Baudžiamoji byla Nr. 2K–478/2010

                                                                                               Procesinio sprendimo kategorija

                                                                                               1.2.4.8.2, 2.4.2.1.

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. lapkričio 9 d.

Vilnius

 

          Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Piesliako, Vladislovo Ranonio, pranešėjos Aldonos Rakauskienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Sauliaus Ardavičiaus kasacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 11 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 31 d. nutarties.

          Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 11 d. nuosprendžiu S. Ardavičius nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu keturiems mėnesiams. Pritaikius BK 75 straipsnį, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams ir trims mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos; vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu ir 71 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – nuteistasis įpareigotas per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įmokėti 10 MGL (1300 Lt) dydžio įmoką į asmenų, nukentėjusių nuo nusikaltimų, fondą.

          Nukentėjusiojo nepilnamečio K. Ardavičiaus atstovės pagal įstatymą I. Ardavičienės civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo patenkintas iš dalies – iš S. Ardavičiaus priteista nukentėjusiajam K. Ardavičiui 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

          Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 31 d. nutartimi nuteistojo S. Ardavičiaus apeliacinis skundas atmestas.

          Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą,

 

n u s t a t ė :

 

          S. Ardavičius nuteistas už tai, kad 2009 m. liepos 14 d., apie 15.30 val., Kėdainiuose, Smilgos g. 5 namo laiptinės aikštelėje, tarp antro ir trečio aukštų, asmeninio konflikto metu sudavė savo nepilnamečiui sūnui K. Ardavičiui vieną smūgį kumščiu į veidą, padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukeldamas fizinį skausmą.

          Kasaciniu skundu nuteistasis S. Ardavičius prašo Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 11 d. nuosprendį bei Panevėžio apygardos teismo 2010 m. kovo 31 d. nutartį panaikinti ir bylą nutraukti.

          Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuria jo apeliacinis skundas atmestas, priimta pažeidžiant įstatymų reikalavimus. Jis jokio nusikaltimo nepadarė, nuosprendyje padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

          Apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas tik tada, kai kaltinamojo kaltė ir kitos svarbios bylos aplinkybės neginčytinai įrodytos byloje surinktais, laikantis baudžiamojo proceso įstatymo normų teisme ištirtais, įrodymais. Nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis ir spėjimais. Byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad 2009 m. liepos 14 d., apie 15.30 val., jo Kėdainiuose, Smilgos g. 5 namo laiptinėje nebuvo, nes tuo metu jis buvo prie „DnB NORD“ banko, esančio Kėdainiuose, J. Basanavičiaus gatvėje. Tai patvirtino liudytojai O. Stanislauskienė, S. Valantiejus, A. Zubrickas, R. Čeponis, L. Murauskienė, R. Žemgulienė. Šie liudytojai, įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, davė teisingus parodymus ir teismas jų parodymų nepaneigė. Be to, teismui buvo pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys liudytojų parodymus. Kasatorius mano, kad teismai, atmesdami liudytojų, patvirtinančių jo nekaltumą, parodymus, pasielgė neteisingai. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nepagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo K. Ardavičiaus parodymais, nes jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, nėra nuoseklūs ir vienodi. Ikiteisminio tyrimo metu jam (kasatoriui) pareikštas įtarimas, kad jis nukentėjusiajam buvo koja prispaudęs ranką, tačiau teismas tuo nepatikėjo ir šią aplinkybę iš kaltinimo pašalino. Iš nukentėjusiojo K. Ardavičiaus parodymų galima daryti išvadą, kad jis pats atliko neteisėtus veiksmus arba davė parodymus apie tariamus neteisėtus savo paties veiksmus. K. Ardavičiaus sužalojimo mechanizmas nepatvirtintas jokiais objektyviais įrodymais, pagrįstas tik prielaidomis. Kasatorius nurodo, kad jo ir buvusios sutuoktinės I. Ardavičienės tarpusavio santykiai yra labai blogi. Ši jam yra skolinga, įvairiais būdais stengiasi skolos grąžinimo išvengti, todėl jį kompromituoja. Kasatorius mano, kad šia byla I. Ardavičienė nori užsidirbti pinigų, nors nei jai, nei jos sūnui jis jokios žalos nepadarė.

          Kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pažeidė BPK 301 straipsnio reikalavimus, nes nuosprendį grindė ne teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, o prielaidomis. Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo klaidos neištaisė, o tai yra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas.

          Atsiliepimu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras prašo nuteistojo S. Ardavičiaus kasacinį skundą atmesti.

          BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu. Kasaciniame procese nėra nustatinėjamos faktinės bylos aplinkybės, įrodymai nerenkami ir iš naujo nevertinami. Neigdamas savo kaltę dėl sūnaus K. Ardavičiaus sužalojimo, nuteistasis kasaciniame skunde nesutinka su teismo nustatytomis bylos faktinėmis aplinkybėmis, siūlo kitaip, jam palankia linkme, vertinti nukentėjusiojo, liudytojų parodymus. Analogiški argumentai išdėstyti ir nuteistojo apeliaciniame skunde, dėl jų motyvuotai pasisakė apeliacinės instancijos teismas. Tokio pobūdžio argumentai nėra bylos kasacinio nagrinėjimo dalykas ir turi būti palikti nenagrinėti.

          Priešingai negu teigia kasatorius, jis pagrįstai pripažintas kaltu dėl nežymaus nepilnamečio nukentėjusiojo K. Ardavičiaus sveikatos sutrikdymo. Bylos įrodymai buvo įvertinti nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio bei apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, kad teismai išvadas apie faktines nuteistojo nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybes padarė kruopščiai ir visapusiškai įvertinę nukentėjusiojo K. Ardavičiaus, jo įstatyminės atstovės I. Ardavičienės, liudytojų M. Kisloščajevos, K. Pečetauskienės, A. Podžecko parodymus, teismo medicinos specialisto išvadas ir jo paaiškinimus teisme apie nukentėjusiajam nustatytų sužalojimų padarymo mechanizmą, laiką, rašytinę bylos medžiagą, t. y. įrodymų visumą. Visi šie įrodymai gauti teisėtu būdu, jie sudaro vientisą loginę įrodymų grandinę, kuri ir leido teismams padaryti pagrįstą išvadą, kad būtent S. Ardavičius, asmeninio konflikto metu dėl paimtų buto raktų, suduodamas vieną smūgį ranka nukentėjusiajam į veidą, sužalojo K. Ardavičių, padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Abiejų instancijų teismai išsamiai įvertino bei pagrįstai atmetė ir nuteistojo prašymu apklaustų liudytojų O. Stanislauskienės, S. Valantiejaus, A. Zubricko, R. Čeponio, L. Murauskienės, R. Žemgulienės parodymus. Įrodymų vertinimo motyvai išsamiai išdėstyti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priimtuose procesiniuose sprendimuose.

          Atsiliepimu nukentėjusysis K. Ardavičius prašo nuteistojo S. Ardavičiaus kasacinį skundą atmesti. Be to, nukentėjusysis pažymi, kad kasaciniame skunde nuteistasis S. Ardavičius neteisingai nurodė, jog 1000 Lt priteista atlyginti ne jam, o jo motinai I. Ardavičienei.

          Kasacinis skundas atmestinas.

          Patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti kasatoriaus prašymą – panaikinti teismų sprendimus ir bylą nutraukti – nėra pagrindo.

 

          Dėl Baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio, 301 straipsnio 1 dalies ir 320 straipsnio 3 dalies taikymo

 

          Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad kasatorius, prašydamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei paskesnę apeliacinės instancijos teismo nutartį panaikinti ir bylą nutraukti, iš esmės nesutinka su byloje ištirtų įrodymų vertinimu, teigia, kad jis nusikalstamos veikos nepadarė, kad nuosprendyje padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

          Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), t. y. patikrina, ar pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, ar nagrinėdamas bylą nepadarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 369 straipsnis). Nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumas, nesusijęs su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Baudžiamojo proceso kodekso numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti įrodymais duomenys, kuriais vadovaujantis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Pagal ją teismai įrodymus turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Kaltininkui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Pagal BPK 301 straipsnio 1 dalį teismas nuosprendį turi pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad šie įstatymo reikalavimai buvo pažeisti, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis grindžiamas duomenimis, kurie nebuvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs visus ištirtus įrodymus, palyginęs juos tarpusavyje ir įvertinęs jų visumą, S. Ardavičių pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, dar kartą išanalizavęs nukentėjusiojo, liudytojų parodymus bei kitus ištirtus įrodymus, pripažino, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados yra pagrįstos ir teisingos. Teisėjų kolegija nesutikti su tokia apeliacinės instancijos teismo išvada bei konstatuoti, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, neturi teisinio pagrindo.

          Apeliacinės instancijos teismas, nepažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų, visus apeliacinio skundo argumentus, kurie iš esmės yra pakartoti kasaciniame skunde, išnagrinėjo ir priimtoje nutartyje išsamiai, motyvuotai, tinkamai aiškindamas bei nenukrypdamas nuo teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias įrodinėjimą baudžiamajame procese, atsakė. Nuteistojo gynybos versija, kad jo įvykio vietoje nebuvo ir savo sūnaus K. Ardavičiaus jis nesužalojo, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje bei apeliacinės instancijos teismo nutartyje išanalizuotais įrodymais motyvuotai atmesta. Kasatoriaus teiginiai, kad nuosprendis pagrįstas prielaidomis, spėjimais, kad jo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai apeliacinės instancijos teismo nutartyje nepaneigti, prieštarauja byloje esantiems duomenims, abiejų instancijų teismų priimtų procesinių dokumentų – nuosprendžio ir nutarties – turiniui, todėl atmestini.

          Pagal byloje nustatytas aplinkybes S. Ardavičiui baudžiamasis įstatymas – BK 140 straipsnio 1 dalis – pritaikytas tinkamai, todėl tenkinti kasatoriaus prašymą teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

          Nesant BPK 369 straipsnyje nustatytų nuosprendžio bei paskesnės apeliacinės instancijos teismo nutarties panaikinimo ir pakeitimo pagrindų, kasacinis skundas laikytinas nepagrįstu, o teismų sprendimai pripažintini teisėtais.

          Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

          Nuteistojo Sauliaus Ardavičiaus kasacinį skundą atmesti.

 

 

 

 

Teisėjai                                                                                                                Vytautas Piesliakas

 

 

                                                                                                                            Vladislovas Ranonis

 

 

                                                                                                                            Aldona Rakauskienė