Civilinė byla Nr. 2S-1012-368/2017

                                                                                  Teisminio proceso Nr. 2-35-3-01677-2017-4

  Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.1.; 3.5.17.; 3.3.2.4.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 28 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (suinteresuoto asmens) antstolės R. A. atskirąjį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-2386-767/2017.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi buvo atmestas pareiškėjo R. B. skundas dėl antstolės R. A. veiksmų, kuriuo jis prašė iš jo sąskaitos, esančios laisvės atėmimo vietos įstaigoje nuskaičiuoti tik lėšas, viršijančias 380 Eur, kadangi nurodyta suma jam reikalinga būtinųjų poreikių patenkinimui.

2. Pareiškėjas R. B. dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 1 d. nutarties pateikė atskirąjį skundą. Juo prašė panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 1 d. nutartį ir panaikinti antstolės R. A. 2017-06-22 patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo antstolė areštavo 45,03 Eur jo lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Nurodė, kad areštavus lėšas jo asmeninėje sąskaitoje, jis negali įsigyti būtiniausių maisto produktų ir asmens higienos priemonių, kanceliarinių prekių, siųsti laiškų, susimokėti už elektrą, telefoninius pokalbius.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Radviliškio rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartimi pareiškėjo R. B. atskirąjį skundą tenkino. Panaikino Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-2386-767/2017 ir klausimą išsprendė iš naujo. Pareiškėjo R. B. skundą dėl antstolės R. A. veiksmų tenkino iš dalies ir pripažino iš dalies neteisėtais antstolės R. A. veiksmus, priimant 2017 m. birželio 22 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje, kurioje nenurodytas išskaitų dydis pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 736 straipsnio nuostatas. Šioje dalyje skundžiamą patvarkymą panaikino, likusioje dalyje skundą atmetė.

4. Teismas pažymėjo, kad įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų, todėl sprendė, jog antstolė išieškojimą turėjo nukreipti ne į visą skolos ir vykdymo išlaidų sumą, esančią pareiškėjo laisvės atėmimo vietos sąskaitoje, bet taip, kai numato CPK 736 straipsnio nuostatos.

5. Dėl nurodytų priežasčių, teismas antstolės 2017-06-22 priimtą patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, pripažino neteisėtu iš dalies, kiek nenurodytas reikalavimas, vadovaujantis išieškojimą iš pajamų reglamentuojančiomis CPK 733–743 straipsnių nuostatomis, išieškoti iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuojant 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną minimalią mėnesinę algą (toliau – MMA), ir 20 procentų, o pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vienos MMA.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6. Skųsdama Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartį, apeliantė (suinteresuotas asmuo) antstolė R. A. prašo ją panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1.Pareiškėjas, teikdamas skundą nenurodė, kad į jo sąskaitą pervedamas būtent CPK 737 str. nurodytos lėšos, iš kurių išieškojimas turėtų būti vykdomas LR CPK 733-743 str. numatyta tvarka, o ir teismas nutartyje apie tai neužsimena, todėl lieka neaišku, kodėl teismas nusprendė, kad patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje turėjo būti surašytas vadovaujantis LR CPK 733- 743 straipsnių nuostatomis.

6.2. Patvarkymu vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje areštuojamos lėšos, bet ne nukreipiamas išieškojimas į darbo užmokestį ar jam prilygintas pajamas. Todėl patvarkymas dėl lėšų arešto surašomas vadovaujantis ne teismo nutartyje minimomis LR CPK 733-743 normomis, bet vadovaujantis LR CPK 688 str. nuostatomis, kurios nenumato ir nereglamentuoja išskaitų dydžio, todėl akivaizdu, kad teismas neteisingai interpretavo LR CPK 733-743 taikymo atvejus ir supainiojo sąskaitų arešto ir išieškojimo iš darbo užmokesčio procedūras.

6.3. LR Teisingumo ministro patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcija (toliau-SVI) imperatyviai nurodo, kad vykdydamas sprendimus antstolis privalo naudoti SVI nurodytas dokumentų formas. SVI 2.11 įtvirtinta patvarkymo vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (11 priedas) forma. Šioje formoje, kurią privalo naudoti antstolis, nėra numatyta jokių išlygų dėl laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje esančių ir skolininkui priklausančių lėšų areštuojamos sumos diferencijavimo, ar tos sumos areštavimo procentinės išraiškos. Kadangi, jokie pakeitimai LR Teisingumo ministro patvirtintos SVI formose negalimi, SVI 2.11 nurodyta forma naudojama tokia, kokia yra patvirtinta ir jokia interpretacija yra negalima.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

8. Bylos duomenimis, antstolė R. A. vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 45,03 Eur vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko R. B.. Vykdomoji byla buvo užvesta Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011-08-22 išduoto patvarkymo pagrindu dėl 15 MGL baudos išieškojimo. 2013 m. gruodžio 18 d. antstolė surašė išieškojimo negalimumo aktą ir grąžino vykdomąjį dokumentą išieškotojui. Toliau vykdomojoje byloje yra vykdomas tik vykdymo išlaidų išieškojimas. 2017 m. birželio 22 d. antstolė priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje ir areštavo 45,03 Eur skolininko lėšų, buvusių patvarkymo priėmimo momentu Šiaulių tardymo izoliatoriaus sąskaitoje.

9. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria antstolės R. A. veiksmai, priimant 2017 m. birželio 22 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje, kurioje nenurodytas išskaitų dydis pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 736 straipsnio nuostatas, pripažinti neteisėtais, teisėtumo ir pagrįstumo. Antstolė atskirajame skunde nurodo, jog teismas neteisingai interpretavo LR CPK 733-743 taikymo atvejus ir supainiojo sąskaitų arešto ir išieškojimo iš darbo užmokesčio procedūras. Teigia, jog SVI 2.11 įtvirtintoje patvarkymo vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (11 priedas) formoje, kurią privalo naudoti antstolis, nėra numatyta jokių išlygų dėl laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje esančių ir skolininkui priklausančių lėšų areštuojamos sumos diferencijavimo, ar tos sumos areštavimo procentinės išraiškos. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės pozicija dėl toliau nurodomų argumentų.

10. Nustatyta, jog antstolė, priimdama patvarkymus vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, areštavo skolininkui priklausančias lėšas vadovaudamasi CPK 688 straipsniu, kuris nustato, kad išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų.

11. Pagal išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojančią CPK 668 straipsnio 1 dalį, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto sąrašas nustatytas SVI. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią MMA. Įgyvendinant pastarąją nuostatą, analogiškas draudimas įtvirtintas SVI 93.6 punkte.

12. Be to, papildomai pažymėtina, kad pagal BVK 98 straipsnį, nuteistieji turi teisę gauti pinigines perlaidas, taip pat straipsnis numato teisę atnešti grynus pinigus nuteistiesiems į pataisos įstaigą. Vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, perlaidomis gauti ir atnešti pinigai įrašomi į nuteistojo asmeninę sąskaitą. Piniginės lėšos, įrašytos į nuteistojo asmeninę sąskaitą, yra nuteistojo asmeninė nuosavybė, kurias nuteistasis gali naudoti BVK ir kitų bausmės vykdymą reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka, įskaitant ir savo būtiniausiems poreikiams patenkinti. Antstoliui nedraudžiama išieškoti iš įkalinimo įstaigose esančių asmenų sąskaitų.

13. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius).

14. Pagal išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojančią CPK 668 str. 1 d., vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesio algos (toliau – MMA). Šio turto sąrašas nustatytas SVI, kurios 93.6 punkte nurodyta, kad išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus iš fizinių asmenų negali būti nukreiptas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos. Tačiau CPK 668 str. nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 str. 1 d. nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA).

15. CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima.

16. Nesutiktina su antstolės pozicija, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nusprendė, jog patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje turėjo būti surašytas vadovaujantis LR CPK 733-743 straipsnių nuostatomis. Pagal kasacinio teismo išaiškinimą, pareiškėjui priklausančios lėšos, esančios laisvės atėmimo vietos sąskaitoje (pvz. gaunamos iš artimųjų) kvalifikuotinos kaip gaunamos kitos pajamos, todėl išskaitoms iš tokio pobūdžio pajamų taikomos proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios išieškojimą iš skolininko pajamų (CPK 733–743 straipsniai), kurių dydis, kaip jau buvo minėta, reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje.

17. Akcentuotina, kad įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų. Analogiškai taip minėtas teisės normas aiškina ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, 2017 m. balandžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-202-421/2017 ir kt. Taigi, pagal formuojamą teismų praktiką, į skolininko sąskaitoje pataisos namuose įplaukiančias lėšas (pervedamos ar įnešamos artimųjų) išieškojimas gali būti nukreipiamas tik vadovaujantis CPK 736 str. nuostatomis. Tokios praktikos laikomasi ir Šiaulių apygardos teismo 2016 m. spalio 31 d. priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-956-856/2016, Šiaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 30 d. priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-126-856/2017 ir kt.; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-904-569/2017 ir kt.).

18. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad antstolė skundžiamu patvarkymu areštavo skolininkui priklausančias lėšas, esančias Šiaulių tardymo izoliatoriaus sąskaitoje, nurodydama areštuotas lėšas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą, nesivadovaudama CPK 736 str. nustatytomis taisyklėmis, numatančiomis išskaitų dydžių ribojimus, atsižvelgiant į skolininko gaunamas išmokas (kai jos neviršija MMA ir viršija MMA), apie kurias pasisakyta šios nutarties 14-15 punktuose. Taigi, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, antstolės veiksmus pagrįstai iš dalies pripažino neteisėtais.

19. Antstolė teigia, jog SVI 2.11 įtvirtintoje patvarkymo vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (11 priedas) formoje, kurią privalo naudoti antstolis, nėra numatyta jokių išlygų dėl skolininkui priklausančių lėšų areštuojamos sumos diferencijavimo, ar tos sumos areštavimo procentinės išraiškos. Antstolė pabrėžia, jog SVI 2.11 nurodyta forma naudojama tokia, kokia yra patvirtinta ir jokia interpretacija yra negalima Tai yra, laikosi nuomonės, jog tokioje situacijoje, kai nėra įtvirtinta konkretaus teisinio reglamentavimo dėl išskaitų dydžių ribojimo, vykdant išieškojimą iš asmenų sąskaitų, esančių įkalinimo įstaigoje, dokumento (patvarkymo) forma apsprendžia jos turinį.

20. Sutiktina su antstolės argumentu, kad SVI 2.11 įtvirtintoje patvarkymo formoje (11 priedas) nėra numatyta jokių išlygų dėl laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje esančių ir skolininkui priklausančių lėšų areštuojamos sumos diferencijavimo, ar tos sumos areštavimo procentinės išraiškos. Visgi, apeliacinės instancijos teismo nuomone, išlygų nebuvimas šabloninėje dokumento formoje, nesudaro pagrindo nukrypti nuo kasacinio teismo išaiškinimų ir formuojamos teismų praktikos, nagrinėjant ginčus tarp antstolių ir laisvės atėmimo bausmės atliekančių asmenų dėl leistinų, CPK 736 straipsnyje nustatytų išskaitų dydžių, vykdant išieškojimą iš įkalinimo įstaigose esančių sąskaitų. Šiuo atveju galioja teisinių santykių turinio viršenybės prieš formą principas.

21. Apibendrinant konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė civilinio proceso teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

              Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1  punktu,  teismas

       n u t a r i a:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                                               Egidijus Mockevičius