Civilinė byla Nr. e2A-1615-587/2021

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19989-2020-0

Procesinio dokumento kategorijos: 1.3.2.6.1;

1.3.2.9.10.8; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 

(S)

Kauno apygardos teismas

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                       2021 m. lapkričio 25 d. 

                                                                   Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė   

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „O. “ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 17 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-8700-752/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „R C. B.“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „O. “ dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „R C. B.“  (toliau – UAB „R C. B.“) prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „O. “ (toliau – UAB „O. “) 5 320 Eur skolą, 1 489,60 Eur palūkanas, 8 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad šalys 2020 m. gegužės mėn. sudarė vienkartinio krovinio pervežimo sutartį-užsakymą, kuria ieškovė įsipareigojo suteikti transporto paslaugas ir organizuoti krovinio pervežimą, o atsakovė įsipareigojo sumokėti už suteiktas paslaugas. Tačiau atsakovė už suteiktas paslaugas neatsiskaitė.

2.       Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 16 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-30221-752/2020 ieškovės ieškinys tenkintas visiškai.

3.       Atsakovė 2020 m. gruodžio 11 d. pareiškė prieštaravimus, kuriuose prašė preliminarų sprendimą pakeisti ir priteistos 5 320 Eur skolos mokėjimą išdėstyti 6 mėnesių laikotarpiui, skolą mokant kas mėnesį lygiomis dalimis, kitoje dalyje preliminarų sprendimą panaikinti ir atmesti ieškinio reikalavimus dėl 1 489,60 Eur palūkanų (netesybų), procesinių palūkanų bei 20 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų priteisimo. Prieštaravimuose nurodė, kad ieškovė tinkamai neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų – nepristatė krovinio sutartu terminu, todėl atsakovė neturi mokėti. Ieškovė nepagrįstai reikalauja priteisti netesybas, jų dydis yra aiškiai per didelis. Atsakovė įtraukta į juridinių asmenų, kuriems taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19, sąrašą, todėl ji yra atleidžiama nuo delspinigių mokėjimo. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovė turėjo ikiteisminio išieškojimo išlaidas, todėl reikalavimas dėl 20 Eur ikiteisminio skolos išlaidų priteisimo yra nepagrįstas.

4.       2021 m. kovo 25 d. atsiliepimu į atsakovės prieštaravimus ieškovė prašė palikti preliminarų sprendimą nepakeistą, priteisti ieškovei iš atsakovės 777 Eur bylinėjimosi išlaidas ir 24,20 Eur išlaidas už vertimo paslaugas. Prašomų priteisti netesybų dydis numatytas šalių susitarime, todėl negali būti laikomas nepagrįstu, netesybų skaičiavimo laikotarpis yra aiškus ir tikslus. Atsakovė negali remtis aplinkybe dėl įtraukimo į nukentėjusių nuo COVID-19 sąrašą, siekdama atsisakyti, sustabdyti ar kitokiu būdu išvengti prievolės įvykdymo ieškovei. Šis įtraukimas į sąrašą sudaro atsakovei galimybę naudotis tam tikromis valstybės teikiamomis lengvatomis ir paramomis, tačiau nėra argumentas, kurį galima nukreipti prieš savo kreditorių dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo. Ieškovė siekė bendradarbiauti ir kuo ekonomiškiau išspręsti kilusią situaciją, siekė skolą atgauti ikiteismine tvarka, todėl teismas tinkamai nusprendė priteisti 20 Eur išlaidas už ikiteisminį procesą. Ieškovė nesutiko su skolos mokėjimo išdėstymu: atsakovė elgiasi nesąžiningai, su ieškove neatsiskaito ilgiau kaip 10 mėnesių, per šį laikotarpį skolos nepadengė net iš dalies.

 II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Kauno apylinkės teismas 2021 m. birželio 17 d. galutiniu sprendimu Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 16 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą, ieškinį tenkino visiškai. Priteisė ieškovei UAB „R C. B.“ iš atsakovės UAB „O. “ 5 320 Eur skolą, 1 489,60 Eur, 20 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas, 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gruodžio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 801,20 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad:

5.1.       2020 m. gegužės 10 d. tarp šalių sudarytas vienkartinio krovinio pervežimo sutartis-užsakymas Nr. RMTR-35562-1 (toliau – ir sutartis). 2020 m. gegužės 13 d. ieškovė pateikė atsakovei apmokėti PVM sąskaitą faktūrą Nr. RM-2005083, apmokėjimo terminas už paslaugas – 1 diena. Sutarties kaina be PVM – 5 210 Eur. Sutartimi šalys taip pat sulygo, kad atsakovei vėluojant atsiskaityti už paslaugas, ji įsipareigoja mokėti 0,2 procento dydžio palūkanas, mokamas nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną darbo dieną (sutarties 6.3 punktas). Ieškovė už uždelstą atsiskaityti laiką priskaičiavo 1 489,60 Eur palūkanas.

5.2.       Atsakovė įrodymų, kad paslauga – pervežimas nebuvo atliktas sutartyje numatytu terminu, nepateikė. Teismas sprendė, kad ieškovės atstovės nurodytą aplinkybę, kad paslauga buvo įvykdyta anksčiau numatyto termino, patvirtina atsakovei pateikta apmokėti PVM sąskaita faktūra, iš kurios matyti, kad paslauga jau buvo atlikta 2020 m. gegužės 13 d., nors numatyta atvykimo į išsikrovimo vietą diena – 2020 m. gegužės 15 d. Teismas ieškovės reikalavimus dėl skolos ir ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų priteisimo pripažino pagrįstu ir tenkino.

5.3.       Atsakovė sutarties 6.3. punktu įsipareigojo mokėti ieškovei 0,2 procento dydžio palūkanas, skaičiuojamas nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą darbo dieną. Šalys nurodė, jog sutartimi išreiškė savo tikrąją valią ir patvirtino, kad susitartas palūkanų už neapmokėtas sumas dydis yra teisingas, protingas, sąžiningas ir nepažeidžia sutarties šalių teisių ir / ar teisėtų interesų. Ieškovė apskaičiavo, kad atsakovei pateikta apmokėti PVM sąskaita faktūra Nr. RM 2005083 yra pradelsta apmokėti 140 darbo dienų. Pritaikius sutartyje numatytą palūkanų dydį, apskaičiuotos palūkanos sudaro 1 489,60 Eur (5 320 Eur x 0,2 procentų x 140 dienų). Atsakovės skaičiavimu, ieškovės nurodytu laikotarpiu buvo tik 99 darbo dienos, o ne 140. Teismas pripažino, kad atsakovės teiginiai, jog palūkanos yra aiškiai per didelės ir apskaičiuotos neteisingai yra deklaratyvūs, atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos minėtas aplinkybes. Atsakovė pateikė informaciją, kad atsakovė yra įtraukta į juridinių asmenų, kuriems taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19, sąrašą. Tačiau, tiek ieškovės atstovė, tiek pati atsakovė nurodo, kad juridiniams asmenims, įtrauktiems į minėtą sąrašą, yra taikomos mokestinės pagalbos priemonės – jie atleidžiami nuo delspinigių mokėjimo už nesumokėtus mokesčius, nevykdomas mokesčių išieškojimas, teikiamos subsidijos, lengvatinės paskolos ir pan., t. y. šios lengvatos nėra taikomos komerciniams sutartiniams santykiams. Teismas sprendė, jog ieškovės reikalavimas dėl 1 489,60 Eur sutartinių palūkanų priteisimo už laiku neapmokėtą PVM sąskaitą faktūrą Nr. RM 2005083 yra pagrįstas, todėl tenkino.

5.4.       Atsakovei praleidus terminą įvykdyti piniginę prievolę, teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tenkinus ieškinį, priteisė ieškovei iš atsakovės jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 

6.       Atsakovė UAB „O. “ (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 17 d. galutinio sprendimo dalį, kuria iš atsakovės ieškovei priteistos 1489,60 Eur palūkanos (netesybos), procesinės palūkanos, 20 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidos ir 801,20 Eur bylinėjimosi išlaidos. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1.       apeliantė teismo prašė preliminarų sprendimą pakeisti ir priteistos 5 320 Eur skolos mokėjimą išdėstyti 6 mėn. laikotarpiui, skolą mokant kas mėnesį lygiomis dalimis. Tačiau teismas šio prašymo nenagrinėjo, dėl jo visiškai nepasisakė, nenurodė jokių argumentų, kodėl šis apelianto prašymas buvo atmestas. Todėl galutinis teismo sprendimas iš dalies yra be motyvų. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą tai yra absoliutus sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindas. 

6.2.       Teismas taip pat nepasisakė dėl apeliantės argumentų, susijusių su 20 Eur priteisimu už ikiteisminį skolos išieškojimą. Teismas nenurodė motyvų, kodėl atmetė apelianto argumentus. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovė ar tarpininkas prašomas priteisti išlaidas už advokato pagalbą sumokėjo advokatui ar advokato padėjėjui. Galutiniu sprendimu teismas, nenurodydamas jokių motyvų, 20 Eur už ikiteisminį skolos išieškojimą priteisė jau ne kaip bylinėjimosi išlaidas, o kaip skolą, nors ieškovė šio reikalavimo nebuvo apmokėjusi žyminiu mokesčiu. Toks reikalavimas apskritai negalėjo būti nei nagrinėjamas, nei tenkinamas.

6.3.       Teismas nepagrįstai priteisė 1 489,60 Eur dydžio netesybas, kurios neatitinka protingumo kriterijaus. Teismas nepasisakė dėl apeliantės argumentų, nemotyvavo jų atmetimo, taip pat nesivadovavo savo nustatytomis aplinkybėmis. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti netesybas nuo 2020 m. liepos 20 d. iki 2020 m. gruodžio 7 d., nurodė, kad per šį laikotarpį buvo 140 darbo dienų. Akivaizdu, kad nurodytu  laikotarpiu buvo tik 99 darbo dienos. Šių aplinkybių nereikia įrodinėti. Ieškovė ir teismas paskaičiavo delspinigius už 140 kalendorinių dienų.

6.4.       0,2 procento dydžio netesybos nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą darbo dieną yra neprotingos ir aiškiai per didelės. Apeliantė yra įtraukta į juridinių asmenų, kuriems taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19, sąrašą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika rodo, kad protingi delspinigiai galėtų būti 0,02 procento už pradelstą dieną nuo pradelstų mokėti sumų.

6.5.       Teismas preliminariu sprendimu ieškovei iš apeliantės priteisė 1 489,60 Eur palūkanas, o galutiniu sprendimu – 1489,60 Eur. Neaišku, ar teismas priteisė naują sumą ar keitė preliminarų sprendimą. Teismas nenurodė jokio teisinio pagrindo, kodėl tokie pakeitimai buvo padaryti sprendimo rezoliucinėje dalyje.

6.6.       Priteista bylinėjimosi išlaidų suma neatitinka proporcingumo, protingumo ir teisingumo principų. Apeliantė pagrindinės skolos iš esmės neginčijo, prašė tik išdėstyti jos mokėjimą dalimis. Procesinių dokumentų parengimas nereikalavo jokių specialių žinių, byla nebuvo sudėtinga, jokie nauji teisinių klausimai nebuvo keliami. Nebuvo pagrindo priteisti tokio dydžio bylinėjimosi išlaidas.

7.       Ieškovė UAB „R. C. B.“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo 2021 m. birželio 17 d. Kauno apylinkės teismo galutinį sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-8700-752/2021 palikti nepakeistą, priteisti ieškovei apeliacinėje instancijoje patirtas 400 Eur bylinėjimosi išlaidas.  Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

7.1.       teismas neturi pareigos pasisakyti dėl absoliučiai visų apeliantės prieštaravimuose paminėtų aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas teisingai išgrynino kilusio ginčo esmę, pasisakė dėl esminių bylos aplinkybių, todėl visapusiškai ir tinkamai ištyrė bei atskleidė bylos esmę.

7.2.       Ieškovė sumokėjo žyminį mokestį už prašomą priteisti 20 Eur sumą. Nuo 6 829,60 Eur ieškinio sumos, teikiant ieškinį dokumentinio proceso tvarka per EPP sistemą, mokėtinas 76,83 Eur žyminis mokestis, ieškovė byloje sumokėjo 77 Eur dydžio žyminį mokestį. Apeliantė praleido piniginės prievolės įvykdymo terminą, ieškovė kreipėsi į skolų išieškojimo įmonę, kuri siuntė reikalavimus padengti skolą, siūlė įvairius skolos grąžinimo variantus. Ieškovė už šias paslaugas sumokėjo 20 Eur sumą, išlaidos kilo dėl apeliantės kaltės, todėl teismas pagrįstai priteisė minėtą sumą.

7.3.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą formuojamoje praktikoje pasisakė, kad kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita. Už sandorį, kurio įvykdymui ieškovė suteikė transporto paslaugas, atsakovė gavo išankstinį mokėjimą pilna apimtimi viešo konkurso būdu (72 600 Eur). Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad ji savo įsipareigojimų atsiskaityti su ieškove neįvykdė dėl nenugalimos jėgos ar dėl ieškovės kaltės. Apeliantės argumentai, kad ji turėtų būti atleista nuo netesybų mokėjimo dėl to, kad yra įtraukta į nukentėjusių nuo COVID-19 įmonių sąrašą, yra nepagrįsti. Apeliantė nepatiria jokio neigiamo finansinio poveikio, su ja buvo atsiskaityta pilnai ir iš anksto prieš sandorio įvykdymą, tačiau ji neatsiskaitė su ieškove. Skolos sumą apeliantė sumokėjo ieškovei tik 2021 m. liepos 19 d. Įtraukimas į nukentėjusių nuo COVID-19 sąrašą sudaro galimybes naudotis valstybės teikiamomis lengvatomis, tačiau jos negali būti taikomos komerciniams sutartiniams santykiams.

7.4.       0,2 procento palūkanos nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą darbo dieną buvo sutartos sutarties 6.3 p., sutartį šalys patvirtino savo parašais, todėl laikoma, kad palūkanų dydis nustatytas ir pagrįstas tarpusavio susitarimu. Ieškovė neprivalo papildomai įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, jie laikomi nustatytais iš anksto. Ieškinyje nurodytas datos netinkamas formatas buvo rašymo apsirikimas, tačiau tiek atsiliepime į prieštaravimus, tiek teismo posėdžio metu buvo paaiškinta, kad ieškovė skaičiuoja palūkanas terminu nuo teisės į palūkanų skaičiavimą atsiradimo dienos, kuri buvo 2020 m. gegužės 15 d. (PVM sąskaitos faktūros apmokėjimo terminas iki 2020 m. gegužės 14 d.) iki ieškinio parengimo dienos 2021 m. gruodžio 7 d., šiuo laikotarpiu buvo 140 darbo dienų. Galimai apeliantė nesusipažino su šiais argumentais.

7.5.       Šiuo konkrečiu atveju, rekomendacinis maksimalus dydis, mokėtinas advokato padėjėjui už ieškinio rengimą, atsiliepimo į prieštaravimus parengimą bei atstovavimą teisme – 5 746 Eur. Atsižvelgiant į bylos apimtį, suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, ruoštų dokumentų kiekį, atstovavimą teisme, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato padėjėjos paslaugoms yra protingos, proporcingos, sąžiningos ir atitinka ekonomiškumo kriterijus, patirtos išlaidos neviršijo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakyme Nr. 1R-77 dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo numatytus maksimalius dydžius. Teismas teisėtai ir pagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas už teisines paslaugas. Žyminio mokesčio (77 Eur) bei dokumentų vertimo išlaidos (24,20 Eur), taip pat yra pagrįstos.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

9.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

10.       Pagrindinės skolos priteisimo apeliantė neginčija, todėl teismas dėl jos nepasisako, be to pateikti įrodymai, kad ji yra sumokėta, teismas juos priima.

11.       Apeliacinėje byloje ginčas kilo dėl 1) 1489,60 Eur palūkanų, 2) 20 Eurų už ikiteisminį skolos išieškojimą, 3) bylinėjimosi išlaidų priteisimo, 4) prašymo dėl skolos išdėstymo nagrinėjimo.

Dėl 1489,60 Eur palūkanų sumos priteisimo

12.       Iš Sutarties 6.3. punkto nustatyta, kad atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovei 0,2 procento dydžio palūkanas, skaičiuojamus nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą darbo dieną. Ieškovė, pateikdama ieškinį, apskaičiavo, kad atsakovei pateikta apmokėti PVM sąskaita faktūra Nr. RM 2005083 yra pradelsta apmokėti 140 darbo dienų, pritaikius Sutartyje numatytą palūkanų dydį, apskaičiuotos palūkanos sudaro 1 489,60 Eur (5 320 Eur x 0,2 procentų x 140 dienų). Pirmos instancijos teismas šias palūkanas priteisė, galutiniame sprendime jų neįvardindamas, tačiau nurodydamas, kad preliminarus sprendimas paliktas nepakeistas, kuriame ši suma priteista kaip palūkanos. Nors apeliantė teigia, kad jai neaišku, ar teismas priteisė naują sumą ar keitė preliminarų sprendimą, tačiau šis jos argumentas atmestinas, kadangi akivaizdu, kad ši (1 489,60 Eur) suma priteista kaip palūkanos.

13.       Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad teismas nepagrįstai priteisė 1489,60 Eur neprotingai  dideles netesybas (0,2 proc. už kiekvieną uždelstą dieną), jas priteisė nuo 2020 m. liepos 20 d. iki 2020 m. gruodžio 7 d., t. y. už 140 darbo dienų, nors tuo laiku 99 darbo dienos, be to apeliantė yra įtraukta į juridinių asmenų, kuriems taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19 sąrašą, jie atleidžiami nuo delspinigių, todėl neprotinga juos priteisti iš atsakovės.

14.       Šie apeliantės argumentai atmestini kaip nepagrįsti, kadangi apeliantė nepatyrė neigiamo finansinio poveikio iš ieškovės pusės, su ja buvo atsiskaityta pilnai, ginčo dėl to nėra, tačiau ji buvo neatsiskaičiusi su ieškove (5 320 Eur skolą sumokėjo tik 2021 m. liepos 19 d., tai patvirtina prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pateiktas įrodymas – patvirtinimas apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą). Įtraukimas į nukentėjusių nuo COVID-19 sąrašą sudaro galimybes naudotis valstybės teikiamomis lengvatomis, tačiau jos negali būti taikomos sutartiniams santykiams. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos Viršininko 2020 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. VA-27 „Dėl pagalbos priemonių mokesčių mokėtojams, paveiktiems koronaviruso (COVID-19) sukeltų neigiamų pasekmių“ numatyta valstybės pagalba, tačiau tai neapima privačių asmenų sutarčių bei susitarimų. Be to apeliantė net nepateikė įrodymų kada ir kokiu pagrindu ji įtraukta į minėtą sąrašą, kadangi kiekvieno asmens prašymas pagal minėtą įsakymą yra nagrinėjamas individualiai. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantė galėjo prašyti delspinigius mažinti, dėl to teikdama įrodymus (ko ji nedarė), o ne nurodyti, kad dėl įtraukimo į sąrašą ji yra atleista nuo delspinigių mokėjimo, kadangi atleidimui nėra teisinio pagrindo. Pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, kad vien asmens įtraukimas į minėtą sąrašą negali būti pagrindu nemokėti delspinigių nustatytų sutartyje.

15.       Apeliacinės instancijos teismas pritaria atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentams, jog palūkanos nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą darbo dieną po 0,2 procento, buvo sutartos sutarties 6.3 punkte, sutartį šalys patvirtino savo parašais, todėl palūkanų dydis nustatytas ir pagrįstas tarpusavio susitarimu. Ieškovė neprivalo papildomai įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, jie laikomi nustatytais iš anksto.

16.       Tai pat iš procesinių dokumentų bei prie jų teiktų įrodymų – sąskaitos faktūros, atsiliepimo į prieštaravimus, tiek teismo posėdžio metu buvo paaiškinta, kad  ieškinyje nurodytas datos netinkamas formatas buvo rašymo apsirikimas, ir ieškovė skaičiuoja palūkanas terminu nuo teisės į palūkanų skaičiavimą atsiradimo dienos, kuri buvo 2020 m. gegužės 15 d. (PVM sąskaitos faktūros apmokėjimo terminas iki 2020 m. gegužės 14 d.) iki ieškinio parengimo dienos 2021 m. gruodžio 7 d., šiuo laikotarpiu buvo 140 darbo dienų. Vadovaujantis šiais įrodymais, apeliantės argumentas dėl nepagrįsto dienų skaičiaus dėl palūkanų skaičiavimo atmestinas (CPK 177, 178 straipsniai).

17.       CK 6.261 straipsnis numato, jog praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Be to, kreditorius, įrodęs kitus nuostolius, turi teisę ir į jų atlyginimą.

18.       Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, pirmos instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes bei vadovaudamasis nurodytais teisės aktais, teisingai sprendė, kad ieškovės reikalavimas dėl 1 489,60 Eur sutartinių palūkanų priteisimo už laiku neapmokėtą PVM sąskaitą faktūrą Nr. RM 2005083 yra pagrįstas.

Dėl 20 Eur už ikiteisminį skolos išieškojimą

19.        Apeliantė nurodo, kad Galutiniu sprendimu teismas, nenurodydamas jokių motyvų, 20 Eur už ikiteisminį skolos išieškojimą priteisė ne kaip bylinėjimosi išlaidas, o kaip skolą, nors ieškovė šio reikalavimo nebuvo apmokėjusi žyminiu mokesčiu.

20.       Šis apeliantės argumentas atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi ieškovė sumokėjo žyminį mokestį už prašomą priteisti 20 Eur sumą. Nuo 6 829,60 Eur ieškinio sumos, teikiant ieškinį dokumentinio proceso tvarka per EPP sistemą, mokėtinas 76,83 Eur žyminis mokestis, ieškovė byloje sumokėjo 77 Eur dydžio žyminį mokestį. Apeliantė praleido piniginės prievolės įvykdymo terminą, ieškovė kreipėsi į skolų išieškojimo įmonę, kuri siuntė reikalavimus padengti skolą, siūlė įvairius skolos grąžinimo variantus. Ieškovė už šias paslaugas sumokėjo 20 Eur sumą, išlaidos kilo dėl apeliantės kaltės, todėl teismas pagrįstai priteisė minėtą sumą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

21.       Pirmos instancijos teismas iš atsakovės ieškovei priteisė 801,20 Eur bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, jog priteista bylinėjimosi išlaidų suma neatitinka proporcingumo, protingumo ir teisingumo principų. Apeliantė pagrindinės skolos iš esmės neginčijo, prašė tik išdėstyti jos mokėjimą dalimis. Procesinių dokumentų parengimas nereikalavo jokių specialių žinių, byla nebuvo sudėtinga, jokie nauji teisinių klausimai nebuvo keliami. Nebuvo pagrindo priteisti tokio dydžio bylinėjimosi išlaidas.

22.       Šie apeliantės argumentai atmestini kaip nepagrįsti, kadangi pirmos instancijos teismas priteisdamas bylinėjimosi išlaidas nurodė, kad išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių dydžių, yra pagrįstos ir atitinka protingumo, sąžiningumo, ekonomiškumo kriterijus.

23.       Apeliacinės instancijos teismas pritaria ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytiems argumentams, kad šiuo konkrečiu atveju rekomendacinis maksimalus dydis, mokėtinas advokato padėjėjui už ieškinio rengimą, atsiliepimo į prieštaravimus parengimą bei atstovavimą teisme – 5 746 Eur. Be to pati ieškovė nesumokėdama skolos (nors buvo tai raginta padaryti iki teismo), sudarė prielaidą bylinėjimosi išlaidoms kilti. Priteista bylinėjimosi išlaidų suma ženkliai mažesnė už maksimaliai rekomenduotinus dydžius, todėl nėra jokio teisinio pagrindo spręsti, kad priteistos bylinėjimosi išlaidos yra per didelės.

Dėl prašymo dėl skolos išdėstymo nagrinėjimo

24.       Kaip matyti teismas nesprendė prašymo dėl skolos išdėstymo, tačiau šiuo metu skola, kurios mokėjimą buvo prašoma išdėstyti yra sumokėta, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šio argumento, kaip neturinčio reikšmės bylos baigčiai nepasisako. Be to atkreiptinas dėmesys, kad CPK 285 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jei sprendimo vykdymo išdėstymas nebuvo išspręstas sprendimu, jis šio straipsnio nustatyta tvarka gali būti sprendžiamas atskirai. Taigi, netgi ir neišsprendus šio prašymo atsakovės teisės nebūtų pažeistos, kadangi, kaip minėta jį galima išspręsti ir atskiru procesiniu sprendimu. Šiuo metu tai nebėra aktualus klausimas šioje byloje, kadangi skola sumokėta.

25.       Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį pakeisti ar panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 331 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

26.       Ieškovė su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė įrodymus, kad apeliaciniame procese patyrė 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl netenkinant apeliacinio skundo šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos ieškovei iš atsakovės (CPK 93, 98 straipsniai).

       Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 17 d. Galutinį sprendimą palikti nepakeistą, patikslinant, kad 1489,60 Eur priteista suma yra sutartinės palūkanos.

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „R. C. B.“, juridinio asmens kodas 302431002, iš uždarosios akcinės bendrovės „O. “, juridinio asmens kodas 302452459, 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                  Lina Žemaitienė