Civilinė byla Nr. 2-625-322/2011
Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00504-2011-3
Procesinio sprendimo kategorija:
116.4.; 128.1.; 128.2.
(S)
KELMĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. gruodžio 21 d.
Kelmė
Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Laima Borkovskienė,
sekretoriaujant Teresei Zakrasienei,
dalyvaujant pareiškėjai I. L.,
jos atstovei advokatei Lionei Užubalienei,
suinteresuoto asmens Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Genei Jurgilienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. L. pareiškimą su suinteresuotais asmenimis D. M., J. M. ir Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriumi dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
n u s t a t ė :
Pareiškėja teismui pateiktu pareiškimu ir patikslintu pareiškimu (b. l. 3, 16, 24-25) prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Ž. M. miręs 2005 m. liepos 22 d. yra L. L., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusios 2000 m. rugpjūčio 2 d., tėvas bei „L.“ pavardę pakeisti į „M.“ pavardę. Nurodo, kad jos duktė L. L. gimė 2000 m. rugpjūčio 2 d., jos tėvas – Ž. M., kuris mirė 2005 m. liepos 22 d. Dukters gimimo liudijime tėvas nenurodytas. Pareiškėja nurodė, kad su Ž. M. susipažino 1998 metais, kai abu mokėsi Žemaičių Naumiesčio politechnikume, abu tuo metu (iki 2000 metų birželio mėnesio) gyveno bendrabutyje, draugavo, palaikė intymius santykius. 1999 metų gruodžio pradžioje ji pastojo, dukrai gimus Ž. M. pripažino tėvystę, save laike dukters tėvu. Jie kartu su dukterimi apsigyveno pas Ž. M. motiną (duomenys neskelbtini), vėliau ji su dukra persikėlė gyventi pas savo motiną į Šaukėnus. Su Ž. M. pareiškėja bendravo iki 2003 metų vidurio, per visą laiką jis ne kartą save pripažino dukters Lidijos tėvu, bendravo su ja. Po to jie susipyko, santykiai nutrūko, pareiškėja buvo gavusi Ž. M. laišką su prašymu atnaujinti santykius, teigė, jog juos „jungia dukrytė Lidija“. Kadangi dukters tėvystės dokumentų jie nesusitvarkė, o Ž. M. mirė, todėl pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Ž. M. yra L. L. tėvas bei „L.“ pavardę pakeisti į „M.“ pavardę.
Pareiškėjos atstovė pareiškimą palaiko ir prašo jį tenkinti.
Suinteresuoti asmenys J. M. ir D. M. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką joms pranešta tinkamai (b. l. 51-52). Teismui pateiktais pareiškimais, su pareiškėjos pareiškimu sutiko visiškai ir prašė bylą nagrinėti joms nedalyvaujant (b. l. 36-37).
Suinteresuoto asmens Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė su pareiškimu sutinka ir prašo jį tenkinti.
Pareiškimas tenkintinas iš dalies.
Pagal Lietuvos Respublikos CPK 391 str. 1 d. nuostatas, kai spėjamas vaiko tėvas miršta, kol teisme nebuvo pradėta nagrinėti byla dėl tėvystės nustatymo, teismas nagrinėja tėvystės nustatymo bylą CPK V dalies XXVI skyriuje nustatyta tvarka (bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo). Tam tam, kad byla būtų nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka pagal CPK V dalies XXVI skyriuje nustatytas taisykles, būtinos dvi sąlygos: 1) spėjamas vaiko tėvas turi būti miręs; 2) iki spėjamo vaiko tėvo mirties byla teisme neturi būti pradėta nagrinėti. Šioje byloje egzistuoja abi sąlygos (spėjamas vaiko tėvas Ž. M. mirė 2005 m. liepos 22 d., civilinė byla dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo iškelta 2011 m. liepos 12 d.).
Lietuvos Respublikos CK 3.148 str. numatyti tėvystės nustatymo pagrindai – moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės. Pareiškėjos dukters L. L. spėjamas tėvas Ž. M. 2005 m. liepos 22 d. mirė (b. l. 9), nustatyti tėvystę DNR tyrimais nėra galimybės, taigi lieka kitos įstatymo numatytos kitos įrodinėjimo priemonės, patvirtinančios tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas ir išlaikymas, vaiko pripažinimas savo vaiku ir kt. Kaip matyti iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų bei pareiškėjos paaiškinimų, pareiškėjos dukra L. L. gimė 2000 m. rugpjūčio 2 d. (duomenys neskelbtini), jos gimimo liudijime motina nurodyta I. L., o duomenys apie tėvą nenurodyti (b. l. 5). Pareiškėja nurodė, kad ji su Ž. M. susipažino 1998 metais, kai jie mokėsi Žemaičių Naumiesčio politechnikume. Abu gyveno bendrabutyje iki 2000 m. birželio mėnesio, Ž. M. ateidavo pas ją į kambarį, abu artimai draugavo, palaikė intymius santykius. 1999 metų gruodžio pradžioje pareiškėja pastojo, 2000 m. rugpjūčio 2 d. gimus dukrai, Ž. M. pripažino tėvystę, save laike dukters tėvu, labai ją mylėjo, lankydavo, kelis kartus dukters išlaikymui davė pinigų. Jie (pareiškėja ir Ž. M.) kartu su mažamete dukra apsigyveno pas Ž. M. motiną (duomenys neskelbtini). Vėliau, kai abu susipyko, nes Ž. M. pradėjo vartoti alkoholį, ji su dukra persikėlė gyvenai pas savo motiną į (duomenys neskelbtini). Su Ž. M. pareiškėja bendravo iki 2003 metų vidurio, per visą laiką Ž. M. ne kartą save pripažino dukters Lidijos tėvu, bendravo su ja. Po to jų santykiai nutrūko, ji buvo gavusi Ž. M. laišką su prašymu atnaujinti santykius, teigė, jog juos „jungia dukrytė Lidija“, tačiau vėliau vėl dingo. Paskui ji sužinojo, jog Ž. M. mirė. Šias aplinkybes iš esmės patvirtina ir suinteresuoti asmenys, t. y. Ž. M. seserys J. M. ir D. M., kurios teismui pateiktuose pareiškimuose nurodo, jog „sutinka, kad L. L. būtų suteikta jų brolio pavardė“. Be to, liudytoja apklausta pareiškėjos motina I. V. parodė, kad jos dukra gyveno ir palaikė artimus santykius su Ž. M.. Kai dukra pastojo ir gimus vaikui, jie abu kaip šeima apie trejus metus gyveno pas M. motiną, vėliau dukra grįžo gyventi pas ją, nes M. pradėjo vartoti alkoholį. Jie ir vėliau palaikė santykius, kalbėdavo telefonu, M. atvažiuodavo aplankyti dukrą, yra pats sakęs, jog pripažįsta Lidiją savo dukra, keletą kartų teikė jai išlaikymą, pirko vaikui žaislus, atvažiuodavo aplankyti. Iš šių įrodymų darytina išvada, kad Ž. M. laikė save L. L. tėvu, tačiau tėvystės neįteisino įstatymo nustatyta tvarka. Įvertinus rašytinę bylos medžiagą (laišką, fotonuotraukas, suinteresuotų asmenų pareiškimus), suinteresuoto asmens atstovės ir liudytojų parodymus, darytina išvada, kad yra pagrindas nustatyti pareiškėjos prašomą juridinę reikšmę turintį faktą dėl tėvystės pripažinimo, kurio tikslas – vaiko kilmės nustatymas. Nustatydamas tėvystės faktą teismas įvertina tai, kad kiekvienas asmuo turi teisę žinoti savo kilmę, todėl pareiškėja, negalėdama gauti dokumentų, patvirtinančių dukters Lidijos kilmę iš tėvo pusės, turi pakankamą pagrindą vaiko kilmę nustatyti teisme. Be to, pažymėtina, kad tėvystės faktas sudarys sąlygas įgyvendinti vaiko teisę žinoti apie savo tikrąjį tėvą, t. y. savo kilmę (Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 str.). Teismine tvarka faktas nustatytinas išimtinai atsižvelgiant į vaiko interesus, nes pareiškėja negali gauti dokumentų patvirtinančių tėvystės faktą, spėjamas vaiko tėvas Ž. M. yra miręs, aplinkybių, kliudančių nustatyti tėvystės faktą, nenustatyta, todėl nustatytinas pareiškėjos prašomas juridinę reikšmę turintis faktas vaiko kilmės patvirtinimui, kad Ž. M. miręs 2005 m. liepos 22 d. yra L. L. tėvas (Lietuvos Respublikos CPK 444 str. 2 d. 1 p.).
Remiantis Lietuvos Respublikos CPK 514 str. 2 d. nuostatomis, teismas bylą dėl civilinės būklės akto registravimo, akto įrašo atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo nagrinėja, jeigu civilinės metrikacijos įstaiga atsisakė civilinės būklės aktą registruoti ar akto įrašą atkurti, papildyti, pakeisti, ištaisyti ar anuliuoti arba jeigu šie klausimai civilinės metrikacijos įstaigose nenagrinėtini. Taigi, įstatymas numato privalomą klausimo išankstinio sprendimo ne teisme tvarką. Kadangi pareiškėja pirmiausia su atitinkamu prašymu dėl pavardės pakeitimo privalo kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigą, todėl pareikimas dalyje dėl pavardės pakeitimo yra atmestinas (Lietuvos Respublikos CPK 514 str.).
Ypatingos teisenos bylose dalyvaujantiems asmenims bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, todėl 37,95 Lt pašto išlaidos priteistinos iš pareiškėjos (Lietuvos Respublikos CPK 92 str., 96 str. 1 d., 443 str. 6 d.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 str., 263-268 str., teismas
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškimą tenkinti iš dalies.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą vaiko kilmės patvirtinimo tikslu, kad L. L., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusios 2000 m. rugpjūčio 2 d. (duomenys neskelbtini), gimimo akto įrašo Nr. 26, tėvas yra Ž. M., a .k. (duomenys neskelbtini), miręs 2005 m. liepos 22 d.
Pareiškimo dalyje dėl „L.“ pavardės pakeitimo į „M.“ pavardę atmesti.
Priteisti iš I. L., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 37,95 Lt (trisdešimt septynis litus 95 centus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.
Teisėja Laima Borkovskienė