Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-10-25][nuasmenintas sprendimas byloje][I-679-281-2016].docx
Bylos nr.: I-679-281/2016
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Lietuvos valstybė, atstovaujama Generalinės prokuratūros 288603320 atsakovas
Generalinė prokuratūra 288603320 atsakovas
Kategorijos:
Administracinės bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
Bylos dėl valstybės tarnybos
ADMINISTRACINĖS BYLOS, KYLANČIOS IŠ GINČŲ DĖL TEISĖS VIEŠOJO AR VIDAUS ADMINISTRAVIMO SRITYJE
Valstybės tarnyba
Valstybės tarnautojų socialinės ir kitos garantijos
ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENA
Teismo sprendimas

?

Administracinė byla Nr. I-679-281/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04486-2013-1

Procesinio sprendimo kategorija 1.16.5; 3.21

(S)

img1 

 

 

 

 

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2016 m. lapkričio 7 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė, dalyvaujant pareiškėjo V. K. (V. K.) atstovei Astai Kakoškinai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų T. S., M. Š., V. A., G. V., M. S., M. V., D. A., G. R., V. M., A. L., A. K., T. S., V. G., E. A., R. G., V. S., R. J., A. M., V. K., D. J. ir R. M. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Generalinės prokuratūros, ir Generalinei prokuratūrai dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo bei sprendimų panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

 

pareiškėjai T. S., M. Š., V. A., G. V., M. S., M. V., D. A., G. R., V. M., A. L., A. K., T. S., V. G., E. A., R. G., V. S., R. J., A. M., V. K., D. J. ir R. M. 2013-10-02 teismui padavė skundą, prašydami priteisti iš atsakovų neišmokėtą darbo užmokesčio dalį bei panaikinti Generalinės prokuratūros 2013-09-17 sprendimą Nr. 17.2-16930, 2013-09-18 sprendimą Nr. 17.2-17017, 2013-09-17 sprendimą Nr. 17.2-16936, 2013-09-17 sprendimą Nr. 17.2-16933, 2013-09-17 sprendimą Nr. 17.2-16937, 2013-09-17 sprendimą Nr. 17.2-16939, 2013-09-17 sprendimą Nr. 17.2-16962, 2013-09-17 sprendimą Nr. 17.2-16932, 2013-09-18 sprendimą Nr. 17.2-17016, 2013-09-17 sprendimą Nr. 17.2-16957, 2013-09-17 sprendimą Nr. 17.2-16953, 2013-09-17 sprendimą Nr. 17.2-16955, 2013-09-17 sprendimą Nr. 17.2-16961, 2013-09-17 sprendimą Nr. 17.2-16951, 2013-09-17 sprendimą Nr. 17.2-16940, 2013-09-17 sprendimą Nr. 17.2-16956, 2013-09-18 sprendimą Nr. 17.2-17015, 2013-09-17 sprendimą Nr. 17.2-16931, 2013-09-17 sprendimą Nr. 17.2-16950, 2013-09-17 sprendimą Nr. 17.2-16952 (t. I, b. l. 1–23).

Paaiškino, kad ginčijamu laikotarpiu ėjo Kauno miesto apylinkės prokuratūros bei Kauno apygardos prokuratūros prokurorų pareigas. Lietuvos Respublikos Seimui 2009-04-23 priėmus VTĮ pakeitimus nuo 2009-05-01 sumažinti pareiginės algos koeficientai 15 ir aukštesnės kategorijos valstybės tarnautojams, o 2009-07-17 pakeitimais, kurie įsigaliojo nuo 2009-08-01, dar kartą sumažinti valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai 11 ir aukštesnių kategorijų valstybės tarnautojams bei priedai už kvalifikacinę klasę. Šis valstybės tarnautojų darbo užmokesčio (pareiginės algos (koeficientų) ir priedų už kvalifikacinę klasę) sumažinimas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimu pripažintas prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms ir konstituciniam teisinės valstybės principui, todėl pareiškėjams nepagrįstai buvo sumažinta ir dėl to neteisėtai neišmokėta valstybės tarnautojo darbo užmokesčio dalis.

Teismo posėdyje pareiškėjo V. K. atstovė palaikė pareiškėjo skundo reikalavimus.

 

Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama Generalinės prokuratūros, ir Generalinė prokuratūra atsiliepime į pareiškėjų skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (t. I, b. l. 67–74).

Generalinė prokuratūra paaiškino, kad neatliko jokių neteisėtų veiksmų, apskaičiuodama ir mokėdama pareiškėjams darbo užmokestį veikė pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjų reikalavimui dėl darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo prašė taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą. Teismui nusprendus tenkinti pareiškėjų skundus, prašė išdėstyti teismo sprendimo vykdymą vieneriems metams.

Teismo posėdyje atsakovų atstovai nedalyvavo.

 

Skundas atmestinas.

 

Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl trunkamojo pažeidimo, kai pareiškėjams kas mėnesį buvo mokamas sumažintas darbo užmokestis pagal įstatymus, kurie vėliau buvo pripažinti prieštaraujančiais Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjai ginčijamu laikotarpiu ėjo prokurorų pareigas Kauno miesto apylinkės prokuratūroje bei Kauno apygardos prokuratūroje. Ginčo dėl faktinių aplinkybių, susijusių su pareiškėjų tarnybiniais santykiais, nėra. Nustatyta, kad pareiškėjui T. S. laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 nebuvo išmokėta 27 293,02 Lt darbo užmokesčio dalis, pareiškėjui M. Š. laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 nebuvo išmokėta 9 085,86 Lt darbo užmokesčio dalis, pareiškėjui V. A. laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 nebuvo išmokėta 11 508,47 Lt darbo užmokesčio dalis, pareiškėjai G. V. laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-08-31 nebuvo išmokėta 13 496,18 Lt darbo užmokesčio dalis, pareiškėjui M. S. laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-08-31 nebuvo išmokėta 15 688,35 Lt darbo užmokesčio dalis, pareiškėjui M. V. laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 nebuvo išmokėta 11 237,41 Lt darbo užmokesčio dalis, pareiškėjai D. A. laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 nebuvo išmokėta 8 865,37 Lt darbo užmokesčio dalis, pareiškėjai G. R. laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 nebuvo išmokėta 17 041,18 Lt darbo užmokesčio dalis, pareiškėjai V. M. laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 nebuvo išmokėta 5 835,65 Lt darbo užmokesčio dalis, pareiškėjai A. L. laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 nebuvo išmokėta 3 207,26 Lt darbo užmokesčio dalis, pareiškėjui A. K. laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 nebuvo išmokėta 6 132,17 Lt darbo užmokesčio dalis, pareiškėjui T. S. laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 nebuvo išmokėta 11 991,14 Lt darbo užmokesčio dalis, pareiškėjui V. G. laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 nebuvo išmokėta 9 905,28 Lt darbo užmokesčio dalis, pareiškėjui E. A. laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-08-31 nebuvo išmokėta 8 957,95 Lt darbo užmokesčio dalis, pareiškėjui R. G. laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 nebuvo išmokėta 16 296,17 Lt darbo užmokesčio dalis, pareiškėjui V. S. laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-08-31 nebuvo išmokėta 13 335,07 Lt darbo užmokesčio dalis, pareiškėjai R. J. laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 nebuvo išmokėta 3 784,49 Lt darbo užmokesčio dalis, pareiškėjui A. M. laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 nebuvo išmokėta 9 738,39 Lt darbo užmokesčio dalis, pareiškėjui V. K. laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 nebuvo išmokėta 30 155,87 Lt darbo užmokesčio dalis, pareiškėjui D. J. laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 nebuvo išmokėta 10 616,79 Lt darbo užmokesčio dalis, pareiškėjui R. M. laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-08-31 nebuvo išmokėta 11 241,24 Lt darbo užmokesčio dalis (b. l. 76–125). 

Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 49 str. nurodyta, kad prokurorų darbo užmokestį nustato Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas (toliau – ir Apmokėjimo įstatymas) Apmokėjimo įstatymo 3 str. 3 d. nurodyta, kad prokurorų darbo užmokestis susideda iš: 1) pareiginės algos; 2) priedų už ištarnautus valstybei metus; 3) priedo už kvalifikacinį rangą. Pagal Apmokėjimo įstatymo 4 str. 2 d., pareiginė alga apskaičiuojama atitinkamą pareiginės algos koeficientą, nustatytą Apmokėjimo įstatymo priedėlyje, padauginus iš bazinio dydžio. Prokurorų pareiginės algos koeficientai buvo sumažinti pagal Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymą (2009-04-23 Nr. XI-224 redakcija) nuo 2009-05-01 ir pagal Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo (2009-07-17 Nr. XI-361 redakcija) nuo 2009-08-01. Todėl pareiškėjams laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 susidarė toliau nurodytos darbo užmokesčio nepriemokos: T. S. – 27 293,02 Lt, M. Š. – 9 085,86 Lt, V. A. – 11 508,47 Lt, G. V. – 13 496,18 Lt, M. S. –15 688,35 Lt, M. V. – 11 237,41 Lt, D. A. – 8 865,37 Lt, G. R. – 17 041,18 Lt, V. M. – 5 835,65 Lt, A. L. – 3 207,26 Lt darbo užmokesčio dalis, A. K. – 6 132,17 Lt, T. S. – 11 991,14 Lt, V. G. – 9 905,28 Lt, E. A. – 8 957,95 Lt, R. G. – 16 296,17 Lt, V. S. – 13 335,07 Lt, R. J. – 3 784,49 Lt, A. M. – 9 738,39 Lt, V. K. – 30 155,87 Lt, D. J. – 10 616,79 Lt, R. M. – 11 241,24 Lt darbo užmokesčio nepriemokos.

Pareiškėjai į teismą su skundu dėl darbo užmokesčio nepriemokos iš priteisimo kreipėsi 2013-10-02. Atsižvelgiant į atsakovų prašymą pareiškėjų reikalavimui išmokėti darbo užmokesčio nepriemoką taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą, DK 27 straipsnio 2 dalį, CK 1.127 straipsnio 1 dalį, laikytina, kad pareiškėjai skundą teismui pateikė praleidę ieškinio senaties terminą reikalavimams, kildinamiems iš laikotarpio nuo 2009-05-01 iki 2010-10-01.

Nagrinėjamu laikotarpiu pareiškėjams neišmokėtos darbo užmokesčio dalies susidarymo pagrindu buvęs teisinis reguliavimas įvertintas Konstitucinio teismo 2013-07-01 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – ir Konstitucinio teismo 2013-07-01 nutarimas), kuriame Konstitucinis Teismas pripažino, kad pareiginės algos koeficientų ir priedų už kvalifikacines klases sumažinimas buvo nepagrįstas, kadangi tokiu teisiniu reglamentavimu neproporcingai sumažinti valstybės tarnautojų atlyginimai prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimas „Valstybės žiniose“ paskelbtas 2013-10-01. Šiame nutarime Konstitucinis teismas taip pat konstatavo, kad įstatymų leidėjui iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. kyla reikalavimas nustatyti asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, t. y. tvarką, kuria valstybė per protingą laikotarpį (inter alia atsižvelgiant į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinant galimybes sukaupti (gauti) lėšas, būtinas tokiam kompensavimui) teisingai – tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, – juos kompensuos.

Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgęs į Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimo išaiškinimą, priėmė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto 20 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo Įstatymą (toliau – ir Įgyvendinimo įstatymas), kuriuo numatyta nustatyti dėl ekonominės krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą asmenims, kuriems už darbą buvo apmokama iš valstybės ar savivaldybės lėšų. Minėtą patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą pateikti iš pradžių buvo numatyta iki 2014-05-01, tačiau vėliau šis terminas buvo pratęstas iki 2015-05-01.

Konstitucinis Teismas 2015-11-19 nutarime konstatavo, jog Įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, bei atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2015-06-30 priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymą Nr. XII-1927 (toliau – ir Grąžinimo įstatymas), įsigaliojusį (su tam tikra išimtimi) 2015-09-01, kuriame nustatytas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas. 

Teismas, atsižvelgęs į paminėtus Konstitucinio Teismo išaiškinimus, Grąžinimo įstatymo nuostatas, laiko, kad pareiškėjų dėl neproporcingo atlyginimo sumažinimo patirti praradimai turėtų būti kompensuojami pagal įstatymų leidėjo nustatytą mechanizmą. Pareiškėjų patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų reikalavimą priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu, nes sumažintą darbo užmokestį mokėjusiai institucijai – Generalinei prokuratūrai, Grąžinimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sąlygomis kompensuoti pareiškėjų patirtus praradimus. Toks neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio dalies grąžinimo mechanizmo taikymas atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) formuojamą praktiką nagrinėjamu klausimu administracinėse bylose Nr. A-668-602/2016, A602-669/2016, kuriose LVAT nurodė, kad „patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti reikalavimą priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu“. Nagrinėjamu atveju nukrypti nuo tokios LVAT suformuotos praktikos nėra pagrindo.

Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju, jau galiojant nepagrįstai sumažinto darbo užmokesčio dalies grąžinimo mechanizmui, pareiškėjų reikalavimas priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu negali būti tenkinamas.

Nenustačius atsakovo veiksmų neatitikties tuo metu galiojančių teisės aktų nuostatoms, pareiškėjų reikalavimo panaikinti Generalinės prokuratūros 2013-09-17 sprendimą Nr. 17.2-16930, 2013-09-18 sprendimą Nr. 17.2-17017, 2013-09-17 sprendimą Nr. 17.2-16936, 2013-09-17 sprendimą Nr. 17.2-16933, 2013-09-17 sprendimą Nr. 17.2-16937, 2013-09-17 sprendimą Nr. 17.2-16939, 2013-09-17 sprendimą Nr. 17.2-16962, 2013-09-17 sprendimą Nr. 17.2-16932, 2013-09-18 sprendimą Nr. 17.2-17016, 2013-09-17 sprendimą Nr. 17.2-16957, 2013-09-17 sprendimą Nr. 17.2-16953, 2013-09-17 sprendimą Nr. 17.2-16955, 2013-09-17 sprendimą Nr. 17.2-16961, 2013-09-17 sprendimą Nr. 17.2-16951, 2013-09-17 sprendimą Nr. 17.2-16940, 2013-09-17 sprendimą Nr. 17.2-16956, 2013-09-18 sprendimą Nr. 17.2-17015, 2013-09-17 sprendimą Nr. 17.2-16931, 2013-09-17 sprendimą Nr. 17.2-16950, 2013-09-17 sprendimą Nr. 17.2-16952 nėra pagrindo tenkinti.

 

Dėl prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą

 

Per teismo posėdį pareiškėjo V. K. atstovė pareiškė prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą ir tuo pagrindu nagrinėjamą administracinę bylą sustabdyti. Pareiškėjo atstovė prašė kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu nustatyti, ar Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymo 2 str. 2 d., ta apimtimi, kurioje numatyta apskaičiuojant grąžintino darbo užmokesčio dydį taikyti koeficientą, kuris skaičiuojant mėnesio grąžintiną dydį už 2009 m. mėnesius yra 0,89, o už 2010-2013 m. mėnesius yra 0,955, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatoms, kad „kiekvienas žmogus turi teisę gauti teisingą apmokėjimą už darbą“ ir konstitucinės teisinės valstybės principui.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 100 str. 1 d. 4 p. nustatyta, kad teismas sustabdo bylą, kai teismas kreipiasi į Konstitucinį Teismą prašydamas spręsti, ar įstatymas arba kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas byloje, atitinka Konstituciją.

Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl pareiškėjų teisės į darbo užmokesčio nepriemoką, susidariusią dėl Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo nuostatų taikymo. Tuo tarpu byloje nėra ginčo dėl Grąžinimo įstatymo nuostatų taikymo pareiškėjo atžvilgiu, Grąžinimo įstatyme nustatytas neišmokėtos darbo užmokesčio nepriemokos kompensavimo mechanizmas nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Atsižvelgiant į nurodytą, pareiškėjo V. K. atstovės Astos Kakoškinos prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkinamas.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. 1 p., 132 str. 1 d., 133 str.,

n u s p r e n d ž i a:

 

pareiškėjų  T. S., M. Š., V. A., G. V., M. S., M. V., D. A., G. R., V. M., A. L., A. K., T. S., V. G., E. A., R. G., V. S., R. J., A. M., V. K. (V. K.), D. J. ir R. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

 

 

Teisėja                                                                             Mefodija Povilaitienė


Paminėta tekste:
  • DK 27 str. Ieškinio senatis
  • CK1 1.127 str. Ieškinio senaties termino pradžia
  • A-668-602/2016