Baudžiamoji byla Nr.1-708-827/2014

Proceso Nr. 1-18-1-02413-2012-6

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.6., 1.2.4.8.3.

(S)

                 N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 17 d. 

Vilnius

Vilniaus miesto  apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė,

sekretoriaujant Agnei Marčiulionytei, Rasai Pladaitei,

dalyvaujant vertėjai Ritai Daškevičienei, Marijai Grigorian,

prokurorui Žydrūnui Katkevičiui,

kaltinamajam P. F.,

kaltinamojo gynėjai advokatei Jolantai Teresai Litvinskienei,

nukentėjusiajai A. C.,

nukentėjusiosios atstovui pagal įstatymą Didžiasalio vaikų globos ir socialinės paramos šeimos centro įgaliotam atstovui V. J.,

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui T. C.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. F. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)Vilniuje, LR pilietis, lenkas, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vedęs, registruotas Darbo biržoje, neteistas kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu ir,

n u s t a t ė :

P. F. mušdamas sukėlė fizinį skausmą kitam žmogui, o būtent:

jis, 2012-12-22 apie 18.45 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 0,64 ‰ promilių girtumo laipsnis), konflikto metu su žmona S. F., tyčia 1 (vieną) kartą spyrė nepilnametei svainei A. C. į kairį petį, po ko tyčia 1 (vieną) kartą kumščiu sudavė neįgaliajam žmonos broliui V. C. į dešinį šoną, bei tyčia 1 (vieną) kartą kumščiu sudavė uošvienei O. J. į lūpą, tuo sukėlė nukentėjusiesiems A. C., V. C. ir O. J. fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais P. F. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis P. F. teismo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir paaiškino, kad kai buvo atvykusi į namus uošvienė, namuose gavosi skandalas. Pirmiausia jis paklausė, kur yra žmona. Jam buvo pasakyta, kad žmona išėjo. Parėjus žmonai jos paklausė, kur ji buvo, tačiau ji nieko neatsakė. Žmona sakė, kad nenori su juo gyventi, pradėjo triukšmauti. Į kambarį atėjusi uošvienė grasino kaltinamajam šakute, sakė, kad užmuš, todėl P. F., norėdamas atimti šakutę, ir davė uošvienei į lūpą. Tada uošvienė pasakė, kad žmona iškvies policiją. Kaltinamasis ėjo į kambarį, kuriame buvo žmona ir A., norėjo atimti telefoną, A. neleido eiti pro duris, norėjo uždaryti duris, stūmė P. F., todėl jis koja trenkė į duris, pataikė į kartoną, sulaužė duris. P. F. nenorėjo jai trenkti, norėjo į duris trenkti, o gavosi, kad trenkė A.. Vėliau pripažino, jog trenkė A. iš kojos į šoną, taip pat teigė, kad kaire ranka trenkė į pečius. Po to, į kambarį atėjo V., jis davė P. F. į nosį, jam pradėjo bėgti kraujas. P. F. jį paėmė, norėjo nuraminti, bet taip gavosi, kad trenkė V. į šoną su ranka. Uošvienei trenkė į lūpą taip pat su ranka. Tą dieną buvo išgėręs degtinės. Prieš tai buvo su draugu gėręs. Po to su uošviene susipyko ir nuėjo nusipirko butelį 200 g talpos, kurį gėrė su O. J.. Šiuo metu jo santykiai su sutuoktine yra geri, su A. taip pat geri, su O. irgi geri, bet už ją atsakyti negali. Šiuo metu žmona su vaikais gyvena Pilaitėje, o O. J. – Didžiasalyje. Teigė, kad atsiprašė visų – V., A. ir mamos.

Nukentėjusiojo V. C. atstovė pagal įstatymą S. F. teismo posėdžio metu pasinaudojo savo teise neduoti parodymų prieš savo sutuoktinį kaltinamąjį P. F.. Teigė, kad šiuo metu ji ir jos globotinis V. C. su P. F. susitaikė, pretenzijų jam neturi.

Nukentėjusioji O. J. paaiškino, kad šiuo metu gyvena savo bute (duomenys neskelbtini), Ignalinos r. Nuo 2012 m. spalio mėn. ji gyveno pas dukrą S. F. (duomenys neskelbtini), Vilniuje. S. sutuoktinis yra P. F., su kuriuo ji pastoviai konfliktavo, nes jam nepatikdavo, kad ji atvažiuoja ir komanduoja. 2012-12-22 apie 18-19 val. namuose buvo liudytojos dukros S. ir A. C. bei sūnus Viktoras, taip pat buvo S. vaikai. Tuo metu namo grįžo neblaivus P. F., kuris pradėjo priekaištauti sutuoktiniai S. dėl to, kad jos visą dieną nebuvo namuose ir kad ji neatsakinėjo į jo SMS žinutes. Tarp jų salone kilo konfliktas. Iš pradžių S. užstojo A.. P. spyrė A. su apauta koja į dešinį petį ar į veidą. Po to S. užstojo V.. P. vieną kartą trenkė jam kumščiu į šoną. O. J. norėjo nuraminti konfliktą, bet P. F. trenkė ir jai vieną kartą dešinės rankos kumščiu į veidą, dėl ko ji jautė fizinį skausmą. Po smūgio jai iš lūpos pradėjo bėgti kraujas. Pas medikus dėl to nesikreipė. P. F. turi šeimą, nukentėjusiosios atsiprašė, jie susitaikė ir O. J. nori, kad byla būtų nutraukta. Jokia materialinė žala nukentėjusiajai nepadaryta (b. l. 174).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta O. J. parodė, kad 2012 m. gruodžio mėn. ji nuvažiavo pas dukrą S. F. į Vilnių, adresu (duomenys neskelbtini), švęsti Naujųjų metų. Buvo pas ją iki 2013 m. vasario mėn. Dukros sutuoktinį P. F. pažįsta apie 7 metus, kadangi tiek laiko dukra su juo susituokusi. Su žentu pastoviai konfliktuodavo kai atvažiuodavo pas dukrą, nes žentui nepatinka, kai ji sako pastabas dėl visko. 2012 m. gruodžio mėn. galimai 22 d. vakare apie 18 val. 45 min. ji buvo pas dukrą S., namuose dar buvo kita dukra A. C. ir S. vaikai. Grįžęs namo P. F. pradėjo priekaištauti S., kad jos nebuvo visą dieną namuose ir ji neatsakinėjo į trumpąsias žinutes. P. F. užsipuolė dukrą ir nukentėjusioji bandė ją ginti.  Tuo metu kambaryje buvo dukra A. ir P. F. vieną kartą kaire apauta koja trenkė dukrai A. į veidą. P. F. avėjo batus. Tada jis nukentėjusiajai vieną kartą dešinės rankos kumščiu trenkė į veidą. Po smūgio jai iš lūpos pradėjo bėgti kraujas. Viskas vyko kambaryje ir jame tuo metu buvo nukentėjusioji, A. C. ir sūnus V., o S. su vaikais buvo kitame kambaryje. Kai F. trenkė nukentėjusiajai ji jautė skausmą, pas medikus nesikreipė. P. F. jos neatsiprašė, nori, kad jis būtų nubaustas, civilinio ieškinio nereiškia, susitaikyti su P. F. nepageidavo (b. l. 22-23).

Nukentėjusioji A. C. teismo posėdžio metu parodė, kad dabar jau neprisimena kokia tai buvo diena, jos sesuo išėjo į miestą, žinute pranešė, kad grįš apie 7 val. Parėjo P., klausė, kur ji, sakė, kad ji paliko vienus vaikus. P. nuėjo nusipirko 200 gramų degtinės ir gėrė ją su sultimis, davė vieną stikliuką liudytojos motinai. Kai grįžo sesuo, pradėjo kibti prie jos, kur ji buvo. A. C. pasakė, kad jis nerėktų, užstojo seserį. P. spyrė į duris, A. C. jį pastūmė. Jis trenkė jai, neatsimena į kokią vietą. Tada atėjo neįgalus V., pradėjo skirti. P. trenkė jam į šoną, o mamai trenkė į veidą, praskėlė lūpą, bėgo kraujas, Pradėjo mėtyti daiktus, rėkė, kad čia jo namai, kad dingtų visi. Sesuo iškvietė policiją. Nukentėjusioji gynė seserį, todėl P. trenkė jai rankos kumščiu į šoną, o kai ji jį pastūmė gavo iš kojos į petį. V. gynė nukentėjusiąją, todėl P. trenkė jam kumščiu į šoną. Atėjusi mama paklausė, kodėl P. daužo neįgalų sūnų, tada P. F. trenkė jai iš kumščio. S. grumtynių metu buvo prie nukentėjusiosios, o kai jie visi buvo didžiajame kambaryje, S. buvo kitame kambaryje, jai smūgių neteko. Prasidėjus konfliktui S.vaikus nuvedė į kitą kambarį, kad jie nematytų. Vaikai verkė, motina juos ramino. Tuo metu bute buvo trys vaikai – berniukui buvo 4 ar 5 metukai, mergaitei G. buvo 3 metai. P. pradėjo smurtauti iš pavydo, nes sesuo visą dieną nebuvo namuose. Bet smurtas buvo jau nebe pirmą kartą, nukentėjusioji tai daug kartų matė. P. smurtaudavo prieš seserį – mušdavo kumščiais, rankomis per veidą. Konfliktų priežastys buvo menkniekiai – dėl to, kad kažko nepadarė, dėl motinos. Alkoholis nebuvo konfliktų priežastimi, nes sesuo negeria, o P. taip pat negeria, konfliktuoja be alkoholio, tačiau jei P. išgėręs ir iš vis nieko nesuvokia, būna piktesnis ir konfliktai būna grėsmingesni. Nuo 2012 m. pabaigos teko lankytis pas seserį, kai ji gyveno Didžiasalyje. Po 2012 m. konflikto dar buvo susimušę, tačiau dabar konfliktų kyla mažiau. Sesuo nesukreipia į policiją, nes jai gaila, tą kartą paskambino pareigūnams, nes jau buvo žiauru. Po smūgių nukentėjusiajai neliko žymių ant kūno, todėl į medikus dėl to nesikreipė. P. atsiprašė nukentėjusiosios, tačiau ji mano, kad jis tai galėjo padaryti normaliai, nes ji mano, kad jis tai padarė dėl to, kad jam nieko nebūtų, o ne dėl to, kad iš tikrųjų norėjo jos atsiprašyti. Jai gaila sesers, nes ji viena triūsia su 5 vaikais. Nukentėjusioji norėtų, kad P. elgesys sesės atžvilgiu pasikeistų. Po įvykio ji lankėsi pas seserį namuose, bendravo su P.. Nukentėjusioji teigė, jog sutinka taikytis su kaltinamuoju ir jam atleidžia ir sutinka, kad byla būtų nutraukta.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. C. paaiškino, kad ji nuo 4 metų gyvena globos namuose. 2012-12-21 Didžiasalio vaikų globos ir socialinės paramos šeimos centro darbuotojai ją atvežė į Vilnių, (duomenys neskelbtini), švęsti Naujųjų metų, pas seserį buvo iki 2013-01-04. 2012-12-22 buvo namuose pas sesę, jos namuose nebuvo. Namo grįžo sesers sutuoktinis P. F., kuris klausė, kur yra sesuo S.. Nukentėjusioji pasakė, kad išėjusi. P. F. labai supyko ir taip pat išėjo iš namų, greitai grįžo ir parsinešė 200 g. degtinės butelį, kurį vienas gėrė. Išgėrus degtinę grįžo į namus sesuo. P. pradėjo jai priekaištauti, nukentėjusioji užstojo sesę, pasakė, kad jeigu nori jau trenkti, tegu trenkia nukentėjusiajai. Tada P. vieną kartą trenkė jai į kairį petį. Ar trenkė ranka ar koja, negali pasakyti, galimai galėjo trenkti ir koja. Smūgio metu jautė skausmą kairiam petyje, bet pas medikus nesikreipė. P. taip pat trenkė ir nukentėjusiosios mamai O. J. bei jos sūnui V.. Tai ne pirmas kartas, kai P. smurtauja, nori, kad jis būtų nubaustas. Nukentėjusiosios santykiai su seserimi yra geri, ji aplanko ją. Civilinio ieškinio nereikš (b. l. 28).

Apklausta liudytoja Ž. M. paaiškino, kad iš matymo prisimena kaltinamąjį ir S. F., o A. C. įvardijo kai S. F. seserį. Patvirtino aplinkybes, nurodytas jos apklausoje ikiteisminio tyrimo metu. Teigė, kad sesuo sakė, jog kaltinamasis buvo paėmęs ir trenkė jai, bet akivaizdžių mušimo žymių nesimatė. Jos kolega kitame kambaryje bendravo su vyriškiu (kaltinamuoju), o ji su nukentėjusiomis, nes kaltinamasis kėlė balsą ir pertraukinėjo sutuoktinę, todėl buvo nuspręsta juos išskirti. S. pretenzijų neturėjo. Dar bute buvo mama, stambaus kūno sudėjimo moteris, kuri sėdėjo kambaryje ir negalėjo atsikelti. Kiti buvo vaikai. Motina sakė, kad jai trenkė į veidą. Ji parašė pareiškimą dėl įvykio. Kaltinamasis buvo išgėręs, nebuvo girtas, bet kvapas jautėsi (b. l. 161-162).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja Ž. M. paaiškino, kad 1012 apie 19 val. 35 min. ji su patruliu P. B. gavo iškvietimą nuvykti į butą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nes buvo gauta informacija, kad namuose girtas vyras mušasi, yra mažų vaikų ir svečių. Buto duris atidarė S. F., kuris skundėsi, kad sutuoktinis P. F. ranka paėmęs už jos sesers A. C. veido, ją pastūmė, jos neįgaliam broliui V. C. su dešinės rankos kumščiu sudavė į kairės pusės šonkaulius ir jos motinai O. J. su rankos kumščiu sudavė į lūpą. Ant minėtų asmenų smurto žymių nesimatė. P. F. buvo neblaivus ir smurto faktą neigė, jis buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą. O. J. parašė pareiškimą, kurį su tarnybiniu pristatė į policijos komisariatą (b. l. 31).

Iš 2012-12-22 Ž. M. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2012-12-22 apie 19 val. 34 min. patruliuojant su P. B. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini)namuose mušasi. Atvykus į įvykio vietą juos pasitiko S. F., kuri paaiškino, kad jos vyras P. F. sudavė jos sesei A. C., jos neįgaliam broliui V. C. ir trenkė jos motinai J. O.. Akivaizdžių smurto žymių nebuvo. Minėtas pilietis buvo pristatytas į 5 PK tolimesniam aiškinimuisi (b. l. 30).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog kaip įvykio vieta buvo apžiūrėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuris yra 1 iš 5 aukštų namo aukšte, bute bendra tvarka nepažeista, pėdsakų nenustatyta (b. l. 9-10)

Iš 2009-03-03 Utenos rajono apylinkės teismo nutarties byloje Nr. 2-215-356/2009 matyti, kad S. F. yra paskirta nukentėjusiojo V. C. globėja (b. l. 14-15).

Iš 2013-04-19 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas iš Bendrojo pagalbos centro gautas 2012-12-22 garso įrašas, kuriame girdimas didelis triukšmas antrame plane. Moteris skambina bendrajam pagalbos centrui ir prašo iškviesti policiją į (duomenys neskelbtini), kadangi vyras prisigėręs daužo (b. l. 33).

Iš tikrinimo alkotesteriu kvito matyti, jog 2012-12-22 20.20 val. P. F. nustatytas 0,64 promilės neblaivumas (b. l. 36).

Tokiu būdu vertinant byloje esančius įrodymus darytina išvada, kad kaltinamojo P. F. kaltė padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, įrodyta aptartais įrodymais, t. y. paties kaltinamojo paaiškinimais teismo posėdyje, nukentėjusiųjų O. J. ir A. C. paaiškinimais, liudytojos Ž. M. paaiškinimais, alkotesterio kvitu, garso įrašo apžiūros protokolu, įvykio vietos apžiūros protokolu ir kita bylos medžiaga. Lyginant nukentėjusiųjų paaiškinimus duotus ikiteisminio tyrimo metu ir paaiškinimus teismui, matyti, kad jie iš esmės yra nuoseklūs, nukentėjusiosios tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes, šie parodymai neprieštarauja nei tarpusavyje, nei lyginant juos su kita bylos medžiaga, t.y. garso įrašo apžiūros protokolu, liudytojos paaiškinimais ir paties kaltinamojo teisme nurodytomis aplinkybėmis. Įvertinus šias aplinkybes teismas daro išvadas, jog byloje nustatyta, jog kaltinamasis P. F. konflikto su savo sutuoktine S. F. metu tyčia sudavė smūgius nukentėjusiajai A. C. koja į kairį petį, nukentėjusiajam V. C. kumščiu į dešinį šoną, ir nukentėjusiajai O. J. kumščiu į lūpą ir taip jiems sukėlė fizinį skausmą.

Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis susitaikė su nukentėjusiąja O. J. taip pat nukentėjusiąja A. C., taip pat su V. C. įstatymine atstove S. C., kuris patvirtino, jog P. F. atsiprašė V. C. ir su juo susitaikė. Kaltinamojo gynėja prašė bylą nutraukti kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiais remiantis Lietuvos Respublikos BK 38 straipsniu. Nukentėjusiosios O. J. ir A. C. bei V. C. atstovė pagal įstatymą su tuo sutiko. Vertinant pateiktą prašymą, išsakytus kaltinamojo ir jo gynėjos, nukentėjusiųjų argumentus, prokuroro nuomonę, teismas daro išvada, kad P. F. atžvilgiu tikslinga  taikyti Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnį ir nutraukti baudžiamąją bylą jo atžvilgiu jam susitaikius su nukentėjusiaisiais. Byloje nustatyta, kad P. F. yra neteistas (b.l. 59), teismo posėdžio metu pilnai pripažino savo kaltę ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi, padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nukentėjusiųjų atsiprašė ir su jais susitaikė,  nukentėjusieji civilinio ieškinio nereiškė. Vertinant tą aplinkybę, kad P. F. savo kaltę pripažino jau teisminio nagrinėjimo metu pažymėtina, kad ši aplinkybė nėra kliūtis taikyti jo atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnį. Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, jei kaltininkas padaręs nusikalstamą veiką, apie tai prisipažino ikiteisminio tyrimo metu ar bylos nagrinėjimo teisme metu. Aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, nepripažįstamas prisipažinimas, jei kaltininkas teisme keičia parodymus ir ima neigti nusikaltimo padarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 23 „Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“( toliau – ir Nutarimas Nr. 23)16 punktas, 2005-12-13 LAT nutartis Nr. 2K-632/2005). Be to, teismas konstatuoja, kad vertinant P. F. elgesį teisminio nagrinėjimo metu, jo duotų parodymų turinį bei išreikštą poziciją, pripažintina, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Taip pat atsižvelgiama į P. F. asmenybę, jo amžių, į tai, kad jis baustas administracine tvarka dėl kelių eismo taisyklių (b.l. 60), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b. l. 72,) į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas (b.l. 71), jam nustatytas lengvas protinis atsilikimas, kuris esminės įtakos asmens gebėjimui suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti neturi (b. l. 77), yra dirbantis, augina 5 mažamečius vaikus. Atsižvelgiant į visas minėtas aplinkybes, yra pagrindo manyti, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. 

Vertinant visas išdėstytas aplinkybes, kaltinamojo ir nukentėjusiųjų susitaikymą, tai, kad nukentėjusieji neturi pretenzijų kaltinamajam, jis nukentėjusiųjų atsiprašė, o šie jam atleido,  teismas mano, jog yra tikslinga taikyti P. F. atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnį ir atleisti P. F. nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau įvertinus bylos aplinkybes bei remiantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, 722 straipsniu tikslinga jam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Teismas, vadovaudamasis  Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniui, 67 straipsniu, 722 straipsniu, 281 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso   254 straipsnio 5 dalimi, 297 -298, 302 straipsniu,  303 straipsnio  4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

n u s p r e n d ė :

P. F., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje. 

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 38 straipsniu atleisti P. F. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo kaltinamajam ir nukentėjusiesiems susitaikius ir baudžiamąją bylą P. F. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis BK 722 str. skirti P. F. baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant išklausyti šią programą per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti  panaikinti nuo nuosprendžio priėmimo dienos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                         Inga Štuopienė