Baudžiamoji byla e1-680-369/2021

Teisminio proceso Nr. 1- 01-1-31558-2020-9

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.2.1

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 12 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Rūtos Navasaitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini),  teistas 3 kartus, paskutinį kartą  Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2006 m. spalio 3 d. nuosprendžiu  pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 284 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį 1 metams laisvės atėmimo, teistumas išnykęs;

kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

R. R. jis, 2020 m. rugpjūčio 8 d. apie 08.45 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,34 promilių girtumas), (duomenys neskelbtini), smurtaudamas šeimos nario - brolio A. V. atžvilgiu, t.y. suduodamas vieną kartą kumščiu nukentėjusiajam į veidą, praskeldamas šiam lūpą, sukėlė nukentėjusiajam A. V. fizinį skausmą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu R. R. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog 2020 m. rugpjūčio 7 d. apie 19.00 val. jis kartu su žmona A. R. nuvyko į jo tėvų namus - (duomenys neskelbtini). Kartu su tėvais vartojo alkoholinius gėrimus. 2020 m. rugpjūčio 8 d. jis atsibudo apie 03.00 val., atsikėlęs vienas pats vartojo alkoholį. Apie 10.00 val. į tėvų namus, kuriuose jis vis dar buvo, atvyko jo brolis A. V.. Atvykęs šis pradėjo iš tėvų prašyti pinigų. Jis išgirdęs, kad brolis reikalauja iš tėvų pinigų, pasakė broliui, kad šis apsiramintų, nebereikalautų pinigų iš tėvų, dėl to tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis broliui vieną kartą dešinės rankos kumščiu trenkė į veidą. Brolis atgal nesudavė nei vieno smūgio. Po to A. V. išėjo iš buto ir iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvykę jį sulaikė. Su broliu konfliktuoja labai retai, retai bendrauja. Šis konfliktas įvyko dėl to, kad A. V. reikalavo iš tėvų pinigų, o jam tai nepatiko, nes brolis pats turi darbą ir gali jų užsidirbti. Brolis taip pat buvo pavartojęs alkoholio. Šį įvykį taip pat matė tėvai M. V., H. V. ir jo žmona B. R.. Dėl šio įvykio kaltę visiškai pripažįsta ir gailisi (b. l. 39-40).

Nukentėjusysis A. V. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 8 d. apie 08.45 val. jis atvažiavo pas tėvus - (duomenys neskelbtini). Tėvai, brolis ir šio žmona vartojo alkoholinius gėrimus, nes vakar brolis atšventė savo vestuves. Jis grįžęs nuėjo ir atsigulė į lovą tėvų kambaryje. Jam einant į tualetą, koridoriuje prie jo atėjo brolis R. R. ir pradėjo reikšti nepasitenkinimą, kad vakar jis nebuvo atvažiavęs pas jį į vestuves, šis dėl to užpyko, tapo agresyvus, pradėjo šaukti ant jo. Tuomet jis su broliu sukonfliktavo, o brolis konflikto metu vieną kartą kumščiu trenkė jam į  veido dešinę pusę ties lūpa, ko pasekoje jis pajuto fizinį skausmą, po smūgio ištino lūpa, pradėjo kraujuoti. Vėliau brolis grasino, kad pasiims peilį ir jį padurs. Išsigandęs, kad daugiau nekiltų konfliktų, jis išbėgo į laiptinę ir iškvietė policiją. Medikų pagalbos atsisakė. (b. l. 2).   

Liudytoja B. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 7 d. buvo jos ir R. R. vestuvės. Vyro brolis A. V. dalyvavo jų šventėje. Vakare apie 19 val. jie su R. nuvažiavo pas R. tėvus į namus - (duomenys neskelbtini). Kitą dieną, t.y. 2020 m. rugpjūčio 8 d. apie 9 val. pas tėvus atvažiavo R. brolis A. V.. A. atvažiavo labai agresyvus, tarsi apsvaigęs. Atėjo į namus sumuštas, t.y. jam buvo prakirsta apatinė lūpa, lyg tai iš dešinės pusės, buvo apdraskytas jo kaklas. A. sakė, kad šis susimušė su savo mergina L., sakė, kad šis sulaužė merginai nosį. A. atėjęs į namus, pradėjo reikalauti iš savo motinos pinigų, motiną pastūmė. Jos vyras pradėjo raminti brolį, A. jam grasino, kad papjaus. Tą dieną ji sužinojo, kad A. yra narkomanas. Jos vyras brolį ramino žodžiais, fizinio smurto savo brolio atžvilgiu jis nenaudojo. A. išėjo iš namų, sakydamas, kad iškvies policiją. Jie visi pagalvojo, kad šis tik gąsdina. Po kurio laiko į namus atvyko policijos pareigūnai, kurie sulaikė jos vyrą. Kai jos vyrą sulaikinėjo, A. vyrui rodė nepadorius gestus ir visaip jį provokavo. R. brolio tikrai nemušė, jam negrasino, bent jau ji to nematė. Ji bandė atvykusiems pareigūnams paaiškinti visą situaciją, bet pareigūnai nenorėjo gilintis (b.l. 21 ).

Liudytojas H. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 7 d. vakare pas juos į namus - (duomenys neskelbtini), po vestuvių atvažiavo sūnus R. su žmona B. ir liko nakvoti. 2020 m. rugpjūčio 8 d. jie keturiese, t.y. jis su žmona ir sūnus su savo žmona pavalgė ir jis nuėjo miegoti. Kai pabudo, namuose buvo policijos pareigūnai, žmona papasakojo, kad tarp vaikų, t.y. R. ir A. įvyko konfliktas. Kai jis pabudo, bute nebuvo nei R., nei A. (b. l. 28).

Liudytoja M. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 7 d. vakare pas juos į svečius atvažiavo sūnus R. su žmona B.. Jie pas juos nakvojo. 2020 m. rugpjūčio 8 d. ryte jie keturiese, t.y. jie su vyru ir sūnus R. su žmona sėdėjo prie stalo, tuo metu atėjo kitas jos sūnus A.. Ar A. atėjo blaivus, pasakyti negali. Taip pat nepastebėjo, ar A. veidas nebuvo sužalotas, kai šis atėjo. A. tik pasisveikino ir nuėjo į miegamąjį prigulti, tuo metu miegamajame jau buvo ir jos vyras H.. Po kurio laiko A. užėjo į virtuvę ir kvietė ją išeiti ir pasikalbėti. Ji sūnui liepė kalbėtis virtuvėje. A. prašė pinigų, ji jam pasakė, kad laikas turėti savo. Tą jų pokalbį išgirdo kitas sūnus R. ir ėmė broliui priekaištauti, kad iš jos prašo pinigų. R. ir A. susistumdė, kas ką pastūmė pirmas, ji nematė. Jos su B. juos ramino, ji laikė A., B. laikė R.. Ji nepastebėjo, kad A. veidas būtų sužalotas. A. išėjo į laiptinę ir iškvietė policiją, atvykę pareigūnai R. sulaikė ir išvežė iš namų. Ji nematė, kad R. A. trenktų į veidą (b.l. 25).

Liudytoja L. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. V. yra jos sugyventinis. 2020 m. rugpjūčio 7 d. namuose - (duomenys neskelbtini), tarp jos ir A. įvyko konfliktas, kurio metu A. smurtavo jos atžvilgiu. Ji besigindama, apdraskė A. kaklą, ant veido pas A. tikrai jokių sužalojimų nebuvo. Po konflikto A. kažkur išėjo, kur jis nuėjo, ji nežino. Po minėto įvykio nesimatė apie 3 savaites, nors ir dirba kartu, tačiau ir darbe beveik nesimato, nes dirba skirtinguose cechuose. Kai susitaikė, A. papasakojo, kad 2020 m. rugpjūčio 7 d. apie 23 val., po konflikto tarp jų, A. išvažiavo pas tėvus, kur tarp jo ir brolio įvyko konfliktas, kurio metu brolis jam sudavė į veidą ir prakirto lūpą (b.l. 33).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 8 d. 9.10 val. gautas A. V. pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), prieš dvi minutes jį sumušė neblaivus ir agresyvus brolis (b.l. 7).

2020 m. rugpjūčio  d. kitų objektų apžiūros protokolu užfiksuota bendrojo pagalbos centro pateikto skambučio garso įrašo, apžiūra. Garso įraše nukentėjusysis nurodo, kad tėvų bute (duomenys neskelbtini), prieš dvi minutes jį sumušė brolis, mušė į lūpą, ją praskėlė.  (b.l. 18-19).

Nukentėjusiojo A. V. lūpos sužalojimas užfiksuotas proceso veiksmų atlikimo protokolu ir fotolentelėmis (b.l. 4-6).

Alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. ARAA-0129 2020 m. rugpjūčio 8 d. 10.25 val. R. R. nustatytas 2,34 promilių girtumas (b.l. 47).

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Anksčiau nurodyti ir kiti byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad R. R. žodinio konflikto su savo broliu A. V. metu, vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajam į veidą, praskeldamas šiam lūpą, tokiu būdu šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą. Jo kaltė visiškai įrodyta ankščiau aptartais įrodymais bei jo paties prisipažinimu, kurie visiškai sutampa su nukentėjusiojo parodymais. Broliai skirtingai nurodė konflikto priežastis, tačiau abu pripažino, kad kaltinamasis sudavė kumščiu nukentėjusiajam į veidą. Kiti šeimos nariai: motina M. V. ir tėvas H. V. nurodė nematę, kad būtų buvęs suduotas smūgis, tačiau motina M. V. ir liudytoja A. R. patvirtino, kad broliai buvo tarpusavyje sukonfliktavę dėl to kad A. V. prašė motinos pinigų, o R. R. tokį brolio elgesį laikė netinkamu, A. R. nurodė, jog broliai konflikto metu susistumdė. Nukentėjusiojo sugyventinė L. P. nurodė, kad nukentėjusysis jai pasakojo, kad jį sumušė brolis, analogišką aplinkybę nurodė teikdamas pranešimą Bendruoju pagalbos telefonu.

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog kaltinamojo R. R. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes suduodamas smūgį į veidą jis sukėlė skausmą šeimos nariui – broliui.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas, priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. R. R. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme, prašė pagal galimybę sumažinti jos dydį (b. l. 55-56).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į R. R. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (nusikaltimas smurtinis, padarytas prieš šeimos narį, tačiau buvo suduotas tik vienas smūgis, kuris sunkių pasekmių nesukėlė), į tyčinės kaltės formą ir rūšį, į tai, kad nusikaltimas baigtas, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.). 

R. R. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kaltinamasis praeityje teistas tris kartus, bet teistumai išnykę (b.l. 57), baustas administracine tvarka (b. l. 51-52), dirba (b. l. 53), duomenų, kad būtų gydytas ar konsultuotas psichiatrinėse gydymo įstaigose, byloje nėra, Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, kuris sunkių pasekmių nesukėlė. 

Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą beveik švelniausią bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kuri atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus. Prokurorės pasiūlyta laisvės apribojimo trukmė, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, veikos pobūdį, parinkta pagrįstai, todėl jos mažinti nėra pagrindo. Teismo vertinimu, kadangi nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivaus, kiti jo teisės pažeidimai taip pat padaryti neblaivios būklės, tikslinga kaltinamajam bausmės vykdymo metu nustatyti BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punkte numatytą draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 641 straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

R. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 44), paliktina galioti iki bus pradėtas vykdyti teismo baudžiamasis įsakymas. R. R. buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. rugpjūčio 8 d. 9.35 val. iki 2020 m. rugpjūčio 8 d. 14.55 val. (1 dieną) (b. l. 35, 43), šis terminas įskaitytinas į bausmės laiką (BK 66 str.).

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

        Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį atsiprašyti nukentėjusiojo, draudžiant bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu R. R. skirti – laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį atsiprašyti nukentėjusiojo, draudžiant bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunkčiu, 66 straipsniu, į laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. rugpjūčio 8 d. 9.35 val. iki 2020 m. rugpjūčio 8 d. 14.55 val. (1 dieną), vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Teismo baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti, pradėjus bausmės vykdymą.

Išaiškinti R. R., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Išaiškinti kaltinamajam, jog laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnis.

1.        Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: 1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo; 2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

2.        Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

3.        Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, LT-08221 Vilnius, el.p. vilnius@probacija.lt). Daugiau informacijos galima rasti http:// www.kaldep.lt.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas                                                                                                                     Ovidijus Ramanauskas