Civilinė byla Nr. e2A-379-560/2017

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26851-2015-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.2.6.2.; 3.3.1.18.3.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. vasario 27 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Ramunės Mikonienės, Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Jelenos Šiškinos,   

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo AAS  „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB DK „PZU Lietuva“ patikslintą ieškinį atsakovams ERGO Insurance SE filialui Lietuvoje, AAS „BTA Insurance Company“ SE filialui Lietuvoje, UAB „Juozviga“ dėl žalos subrogacijos tvarka priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB DK „PZU Lietuva“ pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašė:

1) priteisti solidariai iš atsakovų AAS „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje ir ERGO Insurance SE filialo Lietuvoje 1 350,11 Eur žalos atlyginimo;

2) priteisti iš atsakovės UAB „Juozviga“ 750,00 žalos atlyginimo;

3) priteisti iš atsakovų AAS „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje, ERGO Insurance SE filialo Lietuvoje, UAB „Juozviga“ 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

4) priteisti iš atsakovų AAS „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje, ERGO Insurance SE filialo Lietuvoje, UAB „Juozviga“ bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, jog 2014-10-16 ieškovė išdavė draudėjui UAB „Eurointerjeras“ Krovinių draudimo liudijimą PZULT Nr. 1803998, kuriuo buvo apdrausti draudėjo kroviniai laikotarpiu nuo 2014-10-16 iki 2014-10-23 nuo visų rizikų. 2014-10-13 užsakovas UAB „Eurointerjeras“ ir vežėjas UAB „Baltic transline“ sudarė krovinio vežimo sutartį Nr. 2014-10-13. Šia sutartimi UAB „Baltic transline“ įsipareigojo iš Italijos į Lietuvą parvežti užsakovo krovinį. Faktinį krovinio pervežimą atliko UAB „Juozviga“. 2014-10-23 draudimo bendrovėje buvo gautas pranešimas apie įvykį, jog prekių priėmimo metu, atidarius priekabą, pastebėta, kad krovinio pakuotės smarkiai apgadintos, kai kurios suplėšytos. Suskaičiavus ir patikrinus vizualiai, buvo nustatyti defektai. Dėl apgadinto krovinio ieškovė išmokėjo draudėjui 2 100,11 Eur dydžio draudimo išmoką. Ginčo sprendimui turi būti taikoma CMR konvencija, ieškinys pareikštas UAB „Baltic transline“ (kaip pirmosios susitariančiosios vežėjos) draudikui ERGO Insurance SE Lietuvos filialui, atsakovei UAB „Juozviga“ (kaip faktinei vežėjai) bei atsakovės UAB „Juozviga“ draudikui AAS „BTA Insurance Company“ SE filialui Lietuvoje.
3. Atsakovas ERGO Insurance SE filialas Lietuvoje pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad krovinio vežėjos UAB „Juozviga“ atsakomybės draudikas AAS „BTA Insurance Company SE“ filialas Lietuvoje pasamdė nepriklausomą ekspertą LLC „Russurvey“, kuris nustatė krovinio apgadinimo priežastis – nepakankamas, netinkamas krovinio įpakavimas, todėl remiantis CMR konvencijos 17 straipsnio 4 dalimi, vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės. 
4. Atsakovas AAS „BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat pateikė rašytinius paaiškinimus. Nurodė, jog atsakovas buvo apdraudęs UAB „Juozviga“ vežėjų kelių transportu civilinės atsakomybės draudimu draudimo laikotarpiu nuo 2013-12-09 iki 2014-12-08. Draudimo apsauga UAB „Juozviga“ atliktiems pervežimams transporto priemone Volvo su puspriekabe galiojo laikotarpiu nuo 2014-08-30 iki 2014-12-30. LLC „Russurvey“ dėl ginčo įvykio atliko tyrimą bei pateikė išvadas – buvo nepakankamas/netinkamas krovinio įpakavimas, todėl pagal CMR 17 straipsnio 4 dalies b papunktį krovinio vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės. Jei teismas nustatytų didelį neatsargumą, tyčią, atsakovui taip pat nekiltų pareiga atlyginti ieškovės kompensuotą žalą, nes tarp UAB „Juozviga“ ir atsakovo sudarytoje Vežėjų kelių transportu civilinės atsakomybės draudime I skyriaus 2 punkte nurodyta, kad jei krovinys pakrautas ir/ar sutvirtintas netinkamai, vairuotojas privalo pareikalauti, kad siuntėjas pašalintų trūkumą, priešingu atveju vairuotojas privalo apie tai įrašyti pastabą važtaraštyje arba atsisakyti priimti krovinį pervežimui. Tokie vežėjos veiksmai būtų traktuotini kaip tyčia, todėl draudikas pagal draudimo taisyklių 4.1.2. punktą tokį atvejį pripažintų nedraudžiamuoju ir draudimo išmoka nebūtų mokama. 
5. Atsakovė UAB „Juozviga“ atsiliepimo į patikslintą ieškinį teismui nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-01-22 sprendimu patikslintą ieškinį tenkino: priteisė ieškovei UAB DK „PZU Lietuva“ solidariai iš atsakovų AAS „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje ir ERGO Insurance SE filialo Lietuvoje 1 231,25 Eur žalos atlyginimo; priteisė ieškovei iš atsakovo ERGO Insurance SE filialo Lietuvoje 118,86 Eur žalos atlyginimo; priteisė ieškovei iš atsakovo UAB „Juozviga“ 750,00 Eur žalos atlyginimo; priteisė ieškovei iš atsakovų AAS „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje, ERGO Insurance SE filialo Lietuvoje ir UAB „Juozviga“ 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme, 2015-08-03, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė ieškovei lygiomis dalimis iš atsakovų AAS „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje, ERGO Insurance SE filialo Lietuvoje ir UAB „Juozviga“ 697,56 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 232,52 Eur iš kiekvieno. Teismas nurodė, jog CMR važtaraštyje nėra jokių atžymų apie tai, kad krovinys buvo sugadintas jo priėmimo vežti metu, taip pat nėra atžymų apie tai, kad vežėjas, priimdamas krovinį, neturėjo galimybės jo apžiūrėti, tikrinti pačio pakrovimo, o UAB „Juozviga“ atstovo-direktoriaus teiginiai, jog vairuotojui nebuvo leista stebėti ir reikšti pastabų dėl šio krovinio pakrovimo, neparemti įrodymais. Todėl sprendė, kad atsakovas nepaneigė prezumpcijos, jog krovinys jo žinion buvo priimtas vežti tinkamos būklės.
7. Vežėja krovinį priėmė vežti tinkamos būklės, bet krovinys pristatytas gavėjui buvo netinkamos, tačiau tiek atsakovė-vežėja UAB „Juozviga“, tiek kiti atsakovai nurodo, kad vežėja turi būti atleista nuo atsakomybės remiantis CMR konvencijos 17 straipsnio 4 dalies b punktu. Nustatyta, jog vežėja krovinio pakrovimo netikrino ir krovinio pakrovime vežėjos atstovas nedalyvavo. Pakrovimo trūkumai pastebėti tik važiavimo eigoje, todėl vairuotojas papildomai savamoksliai sutvirtino krovinį virvėmis bei tęsė kelionę toliau. Kaip siurvejerio išvadoje konstatuota, šios virvės sukėlė žalos kroviniui. Krovinio vežimo sutartyje susitarta, jog užsakovė yra atsakinga už savalaikį krovinio pakrovimą ir teisingą dokumentų įforminimą, daugiau sąlygų dėl pakrovimo nėra, tačiau šalys susitarė, kad vežėja atsako už krovinio saugumą transportavimo metu pagal CMR konvenciją. Byloje nustatyta, kad vežėja nesilaikė CMR konvencijos 8 straipsnio 1 dalies nuostatų. Tai, kad krovinį tikėtinai vežė nepatyręs vairuotojas nėra pagrindas atleisti vežėją nuo atsakomybės. Teismas konstatavo, jog vežėja nebuvo pakankamai rūpestinga ir apdairi, neatliko visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo riziką, vairuotojas nebuvo pakankamai instruktuotas, todėl visi ginčo vežėjos ir jos darbuotojo (vairuotojo) veiksmai šiuo atveju prilyginami dideliam neatsargumui ir atitinkamai tyčiniams veiksmams CMR konvencijos 29 straipsnio prasme, kuo remdamasis teismas sprendė, kad vežėjos atžvilgiu CMR konvencijos 17 straipsnio 4 dalyje numatyti atleidimo nuo atsakomybės pagrindai netaikytini ir vežėja yra atsakinga dėl šio krovinio sugadinimo.
8. Atsakovas ERGO Insurance SE filialas Lietuvoje yra pirmosios susitariančios vežėjos UAB „Baltic transline“ draudikas. UAB „Baltic transline“ buvo sudariusi su užsakove UAB „Eurointerjeras“ pagrindinę krovinio vežimo sutartį Nr. 2014-10-13, tačiau faktiškai vežimą atliko vežėja-atsakovė UAB „Juozviga“, t. y. UAB „Baltic transline“ veikė kaip susitarianti vežėja. Iš UAB „Eurointerjeras“ ir UAB „Baltic transline“ krovinio vežimo sutarties-užsakymo matyti, kad susitarianti vežėja įsipareigojo užtikrinti saugų krovinio pervežimą, todėl tai, kad ji krovinį vežė ne pati, taip pat tai, kad CMR važtaraštyje ji nebuvo nurodyta kaip vežėja, nepaneigia UAB „Baltic transline“ kaip susitariančios vežėjos atsakomybės siuntėjai (užsakovei) CMR konvencijos prasme. Teisinius santykius, susiklosčiusius tarp UAB „Eurointerjeras“, UAB „Baltic transline“ ir UAB „Juozviga“, teismas kvalifikavo krovinio vežimo tarptautiniais teisiniais santykiais, kuriuose UAB „Eurointerjeras“ buvo krovinio siuntėja (užsakovė), UAB „Baltic transline“ – pirmoji vežėja, o UAB „Juozviga“ – antroji vežėja. Teismas sprendė, kad abu vežėjai yra atsakingi už krovinio neišsaugojimą ir nesutiko su atsakovo ERGO Insurance SE filialo Lietuvoje atstovo argumentais, jog UAB „Baltic transline“ ir jos draudikas neatsako, nes UAB „Baltic transline“ veikė kaip ekspeditorė.
9. Teismas sprendė, jog ieškovė įgijo subrogacijos teisę į žalos atlyginimą iš už žalą atsakingų asmenų bei galėjo reikšti šį ieškinį atsakovams – faktinei vežėjai (UAB „Juozviga“), jo draudikui (BTA draudimui) ir susitariančiosios vežėjos draudikui (ERGO draudimui).
10. Atsakovas BTA Insurance Company SE filialas Lietuvoje yra atsakovės-faktinės vežėjos UAB „Juozviga“ draudikas. Teismas pažymėjo, kad galiojantys įstatymai nedraudžia draudimo sutartyje nustatyti išimčių, kada draudikas turi teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką, arba ją sumažinti, tačiau tokia draudiko teisė neturi paneigti draudimo sutartimi siekiamų tikslų, todėl dėl tokių sąlygų šalys turi aiškiai susitarti. Teismas nurodė, kad nurodymams vairuotojams, kuris nurodytas draudimo sutarties priedo „Nurodymai vairuotojams“ I skyriaus 2 punkte, yra gana abstraktus. Sprendžiant vežėjo atleidimo nuo atsakomybės pagal minėtą CMR konvencijos punktą klausimą bei jo draudiko nurodyta draudimo sutarties pažeidimo pagrįstumą, konkrečių vežėjo veiksmų vertinimas turi skirtingą teisinę reikšmę, nes susijęs su įpareigojimų iš dviejų savarankiškų sutarčių – vežimo ir civilinės atsakomybės draudimo – kurių tikslai lemia skirtingą šių sutarčių teisinį reglamentavimą ir šalių sutartinės atsakomybės apimtį, vertinimu, todėl jie negali būti vertinami vienodai, nes civilinės atsakomybės esmę ir sudaro tai, kad draudiko pareiga mokėti draudimo išmoką atsiranda dėl kaltų vežėjo veiksmų, kuriais pažeidžiamos vežimo sutarties sąlygos. Pirmiausia, draudiko atsisakymo mokėti draudimo išmoką pagrįstumas turi būti vertinamas šalių sudarytos civilinės atsakomybės draudimo sutartyje nustatytos draudiminės apsaugos aspektu. Todėl jeigu draudikas nustato tokias abstrakčias, neaiškias, dviprasmiškas draudimo taisyklių sąlygas arba jas aiškina tokiu būdu, jog draudėjui nustatytų prievolių apimties atžvilgiu draudiko prisiimtos draudimo rizikos laipsnis visiškai išnyksta arba tampa toks minimalus, kad iš esmės paneigiamas, tuomet tokios sąlygos arba toks jų turinio aiškinimas neatitinka pačios draudimo esmės ir tikslo. Teismo vertinimu, draudimo sutarties priede „nurodymai vairuotojui“ esančios nuostatos yra neaiškios ir dviprasmiškos, kadangi jose nėra tiksliai nurodyta, kurie konkrečiai vežėjo (jo vairuotojų) veiksmai sudaro pagrindą taikyti draudimo taisyklių 4.1.2. punktą, nes pagal šią 4.1.2. nuostatą nedraudžiamuoju įvykiu galėtų būti pripažinti bet kurie vežėjo ar jo darbuotojo veiksmai prilyginti CMR konvencijos 29 straipsnio tyčiniams veiksmams. Šalys, sudarydamos draudimo sutartį, nesitarė, kad draudėjo žala padaryta dėl didelio neatsargumo draudimo įstatymo prasme bus laikoma nedraudiminiu įvykiu ir atsakovui neatsiras pareiga mokėti draudimo išmoką, o būtent šiuo atveju nors byloje ir yra konstatuotas CMR konvencijos 29 straipsnio pagrindas, tačiau tai yra dėl didelio neatsargumo, dėl kurio konkrečiai draudimo sutarties santykio šalys draudiminiuose santykiuose draudimo įstatymo prasme neapsitarė, todėl šiuo atveju tokį įvykį pripažinti nedraudžiamuoju pagal atsakovo BTA Insurance Company SE filialo Lietuvoje nurodytus motyvus, nėra pagrindo, nes tai paneigtų draudimo sutartimi siekiamus tikslus, nes dėl tokių sąlygų draudimo sutarties šalys turėjo aiškiai ir konkrečiai susitarti, konkretizuojant, o ne abstrakčiai nurodyti, pavyzdžiui šiuo atveju draudimo sutarties priede „Nurodymai vairuotojui“ veiksmų nesilaikymas būtų aiškiai prilyginamas nedraudžiamiesiems įvykiams ir apie tai kita sutarties šalys turi žinoti, su tuo sutiko ir patvirtino, kad sutinka draustis būtent tokioms sąlygomis, kad net dėl vežėjo didelio neatsargumo, jam negalioja draudimo apsauga, tačiau šiuo atveju tokių duomenų nėra. Todėl teismas darė išvadą, jog ieškovė pagrįstai pateikė ieškinį atsakovų atžvilgiu, kadangi ieškovė įgijo subgrogacijos teisę į žalos atlyginimą iš už žalą atsakingų šių asmenų – t. y. vežėjų ir jų draudikų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

11. Atsakovas AAS „BTA Insurance Company“ filialas Lietuvoje pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo iš dalies panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-22 sprendimą ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje atžvilgiu atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog teismas konstatavo didelį neatsargumą UAB „Juozviga“ veiksmuose krovinio vežimo metu ir atitinkamai juos prilygino tyčiniams veiksmams CMR konvencijos 29 straipsnio prasme, o Vežėjų kelių transportu civilinės atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 038.1 4.1.2. punkte yra aiškiai nurodyta, jog nedraudžiamuoju įvykiu laikomas atsitikimas, kurio metu kilę nuostoliai atsiranda dėl draudėjo veiksmų, kurie pagal CMR konvencijos 29 straipsnį yra prilyginami tyčiniams veiksmams. Todėl nebuvo jokio teisinio pagrindo teismui padaryti išvadą, jog vežėjo veiksmai vertintini skirtingai vežimo santykių ir draudimo santykių kontekste, nes nurodyti UAB „Juozviga“ veiksmai buvo vertinti CMR konvencijos 29 straipsnio prasme, kas visiškai atitinka aiškiai taisyklėse apibrėžtą nedraudžiamojo įvykio sampratą.
12. Ieškovė UAB DK „PZU Lietuva“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog taisyklėse ir draudimo sutarties priede „Nurodymai vairuotojui“ įtvirtintos nuostatos yra neaiškios ir dviprasmiškos, kadangi jose nėra tiksliai nurodyta, kurie konkretūs vežėjo (jo vairuotojų) veiksmai sudaro pagrindą taikyti draudimo taisyklių 4.1.2. punktą, nes pagal šią nuostatą nedraudžiamuoju įvykiu galėtų būti pripažinti bet kurie vežėjo ar jo darbuotojo veiksmai prilyginti CMR konvencijos 29 straipsnio tyčiniams veiksmams, todėl realiai draudimo sutartis nesuteiktų jokios apsaugos draudėjui.
13. Atsakovas ERGO Insurance SE filialas Lietuvoje pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą tenkinti. Nurodo, jog apeliacinis skundas yra pagrįstas, kadangi pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus.
14. Atsakovė UAB „Juozviga“ atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

15. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
16. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014-10-16 ieškovė išdavė UAB „Eurointerjeras“ Krovinių draudimo liudijimą PZULT Nr. 1803998, kuriuo buvo apdrausti draudėjos kroviniai laikotarpiu nuo 2014-10-16 iki 2014-10-23 nuo visų galimų rizikų. 2014-10-13 UAB „Eurointerjeras“ sudarė krovinio vežimo sutartį Nr. 2014-10-13 su UAB „Baltic transline“, kuria UAB „Baltic transline“ įsipareigojo iš Italijos į Lietuvą parvežti užsakovo krovinį (496 dėžes, 47,950 cbm). Krovinys turėjo būti pakrautas adresu Misura Emme Spa, Via IV Novembre 72 I-22066 Mariano Comense Como Italija ir pristatytas adresu Geologų g. 6, Vilnius, UAB „Interio Baltic“. UAB „Baltic transline“ yra sudariusi draudimo sutartį su atsakovu ERGO Insurance SE filialu Lietuvoje, kuria buvo apdrausta UAB „Baltic transline“ kaip ekspeditorės atsakomybė laikotarpiu nuo 2013-11-05 iki 2014-11-04. Iš CMR važtaraščio kopijos matyti, kad faktinį krovinio pervežimą maršrutu iš Italijos į Lietuvą atliko vežėja UAB „Juozviga“, kuri Italijoje krovinį pasikrovė į transporto priemonių junginį VOLVO FH12, v/n (duomenys neskelbtini) bei SCHMITZ SCS24, v/n (duomenys neskelbtini), iš gamintojo „Misura Emme“ ir 2014-10-21 pargabeno krovinį į Vilnių. UAB „Juozviga“ vėžėjų kelių transportu civilinę atsakomybę buvo apdraudęs atsakovas BTA Insurance Company SE filialas Lietuvoje. 2014-10-23 ieškovė gavo iš UAB „Eurointerjeras“ pranešimą apie įvykį, kuriuo UAB „Eurointerjeras“ informavo, jog krovinio priėmimo metu, atidarius priekabą pastebėta, kad krovinio pakuotės smarkiai aplamdytos, kai kurios suplėšytos, baldai sudaužyti ir t.t., nurodyta apytikslė nuostolių suma – 7 551,27 Lt. 2014-10-24 UAB „Eurointerjeras“ kreipėsi su pretenzija į UAB „Baltic transline“. Dėl šio įvykio tyrimą atliko nepriklausomas siurvejeris LLC „RusSurvey“ ir pateikė tyrimo ataskaitą Nr. RB1410455. Siurvejeris ataskaitoje nurodė, kad: 1) krovinio pakavimas nebuvo pakankamai stiprus, siekiant išlaikyti viso krovinio svorį; 2) vairuotojo panaudotos virvės kroviniui sutvirtinti, neabejotinai sukėlė papildomą krūvį kartoninėms dėžėms; 3) preliminari padaryta žala yra 2 187,00 Eur; 4) kilusių nuostolių priežastys yra susijusios su transportavimu ir tvarkymu (sukrovimu/iškrovimu) taikant neefektyviai / neadekvačiai supakavus ir suženklinus. Pažymėjo, jog virvių panaudojimas neabejotinai padidino krūvį kroviniui ir sukėlė žalos, tačiau ant etikečių nebuvo nurodyta, kad to daryti negalima, todėl vežėjas negalėjo įvertinti jų taikymo rizikos. Ieškovė atlikusi žalos administravimą, išmokėjo 2014-10-31 UAB „Eurointerjeras“ 7 251,27 Lt draudimo išmoką (atlikus 300,00 Lt draudimo sutartyje numatytą išskaitą). 2014-11-10 ieškovė pateikė UAB „Baltic transline“ pretenziją dėl 7 251,27 Lt/2 100,11 Eur žalos atlyginimo. Taip pat nustatyta, jog jokių atžymų CMR važtaraštyje apie krovinio būklę jo priėmimo vežti ar pristatymo metu nėra. Teismo posėdžio metu UAB „Juozviga“ atstovas-direktorius nurodė, kad šiuo konkrečiu vežimu vežėjo vairuotojo iš viso neprileido prie krovinio pakrovimo rampų ir šis nematė pačio krovinio pakrovimo ir jo nekontroliavo, nematė kaip krovinys buvo pakrautas, o pats CMR važtaraštis vežėjo vairuotojui buvo atiduotas jau tik po krovinio pakrovimo ir vairuotojas tiesiog negalėjo pareikšti jokių pastabų dėl šio pakrovimo, tai kad krovinys buvo pakrautas netinkamai vairuotojo pastebėta jau tik pačio vežimo metu.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

17. Atsakovo AAS „BTA Insurance Company“ filialo Lietuvoje teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškinį dalyje, kurioje iš atsakovo AAS „BTA Insurance Company“ filialo Lietuvoje ieškovės naudai priteistas žalos atlyginimas, kadangi pagal tarp atsakovo ir faktinės vežėjos UAB „Juozviga“ sudarytą susitarimą ginčo įvykis nelaikomas draudžiamuoju. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ir jį detalizuojančiais atsakovo argumentais sutinka. Teisėjų kolegija pažymi, jog iš atsakovo AAS „BTA Insurance Company“ filialo Lietuvoje ieškovei žalos atlyginimas priteistas kaip iš faktinės vežėjos UAB „Juozviga“ draudiko. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog žala iš atsakovo nagrinėjamu atveju galėjo būti priteista, nustačius, kad ginčo įvykis pagal atsakovo ir UAB „Juozviga“ susitarimą nepatenka į nedraudžiamojo įvykio kategoriją. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ginčo situacijai taikytinos šalių susitarimo nuostatos yra nepakankami aiškios bei jų esmė paneigtų draudimo sutartimi siekiamus tikslus, todėl šių nuostatų netaikė, ką, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstai, veikdamas ultra vires.
18. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp atsakovo AAS „BTA Insurance Company“ filialo Lietuvoje ir faktinės vežėjos UAB „Juozviga“ draudimo teisiniai santykiai susiklostė Vežėjų kelių transportu civilinės atsakomybės draudimo liudijimo/poliso Nr. CVA 003536 pagrindu.  Šiame draudimo liudijime nurodyta, jog draudimo sutartis sudaryta pagal Vežėjų kelių transportu civilinės atsakomybės draudimo taisykles Nr. 038.1, taip pat pažymėta, jog draudėjas patvirtina, kad prieš sudarant draudimo sutartį, su draudimo liudijime nurodytų taisyklių sąlygomis buvo supažindintas, jas suprato ir taisyklių kopiją gavo. Nurodytų taisyklių 4.1.2. punkte yra nustatyta, kad draudikas netenkina pretenzijų (nedraudžiamasis įvykis), kai nuostoliai atsiranda dėl draudėjo kaltės arba jo darbuotojų tyčios, ar veiksmų, kurie pagal CMR konvencijos 29 straipsnį, yra prilyginami tyčiniams veiksmams. Priede prie draudimo sutarties „Nurodymai vairuotojui“ draudėjui detaliai paaiškinta, kokių veiksmų vežėjas turi imtis krovinio priėmimo/perdavimo ir pervežimo metu, kad jo veiksmai būtų laikomi pakankamai rūpestingais ir apdairiais, tarp jų: 1) priimdamas ir perduodamas krovinį vairuotojas privalo patikrinti važtaraščių duomenis, susijusius su krovinio kiekiu ar svoriu, jų charakteristikomis, važtaraščių numerius, krovinio pakuotės išorinę būklę (CMR konvencijos 8 straipsnis). Nustatęs neatitikimą ar neturint galimybės patikrinti, privalo įrašyti pastabas važtaraštyje (I skyriaus 1 punktas); 2) krovinio pakrovimo metu vairuotojas privalo kontroliuoti krovinio išdėstymą, siekiant kuo didesnio saugumo. Jei krovinys pakrautas ir/ar sutvirtintas netinkamai, vairuotojas privalo pareikalauti, kad siuntėjas pašalintų trūkumus. Priešingu atveju vairuotojas privalo apie tai įrašyti pastabą važtaraštyje arba atsisakyti priimti krovinį pervežimui (I skyriaus 2 punktas). Pirmosios instancijos teismas konstatavo didelį neatsargumą UAB „Juozviga“ veiksmuose krovinio vežimo metu ir atitinkamai juos prilygino tyčiniams veiksmams CMR konvencijos 29 straipsnio prasme. Byloje nėra duomenų, kad šalių sudarytas draudimo polisas, draudimo sutartis ar taisyklės būtų nuginčyti ir negaliojantys, kad pirmosios instancijos teismas šiuos dokumentus ar jų dalį būtų pripažinęs niekiniais ex officio ar kad šalys juos būtų ginčiję šioje byloje. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagrindo pripažinti ginčo draudimo polisą, draudimo sutartį ir/ar taisykles visoje apimtyje ar iš dalies niekiniais ex officio nenustatė, todėl jie yra teisėti ir galiojantys, o jų nuostatos taikytinos šioje byloje. Apeliacinės instancijos teismas primena, jog teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), remiantis kuo, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė šalių susitarimo nuostatų, reglamentuojančių įvykio pripažinimą nedraudžiamuoju. Tokiu savo procesiniu elgsiu pirmosios instancijos teismas peržengė savo kompetencijos ribas, nes šalims neginčijant nei minėtų nuostatų, nei dokumentų, iš kurių jos kyla, teisėtumo bei pačiam teismui nepripažinus šių nuostatų ar minėtų dokumentų niekiniais ex officio, pirmosios instancijos teismas netaikyti ginčo nuostatų teisės neturėjo, kas sąlygojo nepagrįsto ir neteisėto sprendimo nagrinėjamoje dalyje priėmimą.
19. Teisėjų kolegija nurodo, jog pirmosios instancijos teismui konstatavus didelį neatsargumą UAB „Juozviga“ veiksmuose krovinio vežimo metu ir atitinkamai juos prilyginus tyčiniams veiksmams CMR konvencijos 29 straipsnio prasme, yra pagrindas, vadovaujantis Vežėjų kelių transportu civilinės atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 038.1 4.1.2. punktu bei priedo prie draudimo sutarties „Nurodymai vairuotojui“ I skyriaus 1, 2 punktais, ginčo įvykį pripažinti nedraudžiamuoju. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pripažinus ginčo įvykį nedraudžiamuoju, yra pagrindas apeliacinį skundą tenkinti iš dalies bei pakeisti skundžiamą sprendimą apelianto nurodytoje dalyje – ieškovės UAB DK „PZU Lietuva“ reikalavimą dėl žalos ir procesinių palūkanų priteisimo iš atsakovo AAS „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

20. Kadangi apeliacinės instancijos teismo procesiniu sprendimu ieškinys atsakovo AAS „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje atžvilgiu yra atmestas, yra pagrindas perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, iš atsakovų ERGO Insurance SE filialo Lietuvoje ir UAB „Juozviga“ ieškovės UAB DK „PZU Lietuva“ naudai priteisiant 697,56 Eur bylinėjimosi išlaidų lygiomis dalimis, t. y. po 348,78 Eur iš kiekvieno.
21. Apeliacinės instancijos procesinį sprendimą priėmus iš esmės atsakovo AAS „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje naudai, yra pagrindas atsakovo AAS „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, tenkinti ir iš ieškovės atsakovo naudai priteisti 33,00 Eur.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teismas

n u t a r i a :

Atsakovo AAS „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 22 d. sprendimą pakeisti bei jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei UAB DK „PZU Lietuva“ iš atsakovo ERGO Insurance SE filialo Lietuvoje 1 350,11 Eur žalos atlyginimo.

Priteisti ieškovei UAB DK „PZU Lietuva“ iš atsakovo UAB „Juozviga“ 750,00 Eur žalos atlyginimo.

Priteisti ieškovei UAB DK „PZU Lietuva“ iš atsakovų ERGO Insurance SE filialo Lietuvoje ir UAB „Juozviga“ 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme, 2015-08-03, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovei UAB DK „PZU Lietuva“ lygiomis dalimis iš atsakovų ERGO Insurance SE filialo Lietuvoje ir UAB „Juozviga“ 697,56 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 348,78 Eur iš kiekvieno.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.“

Priteisti atsakovui AAS „BTA Insurance Company“ SE filialui Lietuvoje iš ieškovės UAB DK „PZU Lietuva“ 33,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                                                                     Ramunė Mikonienė

                                                                                                        Dainius Rinkevičius

                                                      Jelena Šiškina