Administracinė byla Nr. eA-885-822/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03630-2020-9
Procesinio sprendimo kategorija 41
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. vasario 9 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ričardo Piličiausko ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovams Lietuvos Respublikos Vyriausybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, ir Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas), dėl sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu bei patikslintu skundu, prašydama panaikinti Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2020 m. rugsėjo 22 d. posėdyje priimtą išvadą (išvada įforminta Komisijos 2020 m. rugsėjo 22 d. posėdžio protokolu Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Išvada) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. spalio 7 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:
2.1. (duomenys neskelbtini).
2.2. Nutarimas turi būti panaikintas vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nes jis prieštarauja (yra nesuderinamas) su konstituciniu teisinės valstybės principu ir jo elementais – teisėtų lūkesčių apsauga, teisiniu tikrumu ir teisiniu saugumu. (duomenys neskelbtini). Nutarime konstatuojant, kad (duomenys neskelbtini), nes (duomenys neskelbtini), nepagrįstai išplečiamas teisinis reguliavimas (Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymas (toliau – ir NSUSOAĮ; Įstatymas) 11 str.). (duomenys neskelbtini). Egzistuoja daugybė įrodymų, kurie patvirtina sąmoningą valstybės institucijų valią išstumti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos rinkos (procedūrų, terminų nesilaikymas, vilkinimas).
2.3. Pareiškėjo atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros procedūra negalėjo būti pradėta, be to, patikros metu padaryta keletas procedūrinių pažeidimų. Pareiškėjo atitikties nacionalinio saugumo interesams patikra akivaizdžiai pažeidžia NSUSOAĮ nuostatas, kurios įtvirtina „investuotojo“ apibrėžimą, t. y. pareiškėjas nėra ir negali būti laikomas „investuotoju“ NSUSOAĮ redakcijos, galiojusios iki 2020 m. rugpjūčio 1 d., prasme. Pareiškėjas taip pat neatitinka „pareiškėjo“ sampratos, kuri atskleidžiama Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos darbo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. lapkričio 25 d. nutarimu Nr. 1540 (toliau – ir Aprašas). Papildomos aplinkybės, sudarančios pagrindą daryti išvadą dėl neteisėtos pareiškėjo patikros, yra tos, jog pareiškėjas nėra ir negali būti laikomas nacionaliniam saugumui svarbia įmone (NSUSOAĮ 2 str. 5 d.). Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini), tačiau jo veikla nėra įstatymu pripažinta keliančia grėsmę nacionaliniam saugumui (NSUSOAĮ 121 str.), todėl pareiškėjo atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimas negalėjo būti pradėtas. Komisija galėjo vertinti pareiškėjo projektą, kuriame yra pateikęs paraišką dėl paramos, NSUSOAĮ 8 straipsnio prasme, o ne jo paties atitiktį nacionalinio saugumo interesams.
2.4. Komisija neturėjo teisės iš pareiškėjo reikalauti informacijos bei dokumentų. Vien tik faktas, jog pareiškėjo patikra negalėjo būti atliekama, patvirtina, kad dokumentų ir informacijos, o ypač papildomos, nenustatytos Apraše, reikalavimas yra neteisėtas. Be to, Komisijai teikiamų dokumentų sąrašas yra baigtinis ir Komisija vienašališkai negali išplėsti Aprašo taikymo.
2.5. Nutarimas ir Išvada neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) ginčo metu galiojusio 8 straipsnio reikalavimų. Nei Nutarime, nei Išvadoje apskritai nėra nurodytos jokios poveikio priemonės ar pasekmės taikomos Bendrovei (duomenys neskelbtini). Nėra aiškus Nutarimo ir Išvados efekto mastas, apimtis. Nutarimas ir Išvada negali atitikti VAĮ 8 straipsnio reikalavimų taip pat todėl, jog Bendrovės atitikties nacionaliniam saugumui patikra apskritai negalėjo būti atlikta. Nesant pagrindo tokiai procedūrai, nei Komisijos Išvada, nei Nutarimas negali būti laikomi pagrįsti objektyviais duomenimis. Priešingai, išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pati patikra atlikta paviršutiniškai, neįsigilinant į Bendrovės statusą, veiklos specifiką, ignoruojant galiojantį teisinį reguliavimą dėl patikros atlikimo, duomenų rinkimo. (duomenys neskelbtini), sprendimas priimtas išimtinai remiantis VSD nuomone ir spėlionėmis. (duomenys neskelbtini) administracinės procedūros pradėjimas ir taikyta poveikio priemonė yra neproporcinga.
2.6. Nutarimas ir Išvada kelia žalą pareiškėjui, Lietuvos Respublikai ir pažeidžia tarptautines sutartis. (duomenys neskelbtini).
3. Atsakovo Vyriausybės atstovas KAM atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsakovo atstovas nurodė, kad:
3.1. Komisija pagrįstai ir teisėtai pradėjo pareiškėjo patikrą ir nuosekliai laikėsi įstatyme nustatytos procedūros. Nutarimas ir Išvada atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Nutarimas priimtas ankstesnių procedūrinių dokumentų pagrindu, todėl tokiu atveju nėra būtina pakartoti tuose dokumentuose nustatytas aplinkybes. Nutarimo įžanginėje dalyje nurodyti dokumentai, kurių pagrindu jis priimtas, o Komisijos posėdžio protokolas yra pridėtas prie paties Nutarimo, kas turi būti laikoma Nutarimo sudėtine (motyvuojamąja) dalimi.
3.2. Nacionalinis saugumas, kaip vertybė, yra svarbesnis nei atskiro privataus verslo subjekto interesai, todėl, esant nors mažiausiai (minimaliai) rizikai valstybės saugumui, valstybė turi teisę (ir netgi pareigą prieš visuomenę, savo piliečius, nuolatinius gyventojus) ją saugoti, todėl nėra teisinio pagrindo teigti, kad buvo pažeistas proporcingumo principas.
3.3. Pareiškėjas skunde pateikia daug informacijos ir svarstymų, kurie nėra susiję su nagrinėjama byla, pavyzdžiui, netinkamai aiškina, kad jis nepatenka nei į vieną iš NSUSOAĮ 12 straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų kategorijų. Byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas vykdo veiklą (duomenys neskelbtini), patikros procedūrą inicijavo tinkamas subjektas, t. y. VSD, ir jis nurodė, kad yra požymių, jog pareiškėjas (duomenys neskelbtini). Dėl nurodytų priežasčių atsakovui nekyla abejonių, kad Komisija, nustačiusi šią sąlygų visumą, pradėjo ir atliko patikros procedūrą tinkamai vadovaudamasi NSUSOAĮ 12 straipsnio 3 ir 5 dalyse nustatytais pagrindais.
3.4. Komisija, pradėjusi procedūrą, toliau nuosekliai atliko NSUSOAĮ ir Apraše nurodytus veiksmus. Vadovaudamasi NSUSOAĮ 12 straipsnio 6 dalimi, 2020 m. liepos 14 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pranešė pareiškėjui apie numatomą pradėti jo patikrą, dar kartą aiškiai nurodydama tokios patikros teisinį pagrindą, ir paprašė pateikti patikrai atlikti reikalingus dokumentus, nurodytus Aprašo 22 punkte. Po to, kai pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 1 d. po pakartotinio Komisijos paraginimo atsisakė pateiktį dalį informacijos, Komisija 2020 m. rugsėjo 2 d. turimos informacijos pagrindu pradėjo pareiškėjo atitikties nacionalinio saugumo interesams patikrą ir kreipėsi į NSUSOAĮ 12 straipsnio 7 dalyje nurodytas institucijas. Institucijoms pateikus savo išvadas, Komisija svarstė pareiškėjo atitiktį nacionalinio saugumo interesams 2020 m. rugsėjo 22 d. posėdyje ir nustatė, kad egzistuoja NSUSOAĮ 1 straipsnio 2 punkte nurodyta aplinkybė, t. y. kad (duomenys neskelbtini). Šio posėdžio eiga ir padarytos išvados užfiksuotos Komisijos posėdžio protokole. Priimant Komisijos išvadą ir teikiant ją Vyriausybei, esminių procedūrinių pažeidimų, galėjusių nulemti Nutarimo neteisėtumą, nebuvo padaryta.
3.5. Vadovaujantis NSUSOAĮ 12 straipsnio 13 dalies nuostatomis ir laikantis NSUSOAĮ nustatytų terminų, kitą dieną po Komisijos posėdžio pareiškėjas buvo informuotas apie priimtą Išvadą 2020 m. rugsėjo 23 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini), o protokolinis sprendimas buvo perduotas KAM, kuri parengė Nutarimo projektą. KAM 2020 m. spalio 1 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui pateikė parengtą Nutarimo projektą, Nutarimas, nepraleidus NSUSOAĮ 12 straipsnio 13 dalyje nustatyto 14 dienų termino, buvo priimtas (duomenys neskelbtini) vykusiame Vyriausybės posėdyje dalyvavusių narių vienbalsiai. Šiame Vyriausybės posėdyje dalyvavo daugiau nei pusė narių, todėl, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 728 patvirtinto Vyriausybės darbo reglamento (toliau – ir Vyriausybės darbo reglamentas) 74 punktą, jis laikomas teisėtu, o remiantis Vyriausybės darbo reglamento 78 punktu, Vyriausybė sprendimus dėl svarstomų teisės aktų projektų (ar kitų klausimų) priima Vyriausybės posėdžiuose visų Vyriausybės narių balsų dauguma. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, visos patikros procedūros metu buvo vadovaujamasi teisės aktuose nustatytais procedūriniais reikalavimais, tvarkomis bei terminais, todėl nėra pagrindo teigti, kad šios procedūros metu buvo padaryta kokių nors procedūrinių pažeidimų.
3.6. Tiek Komisija, tiek Vyriausybė, atlikdamos pareiškėjo atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimą, laikėsi procedūrinių reikalavimų, pagrindė Komisijos Išvadą ir Vyriausybės Nutarimą iš valstybės institucijų gauta informacija, pareiškėjas žino visas esmines priežastis ir motyvus, kodėl Vyriausybė priėmė neigiamą sprendimą, teismui nėra jokio teisinio pagrindo panaikinti Vyriausybės Nutarimą, o pagal ABTĮ 3 straipsnio 2 dalį, tai padaryti draudžiama.
4. Atsakovo Komisijos atstovas Vyriausybės kanceliarija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.
4.1. Komisija pažymėjo, kad pareiškėjo atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros procedūros buvo pradėtos gavus VSD (duomenys neskelbtini) raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame, (duomenys neskelbtini). Gavusi VSD raštą, Komisija turėjo įstatymu nustatytą pagrindą atlikti pareiškėjo atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimą. Komisija laikėsi visų nustatytų procedūrinių reikalavimų.
4.2. NSUSOAĮ reglamentuoja nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių ketinamų sudaryti ar sudarytų sandorių patikrą, tačiau nagrinėjamu atveju buvo atliktas investuotojo, o ne sandorio atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimas. Be to, pareiškėjas nevykdo veiklos, (duomenys neskelbtini), todėl NSUSOAĮ 121 straipsnis jokio ryšio su byla neturi.
4.3. NSUSOAĮ įtvirtintas dvejopas investuotojų atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimas. Pirma, tam tikri subjektai, prieš planuodami atlikti veiksmus arba prieš ketindami sudaryti sandorius, kurių turinys nustatytas NSUSOAĮ 12 straipsnio 1 dalyje, turi kreiptis į Komisiją dėl investuotojų atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo. NSUSOAĮ 12 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais investuotojo patikra yra privaloma. Antra, NSUSOAĮ 12 straipsnio 3 dalis per kelias alternatyvias sąlygas, apibrėžiančias ūkio subjektų (investuotojų), galinčių būti patikrintais, ratą, nustato tokį atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros mechanizmą, pagal kurį patikra būtų pradedama ne paties subjekto kreipimosi pagrindu, o institucijų turimų tam tikrų duomenų, kuriuos institucijos gauna vykdydamos žvalgybinę ar kitą veiklą, pagrindu. Tokią NSUSOAĮ 12 straipsnio 3 dalyje nustatytą poziciją patvirtina ir NSUSOAĮ projekto lydimieji dokumentai.
4.4. NSUSOAĮ 12 straipsnio 3 dalyje tarp alternatyvių sąlygų, apibrėžiančių ūkio subjektų (investuotojų), galinčių būti patikrintais, ratą, nustatyta, kad gali būti atliekama subjektų, vykdančių „veiklą nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbiame ūkio sektoriuje“, patikra. NSUSOAĮ 12 straipsnio 3 dalyje nustatytas reguliavimas, priešingai, nei teigia pareiškėjas, suteikia teisę kompetentingoms institucijoms inicijuoti, o Komisijai atlikti patikrą dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams ūkio subjektų, kurie yra įsteigti ir jau vykdo veiklą tam tikroje nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbioje ūkio srityje, jei jų veikla ar savininkai sukelia kompetentingoms institucijoms įtarimų, kad tokio ūkio subjekto tolesnė veikla gali sukelti pavojų ir rizikų nacionaliniam saugumui. Ši teisės norma turi būti aiškinama ir taikoma sistemiškai vadovaujantis NSUSOAĮ leidėjo valia ir kitomis NSUSOAĮ normomis. Ji negali būti aiškinama siaurinamai, kaip siūlo pareiškėjas, teigdamas, kad jis nebegali būti laikomas investuotoju ir jam ši norma negali būti taikoma, nes jis nieko papildomai neketina investuoti ir neplanuoja pradėti naujos veiklos. Toks teisės normos aiškinimas yra nepagrįstas. Minėtoje normoje aiškiai nurodyta, kad investuotojo patikra dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams, kai investuotojas siekia vykdyti veiklą arba ją vykdo nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbiame ūkio sektoriuje, atliekama šio straipsnio 5 dalyje nustatytų subjektų iniciatyva, jeigu šie subjektai turi duomenų, kad tokio investuotojo planuojama vykdyti ar vykdoma veikla gali kelti grėsmę nacionalinio saugumo interesams, arba investuotojas neatitinka nacionalinio saugumo interesų.
4.5. Ūkio subjektų, veikiančių strategiškai svarbiuose ūkio sektoriuose, veikla yra dinamiška, nuolat kintanti. Tiek veikla, tiek ūkio subjektų valdymo organų ir akcininkų struktūra ir jų ryšiai laikui bėgant plėtojasi ir keičiasi, todėl NSUSOAĮ leidėjas minėta norma nustatė galimybę kompetentingoms institucijoms, turinčioms naujų duomenų apie ūkio subjektą, inicijuoti, o Komisijai atlikti jo patikrą ar pakartotinę patikrą bet kuriuo metu, net ir tuo atveju, jei ūkio subjektas jau yra pradėjęs vykdyti veiklą. Jeigu valstybės institucijos neturėtų teisės vertinti tokių ūkio subjektų, tai reikštų, kad nėra įgyvendinamas NSUSOAĮ tikslas – užtikrinti, kad valstybės nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbūs objektai (įmonės, įrenginiai ir turtas bei ūkio sektoriai) ir nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių, įrenginių ir turto apsaugos zonose esantis turtas ir teritorija būtų apsaugoti nuo visų galinčių kelti grėsmę nacionalinio saugumo interesams rizikos veiksnių, ir tai sudarytų prielaidas Lietuvoje veikti asmenims, keliantiems grėsmę nacionaliniam saugumui.
4.6. Byloje nėra ginčo, kad (duomenys neskelbtini).
4.7. Komisija turėjo NSUSOAĮ nustatytą pagrindą atlikti pareiškėjo atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimą, atsižvelgiant į tai, kad: pareiškėjo statusas atitiko NSUSOAĮ 12 straipsnio 3 dalyje nurodytą statusą, (duomenys neskelbtini); į Komisiją dėl pareiškėjo atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros kreipėsi viena iš nacionalinį saugumą užtikrinančių institucijų, t. y. VSD; VSD kreipėsi į Komisiją nurodydamas, kad yra požymių, jog pareiškėjas galbūt neatitinka nacionalinio saugumo interesų. Taigi, sistemiškai aiškinant NSUSOAĮ nuostatas ir atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo patikra dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams nagrinėjamu atveju buvo pradėta ne pagal NSUSOAĮ 12 straipsnio 1 dalį, o pagal nurodyto straipsnio 5 dalį, aktuali yra NSUSOAĮ 12 straipsnio 3 dalis, kurioje pareiškėjas ir yra įvardytas kaip investuotojas.
4.8. Komisija teisėtai ir pagrįstai paprašė pareiškėjo pateikti ne tik Aprašo 22 punkte nurodytą informaciją, bet ir kitą papildomą informaciją, reikalingą siekiant atlikti tinkamą ir išsamų pareiškėjo atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimą, įsigilinti į situacijos esmę ir gauti paaiškinimus dėl kilusių klausimų iš paties pareiškėjo. Kiekvienas asmuo savo teisėmis turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Todėl pareiškėjas, Komisijos net du kartus paprašytas pateikti patikrai atlikti reikalingą informaciją, jeigu šią informaciją žinojo ir galėjo ją pateikti, būdamas sąžiningas, rūpestingas ir suinteresuotas bendradarbiavimu su Komisija, šią informaciją, Komisijos nuomone, privalėjo pateikti.
4.9. Kompetentingų valstybės institucijų Komisijai pateikta informacija atskleidė, kad (duomenys neskelbtini).
4.10. Nacionalinio saugumo užtikrinimas yra aukščiausias bet kurios valstybės vidaus ir užsienio politikos tikslas. Pagrindinis nacionalinio saugumo tikslas ir pagrindinė vertybė – valstybės sugebėjimas išsaugoti savo nepriklausomą identitetą prieš valstybes, kurios laikomos priešiškomis, tai visos tautos galimybė išlikti ir plėtotis. Grėsmės nacionaliniam saugumui nėra statiškos ir nekintančios, nes pats nacionalinis saugumas nėra ir negali būti statiška definicija, atsižvelgiant į dinamišką esamų grėsmių kaitos ir ypač spartų naujų grėsmių atsiradimo pobūdį. Komisijos Išvadoje ir Vyriausybės Nutarime buvo nustatyta, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, tiek Komisija, tiek Vyriausybė turėjo teisę, o pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalį – netgi pareigą visuomenei bei piliečiams, užtikrindamos šalies nacionalinį saugumą, pripažinti pareiškėją (duomenys neskelbtini).
4.11. Komisijos Išvadoje yra aiškiai nurodytos faktinės (duomenys neskelbtini) aplinkybės, kurios, priešingai nei nurodo pareiškėjas, grįstos ne spėjimais ar įtarimais, o nustatytais faktais (duomenys neskelbtini). Komisijos Išvadoje nurodytos (duomenys neskelbtini) faktinės aplinkybės (duomenys neskelbtini).
4.12. Pareiškėjas Komisijos Išvadoje yra siejamas su (duomenys neskelbtini). Todėl tai, kad pareiškėjas nesutinka su nustatytomis aplinkybėmis ir jų vertinimu, nedaro Komisijos Išvados ir Vyriausybės Nutarimo nemotyvuotų ir naikintinų.
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad:
5.1. Išvados ir Nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą patvirtina VSD turima informacija apie pareiškėją. VSD pateikė Komisijai informaciją apie (duomenys neskelbtini).
5.2. Šiuo metu galiojančioje NSUSOAĮ redakcijoje aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinta, kad „investuotojas yra Lietuvos Respublikos ar užsienio investuotojas arba trečiosios valstybės investuotojas, kuris siekia vykdyti ar vykdo veiklą nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbiame ūkio sektoriuje“ (2 str. 2 d. 6 p.). Todėl, vadovaujantis NSUSOAĮ, pareiškėjo atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros procedūra galėjo būti pradėta. VSD turima ir Komisijai teikta informacija, susijusi su pareiškėjo veiklos atitiktimi nacionaliniams saugumo interesams, patvirtina ginčijamo Nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
II.
6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
7. Teismas pažymėjo, kad byloje ginčas kilo dėl Komisijos Išvados ir Vyriausybės priimto individualaus viešojo administravimo akto – Nutarimo, kuriuo (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo.
8. Teismas nustatė, kad pareiškėjo patikra inicijuota VSD, kuris kreipėsi į Komisiją (duomenys neskelbtini) raštu Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad šis raštas ir jo priedu esanti (duomenys neskelbtini) sudaro valstybės paslaptį. Teismui šis raštas su priedu pateiktas ir teismas su jais susipažinęs. Teisminio nagrinėjimo metu teismas siūlė paslaptį saugančiam subjektui (VSD) išslaptinti šią informaciją įstatymų nustatyta tvarka, tačiau institucija nusprendė, jog pagrindų išslaptinti nurodytos informacijos ar jos dalies nėra.
9. Teismas taip pat nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla apima (duomenys neskelbtini). Komisija informavo pareiškėją apie numatomą pradėti jo atitikties nacionalinio saugumo interesams patikrą, prašydama pateikti tokiai patikrai atlikti reikalingus dokumentus (duomenys neskelbtini). Vyriausybės kanceliarija 2020 m. liepos 14 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo pareiškėją apie tai, kad numatoma atlikti pareiškėjo atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimą, vadovaujantis NSUSOAĮ 12 straipsnio 3 ir 5 dalies nuostatomis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas 2020 m. liepos 27 d. pateikė raštą (duomenys neskelbtini), kuriame išdėstė, dėl kokių priežasčių neturėtų būti pradėta jo patikra dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams (duomenys neskelbtini). Be to, paprašė Vyriausybės kanceliarijos pateikti pareiškėjui argumentuotą atsakymą, kokiu teisiniu pagrindu yra pradėta jo patikros procedūra. Vyriausybės kanceliarija 2020 m. liepos 30 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pakartotinai paprašė pareiškėjo pateikti informaciją, reikšmingą Komisijos sprendimo priėmimui. Atkreipė pareiškėjo dėmesį, kad, pareiškėjui nepateikus visos prašomos informacijos, gali kilti NSUSOAĮ 11 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytos pasekmės. Pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 1 d. raštu pateikė atsakymą Vyriausybės kanceliarijai (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas 2020 m. liepos 27 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė Komisijai, kaip jis pats nurodė, Aprašo 22 punkte nurodytus dokumentus, tačiau Komisijos prašomą papildomą informaciją pateikti atsisakė. Pareiškėjas šios papildomos informacijos nepateikė ir po pakartotinio Komisijos paraginimo (Komisijos 2020 m. liepos 30 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini)). Komisija, gavusi pareiškėjo 2020 m. rugsėjo 1 d. raštu papildomus paaiškinimus/atsakymą, 2020 m. rugsėjo 2 d. pradėjo pareiškėjo atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros procedūrą, persiųsdama patikrą atliekančioms institucijoms visą iš pareiškėjo gautą informaciją ir dokumentus. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT), Specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – ir STT), KAM, Generalinė prokuratūra ir VRM informavo Komisiją, kad pagal kompetenciją neturi duomenų apie pareiškėjo (duomenys neskelbtini). VSD (duomenys neskelbtini) raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė informaciją apie pareiškėjo neatitiktį NSUSOAĮ 11 straipsnyje nustatytiems kriterijams, nurodydamas, kad detalesnė informacija buvo pateikta VSD (duomenys neskelbtini) rašte Nr. (duomenys neskelbtini) ir šio rašto priede, ją pristatant ir Komisijos 2020 m. liepos mėn. posėdyje. Komisija 2020 m. rugsėjo 22 d. posėdyje svarstė pareiškėjo (duomenys neskelbtini) atitiktį nacionalinio saugumo interesams ir atliko įvertinimą. Komisijos Išvada surašyta Komisijos 2020 m. rugsėjo 22 d. posėdžio protokole Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). Komisija, vadovaujantis NSUSOAĮ 11 straipsnio 2 punktu, 12 straipsnio 10 dalimi, nutarė, kad (duomenys neskelbtini). Vyriausybė priėmė Nutarimą, kuriuo pareiškėjas (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas dėl Vyriausybės Nutarimo panaikinimo kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (toliau – ir VAAT), kuris 2021 m. sausio 12 d. sprendimu iš dalies patenkino pareiškėjo skundą ir panaikino minėtą Nutarimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2021 m. kovo 24 d. nutartimi pareiškėjo, Vyriausybės, atstovaujamos KAM, bei Komisijos apeliacinius skundus patenkino iš dalies ir VAAT 2021 m. sausio 12 d. sprendimą panaikino bei perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
10. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2018 m. kovo 2 d. nutarime Nr. KT3-N2/2018 priminė, jog visa tai, ką Vyriausybė daro įgyvendindama Konstitucijoje ir įstatymuose jai nustatytą kompetenciją, yra valstybės valdymo reikalų sprendimas (inter alia (be kita ko) 2001 m. lapkričio 29 d., 2010 m. gegužės 13 d., 2015 m. balandžio 3 d. nutarimai). Vykdydama Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytus įgaliojimus, Vyriausybė leidžia norminius ir individualius teisės aktus (1999 m. lapkričio 23 d., 2010 m. gegužės 13 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 94 straipsnio 2, 7 punktų nuostatas, ne kartą yra pažymėjęs, kad Vyriausybės priimami teisės aktai yra poįstatyminiai aktai; jie yra įstatymų taikymo aktai, jais detalizuojamos ir sukonkretinamos įstatymų normos, reglamentuojamas jų įgyvendinimas; svarbu, kad poįstatyminius teisės aktus Vyriausybė priimtų neviršydama savo įgaliojimų ir kad šie poįstatyminiai teisės aktai neprieštarautų Konstitucijai ir įstatymams (2000 m. kovo 15 d., 2015 m. rugsėjo 29 d. nutarimai).
11. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi NSUSOAĮ (akto redakcija, galiojusi iki 2020 m. rugpjūčio 1 d.) 1 straipsnio 1 dalimi, 2 straipsnio 7 dalimi, 11 straipsnio (Investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimo kriterijai) 2 punktu, 12 straipsnio 5, 6 dalimis, Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 2 straipsniu. Teismas pažymėjo, jog NSUSOAĮ 12 straipsnio 5–14 dalyse įtvirtinta savarankiška Komisijos, kaip viešojo administravimo subjekto, kompetencija atlikti investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams patikrą ir vertinimą, kuris pateikiamas Išvadoje. Pareiškėjo patikros procedūra atlikta vadovaujantis NSUSOAĮ 12 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Teismas, vadovaudamasis NSUSOAĮ 12 straipsnio 5 dalimi, nusprendė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo VSD, priešingai nei teigia pareiškėjas, yra tinkamas subjektas (institucija) inicijuoti investuotojo patikrą. Atsižvelgiant į NSUSOAĮ 12 straipsnio 6 dalį, Komisija pareiškėją 2020 m. liepos 14 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo, kad bus atlikta jo atitiktis nacionalinio saugumo interesams, vadovaujantis būtent NSUSOAĮ 12 straipsnio 3 ir 5 dalimis, todėl teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad jis nežinojo ir nebuvo informuotas, kokiu teisiniu pagrindu buvo inicijuota jo patikra.
12. Teismas, atsižvelgdamas į NSUSOAĮ 6 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 556 „Dėl ūkinės veiklos sričių, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi, sąrašo nustatymo“ 5 punktą, nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdo veiklą (duomenys neskelbtini). NSUSOAĮ 12 straipsnio 3 dalis, be kita ko, numato, jog nacionalinį saugumą užtikrinančios institucijos į Komisiją gali kreiptis ne dėl bet kokių ūkio subjektų, o tik tų, kurie ją vykdo nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbiame ūkio sektoriuje. VSD Komisijai pateikus duomenis, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) pagrįstai pradėjo ir turėjo teisinį pagrindą atlikti pareiškėjo atitikties nacionalinio saugumo interesams patikrą (duomenys neskelbtini). Priešingas šios situacijos vertinimas neatitiktų valstybės interesų ir galimybių apginti savo nacionalinio saugumo interesus, laiku identifikuoti ir įvertinti kylančias rizikas ir grėsmes. Komisijos teisė rinkti informaciją detaliai numatyta Aprašo antrame skirsnyje. Atsižvelgdamas į tai, teismas nurodė, jog nėra teisinio pagrindo teismui konstatuoti, kad administracinė procedūra buvo neteisėta ar, kad Komisija neturėjo pagrindo reikalauti iš pareiškėjo informacijos, susijusios su jo kaip investuotojo įvertinimu, veikla ir ryšiais. Be to, teismas sutiko su Komisijos ir VSD argumentais, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini).
13. Teismas pažymėjo, jog VSD (duomenys neskelbtini) kreipimasis pagal Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo Nr. IX-1132 1, 2, 4, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 19, 20 straipsnių, 1, 2, 3, 4 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 13-1, 17-1, 19-1 straipsniais ir 5 priedu įstatymo (toliau – ir NSUSOAĮ pakeitimo įstatymas) 22 straipsnio 4 dalį turėjo būti nagrinėjamas pagal NSUSOAĮ, galiojusios redakcijos iki 2020 m. rugpjūčio 1 d., nuostatas. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog NSUSOAĮ 2 straipsnio 2 dalyje išvardintos bendrosios sąvokos (šiuo atveju „investuotojo“ sąvoka) yra tik orientacinio pobūdžio ir neužkerta kelio, esant konkrečiam teisiniam ginčui, naudoti teisės aiškinimo būdus: sisteminį, teleologinį (įstatymo tikslo) ir kt. Nagrinėjamu atveju teismas vadovavosi sisteminiu aiškinimu, jog, vadovaujantis NSUSOAĮ 12 straipsnio 3 dalimi, pareiškėją pagrįstai Komisija laikė investuotoju, todėl Komisija turėjo teisę (ir pareigą) vykdyti pareiškėjo patikrą.
14. Teismas pažymėjo, jog Komisijai pateikta informacija atskleidė, kad: (duomenys neskelbtini). Teismas nurodė, kad nėra pagrindo nepripažinti nepagrįstais pateiktus Komisijai duomenis, kuriais ji pagrindė savo sprendimus, ar jais abejoti.
15. Teismas nurodė, kad ABTĮ 56 straipsnio 3 dalis neįtvirtina absoliutaus draudimo valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančius duomenis naudoti kaip įrodymus administracinėje byloje. Valstybės paslaptį sudaranti informacija, su kuria turėjo galimybę susipažinti tik teismas (bei kiti asmenys, išskyrus pareiškėją), nebuvo lemianti teismui priimant sprendimą šioje byloje. Teisminio nagrinėjimo metu buvo tiesiogiai betarpiškai žodinio proceso tvarka išnagrinėta visa byloje surinkta informacija, faktiniai duomenys ir juos pagrindžianti rašytinė bylos medžiaga, išklausyti šalių paaiškinimai, kuriais iš esmės ir grindžiama teismo sprendimo motyvacija. Pareiškėjas iš esmės turėjo galimybes teisme realizuoti teisę į gynybą, pateikdamas savo poziciją, argumentus, juos pagrindžiančius įrodymus, taip pat paneigti atsakovų poziciją ir argumentus, pateiktus įrodymus. Be to, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, pareiškėjas nepaneigė skundžiamų Komisijos Išvados ir Vyriausybės Nutarimo, nepateikė teismui pagrįstų ir reikšmingų duomenų, kurie paneigtų ginčijamų administracinių aktų teisėtumą ar pagrįstumą.
16. Teismas pažymėjo, jog Vyriausybės posėdyje dalyvavo daugiau kaip pusė Vyriausybės narių, todėl jis laikomas teisėtu (Vyriausybės darbo reglamento 74 p.). Pagal Vyriausybės darbo reglamento 78 punktą, Vyriausybė sprendimus dėl svarstomų teisės aktų projektų (ar kitų klausimų) priima Vyriausybės posėdžiuose visų Vyriausybės narių balsų dauguma. Šiuo atveju Nutarimą priėmė Vyriausybė vienbalsiai, tad nenustatyta ir neįrodyta ir procedūrinių pažeidimų priimant skundžiamus nutarimus. Vyriausybės darbo reglamente yra detaliai reglamentuojama procedūra (Vyriausybės pasitarimo darbotvarkė ir kt.), kuomet yra svarstoma valstybės (ar tarnybos) paslaptį sudaranti informacija. Be to, ABTĮ 3 straipsnio 2 dalyje nurodo, kad teismas nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus.
17. Teismas dėl pareiškėjo procesinio prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu pripažinti, kad ginčijamas Nutarimas prieštarauja VAĮ 8 straipsnio, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 4, 40, 41 straipsnių, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 19 straipsnio ir Vyriausybės darbo reglamento, patvirtinto Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 728, nuostatoms, pažymėjo, kad teismas, vadovaudamasis ABTĮ 4 straipsnio nustatyta tvarka, privalo kreiptis į Konstitucinį Teismą tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris taikytinas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai. Teismui nekilo abejonių dėl šioje byloje taikomų teisės aktų ginčijamo Nutarimo atitikties Konstitucijai, todėl pareiškėjo prašymo netenkino. Tai, kad pareiškėjas kitaip aiškina ir interpretuoja įstatymo nuostatas, teismo vertinimu, neduoda pagrindo teismui pritarti pozicijai dėl teisinio pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą egzistavimo.
18. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo prašymo šioje byloje priimti dalinį sprendimą, nurodė, kad ABTĮ 90 straipsnyje įtvirtinta, jog daliniu sprendimu galutinai išsprendžiama tik dalis ginčo. Dalinis sprendimas gali būti priimamas tada, kai byloje yra pareikšti keli reikalavimai ir surinktų įrodymų pakanka, kad teismas priimtų sprendimą vieno ar kelių iš byloje pareikštų reikalavimų ar reikalavimo dalies pagrįstumo klausimu. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju teismas išnagrinėjo bylą ir visiškai atmetė pareiškėjo skundą, todėl pareiškėjo prašymas dėl dalinio sprendimo priėmimo nebetikslingas.
19. Teismas, atsižvelgiant į nurodytų ir nustatytų faktinių aplinkybių visumą bei teisės aktų nuostatas, netenkino pareiškėjo skundo reikalavimų. Teismas nepasisakė dėl kitų pareiškėjo skundo argumentų, kaip neturinčių reikšmės galutinei procesinei bylos baigčiai. Kadangi sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, teismas nurodė, kad pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
III.
20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Komisijos 2020 m. rugsėjo 22 d. posėdžio protokolą Nr. (duomenys neskelbtini); kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Vyriausybės 2020 m. spalio 7 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo; taip pat priteisti iš atsakovų Vyriausybės, atstovaujamos KAM, ir Komisijos, atstovaujamos Vyriausybės kanceliarijos, visas apelianto UAB „(duomenys neskelbtini)“ patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
20.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ABTĮ 148 straipsnio 2 dalį, todėl nepagrįstai nesivadovavo ir nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2810-556/2021 (toliau – ir LVAT nutartis) pateiktų nagrinėjamoje byloje privalomų išaiškinimų. LVAT konstatavo iš esmės tik tai, kad: (i) Išvada yra Bendrovei sukeliantis teisinius padarinius administracinis aktas ir yra administracinio ginčo dalykas; ir (ii) pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Vyriausybės Nutarimas neatitinka Konstitucijos ir (ar) įstatymo (-ų), turi teisinę pareigą kreiptis į Konstitucinį Teismą. LVAT instancine tvarka peržiūrėjęs VAAT 2021 m. sausio 12 d. sprendimą nesprendė ir nematė teisinio pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl Nutarimo ir Išvados neteisėtumo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pirmą kartą galbūt neteisingos. Tokiu būdu LVAT netiesiogiai pritarė visoms pirmosios instancijos teismo išvadoms. Atsižvelgdamas į LVAT nutartyje pateiktus išaiškinimus, teismas, be kita ko, turėjo pareigą kreiptis į Konstitucinį Teismą nepriklausomai nuo to, kad padarė išvadą, jog Nutarimas yra pagrįstas. Pareiškėjas pateikė prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu pripažinti, kad Vyriausybės Nutarimas prieštarauja VAĮ 10 straipsniui (anksčiau 8 str.), Vyriausybės įstatymo 19 straipsniui ir Vyriausybės darbo reglamento nuostatoms.
20.2. Teismas netinkamai taikė ABTĮ 56 straipsnį, 86 straipsnio 2–3 dalis, 87 straipsnio 4 dalį, Teisėjų tarybos 2016 m. gegužės 27 d. nutarimo „Dėl rekomenduojamų teismų procesinių sprendimų kokybės standartų patvirtinimo“ (toliau – ir Rekomendacijos) 2.1, 2.2, 2.5 punktus. Teismas, kiek tai susiję su Nutarimo ir Išvados neteisėtumo teisiniu įvertinimu (kvalifikavimu), netinkamai įvertino bylos procesinei pabaigai reikšmingas aplinkybes, priėmė akivaizdžiai nemotyvuotą sprendimą. Pareiškėjas Vyriausybės Nutarimą ir Komisijos Protokolą skundė dviem savarankiškais teisiniais pagrindais: (i) Vyriausybės Nutarimas ir Komisijos Protokolas yra neteisingi, nepagrįsti ir iš esmės neteisėti (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.); (ii) atliekant pareiškėjo atitikties nacionalinio saugumo interesams patikrą nesilaikyta NSUSOAĮ įtvirtintų pagrindų ir procedūrinių reikalavimų (ABTĮ 91 str. 1 d. 2–3 p.). Teismas Vyriausybės Nutarimą ir Komisijos Protokolą vertino ir analizavo tik procedūriniu aspektu, tačiau visiškai nepagrįstai nepasisakė dėl Vyriausybės Nutarimo ir Komisijos Protokolo nepagrįstumo ir neteisėtumo iš esmės (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.). Pareiškėjo argumentų buvo gerokai daugiau, nei sprendime nurodytų teismo motyvų. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė ir nepasisakė dėl aplinkybės, kad (duomenys neskelbtini). 2020 m. lapkričio 27 d. prof. habil. dr. Vytauto Nekrošiaus mokslinėje išvadoje taip pat akcentuota, kad tokios situacijos, kaip susiklostė šiuo atveju – negali būti vertinamos kaip atitinkančios teisėtų lūkesčių bei atsakingo valdymo principus. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė ir nepasisakė dėl aplinkybės, kad pareiškėjo atitiktį nacionalinio saugumo interesams patvirtina (duomenys neskelbtini). Teismas nepagrįstai neatsižvelgė ir nepasisakė dėl aplinkybės, kad VSD veikė ultra vires (viršijant įgaliojimus). Žvalgybos veiksmus šiuo metu galėjo atlikti tik Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos ir būtent šio departamento informacija Komisija turėjo vadovautis, bet ne VSD. Teismas neatsižvelgė ir nepasisakė dėl aplinkybės, kad (duomenys neskelbtini).
20.3. Teismas netinkamai taikė ABTĮ 56 straipsnyje įtvirtintas proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą. VAĮ 3 straipsnyje numatytais principais yra grindžiamas geras viešasis administravimas. Tinkamas, atsakingas valdymas, kaip ne kartą akcentuota LVAT praktikoje, yra neatsiejamas nuo gero administravimo reikalavimų. Nepaisant imperatyvaus VAĮ 10 straipsnio (anksčiau 8 str.) reikalavimo sprendimus pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, Nutarime, Protokole nėra referuojama į jokius įrodymus, kurie pagrindžia, kad Bendrovė neatitinka nacionalinio saugumo interesų. Nutarimas ir Išvada apskritai yra nemotyvuoti, todėl negali būti laikomas teisėtais. Nepaisant to, teismas į tai nepagrįstai neatsižvelgė. (duomenys neskelbtini). Nutarimo ir Išvados efekto mastas sietinas tik su Įstatymu neįtvirtintais pagrindais, dėl kurių Bendrovė (duomenys neskelbtini). Nutarimas ir Išvada gali būti vertinami kaip iš esmės draudžiantis Bendrovei apskritai vykdyti veiklą (duomenys neskelbtini) su partneriais. Po Vyriausybės Nutarimo priėmimo apeliantas tiesiog nebegali (duomenys neskelbtini). Išvada ir Nutarimu de facto (faktiškai) paneigta apelianto nuosavybės teisė, nes minėti aktai lėmė, kad įgyvendinti Bendrovės nuosavybės teisę tampa nebeįmanoma. Kas expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) draudžiama pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją.
20.4. Teismas netinkamai aiškino ir taikė NSUSOAĮ 12 straipsnio 3, 5 dalyse įtvirtintas materialiosios teisės normas, reglamentuojančias atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros atlikimo pagrindus ir procedūras. „Investuotojo“ sąvoka Įstatyme pakeista jau po to, kai pradėta pareiškėjo atitikties nacionalinio saugumo interesams patikra. Teismas nepagrįstai sprendė, kad apelianto atitikties nacionalinio saugumo interesams patikra tariamai pradėta esant įstatyminiam pagrindui – vien tik VSD kompetencijai inicijuoti patikrą ir tuo, kad investuotojo sąvoka Įstatyme „tik orientacinio pobūdžio ir neužkerta kelio, esant konkrečiam teisiniam ginčui, naudoti teisės aiškinimo būdus: sisteminį, teleologinį (įstatymo tikslo)“. Todėl nepagrįstai Išvados ir Nutarimo nepanaikino tuo pagrindu, kad nagrinėjamu atveju nesilaikyta pagrindų, kuriems esant gali būti pradedama atitikties nacionalinio saugumo interesams patikra. Pirma, teismas nepagrįstai sprendė, kad apeliantas atitiko „investuotojo“ sąvoką (apibrėžimą) NSUSOAĮ prasme. NSUSOAĮ 2 straipsnio 2 dalyje (redakcija iki 2020 m. rugpjūčio 1 d.) įtvirtinta, kas yra investuotojas. Teismas nenustatinėjo ir nenustatė nei vienos iš nurodytų sąlygų egzistavimo, kas savaime patvirtina teismo išvados nemotyvavimą ir neatitikimą teisiniam reguliavimui. Teismas pažeidė viešojoje teisėje galiojantį plečiamojo viešosios teisės normų aiškinimo ribojimą. Antra, apelianto atitikties nacionalinio saugumo interesams patikra negalėjo būti pradėta ir vykdoma ir dėl to, kad apeliantas neatitinka ir „pareiškėjo“ sampratos atitikties nacionalinio saugumo interesams prasme. Trečia, teismas nepagrįstai sprendė, kad aplinkybė, jog apeliantas veiklą vykdo (duomenys neskelbtini) sektoriuje, sudaro pagrindą apeliantą prilyginti nacionaliniam saugumui svarbiai įmonei. Vadovaujantis NSUSOAĮ 2 straipsnio 1, 5, 8, 12 dalimis, apeliantas nepatenka į nei vieną nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių kategoriją. Apeliantas taip pat nėra tiesiogiai nurodyta Įstatymo 1–3 prieduose. Nors apeliantas ir veiklą vykdo nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbiame ūkio sektoriuje, tai nesudaro pagrindo apeliantą priskirti prie nacionaliniam saugumui svarbios įmonės. Kadangi Bendrovė nėra nacionaliniam saugumui svarbi įmonė, Bendrovei negali būti taikoma ir Aprašo 27 straipsnyje numatyta išimtis. Teismas be jokio teisinio pagrindo neatsižvelgė į aplinkybę, kad pačios nacionalinį saugumą užtikrinančios institucijos (Komisija ir Vyriausybė) bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad nagrinėjamu atveju procedūriniai pažeidimai buvo atlikti.
21. Atsakovo Vyriausybės atstovas KAM atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodo, kad:
21.1. Pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Teismas aiškiai nurodė nustatytas teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, teisinį reguliavimą, argumentus, dėl kurių pareiškėjo skundas atmetamas. Aplinkybė, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo bylai reikšmingų aplinkybių vertinimu, negali būti pagrindas daryti išvadą dėl sprendimo nemotyvavimo ar nepakankamo motyvavimo.
21.2. LVAT nutartyje konstatavęs, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas viršijus įstatymuose nustatytą kompetenciją, kitų byloje keliamų klausimų apskritai nenagrinėjo, panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo.
21.3. ABTĮ taikymo požiūriu bylos proceso dalyvio prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą nelaikytinas administracinio skundo reikalavimu, todėl tokiam prašymui išspręsti netaikytinos ABTĮ 86 straipsnio 3 dalies nuostatos apie būtinumą teismo sprendime atsakyti į visus atsakovo pareikštus pagrindinius reikalavimus. Tik pats administracinis teismas ištyręs visus byloje pateiktus įrodymus ir bylos proceso dalyvių pateiktus paaiškinimus gali įvertinti, ar individualioje situacijoje yra abejonių dėl Vyriausybės Nutarimo teisėtumo ir priimti procesinį sprendimą, stabdyti bylos nagrinėjimą ir motyvuotai kreiptis į Konstitucinį Teismą.
21.4. Šioje byloje yra pateikta teisėjo Ernesto Spruogio 2021 m. sausio 12 d. atskiroji nuomonė. Atskirojoje nuomonėje teigiama, kad bet kuris administracinis teismas, esant galiojančiam teisiniam reguliavimui, negali panaikinti Vyriausybės nutarimo. Taigi, nors šioje administracinėje byloje specialiais ordinariniais įstatymais leidžiama administraciniam teismui vertinti Vyriausybės Nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau nėra galimybės Vyriausybės Nutarimo panaikinti. Tam būtina Konstitucinio Teismo intervencija.
22. Atsakovo Komisijos atstovas Vyriausybės kanceliarija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodo, kad:
22.1. Pareiškėjo teiginiai, kad bylą iš naujo nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas turėjo būti saistomas VAAT 2021 m. sausio 12 d. sprendimu, niekaip nedera su Konstitucijos 109 straipsnyje įtvirtintu principu, kad, nagrinėdami bylas ir priimdami sprendimus, teisėjai vadovaujasi tik Konstitucija, įstatymais ir teise, joks teisėjas nėra pavaldus jokiam kitam teisėjui.
22.2. LVAT nutartyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas į Konstitucinį Teismą privalo kreiptis tik tada, kai mano, jog Vyriausybės nutarimas prieštarauja Konstitucijai ar įstatymams. Tokia LVAT nutartyje išdėstyta išvada atitinka ir Konstitucinio Teismo 2016 m. birželio 28 d. sprendime suformuluotas oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatas.
22.3. Teismas detaliai pasisakė dėl pareiškėjo keliamų argumentų ir pagrindė, kodėl juos atmetė. Teismas neperžengė jam nustatytos kompetencijos ribų.
22.4. VSD turėjo teisę kreiptis į Komisiją dėl pareiškėjo atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros. Ši patikra Komisijoje buvo atlikta laikantis visų procedūrinių reikalavimų.
22.5. Komisija turėjo pakankamą pagrindą konstatuoti, kad (duomenys neskelbtini).
22.6. Vertinant Komisijos Išvados ir Vyriausybės Nutarimo pagrįstumą ir proporcingumą, būtina atsižvelgti bei įvertinti ir tai, kad nacionalinio saugumo užtikrinimas yra aukščiausias valstybės vidaus ir užsienio politikos tikslas bei konstituciškai svarbus tikslas, į kurį būtina atsižvelgti reguliuojant ūkinę veiklą valstybėje.
23. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimo atmesti ir paminėtą sprendimą palikti nepakeistą.
24. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad LVAT 2021 m. kovo 24 d. nutartyje teismas aiškiai įvardijo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas byloje sprendimą ir panaikindamas Nutarimą, viršijo savo kompetencijos ribas ir tai yra esminis teisinis aspektas, dėl kurio ir pasisakytina. Apelianto teiginys, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo ir nukrypo nuo LVAT nutartyje pateiktų privalomų išaiškinimų, neturi pagrindo. Priešingai, teismas akcentavo, kad jam nekilo abejonių dėl ginčijamo Nutarimo atitikties Konstitucijai, todėl ir kreiptis į Konstitucinį Teismą nėra pagrindo. Skundžiamas teismo sprendimas atitinka visus ABTĮ 86 straipsnio ir 87 straipsnio reikalavimus, motyvuojamoje sprendimo dalyje nurodytos nustatytos teisiškai reikšmingos faktinės bylos aplinkybės, pateikti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmeta kai kuriuos įrodymus, įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, pateiktos nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. Be to, teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, vertino ir VSD pateiktą įslaptintą informaciją apie apeliantą. Tai, ar konkrečioje nagrinėjamoje administracinėje byloje faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, bus įrodymai, sprendžia teismas, atsižvelgdamas į visas nagrinėjamos konkrečios bylos aplinkybes.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
25. Pareiškėjas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Administracinių bylų teisenos įstatymo 141 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui nėra privaloma. Įvertinusi pareiškėjo prašyme išdėstytus argumentus dėl būtinumo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, byloje esančius rašytinius įrodymus ir pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjo apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Pareiškėjas nenurodė tokio pobūdžio bylos aplinkybių, dėl kurių turėtų būti daroma išimtis ir byla apeliacine tvarka nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Byloje nėra tiriamos tokios faktinės aplinkybės bei nagrinėjami teisės klausimai, kurie negali būti tinkamai išspręsti remiantis rašytine bylos medžiaga, byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimais, duotais pirmosios instancijos teismui, išdėstytais procesiniuose dokumentuose, taip pat ir pareiškėjo apeliaciniame skunde. Pabrėžtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. pareiškėjui buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui pateikė rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais. Atsižvelgusi į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija apelianto prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkina.
26. Dėl prašymo kreiptis į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininką su prašymu administracinės bylos nagrinėjimui sudaryti išplėstinę teisėjų kolegiją pažymėtina, kad pareiškėjo prašyme išdėstyti argumentai, įvertinus byloje nagrinėjamus klausimus, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo kreiptis į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininką su siūlymu sudaryti išplėstinę teisėjų kolegiją (Administracinių bylų teisenos įstatymo 43 str. 2 d.).
27. Nagrinėjamo bylos ginčo dalyku yra sprendimo dėl pareiškėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“, vykdančio veiklą nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbią reikšmę turinčiame (duomenys neskelbtini) sektoriuje, pripažinimo neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų dėl (duomenys neskelbtini) teisėtumas ir pagrįstumas. Byloje nagrinėjami pareiškėjo reikalavimai dėl Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos 2020 m. rugsėjo 22 d. posėdyje priimtos išvados (išvada įforminta Komisijos 2020 m. rugsėjo 22 d. posėdžio protokolu Nr. (duomenys neskelbtini)) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. spalio 7 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.
28. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo patikra inicijuota Valstybės saugumo departamento, kuris kreipėsi į Komisiją (duomenys neskelbtini) raštu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas su šiuo raštu ir jo priedu (duomenys neskelbtini) susipažino. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat susipažino su šia slapta informacija. VSD (duomenys neskelbtini) raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė informaciją apie pareiškėjo neatitikimą Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 11 straipsnyje nustatytiems kriterijams, nurodydamas, kad detalesnė informacija buvo pateikta VSD (duomenys neskelbtini) rašte Nr. (duomenys neskelbtini) ir šio rašto priede.
29. VSD prašymas dėl Bendrovės atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo Komisijoje gautas 2020 m. birželio 30 d., todėl šio prašymo nagrinėjimui taikyta NSUSOAĮ redakcija, galiojusi iki 2020 m. rugpjūčio 1 d. Komisija, atsižvelgdama į tai, kad (duomenys neskelbtini), vadovaudamasi NSUSOAĮ 11 straipsnio 2 punktu, 12 straipsnio 10 dalimi, nutarė, kad (duomenys neskelbtini). Vyriausybė priėmė Nutarimą, kuriuo pareiškėjas, kaip investuotojas, pripažintas (duomenys neskelbtini). Nutarimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo Nr. IX-1132 1, 2, 4, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 19, 20 straipsnių, 1, 2, 3, 4 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 13-1, 17-1, 19-1 straipsniais ir 5 priedu įstatymo 22 straipsnio 4 dalimi, Įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2020 m. rugpjūčio 1 d.) 11 straipsnio 2 punkte nustatytais investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimo kriterijais, 12 straipsnio 6, 13 dalimis, atsižvelgiant į Komisijos 2020 m. rugsėjo 22 d. posėdyje priimtoje Išvadoje nurodytas neatitikties nacionalinio saugumo interesams faktines aplinkybes.
30. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, atsižvelgdamas į nurodytų ir nustatytų faktinių aplinkybių visumą bei aktualias teisės aktų nuostatas, netenkino pareiškėjo skundo reikalavimų, konstatavęs, kad pareiškėjas nepateikė teismui pagrįstų ir reikšmingų duomenų, kurie paneigtų ginčijamų administracinių aktų (Komisijos Išvados ir Vyriausybės Nutarimo) teisėtumą ar pagrįstumą.
31. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu ir aiškinimu, teigia, jog dėl apeliaciniame skunde nurodytų pažeidimų teismo sprendimas negali būti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu. Pareiškėjas iš esmės nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ABTĮ 148 straipsnio 2 dalį, todėl nepagrįstai nesivadovavo ir nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2810-556/2021 pateiktų nagrinėjamoje byloje privalomų išaiškinimų; teismas netinkamai taikė ABTĮ 56 straipsnį, 86 straipsnio 2–3 dalis, 87 straipsnio 4 dalį. Teismas netinkamai įvertino bylos procesinei pabaigai reikšmingas aplinkybes, priėmė akivaizdžiai nemotyvuotą sprendimą. Nutarimas ir Išvada apskritai yra nemotyvuoti, todėl negali būti laikomas teisėtais.
32. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.
33. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Pareiškėjas apeliaciniame skunde jokių kitų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė, apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas tik papildo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentus, atsakydamas į esminius apeliacinių skundų motyvus.
34. Pareiškėjas, remdamasis šioje byloje priimta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2810-556/2021, kuria nutarta pareiškėjo, Vyriausybės, atstovaujamos KAM, ir Komisijos apeliacinius skundus patenkinti iš dalies, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 12 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo ir nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eA-2810-556/2021 pateiktų privalomų išaiškinimų.
35. Vadovaujantis ABTĮ 148 straipsnio 2 dalimi, kai apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstyti teisės išaiškinimai yra privalomi pirmosios instancijos teismui. Tikrinamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi šioje byloje priimta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartimi (administracinė byla Nr. eA-2810-556/2021).
36. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartyje (administracinė byla Nr. eA-2810-556/2021), atsižvelgiant į Komisijos kompetenciją, pateikiamos Išvados reikšmę investuotojo teisinei padėčiai, padaryta išvada, kad Komisijos, kaip viešojo administravimo subjekto, veiksmai bei priimti sprendimai taip pat yra skundo administraciniam teismui dalyku. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartyje taip pat išaiškinta, jog NSUSOAĮ 20 straipsnį, aiškinamą kartu su Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, reikia suprasti taip, kad asmuo turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl Įstatymo pagrindu priimto inter alia (be kita ko) Vyriausybės nutarimo, kuriuo buvo (galėjo būti) pažeistos jo teisės ar laisvės, teisėtumo, o teismas, nagrinėjantis atitinkamą bylą, jeigu yra pagrindas manyti, kad toks Vyriausybės aktas prieštarauja Konstitucijai ar įstatymams, turi pareigą kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar tas aktas atitinka Konstituciją ar įstatymus. Tais atvejais, kai bylą nagrinėjančiam teismui (teisėjui), įvertinusiam byloje esančius įrodymus bei kitą bylos medžiagą ir nustačiusiam reikšmingas aplinkybes, nekyla abejonių dėl valstybės valdžios priimto akto, jis turi konstitucinius įgaliojimus išnagrinėti bylą iš esmės. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartyje akcentuota, kad pagal oficialios konstitucinės doktrinos nuostatas faktinių aplinkybių ir duomenų, kurie yra individualių poįstatyminių teisės aktų pagrindas, tyrimas, duomenų pagrįstumo, pakankamumo vertinimas pirmiausia priklauso atitinkamas bylas nagrinėjančių teismų kompetencijai (inter alia Konstitucinio Teismo 2007 m. rugpjūčio 13 d., 2018 m. kovo 2 d. nutarimai). Teismas, vertindamas ginčijamo Vyriausybės nutarimo motyvus ir abejodamas dėl jų aiškumo, taip pat dėl šiuo nutarimu priimto sprendimo (taikomų priemonių) proporcingumo, turi įvertinti ne tik šio nutarimo tekstą, bet ir visą su jo priėmimu susijusią ir kitų kompetentingų valstybės institucijų pateiktą medžiagą, įskaitant Komisijos, vertinančios grėsmės nacionalinio saugumo interesams priežastis, Vyriausybei pateiktas išvadas ir rekomendacijas, kurios pagal Įstatymo 12 straipsnio (2018 m. sausio 12 d. redakcija) 12, 13 punktus laikytinos ginčijamų Vyriausybės nutarimų pagrindu (Konstitucinio Teismo 2019 m. sausio 11 d. sprendimas Nr. KT2-S2/2019 ir 2019 m. balandžio 2 d. sprendimas Nr. KT11-S8/2019). Apeliacinės instancijos teismas akcentavo, kad pirmosios instancijos teismas turėtų, laikydamasis formuojamos konstitucinės jurisprudencijos, išspręsti fakto klausimą ir, abejodamas dėl Nutarimo nesuderinamumo / prieštaravimo Konstitucijai, aukštesnės galios teisės aktams, kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar Nutarimas atitinka Konstituciją ir įstatymus.
37. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartyje (administracinė byla Nr. eA-2810-556/2021) pateiktus išaiškinimus, jog pagal oficialios konstitucinės doktrinos nuostatas faktinių aplinkybių ir duomenų, kurie yra individualių poįstatyminių teisės aktų pagrindas, tyrimas, duomenų pagrįstumo, pakankamumo vertinimas pirmiausia priklauso atitinkamas bylas nagrinėjančių teismų kompetencijai. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl skundo argumentų pagrįstumo, juos vertino tais aspektais, kurie galėtų būti reikšmingi sprendžiant, ar yra pagrindai kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl ginčijamo Vyriausybės Nutarimo atitikties Konstitucijai ir įstatymams, t. y. ar jais gali būti pagrindžiamos abejonės dėl Nutarimo atitikties aukštesnės galios teisės aktams. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui, įvertinusiam teisiškai reikšmingas aplinkybes, nekilo abejonių dėl Nutarimo nesuderinamumo / prieštaravimo Konstitucijai, aukštesnės galios teisės aktams, todėl jis pagrįstai išnagrinėjo bylą iš esmės nesikreipdamas į Konstitucinį Teismą.
38. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2556-492/2020, kuria nagrinėjamoje byloje, kaip turinčia precedento galią, rėmėsi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eA-2810-556/2021, atkreiptas dėmesys į šios kategorijos ginčų nagrinėjimo administraciniuose teismuose reikšmingus procesinius aspektus, kurie, be kita ko, aptarti Konstitucinio Teismo 2019 m. sausio 11 d. sprendime Nr. KT2-S2/2019 ir 2019 m. balandžio 2 d. sprendime Nr. KT11-S8/2019. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas akcentavo, kad pagal Įstatymo 20 straipsnį, aiškinamą kartu su ABTĮ 4 straipsnio 2 dalimi, asmuo turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl Įstatymo pagrindu priimto inter alia Vyriausybės nutarimo, kuriuo buvo (galėjo būti) pažeistos jo teisės ar laisvės, teisėtumo, o teismas, nagrinėjantis atitinkamą bylą, jeigu yra pagrindas manyti, kad toks Vyriausybės aktas prieštarauja Konstitucijai ar įstatymams, turi pareigą kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar tas aktas atitinka Konstituciją ar įstatymus. Tais atvejais, kai bylą nagrinėjančiam teismui (teisėjui), įvertinusiam byloje esančius įrodymus bei kitą bylos medžiagą ir nustačiusiam reikšmingas aplinkybes, nekyla abejonių dėl valstybės valdžios priimto akto, jis turi konstitucinius įgaliojimus išnagrinėti bylą iš esmės.
39. Konstitucinis Teismas 2018 m. kovo 2 d. nutarime yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją, inter alia, jos 5 straipsnio 2, 3 dalis, konstitucinius atsakingo valdymo, teisinės valstybės principus, inter alia Vyriausybė, spręsdama valstybės valdymo reikalus, be kita ko, privalo priimti teisėtus ir pagrįstus teisės aktus (jie turi būti paremti aukštesnės galios teisės aktų nuostatomis, aiškūs, racionaliai motyvuoti ir kt.).
40. Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo tikslas – užtikrinti, kad valstybės nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbūs objektai (įmonės, įrenginiai ir turtas bei ūkio sektoriai) ir nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių, įrenginių ir turto apsaugos zonose (toliau – apsaugos zonos) esantis turtas ir teritorija būtų apsaugoti nuo visų galinčių kelti grėsmę nacionalinio saugumo interesams rizikos veiksnių, ir šalinti tokių veiksnių atsiradimo priežastis ir sąlygas (1 str. 1 d.). Pagal Įstatymo 12 straipsnio 5 dalį, „Investuotojo patikrą dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams gali inicijuoti <...> nacionalinį saugumą užtikrinančios institucijos, kaip jos apibrėžtos Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme, <...>“. Vadovaujantis Įstatymo 12 straipsnio 5 dalimi, VSD, priešingai nei teigia pareiškėjas, yra tinkamas subjektas (institucija) inicijuoti pareiškėjo patikrą.
41. Įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje, kuria vadovaujantis atlikta pareiškėjo atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros procedūra, nustato, kad investuotojo patikra dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams, kai investuotojas siekia įsigyti arba po 2014 m. lapkričio 1 d. įsigijo nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbiame ūkio sektoriuje arba apsaugos zonos teritorijoje veikiančio ar steigiamo juridinio asmens vertybinius popierius, nurodytus šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose, arba siekia vykdyti veiklą arba ją vykdo nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbiame ūkio sektoriuje arba apsaugos zonos teritorijoje, arba siekia įsigyti turto apsaugos zonos teritorijoje, atliekama šio straipsnio 5 dalyje numatytų subjektų iniciatyva, jeigu paaiškėja šio įstatymo 11 straipsnyje nurodytos aplinkybės arba šie subjektai turi duomenų, kad tokio investuotojo planuojama vykdyti ar vykdoma veikla arba įsteigto juridinio asmens organų priimami sprendimai gali kelti grėsmę nacionalinio saugumo interesams, arba investuotojas neatitinka nacionalinio saugumo interesų. Įstatymo 6 straipsnio 1 dalis apibrėžia nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbius ūkio sektorius ((duomenys neskelbtini)), o 2 dalis nustato, kad Vyriausybė nustato ir konkrečiai nurodo, kokios ūkinės veiklos sritys yra laikomos šio straipsnio 1 dalyje nurodytų nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi. Tokių ūkinių veiklų sąrašas yra patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 556 „Dėl ūkinės veiklos sričių, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi, sąrašo nustatymo“. Atsižvelgiant į Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 556 5 punktą, Bendrovė yra laikoma veikianti strategiškai svarbiame (duomenys neskelbtini) sektoriuje, todėl patenka į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo taikymo sritį. Pirmosios instancijos teismas, sistemiškai įvertinęs NSUSOAĮ 2 straipsnio 2 dalies (investuotojo sąvoka), 12 straipsnio 3, 5 dalių nuostatas, priėjo prie pagrįstos išvados, jog Komisija turėjo teisę (ir pareigą) vykdyti pareiškėjo (kaip investuotojo) patikrą dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams. Todėl atmestini pareiškėjo argumentai, kad pareiškėjas neatitinka Įstatyme įtvirtintų pagrindų, pagal kuriuos galima pradėti ūkio subjekto patikrą. Taip pat ši patikra Komisijoje buvo atlikta laikantis visų procedūrinių reikalavimų.
42. Vyriausybės Nutarimas priimtas remiantis Įstatymo 12 straipsnio 13 dalies nuostatomis, kurios neturi būti aiškinamos kaip reikalaujančios pakartoti visus Komisijos atliktus veiksmus. Nutarimo sudėtine dalimi yra Komisijos Išvada, įforminta 2020 m. rugsėjo 22 d. posėdžio protokolu Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodytas teisinis pagrindas (Įstatymo 11 straipsnio 2 punktas) ir faktinės aplinkybės. Pareiškėjui buvo atskleistos faktinės aplinkybės (motyvai), nulėmusios tokio sprendimo priėmimą (žr. Nutarties 9 p.). Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ginčijamo Vyriausybės Nutarimo motyvus, vertino ne tik šio Nutarimo tekstą, bet ir visą su jo priėmimu susijusią ir kitų kompetentingų valstybės institucijų pateiktą medžiagą, įskaitant Komisijos, vertinančios grėsmės nacionalinio saugumo interesams priežastis, Vyriausybei pateiktą Išvadą, kuri laikytina ginčijamo Vyriausybės Nutarimo pagrindu. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstomis pirmosios instancijos teismo išvadas apie ginčijamo Nutarimo priėmimo motyvų pakankamą atskleidimą Išvadoje, jų papildomai neaptarinėja, nes apeliaciniame skunde iš esmės kartojami argumentai, kurie buvo nurodomi pirmosios instancijos teismui. Šie faktai pagrindžia Įstatymo 11 straipsnio 2 punkte numatytas didinančias riziką ar keliančias grėsmę nacionaliniam saugumui aplinkybes. Teisėjų kolegijai pateikta tiek vieša medžiaga, tiek nevieša (įslaptinta), su kuria teismas susipažino, leidžia prieiti prie išvados, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) neatitinka nacionalinio saugumo interesų. Šiuo atveju buvo įvertinti paties pareiškėjo ryšiai ir kitos reikšmingos aplinkybės (duomenys neskelbtini). Nutarimas ir Išvada atitinka Viešojo administravimo įstatymo (akto redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus.
43. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad Nutarimas ir Išvada gali būti vertinami kaip iš esmės draudžiantis Bendrovei apskritai vykdyti veiklą, dėl ko Bendrovė negali įgyvendinti sudarytų sutarčių su partneriais, be to, skundžiamais aktais faktiškai paneigta apelianto nuosavybės teisė, pažymėtina, kad Konstitucijos 46 straipsnyje yra nustatyta: „Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva. Valstybė remia visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą. Valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei.“ Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtinti principai, inter alia jo 1 dalyje įtvirtintas ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos apsaugos principas, sudaro vieną visumą – konstitucinį šalies ūkio pagrindą, todėl visų šio straipsnio dalių nuostatos yra tarpusavyje susijusios ir viena kitą papildo; tarp jose įtvirtintų principų yra pusiausvyra, kiekvienas jų aiškintinas nepaneigiant kitų.
44. Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta valstybės pareiga reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, suponuoja reikalavimą įstatymų leidėjui, reguliuojant minėtą veiklą, derinti įvairias konstitucines vertybes (2009 m. kovo 2 d., 2015 m. kovo 5 d. nutarimai). Asmens ūkinės veiklos laisvė gali būti ribojama, kai yra būtina ginti vartotojų interesus, saugoti sąžiningą konkurenciją, kitas Konstitucijoje įtvirtintas vertybes (inter alia 1999 m. spalio 6 d., 2008 m. gruodžio 4 d., 2010 m. rugsėjo 29 d. nutarimai). Valstybė, reguliuodama ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, gali nustatyti diferencijuotą teisinį reguliavimą, kurį lemia ūkinės veiklos specifika; valstybė, atsižvelgdama į ūkinės veiklos specifiką, gali naudoti įvairias teisinio reguliavimo priemones (inter alia 2009 m. kovo 2 d., 2013 m. gegužės 24 d., 2014 m. gegužės 9 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs ir tai, kad tam tikro bendrojo teisinio reguliavimo išimčių nustatymas gali būti konstituciškai pateisinamas, jeigu yra siekiama užtikrinti konstituciškai pagrįstą visuotinai reikšmingą interesą, ir tik tiek, kiek to siekiama; minėtos išimtys turi būti proporcingos siekiamam konstituciškai pagrįstam tikslui ir neriboti subjektų teisių daugiau, nei būtina užtikrinant konstituciškai pagrįstą visuotinai reikšmingą interesą (2005 m. gruodžio 12 d., 2009 m. kovo 2 d., 2013 m. gegužės 24 d., 2013 m. liepos 5 d. nutarimai).
45. Konstitucijos 46 straipsnio nuostatos neatsiejamos nuo kitų Konstitucijos nuostatų, įtvirtinančių tokias konstitucines vertybes kaip valstybės nepriklausomybė ir jos teritorijos vientisumas, valstybės saugumas, tautos gerovė, viešoji tvarka ir teisingumas. Šios bylos kontekste pažymėtina, kad teisinės priemonės, kurios taikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbiame (duomenys neskelbtini) sektoriuje, yra neatsiejamos nuo Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos valstybės pareigos užtikrinti bendrą tautos gerovę ir nepažeidžia konstitucinio proporcingumo principo. Nacionalinio saugumo užtikrinimo garantijos yra konstituciškai pateisinamas pagrindas riboti asmenų veiklą strateginę reikšmę turinčiose ūkio srityse. Taip pat tokia situacija, kaip susiklostė šiuo atveju, priešingai nei nurodo pareiškėjas, negali būti vertinama, kaip neatitinkanti teisėtų lūkesčių bei atsakingo valdymo principų.
46. Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.), turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (ABTĮ 86 str. 3 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą minėtais procesiniais aspektais, konstatuoja, kad teismas laikėsi šių taisyklių. Vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, taip pat proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimų.
47. Atsižvelgdama į procesinio dokumento motyvuojamoje dalyje išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas įvertino Komisijos nustatytas aplinkybes, priimtos Išvados teisėtumą ir pagrįstumą, ir teisėjų kolegijai nekilo pagrįstų abejonių dėl Nutarimo atitikties Konstitucijai ir aukštesnės galios teisės aktams, todėl laikytina, kad netenkindamas pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo. Teisėjų kolegija, iš esmės pritardama teismo padarytoms išvadoms, neaptarinėja kitų apeliacinio skundo argumentų, kurie neturi reikšmės bylos išsprendimui, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, o apeliacinį skundą atmeta (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).
48. Pareiškėjas 2022 m. sausio 19 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, pareiškėjas neįgyja teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).
49. Pareiškėjas pateiktame prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, be kita ko, prašo grąžinti 3,75 Eur dydžio žyminio mokesčio permoką (ABTĮ 38 str. 1 d. 1 p.), sumokėtą teikiant 2021 m. vasario 11 d. apeliacinį skundą, kurio pagrindu nagrinėta administracinė byla Nr. eA-2810-556/2021. Pareiškėjas nurodo, kad sumokėjo 15 Eur dydžio žyminį mokestį, kurį sudaro: 11,25 Eur už apeliacinį skundą ir 3,75 Eur žyminio mokesčio permoka (klausimas dėl permokos grąžinimo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartimi (administracinė byla Nr. eA-2810-556/2021) neišspręstas.
50. ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami, kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu reikia pagal šį įstatymą. Iš į bylą pateikto 2021 m. vasario 11 d. mokėjimo nurodymo nustatyta, kad pareiškėjas už apeliacinį skundą sumokėjo 15 Eur žyminio mokesčio. Teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjas 2021 m. vasario 11 d. apeliacinį skundą teikė elektroninių ryšių priemonėmis, o tai reiškia, kad pareiškėjas, vadovaudamasis ABTĮ 35 straipsnio 2, 3 dalimis, turėjo sumokėti 11,25 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, todėl permokėta žyminio mokesčio suma (3,75 Eur) grąžintina pareiškėjui. Šiuo aspektu primintina, kad permokėtą žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (ABTĮ 38 str. 3 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Grąžinti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini)“ žyminio mokesčio permoką – 3,75 Eur (tris eurus ir septyniasdešimt penkis euro centus).
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Rytis Krasauskas
Ričardas Piličiauskas
Skirgailė Žalimienė