Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2022-02-10][nuasmenintas sprendimas byloje][e2-2870-964-2022].docx
Bylos nr.: e2-2870-964/2022
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
UAB „Iskada“ 226077340 atsakovas
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie vidaus reikalų ministerijos 188601311 Ieškovas
Kategorijos:
Bendrosios nuostatos
Prievolės
Netesybos
Pasirengimas teisminiam civilinės bylos nagrinėjimui
Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Prievolių įvykdymo užtikrinimas
Procesas pirmosios instancijos teisme
Procesas pirmosios instancijos teisme
Ieškinio senaties termino sustabdymas, nutraukimas ir atnaujinimas
Civilinės atsakomybės netaikymas ir atleidimas nuo civilinės atsakomybės
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
Pasirengimas nagrinėti bylą teisme parengiamajame teismo posėdyje
Ieškinio senatis
Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
Prievolių teisė
Teismo sprendimas
Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos
Sutarčių teisė
Kitos su prievolių teise susijusios bylos
Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
Civilinė atsakomybė

?

Civilinė byla Nr. e2-2870-964/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27572-2021-7

        Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.3; 2.6.1.5; 2.6.2.1; 2.6.8.10; 2.6.10.3; 3.2.6.1.

(S) 

 

Image 

 

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

        

2022 m. vasario 9 d.

Vilnius

 

            Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Loreta Šiškienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Anželikai Krus,

dalyvaujant ieškovo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie vidaus reikalų ministerijos atstovei Irenai Jeruščenkei,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Iskada“ atstovui advokato padėjėjui Gintarui Stankevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę pagal ieškovo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie vidaus reikalų ministerijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Iskada dėl delspinigių priteisimo.

 

      Teismas

 

n u s t a t ė :

 

1.       ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės 597,64 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad 2020 m. lapkričio 17 d. su atsakove sudarė gaisrinių ištraukiamųjų kopėčių pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų nuo sutarties pasirašymo dienos pristatyti ir perduoti departamento nuosavybėn gaisrines ištraukiamąsias kopėčias. Prekės nustatytu terminu pristatytos nebuvo, todėl 2021 m. vasario 25 d. raštu informavo atsakovę, kad bus skaičiuojami delspinigiai. Prekes atsakovė pristatė 2021 m. gegužės 23 d., todėl ieškovas paskaičiavo delspinigius už 126 dienas ir pareikalavo apmokėti iki 2021 m. birželio 22 d. Atsakovė sąskaitos neapmokėjo. Mano, kad senaties terminas dėl delspinigių priteisimo nesuėjęs, kadangi prievolei įvykdyti (delspinigiams sumokėti) terminas pasibaigė 2021 m. birželio 22 d. Tik pasibaigus prievolės įvykdymo terminui, ieškovui tapo žinoma apie teisės pažeidimą. Jeigu teismas vertins, kad senaties terminas praleistas, prašo jį atnaujinti, atsižvelgiant į tai, kad kopėčių pristatymo terminas buvo labai svarbus, nes Valstybinėje priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje nebuvo užtikrintas reikalingas kopėčių kiekis. Todėl buvo pažeisti ieškovo teisėti lūkesčiai bei viešasis interesas dėl gelbėjimo darbų efektyvumo, ugniagesių gelbėtojų ir nukentėjusiųjų saugumo. Mano, kad šiuo atveju nėra nenugalimos jėgos kriterijų, kadangi sutarties sudarymo metu su COVID-19 pandemija susiję apribojimai nebuvo išnykę. 

3.       Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Prašė taikyti 6 mėnesių delspinigių priteisimo senaties terminą. Nurodė, kad ieškovo reikalavimas dėl delspinigių priteisimo už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 18 d. iki 2021 m. gegužės 23 d. yra iš dalies nepagrįstas, kadangi laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 18 d. iki 2021 m. balandžio 10 d. ieškinio dėl netesybų senatis yra suėjusi. Prievolė tinkamai įvykdyta 2021 m. gegužės 23 d., todėl delspinigiai galėtų būti skaičiuojami tik nuo 2021 m. balandžio 11 d. iki 2021 gegužės 23 d., t. y. už 42 d. Pažymi, kad ieškovas apie teisės pažeidimą turėjo sužinoti nuo laiku nepristatytų prekių, t. y. 2021 m. sausio 17 d., todėl ši diena laikoma ieškinio senaties termino pradžia, be to, delspinigiai skaičiuojami už ne laiku pristatytą prekę, o ne už sąskaitos neapmokėjimą. Ieškovas nepagrįstai prašo atnaujinti ieškinio senaties terminą, kadangi net jei gaisrinės kopėčios laikomos svarbiomis prekėmis, tai nėra niekaip susiję su priežastimis, kodėl ieškovas nesikreipė laiku dėl delspinigių priteisimo ir taip praleido ieškinio senatį. Atsakovė prašo atleisti nuo civilinės atsakomybės dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių. Ji negalėjo numatyti, kad Austrijoje bus paskelbtas karantinas. Dėl karantino Gaisrinių tyrimų centras negalėjo nuvykti į Austrijoje esančią gamyklą, dėl ko nebuvo išduotas atitikties sertifikatas, reikalingas tokioms kopėčioms. Atsakovė negalėjo šių aplinkybių kontroliuoti ar užkirsti kelio, be to, nebuvo prisiėmusi šių aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos.    

4.       Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė Irena Jeruščenkė ieškinį palaikė. Pažymėjo, kad šalys privalo sutartį vykdyti tinkamai. Kadangi atsakovė vėlavo perduoti kopėčias, jai pagrįstai paskaičiuoti delspinigiai. Atlikus auditą buvo nustatytas prekių trūkumas, todėl kopėčių pirkimas ieškovui buvo labai svarbus. Atsakovė siuntė raštus, prašė neskaičiuoti delspinigių, tačiau ieškovas jai atsakė, kad tam nėra pagrindo. Atsakovei sutarties sudarymo metu buvo žinoma, kad sertifikavimas nuotoliniu būdu negalimas, todėl turėjo numatyti terminą sertifikatui gauti. Sertifikavimą atliekantis Gaisrinių tyrimų centras  atskirai veikiantis juridinis asmuo, ne ieškovo padalinys. Sertifikato nebuvimas buvo esminis trūkumas. Be jo kopėčių negalėjo priimti. Ieškovas geranoriškai tikėjosi, kad atsakovė sumokės delspinigius, todėl į teismą kreiptis neskubėjo. Senaties terminą praleido dėl ieškovo vidinių organizacinių priežasčių ir bendradarbiavimu pagrįsto tikėjimosi, kad atsakovė atsiskaitys. Ieškovas aiškių finansinių nuostolių nepatyrė. Nors nuomojasi įrangą, negali įvardinti, kiek dėl kopėčių vėlavimo sutriko ieškovo darbas.

5.       Teismo posėdžio metu atsakovės UAB „Iskada“ atstovas advokato padėjėjas Gintaras Stankevičius su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad atsakovė paties vėlavimo pristatyti kopėčias neginčija. Tarp šalių nėra ginčo ir dėl pandemijos. Ginčas tik dėl jos įtakos vėlavimui vertinimo. UAB „Iskada“ sutartį įvykdė. Prekės į Lietuvą buvo atvykusios dar 2020 m. gruodžio mėnesį ir atsakovė siūlė jas perduoti ieškovui, tačiau departamentas atsisakė priimti kopėčias be sertifikato, nors galėjo priimti su išlyga (prekes priimti ir palaukti sertifikato). Kadangi įmonė, atliekanti sertifikavimą, nurodė, kad turi nuvykti į vietą, kur gaminamos kopėčios, o ten nuvykti dėl griežtų ribojimų Austrijoje nebuvo galima iki pat gegužės, terminas užsitęsė. Kai tik buvo leista atvykti, tai ir buvo padaryta, o gavus sertifikatą, tą pačią dieną kopėčios perduotos ieškovui. Pažymėjo, kad sertifikavimą atlieka ieškovui pavaldi įmonė – Gaisrinių tyrimų centras. Tai sudarė pagrindą ieškovui į reikalavimą dėl sertifikavimo žiūrėti atlaidžiau. Sudarydama sutartį su ieškovu, UAB „Iskada“ žinojo, kad kopėčias turės perduoti su sertifikatu, tačiau terminas jam gauti, jei ne neįprastos aplinkybės dėl pandemijos, turėjo būti pakankamas. Nesitikėjo, kad dėl sertifikato reiks vykti į kopėčių gaminimo vietą (Austriją). Gaisrinių kopėčių ir kitos su tuo susijusios įrangos tiekimas, pristatymas – atsakovės veika. Ir anksčiau yra tekę dėl sertifikato vykti į daiktų gaminimo vietą, tačiau manė, kad jei jau buvo vykta anksčiau, nors ir dėl kitos įrangos, dabar nereikės.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

6.       Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 17 d. tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta gaisrinių ištraukiamųjų kopėčių pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 35-420 (toliau – sutartis), kuria atsakovė įsipareigojo pristatyti ieškovui gaisrines ištraukiamąsias kopėčias ne vėliau kaip per 60 dienų nuo sutarties pasirašymo dienos (sutarties 1.1., 3.1. punktai) (el. b. t. I, l. 13 – 26 ). Atsakovė gaisrines kopėčias ieškovui pristatė 2021 m. gegužės 23 d. Remiantis sutarties 7.2. punktu ieškovas atsakovei paskaičiavo 0,02 proc. delspinigius už laiku nepristatytas kopėčias laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 17 d. iki 2021 m. gegužės 23 d. ir 2021 m. birželio 2 d. išrašė sąskaitą Nr. 17S – 78 597,84 Eur sumai. Sąskaitos apmokėjimo terminas - iki 2021 m. birželio 22 d. (el. b. t. I, l. 12).

7.       Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Sutarties specialiųjų sąlygų 7.2. punktu atsakovė įsipareigojo uždelsus pristatyti prekes arba įvykdyti garantinius įsipareigojimus sutarties specialiųjų sąlygų 3.1 ir 6.2 papunkčiuose nustatyta tvarka ir terminais, mokėti 0,02 procento dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą mokėti dieną nuo nepristatytų prekių vertės. Sutarties specialiųjų sąlygų 2.1. punktu šalys sulygo dėl sutarties kainos – 23 716 Eur bei šiai sumai 2021 m. gegužės 24 d. atsakovė ieškovei išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. ISK serija Nr. 0017214 (el. b. t. I, l. 146). Atsižvelgdamas į tai, kad kopėčios pristatytos praleidus šalių sutartyje numatytą terminą, ieškovas  paskaičiavo 597,64 Eur delspinigius nuo 23 716 Eur sumos už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 17 d. iki 2021 m. gegužės 23 d. (126 d.), t. y. iki kopėčių pristatymo dienos, ir prašo šią sumą priteisti.

8.       CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas numato sutrumpintą 6 mėnesių terminą ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių). Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Pagal LR CK 1.127 straipsnio 5 dalies nuostatas, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną.

9.       Nagrinėjamu atveju atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį reikalavimui dėl delspinigių priteisimo, tačiau, ieškovo teigimu, senatis nepasibaigusi. Prievolei įvykdyti (delspinigiams sumokėti) terminas suėjo 2021 m. birželio 22 d., todėl tik pasibaigus jam ieškovui tapo žinoma apie teisės pažeidimą.

10.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas netesybų taikymą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, yra nurodęs, kad netesybos atlieka esamų ir būsimų prievolių įvykdymo užtikrinimo funkciją, skatindamos šalis įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-366-823/2019). Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje jurisprudencijoje yra ne kartą pažymėjęs, nuo kurio momento skaičiuojamas ieškinio senaties terminas reikalaujant delspinigių: reikalavimams priteisti delspinigius pareikšti nustatytas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai (arba kitam sutartyje numatytam laikotarpiui) atskirai, todėl už paskutiniuosius šešis mėnesius iki ieškinio dėl delspinigių išieškojimo pareiškimo delspinigiai gali būti priteisiami, nors ieškinys pareikštas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo, nes tokiam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2013).

11.       Nagrinėjamu atveju prievolė turėjo būti įvykdyta iki 2021-01-17, todėl ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo 2021-01-18 (pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo) kiekvienai praleistai dienai ir delspinigiai gali būti priteisiami už paskutiniuosius šešis mėnesius iki ieškinio dėl delspinigių išieškojimo pareiškimo. Ieškovas į teismą kreipėsi 2021-10-08, tačiau delspinigius skaičiavo iki 2021-05-23. Atsižvelgiant į tai, ieškovui delspinigiai gali būti priteisiami už laikotarpį 2021-04-08 iki 2021-05-23. Sąskaitos delspinigiams apmokėti išrašymas neturi reikšmės ieškinio senaties dėl delspinigių priteisimo skaičiavimui, nes senaties terminas siejamas su pagrindinės prievolės įvykdymo pažeidimu, o delspinigiai – išvestinė prievolė ir jų priteisiamas priklauso nuo pagrindinės prievolės pažeidimo.

12.       Įstatymas nustato, kad teis­mui pri­pa­žinus, kad ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­nas pra­leis­tas dėl svar­bios prie­žas­ties, pa­žeis­to­ji tei­sė gi­na­ma, o pra­leis­tas ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­nas at­nau­ji­na­mas (CK 1.131 straips­nio 1–2 da­lys).

13.       Ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančiose teisės normose nenustatyta aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sąrašo; taip pat neįvardyta kriterijų, kuriais remdamasis teismas turėtų spręsti dėl tokių aplinkybių pripažinimo svarbiomis praleisto termino priežastimis. Teismas, spręsdamas svarbių priežasčių konstatavimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, ginčo esmę, šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Kiekvienu atveju turi būti taikomi ne vidutiniai, o individualūs elgesio standartai dėl bylos šalių, dėl kurių sprendžiamas praleisto ieškinio senaties termino priežasčių svarbos įvertinimo klausimas. Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, šalių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, išsilavinimas ir pan.) kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartis 3K-3-321/2012; 2019 m. birželio 6 d. nutartis Nr. e3K-3-168-687/2019; 2020 m. gegužės 6 d. nutartis Nr. e3K-3-142-916/2020).

14.       Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu buvusios aplinkybės, kurios realiai trukdė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios. Praleisto ieškinio senaties termino klausimas negali būti sprendžiamas atsižvelgiant tik į ieškovo interesus. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų viešųjų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis Nr. 3K-3-37/2009).

15.       Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo atnaujinti senaties terminą, kadangi prekių pristatymo terminas ieškovui buvo svarbus. Be to, dėl nuostolių atlyginimo tikėjosi susitarti geranoriškai, nesikreipiant į teismą, senaties terminą praleido dėl ieškovo vidinių organizacinių priežasčių. 

16.       Aplinkybė dėl prekių pristatymo termino svarbos ieškovui jokios reikšmės sprendžiant dėl senaties termino atnaujinimo neturi, juo labiau, kad jei ieškovui šis terminas buvo svarbus, tai ši aplinkybė turėjo ne atitolinti, o paskatinti kuo greičiau kreiptis į teismą dėl delspinigių priteisimo.

17.       Tikėjimasis atsiskaitymo geranoriškumo taip pat nelaikytinas priežastimi senaties termino atnaujinimui, juo labiau, kad iš šalių susirašinėjimo matyti, kad atsakovė prašė delspinigių neskaičiuoti (2021-01-29 prašymas t.1, b.l. 56), be to, iki 2021-06-22 delspinigių sąskaitos neapmokėjo, kas paneigia, jog buvo pagrindas tikėtis geranoriško jų mokėjimo.

18.       Vidinės organizacinės priežastys, t.y. paties ieškovo nesusiorganizavimas kreiptis į teismą dėl delspinigių priteisimo laiku, nepraleidus senaties termino, bei laukimas nuo delspinigių neapmokėjimo sąskaitos daugiau nei 3 mėnesius nelaikytinas svarbia priežastimi ir pagrindu atnaujinti šį terminą.  

19.       Teismas, įvertinęs ieškovo nurodytas senaties termino dėl delspinigių priteisimo praleidimo priežastis, jų nelaiko svarbiomis, todėl termino neatnaujina.

20.       Nustačius, kad byloje nėra pagrindo atnaujinti ieškinio senaties termino dėl delspinigių priteisimo, ieškovas turi pagrindą reikalauti iš atsakovės delspinigių už laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 8 d. iki 2021 m. gegužės 23 d. Jie sudaro 213,44 Eur (23 716 Eur x 0,02 proc. x 45 d.).

21.       CK 6.212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties nevykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu ir, kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui (nenugalima jėga).

22.       Kasacinio teismo išaiškinta, kad tam, jog pagal CK 6.212 straipsnį būtų pripažintos force majeure aplinkybės, būtina šių sąlygų visuma (kumuliatyvios sąlygos): 1) tokių aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti; 2) dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti; 3) šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio; 4) šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos. Nesant šių sąlygų visumos, faktinės aplinkybės negali būti pripažintos nenugalima jėga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2012).

23.       Atsakovė prašo atleisti ją nuo civilinės atsakomybės dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių, kadangi ji negalėjo numatyti, kad Austrijoje bus paskelbtas karantinas bei jis truks daugiau kaip šešis mėnesius ir dėl to į gamyklą nebus galima nuvykti Gaisrinių tyrimo centro (toliau – GTC) specialistams.

24.       Neabejotina, kad su COVID-19 pandemijos ir dėl jos taikytų ribojimų valstybiniu lygiu neigiamais padariniais (ekonominiais, socialiniais ir pan.) susiduria beveik visi gyventojai, fiziniai ir juridiniai asmenys, tačiau vien ši aplinkybė savaime negali būti laikoma ribojančia sutartinių pareigų įgyvendinimą. Turi būti nustatyta, kokią įtaką esančios aplinkybės turi konkrečios sutarties vykdymui (Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1560-480/2021).

25.       Atsakovė nurodė, kad Austrijoje karantinas paskelbtas nuo 2020 m. lapkričio mėnesio 3 savaitės. Šalys sutartį sudarė 2020 m. lapkričio 17 d., vadinasi, jau prasidėjus trečiai lapkričio savaitei. Apribojimų atsakovė, jei tuo metu nežinojo, galėjo juos protingai numatyti, juo labiau, kad pasaulis besitęsiančios pandemijos sąlygomis gyveno jau daugiau nei pusę metų, karantinas skelbtas ne pirmą kartą, prielaidų pandemijos pabaigai tuo metu nebuvo.

26.        Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas paaiškino, kad sudarydama sutartį su ieškovu, UAB „Iskada“ žinojo, kad kopėčias turės perduoti su sertifikatu. Pačios sutarties specialiųjų sąlygų priedo „Ištraukiamosios kopėčios“ 8 punkte buvo numatyta, kad atsakovė perduodant kopėčias privalės pateikti atitikties privalomiesiems saugos reikalavimams įvertinimo dokumentus (el. b. t. I, l. 26). Be to, kaip matyti iš pačios atsakovės 2021-04-26 rašto, kuriame ji teigia dar 2020-11-10 pateikusi paraišką Gaisrinių tyrimų centrui dėl atitikties įvertinimo (el.b.l. 49), atsakovė žinojo, kad sertifikatą turės išduoti Gaisrinių tyrimų centras. Vadinasi, atsakovė, sudarydama sutartį su ieškovu, suvokė, kad turės gauti sertifikatą ir turėjo numatyti galimas kliūtis dėl pandemijos jį gauti.

27.       Atsakovės argumentas, kad ji negalėjo numatyti, jog sertifikavimo proceso nebus galima atlikti nuotoliniu būdu, nepagrįstas, nes teismo posėdžio metu jos atstovas pripažino, jog dėl sertifikavimo jau anksčiau teko vykti į gamyklą. Darytina išvada, kad atsakovė nenugalimos jėgos sąlygos – tokių aplinkybių nebuvimo sudarant sutartį ar jų protingo numatymo – neįrodė. Nors sutiktina, kad dėl karantino įvestų apribojimų atsakovė objektyviai negalėjo įvykdyti sutarties ir šių aplinkybių negalėjo kontroliuoti, tačiau sudarydama sutartį pandemijos sąlygomis, ji turėjo suvokti galimą apribojimų įtaką sutarties vykdymui ir tai įvertinti prisiimdama įsipareigojimus.

28.       Pažymėtina, kad pagal CK 6.212 straipsnio 1 dalį nenugalima jėga (force majeure) nelaikoma tai, kad sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles. Atsižvelgiant į tai, atsakovės argumentas, kad ji vėlavo įvykdyti prievolę dėl GTC priimto sprendimo vykti į Austrijoje esančią gamyklą, t.y. tai  priklausė nuo GTC valios, todėl jai negali dėl to kilti padariniai, atmestinas kaip nepagrįstas.

29.       Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių.  

30.       CK 6.258 str. 3 d. numato, kad jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą.

31.       Nagrinėjamu atveju prievolė nebuvo ir negalėjo būti įvykdyta iš dalies (kopėčių negalima buvo perduoti iš dalies), o ieškovas nebūtų galėjęs jų priimti be sertifikato, nes nesant jo, priėmimas taptų beprasmis nesant galimybės kopėčiomis saugiai naudotis. Kita vertus, tai, kas priklausė nuo atsakovės valios, ji buvo atlikusi sutartyje numatytu laiku (kopėčias turėjo iki 2021-01-17), o sertifikato gavimas priklausė Gaisrinių tyrimų centro darbuotojų galimybės nuvykti į Austriją.

32.       Sprendžiant dėl delspinigių dydžio nagrinėjamoje situacijoje, įvertintina tai, kad dėl jų dydžio šalys susitarė sutartyje, tačiau jie šiuo atveju neatliko skatinimo kuo greičiau įvykdyti sutartį funkcijos. Atsižvelgiant į prievolės pažeidimo aplinkybes ir skolininko elgesį (prievolę vėluota įvykdyti nors ne dėl force majeure aplinkybių, bet dėl objektyvių priežasčių, apie tai ieškovas buvo informuotas dar nepasibaigus prievolės vykdymo terminui, t.y. 2020-12-16 (el.b.l. 92), po to atsakovas 2021-01-29 raštu prašė pratęsti kopėčių pristatymo terminą ir delspinigių neskaičiuoti (el.b.l. 56), vos buvo gautas atitikties įvertinimas, tuoj pat organizavo kopėčių perdavimą ieškovui), į tai, kad ieškovas jokių nuostolių dėl vėlavimo įvykdyti prievolę nepatyrė, teismas už laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 8 d. iki 2021 m. gegužės 23 d. pagal sutartį skaičiuojamus 0,02 proc. dydžio delspinigius, sudarančius 213,44 Eur, laiko per dideliais ir juos mažina iki 100 Eur.

33.       Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Išdėstytų aplinkybių pagrindu ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (100 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. spalio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

34.       Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

35.       Ieškovė byloje patytė 17 Eur žyminio mokesčio išlaidų (el. b. t. I, l. 7, 93). Atsakovė patyrė 798,60 Eur teisinių paslaugų išlaidų (el. b. t. I, l. 167). Atstovavimo išlaidos pagrįstos į bylą pateiktais įrodymais (el.b.l. 167-173). Be to, jos atitinka LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą dydžio patvirtinimo“ numatytus dydžius, dėl ko jų mažinti nėra pagrindo.

36.       Ieškinį tenkinus 17 proc., ieškovui iš atsakovės priteisiama 3 Eur žyminio mokesčio išlaidų (17 Eur x 17 proc.), o atsakovei iš ieškovo – 662,84 Eur teisinių paslaugų išlaidų. Atlikus įskaitymą, atsakovei iš ieškovo priteisiama 659,84 Eur atstovavimo išlaidų.

37.       Kadangi byloje bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (3,47 Eur), neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakyme Nr. 1R-298/1K-290 (nauja redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d.) nustatytos minimalios (5 Eur) valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumos, jos nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu,

 

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti iš dalies.

               Priteisti ieškovui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, į. k. 188601311, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Iskada, į. k. 226077340, 100 Eur (šimtą eurų) delspinigių ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos (100 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. spalio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Iskada“, į. k. 226077340, iš ieškovo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, į. k. 188601311, 659,84 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt devynis eurus 84 ct) atstovavimo išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą. 

 

 

Teisėja                                                                                Loreta Šiškienė


Paminėta tekste:
  • CK6 6.71 str. Netesybų samprata
  • CK6 6.258 str. Netesybos ir nuostoliai
  • CK1 1.125 str. Ieškinio senaties terminai
  • CK1 1.126 str. Ieškinio senaties taikymas
  • CK1 1.127 str. Ieškinio senaties termino pradžia
  • 3K-3-200/2013
  • CK
  • e3K-3-168-687/2019
  • e3K-3-142-916/2020
  • 3K-3-37/2009
  • 3K-3-370/2010
  • 3K-3-268/2012
  • e2A-1560-480/2021
  • CK6 6.210 str. Palūkanos
  • CK6 6.37 str. Palūkanos pagal prievoles
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
  • CPK 96 str. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei