Baudžiamoji byla Nr. 2K–105/2007
Procesinio sprendimo kategorija:
2.2.8.3.(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. vasario 6 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Bieliūno, Vytauto Masioko ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,
sekretoriaujant E. Jasionienei,
dalyvaujant prokurorei A. Japertienei,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal išteisintojo V. K. ir nukentėjusiosios S. P. kasacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 11 d. nutarties.
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 10 d. nuosprendžiu V. K. išteisintas dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, nenustačius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
Skundžiama Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 11 d. nutartimi Mažeikių rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 10 d. nuosprendis panaikintas ir baudžiamoji byla perduota prokurorui, nes ikiteisminio tyrimo metu surašytas iš esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, o šio pažeidimo negalima ištaisyti teisme ir jis trukdo nagrinėti bylą.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą ir prokurorės, prašiusios kasacinius skundus atmesti, paaiškinimo,
n u s t a t ė :
V. K. buvo kaltinamas tuo, kad 2002 m. spalio viduryje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytą dieną, neturėdamas atitinkamo leidimo, tarpininkams, kuriems nurodė, kad miškas priklauso jam nuosavybės teise, padedant, S. P. priklausančiame miške, esančiame (duomenys neskelbtini), iškirto 56 uosių bei 12 baltalksnio medžių ir 2002 m. spalio 30 d., apie 10.00 val., pagrobė nukentėjusiajai S. P. priklausantį turtą, padarydamas jai 9176,18 Lt turtinę žalą, t. y. buvo kaltinamas nusikaltimu, numatytu BK 178 straipsnio 1 dalyje.
Kasaciniu skundu išteisintasis V. K. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 11 d. nutartį ir palikti galioti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 10 d. nuosprendį.
Skunde kasatorius teigia, kad visus apeliacinės instancijos teismo motyvus, susijusius su BPK 219 straipsnio taikymu, kasatorius vertina kaip esminį Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimą. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas dėl paviršutiniško susipažinimo su byla, neišsamios išteisinamojo nuosprendžio analizės, padarė nepagrįstas išvadas, jog apylinkės teismas neatskleidė svarbių aplinkybių, kurios neatsispindėjo ir pateiktame kaltinime, todėl nuosprendis nepagrįstas ir teisiškai neaiškus. Teismas padarė neteisingą išvadą, kad buvo pažeistos kasatoriaus teisės į gynybą dėl to, kad kaltinamajame akte nebuvo įvardytos tarpininkų, susijusių su nusikalstama veika, pavardės ir nurodyti jų konkretūs veiksmai, nes kasatorius nuo pat kaltinimo pareiškimo momento puikiai suprato ir žinojo, kokius konkrečius asmenis kaltintojas turi omenyje ir kokius konkrečiai veiksmus šie asmenys atliko. Jeigu kaltinimas būtų dar labiau sukonkretintas, nurodant konkrečius asmenis ir jų veiksmus, jis taptų painus ir nesuprantamas. Tie patys argumentai tinka ir dėl nenurodymo kaltinamajame akte, koks ir kieno leidimas turėjo būti išduotas miškui kirsti, nes kiekvienam yra žinoma, kad miškui kirsti yra reikalingas vietos aplinkos apsaugos agentūros pareigūno išduodamas leidimas. Kasatorius tvirtina, kad visos reikšmingos bylai aplinkybės pirmosios instancijos teisme buvo ištirtos. Kaltinamajame akte buvo aptarti visi BPK 219 straipsnio 3 dalyje numatyti veikos aprašymui reikalingi požymiai, aiškiai ir trumpai paminint esmines veikos aplinkybes. Viso bylos aplinkybių tyrimo metu pareikštas kaltinimas kasatoriui buvo aiškus ir jis galėjo tinkamai gintis.
Kasaciniu skundu nukentėjusioji S. P. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 11 d. nutartį ir palikti galioti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 10 d. nuosprendį.
Skunde kasatorė nurodo, kad pareigūnas E. Č. tyrimą atliko neobjektyviai, sąmoningai padarydamas daug šiurkščių pažeidimų: apie neteisėtus miško kirtimo veiksmus nepranešta gamtos apsaugos institucijai; neteisėtai apkaltintas kasatorės brolis – V. K.; tyčia nuslėpti tikrieji kaltininkai V. M., E. M. ir kt.; neišaiškinta lentpjūvės (duomenys neskelbtini) veikla.
Išteisintojo V. K. ir nukentėjusiosios S. P. kasaciniai skundai tenkintini.
Dėl BPK 219 straipsnio taikymo
Pagal BPK byla iš teismo prokurorui gali būti perduota tik dėl iš esmės netinkamai surašyto kaltinamojo akto, kai to pažeidimo negalima ištaisyti teisme ir jis trukdo nagrinėti bylą (BPK 254 straipsnio 3 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas taikomas tik esant sąlygų visumai, t. y., kai kaltinamojo akto turinys neatitinka BPK 219 straipsnyje nurodytų šio procesinio dokumento turinio reikalavimų; kaltinamojo akto trūkumai tokie, kurių negalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme; ir kaltinamojo akto trūkumai trukdo teismui nagrinėti bylą.
Kaltinamasis aktas neatitinka įstatymo nuostatų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (pavyzdžiui, veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt.), ir dėl to šio dokumento turinio defektai suvaržo kaltinamojo teisę į gynybą.
Naikinant pirmosios instancijos teismo nuosprendį BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytu pagrindu, t. y. konstatavus, kad kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka BPK 219 straipsnyje numatytų reikalavimų, būtina nustatyti ir nutartyje nurodyti, kokių konkrečių BPK 219 straipsnyje numatytų reikalavimų kaltinamasis aktas neatitinka, bei argumentuoti, kad šio pažeidimo negalima ištaisyti teisme.
Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų, nes jame nenurodyta, koks leidimas turėjo būti ir kieno išduotas, kas tie kiti asmenys, įvardyti tarpininkais, koks jų procesinis statusas šioje baudžiamojoje byloje, kokius konkrečius nusikalstamus veiksmus atliko kaltinamasis V. K. ir kokius veiksmus atliko kaltinamajame akte neįvardyti tarpininkai.
Tačiau kolegija nesutinka su tokia apeliacinio teismo išvada. Apeliacinės instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad kaltinamasis aktas surašytas pažeidžiant BPK 219 straipsnio reikalavimus, prieštarauja šios procesinės normos turiniui ir bylos medžiagai.
Kaltinamojo akto turinys patvirtina, kad jame yra pateiktas V. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos aprašymas, nurodant jos padarymo laiką, vietą, būdą, kitas aplinkybes tiek, kiek jos nustatytos bylos medžiaga. Tas aprašymas atitinka BK normos, pagal kurią ši veika buvo kvalifikuota, t. y. BK 178 straipsnio 1 dalies, dispoziciją.
Kolegijos nuomone, apeliacinės instancijos teismas be pagrindo esminiu Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimu pripažino tai, kad kaltinamajame akte nebuvo nurodytas konkretus leidimas. Raštiškas leidimas kirsti mišką, kurį išduoda aplinkos apsaugos pareigūnai, niekaip nesusijęs su BK 178 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymiais. BK 178 straipsnio 1 dalies dispozicija draudžia tyčinį neteisėtą neatlygintiną svetimo turto pagrobimą ir joje jokių nuorodų į įstatymus ar kitus teisės aktus nėra, todėl kaltinamajame akte nurodyti konkretų leidimą, kuris išduodamas teisės aktų nustatyta tvarka, už kurių pažeidimą iškiltų baudžiamoji atsakomybė pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, nebuvo pagrindo.
Apeliacinės instancijos teismo nutartyje taip pat nepagrįstai nurodoma, kad kaltinamajame akte būtina nurodyti konkrečius tarpininkus, kurių pagalba V. K. iškirto medžius ir juos pagrobė, bei jų procesinį statusą. Iš bylos medžiagos matyti, kad šie asmenys yra žinomi, tačiau vieniems iš jų (E. M.) ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, dėl kitų (A. R., V. M., E. M., G. B., Ž. P., R. B., A. L., V. Š.) – atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Šių asmenų procesinis statusas, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, buvo aiškus. Šių asmenų ir jų veiksmų nurodymas, aprašant veikos faktines aplinkybes, jokios įtakos V. K. teisinei padėčiai ir baudžiamajai atsakomybei neturi. Be to, apeliacinės instancijos teismas, teisminio nagrinėjimo metu paaiškėjus, jog nusikalstamą veiką gali būti padarę ir kiti asmenys, turėjo galimybę motyvuota nutartimi apie tai pranešti prokurorui (BPK 257 straipsnis). Iš kaltinamojo akto turinio taip pat aišku, kokie neteisėti veiksmai yra inkriminuoti V. K., t. y. svetimo S. P. priklausančio turto – miško medžių iškirtimas ir jų pagrobimas tarpininkų pagalba.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad kaltinamajame akte įtarimas V. K. suformuluotas, nepažeidžiant BPK 219 straipsnio 3 dalies reikalavimų. V. K. teisė įstatymų nustatytomis priemonėmis ir būdais gintis nuo įtarimų buvo užtikrinta, kaltinamasis aktas atitinka BPK 219 straipsnio reikalavimus, jame nusikalstama veika, t. y. padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdas ir kitos svarbios aplinkybės, aprašyta.
Aptartos aplinkybės patvirtina, kad BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą sprendimą apeliacinės instancijos teismas priėmė, nesant tokio sprendimo priėmimo pagrindų, taip pažeisdamas šios normos nuostatas. Tai esminis BPK reikalavimų pažeidimas, nes jis sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis), todėl skundžiama nutartis naikintina (BPK 383 straipsnis).
Pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas atitinka BPK reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 10 d. išteisinamasis nuosprendis paliktinas galioti.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 4 punktu,
n u t a r ė :
Panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 11 d. nutartį ir palikti galioti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 10 d. nuosprendį.
Teisėjai Egidijus Bieliūnas
Vytautas Masiokas
Antanas Klimavičius