Civilinė byla Nr. 2A-320-781/2013

Teisminio proceso Nr. 2-02-3-11847-2010-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 42.5;99;121.18

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. vasario 25 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Gerasičkinienės, Antano Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų UAB „Posūkis“, UAB „Jurgena“ ir UAB „Geruda“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. vasario 22 d. sprendimo ir 2012 m. balandžio 17 d. papildomo sprendimo, priimtų civilinėje byloje pagal ieškovų UAB „Posūkis“, UAB „Jurgena“ ir UAB „Geruda“ ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai dėl įpareigojimo pakeisti sutartį.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė :

ieškovai UAB „Posūkis“, UAB „Jurgena“, UAB „Geruda“ (toliau - Ieškovai) kreipėsi į teismą prašydami įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos ūkio ministeriją (toliau - Atsakovas) pasirašyti susitarimą su Ieškovais dėl 2005 m. rugpjūčio 19 d. valstybinės svarbos ekonominio projekto „Paslaugų smulkiam ir vidutiniam verslui parkas „Gariūnai“ Vilniaus mieste, Aukštųjų Panerių pramoninio rajono C zonos (Gariūnai) A ir B teritorijose“ įgyvendinimo sutarties pakeitimo, kuriame būtų numatyta: Ūkio ministerija perima visas Vilniaus apskrities viršininko administracijos teises ir pareigas pagal 2005 m. rugpjūčio 19 d. valstybinės svarbos ekonominio projekto „Paslaugų smulkiam ir vidutiniam verslui parkas „Gariūnai“ Vilniaus mieste, Aukštųjų Panerių pramoninio rajono C zonos (Gariūnai) A ir B teritorijose“ įgyvendinimo sutartį, nuo Sutarties sudarymo iki visiško jos įvykdymo“. Ieškovai nurodė, kad minėta sutartimi šalys nustatė tarpusavio teises ir įsipareigojimus, susijusius su minėto projekto įgyvendinimu, aptarė šalių atsakomybę, sutarties nutraukimo tvarką ir kitas sąlygas. Nuo 2010 m. liepos 1 d. Vilniaus apskrities viršininko administracija nustojo būti sutarties šalimi. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2010 m. spalio 6 d. nutarimu Nr. 1421 projekto kontrolę perdavė Atsakovui, t. y. Ūkio ministerijai. 2010 m. spalio 18 d. Atsakovui buvo pateiktas siūlymas pakeisti 2005 m. rugpjūčio 19 d. sutartį, tačiau Atsakovas iki šios dienos nėra pateikęs Ieškovams jokio atsakymo. Ieškinio reikalavimus grindžia tuo, kad Atsakovas perėmė visas iš 2005 m. rugpjūčio 19 d. sutarties kylančias Vilniaus apskrities viršininko administracijos materialines teises, tačiau nesutinka pakeisti sutarties, vietoje Vilniaus apskrities viršininko administracijos sutarties šalimi nurodant Lietuvos Respublikos ūkio ministeriją.   

Atsakovas atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. 2010 m. spalio 6 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimo pakeitimą, kuriuo Atsakovui pavedė kontroliuoti ekonominį projektą „Paslaugų smulkiam ir vidutiniam verslui parkas „Gariūnai“ Vilniaus mieste, Aukštųjų Panerių pramoninio rajono C zonos (Gariūnai) A ir B teritorijose“. Iki 2010 m. spalio 11 d. minėtą projektą kontroliavo Vilniaus apskrities viršininko administracija. Pažymi, kad ieškinys atmestinas šiais pagrindais: sutartis negalioja, nes Vilniaus apskrities viršininko administracija kaip juridinis asmuo pasibaigė 2010 m. spalio 11 d., įstatymuose nenustatyta asmenų, kurie turi įvykdyti prievoles, atsiradusias pagal sutartį, Atsakovas neturi įgaliojimų būti sutarties šalimi.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. vasario 22 d. sprendimu ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2010 m. spalio 6 d. nutarimu Nr. 1421 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-07-21 nutarimo Nr. 808 „Dėl valstybinės svarbos projekto“ pakeitimo“ pavedė projekto „Paslaugų smulkiam ir vidutiniam verslui parkas „Gariūnai“ Vilniaus mieste, Aukštųjų Panerių pramoninio rajono C zonos (Gariūnai) A ir B teritorijose įgyvendinimo kontrolę Atsakovui. Jam nebuvo pavesta priimti sprendimus dėl sutarties pakeitimo. Pažymėjo, kad Atsakovas, veikdamas kaip kontroliuojantis subjektas, turėjo teisę reikalauti Ieškovų pateikti informaciją apie vykdomą projektą, tačiau toks reikalavimas jokiu būdu nedaro ministerijos sutarties šalimi ar nesuteikia jai teisių ir (ar) pareigų dėl sutarties sąlygų keitimo. 2010 m. kovo 10 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 248 buvo likviduotos apskričių viršininkų administracijos. Pagal šio nutarimo 4 punktą apskričių viršininkų administracijų likvidatoriams pavesta pagal kompetenciją sudaryti sandorius, baigti vykdyti visas prievoles. Apie apskričių viršininkų administracijų likvidavimą pranešta viešai. Todėl Ieškovai, veikdami pagal sutartį kaip atidi ir rūpestinga šalis, turėjo teisę kreiptis į likvidatorių dėl sutarties pakeitimo. Ieškovai teismui nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad būtų kreipęsi į likvidatorių dėl sutarties pakeitimo. Likvidavus Vilniaus apskrities viršininko administraciją Ieškovai nesikreipė į Lietuvos Respublikos Vyriausybę dėl sutarties pakeitimo iniciatyvos ir (arba) dėl teisių ir pareigų pagal projektą perdavimo kitam subjektui (teismui nepateikti jokie rašytiniai įrodymai, kurie leistų konstatuoti priešingai).

2012 m. kovo 6 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme buvo gautas Atsakovo prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo. Prašyme nurodyta, kad teismas priėmė sprendimą, kuriuo ieškinį atmetė, tačiau Atsakovo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo neišsprendė. Dėl bylinėjimosi išlaidų patyrimo šioje byloje Atsakovas pateikė teismui rašytinius įrodymus, davė paaiškinimus ir palaikė prašymus jas priteisti. Nurodė, kad pagal viešo teisinių paslaugų pirkimo konkurso sąlygas bylinėjimosi išlaidos už teisinę pagalbą šioje byloje yra apmokėtos.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. balandžio 17 d. priėmė papildomą sprendimą, kuriuo Atsakovo prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo patenkino ir priteisė lygiomis dalimis iš Ieškovų Atsakovui 8 125, 16 Lt atstovavimo išlaidų. Nurodė, kad 2012 m. vasario 22 d. sprendime nebuvo išspręstas bylinėjimosi išlaidų (išlaidų advokato pagalbai apmokėti) klausimas. Pažymėjo, kad prašomų priteisti išlaidų dydis yra protingas, atsižvelgiant į procesinių dokumentų rengimą, į teismo posėdžius, į tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius. Teismas atmetė Ieškovų atstovo argumentus dėl pasirinktos teisinės gynybos, t. y. kiekvienas tiek fizinis, tiek juridinis asmuo, tiek ir valstybės institucija turi teisę pasirinkti teisminės gynybos būdą – t. y. gintis atstovaujant darbuotojams (teisiniam skyriui) ar samdant privačius teisininkus.

Apeliaciniu skundu Ieškovai prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. vasario 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – Ieškovų ieškinį tenkinti, taip pat iš Atsakovo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesprendė ir nenagrinėjo reikšmingų teisingam bylos išnagrinėjimui Ieškovų nurodytų aplinkybių ir juridinių faktų, t. y. kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1367 „Dėl Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 13 straipsnio nuostatų įgyvendinimo“ (pakeisto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 1266) 1.1 p. Atsakovą įgaliojo dėl ne mažesnių kaip 20 mln. litų, o rajonuose (savivaldybėse), kur nedarbo lygis  didesnis už šalies vidurkį, oficialiai skelbiamą Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, - ne mažesnių kaip 5 mln. litų kapitalo investicijų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka sudaryti su investuotojais investicijų sutartis, kuriose nustatomos specialios investavimo ir verslo sąlygos. Šiuo nutarimu Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostata, Atsakovą įgaliojo sudaryti investicijų sutartis su investuotojais, t. y. šiuo nutarimu Atsakovas gavo ilgalaikius Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliojimus su visais investuotojais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka sudaryti investicijų sutartis pagal Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 2, 6, 9 punktus. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, Atsakovui nereikėjo papildomų įgaliojimų su Ieškovais sudaryti valstybinės svarbos projekto įgyvendinimo sutartį, analogišką sutarčiai su Vilniaus apskrities viršininko administracija. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2010 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 514 „Dėl apskričių viršininkų administracijų likvidavimo“ 4.3 p. numatė, jog apskričių viršininkų administracijų likvidatorius baigia vykdyti visas apskrities viršininko administracijos prievoles, prireikus pagal kompetenciją sudaro naujus sandorius, susijusius su apskrities viršininko administracijos veiklos nutraukimu. Taigi likvidatoriaus veiklos tikslas yra užbaigti juridinio asmens sudarytų sutarčių vykdymą, t. y. jas įvykdyti arba perduoti kitiems įstatymų įgaliotiems asmenims pagal galiojančius įstatymus ar kompetenciją. Taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2010 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 514 „Dėl apskričių viršininkų administracijų likvidavimo“ numatė likvidatoriui pareigą ne vien apie apskrities viršininko administracijos likvidavimą paskelbti viešai, bet ir informuoti Juridinių asmenų registrą, kreditorius ir kitus susijusius asmenis. Kadangi apie Vilniaus apskrities viršininko administracijos likvidavimą Ieškovai nebuvo asmeniškai informuoti, laikytina, jog apie apskrities viršininko administracijos likvidavimą jie sužinojo nuo momento, kai Atsakovas 2010 m. rugsėjo 20 d. raštu Nr. (16.4-41)-3-5327 „Dėl projektų priežiūros tęstinumo“ kreipėsi į Ieškovus ir 2010 m. spalio 11 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos išregistravimo iš Juridinių asmenų registro. 2010 m. spalio 18 d. Ieškovai kreipėsi į Atsakovą su pasiūlymu dėl ekonominio projekto 2005 m. rugpjūčio 19 d. įgyvendinimo sutarties pakeitimo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendime pateikta išvada, jog Ieškovai nesielgė kaip atidi ir rūpestinga 2005 m. rugpjūčio 19 d. sutarties šalis ir nesikreipė dėl sutarties pakeitimo tiesiogiai į likvidatorių, yra iš esmės nepagrįsta. Atsakovui nuo pat pradžių, t. y. po 2005 m. liepos 21 d., kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą Nr. 808 „Dėl valstybinės svarbos projekto“, buvo žinoma apie valstybinės svarbos projektu pripažintą ekonominį projektą ir apie tai, kad šio ekonominio projekto įgyvendinimo sutartį su Ieškovais sudarys Vilniaus apskrities viršininkas. Atsakovas, dar nesant pasirašytos 2005 m. rugpjūčio 19 d. sutarties, 2005 m. rugpjūčio 9 d. raštu Nr. (18.7-34)-3-4346 „Dėl valstybinės svarbos projekto įgyvendinimo sutarties“ kreipėsi, prašydamas informuoti, kokia yra sutarties pasirašymo eiga. Vadinasi, nuo pat projekto įgyvendinimo pradžios Atsakovas žinojo ir netgi betarpiškai dalyvavo Ieškovams ir Vilniaus apskrities viršininko administracijai sudarant investicijų sutartį, žinojo apie teisinį investicinių projektų reguliavimą. Tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 6 d. nutarimu Nr. 1421 Atsakovui nebuvo pavesta sudaryti investicijų sutarties su Ieškovais, nereiškia, kad jis tokios pareigos neturėjo, nes tokia pareiga kilo iš ankstesnio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 4 d. nutarimo teisinio reguliavimo. Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi yra uždrausta valstybės ir savivaldos institucijoms ir pareigūnams trukdyti investuotojams valdyti ir naudoti investavimo objektą ir juo disponuoti. Šio įstatymo prasme, Atsakovo veiksmai, kuriais jis, nesant tarpusavio pasirašytos investavimo sutarties su Ieškovais, įgyvendino pavestą kontrolės funkciją, laikytini neteisėtais. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgalioto pasirašyti Vilniaus apskrities viršininko ir Ieškovų 2005 m. rugpjūčio 19 d. sutartis galioja iki visiško šalių įsipareigojimų pagal Sutartį įvykdymo ir nėra pasibaigusi. Atsakovas, nuolat reikalaudamas pateikti projekto įgyvendinimo ataskaitas, beveik visais atvejais remiasi 2005 m. rugpjūčio 19 d. sutarties punktais, vadinasi, pripažįsta 2005 m. rugpjūčio 19 d. sutartyje numatytą ekonominio projekto kontrolės tvarką, tuo pačiu pripažįsta ir pačios investicinės sutarties galiojimą. Ieškovai apeliaciniame skunde nurodė, kad 2005 m. rugpjūčio 19 d. sutartis nėra pasibaigusi, kadangi šios sutarties šalimi yra pati Lietuvos Respublikos Vyriausybė, kuri 2003 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1367 „Dėl Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 13 straipsnio nuostatų įgyvendinimo”, 2005 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 808 „Dėl valstybinės svarbos projekto” ir 2010 m. spalio 6 d. nutarimu Nr. 1421 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. 808 „Dėl valstybinės svarbos projekto” pakeitimo” įstatyme nustatytas funkcijas delegavo Atsakovui ir Vilniaus apskrities viršininkui. Pastarąjį išregistravus iš JAR, esant aukščiau nurodomam teisiniam reglamentavimui, be atskiro įgaliojimo Atsakovas turėjo perimti šio teises bei pareigas iš 2005 m. rugpjūčio 19 d. sutarties. Dėl aukščiau nurodomų motyvų, Ieškovai mano, kad teismo 2012 m. vasario 22 d. sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl turi būti panaikintas.

Atsiliepimu į Ieškovų apeliacinį skundą Atsakovas prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. vasario 22 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš Ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodo, kad 2003 m. lapkričio 4 d. nutarimas Nr. 1367 „Dėl Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 13 straipsnio nuostatų įgyvendinimo” suteikia Atsakovui įgaliojimą sudaryti naujas investicijų sutartis, o šioje byloje Ieškovai prašo teismo įpareigoti Atsakovą pasirašyti susitarimą dėl anksčiau sudarytos sutarties teisių ir pareigų perėmimo. 2010 m. spalio 6 d. nutarimu Nr. 1421 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. 808 „Dėl valstybinės svarbos projekto” pakeitimo Atsakovui buvo pavesta su projektu susijusi tik kontrolės funkcija, o naujos sutarties Ieškovai niekada nesiūlė ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė niekada nenurodė Atsakovui jos pasirašyti su Ieškovais. Įvertinęs gautus Gariūnų prekybininkų skundus dėl konflikto su verslo parko valdytojais ūkio ministras pavedė ministerijos atstovams perimti iš Vilniaus apskrities likvidatoriaus visus su šiuo projektu susijusius dokumentus ir per savaitę išnagrinėti, kaip vykdomos valstybinės svarbos ekonominio projekto „Paslaugų smulkiam ir vidutiniam verslui parkas „Gariūnai“ įgyvendinimo sąlygos ir inventorizuoti nuveiktus projekte numatytus konkrečius darbus“. Tačiau minėtų dokumentų nepateikė nei Vilniaus apskrities likvidatorius, nei archyvai, nei Ieškovai. Kiti spaudos pranešimai, kuriuose būtų nurodyta, jog Atsakovas perėmė visus su ekonominiu projektu susijusius dokumentus Atsakovui nėra žinomi. 2010 m. spalio 19 d. raštu Nr. (16.4-41)-3-5944 Ieškovams buvo nurodyti sutarties punktai kaip orientyrai, kokios informacijos reikia Atsakovui vykdant projekto įgyvendinimo kontrolės funkciją. Atsakovas nurodo, kad nebuvo priimta ir nėra įstatymo, kuris pavestų Atsakovui pabaigti vykdyti Vilniaus apskrities viršininko prievoles pagal sutartį. Ieškovai vadovaujasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 248, kuriuo apskričių viršininkų administracijų likvidatoriams pavesta baigti vykdyti visas apskrities viršininko administracijos prievoles, prireikus pagal kompetenciją sudaryti naujus sandorius, susijusius su apskrities viršininko administracijos veiklos nutraukimu. Tačiau nurodyta nutarimo nuostata, priešingai nei tvirtina Ieškovai, nesudaro pagrindo tvirtinti, kad Atsakovas turi įgaliojimus perimti Vilniaus apskrities viršininko teises ir pareigas pagal sutartį. 2003 m. lapkričio 4 d. nutarime Nr. 1367 „Dėl Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 13 straipsnio nuostatų įgyvendinimo” nėra numatytas Atsakovo įgaliojimas perimti teises ir pareigas pagal jau sudarytą sutartį. Ieškovų teigimu, Atsakovas savo konkliudentiniais veiksmais perėmė Vilniaus apskrities viršininko teises ir pareigas pagal sutartį. Atsakovas su tokiais Ieškovų argumentais nesutinka, teigdamas, kad tokie argumentai prieštarauja viešosios teisės aktais nustatytam Atsakovo specialiam teisnumui bei ultra vires doktrinos aiškinimo ir taikymo praktikai. Ieškovai tvirtina, kad jie turėjo būti tiesiogiai informuoti apie Vilniaus apskrities viršininko likvidavimą, o kadangi jie informuoti nebuvo, apie šią aplinkybę sužinojo tik gavus 2010 m. rugsėjo 20 d. Atsakovo raštą. Atsakovas, paneigdamas šią aplinkybę, nurodo, kad panaikinant Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymą, buvo priimtas 2009 m. liepos 7 d. Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymo ir jį keitusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymas, paskelbtas nustatyta tvarka „Valstybės žiniose“. Be to, apie šią aplinkybę buvo ne kartą skelbta dar prieš Vilniaus apskrities viršininko panaikinimą ir visuomenės informavimo priemonėse. Atsakovas taip pat nurodė, kad jis ne kartą kreipėsi į Ieškovus reikalaudamas pateikti su sutarties vykdymu susijusią informaciją, kvietė atvykti į susitikimus. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

Apeliaciniame skunde dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 17 d. papildomo sprendimo peržiūrėjimo Ieškovai prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 17 d. papildomą sprendimą arba šį sprendimą pakeisti, sumažinant priteistas Atsakovui atstovavimo išlaidas. Nurodo, kad su priteistomis atstovavimo išlaidomis nesutinka, laiko jas neracionaliomis ir nepagrįstomis, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, ginčo pobūdį, ir tai, kad Atsakovas kaip valstybės institucija turi eilę valstybės tarnautojų, įskaitant ir teisininkus, ir į tai, kad byloje keliamas klausimas buvo nesudėtingas ir susijęs su Atsakovo kasdiene ir įprasta veikla, rengiant ir įgyvendinant įstatymus. Ieškovai vertina, kad Atsakovas turėjo galimybę išvengti didelių procesinių išlaidų už advokato teikiamas paslaugas ir žodines konsultacijas civilinėje byloje. Atsakovo sprendimas pasitelkti atstovauti vieną iš brangiausiai apmokamų už atstovavimo paslaugas advokatų kontorų nesudėtingoje civilinėje byloje, yra neracionalus ir prieštaraujantis protingumo, sąžiningumo, teisingumo principams. Atsakovo atstovas pateikė patirtas atstovavimo išlaidas pagrindžiančius dokumentus byloje, kurie viršija rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, nustatytų maksimalių dydžių apribojimus. Pagal byloje esančius duomenis Atsakovo atstovas vienkartiniais paklausimais kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Bendrųjų reikalų departamento archyvą, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją, VĮ Atstovas atstovavo Atsakovą teisme viso 6 val., todėl maksimalias priteistinas atstovavimo išlaidas galėtų sudaryti 720 Lt. Civilinėje byloje Nr. 2-109-294/2012 Atsakovo atstovas raštu pateikė 2011 m. vasario 28 d., 2012 m. sausio 26 d. prašymus dėl dokumentų prijungimo, 2011 m. gegužės 5 d., 2011 m. birželio 30 d. paaiškinimus raštu, 2012 m. vasario 27 d. prašymus dėl pastabų protokolui. Už visus minėtus paaiškinimus ir prašymus byloje atlyginimas turėtų būti 480 Lt. Nurodo, kad kiti byloje esantys procesiniai dokumentai: 2011 m. sausio 25 d. atsiliepimas į ieškovų civilinėje byloje Nr. 2-109-294/2012 pateiktą ieškinį, 2011 m. liepos 7 d. skundas dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. birželio 30 d. sprendimo už akių pakeitimo yra pasirašyti Atsakovo įgaliojimus tam turinčių asmenų, todėl šių dokumentų parengimas negali būti siejamas su advokato tiesioginiu darbu. Pažymi, jog Atsakovas atstovavimo sutartį su advokatu pasirašė tik 2011 m. vasario 24 d., todėl jokie byloje esantys ir pateikti dokumentai iki šios datos negali būti vertinami ir traktuojami kaip advokato darbo rezultatas. Atsakovas ir Atsakovo atstovas visus teisės aktus, kuriais rėmėsi, ruošdamas atsikirtimus į Ieškovų nurodytas aplinkybes dalykui pagrįsti, įvardijo savo paaiškinimuose ir prašymuose dėl dokumentų prijungimo byloje. Teisės aktų sąrašas yra glaustas, aiškus, viešai prieinamose internetinės paieškos svetainėse ir būdingas advokato paslaugas teikiančiam asmeniui kasdieninėje veikloje, todėl šiuo atveju teisės aktų analizė, reikalinga tinkamam Atsakovo atstovavimui teisme, negali būti vertinama kaip pareikalavusi specifinių žinių ir didelių laiko sąnaudų paslauga.

Atsiliepime į Ieškovų apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 17 d. papildomo sprendimo Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismui buvo pateikti patirtas bylinėjimosi išlaidas liudijantys dokumentai. Nurodė, kad byloje esanti atstovavimo sutartis patvirtino Atsakovo atstovo įgaliojimus veikiant Atsakovo vardu santykiuose su trečiaisiais asmenimis (be kita ko, teisę Atsakovo vardu pasirašyti procesinius dokumentus, dalyvauti teismo posėdžiuose), tuo tarpu apmokėjimas už paslaugas siejamas su faktiniu jų suteikimu 2010 m. gruodžio 23 d. sudarytos teisinių paslaugų sutarties pagrindu. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad Atsakovo prašytos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra realios. Be to, negali būti apribota Atsakovo teisė kreiptis į advokatą dėl atstovavimo. Nurodo, kad Atsakovo patirtos ir įrodytos bylinėjimosi išlaidos buvo ne tik realios ir būtinos, kaip nurodyta aukščiau, bet ir pagrįstos, kadangi byloje keltas klausimas Atsakovui ir didelei visuomenės daliai turėjo labai didelę reikšmę, bei teismo nagrinėtas teisinis klausimas buvo sudėtingas vien dėl to, nes reikalavo labai didelės apimties teisės aktų ir dokumentų analizės. Byloje keltas teisinis klausimas pripažintinas nauju, nes analogiškos teismų praktikos, susijusios su apskričių viršininkų administracijų panaikinimu ir funkcijų perėjimu, nebuvo. Atsakovo atstovas byloje atstovavo vienas ir bylos metu Atsakovas šio atstovo nekeitė, nedidino išlaidų atstovavimui. Todėl nėra jokio pagrindo šioje byloje pripažinti neracionalų Atsakovo lėšų naudojimą. Be to, Ieškovai trukdė Atsakovui vykdyti Atsakovo įgaliojimus kontroliuoti projekto įgyvendinimą, neteikė duomenų, neįsileido į teritoriją. Pažymi, kad ne Atsakovas, o Ieškovai inicijavo bylą, taigi tik dėl nepagrįstų Ieškovų teisinių reikalavimų Atsakovas patyrė išlaidų. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme vyko 6 teismo posėdžiai, kuriems rengiantis Atsakovo atstovas sugaišo daug laiko. Posėdžiai 4 kartus buvo atidėti Ieškovo prašymu arba su dėl jomis susijusių aplinkybių (dokumentų nepateikimo, ieškinio tikslinimo, atstovo pakeitimo, taikos derybų pasiūlymų, kt.). Vienas teismo posėdis baigėsi sprendimu už akių nei vienam Ieškovų atstovui neatvykus į paskirtą teismo posėdį. Šios aplinkybės rodo, kad Ieškovai vilkino bylą, didino Atsakovo bylinėjimosi išlaidas ir taip piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Pažymi, kad Atsakovas prašė teismo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas tik dėl konsultavimo, atstovavimo teismuose. Atsakovas iki 2011 m. birželio 30 d. sprendimo už akių priėmimo iš viso patyrė 6 119, 58 Lt teisinių išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Šios išlaidos buvo sąlygotos iš esmės didelės apimties dokumentų, kuriuos reikėjo analizuoti dėl Ieškovų pareikšto ieškinio, rengtų procesinių dokumentų bei atstovavimo teisme bei santykiuose su trečiaisiais asmenimis dėl dokumentų rinkimo. Po Ieškovų neatvykimo į teismo posėdį atnaujinto bylos nagrinėjimo iš esmės iki Sprendimo priėmimo Atsakovas papildomai patyrė dar 2 005, 58 Lt bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš viso šioje byloje Atsakovas patyrė 8 125, 16 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias teismas pagrįstai priteisė iš Ieškovų. Byla truko nuo 2010 m. lapkričio mėnesio iki 2012 m. vasario mėn., t. y. 16 mėnesių, kurių metu Atsakovas turėjo atlikti procesinius veiksmus. Už minėtą laikotarpį patirtos bylinėjimosi išlaidos rodo, kad Atstovui buvo sumokėtas 507,8 2 Lt vidutinis mėnesinis atlyginimas už teisinę pagalbą byloje. Tai reiškia, kad už minėtą atlyginimą Atsakovas nebūtų galėjęs nusamdyti tarnautojo. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas faktines aplinkybes ir teisinius motyvus, pripažintina, kad Atsakovui priteistas bylinėjimosi išlaidų dydis yra ekonomiškas ir proporcingas.

Apeliacinis skundas dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. vasario 22 d. sprendimo panaikinimo atmestinas, apeliacinis skundas dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 17 d. papildomo sprendimo dalyje dėl 2012 m. balandžio 17 d. papildomo sprendimo panaikinimo atmestinas, kitoje dalyje tenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinių skundų argumentų.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Ieškovai ir Vilniaus apskrities viršininko administracija, atstovaujama apskrities viršininko, 2005 m. rugpjūčio 19 d. pasirašė Valstybinės svarbos ekonominio projekto „Paslaugų smulkiam ir vidutiniam verslui parkas „Gariūnai“ Vilniaus mieste, Aukštųjų Panerių pramoninio rajono C zonos (Gariūnai) A ir B teritorijose“ įgyvendinimo sutartį Nr. 1-1-77 (toliau - Sutartis) (t. 1, b. l. 5-10). Ši Sutartis buvo pasirašyta po to, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2005 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 808 „Dėl valstybinės svarbos projekto“, laikydama smulkų ir vidutinį verslą valstybės ekonomikos pagrindu ir siekdama sudaryti kuo palankesnę šio verslo įmonių plėtrai aplinką, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 6 punktu, nutarė pripažinti valstybinės svarbos projektu ekonominį projektą „Paslaugų smulkiam ir vidutiniam verslui parkas „Gariūnai“ Vilniaus mieste, Aukštųjų Panerių pramoninio rajono C zonos (Gariūnai) A ir B teritorijose“ (toliau - Projektas) ir įgalioti Vilniaus apskrities viršininką pasirašyti nurodyto projekto įgyvendinimo investuotojų lėšomis sutartį bei kontroliuoti šio projekto įgyvendinimą.

Ieškovai apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, nenagrinėjo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio mėn. 4 d. nutarimo Nr. 1367 „Dėl Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 13 straipsnio nuostatų įgyvendinimo“ (pakeisto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 1266), kuriuo Atsakovas gavo ilgalaikius Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliojimus su visais investuotojais LR Civilinio kodekso nustatyta tvarka sudaryti investicijų sutartis pagal Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 2, 6, 9 punktus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 13 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė pagal savo kompetenciją gali pati sudaryti investicijų sutartis su investuotojais, arba pavesti tai padaryti kitai institucijai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio mėn. 4 d. nutarimu Nr. 1367 „Dėl Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 13 straipsnio nuostatų įgyvendinimo“ (pakeistu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 1266) Atsakovas yra įgaliotas dėl ne mažesnių kaip 20 mln. litų, o rajonuose (savivaldybėse), kur nedarbo lygis didesnis už šalies vidurkį, oficialiai skelbiamą Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, – ne mažesnių kaip 5 mln. litų kapitalo investicijų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka sudaryti su investuotojais investicijų sutartis, kuriose nustatomos specialios investavimo ir verslo sąlygos. Šiuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Atsakovui buvo suteikta teisė sudaryti bet kokias investicijų sutartis, atitinkančias kapitalo investicijų sumą. Ieškovų vykdomą ekonominį Projektą, kaip jau buvo pažymėta anksčiau, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2005 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 808 „Dėl valstybinės svarbos projekto“, pripažino valstybinės svarbos projektu, t. y. išskyrė iš kitų panašaus pobūdžio projektų, ir įgaliojo specialų subjektą – Vilniaus apskrities viršininką – pasirašyti projekto įgyvendinimo investuotojų lėšomis sutartį ir kontroliuoti šio projekto vykdymo eigą. Toks teisinis reguliavimas, visų pirma, buvo skirtas svarbaus visuomenei Projekto įvykdymo užtikrinimui. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nurodė tik vieną konkretų subjektą - Vilniaus apskrities viršininką, atsakingą už Sutarties pasirašymą ir jos vykdymo kontrolę.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 248 „Dėl apskričių viršininkų administracijų likvidavimo“ nutarta Vilniaus apskrities viršininko administraciją likviduoti bei organizuoti ir po 2010 m. liepos 1 d. užbaigti apskričių viršininkų administracijų likvidavimą ir išregistravimą iš Juridinių asmenų registro. 2009 m. liepos 7 d. Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymo ir jį keitusių įstatymų pripažinimo netekusiu galios įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad apskričių viršininkų pareigybės panaikinamos ir apskričių viršininkų administracijos likviduojamos teisės aktų nustatyta tvarka 2010 m. liepos 1 d. Nei vienas iš šių teisės aktų nenumatė Atsakovui pareigos perimti likviduojamos Vilniaus apskrities viršininko administracijos teises ir pareigas. 2010 m. spalio 6 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą Nr. 1421 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. 808 „Dėl valstybinės svarbos projekto“ pakeitimo“, pagal kurį Atsakovui buvo pavesta kontroliuoti Projekto įgyvendinimą. Tačiau šiuo nutarimu Atsakovui suteiktų įgaliojimų apimtis skiriasi nuo 2005 m. liepos 21 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 808 „Dėl valstybinės svarbos projekto“ Vilniaus apskrities viršininkui suteiktų įgaliojimų – Atsakovas gali vykdyti tik Projekto įgyvendinimo kontrolę.

2010 m. kovo 10 d. Nr. 248 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl apskričių viršininkų administracijų likvidavimo“ 4.3. punktu Lietuvos Respublikos Vyriausybė apskričių viršininkų administracijų likvidatoriams pavedė baigti vykdyti visas apskrities viršininko administracijos prievoles, prireikus pagal kompetenciją sudaryti naujus sandorius, susijusius su apskrities viršininko administracijos veiklos nutraukimu. Ieškovai nepagrįstai iš šios nuostatos kildina Atsakovo pareigą perimti Vilniaus apskrities viršininko teises ir pareigas pagal Sutartį, kadangi jame taip pat nėra jokios nuorodos į Atsakovui suteikiamus įgaliojimus.  Nesant konkretaus Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliojimo sudaryti sutartis ar perimti Vilniaus apskrities viršininko teises ir pareigas pagal Sutartį, joks kitas subjektas, taip pat ir Atsakovas, negali būti laikomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija šiems veiksmams atlikti. 

Taigi apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Projektas pripažintas valstybinės svarbos projektu su atskiru reglamentavimu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2005 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 808 „Dėl valstybinės svarbos projekto“ įgaliojo tik Vilniaus apskrities viršininką pasirašyti projekto įgyvendinimo investuotojų lėšomis sutartį ir kontroliuoti šio projekto įgyvendinimą, 2010 m. spalio 6 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1421 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. 808 „Dėl valstybinės svarbos projekto“ pakeitimo“ Atsakovui pavesta tik kontroliuoti projekto įgyvendinimą, nesutinka su Ieškovų argumentu, kad Atsakovas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio mėn. 4 d. nutarimu Nr. 1367 „Dėl Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 13 straipsnio nuostatų įgyvendinimo“ (pakeisto LR Vyriausybės 2004 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 1266) gavo ilgalaikius įgaliojimus su visais investuotojais, o būtent su Ieškovais, sudaryti investicijų sutartis.

Anot Ieškovų, Atsakovui po Vilniaus apskrities viršininko administracijos likvidavimo perėmusiam projekto kontrolės funkciją, buvo žinomi jam deleguoti įgaliojimai, jis nuolat reikalavo projekto įgyvendinimo ataskaitų, todėl jis turi pareigą perimti iš Sutarties kylančias teises ir pareigas. Iš byloje esančių Atsakovo 2010 m. rugsėjo 20 d., 2010 m. spalio 11 d., 2010 m. spalio 19 d., 2010 m. gruodžio 16 d. raštų Nr. (16.3-41)-3-5327, Nr. (16.4-41)-3-5769, Nr. (16.4-41)-3-5944, Nr. (16.4-41)-3-7143, adresuotų Ieškovams, matyti, kad Atsakovas kreipėsi į Ieškovus su prašymu pateikti visą informaciją ir dokumentus, susijusius su investavimo Projekto įgyvendinimu (t. 1, b. l. 13, 14, 22-24, 146-147). Atsakovui, kaip kontrolę vykdančiai institucijai, teisę susipažinti su ekonominio Projekto įgyvendinimo dokumentais, suteikia 2010 m. spalio 6 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1421 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. 808 „Dėl valstybinės svarbos projekto“ pakeitimo“. Atsakovas, jam suteiktų įgaliojimų ribose, gali savarankiškai pasirinkti tinkamas jo funkcijų įvykdymo priemones, ir tai negali būti traktuojama kaip trukdymas investuotojams (Ieškovams) valdyti ir naudoti investavimo objektą ir juo disponuoti. Reikalavimas pateikti informaciją apie Projekto įgyvendinimą su nuoroda į Sutarties punktus jokiais būdais nepatvirtina Atsakovo pareigos ar noro sukurti teisinius santykius su Ieškovais ir tapti Sutarties šalimi. CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o šie įgyja reikalavimo teisę. Taigi, sutarties esmė – šalių susitarimas, pasiektas suderinus jų valią. Ieškovų reikalavimas įpareigoti Atsakovą pasirašyti susitarimą su Ieškovais dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos teisių ir pareigų pagal Sutartį perėmimo, nedera su sutarties laisvės principu, kurio vienas iš aspektų yra tas, jog draudžiama versti kitą asmenį sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai pareiga sudaryti sutartį yra nustatyta įstatymuose ar savanoriškame įsipareigojime sudaryti sutartį (CK 6.156 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju Atsakovui nėra įstatymo nustatytos pareigos sudaryti sutartį su Ieškovais, todėl jų reikalavimas vertintinas kaip prieštaraujantis vienam iš pagrindinių sutarčių teisės principų, o būtent sutartinių santykių laisvės principui.

Pažymėtina, kad Ieškovai apeliaciniame skunde Sutarties šalimi pripažįsta Lietuvos Respublikos Vyriausybę, kuri tam tikrų funkcijų atlikimą delegavo Vilniaus apskrities viršininkui ir Atsakovui. Tačiau ieškinį Ieškovai pareiškė ne galimai teisių perėmėjai valstybei, o jos įgaliotai institucijai. Pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu siūlė Ieškovams pakeisti Atsakovą, bet jie laikėsi savo pozicijos (CPK 45 straipsnio 1 dalis). Kaip jau buvo pažymėta anksčiau, Ieškovai nenurodė jokio teisinio ar faktinio pagrindo, kuriuo vadovaujantis Atsakovas privalėtų perimti likviduotos ir iš Juridinių asmenų registro išregistruotos Vilniaus apskrities viršininko administracijos prievoles pagal sudarytą Sutartį. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, Ieškovų reikalavimas Atsakovui negali būti tenkinamas.

Atsakovas prašė priteisti iš Ieškovų bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo teismas turi nustatyti, ar šios bylinėjimosi išlaidos buvo realiai patirtos (CPK 98 str. 1 d., 88 str.). Šiuo atveju Atsakovas įrodymų, patvirtinančių, kad apmokėjo už advokato paslaugas apeliacinės instancijos teisme, t. y. realiai patyrė bylinėjimosi išlaidas, nepateikė, todėl prašymas atmestinas.

Ieškovai apeliaciniame skunde dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 17 d. papildomo sprendimo ginčija priteistų 8 125, 16 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį, mano, kad jis neatitinka protingumo ir sąžiningumo principų. Atsakovas, atsakydamas į šį argumentą paaiškino, kad jis prašo priteisti tik išlaidas, susijusias su atstovavimu teisme, kliento konsultavimu, prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir realios.

Pagal CPK 51 straipsnio 1 dalį asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Todėl Atsakovui negali būti ribojama teisė pasinaudoti advokato pagalba, neatsižvelgiant į savų darbuotojų – teisininkų buvimą.   

CPK 88 straipsnyje nustatyta, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos. Išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos. Bylinėjimosi išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai dėl pinigų sumokėjimo dėl bylos sprendimo teisme. Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-533/2008).

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Pagal nurodyto straipsnio antrąją dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau - Rekomendacijos). Rekomendacijų 2 punkte numatyta, kad, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį dalyvavimą toje byloje, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, į Rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius. Rekomendacijų 7 punkte nurodyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (toliau tekste – MMA). Nors Rekomendacijos nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, tačiau šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau negu įtvirtinta Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais. Teismas pažymi, kad skaičiuojant priteistino už advokato pagalbą užmokesčio dydį nagrinėjamoje byloje 1 MMA sudarė 800 Lt.

Atmestinas Atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytas teiginys dėl bylos sudėtingumo. Byloje kilo ginčas dėl įpareigojimo pakeisti sutartį. Kadangi byloje buvo keliamas tik vienas reikalavimas, ši civilinė byla, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nelaikytina ypač sudėtinga, joje nebuvo reikalingos specialios atstovo žinios. Be to, byla nebuvo didelės apimties. Su ieškinio reikalavimu susiję teisės aktai buvo trumpi ir aiškūs. Ilgas bylos nagrinėjimas nuo 2010 m. lapkričio 23 d. iki 2012 m. vasario 22 d., buvo sąlygotas ne nagrinėjamo ginčo sudėtingumu, o šalių reiškiamais prašymais ir reikalavimais, susijusiais su jų procesinių teisių įgyvendinimu. Todėl nėra pagrindo viršyti Rekomendacijose nurodytų dydžių už suteiktas paslaugas.

Teisėjų kolegija nesutinka su Ieškovais dėl atstovavimo sutarties tarp Atsakovo ir jo atstovo pasirašymo 2011 m. vasario 24 d. Pirmosios instancijos teismui be 2011 m. vasario 24 d. atstovavimo sutarties  (1 t., b. l. 164) buvo pateikta ir 2011 m. sausio 24 d. atstovavimo sutartis (1 t., b. l. 124). Todėl manytina, kad Atsakovo atstovas įgaliojimus atstovauti savo klientą gavo 2011 m. sausio 24 d. Teismas taip pat pažymi, kad atsižvelgiant į tai, jog į bylą nepateikta įrodymų, patvirtinančių Atsakovo advokato teikiamas paslaugas ir užmokestį už jas nuo 2012 m. sausio 1 d., pagrindo priteisti iš Ieškovų bylinėjimosi išlaidas, teikiamas po šios dienos, nėra.

Paslaugų atlikimo aktų išrašuose nurodoma, kad laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 4 d. iki 2011 m. birželio 30 d. Atsakovo atstovas suteikė Atsakovui paslaugų už 6 119, 58 Lt, nuo 2011 m. liepos 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 28 d. – 1 511, 90 Lt, nuo 2011 m. spalio 20 d. iki 2011 m. lapkričio 29 d. – 493, 68 Lt (2 t., b. l. 17-19, 148, 152).

Pirmosios instancijos teisme iki 2012 m. vasario 22 d. sprendimo priėmimo įvyko penki parengiamieji posėdžiai (1 t. b. l. 138-142, 170-172, 2 t. b. l. 102, 104, 164) ir vienas teismo posėdis (1 t. b. l. 203-204). Atsakovo atstovas už atstovavimą 2011 m. vasario 28 d. parengiamajame teismo posėdyje paprašė 85 Lt, 2011 m. gegužės 5 d. – 340 Lt, 2011 m. birželio 30 d. posėdyje 85 Lt, 2011 m. lapkričio 24 d. 119 Lt (2 t. b. l. 18, 19, 119). Bendra jų trukmė buvo 1 val. 50 min. Įrodymų, patvirtinančių atstovavimo išlaidas 2012 m. sausio 12 d., 2012 m. vasario 1 d. parengiamuosiuose teismo posėdžiuose, byloje nėra. Remiantis Rekomendacijų 8.18 punktu už vieną atstovavimo valandą teisme rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis yra 0, 15 MMA. Pagal Rekomendacijų 9 punktą atstovavimo laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas. Jeigu teisinių paslaugų teikimo suma skaičiuojama su minutėmis, ji apvalinama: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Atsižvelgiant į Rekomendacijas, pagrįstos Atsakovo atstovo išlaidos už atstovavimą teismo posėdžiuose turėjo sudaryti 240 Lt, o ne 629 Lt, kaip nurodo Atsakovas.

Atsakovo atstovas po 2011 m. sausio 24 d. Atstovavimo sutarties sudarymo 2011 m. vasario 28 d. pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą dėl rašytinių įrodymų prijungimo ir parengiamojo teismo posėdžio atidėjimo įrodymams surinkti (1 t. b. l. 144), 2011 m. gegužės 5 d. paaiškinimus raštu (1 t. b. l. 175). Prašymo teismui parengimas ir jo sukomplektavimas Atsakovo atstovo įvertintas 272 Lt, paaiškinimų raštu bei įrodymų parengimas – 425 Lt (2 t. b. l. 18). Rekomendacijų 8.16 punktas numato 0, 12 MMA atlyginimą už kitų dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą. Taigi pagal Rekomendacijas už šių dokumentų parengimą maksimali suma galėjo būti tik 192 Lt.

Be to, remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir išrašais iš paslaugų atlikimo aktų, pripažintina, kad Atsakovo atstovas nuo 2011 m. sausio 24 d. iki 2012 m. sausio 1 d. galėjo parengti penkis raštus valstybės institucijoms - Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos bendrųjų reikalų departamento archyvui, Regioninės plėtros departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apskrities skyriui, VĮ Registrų centras, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (1 t., b. l. 153, 154, 155, 156, 161). Už jų parengimą Atsakovo atstovas nurodė 374 Lt sumą, už, teismo manymu, penkių raštų Ieškovams parengimą (2 t. b. l. 108, 129, 130, 132, 141) – 170 Lt (2 t. b. l. 18, 148, 152). Remiantis Rekomendacijų 8.17 punktu, už kiekvieną užklausimą renkant bylai reikalingus įrodymus priklauso 0, 012 MMA atlyginimas, kas byloje sudarytų 96 Lt, o ne Atsakovo atstovo nurodytus 697 Lt.

Iš byloje esančių 2011 m. sausio 25 d. atsiliepimo į ieškinį (1 t. b. l. 109-114), 2011 m. liepos 7 d. skundo (2 t. b. l. 1-10), 2011 m. rugsėjo 28 d. atsiliepimo į 2011 m. liepos 19 d. Ieškovų pareiškimą dėl teismo 2011 m. birželio 30 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo (2 t. b. l. 75-85) matyti, kad jie yra pasirašyti ūkio ministro ar ministerijos kanclerio su nuoroda į Atsakovo darbuotojas D. S. ir A. J. kaip dokumentų rengėjas. Ieškovai apeliaciniame skunde remiasi argumentu, kad šių dokumentų parengimas negali būti siejamas su advokato darbu, nes pasirašyti Atsakovo įgaliojimus tam turinčių asmenų. Kaip nurodoma paslaugų atlikimo aktų išraše, Atsakovo atstovas perengė atsiliepimo teisinius argumentus, juos pildė ir derino su klientu už 969 Lt (2 t. b. l. 17-18). Skundo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimas kainavo 391 Lt (2 t. b. l. 148), atsiliepimo į Ieškovų pareiškimą dėl teismo priimto sprendimo už akių peržiūrėjimo – 391 Lt (2 t. b. l. 148). Iš viso suteikė paslaugų 1 751 Lt sumai. Tai, kad minėtus dokumentus pasirašė Atsakovo įgaliojimus tam turintys asmenys, nepaneigia advokato vaidmens renkant reikiamus duomenis bei padedant juos ruošti. Aplinkybė, kad Atsakovo atstovo nurodytas atlyginimas už šių paslaugų suteikimą yra daug mažesnis negu nurodyta Rekomendacijose, galėtų patvirtinti kolektyvinį, su Atsakovo atstovo dalyvavimu, o ne vienasmenį Atsakovo teisininkų procesinių dokumentų parengimą, todėl manytina, kad šios išlaidos yra pagrįstos ir turi būti priteistinos. 

Apeliacinės instancijos teismas atmeta Atsakovo argumentus dėl jo atstovo išrašuose iš paslaugų atlikimo aktų nurodyto atlygio priteisimo už kitas, anksčiau neaptartas išlaidas, o būtent už komunikaciją su klientu, veiksmų su juo derinimą, atstovavimo sutarties suderinimo parvirtinimą, kelionę į teismą, referavimą klientui, medžiagos analizę, paaiškinimų parengimą, rezultatų sužinojimą ir pan., nes šios išlaidos įeina į išlaidas už procesinių dokumentų, užklausimų, kitų bylos nagrinėjimui reikalingų dokumentų parengimą, atstovavimą teismo posėdžiuose. Pažymėtina, kad nors Atsakovas ir sumokėjo advokatui 8 125, 16 Lt, tokios sumos priteisimas Atsakovui aiškiai neatitiktų protingumo ir teisingumo kriterijų. Esant anksčiau aptartoms aplinkybėms, Atsakovui priteisiama bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 2 279 Lt.

Kiti Ieškovų apeliacinių skundų argumentai neturi esminės įtakos nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo 2012 m. vasario 22 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.), o pirmosios instancijos teismo 2012 m. balandžio 17 d. papildomas sprendimas yra keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.), sumažinant priteistą Atsakovui atstovavimo išlaidų sumą iki 2 279 Lt.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. vasario 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 17 d. papildomą sprendimą: priteistą iš Ieškovų UAB „Posūkis“, UAB „Jurgena“, UAB „Geruda“ Atsakovui Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai 8 125, 16 Lt atstovavimo išlaidų sumą sumažinti iki 2 279 Lt.

Kolegijos pirmininkė                                                                                                       Jūratė Varanauskaitė

   Teisėjai                                                                                                                           Laima Gerasičkinienė

                   Antanas Rudzinskas