Pranešėjas Algirdas Remeika                       Baudžiamoji byla Nr. 1A-607-485/2015

Teisėja Audronė Šiupšinskaitė               Teisminio proceso Nr. 1-64-1-01022-2014-4                        Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. lapkričio 4 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algirdo Remeikos, teisėjų Algirdo Jaliniausko ir Rimo Švirino, sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei-Puidienei, Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei L. L., nuteistajam K. S., jo gynėjai advokatei Ingridai Maldeikienei viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. S. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 16 d.  nuosprendžio, kuriuo

K. S. dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 1 d. pripažintas kaltu ir nuteistas 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 641 str. bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė - 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 66 str. pagrindu į bausmę įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2014-11-10 iki 2014-11-12 ir nuo 2015-03-11 iki 2015-04-15.

Šiuo nuosprendžiu iš K. S. civilinei ieškovei L. T. priteista 487,43 Eur nusikaltimu padarytos žalos atlyginimui.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

K. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 str. 1 d., dėl to, kad jis, 2014 m. birželio 22 d., apie 23 val., būdamas L. T. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pagrobė L. T. priklausančius daiktus: fotoaparatą Samsung su dėklu, kurio vertė 350 Lt, nešiojamą DVD grotuvą, kurio vertė 170 Lt, automobilinę navigaciją Tom Tom, kurios vertė 130 Lt, plaukų kirpimo mašinėlę, kurios vertė 70 Lt, mobilų telefoną Samsung C3520 Charcoal, kurio vertė 163 Lt, automobilinį televizorių, kurio vertė 250 Lt, vaizdo grotuvą, kurio vertė 190 Lt, televizoriaus priedėlį, kurio vertė 110 Lt, elektrinę kiaušinių viryklę, kurios vertė 100 Lt, batus, kurių vertė 150 Lt, kelioninį krepšį su jame buvusiais R. I. dokumentais: neįgaliojo pažymėjimu, asmens tapatybės kortele, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiai L. T. 1683 litų (487,43 eurų)  turtinę žalą.

Apeliaciniu skundu K. S. prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendį pakeisti ir sušvelninti jam paskirtą bausmę. Skunde nurodoma, kad pirmos instancijos teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad K. S. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailėjosi, padėjo pareigūnams išsiaiškinti aplinkybes, be to, jis turi neįgalią sugyventinę, kuri laukiasi ir jai reikalinga jo pagalba.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti ir taikyti nuteistojo atžvilgiu BK 75 str., prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo K. S. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d. nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tik apeliacinio skundo ribose. Kaip matyti iš K. S. apeliacinio skundo turinio, apeliantas nusikalstamos veikos padarymo fakto, veikos kvalifikacijos neginčija, skundžiasi tik dėl jam paskirtos bausmės, t. y. prašo skirti jam švelnesnę bausmę. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prašė taikyti jo atžvilgiu BK 75 str. nuostatas ir atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegija dėl nuteistojo kaltės išsamiau nepasisako.

Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančią medžiagą, priimtą nuosprendį ir skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės, K. S. nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo.

BK 178 str. 1 d. numato, kad tas, kas pagrobė svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Apylinkės teismas už nusikalstamos veikos padarymą K. S. skyrė mažesnę už sankcijos vidurkį laisvės atėmimo bausmę – 1 metus laisvės atėmimo ir, vadovaudamasis BK 641 str., paskirtą bausmę K. S. sumažino trečdaliu. Teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, atsižvelgė į tai, kad K. S. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, teistas 7 kartus, tame tarpe ir už nusikaltimus nuosavybei. Šiuo atveju K. S. vėl nuteistas už analogišką nusikalstamą veiką, nukreiptą prieš vieną esminių asmens teisių – teisę į nuosavybę. Šią nusikalstamą veiką nuteistasis padarė esant neišnykusiam teistumui už anksčiau padarytus nusikaltimus. Visa tai nuteistąjį charakterizuoja kaip įstatymus ignoruojančią ir nusikalsti linkusią asmenybę. K. S. nusikalstamos veikos padarymo metu nedirbo, darbo biržoje buvo registruotas labai trumpą laikotarpį. K. S. kaltu padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką prisipažino visiškai ir dėl savo nusikalstamo elgesio nuoširdžiai gailėjosi – tai apylinkės teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Apylinkės teismas, pagrįstai įvertinęs visas šias aplinkybes, konstatavo, kad K. S. skirtina laisvės atėmimo bausmė. Be to, apylinkės teismas nuteistojo K. S. atžvilgiu taikė jo teisinę padėtį lengvinančias BK 64¹ str. nuostatas ir paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažino vienu trečdaliu, todėl dar labiau mažinti apeliantui paskirtą laisvės atėmimo bausmę nėra pagrindo.

Kaip matyti, apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam K. S. bausmę, jau atsižvelgė į apeliaciniame skunde nurodytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. į tai, kad jis savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi bei į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Pažymėtina, kad tuomet, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, jis laikomas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.). BK 54 str. 2 d. 5 p. numato, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, o būtent praeityje įvykdytos nusikalstamos veikos ir parodo asmens požiūrį į įstatymo saugomus teisinius gėrius, jo daromų nusikalstamų veikų sistemingumą ir dinamiką. Nuteistojo K. S. padaryta veika yra tyčinė ir savanaudiška. Jis eilę kartų teistas už analogiškas nusikalstamas veikas – vagystes ir plėšimus. Nuteistojo K. S. nusikalstamas elgesys rodo jo nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, nenorą keisti savo gyvenimo būdą, stoti į doros kelią, pragyvenimui užsidirbti legaliu būdu. Kaip minėta, K. S. yra recidyvistas ir tyčinius nusikaltimus daro sistemingai. Anksčiau nuteistajam K. S. skirtos bausmės, net ir pačios griežčiausios, jo nepataisė, K. S. ir toliau elgėsi nusikalstamai, tai rodo, kad jo antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, jog K. S. turi sugyventinę, kuri laukiasi jo kūdikio (duomenų, įrodančių šią aplinkybę apeliantas nepateikė), todėl jis nori kuo greičiau išeiti į laisvę ir turėti galimybę rūpintis jais, įvertinus visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, nesudaro pagrindo skirti apeliantui švelnesnę bausmę.

Pagal BK 75 str. 1 d. (2015 m. kovo 24 d. įsigaliojusi įstatymo redakcija) asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Kaip matyt iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio K. S. nuteistas už nusikaltimo, numatyto BK 178 str. 1 d. padarymą laisvės atėmimu 8 mėnesiams, todėl yra formalus pagrindas taikyti BK 75 str. nuostatas, tačiau, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi išnagrinėti visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, ir savo išvadą teismas turi suformuluoti įvertinęs visas BK 41 str. nuostatas, t. y. turi būti įvertinta ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Iš pirmiau nurodytų pirmosios instancijos teismo nustatytų bylos aplinkybių – nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus, ne kartą teistas už analogiškas veikas, baustas administracine tvarka, nedirba, neturi pastovios gyvenamosios vietos, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nuteistajam, ankstesniais nuosprendžiais skirtos bausmės poveikio nepadarė, jis nekeičia savo elgesio ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas, todėl nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals ir, kad K. S. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, t. y. taikant BK 75 str. nuostatas.

Remdamasi tuo, kas anksčiau aptarta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog apylinkės teismas, parinkdamas nuteistajam K. S. bausmės rūšį ir dydį, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir paties nuteistojo asmenybę. Keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, nuteistojo K. S. apeliacinis skundas atmestinas, o Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 16 d. nuosprendis paliekamas galioti.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam K. S., nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, kurias sudaro advokato užmokestis – 40,53 Eur. BPK 322 str. 1 d. imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 str. 3 d. c p.) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Dėl šių priežasčių antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš K. S. neišieškotinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

nuteistojo K. S. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su būtinu gynėjo dalyvavimu apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro 40,53 eurai, iš K. S. nepriteisti.

Kolegijos pirmininkas              Algirdas Remeika

Teisėjai              Algirdas Jaliniauskas

                   Rimas Švirinas