Civilinė byla Nr. e3K-3-233-916/2024

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00091-2023-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4; 2.6.2.3; 2.6.9.2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. lapkričio 28 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė), Donato Šerno ir Dalios Vasarienės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NEG Recycling“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui dėl prievolės pripažinimo įvykdyta ir įpareigojimo grąžinti gautas lėšas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių garantijos teisinį santykį ir teismo teisę pripažinti teismo sprendimus įvykdytais, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama: 1) pripažinti, kad ieškovės prievolės pagal vykdomąjį raštą, išduotą civilinėje byloje Nr. e2-145-856/2022 (vykdomosios bylos Nr. 0019/22/01888), vykdomąjį raštą, išduotą civilinėje byloje Nr. e2-310-368/2022 (vykdomosios bylos Nr. 0019/22/01889), vykdomąjį raštą, išduotą civilinėje byloje Nr. e2-183-372/2022 (vykdomosios bylos Nr. 0019/22/02033), atsakovei yra įvykdytos, atsakovei pasinaudojus AB Šiaulių banko 2018 m. kovo 12 d. išduota banko garantija Nr. G-17-SB-370797, ir įpareigoti atsakovę ne vėliau kaip per septynias dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsiimti antstoliui vykdyti pateiktus vykdomuosius raštus bei padengti visas nurodytose vykdomosiose bylose atsiradusias vykdymo išlaidas; 2) nustatyti, kad atsakovė privalo mokėti ieškovei 300 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą dieną įvykdyti teismo įpareigojimą atsiimti vykdomuosius raštus Nr. 0019/22/01888, 0019/22/01889 ir 0019/22/02033, skaičiuojant nuo teismo nustatyto termino atsiimti šiuos vykdomuosius raštus pasibaigimo dienos iki teismo įpareigojimo atsiimti vykdomuosius raštus visiško įvykdymo; 3) įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovei 14 155,06 Eur, gautus pagal 2018 m. kovo 12 d. akcinės bendrovės (toliau – AB) Šiaulių banko išduotą garantiją Nr. G-17-SB-370797, kaip viršijančią teismo priteistus atlyginti atsakovei nuostolius, ir įpareigoti atsakovę mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 2023 m. vasario 1 d. iki bylos iškėlimo teisme dienos; 4) priteisti iš atsakovės 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3.       Nurodė, kad ieškovė ir atsakovė 2013 m. gruodžio 2 d. buvo sudariusios viešojo pirkimo sutartį „Šiaulių regiono komunalinių biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra“ projektavimo, statybos ir operatoriaus paslaugoms pirkti (toliau – viešojo pirkimo sutartis, sutartis). Šios sutarties esmė – vadovaujantis pačios atsakovės parengtuose pirkimo dokumentuose nustatytais reikalavimais, suprojektuoti ir pagal su atsakove suderintą projektą pastatyti Šiaulių mechaninio biologinio apdorojimo įrenginius (toliau – MBA įrenginiai), kuriuos ieškovė turėjo 10 metų eksploatuoti ir už tai iš atsakovės gauti sutartyje nustatytą atlyginimą. Suprojektavus ir užbaigus MBA įrenginių statybos darbus, tarp ieškovės ir atsakovės 2016 m. kovo 31 d. buvo pasirašytas MBA įrenginių eksploatacijos pradžios aktas Nr. 1 ir pradėtos teikti sutartyje nustatytos mišrių komunalinių atliekų apdorojimo (išrūšiavimo) MBA įrenginiuose paslaugos.

4.       Nustačiusi keletą sutarties pažeidimų, atsakovė 2021 m. gegužės 3 d. ir 2021 m. liepos 22 d. inicijavo sutarties nutraukimą. Kadangi sutartis buvo nutraukta, 2022 m. vasario 15 d. AB Šiaulių bankas sprendimu atsakovei išmokėjo 2018 m. kovo 12 d. garantijoje nurodytą sumą, iš viso 144 810 Eur.

5.       Šiaulių apygardos teismas, spręsdamas sutarties nutraukimo teisėtumo klausimą, 2022 m. sausio 24 d. sprendime konstatavo 3 minėtos sutarties pažeidimus: 1) ieškovė turėjo pareigą sudaryti prielaidas atlikti maišelių praplėšėjo efektyvumo patikrinimą, 2) ieškovė turėjo leisti atsakovei stebėti MBA įrenginių teritoriją vaizdo stebėjimo kameromis, 3) ieškovė nevykdė pareigos krauti atliekų frakcijas, skirtas deginti, į specialius sunkvežimius.

6.       Ieškovė 2023 m. vasario 1 d. kreipėsi į atsakovę, reikalaudama grąžinti nepagrįstai pagal banko garantiją atsakovei išmokėtus 14 155,06 Eur, kurie viršija realius atsakovės patirtus ir teismų konstatuotus nuostolius, kadangi iš viso teismų sprendimais iš ieškovės atsakovei ginčuose dėl sutarties nutraukimo ir vykdymo buvo priteista 130 654,40 Eur. Suma, kurią atsakovei priteisė teismai, yra mažesnė nei ta, kurią atsakovė gavo pagal banko garantiją, išduotą ieškovės prievolėms pagal sutartį užtikrinti, t. y. mažesnė nei 144 810 Eur.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

7.       Šiaulių apygardos teismas 2023 m. lapkričio 27 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino iš dalies. Teismas pripažino, kad ieškovės prievolės pagal vykdomąjį raštą, išduotą civilinėje byloje Nr. e2-145-856/2022 (vykdomosios bylos Nr. 0019/22/01888), vykdomąjį raštą, išduotą civilinėje byloje Nr. e2-310-368/2022 (vykdomosios bylos Nr. 0019/22/01889), vykdomąjį raštą, išduotą civilinėje byloje Nr. e2-183-372/2022 (vykdomosios bylos Nr. 0019/22/02033), atsakovei yra įvykdytos. Kitą ieškinio dalį atmetė.

8.       Pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad, atsakovei pasinaudojus jai išduota banko garantija, neliko antstolio patvarkyme dėl arešto nurodyto vykdymo objekto, nes visos išieškotojai priteistos sumos yra visiškai padengtos. Atsakovė banko garantija pasinaudojo dar iki teismams priimant galutinius sprendimus, tačiau, teismo vertinimu, tai nereiškia, jog tarp šalių kilusius ginčus išsprendę teismai sukūrė atsakovei naują teisę reikalauti priteistų sumų sumokėjimo ir atsakovė tokiu būdu siekia nepagrįstai praturtėti. Teismas nurodė, kad, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra pagrindo nepritarti ieškovės teiginiams dėl galimo atsakovės nepagrįsto praturtėjimo, kurio draudimas nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.242 straipsnyje. Kadangi vykdomosiose bylose reikalaujamas išieškoti sumas atsakovė gavo pagal AB Šiaulių banko garantiją, todėl, teismo vertinimu, ieškovės prievolės atsakovei yra įvykdytos.

9.       Teismas laikė nepagrįstais atsakovės argumentus, kad jai išmokėta banko garantija nėra susijusi su teismo sprendimų, kurių pagrindu yra vykdomas išieškojimas, vykdymu.

10.       Ieškovės reikalavimą įpareigoti atsakovę grąžinti jai 14 155,06 Eur sumą, viršijančią teismo atsakovei priteistų nuostolių atlyginimą, bei išvestinius reikalavimus įpareigoti atsakovę mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas, priteisti procesines palūkanas teismas vertino kaip teisiškai nepagrįstus, konstatavęs, kad dėl atsakovei banko išmokėtos garantijos ieškovė žalos nepatyrė, t. y. ieškovė neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų, reikalaudama žalos atlyginimo iš atsakovės.

11.       Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs bylą pagal šalių apeliacinius skundus, 2024 m. kovo 28 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitė priteisdamas ieškovei 14 155,06 Eur sumą, atsakovės gautą pagal AB Šiaulių banko išduotą garantiją Nr. G-17-SB-370797, kaip viršijančią teismų priteistą nuostolių atlyginimą, ir 5 procentų dydžio palūkanas, skaičiuojamas už priteistą 14 155,06 Eur sumą nuo 2023 vasario 1 d. iki bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. birželio 8 d.).

12.       Kolegija sutiko su atsakove, kad garantija yra savarankiška prievolė, o tai reiškia, jog ji nepriklauso nuo pagrindinės prievolės, kuriai įvykdyti išduota garantija (pvz., ja užtikrintos prievolės negaliojimas savaime nedaro garantijos negaliojančios), tačiau nesutiko, kad garantijos išmokėjimas nėra susijęs su teismo sprendimų, kurių pagrindu yra vykdomas išieškojimas, vykdymu. Pažymėjo, kad išnagrinėtų civilinių bylų Nr. e2-145-856/2022, Nr. e2-310-368/2022 ir Nr. e2-183-372/2022 objektas buvo viešojo pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimai ir dėl to atsakovė patyrė nuostolių. Būtent dėl viešojo pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimų atsakovė ir pasinaudojo banko išduota garantija. Tai, kad atsakovė pasinaudojo banko garantija dar iki teismams priimant galutinius sprendimus, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, nereiškia, jog teismai, išsprendę šalių ginčus, sukūrė atsakovei naują teisę reikalauti dar ir priteistų sumų sumokėjimo.

13.       Kolegija priėjo išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad ieškovės prievolės atsakovei pagal vykdomuosius raštus yra įvykdytos ir kad AB Šiaulių banko išmokėta 144 810 Eur garantija yra 14 155,06 Eur didesnė, nei priteista įsiteisėjusiais teismų sprendimais, nepagrįstai nepatenkino ieškovės ieškinio reikalavimo dėl garantijos permokos priteisimo. Byloje nėra ginčo dėl to, kad AB Šiaulių bankas, gavęs atsakovės reikalavimą, 2022 m. vasario 15 d. priėmė sprendimą išmokėti VšĮ Šiaulių regiono atliekų centrui visą garantijoje nurodytą 144 155,06 Eur sumą, kurią vėliau nurašė iš ieškovės sąskaitos.

14.       Kolegijos vertinimu, egzistavo visos sąlygos taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą. Tai reiškia, kad ieškovė neteko daugiau lėšų (14 155,06 Eur), nei jų buvo priteista teismų sprendimais, o atsakovė atitinkamai be teisinio pagrindo praturtėjo ieškovės sąskaita.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

15.       Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1.                      Kolegija netinkamai taikė garantiją reglamentuojančias teisės normas (CK 90, 6.93 straipsniai). Ieškovės prievolės pagal vykdomuosius dokumentus negalėjo būti pripažintos įvykdytomis atsakovei pasinaudojus garantija, kadangi bylose, kuriose išduoti vykdomieji dokumentai, teismo sprendimai buvo priimti tuo metu, kai garantija jau buvo panaudota (t. y. nepaisant išmokėtų sumų pagal garantiją).

15.2.                      Civilinėse bylose, kuriose konstatuota ieškovės pareiga atlyginti atsakovei atitinkamas sumas, priimti teismo sprendimai jau po garantijos sumų išmokėjimo. Jei garantijos sumomis būtų buvę dengti būtent tie reikalavimai, kuriuos atsakovė kėlė civilinėse bylose, atitinkamos sumos nebūtų buvusios priteistos atsakovei, kadangi tokia prievolė nebūtų egzistavusi (būtų buvusi įvykdyta). Kadangi teismas nurodytas sumas priteisė įsiteisėjusiais sprendimais, kurių pagrindu buvo išduoti galiojantys vykdomieji dokumentai, negali būti sprendžiama, kad prievolė yra įvykdyta (de facto (faktiškai) buvo įvykdyta dar teismo sprendimų priėmimo metu).

15.3.                      Kolegija paneigė CK 6.70 straipsnyje įtvirtintą visiško nuostolių atlyginimo principą. Byloje, kurioje išduoti vykdomieji dokumentai, nebuvo vertinta visa atsakovei padaryta žala, todėl teismo priteistas nuostolių atlyginimas negali būti sudengtas su garantijos pagrindu išmokėta suma.

15.4.                      Kolegija nepagrįstai rėmėsi byloje dėl vykdomųjų bylų nutraukimo priimtose nutartyse (taip pat dėl laikinųjų apsaugos priemonių) nurodytais teiginiais kaip turinčiais prejudicinę galią.

16.               Ieškovė atsiliepime į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

16.1.                      Banko garantija, kaip ir bet kuris prievolių užtikrinimo būdas, yra akcesorinė prievolė ir negali būti visiškai nepriklausoma nuo pagrindinės prievolės. Banko garantijos autonomijos principas nereiškia garanto prievolės nepriklausomumo nuo pagrindinės skolininko prievolės galiojimo, bet tereiškia draudimą garantui ginčyti savo prievolę išmokėti garantijos sumą pagal garantijos sutartį, remiantis kreditoriaus ir skolininko ginču dėl to, ar pažeidimas iš tiesų įvyko ir (ar) kokias pasekmes (skolininko prievoles) toks pažeidimas sukėlė.

16.2.                      Garantui išmokėjus garantijoje nurodytą sumą, kreditorius ir skolininkas gali ginčytis dėl to, ar pagrindinė garantija užtikrinta, prievolė iš tiesų buvo pažeista ir kokios tokio pažeidimo (jei jis buvo padarytas) pasekmės. Jokiu būdu nereiškia, kad kreditorius bet kuriuo atveju, net paaiškėjus, kad jokio pažeidimo nebuvo ir jokios su tuo susijusios skolininko prievolės nėra (nebėra) arba kad nors pažeidimas buvo, bet jo sukeltos pasekmės (skolininko prievolės) yra mažesnės apimties, nei išmokėta garantijos sumas, turi teisę pasilikti sau visą gautą garantijos sumą.

16.3.                      Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, tokios išvados neprieštarauja ir nepaneigia įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų. Teismas patvirtino atsakovės reikalavimo teisę ir tikslų reikalavimo dydį. Netgi priešingai, pačios atsakovės pozicija prieštarauja įsiteisėjusiam teismo sprendimui – atsakovė siekia „padvigubinti“ teismų sprendimais nustatytą ir jai priteistą nuostolių atlyginimą ir tokiu būdu ne įvykdyti (jau įvykdytus) teismų sprendimus, o juos peržiūrėti, taip reikalauja įtvirtinti padėtį, kai faktiškai atlygintų nuostolių dydis būtų dvigubai didesnis už nustatytą teismo.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl reikalavimo pripažinti teismo sprendimus įvykdytais 

17.       Byloje kilo ginčas, ar pagal sutartį išmokėta garantijos suma gali būti laikoma tinkamu atsiskaitymu pagal vėliau priimtus teismo sprendimus ir jų pagrindu išduotus vykdomuosius raštus.

18.       Nagrinėjamoje byloje teismų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė buvo sudariusios viešojo pirkimo sutartį, kuri vėliau atsakovės teisėtai vienašališkai nutraukta dėl ieškovės atliktų prievolinių įsipareigojimų netinkamo vykdymo. AB Šiaulių bankas Sutarties sąlygų vykdymo garantija įsipareigojo sumokėti kreditorei (atsakovei) garantijos sumą, kuri yra ne didesnė nei 144 810 Eur, jeigu skolininkė (ieškovė) neįvykdys ar įvykdys netinkamai garantijos sandoriu užtikrintą prievolę – ieškovės ir atsakovės sudarytą viešojo pirkimo sutartį. Bankas, gavęs raštišką garantijos gavėjos – atsakovės reikalavimą, išmokėjo maksimalią garantijos sumą. Byloje taip pat nustatyta, kad ši suma vėliau buvo nurašyta iš ieškovės sąskaitos. Ieškovė iš esmės byloje reiškia reikalavimą pripažinti tris teismo sprendimus, kuriais atsakovei priteista 130 654,94 Eur suma iš ieškovės dėl netinkamai vykdytos sutarties, įvykdytais ir atitinkamai kad prievolės pagal tris šiose civilinėse bylose išduotus vykdomuosius raštus yra įvykdytos. Ieškovė nurodo, kad teismų sprendimais atsakovei iš ieškovės priteistos sumos yra mažesnės nei išmokėta garantijos suma, todėl yra pagrindas konstatuoti šių teismo sprendimų įvykdymą išmokant atsakovei garantijos sumą.

19.       CK 6.90 straipsnio

20.       Garantijos, kaip ir kitų prievolių užtikrinimo būdų (CK 6.70 straipsnis), pagrindinė paskirtis – užtikrinti kreditoriaus teisių apsaugą, kad prievolė, kurią prisiėmė pagrindinis skolininkas, bus įvykdyta ir kreditorius dėl neteisėtų skolininko veiksmų nepatirs nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-219/2016, 26 punktas), taip pat kad patirti nuostoliai bus operatyviai padengiami arba sumažinami garantijos suma, atsižvelgiant į garanto atsakomybės ribas, garantijos mokėjimo vykdymo ir kitas garantijos sandorio sąlygas.

21.       Kasacinis teismas, aiškindamas aptariamo instituto esmę, savo praktikoje išskyrė dvi mokėjimo garantijų rūšis: nepriklausoma garantija (garantijos pagal pirmą pareikalavimą) ir paprastoji (sąlyginė) garantija (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2006; 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2012 ir kt.). 

22.       Paprastosios (sąlyginės) garantijos atveju garantija užtikrinto sandorio neįvykdymas yra iš tokios garantijos kylančios garanto prievolės atsiradimo sąlyga. Dėl to garantas kreditoriui atsako tik tada, jeigu skolininkas prievolės, už kurią garantuojama, neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai, o garanto prievolė priklauso nuo pagrindinės prievolės sąlygų, neįvykdymo apimties ir kitų iš pagrindinės prievolės turinio kylančių aplinkybių (CK 6.90 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2012; 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-219/2016, 28 punktas; 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-323-421/2017, 19 punktas).

23.       Esant nepriklausomai garantijai (garantijai pagal pirmą pareikalavimą), iš jos kylantis garanto įsipareigojimas nepriklauso nuo pagrindinės prievolės, kurios įvykdymui užtikrinti garantija yra išduota (CK 6.90 straipsnio 2 dalis). Tokią garantiją išdavęs subjektas, gavęs kreditoriaus reikalavimą, privalo išmokėti garantijoje nurodytą sumą remdamasis tik garantijos vykdymo sąlygomis ir nevertindamas pagrindinės prievolės įvykdymo (neįvykdymo). Nepriklausomos garantijos (garantijos pagal pirmą pareikalavimą) pavyzdys – banko garantija, pagal kurią bankas ar kita kredito įstaiga (garantas) raštu įsipareigoja sumokėti skolininko kreditoriui nustatytą pinigų sumą pagal kreditoriaus reikalavimą (CK 6.93 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-219/2016, 29 punktas; 2022 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-254-313/2022, 23 punktas). Taigi, nors nepriklausoma garantija formaliai ir yra „atsieta“ nuo pagrindinės prievolės, tarp jų išlieka ryšys, kuris paaiškinamas pačios garantijos, kaip prievolės užtikrinimo būdo teisine prigimtimi.

24.       Nustatyta, kad atsakovei garantijos suma buvo išmokėta 2022 m. vasario 15 d., teismo sprendimai, kuriais atsakovei priteistos sumos iš ieškovės, kylančios iš tarp šalių vykdytos viešojo pirkimo sutarties, ir kuriuos iš esmės yra prašoma pripažinti įvykdytais, buvo priimti atitinkamai 2022 m. sausio 24 d., kovo 2 d. ir balandžio 15 d. Byloje susiklostė situacija, jog, iki įsiteisėjant teismo sprendimams, kuriais priteistos atsakovei minėtos sumos iš ieškovės, AB Šiaulių bankas jau buvo išmokėjęs garantijos sumą. Atsakovė šia aplinkybe remiasi nurodydama, kad tai reiškia, jog teismas nelaikė, kad teismo sprendimais priteisiamos sumos yra atlygintos sumokant garantiją, todėl šie teismo sprendimai turi būti vykdomi neatsižvelgiant į tai, kad prievolės pagal viešojo pirkimo sutartį įvykdymo užtikrinimo būdas pritaikytas – garantijos suma išmokėta. Kasaciniu skundu būtent šiuo aspektu nesutinkama su bylą nagrinėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų vertinimu. Teismai nusprendė, jog garantija buvo išmokėta dėl ieškovės neįvykdytų ir (ar) netinkamai įvykdytų sutartinių įsipareigojimų, o Šiaulių apygardos teismo sprendimai civilinėse bylose, kuriose buvo sprendžiama dėl: i) šalių vykdytos sutarties nutraukimo teisėtumo, ii) reikalavimo bankui uždrausti išmokėti visą garantijos sumą ir iii) atsiskaitymų pagal šalių vykdytą sutartį, taip pat yra tiesiogiai susiję su ginčais, kylančiais iš šia garantija užtikrintos prievolės.

25.       Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nesutikti su Šiaulių apygardos teismo priimtu sprendimu, kuriuo konstatuotas minimų teismų sprendimų tinkamas įvykdymas ir nebuvimas teisinio pagrindo tęsti priverstinį teismų sprendimų vykdymą. Bylą nagrinėję teismai pagrįstai nusprendė, kad atsakovei, kai ji pasinaudojo banko garantija, kurią išmokėjus buvo operatyviai ir be ginčo visiškai arba iš dalies padengti jos patirti nuostoliai, išnyko teisinis pagrindas dėl tų pačių nuostolių atlyginimo inicijuoti papildomai ir priverstinį išieškojimą.

26.       CPK 7 straipsnyje įtvirtintu proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principu reikalaujama, kad teismas imasi priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekia, kad byla būtų išnagrinėta kuo operatyviau, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. CPK 42 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus. CPK 226 straipsnyje nustatyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai.

27.       Kasacinio teismo išaiškinta, kad esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent ten pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. CPK 226 straipsnyje įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-421/2023, 26 punktas)

28.       Sutiktina su atsakove, jog situacija, kai teismai priėmė sprendimus priteisti iš ieškovės atitinkamas sumas jau po to, kai banko garantija buvo išmokėta atsakovei, nėra įprasta. Paprastai klausimas, ar piniginis reikalavimas nėra įvykdytas iki teismui priimant sprendimą, yra išsprendžiamas byloje priimamu teismo sprendimu, o tuo atveju, jei atsiskaitymas yra įvykęs vėliau, – sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo klausimą ar priverstinio vykdymo procese, jei toks yra inicijuotas. Tokio pobūdžio reikalavimai – pripažinti teismo sprendimus ir jų pagrindu išduotus vykdomuosius raštus įvykdytais – savarankiškoje civilinėje byloje gali būti sprendžiami tik išimtiniais atvejais.

29.       Šiuo atveju reikšminga, kad, teismui priimant minimus sprendimus, kurių įvykdymą prašoma konstatuoti nagrinėjamoje byloje, garantijos išmokėjimo faktas teismų nebuvo nustatytas ir įvertintas. Ši aplinkybė nebuvo nustatyta ir vertinta ir vykdomųjų raštų išdavimo metu, todėl teismas negalėjo, remdamasis CPK 281 straipsniu, konstatuoti, kad skolininkė yra įvykdžiusi teismo sprendimą pati. Tokio pobūdžio klausimų išsprendimo vykdymo procese galimybės taip pat yra ribotos. Antstolis, neviršydamas savo kompetencijos ribų, galėtų spręsti apie įvykusį atsiskaitymą pagal teismo sprendimus tik esant neginčijamiems faktams (išieškotojo patvirtinimui apie įvykusį atsiskaitymą, skolininkui pateikus duomenis apie atliktus mokėjimus vykdymo procese ir pan.). Todėl tokiose išimtinėse teisinėse ir faktinėse situacijose, kokia yra susiklosčiusi ir nagrinėjamoje byloje, teismas gali spręsti dėl atsiskaitymo pagal kitose civilinėse bylose priimtus teismo sprendimus ir jų pagrindu išduotus vykdomuosius raštus fakto.

30.       Papildomai pažymėtina, kad garantijos prigimtis nesudaro pagrindo aiškinti ją izoliuotai nuo prievolės (Sutarties), kuriai užtikrinti ji buvo išduota. Todėl bylą nagrinėję teismai pagrįstai nusprendė, kad tai, jog atsakovė pasinaudojo banko garantija dar iki teismams priimant galutinius sprendimus, nereiškia, jog teismai, išsprendę šalių ginčus, sukūrė atsakovei papildomą teisę reikalauti sumokėti dar ir teismo sprendimais priteistas sumas. Kaip pagrįstai nurodo atsiliepime į kasacinį skundą ieškovė, priešingas aiškinimas paneigtų banko garantijos, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo būdo, prasmę ir tikslą.

31.       Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija nusprendžia, kad tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias garantiją, jos išmokėjimu sukeltas teisines pasekmes, ir dėl šio ieškovės reikalavimo – pripažinti, kad nurodyti Šiaulių apygardos teismo sprendimai yra įvykdyti, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, o kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo priešingai išvadai.

Dėl garantijos sumos, kuri viršija šiuo metu įsiteisėjusiais teismų sprendimais priteistą iš netinkamo prievolės įvykdymo kylančios prievolės sumą, priteisimo

32.       Kasaciniame skunde, be kita ko, nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo grąžinti atsakovę sumą, kuri jai buvo banko išmokėta kaip garantija dėl netinkamo prievolės įvykdymo ir kuri viršija šiuo metu įsiteisėjusiais teismų sprendimais atsakovei iš ieškovės priteistą nuostolių atlyginimo sumą.

33.       Atsakovės teigimu, apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas šią sumą kaip nepagrįstą praturtėjimą ieškovei iš atsakovės, tinkamai neįvertino aplinkybės, kad šiuo metu teisme yra nagrinėjama civilinė byla, kurioje atsakovė pareiškė reikalavimą ieškovei dėl tos pačios viešojo pirkimo sutarties, dėl kurios buvo suteikta, o vėliau išmokėta garantija, netinkamo įvykdymo. Atsakovės teigimu, jeigu teismai patenkintų kitoje civilinėje byloje jos pareikštą reikalavimą ieškovei, ši suma būtų didesnė už šioje civilinėje byloje reiškiamą reikalavimą grąžinti garantijos sumą, kuri viršija šiuo metu įsiteisėjusiais teismų sprendimais priteistąją. 

34.       CK 6.251 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

35.       Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas, kurio esmė – siekis grąžinti nukentėjusį asmenį į padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę atsakovo žalingų veiksmų. Civilinė atsakomybė atlieka ne baudinę, bet kompensacinę funkciją žalą patyrusiam asmeniui, todėl nustatant žalos dydį siekiama kompensuoti tik tiek, kiek būtina, kad nukentėjęs asmuo būtų grąžintas į tą padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę padaryta žalos. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad visiško žalos atlyginimo principo esmė ta, jog žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-611/2018 52 punktą; 2024 m. gegužės 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-113-1075/2024 53 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

36.       Nagrinėjau atveju teismų nustatyta, kad Šiaulių banko suteikta Sutarties sąlygų vykdymo garantija buvo užtikrintas tinkamas ieškovės prievolės pagal su atsakove sudarytos viešojo pirkimo sutarties įvykdymas. Banko, kaip garanto įsipareigojimo apimtis apibrėžta maksimalia garantijos suma, nurodant, kad bankas garantijoje nustatytomis sąlygomis neatšaukiamai įsipareigojo sumokėti garantijos gavėjui ne didesnę nei 144,810.00 Eur sumą. Šį įsipareigojimą atsakovei bankas įvykdė.

37.       Skundžiamame sprendime apeliacinės instancijos teismas įvertino, kad įsiteisėjusiais Šiaulių apygardos teismo sprendimais, priimtais civilinėse bylose Nr. e2-145-856/2022, Nr. e2-310-368/2022 ir Nr. e2-183-372/2022, kuriose buvo sprendžiamas viešojo pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo teisėtumo ir žalos, padarytos dėl netinkamo sutarties vykdymo, atlyginimo klausimas, atsakovei iš ieškovės buvo priteista 130 654,94 Eur, t. y. banko atsakovei išmokėta garantijos suma (144 810 Eur) 14 155,06 Eur viršijo įsiteisėjusiais teismų sprendimais priteistą sumą. Šią sumą, kuri viršijo įsiteisėjusiais teismų sprendimais priteistą iš netinkamo prievolės įvykdymo kylančios prievolės sumą, teismas vertino kaip atsakovės gautą be teisinio pagrindo, todėl kasacine tvarka skundžiamu apeliacinės instancijos sprendimu ją priteisė iš atsakovės. 

38.       Atsakovė teigia, kad teismai nustatė, tačiau netinkamai vertino šias klausimui teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes: AB Šiaulių banko išduota garantija buvo užtikrintas ieškovės prievolės pagal viešojo pirkimo sutartį, sudarytą su atsakove, tinkamas įvykdymas; ši prievolė ieškovės nebuvo tinkamai įvykdyta, o sutartis atsakovės buvo teisėtai vienašališkai nutraukta; pasinaudodama garantijos gavėjo teise atsakovė pareikalavo išmokėti garantijos sumą, ši ir buvo jai išmokėta; nors šiuo metu yra priimti ir įsiteisėję trys Šiaulių apygardos teismo sprendimai, kuriais atsakovei iš ieškovės priteista 130 654,94 Eur suma; tačiau viena civilinė byla dėl nuotolių, kylančių iš tos pačios viešojo pirkimo sutarties netinkamo įvykdymo, šiuo metu dar yra nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme.

39.       Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su atsakovės teiginiais, jog minimos bylos aplinkybės yra reikšmingos sprendžiant, ar yra teisinis pagrindas grąžinti ieškovei banko atsakovei išmokėtą garantijos sumą, viršijančią šiuo metu įsiteisėjusiais teismų sprendimais priteistą iš netinkamo prievolės įvykdymo kylančios prievolės sumą. Iš esmės keliamas klausimas, ar ieškovė, kurios prievolės (ne)tinkamas įvykdymas buvo užtikrintas banko garantija, šią išmokėjus atsakovei, yra visiškai atlyginusi atsakovės nuostolius, kylančius iš viešojo pirkimo sutarties, ir ar išmokėta garantijos suma, viršijanti šiuo metu įsiteisėjusiais teismų sprendimais priteistą iš netinkamo prievolės įvykdymo kylančios prievolės sumą, turėtų būti sugrąžinta ieškovei. Teisėjų kolegijos vertinimu, tuo atveju, kai šaliai, reiškiančiai reikalavimą dėl netinkamo prievolės įvykdymo teisinių pasekmių – nuostolių atlyginimo priteisimo, yra išmokėta garantija, šalis yra saistoma sąžiningumo principo prievoliniuose teisiniuose santykiuose (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Šis principas lemia, kad šalis, gavusi prievolės įvykdymą pagal garantiją, privalo šį įvykdymo faktą pripažinti ir atitinkamai nereikalauti gauto įvykdymo pakartotinai. Paprastai klausimas dėl prievolės įvykdymo, kai šalys reiškia priepriešinius reikalavimus, išsprendžiamas taikant civilinėje byloje priešpriešinių reikalavimų įskaitymo institutą. Tačiau nagrinėjamoje byloje yra susiklosčiusi išskirtinė teisinė ir faktinė situacija – bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme metu Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartis yra įvykdyta, t. y. priteista suma atsakovės jau yra sumokėta ieškovei, taigi išmokėta garantijos dalis yra grąžinta ieškovei. Kaip minėta, bylą dėl nepagrįsto praturtėjimo nagrinėjantis teismas šį institutą gali taikyti tik nustatęs, kad nebuvo pagrindo išmokėti pinigus. Nagrinėjamoje byloje šis pagrindas gali būti konstatuotas tik tada, kai Vilniaus apygardos teisme bus priimtas galutinis teismo sprendimas dėl atsakovės reikalavimo ieškovei atlyginti nuostolius. Tokia procesinė bylos eiga užkerta kelią teismui panaudoti ir kitus procesinius institutus, pvz., klausimą dėl šios sumos priteisimo išskirti į atskirą bylą, kuri galėtų būti sujungta su Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama byla dėl netinkamu Sutarties vykdymu sukeltų nuostolių atlyginimo (CPK 136 straipsnio 4 dalis).

40.        Taigi kol nėra priimtas galutinis teismo sprendimas šiuo metu nagrinėjamoje susijusioje civilinėje byloje, kurioje yra sprendžiamas dėl iš netinkamo viešo pirkimo sutarties įvykdymo kylančių nuostolių atsakovei klausimas, nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog atsakovei išmokėta garantijos suma iš tiesų padengia ir (ar) viršija visus atsakovės iš netinkamo tos pačios sutarties vykdymo kilusius nuostolius.

41.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 1623 straipsnyje nustatyta, kad byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose nustatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose nenustatytais, tačiau kliudančiais teismui nagrinėti bylą iš esmės. CPK 163 straipsnio normos nustato privalomo civilinės bylos sustabdymo pagrindus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2009).

42.       CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.

43.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą, pažymėjo, kad sustabdyti civilinę bylą nurodytu pagrindu galima tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai. Be to, negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, kad teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Jei teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti pats nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-219/2020 43 punktą).

44.               Įvertinusi teismų nustatytas faktines tarp šalių susiklosčiusias ginčo aplinkybes, reiškiamus ieškinio reikalavimus, kurie yra iš esmės savarankiški, nors ir kyla iš to pateis teisinio santykio ir dėl tos pačios viešo pirkimo sutarties bei dėl jos netinkamo vykdymo išmokėtos banko garantijos, kasacinio teismo išaiškinimus dėl bylos stabdymo, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šios bylos teisingam išsprendimui reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje šiuo metu Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje, vykstančioje tarp tų pačių šalių dėl tos pačios prievolės vykdymo, sprendžia stabdyti bylos dalį dėl pareikšto reikalavimo įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovei pinigines lėšas gautas pagal garantiją, kaip viršijančią teismo priteistus atsakovės nuostolius kol bus išnagrinėta Vilniaus apygardos teisme šiuo metu nagrinėjama civilinė bylą pagal kasatorės ieškinį šios bylos ieškovei dėl nuostolių atsiradusių iš viešojo pirkimo sutarties.

Dėl bylos procesinės baigties

45.       Netenkinus kasacinio skundo dalies, kuria skundžiamas apeliacinės instancijos teismo sprendimas dėl ieškinio reikalavimo pripažinti teismo sprendimus įvykdytais teisėtumo, ši Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 28 d. nutarties dalis paliktina nepakeista.

46.       Bylos dalis, kuria sprendžiama dėl pareikšto reikalavimo įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovei lėšas, gautas pagal garantiją, kaip viršijančią teismo priteistą atsakovės nuostolių atlyginimą, stabdoma, kol Vilniaus apygardos teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-828-936/2024 pagal ieškovės VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro ieškinį atsakovei UAB „NEG Recycling“ dėl nuostolių atlyginimo ir joje bus priimtas galutinis teismo sprendimas.

47.       Kasaciniu skundu reiškiamo reikalavimo dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 28 d. nutarties įvykdymo atgręžimo išsprendimas taip pat stabdomas, kol Vilniaus apygardos teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-828-936/2024 pagal ieškovės VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro ieškinį atsakovei UAB „NEG Recycling“ dėl nuostolių atlyginimo ir joje bus priimtas galutinis teismo sprendimas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

48.       Kasaciniame teisme išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nebuvo patirta, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

49.       Kasaciniam teismui nusprendus, kad bylos dalis stabdoma bylinėjimosi išlaidų klausimas bus galutinai išspręstas atnaujinus šios civilinės bylos nagrinėjimą ir priėmus galutinį procesinį sprendimą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 163 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 28 d. nutarties dalį, kuria nuspręsta pripažinti, kad ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NEG Recycling“, j. a. k. 302805578, prievolės pagal vykdomąjį raštą, išduotą civilinėje byloje Nr. e2-145-856/2022 (vykdomosios bylos Nr. 0019/22/01888), vykdomąjį raštą, išduotą civilinėje byloje Nr. e2-310-368/2022 (vykdomosios bylos Nr. 0019/22/01889), ir vykdomąjį raštą, išduotą civilinėje byloje Nr. e2-183-372/2022 (vykdomosios bylos Nr. 0019/22/02033), atsakovei viešajai įstaigai Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui, j. a. k. 145787276, yra įvykdytos, palikti nepakeistą.

Sustabdyti civilinės bylos dalį, kuria sprendžiama dėl pareikšto reikalavimo įpareigoti atsakovę viešąją įstaigą Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrą, j. a. k. 145787276, grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „NEG Recycling“, j. a. k. 302805578, lėšas, gautas pagal garantiją, kaip viršijančią teismo priteistą atsakovės nuostolių atlyginimą, kol Vilniaus apygardos teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-828-936/2024 pagal ieškovės VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro ieškinį atsakovei UAB „NEG Recycling“ dėl nuostolių atlyginimo ir joje bus priimtas galutinis teismo sprendimas.

Sustabdyti civilinės bylos dalį, kuria sprendžiama dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 28 d. nutarties įvykdymo atgręžimo, kol Vilniaus apygardos teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-828-936/2024 pagal ieškovės VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro ieškinį atsakovei UAB „NEG Recycling“ dėl nuostolių atlyginimo ir joje bus priimtas galutinis teismo sprendimas.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai        Gražina Davidonienė

        Donatas Šernas

        Dalia Vasarienė