Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S - 697 - 252- 2015
Ingrida Kirsnytė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05192-2014-7
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
3.3.1.6; 3.3.1.14; 3.3.2.4
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. rugsėjo 23 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Naideka“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-123-902-2015 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui UAB „Naideka“, trečiajam asmeniui I. V. dėl nuostolių atlyginimo ir
n u s t a t ė :
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015-04-13 sprendimu patenkino ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį ir priteisė iš atsakovo UAB „Naideka“ 3 010,41 Eur nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3 010,41 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2014-08-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 90,36 Eur žyminį mokestį, 223,59 Eur išlaidų už vertimus į lietuvių kalbą, valstybei – 17,72 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Atsakovas 2015-05-14 pateikė teismui apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-04-13 sprendimą ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodė, kad pažeistos materialinės ir procesinės teisės normos, neatskleista bylos esmė, nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos įstatymų aiškinimo ir taikymo praktikos.
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015-05-14 nutartimi įpareigojo atsakovą UAB ,,Naideka“ iki 2015-05-25 imtinai pašalinti apeliacinio skundo trūkumus – patikslinti skundo faktinį, teisinį pagrindą ir sumokėti žyminį mokestį, pateikti reikiamą skaičių skundo ir jo priedų egzempliorių kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Minėtoje nutartyje buvo nurodyta, kad trūkumų nepašalinus per nustatytą terminą procesinis dokumentas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas apeliantui.
Panevėžio miesto apylinkės teisme 2015-05-25 gautas atsakovo UAB ,,Naideka“ prašymas pratęsti trim savaitėms apeliacinio skundo dėl 2015-04-13 teismo sprendimo padavimo terminą. Nurodė, kad atsakovas, siekdamas paneigti ieškinio reikalavimą ar regreso tvarka nurodytos žalos dydį, ieškojo eksperto, kuris pateiks tokį įvertinimą. Tam reikalingas bent trijų savaičių laikotarpis.
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 26 d. nutartimi atsakovo UAB ,,Naideka“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-04-13 sprendimo laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismo nuomone, apelianto prašymo pratęsti 2015-04-13 teismo sprendimo apskundimo terminą nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti, nes įstatymo nustatyto termino negalima pratęsti (CPK 77 str. 1 d.), tokį terminą galima tik atnaujinti, tačiau tam taip pat nėra pagrindo pagal apelianto išdėstytus argumentus, juo labiau, kai nuo sprendimo priėmimo (paskelbimo) dienos 2015-04-13 jau praėjęs didelis laiko tarpas – net 43 dienos ir apeliantas turėjo realią galimybę tinkamai surašyti apeliacinį skundą per visą minėtą laikotarpį. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, jog apeliantas teismo nustatytu terminu neįvykdė kito teismo įpareigojimo – sumokėti reikiamo dydžio žyminį mokestį. Pažymėjo, kad atsakovas teikti įrodymus pirmosios instancijos teismui, įskaitant įrodymus ieškovo paskaičiuotai žalai ginčyti, turėjo realią galimybę nuo pat ieškinio gavimo dienos, tačiau to nepadarė. Tuo labiau, apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d.).
Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Naideka“ prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-05-26 nutartį panaikinti ir perduoti klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodo, kad atsakovas, siekdamas paneigti ieškinį ar regreso tvarka nurodytos žalos dydį, ieškojo eksperto, galinčio pateikti išvadą dėl žalos dydžio dėl ginčo automobilio paskaičiavimą. Tik dabar buvo surastas ekspertas, kuris pateiks tokį įvertinimą, tačiau jam reikalingas protingas bent trijų savaičių laikotarpis eksperto išvados pateikimui. Gavus išvadą bus pašalinti apeliacinio skundo trūkumai. Šiuo atveju apeliantas neprašė pratęsti apeliacinio skundo padavimo termino, bet prašė pratęsti pateikto apeliacinio skundo trūkumų pašalinimo terminą. Tai, kad apeliantas nebuvo sumokėjęs žyminio mokesčio, nėra teisinis pagrindas atsisakyti pratęsti trūkumų šalinimo terminą. Be to, teismas suabsoliutino CPK 314 str. nuostatas. Apeliantas nepiktnaudžiavo procesu pateikdamas naujus įrodymus. Jų negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, nes tokia jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nepriėmus naujų įrodymų liktų neišnagrinėtas esminis klausimas, t. y. ar ieškovas ieškinį dėl žalos dydžio nustatymo pagrindė.
Atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą ieškovas prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad šiuo atveju atsakovo pateiktas apeliacinis skundas neatitiko CPK 306 str. keliamų reikalavimų (nesumokėtas žyminis mokestis už apeliacinį skundą, nenurodyta, kokias materialinės ir procesinės teisės normas pažeidė teismas). Atsakovas apeliacinio skundo trūkumų per teismo nutartyje nurodytą terminą nepašalino. Tuo tarpu, tenkinti atsakovo prašymus pratęsti terminą apeliaciniam skundui paduoti ir apeliacinio skundo trūkumams pašalinti nebuvo pagrindo.
Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK5 str.). Civilinio proceso kodeksas numato dispozityvumo principą, kuris numato, kad proceso šalys laisvai disponuoja procesinėmis teisėmis (CPK 13 str.). Viena iš tokių teisių – teisė į pirmosios instancijos teismo neįsiteisėjusio procesinio sprendimo apskundimą įstatymo nustatyta tvarka. Apeliacijos teise, kaip ir kitomis procesinėmis teisėmis, dalyvaujantis byloje asmuo turi naudotis, laikydamasis proceso įstatymo reikalavimų. CPK 306 str. nustatyti reikalavimai apeliacinio skundo turiniui. Jeigu apeliantas netinkamai įgyvendina apeliacijos teisę, teismas turi nustatyti terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti (jeigu trūkumai gali būti pašalinti), o jų nepašalinus, apeliacinį skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui (CPK 316 str. 2 d.).
Taigi, teisė į teisminę gynybą nereiškia, kad teismas privalo priimti ir nagrinėti bet kokį asmens pareikštą reikalavimą. Teismas neturi teisės formuluoti reikalavimus už ginčo šalį (šiuo atveju – atsakovą). Todėl apeliantas, siekiantis įgyvendinti subjektinę teisę ar įstatymų saugomą interesą, turi pateikti teismui apeliacinį skundą, kuris atitiktų įstatyme nustatytus formos ir turinio reikalavimus. Tuo tarpu, priešingai jo teiginiams atskirajame skunde, apeliaciniame skunde visiškai nekalbama apie nesutikimą su žalos dydžiu, o apsiribojama deklaratyviais teiginiais dėl materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimo. Kaip matyti, 2015-05-25 teismui pateiktame prašyme nurodoma, jog buvo surastas ekspertas, kuris pateiks išvadą dėl žalos dydžio, tačiau prie prašymo visiškai jokių tam pagrindžiančių įrodymų nepateikta. Todėl teismas pagrįstai sprendė, jog nėra jokio teisinio pagrindo atnaujinti teismo sprendimo apskundimo termino. Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog įrodinėjimo procese būtina siekti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo bei kitų proceso principų pusiausvyros. Faktų ir įrodymų nurodymas, įrodymų rinkimas ir pateikimas prasideda jau keliant civilinę bylą ir paprastai turi pasibaigti iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo (CPK 111 str. 2 d. 4, 5 p., 112 str. 2, 3 p., 226 str. ir kt.). Šiuo atveju akivaizdu, kad atsakovas savo procesinių pareigų – teikti įrodymus (ieškovo paskaičiuotai žalai ginčyti) pirmosios instancijos teismui nevykdė, t. y. per visą procesą pirmosios instancijos teisme nebandė ieškoti eksperto, galinčio pateikti išvadą dėl žalos dydžio.
Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, neva, ta aplinkybė, kad apeliantas nebuvo sumokėjęs žyminio mokesčio, nėra teisinis pagrindas atsisakyti pratęsti trūkumų šalinimo terminą. Žyminis mokestis yra viena iš bylinėjimosi išlaidų rūšių (CPK 79 str. 1 d.). Tai proceso įstatymo nustatyta pinigų suma, kurią šalys, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, pareiškėjai ar kreditoriai privalo sumokėti už tam tikrus CPK numatytus atliekamus procesinius veiksmus. Žyminio mokesčio paskirtis – dalį teisingumo vykdymo išlaidų perkelti byloje dalyvaujantiems asmenims, turintiems suinteresuotumą bylos baigtimi. Žyminio mokesčio dydžio nustatymui teisiškai reikšmingas yra ginčo kvalifikavimas turtiniu ar neturtiniu (CPK 80 str. 1 d.). Visų pirma, teismas pažymi, kad CPK įtvirtintas teismo procesinių sprendimų (sprendimo, nutarties, įsakymo ir nutarimo) privalomumo principas, ir įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.). Minėta, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 14 d. nutartimi nustatė atsakovui terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, be kita ko, nurodydamas, jog atsakovas privalo sumokėti žyminį mokestį nuo ginčijamos sumos kaip už turtinį reikalavimą. Atsakovas šios teismo nutarties išvadų nekvestionavo ir nutarties neskundė, tačiau apeliacinio skundo trūkumų nepašalino. Pagal CPK 115 str. 3 d., jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu nepašalina trūkumų, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui. Prašymu pratęsti terminą apeliacinio skundo trūkumų pašalinimui, apeliantas neprašė pratęsti terminą ir žyminio mokesčio sumokėjimui. O nesumokėjus žyminio mokesčio vien tuo pagrindu galima atsisakyti priimti apeliacinį skundą.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantas yra juridinis asmuo, kuris turi didesnes galimybes laiku ir tinkamai teikti įrodymus bei laiku ir tinkamai jais pasirūpinti. Tokie apelianto veiksmai, kaip eksperto ieškojimas jau išnagrinėjus bylą iš esmės, atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, kad teismas negalėjo priteisti tokio dydžio žalos, kad turėjo jos dydį aiškintis ir pan., kai nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme nei atsiliepime nei vėliau šio klausimo nekėlė, rodo jo tikslą vilkinti bylos nagrinėjimą.
Kiti skundo teiginiai, įvertinant jų esmę, šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės.
Teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, daro išvadą, jog skundžiama nutartis yra pagrįsta ir teisėta, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ją naikinti arba iš esmės keisti (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė