EUROOPTIKA“ (reg. Nr. 70540) registraciją negaliojančia, priteisė iš atsakovės I. J. ieškovei UAB ŽEMAITIJOS OPTIKOS CENTRAS 1 122,00 Eur žalos atlyginimą, taip pat priteisė ieškovei iš atsakovės EUROOPTIKA, UAB 31,00 Eur bei iš atsakovės I. J. 33,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.

Dėl nesąžiningos konkurencijos

4.       Teismas nustatė, kad atsakovės procesiniuose dokumentuose neigė aplinkybę, jog ieškovė buvo įgijusi subjektines teises į žymenį „EUROOPTIKA“. Tačiau atsakovė I. J. teismo posėdyje pripažino aplinkybę, kad ieškovės parduotuvės (taip pat ir ginčo parduotuvė Telšiuose) buvo pažymėta iškaba su užrašu „EURO OPTIKA“ ilgą laiką iki įsteigiant EUROOPTIKA, UAB. Ieškovės pateiktos nuotraukos ir 2012 m. rugsėjo mėn. kasos kvitai, kuriuose greta ieškovės pavadinimo naudojamas žymuo „EUROOPTIKA“, kartu su minėtu atsakovės pripažinimu, leido teismui daryti išvadą, kad ieškovė savo veikloje iki 2012 m. naudojo žymenį „EUROOPTIKA“, juo žymėjo savo buhalterinius dokumentus ir naudojo lauko reklamoje.

5.       Taip pat teismas nustatė, jog 2012 m. pabaigoje ieškovės ir atsakovės I. J. santykiai tapo įtempti. Šią aplinkybę pripažino abi šalys. 2013 m. vasario mėn. I. J. įsteigė atsakovę EUROOPTIKA, UAB ir inicijavo ieškovės ginčo parduotuvės, adresu Birutės g.10, Telšiai, patalpų nuomos sutarties nutraukimą be suderinimo su likusiais akcininkais, su tikslu nuomojamas patalpas perduoti naujai įsteigtos įmonės veiklai ir tai įvykdė. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniais įrodymai: 2013 m. liepos 15 d. liudytojo (patalpų savininko) A. J. apklausos protokolas, I. J. ieškovės vardu pasirašytas 2013 m. vasario 16 d. susitarimas dėl nuomos sutarties nutraukimo, A. J. ir EUROOPTIKA, UAB sudaryta 2013 m. vasario 21 d. nuomos sutartis ir patalpų savininko bei atsakovės susirašinėjimo elektroniniai laiškai. 2013 m. kovo 1 d. panaudos sutartimis I. J., atstovaudama ieškovę, perdavė ieškovės veikloje naudotą turtą (kasos aparatą, lęšių pjovimo stakles, dioptrimertą, optikos parduotuvės baldus) savo įsteigtai EUROOPTIKA, UAB neatlygintinai naudotis. Šią aplinkybę taip pat patvirtina 2013 m. kovo 1 d. materialinių vertybių perdavimo aktai, Telšių apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2013 m. liepos 5 d. raštas „Dėl informacijos pateikimo“, kuriuo pažymėta, jog UAB ŽEMAITIJOS OPTIKOS CENTRAS nuo 2013 m. kovo 1 d. išregistruota iš kasos aparato naudotojų ir tą pačią dieną kasos aparato „EURO-200T Alpha“ naudotoja užregistruota EUROOPTIKA, UAB. Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu konstatuota, kad antstolio faktinių aplinkybių protokolas yra pakankamas įrodymas, patvirtinantis, kad 2013 m. rugpjūčio 27 d. ginčo patalpose, kur tuo metu veikė EUROOPTIKA, UAB, rasti ir ieškovės akcininkui R. V. perduoti daiktai, kurių pasisavinimu buvo kaltinama I. J., t. y. UAB ŽEMAITIJOS OPTIKOS CENTRAS priklausantys, jos veikloje naudoti daiktai – stendai akinių rėmeliams, spintos, ekspozicinės vitrinos, akinių lęšių centratorius, optikos parduotuvės baldai. Tokios pat aplinkybės patvirtintos ir Šiaulių apygardos teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr.1A-103-616/2016. Be to, ieškovė pateikė J. B. ir Ž. A. apklausų baudžiamojoje byloje protokolus, kurių duomenimis liudytojos dirbo atitinkamai nuo 2007 m. ir nuo 2010 m. pas ieškovę, o nuo 2013 m. kovo 1 d. perėjo dirbti pas atsakovę EUROOPTIKA, UAB. Ieškovės akcininkai R. V. ir R. V., 2013 m. pradžioje valdę daugiau kaip 60 procentų bendrovės akcijų, nepatvirtino aplinkybės dėl ketinimo nevykdyti verslo Telšių parduotuvėje, perkelti verslą į kitas patalpas, neatlygintinai perleisti tretiems asmenims ieškovės verslui vykdyti reikalingas priemones ir (arba) atleisti darbuotojus. Iš nustatytų aplinkybių ir įrodymų visumos teismas padarė išvadą, kad atsakovė I. J., būdama ieškovės vadove, įsteigė EUROOPTIKA, UAB, skirtą ūkinei komercinei veiklai – akinių gamybos ir pardavimo bei su tuo susijusių konsultacijų teikimo srityje, t.y. įsteigė juridinį asmenį, konkuruojantį su ieškove Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 8 punkto prasme. Taip pat teismas vertino įrodytomis aplinkybes, jog EUROOPTIKA, UAB, kuriai vadovavo I. J., tuo pačiu metu būdama ir ieškovės vadove, buvo nesąžininga, kadangi pateikė patalpų savininkui (nuomotojui) žinomai neteisingus duomenis apie ieškovės ketinimus nevykdyti veiklos nuomojamose patalpose, pasinaudojo ieškovės vadovo padėtimi ir būdama UAB ŽEMAITIJOS OPTIKOS CENTRAS konkurente perėmė valdyti ieškovės vykdomos veiklos patalpas, o taip pat savo pavadinime ir veikloje naudojo žymenį EUROOPTIKA, kurį pirmumo teise nuo 2012 m. naudojo ieškovė. Taip pat teismas vertino įrodytas aplinkybes, kad: 1) atsakovė pasiūlė dvejiems ieškovės darbuotojams nutraukti darbo sutartis su UAB ŽEMAITIJOS OPTIKOS CENTRAS ir EUROOPTIKA, UAB sudarė darbo sutartis su ieškovės darbuotojais darbui iš esmės tapačioms darbo pareigoms atlikti ieškovės ankstesnės veiklos patalpose. 2) Atsakovė EUROOPTIKA, UAB, pasinaudodama I. J. dvigubomis vadovės pareigomis, neatlygintinai (panaudos teise) perėmė ieškovės turtą, skirtą jos komercinei veiklai vykdyti ir perimtą turtą naudojo savo veikloje.

6.       Atsižvelgęs į Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi nustatytus kriterijus, teismas sprendė, jog I. J., kurios atsakomybę ieškovė grindžia įmonės vadovės – fizinio asmens veiksmais, nėra tinkama atsakovė pagal reikalavimą, grindžiamą Konkurencijos įstatymo normomis ir ieškinys šiai atsakovei, grindžiamas nesąžiningos konkurencijos veiksmais kaip neteisėtų veiksmų atlikimu, vien dėl to turi būti atmestas. Tuo tarpu nustatyti atsakovės EUROOPTIKA, UAB veiksmai, nurodyti sprendimo 22–25 punktuose, atlikti per vadovę I. J., kvalifikuojami kaip nesąžiningos konkurencijos veiksmai, nes atitinka Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi nurodomus kriterijus – ieškovės veiklos padalinio, buvusio Telšiuose, visiškas pašalinimas iš aktyvios komercinės veiklos neatlygintinai ir be ieškovės akcininkų valios, atsakovei perimant ieškovės veiklos patalpas, veiklos priemones ir jo veiklai žymėti naudotą žymenį atitinka Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais nurodomų draudžiamų veiksmų požymius, taip pat prieštarauja sąžiningai ūkinės veiklos praktikai ir neabejotinai pakenkė ieškovės galimybėms konkuruoti akinių gamybos, pardavimo ir susijusių paslaugų srityje, kadangi ieškovės konkuravimo galimybėms tokiomis aplinkybėmis ne tik pakenkta, bet konkuravimas visiškai neįmanomas. Atsakovė EUROOPTIKA, UAB tokius veiksmus atliko, kaip minėta, pasinaudodama tuo, kad jos steigėja, akcininkė ir vadovė kartu buvo ir ieškovės vadovė.

7.       Teismas atmetė atsakovių atsikirtimus, kad darbuotojai turi teisę pasirinkti darbo vietą ir patys nusprendė pereiti dirbti į EUROOPTIKA, UAB, o nuomos ir panaudos sutartys nėra pripažintos negaliojančiomis. Kaip minėta, EUROOPTIKA, UAB neteisėtai, siekdama nesąžiningai konkuruoti, be kitų veiksmų dar savo veikloje naudojo žymenį „EUROOPTIKA“, kurio ankstesnį naudojimą (pirmesnio naudojimo teisę) savo veiklos reklamai įrodė ieškovė. Nors žodinio žymens „EUROOPTIKA“ sudedamoji dalis žodis „OPTIKA“ yra aprašomasis, bet „EURO“ turi silpną skiriamąjį požymį, todėl visas žymuo kaip visuma taip pat turi skiriamąjį požymį. Ši aplinkybė svarbi konstatuojant Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto draudimo pažeidimą, kartu nustatant, kad tokiais atsakovės į EUROOPTIKA, UAB veiksmais buvo sukelta painiava akivaizdžiai apsunkinant ieškovės, savo veikloje naudojančios žymenį „EUROOPTIKA“, ir atsakovės EUROOPTIKA, UAB bei šių dviejų juridinių asmenų veiklų atskyrimą. Konstatuojant pažeidimą, svarbu ir tai, kad EUROOPTIKA, UAB įsteigta tokiu pavadinimu ir naudojo ginčo žymenį, neabejotinai žinant (negalint nežinoti), kad ieškovė turi pirmesnio naudojimo teisę.

Dėl prekių ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio 3 dalies pagrindu

8.       Kadangi konstatuota, jog atsakovė EUROOPTIKA, UAB atliko nesąžiningos konkurencijos (todėl savaime ir bendra prasme nesąžiningus) veiksmus savo veikloje naudodama žymenį „EUROOPTIKA“, atsakovei neabejotinai žinojus apie ankstesnę ieškovės subjektinę teisę naudoti tokį žymenį, atsižvelgdamas ir į šalių veiklos vietą bei parduodamų prekių ir paslaugų tapatumą, šalims konkuruojant, teismas padarė išvadą, kad atsakovės prekių ženklo „EUROOPTIKA“ (reg. Nr. 70540) registravimas atliktas EUROOPTIKA, UAB turint nesąžiningų ketinimų. Atsakovės nesąžiningi ketinimai registruojant prekių ženklą pasireiškė siekiu neteisėtai pasinaudoti ieškovės pirmesne teise naudoti žymenį savo veikloje ir prekių ženklo registravimu tokį neteisėtą pasinaudojimą įtvirtinti, kartu paneigti ieškovės turėtą teisę ir ją užvaldyti. Sprendžiant dėl prekių ženklo registracijos panaikinimo atskirai teismo ex officio neturi būti tiriama, ar ginčo žymuo turi skiriamuosius požymius. Pripažinus, kad atsakovės prekių ženklas registruotas turint nesąžiningų ketinimų, jo registracija ieškovei reikalaujant turi būti panaikinta. Todėl teismas prekių ženklo registraciją Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio 3 dalies pagrindu pripažino negaliojančia ab initio.

Dėl ieškinio senaties

9.       Ieškinys dėl nuostolių, patirtų laikotarpiu nuo 2013 m. kovo mėn. iki 2013 m. rugpjūčio mėn., teisme pareikštas 2016 m. lapkričio 21 d., t. y. praėjus daugiau kaip trejiems metams nuo ieškovės nurodytų atsakovų veiksmų ir žalos atsiradimo. Atsakovės prašo taikyti ieškinio senatį reikalavimui dėl nuostolių atlyginimo. Kadangi ieškinio senatis reikalavimams dėl žalos atlyginimo yra treji metai, ieškovei nepareiškus ieškinio atsakovei EUROOPTIKA, UAB per įstatymu nustatytą terminą, atsakovei reikalaujant ir teismui nenustačius svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių, galinčių būti pagrindu praleistą terminą atnaujinti, teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, pareikštą atsakovei EUROOPTIKA, UAB.

10.       Teismas nustatė, kad Telšių VPK Mažeikių rajono PK kriminalinės policijos skyriui, atlikusiam ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje, kurioje I. J. buvo kaltinama pasisavinusi ieškovės turtą, ieškovė pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš I. J. priteisti: a) ilgalaikio turto, dingusio Telšių parduotuvėje, vertę (26 192,23 Lt); b) patalpų nuomos išlaidas už laikotarpį, kai parduotuvė nedirbo (13 581,80 Lt); c) patirtą žalą „iš veiklos“ per laikotarpį nuo 2013 m. kovo 1d. iki rugpjūčio mėn. 26 d., kol nedirbo Telšių parduotuvė (36 575,87 Lt); d) I. J. darbo užmokestį nuo parduotuvės veiklos nutraukimo iki jos atšaukimo iš pareigų (6 287,04 Lt). Reikalavimai, nurodyti punktuose a) ir d) nėra pareikšti šioje byloje. Ieškinys dėl žalos laikotarpiu nuo 2013 m. kovo mėn. iki 2013 m. rugpjūčio mėn. atlyginimo, reikalaujant priteisti negautas pajamas ir išlaidas parduotuvės išlaikymui, pareikštas baudžiamojoje byloje 2014 m. sausio 8 d., baudžiamoji byla išnagrinėta Telšių rajono apylinkės teismo 2015m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu (įsiteisėjo 2016-03-17), kuriuo ieškovės civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje buvo paliktas nenagrinėtas. Todėl, teismo vertinimu, reikalavimams dėl negautų pajamų ir išlaidų parduotuvės išlaikymui atsakovei I. J. nėra suėjęs ieškinio senaties terminas ir teismas dėl šitų reikalavimų pasisakė iš esmės.

Dėl žalos atlyginimo

11.       Ieškovė reikalauja priteisti solidariai iš atsakovių nuostolius (negautas pajamas), kuriuos patyrė dėl jų neteisėtų veiksmų, 6 mėnesius neveikiant ieškovės parduotuvei Telšiuose, vidutiniškai po 6 095,98 Lt negauto grynojo pelno per mėnesį, viso 10 593,10 Eur. Taip pat prašė priteisti iš atsakovių solidariai išlaidas, ieškovės patirtas dėl parduotuvės neveikimo mokėtų įmokų už patalpų nuomą, apsaugą, patalpų aptarnavimą laikotarpiu ir kt. išlaidas, viso 3 926,75 Eur.

12.       Atsakovė I. J. nuo 2006 m. iki 2013 m. gegužės 8 d. buvo atsakovės valdymo organo narė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio prasme. Byloje konstatuota, jog I. J., veikdama atsakovės EUROOPTIKA, UAB naudai, pasinaudodama savo, kaip ieškovės vadovės padėtimi, veikdama prieš ieškovės naudą ir jos interesus, savo asmeninių interesų EUROOPTIKA, UAB vedina, faktiškai nutraukė ieškovės prekybos patalpų nuomos sutartį ir taip sudarė galimybes ieškovės prekybos patalpomis naudotis atsakovei EUROOPTIKA, UAB. Teismo vertinimu, dėl tokių atsakovės I. J. veiksmų EUROOPTIKA, UAB naudai ieškovė faktiškai neteko galimybės naudotis savo prekybinėmis patalpomis ir buvo sustabdyta ieškovės veikla Telšiuose. Kadangi nurodytu laikotarpiu ieškovė privalėjo mokėti ir sumokėjo nuomos mokestį patalpų savininkui, sumokėtasis nuomos mokestis veiklos faktinio nutraukimo laikotarpiu yra vertinamas kaip UAB ŽEMAITIJOS OPTIKOS CENTRAS patirta žala, atsiradusi dėl neteisėtų atsakovės I. J. veiksmų.

13.       Ieškovė nurodė, kad neteisėtus veiksmus, padariusius jai žalą, I. J. atliko kartu su EUROOPTIKA, UAB, todėl ieškovė reikalavo pripažinti, kad abiejų atsakovių atsakomybė yra solidari, nes padaryta bendrais atsakovių veiksmais, nurodžiusi skirtingus atsakovių atsakomybės teisinius pagrindus – Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir CK 2.87 straipsnio 7 dalis. Teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad atsakovių neteisėtus veiksmus vienija bendras (vieningas) tikslas: atsakovės I. J. veiksmai nutraukiant ieškovės veiklos patalpų sutartį buvo atlikti atsakovės EUROOPTIKA, UAB interesais, o EUROOPTIKA, UAB, valdoma I. J., faktiškai naudojo ieškovės prekybos patalpas; netgi patalpų savininkui A. J. 2013 m. kovo 20 d. raštu EUROOPTIKA, UAB nurodžius, kad buvo suklaidintas ir neketina nutraukti sutarties su ieškove, jog naujos sutarties neregistruos Nekilnojamojo turto registre. Nesant galimybės atskirti atsakovių veiksmus, jų veiksmams esant susijusiems vienodai artimu priežastiniu ryšiu su ieškovės patirta žala, teismo konstatuotas solidariosios civilinės atsakomybės sąlygų buvimas.

14.       Tačiau, atsižvelgęs į tai, jog atsakovė I. J. ėjo ieškovės vadovės pareigas iki 2013 m. gegužės 8 d., t. y. 2/7 laikotarpio (dvejus mėnesius iš septynerių), per kurį ieškovė, vykdydama periodinius privalomuosius mokėjimus, patyrė nuostolius (ieškinio priedas Nr. 31), teismas sprendė, kad atsakovės I. J. civilinė atsakomybė, kildinama iš jos kaip ieškovės vadovo pareigų nevykdymo, atsirado tik už šį dvejų mėnesių laikotarpį. Todėl iš atsakovės I. J. priteisiama 2/7 dalys šioje ieškovės reikalavimų dalyje prašomos priteisti 3 926,75 Eur žalos, t. y. 1 122,00 Eur. Teismui tenkinus reikalavimo dalį dėl žalos atlyginimo, tenkintas reikalavimas ir dėl procesinių palūkanų iš atsakovės I. J. priteisimo.

15.       Ieškovė taip pat pateikė įrodymus (ieškinio priedas Nr. 32) apie parduotuvės bendrąsias įplaukas ir prekių savikainą, kuriais grindė reikalavimą priteisti bendrųjų įplaukų ir prekių savikainos skirtumą kaip negautas pajamas. Tačiau teismas sutiko su atsakovės atstovo atsikirtimais, kad skaičiavime neparodytos ir neįvertintos visos būtinosios veikos sąnaudos – darbuotojų atlyginimai (pareikšdamas civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje ieškovas reikalavo priteisti iš atsakovės I. J. šiai išmokėta atlyginimą už ginčo laikotarpį), patalpų nuomos, valymo, apsaugos ir kitos paties ieškovo nurodytos jo turėtos išlaidos. Todėl teismas ieškinio šioje dalyje netenkino.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

16.       Ieškovė patyrė 358,00 Eur žyminio mokesčio ir 1 500,00 Eur už advokato pagalbą išlaidų. Ieškovės reikalavimai dėl prekių ženklo registracijos panaikinimo ir 1 122,00 Eur žalos atlyginimo šiuo sprendimu tenkinti, likusieji reikalavimai – dėl žalos atlyginimo abiems atsakovėms – atmesti. Teismas priteisė ieškovei iš atsakovės EUROOPTIKA, UAB 31,00 Eur žyminio mokesčio, o iš atsakovės I. J. – 33,00 Eur. Atsižvelgdamas į tai, kad šalims reikšmingoje ginčo dalyje ieškinys dėl neturtinio reikalavimo buvo patenkintas, pripažinti atsakovų neteisėti veiksmai, bet patenkinta nedidelė dalis ieškovo reikalavimo dėl žalos atlyginimo, taip pat į tai, kad atsakovus atstovavo tas pats advokatas, teismas šalių advokato pagalbos išlaidų nepriteisė.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

17.       Apeliaciniu skundu ieškovė UAB ŽEMAITIJOS OPTIKOS CENTRAS (toliau – ir apeliantė 1) prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 16 d. sprendimą dalyje, kuria atmesti ieškinio reikalavimai ir šioje dalyje ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

18.       Nurodo šiuos skundo argumentus:

18.1.                      Dėl reikalavimo priteisti tiesioginius nuostolius. Ieškiniu prašoma priteisti iš atsakovių 3 926,75 Eur tiesioginių nuostolių atlyginimą. Šis prašymas grindžiamas aplinkybėmis, kad 2013 m. kovo–rugpjūčio mėnesiais parduotuvė negalėjo vykdyti veiklos dėl atsakovių veiksmų (neteisėtai perėmus parduotuvės patalpas, įrangą, perviliojus darbuotojus ir t.t.), dėl to apeliantė 1 patyrė nuostolius, tiesiogiai susijusius su parduotuve: mokėjo įmokas už patalpų nuomą, apsaugą, patalpų aptarnavimą ir kt., iš viso 3 926,75 Eur. Pažymi, jog I. J. negrąžino prekių bei prekybinės įrangos, dėl to parduotuvė savo veiklą atnaujino tik 2013 m. rugsėjo mėn., t. y. pradėjus beveik keturiems mėnesiams po atsakovės atšaukimo iš vadovės pareigų. Taigi, I. J. neteisėti veiksmai buvo trunkamojo pobūdžio ir jos statuso pasikeitimas (atleidimas iš pareigų) negali būti pagrindas mažinti jos civilinę atsakomybę.

18.2.                      Dėl reikalavimo priteisti netiesioginius nuostolius. Taip pat ieškiniu prašoma priteisti iš atsakovių 10 593,10 Eur negautas pajamas dėl neteisėtai nutrauktos parduotuvės veiklos 2013 m. kovo– rugpjūčio mėnesiais. Apeliantė negautų pajamų dydį apskaičiavo remdamasi paskutinių 3 metų laikotarpiu pagal bendrovės buhalterinės apskaitos duomenis, t. y. įvertino bendras įplaukas, parduotų prekių savikainą ir bendrąjį pelną. 2010–2012 metų laikotarpiu iš ieškovės parduotuvės veiklos buvo uždirbta vidutiniškai 6 095,98 Lt grynojo pelno per mėnesį. Kadangi parduotuvė veiklos nevykdė 6 mėnesius, negautos pajamos sudaro 10 593,10 Eur (6 mėn. × 6095,98 Lt = 36 575,87 Lt (10 593,10 Eur)). Apeliantė 1, apskaičiuodama negautas pajamas ginčo laikotarpiu, analizavo pajamas, gautas 2010 m. gegužės–rugpjūčio mėn., 2011 m. gegužės–rugpjūčio mėn., 2012 m. gegužės–rugpjūčio mėn. pagal duomenis, užfiksuotus buhalteriniuose registruose (kasos operacijų žurnaluose). Taikant bendrą civilinių santykių dalyvių sąžiningumo prezumpcijos principą, preziumuojama, kad ieškovė teisingai tvarko buhalterinę apskaitą ir jo pateikti buhalterinės apskaitos duomenys, o kartu ir žalos paskaičiavimas, yra teisingi. Dėl kasos operacijų žurnalų išrašų įrodomosios galios pirmosios instancijos teismas nepasisakė. Apeliantės 1 nuomone, netgi konstatavus, kad ji netiksliai apskaičiavo negautų pajamų dydį (neatėmė tam tikrų sąnaudų ir pan.), tai savaime nesudaro pagrindo reikalavimą atmesti.

18.3.                      Dėl ieškinio senaties termino. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė praleido sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo atsakovei EUROOPTIKA, UAB, todėl ieškinį šiai atsakovei atmetė. Apeliantė su šiuo pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka. Pažymi, kad skundžiamo sprendimo 54, 56, 57 punktais konstatuota, jog atsakovės turi solidarią pareigą atlyginti nuostolius, 46, 47 punktais nurodyta, kad ieškinio senaties terminas atsakovei I. J. nutrūko 2014 m. sausio 8 d., ieškovei pareiškus civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje. Apeliantės teigimu, reikalavimo pareiškimas pagrindiniam skolininkui nutraukia ieškinio senaties terminą ne tik byloje prieš pagrindinį skolininką, bet ir solidariąją prievolę turinčius bendraskolius. Taigi, pirmosios instancijos teismas, atmetęs reikalavimą atsakovei EUROOPTIKA, UAB, neteisingai aiškino ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas, dėl ko išsprendė bylą iš dalies neteisingai.

19.       Apeliaciniu skundu atsakovės EUROOPTIKA, UAB ir I. J. (toliau – ir apeliantė 2) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 16 d. sprendimą dalyje, kuria teismas pripažino atsakovės „EUROOPTIKA“, UAB prekių ženklo „EUROOPTIKA“ (reg. Nr. 70540) registraciją negaliojančia ir priteisė iš atsakovės I. J. ieškovei 1 122,00 Eur žalos atlyginimą, taip pat  priteisė iš EUROOPTIKA, UAB 31,00 Eur ir iš I. J. 33,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei bei šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

20.       Nurodo šiuos skundo motyvus:

20.1.                      Dėl netinkamo Prekių ženklų įstatymo (toliau – ir PŽĮ) 7 straipsnio 3 dalies, Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies aiškinimo bei taikymo, įrodymų bei įrodinėjimo taisyklių pažeidimo, CPK 270 straipsnio 4 dalies 2,3, 4 punktų pažeidimo. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas EUROOPTIKA, UAB prekių ženklo „EUROOPTIKA“ (reg. Nr. 70540) registraciją negaliojančia, neanalizavo bei netyrė veiksnių, esančių žymens įregistravimo kaip prekių ženklo paraiškos pateikimo metu, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Taip pat neįvertino, jog ieškinys negrindžiamas PŽĮ nuostatomis dėl plačiai žinomų ar reputaciją turinčių prekių ženklų apsaugos (PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 3, 8 punktai), t. y. aplinkybėmis, susijusiomis su esą ieškovės žinomumu, įdirbiu atitinkamojoje rinkoje ir tariamai nesąžiningais atsakovės EUROOPTIKA, UAB ketinimais.

20.2.                      Teismas priskirdamas pirmumo teisę naudoti žymenį „EUROOPTIKA“ ieškovei nenurodė jokios konkrečios teisės normos, kurios pagrindu tokią išvadą padarė (CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas). Teismas visiškai neįvertino aplinkybių, kad EUROOPTIKA, UAB paraiška dėl prekių ženklo „EUROOPTIKA“ buvo paduota 2014 m. vasario 11 d., o šis prekių ženklas įregistruotas ir paskelbtas 2015 m. vasario 23 d.,  galioja iki 2024 m. vasario 11 d.; šio ženklo savininkė EUROOPTIKA, UAB, kaip juridinis asmuo, buvo įregistruota anksčiau, 2013 m. vasario 20 d., jos akcininkė I. J.. Apeliantės 2 teigimu, sprendžiant ginčus dėl prekių ženklo registracijos pripažinimo negaliojančiu prekių ženklų teisėje vadovaujamasi visuotinai žinomu vienu principu – kas pirmas laike, tas pirmas teisėje. Nagrinėjamu atveju ieškovė nebuvo įregistravusi žymens, kurį naudojo buhalteriniuose dokumentuose bei lauko reklamoje, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovė turėjo pirmumo teisę ir esą todėl atsakovė EUROOPTIKA, UAB turėjo nesąžiningų ketinimų paduodama paraišką šį ženklą įregistruoti. Taip pat aplinkybė, jog atsakovė I. J. įsteigė EUROOPTIKA, UAB, nesudaro pagrindo jos tokius veiksmus laikyti netinkamais. Žymuo „EUROOPTIKA“ iki EUROOPTIKA, UAB įsteigimo nebuvo įregistruotas, nebuvo pateiktas registruoti bei nebuvo žinomas prekių ir paslaugų ženklas, o, kaip nustatė teismas, ieškovės buvo naudojamas tik buhalteriniuose dokumentuose ir lauko reklamoje. Be to, jokių netinkamų atsakovės I. J. veiksmų nebuvo nustatyta ir išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-172-339/2015, kurioje I. J. išteisinta. Apeliantė 2 nuosekliai laikosi nuomonės, jog EUROOPTIKA, UAB nesinaudojo ieškovės įdirbiu, tuo labiau, jog ieškovė vėlavo atsiskaityti su kontrahentais. Pirmosios instancijos teismas neįvertino reikšmingos aplinkybės, kad gydytoja I. J. nuo 1994 m. yra įsteigusi I. J. akių ligų kabinetą ir dirbo tose pačiose patalpose Telšiuose, kur ir ieškovės parduotuvė. Todėl jos veiksmai, susiję su patalpų nuoma, nepagrįstai pripažinti netinkamais. Akcentuoja ir tai, kad skundžiamas teismo sprendimas yra ir prieštaringas – vienoje sprendimo dalyje teismas nurodė, kad žodinio žymens „EUROOPTIKA“ sudedamoji dalis žodis „OPTIKA“ yra aprašomasis, bet „EURO“ turi silpną skiriamąjį požymį, kitoje vietoje nurodė, kad teismas neturi tirti, ar ginčo žymuo turi skiriamuosius požymius. Apeliantės vertinimu, teismas turėjo išspręsti klausimą, ar ginčo žymeniui gali būti taikoma apsauga ir toks žymuo turi skiriamuosius požymius.

20.3.                      Teismas netinkamai aiškino bei taikė Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktų nuostatas, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas, kad EUROOPTIKA, UAB pažeidė šias teisės normas. Ieškovė žymens „EUROOPTIKA“ nebuvo įregistravusi, šis žymuo nebuvo plačiai žinomas prekių ženklas, jokios pirmumo teisės į šį žymenį ieškovė neturėjo. Todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė EUROOPTIKA, UAB pažeidė Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nors teismas ir nurodė, jog laiko įrodytu, kad atsakovė pasiūlė dvejoms ieškovės darbuotojams nutraukti darbo sutartis su ieškovu ir sudarė darbo sutartis su jais darbui ieškovei anksčiau užimamose patalpose iš esmės tapačioms darbo pareigoms atlikti, tačiau nenurodė įrodymo, iš kurio tokią išvadą padarė. Pažymi, kad paminėtos dvi darbuotojos šioje byloje nebuvo apklaustos, o apklaustos baudžiamojoje byloje nurodė, kad pačių iniciatyva jos nutraukė darbo sutartis su ieškove. Taigi, teismo išvados neatitinka byloje surinktų įrodymų ir jiems prieštarauja. Taip pat teismas nurodė, jog laiko įrodytu, kad EUROOPTIKA, UAB, pasinaudodama I. J. dvigubomis vadovo pareigomis, neatlygintinai (panaudos teise) ieškovės turtą, skirtą šiai komercinei veiklai vykdyti, ir tokį turtą naudojo savo veikloje, tačiau neįvardijo įrodymo, iš kurio tokią išvadą padarė. Panaudos sutartyse Nr. 1, 2, 3, 4 yra nurodyta, kad turtas perduodamas turto išsaugojimo ir priežiūros tikslais. I. J. paaiškino, kad panaudos sutartimis perduotas ieškovės turtas nebuvo naudojamas EUROOPTIKA, UAB veikloje, šis turtas įmonės veikloje nebuvo reikalingas, tačiau jį reikėjo išsaugoti, nes ieškovė vengė turtą perimti.

20.4.                      Dėl civilinės deliktinės atsakomybės taikymui būtinų sąlygų nepagrįsto nustatymo. Teismas nepagrįstai konstatavo I. J. veiksmus, įsteigiant EUROOPTIKA, UAB, ir jai atstovaujant sudarant nuomos sutartį dėl patalpų nuomos, neteisėtais. I. J., kaip ieškovės vienai iš didžiųjų akcininkių, nebuvo draudimo įsteigti naują įmonę, taip pat nebuvo draudimo atstovauti EUROOPTIKA, UAB patalpų nuomos teisiniuose santykiuose, kuriose prieš tai veikė ieškovė. Todėl nėra būtinos sąlygos civilinei atsakomybei taikyti.

20.5.                      Dėl ieškovės patirtų išlaidų. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė įrodė patirtas išlaidas dėl parduotuvės Telšiuose neveikimo, kurios pasireiškė įmokomis už patalpų nuomą, apsaugą, patalpų aptarnavimą ir kitas išlaidas. Tačiau neatsižvelgė į 2013 m. kovo 1 d. panaudos sutartį Nr. 4. Taip pat teismas, priteisdamas iš ieškovės I. J. 1 122,00 Eur rėmėsi vien tik patirta žala UAB ŽEMAITIJOS OPTIKOS CENTRAS, tačiau neaptarė, kaip išlaidos, nurodytos lentelėje, yra susijusios su ginčo dalyku, susijusios priežastiniu ryšiu su tariamais netinkamai atsakovės I. J. veiksmais. Mano, jog ir šioje dalyje ieškinys neįrodytas.

20.6.                      Dėl netinkamo ieškinio senaties instituto teisės normų taikymo ir aiškinimo. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino pareikšti reikalavimui priteisti 3 926,75 Eur. Ta veika, kuria I. J. buvo kaltinama baudžiamojoje byloje Nr. 1-172-339/2015 yra aiškiai skirtinga, niekaip nesusijusi su ieškovės pareikštu reikalavimu dėl 3 926,75 Eur priteisimo, t. y. baudžiamojoje byloje civilinio ieškinio pagrindas nebuvo baudžiamojoje byloje įrodinėjama nusikalstama veika. Ieškovei, kaip juridiniam asmeniui, pirmiau nurodytos aplinkybės dėl visiško skirtingumo tarp veikos, kuria baudžiamojoje byloje buvo kaltinama I. J., bei veikos, iš kurios ieškovė kildina 3 926,75 Eur žalą, buvo žinomos. Ieškovės prašomų priteisti tariamų nuostolių pagrindas visiškai nesusijęs su nusikalstama veika, kuri buvo įrodinėjama baudžiamojoje byloje. Todėl ir CK 1.131 straipsnio 1 dalies pagrindu ieškovės reikalavimas dėl 3 926,75 Eur priteisimo, teismo turėjo būti atmestas.

21.       Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovės prašo skundą atmesti ir pridėti prie šios bylos pirmosios instancijos teismui, pateiktus EUROOPTIKA, UAB balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą 2013-01-01–2013-08-31 metų laikotarpiu.

22.       Nurodo šiuos nesutikimo su skundu motyvus:

22.1.                      Dėl tiesioginių nuostolių. Nesutinka su apeliantės 1 argumentais, kad jai ginčo patalpos buvo grąžintos tik 2013 m. rugpjūčio 26 d., todėl teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės I. J. išlaidas, susijusias su parduotuve tik už du mėnesius, nes, neva atsakovės I. J. neteisėti veiksmai buvo trunkamojo pobūdžio. Apeliantė 1 neįrodė žalos nei pagal negautų pajamų, nei pagal patirtų išlaidų požymius, o pateikta lentelė (kuria įrodinėja tiesioginius nuostolius) apie jos padarytas išlaidas 2013 m. kovo–rugpjūčio mėnesių laikotarpiu neįrodo priežastinio ryšio tarp tariamų atsakovių neteisėtų veiksmų bei tariamos žalos. I. J. atšaukus iš ieškovės vadovės pareigų 2013 m. gegužės 8 d., nuo šios datos ji neturėjo jokių prievolių (pareigų) ieškovei ir neturėjo perėmusi jokio ieškovės turto, kuris 2013 m. kovo 1 d. panaudos sutartimis perduotas ne I. J.. Pagal panaudos sutartis panaudos davėja buvo apeliantė 1, dėl to pagal 4 punktą turėjo teisę nutraukti sutartį įspėjusi kitą šalį prieš du mėnesius, tačiau jokių veiksmų nesiėmė. Ieškinio priede Nr. 31 yra lentelė su atitinkamais joje nurodomais duomenimis. Jokių pirminių apskaitos dokumentų ieškovė nepateikė, neaišku kodėl vėliau sumokėjo: UAB „Lindstrom“ už kilimėlio keitimą, UAB „Grifs AG“ už techninę apsaugą, AB „Lietuvos dujos“ už apšildymą, AB „Lietuvos paštas“ už siuntos siuntimą, UAB „Omnitel“ už sutarties nutraukimą, UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ rinkliavą,  R. S. įmonei „Romasas“ už EKA aptarnavimą AB „Lietuvos draudimas“ už turto, patalpų draudimą.

22.2.                      Dėl netiesioginių nuostolių. Ieškovė negautas pajamas įrodinėja pažyma (ieškinio priedas Nr. 32), kurioje nurodytos nuo 2010 m. kovo 31 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. bendrosios įplaukos pagal rodmenis ir parduotų prekių savikaina. Apeliantė 1 skundu neneigia, jog skaičiuodama negautas pajamas neatėmė pirmosios instancijos teismo nurodytų sąnaudų, todėl akivaizdu, kad žalos fakto neįrodė, ką teisingai konstatavo teismas. Nesutinka su skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 6.249 straipsnio 1 dalį, nustatančią, kad tuo atveju, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Iš į bylą pateiktos ieškovės 2011 m. gruodžio 31 d. finansinės ataskaitos ir dokumentų matyti, kad nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. bendrovė dirbo nuostolingai, grynas nuostolis sudarė 2 888,00 Lt, bendras nuostolis išaugo iki 118 318,00 Lt; 2012 m. gruodžio 31 d. finansinės ataskaitos ir dokumentų duomenimis nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 bendrovė dirbo nuostolingai, grynas nuostolis sudarė 36 355,00 Lt, bendras nuostolis išaugo iki 154 673,00 Lt. Taigi, ieškovės veikla buvo nuostolinga.

22.3.                      Dėl ieškinio senaties termino. Atsakovei EUROOPTIKA, UAB jokie kaltinimai ar civiliniai ieškiniai baudžiamojoje byloje iš viso nebuvo pareikšti, o tai reiškia, kad akivaizdžiai buvo praleistas ieškinio senaties terminas.

23.       Atsiliepimu į atsakovių apeliacinį skundą, ieškovė prašo skundą atmesti ir atsisakyti priimti naujus įrodymus apeliacinėje instancijoje – 20 vnt. mokėjimo pavedimų ir vieną grynųjų pinigų priėmimo kvitą, kurie pagrindžia ieškovės patirtas ir ieškinio priede Nr. 31 nurodytas išlaidų (tiesioginių nuostolių realumą).

24.       Nurodo šiuos nesutikimo su skundu argumentus:

24.1.                      Dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų. Apeliantės 2 teiginiai, kad jų veiksmai išsinuomojant patalpas, nepagrįstai pripažinti netinkamais, nes EUROOPTIKA, UAB išsinuomojo ne laisvas patalpas, o, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, suklaidinant patalpų savininką A. J., pateikiant pastarajam informaciją apie nutraukiamą ieškovės veiklą ir ją pakeisiančią atsakovę UAB EUROOPTIKA, UAB. Net patalpų savininkui A. J. supratus apgaulę ir atsakius nuomos sutarties su atsakove, patalpas piktybiškai buvo atsisakoma grąžinti. Taip pat nepagrįsti apeliantės 2 teiginiai, jog I. J. pasiūlė nutraukti darbo sutartis dviem ieškovės darbuotojoms ir jas įdarbino EUROOPTIKA, UAB. Pažymi, kad aplinkybė, jog I. J. perviliojo ieškovės darbuotojas Ž. A. ir J. B. patvirtina įsiteisėjęs Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendis 2015 m. gruodžio 10 d. baudžiamojoje byloje Nr. 1-172-3396/2015. Taip pat apeliantės 2 teiginiai, kad turtas buvo perimtas išsaugojimo ir priežiūros tikslais, EUROOPTIKA, UAB veikloje nebuvo naudojamas bei ieškovė vengė turtą atsiimti, yra nepagrįsti ir nelogiški. Keturios panaudos sutartys, pagal kurias atsakovei buvo neatlygintinai ir neterminuotam laikui perduotas naudotis ieškovės turtas (lęšių pjovimo staklės Essilor Edger GP, Dioptrimetras Essilor CLE 060, Kasos aparatas EURO-2000, optikos parduotuvės baldai) buvo sudarytos 2013 m. kovo 1 d., I. J. einant ieškovės vadovės pareigas ir turint pareigą atsakyti už savo žinioje esantį ieškovės turtą. Duomenų, kad ieškovė vengė turtą perimti byloje nėra. Visiškai nesuprantama, kodėl kilo poreikis daiktų saugojimą pavesti kitam juridiniam asmeniui, kai daiktai fiziškai vis tiek lieka tose pačiose patalpose. Be to, visų panaudos sutarčių 1 punktai bei 7.1. papunkčiai įtvirtina EUROOPTIKA, UAB teisę neatlygintinai naudotis perduodamais daiktais. Vienos iš panaudos sutarčių pagrindu EUROOPTIKA, UAB perduotas naudotis kasos aparatas, kuris buvo įregistruotas EUROOPTIKA, UAB vardu. Ieškovei kyla klausimas – jei kasos aparatas buvo tik saugomas ir nenaudojamas neatlygintinai, tai kodėl kilo poreikis EUROOPTIKA, UAB registruoti kasos aparato naudotoją? Bylos nagrinėjimo metu atsakovė I. J. akcentavo, kad buvo ieškovės vadovė, todėl sprendimams nutraukti patalpų nuomos sutartį, perduoti daiktus panaudos tikslais, nutraukti darbo sutartis priimti akcininkų pritarimas nebuvo reikalingas.

24.2.                      Dėl prekių ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia. Skundu nėra ginčijamos faktinės aplinkybės, kad dar iki EUROOPTIKA, UAB įregistravimo apeliantė 1 savo veikloje naudojo žymenį „EURO OPTIKA“, žymint kasos kvitus, padalinių–prekybos vietų pavadinimuose, išorinėje reklamoje. Nuo 2002 m. ieškovė ginčo parduotuvę žymėjo žymeniu „EURO OPTIKA“, todėl principas „kas pirmas laike, tas pirmas teisėje“ nagrinėjamu atveju yra neaktualus ir neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad EUROOPTIKA, UAB atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus, kurie yra prekių ženklo registracijos negaliojimo pagrindas.

24.3.                      Dėl ieškinio senaties termino. Civiliniu ieškiniu baudžiamojoje byloje, be kita ko, iš I. J. buvo prašoma priteisti 13 581,80 Lt (3 933,56 Eur) patalpų išlaikymo išlaidas bei 36 581,80 Lt (10 594,82 Eur) parduotuvės veiklos negautų pajamų 2013 m. kovo– rugpjūčio mėnesių laikotarpiu. Tai yra, 2014 m. sausio 8 d. civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas ir pagrindas buvo tas pats, kaip ir šioje byloje pareikšto ieškinio, tai pačiai atsakovei. Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-172-339/2015 civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu (šis nuosprendis įsiteisėjo 2016 m. kovo 17 d.). Ieškovės nuomone, ieškinio senaties termino eiga nutrūko 2014 m. sausio 9 d. (praėjus 10 mėnesių nuo nuostolių skaičiavimo laikotarpio pradžios), o toliau skaičiuojama nuo 2016 m. kovo 17 d. Ieškinys nagrinėjamoje byloje pareikštas tik 2016 m. lapkričio 21 d. Todėl 3 metų ieškinio senaties terminas nepraleistas.

24.4.                      Dėl tiesioginių nuostolių priteisimo. Mano, kad 1 122,00 Eur nuostolių atlyginimas priteistas nepagrįstai, nes neįrodytas žalos dydis bei prašomos priteisti sumos neturi priežastinio ryšio su ginčo dalyku. Buhalterinė pažyma (ieškinio priedas Nr. 31) laikytinas tinkamu įrodymu turėtų išlaidų (tiesioginių nuostolių) faktui pagrįsti. Minėtos pažymos skiltyje „Dokumentas“ detaliai nurodoma kiekvieno mokėjimo operaciją pagrindžiančio apskaitos dokumento (pavedimo / grynųjų pinigų priėmimo kvito) rekvizitai. Tačiau, atsižvelgusi į apeliaciniame skunde keliamus naujus nesutikimo motyvus, apeliantė 1 teikia naujus rašytinius įrodymus – mokėjimo dokumentus, kurie buvo nurodyti ir susisteminti buhalterinėje pažymoje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl nagrinėjamos bylos ribų

25.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

26.       CPK 314 straipsniu reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus arba kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalimi patvirtinta naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. 

27.       Apeliantė prie atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą pateikė 20 vnt. mokėjimo pavedimų ir vieną grynųjų pinigų priėmimo kvitą, kuriuos prašo pridėti prie bylos. Šiais dokumentais apeliantė grindžia patirtų nuostolių, nurodytų ieškinio priedo Nr. 31 lentelėje realumą. Atsakovių nuomone apeliantės pateikti nauji įrodymai nepriimtini, kadangi jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, o pateikusi naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui iš esmės siekia pakartotinai nagrinėti pirmosios instancijos teismo išspręstą klausimą dėl tiesioginių išlaidų pagal byloje egzistavusius (šalių pateiktus) įrodymus. Atsakovės prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikė EUROOPTIKA, UAB balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą 2013-01-01–2013-08-31 metų laikotarpiu, kuriuos prašo prijungti prie bylos. Šiais dokumentais grindžia aplinkybes, jog atsakovė minėtu laikotarpiu dirbo nuostolingai. Apeliantės nuomonės dėl minėtų atsakovių pateiktų dokumentų nepateikė. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005). Teisėjų kolegija, atsižvelgus į tai, jog byloje nėra duomenų, kad šalys pateikdamos naujus įrodymus piktnaudžiavo procesu ir naujų įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat  atsižvelgusi į prašomų priimti naujų įrodymų įtaką sprendžiant šalių ginčą dėl patirtų nuostolių, spendžia priimti ir pridėti prie bylos apeliantės ir atsakovių pateiktus naujus įrodymus bei ir vertinti juos kitų byloje surinktų įrodymų kontekste.

Dėl ieškovės apeliacinio skundo tenkinimo iš dalies ir dėl atsakovių apeliacinio skundo netenkinimo

28.       Dėl prekės ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia (Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl ginčo prekės ženklo „EUROOPTIKA“ registracijos pripažinimo negaliojančia pagal Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio 3 dalį, t. y. paaiškėjus, jog pareiškėjas padavė paraišką įregistruoti ženklą turėdamas nesąžiningų ketinimų. Aiškindamas šią nuostatą kasacinis teismas yra akcentavęs, kad pagrindas pripažinti prekių ženklo registraciją negaliojančia dėl nesąžiningų ketinimų yra ultima ratio (išimtinio pobūdžio) priemonė, siekiant apginti kito asmens teises į atitinkamą prekių ženklą ar naudojamą žymenį. Siekiant įvertinti nesąžiningumo buvimą, reikia atsižvelgti į pareiškėjo ketinimą paraiškos pateikimo momentu. Pareiškėjo ketinimas konkrečiu momentu yra subjektyvus elementas, kurį reikia nustatyti remiantis objektyviomis nagrinėjimo atvejo aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-57-611/2016). Tai inter alia (be kita ko) susiję su aplinkybe, kad ženklo registracijos pripažinimas negaliojančia, skirtingai nuo ženklo registracijos panaikinimo, yra negaliojimas ab initio (nuo jo registracijos momento) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-1340/2002; 2009 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2009). Paraišką įregistruoti prekių ženklą padavusio asmens nesąžiningumas nėra preziumuojamas – šią aplinkybę privalo įrodyti prekių ženklo registraciją Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio 3 dalies pagrindu ginčijantis asmuo (CPK 178 straipsnis).  Taigi, vien tik aplinkybė, kad ieškovės veikloje nuo 2002 m. buvo naudojamas žymuo „EURO OPTIKA“, o prekės ženklas „EUROOPTIKA“ registruotas 2015 m. vasario 23 d. neįrodo atsakovės I. J. nesąžiningų ketinimų. Kadangi apeliantė I. J. atliko tęstinio pobūdžio veiksmus, teisėjų kolegija pasisakys dėl faktinių aplinkybių, susijusių su I. J. ketinimais, buvusiais jai einant ieškovės vadovės pareigas bei esant akcininkei, apeliantės EUROOPTIKA, UAB registravimo ir paraiškos registruoti ženklą „EUROOPTIKA“ pateikimo–jo registravimo laikotarpiu (subjektyvaus elemento).

29.       EUROOPTIKA, UAB 2015 m. vasario 23 d. įregistravo figūrinį prekės ženklą „EUROOPTIKA“ (registracijos Nr. 70540). UAB ŽEMAITIJOS OPTIKOS CENTRAS 2015 m. gruodžio 22 d. įregistravo figūrinį prekių ženklą „EURO OPTIKA ŽEMAITIJOS OPTIKOS CENTRAS“ (registracijos Nr. 72357). Byloje tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovė nuo 2002 m. iki prekių ženklo „EUROOPTIKA“ įregistravimo savo veikloje naudojo žymenį „EURO OPTIKA“ – žymėjo kasos kvitus, naudojo padalinių–prekybos vietų pavadinimuose ir reklamoje. VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro teikiamais duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) ieškovė UAB ŽEMAITIJOS OPTIKOS CENTRAS įsteigta 2000 m. lapkričio 15 d. ir nuo įsteigimo momento vykdė optikos prekių (akinių) mažmeninę prekybą. Ieškovės optikos prekių parduotuvės veikė Telšiuose ir Mažeikiuose. Atsakovė I. J. nuo 2006 m. rugpjūčio 7 d. (paskyrimo data 2006 m. liepos 27 d.) iki 2013 m. gegužės 9 d. (įgaliojimų pabaigos data 2013m. gegužės 8 d.) ėjo UAB ŽEMAITIJOS OPTIKOS CENTRAS direktorės pareigas optikos prekių parduotuvėje Telšiuose, kuri veikė nuomojamose patalpose, adresu Birutės g. 10, Telšiai. Taip pat atsakovė I. J. buvo ir UAB ŽEMAITIJOS OPTIKOS CENTRAS akcininkė (valdė 20 akcijų), kiti akcininkai (sutuoktiniai) R. V. (valdė 21 akciją) ir R. V. (valdė 19 akcijų). 2013 m. gegužės 8 d. sutuoktinai Vitkauskai įsigijo I. J. UAB ŽEMAITIJOS OPTIKOS CENTRAS valdytas akcijas ir tą pačią dieną ją atleido iš ieškovės direktorės pareigų. Apeliaciniame skunde paaiškinta, kad gydytoja I. J. nuo 1994 m. buvo įsteigusi I. J. akių ligų kabinetą ir dirbo tose pačiose patalpose Telšiuose, kur buvo ieškovės parduotuvė. Atsakovė EUROOPTIKA, UAB įregistruota 2013 m. vasario 20 d., nuo įsteigimo momento šios bendrovės vadovė ir akcininkė buvo ir yra atsakovė I. J.. Iš 2013 m. liepos 15 d. liudytojo A. J. apklausos protokolo nustatyta, kad nuo 2002 m. liepos 26 d. ieškovė nuomojosi veiklos patalpas Telšiuose iš patalpų savininko A. J.. 2013 m. vasario 15 d. A. J. paskambino I. J. ir pranešė, jog UAB ŽEMAITIJOS OPTIKOS CENTRAS keičia pavadinimą į EUROOPTIKA, UAB, reikia pasirašyti naują patalpų nuomos sutartį. Susitarimo dėl negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties su UAB ŽEMAITIJOS OPTIKOS CENTRAS nutraukimo ir naujos nuomos sutarties sudarymo su EUROOPTIKA, UAB projektus I. J. atsiuntė A. J. elektroniniu paštu. A. J. iš įmonių paieškos sistemos gavo pranešimą apie jam nežinomo asmens norą su juo susisiekti. Paskambino nurodytu R. V. telefono numeriu, kuris informavo, jog su sutuoktine ir I. J. yra UAB ŽEMAITIJOS OPTIKOS CENTRAS bendrasavininkai, vadovė I. J. be bendrasavininkų sutikimo nusprendė patalpų nuomos sutartį nutraukti. Sužinojęs šią aplinkybę A. J. naujų nuomos sutarčių nepasirašė ir apie tai informavo I. J.. UAB ŽEMAITIJOS OPTIKOS CENTRAS, atstovaujama direktorės I. J., keturiomis 2013 m. kovo 1 d. panaudos sutartimis perdavė EUROOPTIKA, UAB neatlygintinai naudotis laikinai ieškovei nereikalingą ir nenaudojamą turtą: 1) lęšių pjovimo stakles, 2) dioptrimetrą, 3) kasos aparatą ir 4) optikos parduotuvės baldus jo išsaugojimo ir priežiūros tikslais. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių aplinkybes, kad turto perdavimo metu ieškovė veiklos nevykdė (buvo sustabdžiusi arba nutraukusi savo veiklą, atitinkamai turtu, kuris akivaizdžiai susijęs su akinių gamybos ir pardavimo veikla, nesinaudojo (CPK 178 straipsnis). Tą pačią dieną, 2013 m. kovo 1 d., UAB ŽEMAITIJOS OPTIKOS CENTRAS perduotas EUROOPTIKA, UAB neatlygintinai naudotis kasos aparatas, kuris buvo išregistruotas ir jo naudotoja įregistruota EUROOPTIKA, UAB. Pagal VMI viešai skelbiamus duomenims kasos aparatą gali naudoti tik tas kasos aparato naudotojas, kurio vardu jis užregistruotas. Iš nustatytų aplinkybių visumos spręstina, jog I. J., eidama UAB ŽEMAITIJOS OPTIKOS CENTRAS vadovės pareigas (iki 2013 m. gegužės 8 d.) ir būdama bendrovės bendraakcininke, priėmė ne tik sprendimą įsteigti naują bendrovę (prašymas įregistruoti juridinių asmenų registro tvarkytojui pateiktas 2013 m. vasario 13 d.), tačiau ir iki ginčo ženklo įregistravimo (2015 m. vasario 23 d.) ėmėsi aktyvių veiksmų, susijusių su veiklos patalpų nuomos teisinių santykių perkėlimu iš ieškovės UAB ŽEMAITIJOS OPTIKOS CENTRAS į atsakovę EUROOPTIKA, UAB. Neužilgus po ginčo ženklo įregistravimo pratęsė veiksmus, susijusius su turto ir darbuotojų perkėlimu; nuo 2013 m. kovo 1 d. ieškovė neteko naudojimosi kasos aparatu teisės. Iš Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-172-339/2015 nustatyta, jog liudytoja J. B. parodė, kad nuo 2007 m. iki 2013 m. vasario mėn. dirbo pardavėja-konsultante UAB ŽEMAITIJOS OPTIKOS CENTRAS parduotuvėje Telšiuose. Direktorė I. J. pasiūlė jai ir Ž. A. nuo 2013 m. kovo 1 d. pereiti dirbti į EUROOPTIKA, UAB. Perėjus dirbti į EUROOPTIKA, UAB niekas nepasikeitė: liko tos pačios sąlygos, tie patys baldai, stendai, kasos aparatas, tik buvo naujos prekės. 2013 m. rugpjūčio mėnesį EUROOPTIKA, UAB išsikėlė į kitas patalpas. Liudytoja Ž. A. paaiškino, jog nuo 2010 m. spalio iki 2013 m. vasario mėn. dirbo pardavėja-konsultante UAB ŽEMAITIJOS OPTIKOS CENTRAS parduotuvėje Telšiuose, nuo 2013 m. kovo 1 d. dirba pardavėja-konsultante EUROOPTIKA, UAB. Nuo 2013 m. kovo mėn. tose pačiose patalpose pradėjo veikti EUROOPTIKA, UAB; inventorius liko nepakeistas, tik prekės pasikeitė. Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu 2015 m. gruodžio 10 d. baudžiamojoje byloje Nr. 1-172-3396/2015 konstatuota, jog I. J. pasiūlė Ž. A. ir J. B. pereiti dirbti į EUROOPTIKA, UAB.

30.       Apibendrinus nustatytų faktinių aplinkybių ir įrodymų visumą (žr. šios nutarties 29 p.) darytina išvada, jog I. J., eidama ieškovės vadovės pareigas bei būdama akcininke iki 2013 m. gegužės 8 d., nuo paraiškos registruoti prekės ženklą „EUROOPTIKA“ padavimo (2014 m. vasario 11 d.) ir iki šio ženklo įregistravimo (2015 m. vasario 23 d.), iš esmės įgyvendino ieškovės verslo perkėlimą į kitą bendrovę: prašymas įregistruoti EUROOPTIKA, UAB juridinių asmenų registro tvarkytojui pateiktas 2013 m. vasario 13 d., nuo 2013 m. vasario 15 d. imtasi aktyvių veiksmų dėl patalpų nuomos teisinių santykių pakeitimo, 2013 m. kovo 1 d. panaudos sutartimis neatlygintinai perkeltas UAB ŽEMAITIJOS OPTIKOS CENTRAS turtas (išskyrus prekes) į EUROOPTIKA, UAB bei nuo 2013 m. kovo 1 d. darbuotojos J. B. ir Ž. A., pasiūlius I. J., perėjo dirbti iš UAB ŽEMAITIJOS OPTIKOS CENTRAS į EUROOPTIKA, UAB. Nuo 2013 m. kovo 1 d. EUROOPTIKA, UAB veiklą vykdė ieškovės patalpose su perimtais iš ieškovės darbuotojomis, baldais, stendais ir kasos aparatu (išskyrus prekes).

31.       Teisėjų kolegija atmeta apeliantės 2 argumentus, jog ieškinys grindžiamas aplinkybėmis, susijusiomis su ieškovės žinomumu, įdirbiu atitinkamojoje rinkoje ir tariamai nesąžiningais atsakovės EUROOPTIKA, UAB ketinimais, nes pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė žymenį „EUROOPTIKA“ naudojo tik žymėdama buhalterinius dokumentus ir lauko reklamoje, bet nenustatė nei žymens „EUROOPTIKA“ žinomumo, nei reputacijos elementų, kaip nepagrįstus. Pirma, pareikštu ieškiniu ieškovė nesirėmė ginčo prekių ženklo plataus žinomumo ar reputacijos aplinkybėmis (Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3, 8 punktai), o teigė, kad ieškovė žymenį „EUROOPTIKA“ iki jo registracijos naudojo savo veikloje – žymėjo dokumentus, naudojo reklamoje, todėl atsakovės apeliacinio skundo teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė plataus žymens žinomumo ir reputacijos, atmestini kaip nepagrįsti. Antra, tarp šalių byloje nėra ginčo, kad ieškovė ilgą laiką (nuo 2002 m.) savo veikloje naudojo žymenį „EURO OPTIKA“ – žymėjo kasos kvitus, naudojo padalinių–prekybos vietų pavadinimuose ir reklamoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad žymenys, kurie nors ir nėra įregistruoti kaip prekių ženklas, tačiau naudojami parduodamų prekių ar paslaugų atskyrimo prasme, laikomi verslo identifikatoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2009, 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-469/2017). Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju UAB ŽEMAITIJOS OPTIKOS CENTRAS neregistruotą žymenį „EURO OPTIKA“ naudojo savo verslui identifikuoti, juo individualizavo savo teikiamas optikos paslaugas bei jas reklamavo. Šios aplinkybės I. J. buvo žinomos, atitinkamai ji žinojo, jog UAB ŽEMAITIJOS OPTIKOS CENTRAS buvo susikūrusi naudojamą žymenį atpažįstančių ir su žymens naudotojos (ieškovės) paslaugomis siejančių klientų ratą. Tačiau I. J., žinodama apie žymens naudotojos UAB ŽEMAITIJOS OPTIKOS CENTRAS teisėtą interesą, turėjo nesąžiningų ketinimų naudoti ženklą „EUROOPTIKA“ savo įsteigtos bendrovės veikloje, t. y. pasinaudoti ieškovės versle ilgą laiką naudotu identifikatoriumi. 

32.       Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad įstatymas saugo sąžiningos konkurencijos laisvę. Konkurencijos įstatymo 15 straipsnyje nustatytas nesąžiningos konkurencijos veiksmų draudimas bei atskleidžiamas pavyzdinis sąrašas veiksmų, kurie gali būti kvalifikuojami kaip nesąžiningos konkurencijos veiksmai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad draudžiami veiksmai pagal Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą yra siejami su dviem kumuliatyviomis sąlygomis: pirma, tokie veiksmai turi prieštarauti ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams ir tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630-701/2015; 2016 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435-916/2016). Taigi, ne kiekvienas veiksmas, kuriuo sumažinama kito ūkio subjekto galimybė konkuruoti gali būti pripažintas nesąžiningos konkurencijos veiksmu – tam, kad būtų tokiu laikomas, atitinkamas veiksmas turi būti nesąžiningas, t. y. prieštaraujantis ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams. 

33.       Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, jog atsakovo UAB EUROOPTIKA UAB veiksmai, nurodyti skundžiamojo sprendimo 22–25 punktais atlikti per vadovę I. J., kvalifikuotini kaip nesąžiningos konkurencijos veiksmai: i) akcininkai R. V. ir R. V., 2013 m. pradžioje valdę daugiau kaip 60 procentų ieškovės akcijų, neturėjo ketinimo nevykdyti verslo Telšių padalinio parduotuvėje ir arba perkelti verslą į kitas patalpas, neatlygintinai perleisti tretiems asmenims ieškovo verslui vykdyti reikalingas priemones ir (arba) atleisti darbuotojus; ii) I. J., būdama ieškovės vadove, įsteigė konkuruojančią bendrovę, skirtą tai pačiai veiklai, kaip ir ieškovės, vykdyti; iii) EUROOPTIKA UAB per vadovę I. J. pateikė patalpų savininkui (nuomotojui) žinomai neteisingus duomenis apie ieškovės ketinimą nevykdyti veiklos nuomojamose patalpose ir pasinaudojusi savo einamomis ieškovės vadovės pareigomis ir tuo pačiu būdama ieškovei konkurente, perėmė valdyti ieškovės vykdomos veiklos patalpas ir turtą, o taip pat savo pavadinime ir veikloje naudojo žymenį „EUROOPTIKA“, kuris ieškovės pirmumo teise naudotas nuo 2012 m.; iiii) I. J. pasiūlė dvejoms ieškovės darbuotojoms nutraukti darbo teisinius santykius su UAB ŽEMAITIJOS OPTIKOS CENTRAS ir sudarė darbo sutartis su EUROOPTIKA, UAB darbui ieškovės veiklos patalpose ir iš esmės tapačioms darbo pareigoms atlikti.  Taigi, nagrinėjamas atvejis neatitinka sąžiningos komercinės praktikos, kadangi vienas ūkio subjektas (EUROOPTIKA UAB, veikianti per I. J.), pasinaudodamas kito ūkio subjekto (ieškovės) žinomumu ir įgytu klientų pasitikėjimu (žr. šios nutarties 33 punktą) sudarė palankias sąlygas gauti sau komercinės naudos toje pačioje Telšių miesto rinkos aplinkoje, kurioje abu juridiniai asmenys yra konkurentai.

34.       Nesąžiningo žymens „EUROOPTIKA“ naudojimo atveju vien principo „kas pirmas laike, tas pirmas teisėje“ (arba „kas pirmas, tas laimi“) laikymasis nesudaro pakankamo pagrindo atmesti ieškovės reikalavimą panaikinti ginčijamo prekių ženklo registraciją, kadangi, kaip minėta, tokį reikalavimą pareiškęs asmuo turi teisėtą interesą naudoti savo prekių ženkle esantį žymenį „EURO OPTIKA“ (ieškovė Telšių padalinį žymėjo žymeniu „EURO OPTIKA“ nuo 2002 m., t. y. buvo pirma laike) ir prekės ženklo „EUROOPTIKA“ įregistravimas buvo nulemtas neteisėtų I. J. interesų (praktiškai tuo pačiu metu priimtas sprendimas dėl naujos bendrovės įregistravimo (2013 m. vasario 12 d.) bei pateikta paraiška dėl prekių ženklo registracijos (2014 m. vasario 11 d.)).

35.       Dėl tiesioginių ir netiesioginių nuotolių. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovių solidariai 14 519,85 Eur dydžio nuostolius, iš kurių: 1) 10 593,10 Eur netiesioginius nuostolius, t. y. negautas pajamas, apskaičiuotas už 6 parduotuvės neveikimo dėl atsakovių kaltės mėnesius (2013 m. kovo–rugpjūčio mėn.), atsižvelgus į 2010–2012 metais parduotuvės vidutiniškai uždirbtas pajamas, kurios sudarė 6 095,98 Lt, t. y. 6 × 6 095,98 Lt  = 36 575,87 Lt (10 5093,10 Eur)) ir 2) 3 926,75 Eur tiesioginius nuostolius, t. y. išlaidas, susijusias su 2016 m. kovo–rugpjūčio mėnesiais parduotuvės patirtomis išlaidomis už patalpų nuomą, apsaugą, aptarnavimą ir kt. UAB ŽEMAITIJOS OPTIKOS CENTRAS negautas pajamas grindžia pažyma apie patirtą žalą 2013 m. kovo–rugpjūčio mėnesiais (ieškinio priedas Nr. 32), o tiesioginių nuostolių dydį – buhalterine pažyma (ieškinio priedas Nr. 31).

36.       Dėl netiesioginių nuostolių. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Remiantis nurodyta teisės norma, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių jis ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2009; 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015). Negautos pajamos gali būti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jos realios, o ne tikėtinos, hipotetinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-916/2015). Taigi, patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2007; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

37.       Apeliaciniame skunde UAB ŽEMAITIJOS OPTIKOS CENTRAS teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 6.249 straipsnio 1 dalį, nustatančią, kad tuo atveju, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Akcentuotina, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog ši įstatymo nuostata reiškia, kad tuo atveju, kai šalys nesutaria dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus. Ši nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai). Teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik įstatymų nustatytais atvejais (CPK 179 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008), tačiau nagrinėjama byla prie tokių bylų nepriskirtina, todėl UAB ŽEMAITIJOS OPTIKOS CENTRAS kyla pareiga įrodyti negautų pajamų realumą.

38.       Šiaulių apygardos teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-1A-103-616/2016 konstatuota, jog atlikus UAB ŽEMAITIJOS OPTIKOS CENTRAS ūkinės-finansinės veiklos tyrimą (Nr. 5-4/492014 m. birželio 11 d. specialisto išvada Nr. 5-4/49 dėl UAB ŽEMAITIJOS OPTIKOS CENTRAS ūkinės finansinės veiklos laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 28 d.) nustatyta, kad UAB ŽEMAITIJOS OPTIKOS CENTRAS nevedė kiekvienos iš bendrovės parduotuvių vidinės apskaitos, visas parduotuvių ūkines operacijas įtraukdamas į bendrą bendrovės buhalterinę apskaitą, todėl negalima nustatyti UAB ŽEMAITIJOS OPTIKOS CENTRAS konkrečios parduotuvės, esančios Birutės g. 10-16, Telšiuose, parduotų prekių savikainos, patirtų sąnaudų ir uždirbto pelno kiekvieno iš tiriamojoje ataskaitinio laikotarpio pabaigai bei nustatyti minėtos bendrovės parduotuvėje laikomo turto ir struktūros 2010 m. gruodžio 31 d., 2011 m. gruodžio 31 d, 2012 m. gruodžio 31 d., 2013 m. vasario 21 d. ir 2013 m rugpjūčio 28 d. Taigi, vienas iš rašytinių įrodymų (specialisto išvada) patvirtina faktinę aplinkybę, jog visų apeliantės 1 parduotuvių ūkinės operacijos buvo įtraukdamos į bendrą bendrovės buhalterinę apskaitą. Iš UAB ŽEMAITIJOS OPTIKOS CENTRAS finansinės ataskaitos ir dokumentų 2011-12-31 matyti, kad per laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2011-12-31 bendrovė dirbo nuostolingai, grynas nuostolis buvo 2888,00 Lt, bendras nuostolis išaugo iki 154 673,00 Lt.

39.       Taip pat apeliantės 1 teigimu ginčo dalykas yra iš parduotuvės Telšiuose veiklos negautos pajamos 2013 m. kovo–rugpjūčio mėnesiais, kurias suskaičiavo remdamasi ankstesnių laikotarpių: 2010 m. gegužės–rugpjūčio mėn., 2011 m. gegužės–rugpjūčio mėn., 2012 m. gegužės–rugpjūčio mėn. kasos operacijų žurnalų duomenis. Teisėjų kolegija šiuos apeliantės teiginius atmeta kaip nepagrįstus. Akcentuotina, jog pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovė, reikalaudama priteisti iš atsakovių negautų pajamų atlyginimą, pateikė pažymą (ieškinio priedas Nr.32), kurioje negautas pajamas suskaičiavo pagal bendrųjų įplaukų ir prekių savikainos skirtumą, tačiau neparodė ir neįvertino visų būtinųjų veiklos sąnaudų. Taigi, pirmosios instancijos teismas iš esmės nurodė apeliantei 1 kokius įrodymus, pagrindžiančius negautų pajamų realumą, ji galėtų (turėtų) pateikti. Tačiau minėti įrodymai apeliacinės instancijos teismui nepateikti. Be to, kaip jau buvo minėta 38 punkte, specialistas atlikęs ūkinės-finansinės veiklos tyrimą negalėjo identifikuoti ginčo parduotuvės parduotų prekių savikainos, patirtų sąnaudų ir uždirbto pelno kiekvieno iš tiriamojoje ataskaitinio laikotarpio pabaigai bei nustatyti minėtos bendrovės parduotuvėje laikomo turto ir struktūros, todėl ieškovės pateikta negautų pajamų apskaičiavimo metodika vertintina kritiškai. Teismas konstatuoja, jog apeliantė 1 negautų pajamų aplinkybių įrodinėjimo pareigos neįvykdė. Pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo pareiga (negatyvusis įrodinėjimo pareigos aspektas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1140-823/2018; 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1189-798/2018).

40.       Dėl tiesioginių nuostolių. Priteisiant tiesioginių nuostolių atlyginimą, siekiama jų patyrusią šalį grąžinti į padėtį, kurioje ji būtų buvusi tuo atveju, jei už nuostolius atsakingos šalies neteisėtų veiksmų nebūtų buvę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474-219/2015).

41.       Šiaulių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-172-339/2015 konstatuota, jog 2013 m. gegužės 8 d. Vitkauskai iš I. J. įsigijo UAB ŽEMAITIJOS OPTIKOS CENTRAS dalį akcijų ir atleido I. J. iš bendrovės vadovės pareigų bei  UAB ŽEMAITIJOS OPTIKOS CENTRAS vadovui paskyrė R. V.; tą pačią dieną (2013-05-08) Vitkauskai ir Mažeikių padalinio parduotuvės pardavėja L. J. atvyko į Telšių padalinio parduotuvę perimti iš I. J. turtą, tačiau pamatė, jog dalies perimtino turto nėra (trūko prekių, įrangos); apie 23.00 val. I. J. sutuoktinis atvežė dėžes su prekėmis; tą patį vakarą buvo surašytas inventorizacijos aktas, kurio I. J. nepasirašė; 2013 m. rugpjūčio 26 d. atlikta antra inventorizacija. I. J. patvirtino, jog 2013 m. rugpjūčio 26 d. buvo atliekama turto inventorizacija, kurios eigą fiksavo antstolis V. D.. Šiaulių apygardos teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. Nr. 1-1A-103-616/2016 konstatuota, jog iš antstolio V. D. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 47-13-827 su priedais nustatyta, kad 2013 m. rugpjūčio 26–27 d. dalyvaujant I. J., UAB ŽEMAITIJOS OPTIKOS CENTRAS direktoriui R. V. ir kitiems UAB ŽEMAITIJOS OPTIKOS CENTRAS bei EUROOPTIKA, UAB darbuotojams I. J. perdavė raktus nuo įėjimo į patalpas, esančias Birutės g. 10-16, Telšiai, durų ir UAB ŽEMAITIJOS OPTIKOS CENTRAS priklausantį turtą, taip pat: septynis stendus, dvi spintas su stiklinėmis durelėmis, dvi stiklines spintas, du veidrodžius, dioptrimetrą, pjovimo stakles, du centratorius, vieną šlifuoklį, du saulės akinių stendus ir dar kitą turtą, kuris UAB ŽEMAITIJOS OPTIKOS CENTRAS buhalterinėje apskaitoje – bendrovės Telšių padalinio parduotuvės ilgalaikio turto žiniaraščiuose nefiksuotas.

42.       Iš į bylą pateikto liudytojos J. B. 2013 m. spalio 27 d. apklausos protokolo nustatyta, jog nuo 2007 m. lapkričio 5 d. dirbo UAB ŽEMAITIJOS OPTIKOS CENTRAS pardavėja–konsultante, darbo vieta buvo Birutės g. 10-16, Telšiai; nuo 2013 m. kovo 1 d. buvo įdarbinta EUROOPTIKA, UAB; 2013 m. rugpjūčio pabaigoje perėjo dirbti į naujas patalpas, esančias Respublikos g. 5, Telšiai. Liudytojos Ž. A. 2013 m spalio 29 d. apklausos protokolo duomenimis, Ž. A. nuo 2010 m. spalio 4 d. dirbo UAB ŽEMAITIJOS OPTIKOS CENTRAS pardavėja–konsultante, darbo vieta buvo Birutės g. 10-16, Telšiai; dirbo iki perėjo dirbti į EUROOPTIKA, UAB; jau būdama EUROOPTIKA, UAB darbuotoja 2013 m. rugpjūčio pabaigoje perėjo dirbti į naujas patalpas, esančias Respublikos g. 5, Telšiai; 2013 m. rugpjūčio 26 d. EUROOPTIKA, UAB tebebuvo tose pačiose patalpose, t.y. adresu Birutės g. 10-16, Telšiai), kurioje vyko dar viena inventorizacija, kurioje dalyvavo. 2013 m. rugpjūčio 26 d. patalpų perdavimo–priėmimo aktu EUROOPTIKA, UAB, atstovaujama direktorės I. J., perdavė patalpas, adresu Birutės g. 10-16, Telšiai patalpų savininko A. J. atstovui R. V.. Taip pat 2013 m. rugpjūčio 26 d. materialinių vertybių perdavimo–priėmimo aktu EUROOPTIKA, UAB , atstovaujama direktorės I. J., perdavė UAB ŽEMAITIJOS OPTIKOS CENTRAS, atstovaujamai direktoriaus R. V., pagal panaudos sutartis perduotą turtą: dioprimetrą, stakles, kasos aparatą, parduotuvės baldus.

43.       Duodama paaiškinimus bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, I. J. patvirtino, jog laikotarpiu nuo 2013 m. kovo mėn. iki 2013 m. rugpjūčio mėn. UAB ŽEMAITIJOS OPTIKOS CENTRAS priklausanti ginčo parduotuvė veiklos nevykdė (teismo posėdžio garso įrašas Nr.1, nuo 00:29:55 iki 00:30:24).

44.       Teisėjų kolegija, palyginusi nagrinėjami bylai reikšmingus duomenis (faktus), užfiksuotus minėtoje baudžiamojoje byloje (žr. šios nutarties 41 punktą) su nagrinėjamojoje byloje surinktų įrodymų visuma (žr. šios nutarties 42, 43 punktus), sprendžia, kad civilinė atsakomybė atsakovei kyla būtent už veiksmus (neveikimą), dėl kurių parduotuvės patalpos ir daiktai (ilgalaikis turtas) UAB ŽEMAITIJOS OPTIKOS CENTRAS realiai buvo sugrąžinti ne I. J. atšaukimo iš UAB ŽEMAITIJOS OPTIKOS CENTRAS vadovės pareigų momentu (2013 m. gegužės 8 d.), o 2013 m. rugpjūčio 26 d. 

45.       Bylos duomenimis, Patalpų nuomos sutartimi patalpų nuomotojas A. J. ir nuomininkė UAB ŽEMAITIJOS OPTIKOS CENTRAS susitarė dėl kas mėnesį mokamų nuompinigių už nuomojamas ginčo patalpas, taip pat, kad fizinių asmenų pajamų mokestį, kurį privalo mokėti nuomotojas, sumokės nuomininkas, taip pat nuomininkas susimokės už komunalinius patarnavimus, elektrą, telefoną, vandenį pagal faktinį sunaudojimą.

46.       Iš ieškinio priedo Nr. 31 lentelės nustatyta, kad 2013 m. kovo 1 d.–2013 m. rugpjūčio 26 d. laikotarpiu UAB ŽEMAITIJOS OPTIKOS CENTRAS sumokėjo patalpų savininkui iš viso 3 043,83 Eur nuomos mokestį (2013 m. kovo 6 d. už patalpų nuomą 2013 m. kovo mėn. 521,32 Eur + 2013 m. balandžio 15 d. už patalpų nuomą 2013 m. balandžio mėn. 521,32 Eur + 2013 m. gegužės 15 d. už patalpų nuomą 2013 m. gegužės mėn. 521,32 Eur + 2013 m. birželio 14 d. už patalpų nuomą 2013 m. birželio mėn. 521,32 Eur + 2013 m. liepos 12 d. už patalpų nuomą 2013 m. liepos mėn. 521,32 Eur + 2013 m. rugpjūčio 14 d. už patalpų nuomą 2013 m. rugpjūčio mėn. 437,23 Eur). Nuomos mokesčio sumokėjimo realumą patvirtina apeliantės 1 pateikti „Swedbank“, AB mokėjimo nurodymai dėl UAB ŽEMAITIJOS OPTIKOS CENTRAS sumokėtų patalpų savininkui A. J.: 2013 m. kovo 6 d. 521,32 Eur (1 800,00 Lt), 2013 m. balandžio 15 d. 521,32 Eur (1 800,00 Lt), 2013 m. gegužės 15 d. 521,32 Eur (1 800,00 Lt) , 2013 m. birželio 14 d. 521,32 Eur (1 800,00 Lt), 2013 m. liepos 12 d. 521,32 Eur (1 800,00 Lt) ir 2013 m. rugpjūčio 14 d. 521,32 Eur (1 800,00 Lt). Taip pat UAB ŽEMAITIJOS OPTIKOS CENTRAS už nuomotoją sumokėjo VMI iš viso 537,74 Eur fizinių asmenų pajamų mokestį (2013 m. kovo 6 d. 92,10 Eur + 2013 m. balandžio 15 d. 92,10 Eur + 2013 m. gegužės 15 d. 92,10 Eur + 2013 m. birželio 14 d. 92,10 Eur  + 2013 m. liepos 12 d. 92,10 Eur + 2013 m. rugpjūčio 14 d. 77,24 Eur). Šių mokėjimų realumą patvirtina apeliantės 1 pateikti „Swedbank“, AB mokėjimo nurodymai dėl UAB ŽEMAITIJOS OPTIKOS CENTRAS sumokėtų VMI: 2013 m. kovo 6 d. 92,10 Eur (318,00 Lt), 2013 m. balandžio 15 d. 92,10 Eur (318,00 Lt), 2013 m. gegužės 15 d. 92,10 Eur (318,00 Lt), 2013 m. birželio 14 d. 92,10 Eur (318,00 Lt), 2013 m. liepos 12 d. 92,10 Eur (318,00 Lt) ir 2013 m. rugpjūčio 14 d. 92,10 Eur (318,00 Lt).  Aptariamoje lentelėje nurodoma, kad AB „Lietuvos dujos“ sumokėjo 26,87 Eur; pagal pateiktą 2013 m. lapkričio 21 d. „Swedbank“, AB mokėjimo nurodymą buvo sumokėti 97,94 Lt (28,36 Eur). Pagal lentelės duomenis 2013 m. lapkričio 21 d. UAB ŽEMAITIJOS OPTIKOS CENTRAS už sutarties nutraukimą UAB „OMNITEL“ sumokėjo 141,91 Eur; pagal į bylą pateiktą 2013 m. lapkričio 21 d. „Swedbank“, AB mokėjimo nurodymą UAB „OMNITEL“ sumokėta 142,20 Eur (490,00 Lt). Lentelės 9 punktu nurodyta 27,68 Eur EKA aptarnavimo suma, sumokėta UAB ŽEMAITIJOS OPTIKOS CENTRAS 2012 m. liepos 24 d. R. S. įmonei „Romasas“; šiai aplinkybei pagrįsti pateiktas 2012 m. liepos 24 d. pinigų priėmimo kvitas dėl 242,00 Lt (70,09 Eur). Taip pat lentelės 10 punkte nurodyta, kad AB „LIETUVOS DRAUDIMAS“ už turto, patalpų draudimą sumokėta 69,99 Eur; pagal į bylą pateiktą 2012 m. spalio 3 d. „Swedbank“, AB mokėjimo nurodymą AB „LIETUVOS DRAUDIMAS“ sumokėta 142,20 Eur (490,00 Lt). Teisėjų kolegijos vertinimu nurodyti mokėjimai, iš viso 266,45 Eur sumai (26,87 Eur + 141,91 Eur + 27,68 Eur + 69,99), išeina už ginčo laikotarpio ribų (sumokėta iki 2013 m. kovo 1 d. arba po 2013 m. rugpjūčio 26 d.). Taip pat nustatyta, jog UAB ŽEMAITIJOS OPTIKOS CENTRAS už kilimėlio keitimo paslaugas suteikusiai UAB „LINDSTROM“ 2013 m. balandžio 16 d. ir 29 d. sumokėjo po 9,79 Eur; pagal pateiktus Swedbank“, AB 2013 m. balandžio 16 d. ir 29 d. mokėjimo nurodymus UAB ŽEMAITIJOS OPTIKOS CENTRAS sumokėjo UAB „LINDSTROM“ po 67,61 Lt  (19,58 Eur). UAB ŽEMAITIJOS OPTIKOS CENTRAS 2013 m. balandžio 16 d. sumokėjo UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ 16,87 Eur; „Swedbank“, AB 2013 m. birželio 14 d. mokėjimo nurodymas patvirtina, jog UAB ŽEMAITIJOS OPTIKOS CENTRAS sumokėjo UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ 262,36 Lt (75,98 Eur). UAB ŽEMAITIJOS OPTIKOS CENTRAS 2013 m. balandžio 16 d. sumokėjo UAB „GRIFS AG“ 38,61 Eur už suteiktas apsaugos paslaugas; 2013 m. balandžio 16 d. Swedbank“, AB mokėjimo nurodymas patvirtina, jog UAB ŽEMAITIJOS OPTIKOS CENTRAS sumokėjo UAB „GRIFS AG“  235,87 Lt (68,31 Eur). Taip pat už siuntos išsiuntimo paslaugas AB „LIETUVOS PAŠTAS“ buvo sumokėta 3,68 Eur už pretenzijų atsakovėms siuntimą; šią aplinkybę patvirtina 2013 m. birželio 14 d. „Swedbank“, AB mokėjimo nurodymas dėl sumokėtos 12,71 Lt (3,68 Eur) sumos.

47.       CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi šioje įstatymo normoje įtvirtintas įrodymų vertinimas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2008, kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.).

48.       Apibendrinus nustatytų faktinių aplinkybių ir nurodytų įrodymų visetą, teisėjų kolegija sprendžia priteisti UAB ŽEMAITIJOS OPTIKOS CENTRAS iš I. J. 3 660,30 Eur (3 926,75 Eur - 266,45 Eur) tiesioginius nuostolius. Apeliantės 2 pateikti EUROOPTIKA, UAB 2013 m. sausio 1 d. – 2013 m. rugpjūčio 31 d. laikotarpio balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita, kuriais įrodinėjama, jog laikotarpiu, kuriuo prašoma priteisti nuostolius EUROOPTIKA, UAB veikė nuostolingai, nagrinėjami bylai nereikšmingi, kadangi tiesioginiai nuostoliai, susiję su ginčo patalpomis (nuoma, mokesčiais, aptarnavimu ir kt.) dėl parduotuvės neperdavimo UAB ŽEMAITIJOS OPTIKOS CENTRAS iki 2013 m. rugpjūčio 26 d., priteisti iš I. J..

Dėl ieškinio senaties termino

49.       Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys). CK 1.125 straipsnio 8 dalimi nustatyta, jog sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. 

50.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškinys teisme pareikštas 2016 m. lapkričio 21 d., t. y. praėjus daugiau kai trejiems metams nuo žalos atsiradimo. Tačiau UAB ŽEMAITIJOS OPTIKOS CENTRAS buvo pareiškusi 2014 m. sausio 8 d. civilinį ieškinį atsakovei I. J. baudžiamojoje byloje, kuriuo prašė atlyginti bendrovei padarytus nuostolius: 26 192,23 Lt ilgalaikio turto vertę, 13 581,80 Lt ir 36 575,87 Lt išlaidas, kai parduotuvė nedirbo 2013 m. kovo – rugpjūčio mėnesiais bei 6 287,04 Lt I. J. darbo užmokestį.  Šiaulių apygardos teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. Nr. 1-1A-103-616/2016 konstatuota, jog UAB ŽEMAITIJOS OPTIKOS CENTRAS dėl negalėtos vykdyti veiklos patyrė dviejų rūšių žalą – tiesioginę dėl I. J. pasisavinto UAB ŽEMAITIJOS OPTIKOS CENTRAS priklausančio ilgalaikio turto vertės, iš bendrovės sąnaudų (išlaidų) susidariusias ir buhalterinėje apskaitoje apskaitytas patirtas patalpų nuomos ir kitas išlaidas, taip pat netiesioginę dėl negautų pajamų. Todėl skundžiamojo sprendimo 46 punktu teisingai konstatuota, jog ieškinys dėl žalos atlyginimo laikotarpiu nuo 2013 m. kovo mėn. iki 2013 m. rugpjūčio mėn., kuriuo reikalauta priteisti negautas pajamas bei išlaidas parduotuvės išlaikymui, buvo pareikštas baudžiamojoje byloje.

51.       Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintą CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ši taisyklė taikoma tada, jeigu kitos CK normos arba kiti įstatymai nenustato kitokios ieškinio senaties terminų eigos pradžios skaičiavimo tvarkos (CK 1.127 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87/2010). Pagal CK 1.130 straipsnio 3 dalį nutrauktas ieškinio senaties terminas prasideda iš naujo nuo to momento, kai išnyko aplinkybės, kurios buvo pagrindas ieškinio senaties terminą nutraukti. Jeigu ieškinio senaties terminą nutraukė ieškinio pareiškimas, tai ieškinio senaties terminas prasideda iš naujo nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, jeigu iš ginčo teisinio santykio galima pareikšti tapatų reikalavimą. Iki senaties termino nutraukimo praėjęs laikas į naują terminą neįskaičiuojamas.

52.       Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškinio senaties terminą nutraukė civilinio ieškinio pareiškimas baudžiamojoje byloje, dėl to ieškinio senaties terminas prasideda iš naujo nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (Šiaulių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-172-339/2015 įsiteisėjo 2016 m. kovo 17 d.), kadangi iš ginčo teisinio santykio pareikštas tapatus reikalavimas I. J. dėl tiesioginių ir netiesioginių nuostolių priteisimo (CK 1.130 straipsnio 3 dalis). Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai pasisakė iš esmės dėl pareikšto reikalavimo priteisti nuostolius. Kadangi reikalavimai, pareikšti atsakovei EUROOPTIKA, UAB atmesti, teisėjų kolegija nepasisako dėl skundo argumentų, susijusių su ieškinio senaties termino taikymu.

Dėl procesinių palūkanų

53.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamojo sprendimo motyvuojamosios dalies 59 punktu nurodė, kad patenkinus reikalavimo dalį dėl žalos atlyginimo, patenkinamas ir reikalavimas dėl procesinių palūkanų iš atsakovės I. J. priteisimo, tačiau rezoliucine dalimi dėl patenkinto reikalavimo nenusprendė. Apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti byloje tiek fakto, tiek teisės klausimus, todėl turi galimybę ir privalo pats ištaisyti pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu padarytus pažeidimus; pašalinti tiek bylos faktinių aplinkybių nustatymo klaidas, tiek materialiosios ir proceso teisės normų taikymo ir aiškinimo nustatytus trūkumus. Teisėjų kolegija, vadovaudamsi CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsniu, priteisia ieškovei UAB ŽEMAITIJOS OPTIKOS CENTRAS iš atsakovės I. J. 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3 660,30 Eur nuostolių sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. kovo 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylos procesinės baigties

54.       Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 16 d. sprendimas pakeičiamas dalyje, kuria ieškovei UAB ŽEMAITIJOS OPTIKOS CENTRAS iš atsakovės I. J. priteistas 1 122,00 Eur nuostolių atlyginimas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teisėjų kolegija priteisia ieškovei UAB ŽEMAITIJOS OPTIKOS CENTRAS iš atsakovės I. J. 3 660,30 Eur nuostolių atlyginimą, taip pat 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3 660,30 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. kovo 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

55.       Kadangi ieškinys tenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovėms – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovė pareiškė reikalavimą dėl 14 519,85 Eur nuostolių atlyginimo, iš kurio patenkinta 3 660,30 Eur dalis, t. y. tenkinta 25,20 proc. ieškinio reikalavimų, atitinkamai – 74,80 proc. reikalavimų atmesta. 

56.       Ieškovė pirmosios instancijos teisme turėjo iš viso 1 858,00 Eur bylinėjimosi išlaidų: už ieškinį sumokėjo 358,00 Eur žyminį mokestį ir 1 500,00 Eur sumokėjo advokatui už suteiktą teisinę pagalbą; atsakovės turėjo 1 210,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šias išlaidas pagrįsti šalys pateikė rašytinius įrodymus. Taigi, ieškovei priteistinos bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidos sudaro 468,22 Eur, o atsakovėms – 905,08 Eur. Atlikus šalims priteistinų sumų įskaitymą, spręstina priteisti iš ieškovės atsakovėms 436,86 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidas. Ieškovės apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, atsakovių – atmestas. Todėl turėtos bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos „EUROOPTIKA“, UAB ir I. J. nepriteisiamos. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme iš viso turėjo 901,00 Eur bylinėjimosi išlaidų: už apeliacinį skundą sumokėjo 301,00 Eur žyminį mokestį, taip pat Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. spalio 1 d. gavo ieškovės atstovo prašymą dėl 600,00 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteisimo iš atsakovių su pridėtais rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais šios sumos sumokėjimą. Apeliaciniu skundu ginčijama 13 397,85 Eur suma (10 593,10 Eur netiesioginiai nuostoliai + 3 926,75 Eur tiesioginiai nuostoliai - 1 122,00 Eur neapeliuojama priteista tiesioginių nuostolių suma). Ieškovės apeliacinis skundas tenkintas dalyje (3 926,75 Eur  - 1 122,00 Eur  neapeliuojama suma = 2 804,75 Eur apeliacinės instancijos teismo tenkinta reikalavimo dalis), t. y. tenkinta tik 21 proc. apeliacinio skundo reikalavimų. Todėl ieškovei priteisiamos iš atsakovių 189,21 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos. Dar kartą atlikus priteistinų sumų įskaitymą, spręstina priteisti iš ieškovės atsakovėms 247,65 Eur (436,86 Eur - 189,21 Eur)  bylinėjimosi išlaidas.

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :        

        Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 16 d. sprendimą pakeisti iš dalies.

        Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ŽEMAITIJOS OPTIKOS CENTRAS, j. a. k. 167333671,  iš atsakovės I. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 3 660,30 Eur nuostolių atlyginimą.

        Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ŽEMAITIJOS OPTIKOS CENTRAS, j. a. k. 167333671, iš atsakovės I. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3 660,30 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. kovo 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

        Priteisti atsakovėms EUROOPTIKA, uždarajai akcinei bendrovei, j. a. k. 303004537, ir I. J., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ŽEMAITIJOS OPTIKOS CENTRAS, j. a. k. 167333671, 247,65 Eur (du šimtus keturiasdešimt septynis eurus ir šešiasdešimt penkis centus) bylinėjimosi išlaidas. 

        Likusią sprendimo dalį, kuria pripažinta atsakovės EUROOPTIKA, uždarosios akcinės bendrovės prekių ženklo „EUROOPTIKA“ (reg. Nr. 70540) registracija negaliojančia ir atmestas reikalavimas dėl 10 593,00 Eur netiesioginių nuostolių atlyginimo, palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                Marius Bajoras

                                                                        Dalia Kačinskienė        

                                                                        Antanas Rudzinskas