Administracinė byla Nr. eAS-189-502/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00655-2023-6

Procesinio sprendimo kategorija 53.2

 (S)

 

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

NUTARTIS

 

2024 m. birželio 5 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo

administracinę bylą pagal pareiškėjo V. T. ir trečiojo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „Vilniaus paukštynas“ atskiruosius skundus dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. T. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, valstybės įmonei „Registrų centras“, tretieji suinteresuoti asmenys B. T., Z. T., akcinė bendrovė „Vilniaus paukštynas“ ir Vilniaus rajono savivaldybės administracija, dėl sprendimų panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

nustatė:

 

I.

 

Pareiškėjas V. T. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus rajono skyriaus 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. 48SK-5463-(14.48.111E.) (toliau – ir Sprendimas), valstybės įmonės ,,Registrų centras“ (toliau – ir Registrų centras) 2022 m. gruodžio 28 d. sprendimą pakeisti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenis ir ,Registrų centro 2022 m. gruodžio 30 d. raštą Nr. S-56547 (1.4 E).

Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko, prašė skundo netenkinti.

Atsakovas Registrų centras alternatyviai prašė pareiškėjo skundą palikti nenagrinėtą; bylos bylą nutraukti, kitą skundo skundą nagrinėti teismo nuožiūra; skundą atmesti, kitą skundo dalį nagrinėti teismo nuožiūra.

Trečiasis suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė „Vilniaus paukštynas“ (toliau – ir Vilniaus paukštynas) atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko.

        Pareiškėjo atstovas 2023 m. gruodžio 18 d. pateikė teismui prašymą dėl taikos sutarties, sudarytos tarp pareiškėjo ir atsakovo NŽT (toliau – ir Taikos sutartis, Sutartis), patvirtinimo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus paukštynas 2023 m. gruodžio 18 d. pateikė prieštaravimus, prašydamas netvirtinti Taikos sutarties. Paaiškino, kad Taikos sutarties sąlygos prieštarauja imperatyvioms teisės aktų nuostatoms ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai; Taikos sutartimi sprendžiama dėl Vilniaus paukštyno, neįtraukto į Taikos sutartį, materialinių teisių ir pareigų; patvirtinus Taikos sutartį Vilniaus paukštyno prašymo pagrindu pradėta administracinė procedūra liktų neužbaigta, nebus priimta administracinio sprendimo, kurį Vilniaus paukštynas galės skųst; Taikos sutartimi siekiama išspręsti ginčą ne dėl Sprendimo, o dėl galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinių teisėtumo ir pagrįstumo; Taikos sutartimi siekiama išeiti už ginčo ribų ir panaikinti sanitarines apsaugos zonas (toliau – ir SAZ) bei išregistruoti jas iš Nekilnojamojo turto registro (toliau – ir NTR).

Vilniaus paukštynas 2024 m. vasario 6 d. paaiškinimuose nurodė, kad gavo NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2023 m. gruodžio 21 d. raštą Nr. 48SD-14236-(14.48.136E.) (toliau – ir NŽT
2023 m. gruodžio 21 d. sprendimas), kuriuo nuspęsta, kad Vilniaus paukštyno 2022 m. gegužės 11 d. prašymas netenkinamas ir NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2022 m. liepos 20 d. raštas turi būti laikomas negaliojančiu. NŽT 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimu priėmė naują administracinį sprendimą – atsisakyti organizuoti SAZ įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą (toliau – ir NTK) ir NTR (atsisakyti pakeisti visų žemės sklypų, įskaitant ir ginčo žemės sklypą, kadastro duomenis ir juos išviešinti NTK ir NTR). NŽT 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimu sukuriama nauja teisinė pasekmė – Sprendimas dėl žemės sklypo kadastro duomenų negalėjo būti priimtas. Vilniaus paukštynas apskundė šį sprendimą teismui (administracinė byla Nr. eI3-6344-644/2024). Tik išnagrinėjus nurodytą bylą gali būti sprendžiama dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

 

II.

 

Regionų administracinis teismas 2024 m. vasario 8 d. nutartimi patvirtino pareiškėjo ir NŽT sudarytą taikos sutartį ir nagrinėjamą administracinę bylą nutraukė; patenkino pareiškėjo prašymą nutraukti administracinės bylos dalį dėl Registrų centro 2022 m. gruodžio 28 d. sprendimo ir 2022 m. gruodžio 30 d. rašto panaikinimo. Teismas taip pat atmetė Vilniaus paukštyno prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Teismas patvirtino taikos sutartį šiomis sąlygomis:

„1. Taikos sutarties dalykas

1.1. Atsakovas pripažįsta Skundo reikalavimą dėl Sprendimo panaikinimo. Sprendimas laikomas netekusiu galios nuo Teismo nutarties patvirtinti šią Taikos sutartį įsiteisėjimo dienos.

1.2. Atsakovas įsipareigoja, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų, skaičiuojamas nuo Teismo nutarties patvirtinti šią Taikos sutartį įsiteisėjimo dienos, pateikti VĮ „Registrų centras“ prašymą dėl SAZ išregistravimo, t. y. išregistruoti:

1.2.1. Žymą - „Teritorija, kurioje taikomos SŽNS, neįregistruota Nekilnojamojo turto registre: pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų sanitarinės apsaugos zonos“.

1.2.2. Duomenis apie įregistruotas teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos - pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų sanitarinės apsaugos zonos“.

1.3. Pareiškėjas atsisako bylinėjimosi išlaidų, patirtų Bylos nagrinėjimo metu ir įsipareigoja nereikalauti jų iš Atsakovo.

2. Atsakomybė

2.1. Šalys patvirtina savo supratimą, kad Taikos sutarties 1.1 - 1.2 papunkčiuose išvardinti įsipareigojimai yra esminės Taikos sutarties sąlygos.

2.2. Šalys abipusiu susitarimu susitaria, jog Teismo patirtas išlaidas atlygina Pareiškėjas.

2.3. Šalys įsipareigoja ateityje nereikšti pretenzijų ir (ar) ieškinių (skundų) dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Toks susitarimas negali būti laikomas atsisakymu nuo teisminės gynybos, o yra taikus ir galutinis tarpusavio ginčų sprendimo rezultatas. Be šio įsipareigojimo Taikos sutartis prarastų prasmę ir nepasiektų Šalių tikslo.

2.4. Šalys patvirtina, kad neturi viena kitai jokių reikalavimų ar pretenzijų, susijusių su byla ir nereikš viena kitai reikalavimų dėl netesybų (delspinigių, baudų), palūkanų priteisimo, nuostolių, neturtinės žalos atlyginimo.

2.5. Šalys susitaria ir pateikiant teismui tvirtinti šią Taikos sutartį prašo teismo Bylą nutraukti. Šalys pareiškia, kad joms yra žinomos Bylos nutraukimo, sudarius Taikos sutartį, procesinės pasekmės, nustatytos ABTĮ.

3. Šalių pareiškimai ir garantijos

3.1. Šalys pareiškia, kad atskleidė viena kitai visą esminę informaciją, reikalingą šios Taikos sutarties sudarymui.

3.2. Šalys pareiškia, kad yra priimti visi būtini sprendimai, gauti leidimai bei sutikimai, reikalingi šios Taikos sutarties pasirašymui. Asmenys, pasirašantys Taikos sutartį, turi visus įgaliojimus ją pasirašyti bei prisiimti visus įsipareigojimus, numatytus Taikos sutartyje Pareiškėjui ir Atsakovui. Šalys patvirtina ir garantuoja, kad nei Taikos sutarties sudarymas, nei jos vykdymas neprieštarauja ir nepažeidžia jokių teismo, valstybės ar vietos valdžios institucijų ar pareigūnų sprendimų, įsakymų, potvarkių ar teisėtų nurodymų, šalių kreditorių interesų. Šalys, pasirašydamos Taikos sutartį, nepažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų bei įsipareigoja atlyginti visus nuostolius, kurie gali atsirasti, jeigu šiame punkte pateikta informacija yra neteisinga ar netiksli.

3.3. Šalys pareiškia ir garantuoja, kad ši Taikos sutartis nereguliuoja klausimų, susijusių su Šalių teisiniu statusu ir teisnumu, viešąja tvarka ir klausimų, kuriuos reglamentuoja imperatyvios teisės normos, ji neprieštarauja imperatyvioms teisėms normoms, viešajai tvarkai ir (ar) gerai moralei, taip pat nėra kitų aplinkybių, kurios galėtų būti teisinis pagrindas pripažinti šią Taikos sutartį negaliojančia ir (ar) niekine. Šalys taip pat pareiškia ir garantuoja, kad turi pilną teisnumą, teises ir įgalinimus pagal taikytinus įstatymus ir kitus teisės aktus, steigimo dokumentus ir sandorius, taikomus Šaliai, sudaryti ir (ar) įvykdyti šią Taikos sutartį.

4. Baigiamosios nuostatos

4.1. Šalys, vadovaudamosi ABTĮ 51 straipsniu, prašo teismo Taikos sutartį tvirtinti rašytinio proceso tvarka ir Bylą nutraukti.

4.2. Taikos sutartis įsigalioja įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl šios sutarties patvirtinimo ir Bylos nutraukimo.

4.3. Taikos sutartis yra privaloma ir taikoma Šalims ir jų teisių perėmėjams.

4.4. Visi Taikos sutarties pakeitimai ir papildymai galioja tik tada, jeigu jie įforminti raštu, pasirašyti Šalių ir patvirtinti teisme.“.

Pirmosios instancijos teismas atmetė Vilniaus paukštyno argumentus, kad patvirtinus Taikos sutartį bus pažeistos jo teisės, nes pagal jo 2022 m. gegužės 11 d. prašymą pradėta administracinė procedūra liks neužbaigta. Teismas nurodė ginčui aktualias aplinkybes ir pažymėjo, kad Vilniaus paukštyno 2022 m. gegužės 11 d. prašymas buvo netenkintas, o NŽT 2022 m. liepos 20 d. sprendimas laikomas negaliojančiu. Taigi, priešingai, nei nurodė trečiasis suinteresuotas asmuo, procedūra, kuri buvo pradėta pagal Vilniaus paukštyno 2022 m. gegužės 11 d. prašymą, patvirtinus Taikos sutartį, neliks neužbaigta, nes, kaip, kaip 2023 m. gruodžio 21 d. sprendime nurodė NŽT, 2022 m. liepos
20 d. sprendimas laikomas negaliojančiu. NŽT nusprendus netenkinti Vilniaus paukštyno 2022 m. gegužės 11 d. prašymo ir 2022 m. liepos 20 d. sprendimą pripažinus negaliojančiu, Vilniaus paukštyno inicijuota administracinė procedūra buvo baigta.

Byloje nebuvo ginčo, jog Sprendimas buvo priimtas Vilniaus paukštyno 2022 m. gegužės
11 d. prašymo ir NŽT 2022 m. liepos 20 d. sprendimo pagrindu, todėl, netenkinus 2022 m. gegužės 11 d. prašymo, o 2022 m. liepos 20 d. sprendimą pripažinus negaliojančiu, teismo teigimu, skundžiamas Sprendimas negali likti galioti. Kaip nurodė Vilniaus paukštynas, ginčą dėl NŽT
2023 m. gruodžio 21 d. sprendimo teisėtumo jis yra inicijavęs administraciniame teisme, todėl šio sprendimo teisėtumą, kartu ir savo teisių pažeidimą (nurodytą rašytiniuose paaiškinimuose) galės pasitikrinti teismine tvarka.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, nenustatė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 51 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių, kurioms esant taikos sutartis negali būti sudaroma. Teismas taip pat nenustatė, kad šalių sudaryta taikos sutartis pažeistų trečiųjų suinteresuotų asmenų teises ar teisėtus interesus, ar kad Taikos sutarties turinys gali prieštarauti imperatyvioms įstatymų ar kitų teisės aktų nuostatoms. Taikos sutarties nuostatos išreiškia šalių valią taikiai išspręsti kilusį ginčą ir patvirtina, kad joms yra suprantamos Taikos sutarties sudarymo teisinės pasekmės. Taikos sutartis pasirašyta tinkamų proceso dalyvių. Taikos sutarties nuostatos yra besąlyginės.

Atsakovas, teismo teigimu, pripažino pareiškėjo reikalavimo teisę dėl Sprendimo panaikinimo, todėl patvirtinus Taikos sutartį buvo apgintos pareiškėjo teisės. Atsižvelgiant į tai, trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus paukštynas, kuris palaikė atsakovo poziciją ir prašė pareiškėjo skundą atmesti, neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų priteisimą, todėl prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas teismas atmetė (ABTĮ 40 str. 3 d.).

        Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo atstovas 2023 m. vasario 2 d. pateikė prašymą dėl skundo reikalavimų dalies atsisakymo, kuriame nurodė, jog, kadangi pareiškėjas ir atsakovas sudarė taikos sutartį, kuria atsakovas pripažino skundo reikalavimą dėl 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimo Nr. 48SK-5463-(14.48.111E.) panaikinimo (šis sprendimas yra naikinamas Taikos sutartimi) ir įsipareigojo kreiptis į Registrų centrą dėl SAZ išregistravimo, pareiškėjas atsisako šių skundo reikalavimų. Teismas patenkino šį prašymą ir administracinės bylos nagrinėjimą dėl šios dalies nutraukė ABTĮ 103 straipsnio 4 punkto pagrindu, pareiškėjui pasinaudojus ABTĮ 50 straipsnio 2 dalis suteikta teise teisę atsisakyti skundo bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį. Atsisakymas nuo skundo yra besąlyginis ir galutinis. Bylos nutraukimas, teismo teigimu, nepažeidžia kitų asmenų interesų, neprieštarauja įstatymui.

 

III.

 

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus paukštynas atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Vilniaus paukštynas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, Taikos sutarties sąlygas bei teigia, kad pateikta Sutartis negalėjo būti patvirtinta.

NŽT atliktoje viešojo administravimo procedūroje, kurioje priimtas ginčijamas Sprendimas, pareiškėjas yra Vilniaus paukštynas, jo prašymą ir kitus dokumentus turi išnagrinėti viešojo administravimo subjektas – NŽT. NŽT pagal Vilniaus paukštyno prašymą priėmė šiuos administracinius sprendimus: 1) NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2022 m. liepos 20 d. sprendimą Nr. 48SD-11194-1)(14.48.136 E.) (toliau – NŽT 2022 m. liepos 20 d. sprendimas). Šiuo sprendimu buvo patenkintas Vilniaus paukštyno prašymas atlikti žemės sklypų kadastro duomenų keitimo ir SAZ įrašymo į NTK ir NTR procedūrą pradėta vykdyti specialiosios žemės naudojimo sąlygos – SAZ nustatymo procedūra; 2) sprendimus dėl žemės sklypų kadastro duomenų pakeitimo, tarp jų ir Sprendimą, pakeisti žemės sklypų kadastro duomenis, pagal kurį NTK ir NTR žemės sklypo duomenyse padaryta žyma, kad sklypui taikomos SAZ specialiosios žemės naudojimo sąlygos.
2022 m. liepos 20 d. sprendimas ir byloje skundžiamas Sprendimas priimti pagal vieną Vilniaus paukštyno prašymą ir šie aktai sukūrė aiškias teisines pasekmes Vilniaus paukštynui. Tačiau bylos nagrinėjimo metu NŽT pakeitė savo poziciją ir 2023 m. gruodžio 21 d. priėmė sprendimą, kuriuo Vilniaus paukštyno 2022 m. gegužės 11 d. prašymą atmetė, o 2022 m. liepos 20 d. sprendimą laikė negaliojančiu. 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimo registracijos duomenyse nurodyta, kad šiuo sprendimu atsakoma į Vilniaus paukštyno 2022 m. gegužės 11 d. prašymą. Tačiau NŽT 2023 m. gruodžio 21 d. Sprendimu nepriėmė sprendimo pripažinti netekusiu galios ginčo Sprendimą, nes dėl šio Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo vyksta teisminis ginčas. NŽT 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimas – tai administracinis sprendimas atsisakyti pakeisti visų į SAZ teritoriją patenkančių žemės sklypų, įskaitant ir ginčo žemės sklypą, kadastro duomenis, kurio sukuriama teisinė pasekmė – Sprendimas dėl žemės sklypo kadastro duomenų negalėjo būti priimtas.

Ginčui aktualūs teisės aktai nustato vieną, o ne atskiras, viešojo administravimo procedūrą, – pagal ūkinės veiklos vykdymu suinteresuoto asmens prašymą NŽT teritorinis skyrius arba pakeičia žemės sklypų kadastro duomenis ir įrašo SAZ į NTK ir NTR, arba atsisako tai padaryti. NŽT teritoriniam skyriui priimant sprendimą tenkinti prašymą ir pakeisti žemės sklypų kadastro duomenis, visi žemės sklypai, kurių kadastro duomenys turi būti keičiami įrašant specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, jau turi būti identifikuoti.

Patvirtinus Taikos sutartį Vilniaus paukštyno pateiktu prašymu inicijuota NŽT viešojo administravimo procedūra lieka neužbaigta, nes Vilniaus paukštynas neturi NŽT priimto administracinio sprendimo ar kitokio atsakymo, kuri galėtų skųsti. Sprendimo pripažinimas netekusiu galios Sutartimi, atimant iš Vilniaus paukštyno teisę skųsti teismui tokį Sprendimo panaikinimą, prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms.

Pirmosios instancijos teismas patvirtino, kad NŽT 2022 m. liepos 20 d., 2023 m. gruodžio
21 d. ir ginčo Sprendimas bei Taikos sutarties sąlyga pripažinti Sprendimą netekusiu galios iš esmės yra to paties administracinio sprendimo sudėtinės dalys. Tai lemia, kad, kol nėra išspręstas klausimas dėl NŽT 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimo teisėtumo, negali būti sprendžiamas Sprendimo pripažinimo netekusiu galios klausimas.

Vilniaus paukštynas pateikė skundą Regionų administraciniam teismui dėl NŽT
2023 m. gruodžio 21 d. sprendimo. Tik išsprendus šį ginčą, gali būti sprendžiama dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Taikos sutarties šalys susitarė, kad ginčo žemės sklypo kadastro duomenys negalėjo būti keičiami, nors procedūros, kurias atliko NŽT pagal Vilniaus paukštyno prašymą dėl visų žemės sklypų, patenkančių į SAZ, (ne)teisėtumo klausimas dar nagrinėjamas teisme. Tai patvirtina, kad pareiškėjas ir NŽT siekė išspręsti klausimą dėl visos pagal Vilniaus paukštyno prašymą NŽT atliktos procedūros, o tai neatitinka ginčo pobūdžio. Teismas turėjo spręsti dėl bylos sustabdymo, o ne tvirtinti Sutartį.

Patvirtinus Taikos sutarti buvo apribotos Vilniaus paukštyno teisės ginti savo teises ir teisėtus interesus teisme, nes be jo sutikimo ar derinimo patvirtinta Sutartis sukėlė neigiamas pasekmes, tačiau negali būti ginčijama įprasta tvarka teikiant skundą teismui dėl sprendimo pripažinti Sprendimą netekusiu galios panaikinimo.

Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (toliau – ir Kadastro nuostatai) ir nuo 2023 m. sausio 1 d. galiojančios Lietuvos Respublikos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo
(toliau – ir Įstatymas) nuostatos nereglamentuoja žemės sklypų, patenkančių į SAZ, kadastro duomenų pakeitimo pagal Įstatymo 9 straipsnio 3 dalį, galiojusią iki 2022 m. gruodžio 31 d., ir SAZ įrašymo į NTK ir NTR NŽT sprendimų pagrindu tvarkos. Tai reiškia, kad, jeigu teismo sprendimu būtų panaikintas NŽT 2023 m. gruodžio 21 sprendimas ir pripažinta, kad yra pagrindas atlikti Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje numatytą procedūrą (pakeisti žemės sklypų kadastro duomenys ir įrašyti SAZ į NTK ir NTR), NŽT neturės įgaliojimų atlikti žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo iš naujo ir vietoje Taikos sutartimi pripažinto netekusiu galios Sprendimo priimti naują sprendimą dėl žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo.

Taikos sutartimi šalys siekia įtvirtinti, kad Sprendimu buvo nustatyta SAZ ir kad tai padaryta neteisėtai, todėl šalys išsprendžia ginčą dėl SAZ nustatymo (ne)teisėtumo ir dėl Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nurodytos procedūros atlikimo (ne)teisėtumo. Toks Taikos sutarties preambulėje nurodytas ginčo pobūdis neatitinka tikrovės. Sprendimu nenustatyta ir negalėjo būti nustatyta SAZ, Sprendimu pakeisti žemės sklypo kadastro duomenys, nurodant, kad žemės sklypas yra nustatytos SAZ ribose. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl konkretaus žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo teisėtumo ir jo duomenyse specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įrašymo, o ne dėl SAZ nustatymo, nes NŽT Sprendimu negalėjo ir nenustatė SAZ.

Taikos sutartis pažeidžia Vilniaus paukštyno teises ir teisėtus interesus (be kita ko, vykdyti teisėtą ir valstybės institucijų patvirtintą paukštininkystės veiklą), prieštarauja teisės aktų nuostatoms, išduotiems leidimams, teritorijų planavimo dokumentams ir teismų praktikai. Taikos sutarties sąlyga – pripažinti Sprendimą netekusiu galios reiškia, kad pareiškėjas ir NŽT tarpusavyje susitarė ir nustatė, kad SAZ nenustatyta, galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai yra negaliojantys (neteisėti) ir Bendrajame plane ir „U“ zonos Bendrajame plane SAZ duomenys (ribos ir dydis) nenustatyti. Tokios Taikos sutarties sąlygos ne tik prieštarauja teisės aktams ir teismų praktikai, bet ir patvirtina, kad pareiškėjas ir NŽT viršija įgaliojimus. Minėtus argumentus patvirtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

Taip pat taikos sutartyje nepateikta motyvų dėl Sprendimo ,,neteisėtumo“, t. y. pripažinimo netekusiu galios, pagrindo, o tai prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje įtvirtintiems viešojo administravimo principams. Pareiškėjas ir NŽT, siekdami grįsti Sprendimo neteisėtumą, procesiniuose dokumentuose teikė nuorodas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylas, kurios yra neaktualios.

Vilniaus paukštynas, siekiantis, kad nustatyta SAZ būtų išviešinta NTK ir NTR, NŽT traktuojamas skirtingai, nei kiti Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiantys subjektai, kurių ūkinės veiklos SAZ nustatyta analogiškomis sąlygomis. Todėl taikos sutarties sudarymas ir patvirtinimas lemtų ir asmenų lygybės įstatymui principo pažeidimą.

Trečiojo suinteresuoto asmens įsitikinimu, Sutarties dalykas neatitinka skunde nurodytų reikalavimų, nes Taikos sutartimi siekiama panaikinti ir išregistruoti įrašą „Duomenys apie įregistruotas teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos“. 

Teritorija (SAZ) – kaip NTR objektas, įregistruota ne Sprendimo pagrindu ir ne NŽT prašymu ar sprendimu. Prašymą įregistruoti SAZ NTR tvarkytojui – Registrų centrui pateikė Vilniaus paukštynas. Kartu su prašymu NTR tvarkytojui pateikti SAZ erdviniai duomenys. Nustatyta SAZ įregistruota Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Alytaus skyriaus 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu – įregistruoti SAZ NTR, pažymėti SAZ Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, atitinkamai žemės sklypų įrašuose buvo įrašyti duomenys apie įregistruotą Teritoriją (SAZ). Tik atlikus SAZ įregistravimą, išregistravimą, SAZ duomenų pakeitimą, padaromi įrašai konkretaus žemės sklypo NTR įrašuose, t. y. žemės sklypo NTR įraše nurodoma informacija apie kitą NTR įregistruotą objektą. Pagrindas žemės sklypo NTR įraše nurodyti duomenis apie įregistruotą teritoriją (SAZ) – tai NTR objekto (SAZ) įregistravimas NTR. NTR objekto SAZ duomenys tai ne Žemės sklypo kadastro duomenys, o žemės sklypo NTR įraše nurodyti kito NTR objekto duomenys.

Skunde nebuvo suformuluotas reikalavimas panaikinti Registrų centro 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą dėl SAZ įregistravimo, byloje nesprendžiamas klausimas dėl NTR objekto – SAZ, įregistravimo NTR teisėtumo ir pagrįstumo. Tačiau Taikos sutartyje pareiškėjas ir NŽT susitarė išregistruoti NTR objektą – teritoriją (SAZ), kuri nėra žemės sklypo kadastro duomuo, įregistruota ne pagal NŽT Sprendimą.

Pagrindas išregistruoti SAZ yra įsiteisėjęs teismo sprendimas panaikinti teritoriją (SAZ). Sprendimu SAZ nenustatyta ir negalėjo būti nustatyta. NŽT sprendimai dėl žemės sklypų kadastro duomenų pakeitimo ir nurodymo viešame registre nėra tie aktai, kurių pagrindu yra nustatomos specialiosios žemės sklypų naudojimo sąlygos (SAZ) ir tokiu aspektu neturi būti vertinami. Todėl Sprendimo dėl žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo pripažinimas negaliojančiu Taikos sutartimi negali būti laikomas teismo sprendimu panaikinti SAZ, kurio pagrindu SAZ būtų išregistruojama iš NTR. Žemės sklypo NTR įregistruoti duomenys apie NTR įregistruotą SAZ – tai ne Žemės sklypo kadastro duomuo, tai atskiro NTR objekto – SAZ, duomenys. Taikos sutarties sąlyga dėl Sprendimo pripažinimo netekusiu galios negali būti laikoma pagrindu panaikinti Teritoriją (SAZ) (išregistruoti SAZ duomenis, nurodytus NTR). Be to, SAZ – tai konkrečių duomenų (rodiklių) NTR objektas, nesusidedantis iš žemės sklypų duomenų, šio NTR objekto duomenys nustatyti ne Sprendimu, todėl Sprendimo pripažinimas negaliojančiu – vieno Žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo panaikinimas negali būti laikomas visos teritorijos (SAZ) panaikinimu.

Taikos sutarties nuostatos, numatančios šalių susitarimą išregistruoti iš NTR duomenis apie įregistruotas teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos – pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų SAZ, ne tik sprendžia klausimą, kuris nėra nagrinėjamo ginčo dalykas (išeina už skundo reikalavimų ribų), bet ir yra sąlyginės. Tokios Taikos sutarties sąlygos dėl SAZ išregistravimo (duomenų apie įregistruotą SAZ išregistravimo) įgyvendinimas priklauso nuo kito subjekto –Registrų centro. Tai byloja apie tikrąjį ketinimą pagal taikos sutartį išregistruoti būtent NTR objektą – SAZ.

Nurodytus argumentus patvirtina ir tai, kad Regionų administracinio teismo Kauno rūmuose jau nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-4665-423/2024, kurioje ginčijamas Registrų centro sprendimas atsisakyti išregistruoti konkretaus žemės sklypo NTR išrašo įregistruotus „Duomenis apie įregistruotas teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos“ tuo pagrindu, kad panaikintas to žemės sklypo kadastro duomenis pakeitęs NŽT sprendimas. Tai patvirtina, kad NTR tvarkytojas – Registrų centras įvertino ir nustatė, kad SAZ kaip NTR objektas įregistruota ne NŽT sprendimo pakeisti žemės sklypo kadastro duomenis pagrindu, todėl ir negali būti išregistruota panaikinus (pripažinus netekusiu galios) sprendimą dėl žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo.

Pareiškėjui ir NŽT pateikus tvirtinti Taikos sutartį, teismas, prieš priimant skundžiamą nutartį, neprašė trečiojo suinteresuoto asmens Registrų centro, kurio 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu teritorija (SAZ) buvo įregistruota NTR ir kuriam reikės priimti sprendimą pagal Taikos sutarties sąlygas pagal NŽT prašymą išregistruoti ar neišregistruoti Žemės sklypo NTR įregistruotus ,,Duomenis apie įregistruotas teritorijas, kurios taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos“, nuomonės dėl Taikos sutarties sudarymo galimybės, nors kitoje byloje, kurioje sprendžiamas analogiškas ginčas, teismui paprašius minėtos informacijos, Registrų centras pateikė aktualią informaciją, iš esmės patvirtinančią Vilniaus paukštyno argumentus.

Vilniaus paukštynas palaikė NŽT poziciją iki taikos sutarties sudarymo, kad Sprendimas teisėtas ir pagrįstas. NŽT nusprendus pakeisti poziciją, Vilniaus paukštynui atimant teisę skųsti nepalankų sprendimą, pažeidžiama Vilniaus paukštyno teisė į bylinėjimosi išlaidų kompensavimą.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.

Pareiškėjas pažymi, kad atsakovo Registrų centro atstovė 2024 m. vasario 13 d. patvirtino Vilniaus paukštyno atstovės teismo posėdžio metu išdėstytą poziciją, kad šalys taikos sutartimi negali panaikinti ginčo žemės sklypui įregistruotų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, t. y. teismo patvirtintos taikos sutarties 1.2.2. punkto sąlyga nebus įgyvendinta. Dėl to pareiškėjas teikia atskirąjį skundą, nes byloje gali būti sudaryta tik dalinė taikos sutartis dėl Sprendimo panaikinimo.

Pareiškėjas pažymi, kad ginčas dėl žemės sklypui įregistruotos specialiosios žemės naudojimo sąlygos išregistravimo iš NTR Taikos sutartimi nėra išsprendžiamas, todėl byla turi būti tęsiama pagal pareiškėjo patikslintą skundą atsakovui Registrų centrui dėl jo 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo įtraukti žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į Pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų, sanitarinės apsaugos zonos teritoriją, panaikinimo (pagal pareiškėjo teikiamą patikslintą skundą).

Atsakovas NŽT atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus paukštyno atskirąjį skundą su juo nesutinka bei prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovo vertinimu, Taikos sutartis atitinka teisės aktų nuostatas ir nepažeidžia trečiojo suinteresuoto asmens teisių ir teisėtų interesų.

NŽT pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą bei pažymi, kad Sprendimas, priimtas taisant klaidą dėl žemės sklypui nenustatytos ir į NTK ir NTR neįrašytos SAZ, kuri buvo padaryta ne šio žemės sklypo formavimo metu (t. y. kai buvo nustatomi šio žemės sklypo kadastro duomenys (formuojamas žemės sklypas) ir šie bei kiti duomenys įrašomi į NTK ir NTR), o rengiant teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, kuriame šis žemės sklypas buvo projektuojamas, prieštarauja Sprendimo priėmimo metu galiojusiems tokių klaidų taisymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams.

Vilniaus paukštynas nepagrįstai nurodė, kad patvirtinus Taikos sutartį nebus užbaigta jo pradėta administracinė procedūra bei nebus priimtas sprendimas, kurį jis galės skųsti. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo ne dėl administracines procedūros vykdymo, o dėl priimto Sprendimo pagrįstumo. Be to, NŽT Vilniaus rajono skyrius (toliau – ir Vilniaus rajono skyrius), pakartotinai išnagrinėjęs Vilniaus paukštyno atstovo 2022 m. gegužės 11 d. prašymą išnagrinėti dokumentus, priimti ir pateikti sprendimą dėl žemės sklypų, patenkančių į teritoriją (SAZ), kurioje taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, kadastro duomenų pakeitimo procedūros, nurodytos Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje, organizavimo (toliau – Prašymas Nr. 1), 2023 m. gruodžio 21 d. raštu informavo, kad Prašymas Nr. 1 netenkinamas ir NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2022 m. liepos 20 d. sprendimas laikomas negaliojančiu, bei nurodė šio rašto apskundimo tvarką.

Sprendimu buvo pakeisti žemės sklypo kadastro duomenys, papildant juos specialiąja žemės naudojimo sąlyga – pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų SAZ. Taikos sutartyje nurodant, kad byloje kilo ginčas dėl Sprendimo, kuriuo pakeisti Žemės sklypo kadastro duomenys, nebuvo atskleista šios administracinės bylos esmė, nes žemės sklypo kadastro duomenys pakeisti tik vienu aspektu, papildant juos SAZ. Todėl Sutartyje pagrįstai nurodyta, kad byloje kilo ginčas dėl pareiškėjo valdomam žemės sklypui nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos.

Taikos sutarties sąlyga – pripažinti Sprendimą netekusiu galios, negali būti aiškinama taip, kad galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai yra negaliojantys (neteisėti) ir Bendrajame plane ir „U“ zonos Bendrajame plane SAZ duomenys (ribos ir dydis), nenustatyti. Šiuo atveju žemės sklypas nebuvo ir negalėjo būti projektuojamas, kadangi buvo suformuotas tik 2008 m. birželio 16 d.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas kadastro duomenų nustatymo klaidos atsiradimo momentą sieja su žemės sklypo suformavimo momentu bei kadastro duomenų nustatymo klaidai SAZ atveju priskiria šios zonos ribų nustatymą žemės sklypo suformavimu metu. Tačiau atvejai, kai SAZ teritorijos ribos pagal galiojusį reguliavimą buvo nustatytos vėliau, nei žemės sklypas baigtas formuoti ir kaip NTK objektas įregistruotas NTK ir NTR, negalėtų būti priskiriami žemės sklypų suformavimo metu padarytos kadastro duomenų nustatymo klaidos atvejui.

Taikos sutartimi sprendžiama dėl Sprendimo, kuriuo pakeisti žemės sklypo kadastro duomenys, o ne dėl taikomos SAZ teritorijos, nes SAZ teritorija Sprendimu nebuvo nustatyta. Ši Taikos sutarties nuostata reiškia, kad teismui patvirtinus šią Taikos sutartį, Registrų centre šiam Žemės sklypui bus panaikintas įrašas apie taikomą SAZ.

Vilniaus paukštynas nepagrįstai remiasi Registrų centro 2024 m. vasario 9 d. rašte nurodyta nuomone, kadangi ji yra nepagrįsta bei grindžiama neaktualiu teisiniu reguliavimu.

Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą su juo nesutinka ir prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovas pakartoja, kad Taikos sutartimi buvo sprendžiama dėl Sprendimo panaikinimo, o ne dėl taikomos SAZ teritorijos. Teismui patvirtinus Taikos sutartį, Nekilnojamojo turto registre bus panaikintas įrašas apie taikomą SAZ, o ne teritorija, kuri 2023 m. rugpjūčio 3 d. NTR buvo įregistruota pagal 2023 m. rugpjūčio 23 d. Vilniaus paukštyno prašymą.

Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teismui 2024 m. vasario
13 d. pateikė patikslintą skundą, kurį teismas 2024 m. vasario 15 d. nutartimi atsisakė priimti. Ši teismo nutartis yra neskundžiama (ABTĮ 50 str. 3 d.). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas patikslintame skunde NŽT kelią tapatų reikalavimą, kuris buvo išspręstas Taikos sutartimi, klausimas dėl SAZ teritorijos išregistravimo, kuri buvo įregistruota NTR pagal Vilniaus Paukštyno 2023 m. rugpjūčio 23 d. prašymą, turi būti sprendžiamas kitoje administracinėje byloje, pareiškėjui pateikus skundą.

Atsakovas Registrų centras atsiliepime į pareiškėjo ir Vilniaus paukštyno atskiruosius skundus prašo dėl jų spręsti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į atsiliepime nurodytus argumentus.

Registrų centras pakartoja ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir nustatytas faktines aplinkybes bei pažymi, kad, gavęs suinteresuoto asmens – Vilniaus paukštyno 2023 m liepos 27 d. prašymą „Įregistruoti teritoriją, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, ar pakeisti jos duomenis Registre ir pažymėti jos ribas Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje“ su erdviniais duomenimis, 2023 m. rugpjūčio 3 d. įregistravo teritoriją, kurioje taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos: „Pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų, sanitarinės apsaugos zonos (IV skyrius, pirmasis skirsnis)“, pažymėjo ją NTK žemėlapyje, taip pat žemės sklypų, kurie pateko į nustatytą Teritoriją, registro įrašuose (taip pat ir ginčo žemės sklypo įraše) 2023 m. rugpjūčio 3 d. įrašė informaciją apie šią NTR įregistruotą teritoriją.

Skundžiama nutartimi patvirtinta Taikos sutartis, kuria pareiškėjas ir NŽT susitarė ne tik dėl skunde reiškiamo reikalavimo panaikinti Sprendimą, įpareigoti NŽT pateikti Registrų centrui prašymą dėl Žemės sklypo registro įraše 2023 m. sausio 1 d. padarytos žymos išregistravimo, bet taip pat NŽT įsipareigojo pateikti Registrų centrui prašymą išregistruoti įrašą apie įregistruotą teritoriją, kurioje laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų, sanitarinės apsaugos zoną. Tačiau NŽT nėra subjektas, kuris turi teisę teikti prašymą išregistruoti teritoriją, o, juo labiau, esant įregistruotai teritorijai, teikti prašymą panaikinti šį įrašą.

NTR objektas yra teritorija, kurioje taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, o į šią teritoriją patenkančių žemės sklypų NTR įrašuose tik padaromi įrašai, tokiu būdu paviešinant, kad žemės sklypas patenka į NTR įregistruotą minėtą teritoriją. Registrų centro nuomone, teismo sprendimu gali būti panaikinta minėta teritorija, o ne atskiruose į šią teritoriją patenkančiuose žemės sklypuose padaryti įrašai apie jos įregistravimą. Panaikinus teritoriją, kurioje taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, šis duomuo būtų panaikintas visuose į šią teritoriją patenkančių žemės sklypų NTR įrašuose.

Atsižvelgiant į tai atsakovas pabrėžia, kad dalis skundžiama nutartimi patvirtintų Taikos sutarties sąlygų (dėl NŽT įsipareigojimo pateikti Registrų centrui prašymą dėl 2023 m. rugpjūčio
3 d. įregistruotos teritorijos: „Pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų, sanitarinės apsaugos zonos (IV skyrius, pirmasis skirsnis)“), prieštarauja teisiniam reguliavimui. Todėl Registrų centras, gavęs NŽT prašymą kartu su Taikos sutartimi, galėtų tik išregistruoti žemės sklypo registro įraše 2023 m. sausio 1 d. padarytą žymą – Teritorija, kurioje taikomos SŽNS, neįregistruota Registre: pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų, sanitarinės apsaugos zonos (IV skyrius, pirmasis skirsnis).

 

Teisėjų kolegija

 

konstatuoja:

 

IV.

 

Apeliacijos pagal atskirąjį skundą dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 8 d. nutarties, kuria teismas: 1) patvirtino tarp pareiškėjo ir NŽT sudarytą taikos sutartį; 2) nutraukė nagrinėjamą bylą; 3) patenkino pareiškėjo prašymą dėl skundo dalies reikalavimų atsisakymo ir nutraukė bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti Registrų centro 2022 m. gruodžio 28 d. sprendimo pakeisti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenis ir 2022 m. gruodžio 30 d. raštą Nr. S-56547 (1.4 E).

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 51 straipsnyje įtvirtinta ginčo šalių teisė administracinę bylą bet kurioje proceso stadijoje baigti taikos sutartimi, t. y. jų pageidaujamu būdu, nebetęsiant pradėto bylos proceso. Pabrėžtina, kad tai nėra absoliuti šalių teisė, nes įstatymų leidėjas nustatė sąlygas, kurioms esant yra galima administracinę bylą užbaigti taikos sutartimi: 1) jei taikos sutartį sudaryti galima atsižvelgiant į ginčo pobūdį; 2) jei taikos sutartis neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeidžia trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų; 3) jei taikos sutarties dalykas yra to paties pobūdžio, kaip ir skunde (prašyme) nurodyti reikalavimai (ABTĮ 51 str. 1 d.).

Aiškindamas šią teisės normą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad taikos sutarties sudarymas savaime reiškia, kad tarp šalių yra kilęs konfliktas ir šalys siekia jį išspręsti. Taigi taikos sutarties esmė – tarpusavio kompromiso radimas, nes gana dažnai šalys, siekdamos bendro sprendimo, atsisako tam tikrų jų pozicijas išskiriančių argumentų, reikalavimų ir taip kiek atitolsta nuo pradinės ginčo pozicijos, siekiant rasti bendrų problemos sprendimo būdų (žr., pvz., 2015 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1466-492/2015, 2015 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-721-502/2015). Įstatymų leidėjui ABTĮ įtvirtinus galimybę bylą užbaigti taikos sutartimi, spręsti, ar tokia galimybe pasinaudoti, priklauso šalims, nuo jų priklauso ir derybinės taktikos dėl tokios sutarties sudarymo ir jos sąlygų pasirinkimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-840/2014).

Taigi, sudarydamos taikos sutartį, šalys abipusiu susitarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą, t. y. tokia sutartimi realizuojamas dispozityvumo principas, šalių teisė įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialiosiomis bei procesinėmis teisėmis. Tačiau dispozityvumo principas nėra absoliutus, nes šalių veiksmus kontroliuoja teismas. Dispozityvumas materialiojoje teisėje taip pat nėra absoliutus. Šalys, sudarydamos sutartį, negali nepaisyti imperatyviųjų teisės normų, riboti ar kitaip pažeisti trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų; nemažai klausimų įstatyme reguliuojami įsakmiai ir šalys savo susitarimu negali šito keisti. Be to, tam tikri santykiai vienaip ar kitaip liečia kitų visuomenės narių ar visos visuomenės interesus. Tokie materialieji santykiai, jų atsiradimas, raida ir pabaiga nėra vien tik privatus šalių reikalas. Kilus ginčui iš tokių materialiųjų santykių, byla taip pat nėra vien tik privati, nes jos baigtis paveiks ir visuomenės (viešąjį) interesą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-441-492/2019).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra akcentavęs, kad teismas vykdo teisingumą, taigi jam ex officio (pagal pareigas) tenka pareiga užtikrinti, jog įstatymai nebūtų pažeidžiami į teisminę kontrolę patenkančiuose teisiniuose santykiuose, t. y. kad teismo procesiniais sprendimais nebūtų įtvirtintas neteisėtumas. Dėl to teismas, esant šalių sudarytai taikos sutarčiai, prieš tvirtindamas ją, privalo įsitikinti, ar ji neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms ar viešajam interesui, nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų, ar taikos sutarties sąlygos atitinka taikos sutarties šalių valią. Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.985 str.), o byla užbaigiama nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės ir yra užkertamas kelias pakartotiniam šio ginčo nagrinėjimui teisme (ABTĮ 103 str. 5 p., 104 str. 3 d.). Be to, taikos sutarčių būtina laikytis, t. y. vienašališkai taikos sutarties negalima atsisakyti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. eA-441-492/2019).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Vilniaus paukštynas“ pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą netvirtinti tarp pareiškėjo ir atsakovo NŽT sudarytos Taikos sutarties ir papildomus paaiškinimus, nurodydamas, kad Taikos sutartis turi tiesioginę neigiamą įtaką jo interesams, taip pat kad sutartis yra neteisėta. Tačiau pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeidžia trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, aktualų teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, vertina, kad skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje tik formaliai nurodoma, kad nenustatyta, jog taikos sutartis pažeistų trečiųjų suinteresuotų asmenų teises ar teisėtus interesus. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, iš esmės, tinkamai ir išsamiai nepasisakė dėl Vilniaus paukštyno nurodytų argumentų (be kita ko, dėl tinkamos Vilniaus paukštyno teisės į teisminę gynybą, dėl taikos sutartimi apsunkinamos Vilniaus paukštyno veiklos, Sprendimo įtakos Vilniaus paukštyno 2022 m. gegužės 11 d. prašymu inicijuotai procedūrai, ginčo situacijai aktualaus pasikeitusio teisinio reguliavimo, dėl padarinių kilsiančių patvirtinus taikos sutartį ir panaikinus Sprendimą, dėl taikos sutarties įgyvendinamumo (veiksmų delegavimo Registrų centrui) taip pat dėl Vilniaus paukštyno argumentų, kad taikos sutarties sąlyga dėl Sprendimo pripažinimo netekusiu galios negali būti laikoma pagrindu panaikinti SAZ, ir kad šalių susitarimas iš NTR išregistruoti žymas apie konkrečias teritorijas išeina už ginčo ribų). Taigi, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino esminių trečiojo suinteresuoto asmens argumentų dėl taikos sutarties įtakos jo teisėms ir interesams, taip pat dėl to, kad taikos sutartis išeina už bylos nagrinėjimo ribų ir negalėjo būti tvirtinama.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad trečiųjų asmenų dalyvavimas byloje reiškia, jog bylos išsprendimas tiek priėmus teismo sprendimą, tiek nutartimi patvirtinus taikos sutartį gali turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms (ABTĮ 46 str. 2 d.). Teisėjų kolegijos vertinimu, trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Vilniaus paukštynas“, vykdantis ūkinę veiklą, dėl kurios turi būti nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, ir kurio iniciatyva buvo organizuota kadastro duomenų tikslinimo procedūra, siekiant įrašyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas į Nekilnojamojo turto kadastrą, neabejotinai turi interesą, kad pareiškėjo šioje byloje ginčijamas Sprendimas nebūtų panaikintas.

Kaip jau minėta, ABTĮ 51 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismą, tvirtinantį šalių sudarytą taikos sutartį, aiškintis, ar taikos sutartyje nustatytomis sąlygomis nepažeidžiamos trečiųjų asmenų teisės. Vykdydamas pareigą išsiaiškinti, ar šalių pateiktoje tvirtinti taikos sutartyje nustatytomis sąlygomis nepažeidžiamos trečiųjų asmenų teisės, teismas, esant būtinumui, privalo pasinaudoti visomis šiam tikslui pasiekti reikalingomis administracinio proceso įtvirtintomis faktinių duomenų nustatymo priemonėmis, inter alia (liet. be kita ko), trečiųjų asmenų paaiškinimais. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neįvykdė ABTĮ 51 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos, t. y. jis neišsiaiškino, ar byloje nėra pažeidžiamos dalyvaujančio trečiojo suinteresuoto asmens teisės, todėl skundžiama teismo nutartis, kuria patvirtinta taikos sutartis, negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymas yra viešasis interesas, todėl kilusio ginčo kontekste, t. y. proceso šalims nesutariant dėl aplinkybių, susijusių su specialiosios žemės naudojimo sąlygos taikymu, nustatymu ir įregistravimu, taikos sutarties sąlygų turinys turėtų būti išsamiai įvertintas ir atitikimo viešajam interesui aspektu.

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas prašymą dėl skundo reikalavimų dalies atsisakymo, kurį teismas tenkino, siejo su šalių sudaryta taikos sutartimi byloje. Todėl procesiniai sprendimai dėl bylos nutraukimo atskirose dalyse tampriai susiję ir negali būti vertinami atskirai.

Pažymėtina, kad šioje nutartyje pateiktas ABTĮ normų, reglamentuojančių taikos sutarties tvirtinimą, aiškinimas ir taikymas atitinka praktiką, suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-181-624/2024 ir 2024 m. balandžio 30 d. nutartyje, administracinėje byloje Nr. eAS-148-1188/2024, 2024 m. gegužės 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-172-575/2024, kuriose nagrinėjimo dalykas yra iš esmės identiškas.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl priėmė neteisėtą nutartį. Atsižvelgiant į tai, AB „Vilniaus paukštynas“ ir pareiškėjo atskirieji skundai tenkinami, o pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir klausimas dėl taikos sutarties patvirtinimo ir atsisakymo nuo dalies reikalavimų perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. 

Pažymėtina, kad pareiškėjas atskirajame skunde, kaip ir Vilniaus paukštynas, prašė panaikinti skundžiamą nutartį. Tačiau pareiškėjas nurodė argumentus dėl patikslinto skundo, kurių apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo detaliau vertinti, kadangi šio skundo priėmimas priskirtinas pirmosios instancijos teismo kompetencijai. Taip pat panaikinus skundžiamą Regionų administracinio teismo nutartį, pirmosios instancijos teismui tenka pareiga iš naujo vertinti visus aktualius klausimus, be kita ko, ir dėl pareiškėjo naujai nurodytų aplinkybių dėl Taikos sutarties (ne)tvirtinimo.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

 

nutaria:

 

Trečiojo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „Vilniaus paukštynas“ ir pareiškėjo V. T. atskiruosius skundus tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 31 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl taikos sutarties patvirtinimo ir atsisakymo nuo dalies reikalavimų šiam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai                                                                                                   Laimutis Alechnavičius

 

                                                                                                               Artūras Drigotas

 

                                                                                                               Egidijus Šileikis