Administracinė byla Nr. P-6-520/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02385-2011-5

Procesinio sprendimo kategorija 57.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. birželio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Neringos savivaldybės atstovo Neringos savivaldybės administracijos prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo, nagrinėjant administracinę bylą Nr. P-6-520/2018 pagal pareiškėjų D. K. ir E. K. prašymą atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 17 d. nutartimi užbaigtoje administracinėje byloje Nr. A552-1603/2013 pagal pareiškėjų D. K. ir E. K. skundą atsakovams Neringos savivaldybei, atstovaujamai Neringos savivaldybės administracijos ir Neringos savivaldybės tarybos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, (trečiasis suinteresuotas asmuo – bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Verslo investicijų projektų centras“) dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjai D. K. ir E. K. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydami priteisti solidariai iš atsakovų Neringos savivaldybės tarybos, Neringos savivaldybės administracijos bei Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, 765 056,07 Lt (221 575,55 Eur) turtinei žalai ir 500 000 Lt (144 810,01 Eur) neturtinei žalai atlyginti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 4 d. sprendimu pareiškėjų D. K. ir E. K. skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjams solidariai iš atsakovų Neringos savivaldybės, atstovaujamos Neringos savivaldybės administracijos ir Neringos savivaldybės tarybos, bei Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, 7 305,89 Lt (2 115,93 Eur) turtinei žalai atlyginti, taip pat pareiškėjui D. K. – 5 000 Lt (1 448,10 Eur) neturtinei žalai atlyginti, o pareiškėjai E. K. – 15 000 Lt (4 344,30 Eur) neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjai D. K. ir E. K. apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 4 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas 757 750,18 Lt (219 459,62 Eur) turtinės ir 480 000 Lt (139 017,60 Eur) neturtinės žalos atlyginimas, ir dėl šios dalies išspręsti klausimą iš esmės – priteisti pareiškėjams solidariai iš atsakovų Neringos savivaldybės tarybos, Neringos savivaldybės administracijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, 757 750,18 Lt (219 459,62 Eur) turtinei ir 480 000 Lt (139 017,60 Eur) neturtinei žalai atlyginti.

Atsakovas, Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, apeliaciniame skunde prašė pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 4 d. sprendimą – atmesti pareiškėjų D. K. ir E. K. skundo dalį dėl reikalavimų Lietuvos valstybei.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. spalio 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-1603/2013 pareiškėjų D. K. ir E. K. bei atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, apeliacinius skundus atmetė, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 4 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Pareiškėjai D. K. ir E. K. padavė prašymą atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A552-1603/2013.

Atsakovas Neringos savivaldybė, atstovaujama Neringos savivaldybės administracijos ir Neringos savivaldybės tarybos, atsiliepime į pareiškėjų prašymą dėl proceso atnaujinimo prašė jį atmesti.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, atsiliepime į pareiškėjų prašymą dėl proceso atnaujinimo prašė jį atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „Verslo investicijų projektų centras“, atstovaujamas bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Valeksa“, atsiliepime į pareiškėjų prašymą dėl proceso atnaujinimo prašė jį atmesti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. kovo 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. P-6-520/2018 pareiškėjų D. K. ir E. K. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A552-1603/2013 atmetė ir atsisakė atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A552-1603/2013, taip pat priteisė trečiajam suinteresuotam asmeniui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Verslo investicijų projektų centras“ iš pareiškėjų D. K. ir E. K. po 75 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo į prašymą dėl proceso atnaujinimo parengimą.

II.

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2018 m. kovo 19 d. gautas atsakovo Neringos savivaldybės atstovo Neringos savivaldybės administracijos prašymas iš pareiškėjų D. K. ir E. K. priteisti su proceso atnaujinimu susijusias bylinėjimosi išlaidas – 1 045,44 Eur, patirtas administracinėje byloje Nr. P-6-520/2018.

Atsakovas nurodo, kad jo patirtas išlaidas sudaro atsiliepimo į prašymą dėl proceso atnaujinimo parengimas, ir teigia, jog už teisines paslaugas, rengiant atsiliepimą į pareiškėjų prašymą dėl proceso atnaujinimo, Neringos savivaldybės administracija sumokėjo advokatų kontorai Averus 1 045,44 Eur. Šios išlaidos susidarė už susipažinimą su bylos medžiaga (1 valanda 40 minučių; 135 Eur + PVM) bei atsiliepimo į pareiškėjų prašymą rengimą (9 valandos; 729 Eur + PVM).

Atsakovas atkreipia dėmesį, kad dėl nagrinėjamo klausimo svarbos Neringos savivaldybės administracija buvo priversta veikti aktyviai, t. y. teikti išsamų atsiliepimą į pareiškėjų prašymą; Neringos savivaldybės administracijos atstovei byla buvo visai nauja, todėl objektyviai buvo reikalinga daugiau laiko susipažinti su bylos aplinkybėmis (byloje nagrinėjami ilgo laikotarpio teisiniai santykiai, susiklostę dar nuo 2001 metų); ginčas tarp pareiškėjų ir atsakovų yra dėl objektyviai didelės pinigų sumos – 205 630,21 Eur.

Pareiškėjai D. K. ir E. K. atsiliepime į atsakovo Neringos savivaldybės atstovo Neringos savivaldybės administracijos prašymą prašo netenkinti prašymo priteisti išlaidų dalį, viršijančią 150 Eur.

Pareiškėjai nurodo, kad atsakovas pasirinko ekonomiškai nenaudingą sprendimą – pavedė atsiliepimą parengti naujam advokatui, kuris nedalyvavo pagrindiniame procese. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. kovo 13 d. nutartimi, kuria atmetė pareiškėjų prašymą atnaujinti procesą, sumažino BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ išlaidas atsiliepimui parengti iki 150 Eur. Šis įvertinimas yra pagrįstas ir turi būti taikomas sprendžiant atsakovo Neringos savivaldybės administracijos bylinėjimosi išlaidų klausimą. 

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III.

Šioje administracinėje byloje gautas atsakovo Neringos savivaldybės atstovo Neringos savivaldybės administracijos prašymas priteisti iš pareiškėjų D. K. ir E. K. 1 045,44 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo į pareiškėjų prašymą dėl proceso atnaujinimo parengimą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalis nustato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. <...> Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Atsižvelgiant į šias administracinių bylų teisenos nuostatas, matyti, kad Lietuvos administraciniame procese vyrauja principas „pralaimėjęs moka“, pagal kurį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus (ABTĮ 47 str. 1 d.). Kiekviena administracinio proceso šalis turi galimybę pasirinkti, ar ji ves bylą pati, ar pasitelks atstovą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-330/2008). ABTĮ neriboja viešojo administravimo subjekto, esančio bylos šalimi, galimybės būti atstovaujamam advokato. Ar yra poreikis pasitelkti bylai advokatus, priklauso kiekvienos proceso šalies, tarp jų ir viešojo administravimo subjekto, diskrecijai. Tačiau tai savaime nereiškia, kad kiekvienos šalies samdant advokatus patirtos išlaidos turi būti priteisiamos iš bylą pralaimėjusios kitos šalies, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009; 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011; 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012). Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013; 2013 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013; 2013 m. spalio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-726/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015 ir kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. birželio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. P858-104/2014 atkreipė dėmesį į tai, kad ekonomiškumo principas suponuoja byloje dalyvaujančių asmenų pareigą procesinius veiksmus atlikti racionaliai, taupyti savo ir kitų proceso dalyvių lėšas. Teismų praktikoje akcentuojama galimybė susigrąžinti tik pagrįstas ir racionalias išlaidas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015).

Pastebėtina, kad, kai administracinės bylos šalimi yra viešojo administravimo subjektai, bylinėjimasis būna susijęs su tais teisiniais santykiais, kuriuose atitinkamas subjektas atlieka viešąjį administravimą. Veikdamas specifinėje viešojo administravimo srityje, šis subjektas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 str. 1 d.). Tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai. Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, tačiau šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių.

Kita vertus, bylinėjimosi teisme veikla yra specifinė. Nereti atvejai, kai iškilus sudėtingam teisiniam klausimui viešojo administravimo subjekto vidiniai resursai yra nepakankami, todėl tik profesionalus teisinis atstovavimas (advokato dalyvavimas) sudaro sąlygas tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus teisme. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo 51 straipsnio 5 dalis nustato, kad atstovaujant valstybei ir (arba) Lietuvos Respublikos Vyriausybei, gali būti pasitelkiami advokatai (kiti teisininkai, bylos nagrinėjimo valstybėje turintys teisę teikti teisines paslaugas), jeigu byla yra sudėtinga, reikia specialių žinių, patyrimo, užsienio valstybių teisės žinių arba kitais atvejais, kai tai yra būtina tinkamam ir efektyviam valstybės ir (arba) Lietuvos Respublikos Vyriausybės interesų gynimui.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008 konstatavo, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas. Viešojo administravimo subjekto patirtos atstovavimo administraciniame procese išlaidos gali būti atlyginamos, tačiau tik tais atvejais, kai advokato dalyvavimas buvo būtinas, siekiant tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus. Administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2736-415/2018).

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pareiškėjų prašymo atnaujinti procesą turinį, į tai, kad prašyme atnaujinti procesą nauji teisės taikymo ir aiškinimo klausimai nebuvo keliami, taip pat į tai, kad prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A552-1603/2013 pareiškėjų buvo paduotas antrą kartą, išnagrinėtos bylos aplinkybės atsakovo Neringos savivaldybės atstovui Neringos savivaldybės administracijai buvo žinomos ir atsiliepimo į prašymą atnaujinti procesą surašymas nepareikalavo išskirtinių specialių žinių, daro išvadą, kad atsakovo atstovas, prašydamas atlyginti bylinėjimosi išlaidas už suteiktą advokatės Linos Šimės pagalbą, nenurodo ir nepateikia įrodymų, kad nagrinėjamu atveju ginantis nuo pareiškėjų prašymo atnaujinti procesą buvo būtina pasitelkti advokatę, ir, juolab, atsižvelgiant į ekonomiškumo principą, naują advokatę, iki šiol nedalyvavusią bylos procese.

Remdamasi Neringos savivaldybės interneto svetainės www.neringa.lt duomenimis, teisėjų kolegija nustatė, kad Neringos savivaldybės administracija turi Juridinį, personalo ir viešųjų pirkimų skyrių, kuriame dirba keturi darbuotojai, iš jų du (skyriaus vedėjas ir pavaduotojas) turi turėti aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą socialinių mokslų studijų srities teisės krypties išsilavinimą (vedėjas, be kita ko, bakalauro ir magistro kvalifikacinius laipsnius), ir į jų vykdomas funkcijas įeina atstovavimas savivaldybei, administracijai teisme, ieškinių, pareiškimų, atsiliepimų ir kitų teismo procesinių dokumentų teismui rengimas. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo atstovas neįrodė, jog neturėjo galimybių valstybės tarnybos pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą atsakovo interesams kitais, nei atstovavimo sutarties, sudarytos su advokatų kontora Averus ir advokate, būdais. Pažymėtina, jog atsakomybė už kiekvienos institucijos finansinių išteklių ir darbuotojų darbo laiko racionalų paskirstymą tenka institucijos vadovui. Būtent jis, duodamas atitinkamus pavedimus, privalo įvertinti būsimos naudos ir sąnaudų santykį.

Atsižvelgdama į nustatytas bylos faktines aplinkybes ir aptartą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nei atsakovo atstovo vidaus administravimo struktūra, nei nagrinėjamas klausimas dėl proceso atnaujinimo ir bylos pobūdis nesuteikė pagrindo jam pasitelkti advokatą administracinio proceso atnaujinimo stadijoje atstovauti teisme, atsakovo atstovo patirtos išlaidos, kurias prašoma priteisti iš pareiškėjų, nebuvo būtinos, todėl atsakovo atstovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas už atsiliepimo į prašymą dėl proceso atnaujinimo parengimą, netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Neringos savivaldybės atstovo Neringos savivaldybės administracijos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo į prašymą dėl proceso atnaujinimo parengimą, netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                         Arūnas Dirvonas

Stasys Gagys

Dalia Višinskienė