Administracinė byla Nr. I-1991-463/2015
Proceso Nr. 3-61-3-06477-2013-3
Procesinio sprendimo kategorija 6.3.1, 74.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. sausio 30d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henriko Sadausko ir Liudmilos Zaborovskos, dalyvaujant pareiškėjai I. E. Č., jos atstovui advokatui Vaitiekui Novikevičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. E. Č. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.
Išnagrinėjęs bylą, teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėja I. E. Č. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2013-09-18 sprendimą Nr. (10.1)3-112434 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2013-10-01 sprendimą Nr. (6.5)I-6414 bei priteisti iš Skyriaus dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 8 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 neišmokėtą senatvės pensijos dalį 5 886,53 Lt. (b. l. 1–4).
Pareiškėja skunde nurodė, kad dirbančiųjų pensininkų pensijų mokėjimo ribojimai Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2012-02-06 nutarimu pripažinti prieštaraujančiais Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija). Atsižvelgus į tai, pareiškėjas prašo priteisti 2010–2011 metais neišmokėtą senatvės pensijos dalį.
Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 24–27).
Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjai paskirtos senatvės pensijos dydis viršijo 650 Lt ribinį valstybinės socialinio draudimo pensijos dydį, todėl jos pensija buvo perskaičiuota ir Pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, o kadangi pareiškėja laikotarpiu nuo 2010-10-01 iki 2011-07-31 ir nuo 2011-09-01 iki 2011-12-31 turėjo draudžiamųjų pajamų, todėl pensija buvo perskaičiuota ir pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjai nuo 2012-01-01 mokama visa paskirto dydžio pensija. Konstatavo, kad Skyrius teisėtai ir pagrįstai Laikinojo įstatymo galiojimo laikotarpiu taikė šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas. Konstitucinio Teismo sprendimų galia nukreipiama į ateitį. Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatos galiojo ir pareiškėjai turėjo būti ir buvo taikomos iki 2011-12-31, t. y. iki Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo priėmimo ir įsigaliojimo. Teisės akto, nustatančio išmokėti 2010–2011 metais negautą senatvės pensijos dalį, nėra, todėl teigė, kad nei Skyriui, nei VSDFV nebuvo ir nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą išmokėti 2010-10-01–2011-07-31 ir 2011-10-01–2011-12-31 laikotarpiais negautą senatvės pensijos dalį, susidariusią dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo. Ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus.
Atsakovas VSDFV atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 17–20).
Atsiliepime nurodė, kad Skyrius neturėjo teisinio pagrindo išmokti pareiškėjai neišmokėtą pensijos dalį. Pabrėžė, kad Lietuvos teisėje galioja įstatymo teisėtumo prezumpcija. Konstatavo atsiliepime, kad skyrius teisėtai ir pagrįstai Laikinojo įstatymo galiojimo laikotarpiu taikė šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas. Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatos galiojo ir pareiškėjai turėjo būti ir buvo taikomos iki 2011-12-31. Be to, teisės akto, numatančio išmokėti 2010-2011 metais negautą senatvės pensijos dalį, nėra, todėl nei Skyriui, nei VSDFV nebuvo ir nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą išmokėti 2010-10-01–2011-07-31 ir 2011-10-01–2011-12-31 laikotarpiais negautą senatvės pensijos dalį.
Skundas tenkintinas.
Remiantis rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai I. E. Č. VSDFV Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus 2005-03-10 sprendimu Nr.395 nuo 2005-02-01 iki gyvos galvos buvo paskirta 480.08Lt dydžio valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija(b.l.28). VSDFV Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus 2012m. vasario 8d. sprendimu NR 11-17-5975 nuo 2011 02 11 iki gyvos galvos pareiškėjai perskaičiavo senatvės pensiją ir jos dydis 2012 m. vasario mėn. nustatytas 946.21 Lt (b. l. 29).
Pareiškėja 2013-08-20 kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyriaus 1-ąjį pensijų skyrių, prašydama išduoti pažymą apie neišmokėtą senatvės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 ir išmokėti negautą dalį (b. l.31).
VSDFV Vilniaus skyriaus 1-asis pensijų skyrius 2013-09-04 rašte Nr. (10.1-02)3-107267 „Dėl neišmokėtos senatvės pensijos dalies“ pareiškėjai pateikė duomenis apie senatvės pensijos dydžius už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31, kai buvo taikomos Laikinojo įstatymo nuostatos (b. l.32-33).
Pareiškėja I. E. Č. 2013 09 09 kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyriaus 1-mą pensijų skyrių prašymas išmokėti 5886.53Lt neišmokėtą senatvės pensijos dalį.
VSDFV Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus 2013-09-18 raštu Nr. (10.1)3-112434, informavo pareiškėją apie Laikinojo įstatymo taikymą, mokant jai senatvės pensiją 2010-2011metų laikotarpiu. Nurodė, kad nesant įstatyminio pagrindo, kuris numatytų sumažintų senatvės pensijų kompensavimo tvarką, nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymo (b. l.35).
2013m.rugsėjo 15d. pareiškėja pateikė VSDFV prašymą išmokėti senatvės pensijos dalį už 2010-2011metų laikotarpį (b.l.10).
VSDFV 2013 10 01 sprendimu NR.(6.5)-I-6414 atmetė pareiškėjos prašymą kaip teisiškai nepagrįstą.(b.l.11).
Dėl VSDFV 2013-10-01 sprendimo Nr. (6.5)i-6414 teisėtumo bei pagrįstumo
Pareiškėja siekia, kad jai būtų išmokėta senatvės pensija laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatų taikymo.
Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje (ginčo laikotarpiu galiojusi redakcija) nustatyta, kad valstybinių socialinio draudimo senatvės, ištarnauto laiko pensijų, perskaičiuotų pagal šio įstatymo 6 ir 7 straipsnius, ir kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo draudžiami privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, išskyrus draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punkte nurodytus asmenis, ir turi draudžiamųjų pajamų, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į praėjusio kalendorinio mėnesio draudžiamųjų pajamų dydį.
Konstitucinis Teismas 2012-02-06 priėmė nutarimą (paskelbtas 2012-09-21), kuriame, be kita ko, pripažino, kad Laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820, Žin., 2010, Nr. 132-6717) 8 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas sumažintų senatvės pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“.
Kaip nustatyta anksčiau, pareiškėjai paskirta senatvės pensija nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 buvo apskaičiuojama taikant ne tik Laikinojo įstatymo 6 str., bet ir 8 str. nuostatas. Kadangi pareiškėja minėtu laikotarpiu turėjo draudžiamųjų pajamų, jai mokėta senatvės pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal Laikinojo įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į praėjusį mėnesį turėtų draudžiamųjų pajamų dydį. Dėl pripažintų prieštaraujančiomis Konstitucijai Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo, per minėtą laikotarpį pareiškėjai susidarė 5886.53Lt senatvės pensijos nepriemoka (b. l.6-7). Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepime irgi nurodė, kad pareiškėjai neišmokėta būtent 5886.53Lt dydžio pensijos dalis, kurią ji ir prašo priteisti.
VSDFV teigia, kad Konstitucinio Teismo nutarimų galia nukreipta į ateitį ir negali būti pagrindas pareiškėjai išmokėti neišmokėtą pensijos dalį. Kaip minėta pirmiau, dėl pareiškėjai neišmokėtos sumos ir jos atsiradimo aplinkybių, kurios pasireiškė Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų tiesioginiu taikymu, byloje ginčo nėra. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-04-22 nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816-2014, vertinant materialųjį bylų nagrinėjimo aspektą, išaiškinta, kad tokio pobūdžio administracinėse bylose teismas privalo paisyti Konstitucijos 110 straipsnio nustatyto imperatyvo netaikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai, ir tais atvejais, kai tokį įstatymą viešojo administravimo subjektas buvo pritaikęs tuomet, kai jis Konstitucinio Teismo dar nebuvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. Tai reiškia, kad Konstitucijai prieštaraujančios teisės normos (Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d.) taikymo būdu pareiškėjos pažeista teisė į nesumokėtą senatvės pensijos dalį turi būti apginta visa apimtimi.
Be to, Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A143-816/2014 nurodė, kad nėra teisinių argumentų teigti, kad asmuo turi susilaikyti nuo kreipimosi į teismą, kol nebus įtvirtintas atitinkamas teisinis reglamentavimas, todėl VSDFV ir teritorinio skyriaus teiginiai, kad dėl nenustatyto kompensavimo mechanizmo nebuvo teisinio pagrindo išmokėti pareiškėjai neišmokėtą pensijos dalį, atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėja skunde prašo panaikinti ir VSDFV 2013 10 01 sprendimą NR. (6.5)-I-6414, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą išmokėti neišmokėtą senatvės pensijos dalį, susidariusią dėl neteisėto Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo. Toks atsakovo sprendimas negali būti laikytinas teisėtu ir pagrįstu, kadangi pareiškėjos teisių pažeidimas iš esmės kilo dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad ginčijamas 2013 10 01 sprendimą NR. (6.5)-I-6414.
Dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo ir VSDFV Vilniaus skyriaus 2013-09-18 sprendimo Nr. (10.1)3-112434 teisėtumo bei pagrįstumo
VSDFV Vilniaus skyriaus prašomą panaikinti 2013-09-18 sprendimą Nr. (10.1)3-112434 priėmė tais pačiais argumentais kaip ir VSDFV, todėl teismas papildomai nepasisako dėl šio sprendimo argumentų ir vadovaudamasis aukščiau išdėstyta pozicija daro išvadą, kad toks sprendimas nėra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikintinas.
Atsižvelgus į tai, pareiškėjos reikalavimas įpareigoti atsakovą VSDFV Vilniaus skyrių išmokėti negautą 5886.53Lt (piniginė išraiška eurais 1 704.85 Eur) senatvės pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 (įkaitytinai) pripažįstamas pagrįstu ir yra tenkintinas.
Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo.
VSDFV atsiliepime prašė, tenkinus pareiškėjos skundą, priteistą sumą leisti išmokėti dalimis.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-1 straipsnis (2013-12-03 įstatymo Nr. XII-632 redakcija) nustato, kad teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis Civilinio proceso kodekso normomis. Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalis (2013-12-03 įstatymo Nr. XII-633 redakcija) nustato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo įvykdymo tvarką.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad teismo priimtas sprendimas turi būti toks, kurį būtų galima realiai įvykdyti, nesukeliant neproporcingų ir reikšmingų visuomenei ar jos daliai sunkumų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-519/2013). Be to, atsižvelgiama ir į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014-04-22 nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014 ir vėlesnėje praktikoje (2014-11-18 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-143-1564-14) pateiktus išaiškinimus, sprendžiant sprendimo įvykdymo atidėjimą, t. y. tai, kad teismo sprendimo įvykdymas reikalaus papildomų piniginių lėšų, taip pat įvertinęs valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo tvarką bei procedūras, sprendė, kad yra būtinybė atidėti teismo sprendimo vykdymą. Atsižvelgus į tai, kas anksčiau išdėstyta, darytina išvada, kad sprendimo įvykdymas išdėstomas 6 mėnesių laikotarpiui, išskaidant priteistiną 1708.85Eur sumą lygiomis dalimis mokant kas mėnesį per šį laikotarpį.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 127 straipsniu,
n u s p r e n d ė:
Pareiškėjos I. E. Č. skundą tenkinti pilnai.
Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2013-10-01 sprendimą Nr. (6.5)I-6414 „Dėl 2013-09-25 prašymo“;
Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2013 09 18 sprendimą Nr. (10.1)-3-1124434 dėl senatvės pensijos neišmokėtos dalies;
Įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių išmokėti I. E. Č. (a.k. (duomenys neskelbtini) 1704.85Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus keturis eurus ir 85 euro centus) negautą valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 (įskaitytinai).
Sprendimo vykdymą išdėstyti 6 mėnesių laikotarpiui, atsakovui išmokant pareiškėjai po 284.14Eur ( du šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus, 14 euro centus) per mėnesį.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Jolanta Malijauskienė
Henrikas Sadauskas
Liudmila Zaborovska