Administracinė byla Nr. I3-3502-583/2021
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00068-2021-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2; 55.1.3
(S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. kovo 29 d.
Klaipėda
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjas Remigijus Arminas,
2021 m. kovo 2 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. G. skundą atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėjas V. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą prašydamas panaikinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Tauragės AVPK) viršininko 2020 m. gruodžio 11 d. įsakymo Nr. 85-TE-261 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ (toliau – ir skundžiamas įsakymas) 1.2 punktą, kuriuo jam paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.
Nurodo, jog jam tarnybinė nuobauda buvo paskirta dėl to, kad 2020 m. lapkričio 15 d. 19:02 val. Tauragės AVPK Šilutės rajono policijos komisariate (toliau – ir Šilutės PK) laikino sulaikymo patalpoje aptiktas nusižudęs (pasikoręs) Z. B. (toliau – ir sulaikytasis), kuris neblaivus iš viešosios vietos buvo pristatytas Šilutės r. PK pareigūnų.
Nurodė, kad 2020 m. gruodžio 10 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 85-IS-17 „Dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus viršininkės M. K., specialisto V. G. ir vyriausiosios postinės L. B. veiksmų“ (toliau – ir Išvada) konstatuota, jog jis savo veiksmais (neveikimu) neužtikrino laikinojo sulaikymo patalpoje laikomo asmens apsaugos bei priežiūros ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Policijos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 18 punkto, 25 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2020 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 5-V-359 „Dėl darbo su į policijos įstaigą pristatytais asmenimis instrukcijos patvirtinimo“ patvirtintos Darbo su į policijos įstaigą pristatytais asmenimis organizavimo instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 7.6 bei 21 punktų reikalavimų ir netinkamai vykdė Tauragės AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus (toliau – ir OVS) specialisto pareigybės aprašymo (toliau – ir pareigybės aprašymas) 6.10, 6.12 ir 6.14 punktuose nustatytas funkcijas. Pareiškėjas akcentuoja, jog nesutinka su jam paskirta tarnybine nuobauda. Laikosi pozicijos, kad jokių neteisėtų ar neleistinų veiksmų, dėl kurių galėtų kilti tarnybinė atsakomybė, neatliko. Tarnybinė nuobauda paskirta nepagrįstai, remiantis neišsamia ir neobjektyvia Išvada. Išvadoje konstatuojamas tarnybinis nusižengimas neįrodytas visuma faktinių aplinkybių.
Pareiškėjas teigia, jog iš Išvadoje aptariamos aplinkybės dėl jo galimai nerūpestingo tarnybinių pareigų neatlikimo arba netinkamo atlikimo vertintinos kaip prieštaringos. Išvadoje tikrintojas pats pripažįsta, jog nebuvo jokių požymių, kad sulaikytasis gali atlikti kokius nors netikėtus veiksmus, todėl nesuprantama kokius papildomus veiksmus jis turėjo atlikti. Atkreipia dėmesį, jog teisės aktai nereglamentuoja kokiu periodiškumu pareigūnas privalo stebėti į policijos įstaigą pristatytą asmenį, kiekvienu atveju pareigūnas individualiai įvertina reikalingą periodiškumą atsižvelgdamas į asmens būklę, elgseną ir t.t. Šiuo atveju sulaikytasis savo elgesiu niekam nesukėlė įtarimų apie suicidinį ketinimą.
Pažymi, jog net ir tuo atveju, jeigu būtų intensyviau vykdęs sulaikytojo stebėjimą, pastebėti momentą, iš kurio būtų galima numatyti kilsiančias neigiamas pasekmes, būtų buvę neįmanoma, kadangi savižudybė įvyko per 1 - 2 min. Akivaizdu, jog nebuvo atlikta jokių neteisėtų, neleistų ar aplaidžių veiksmų dėl kurių galėjo tiesiogiai kilti neigiamos pasekmes. Mano, jog šiuo konkrečiu atveju savo pareigas atliko taip kaip leido tuo metu esančios aplinkybės, o tai suponuoja, jog pareiginės funkcijos buvo atliktos tinkamai ir nėra teisinio pagrindo to vertinti kaip neveikimo, neatidumo ir pan.
Tarnybinio patikrinimo metu būtina nustatyti tarnybinį nusižengimą padariusio valstybės tarnautojo kaltės formą. Šiuo atveju to nebuvo padaryta ir kaltė nebuvo nustatinėjama. Išvadoje buvo tik formaliai konstatuota, kad tarnybinis nusižengimas buvo padarytas neveikimu ir neatsargumu. Taip pat teisės normos įpareigoja atsakovą atlikti išsamų tarnybinio nusižengimo tyrimą ir surašyti motyvuotą tarnybinio patikrinimo išvadą. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nepakanka tik formaliai įvardinti nusižengimą ir jį padariusi pareigūną. Būtina nusižengimą pagrįsti įrodymais, nurodant jo padarymo aplinkybes bei priežastis, atsiradusias neigiamas pasekmes, pareigūno kaltę ir kitas reikšmingas aplinkybes. Pareiškėjo nuomone nagrinėjamu atveju to nebuvo padaryta, todėl skundžiamo įsakymo 1.2 punktas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, todėl privalo būti panaikintas.
Atsakovas Tauragės apskrities vyriausias policijos komisariatas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad nesutinka su skundu ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, jog viena iš pagrindinių policijos funkcijų yra nustatyta tvarka užtikrinti policijos įstaigose laikomų sulaikytų, suimtų ir nuteistų asmenų apsaugą ir priežiūrą. Teisės aktai numato, kad pareigūnas privalo užtikrinti sulaikyto ar pristatyto į policijos įstaigą asmens teises ir teisėtus interesus, suteikti neatidėliotiną pagalbą nukentėjusiam ar bejėgiškos būklės asmenims. Įstatymų leidėjas, policijos pareigūnams suteikdamas plačius įgaliojimus duoti jiems nepavaldiems asmenims privalomus vykdyti nurodymus, įstatymų nustatyta tvarka panaudoti įvairaus pobūdžio prievartą prieš asmenis, kelia aukštus profesionalumo reikalavimus. Valstybės policijai suteikta teise reikiamais atvejais taikyti prievartą ir riboti pagrindines žmogaus teises lemia policijos pareigūnų pareigą tinkamai rūpintis tokiu asmeniu, užtikrinant jo priežiūrą ir saugumą.
Išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas netinkamai vykdė OVS specialisto pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, pažeidė Policijos įstatymo ir Darbo su į policijos įstaigą pristatytais asmenimis organizavimo instrukcijos nuostatų reikalavimus ir taip padarė tarnybinį nusižengimą dėl neatsargumo. Pareikėjo kaltė padaryto tarnybinio nusižengimo vertintina kaip nepakankamas rūpestingumas, pasireiškęs nenumatymu, jog netinkamai atlikus teisės aktuose ir pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas laikino sulaikymo patalpoje laikomas asmuo nusižudys. Atsakovas laikosi pozicijos, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo tinkamai nustatytas tarnybinio nusižengimo faktas, jo sudėties elementai, todėl tarnybinė nuobauda paskirta pagrįstai.
Pagal pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas pareiškėjas privalėjo užtikrinti sklandų darbą su pristatytais asmenimis, užtikrinti jų teisių ir laisvių apsaugą. Be to jis tuo metu vadovavo OVS ir koordinavo veiklą. Teisės aktai nereglamentuoja į policijos įstaigas pristatytų asmenų stebėjimo periodiškumo, tačiau Darbo su į policijos įstaigą pristatytais asmenimis organizavimo instrukcijoje nustatyta, kad uždaręs asmenį į laikino sulaikymo patalpas, įgaliotas pareigūnas privalo stebėti jo elgesį, neleisti uždarytajam atlikti nepageidaujamų veiksmų. Stebėjimo periodiškumas nustatomas kiekvienu atveju atskirai, atsižvelgiant į stebėjimui naudojamas priemones, asmens elgesį, jo būklę ir pan. Atsakovas pabrėžia, kad 2020 m. lapkričio 15 d. pareiškėjas anksčiau įvardintas funkcijas vykdė nerūpestingai ir aplaidžiai, ko pasekmėje neužtikrino sulaikytojo apsaugos ir priežiūros.
Atsakovas teigia, jog tarnybinio patikrinimo buvo metu nustatyta, kad įvykio dieną pareiškėjas (budėtojas) dirbo nuotolinėje darbo vietoje, esančioje Tauragės AVPK Šilalės rajono policijos komisariate (toliau – ir Šilalės PK), o jo kolegė vyr. postinė L. B. (budėtojo padėjėja) savo funkcijas vykdė Tauragės AVPK esančiose darbo patalpose. Tai buvo padaryta jų tarpusavio susitarimu ir su OVS viršininkės leidimu, tačiau pareigūnai privalėjo įvertinti galimas rizikas tinkamam funkcijų vykdymui ir darbo organizavimui. OVS viršininkė buvo atsakinga už tai, kad nuotolinėje darbo vietoje pareiškėjui nebuvo užtikrintos techninės galimybės stebėti Šilutės PK laikinojo sulaikymo patalpoje buvusio susilaikytojo, kad nebuvo užtikrinta tinkama komunikacija tarp pareigūnų, tačiau ir pats pareiškėjas privalėjo įsivertinti ar dirbant Šilalės PK, kurioje neįrengta laikino sulaikymo patalpos stebėjimo sistema, jis galės tinkamai vykdyti jam pavestas funkcijas. Pareiškėjo pasiaiškinimas, jog įvykio metu jis buvo užsiėmęs ir negalėjo stebėti sulaikytojo yra teisiškai nereikšmingas, kadangi jis būdamas darbo vietoje privalo vykdyti visas funkcijas, už kurių vykdymą atsakingas. Visos pareiškėjo atliekamos funkcijos yra vienodai svarbios, todėl nei viena jų negali būti vykdoma kitos sąskaita. Pabrėžia, kad pareiškėjas turėjo galimybę nueiti į šalia jo darbo vietos esančią patalpą, kur buvo sudaryta stebėjimo galimybė ir atlikti daug sąnaudų ir laiko nereikalaujantį veiksmą – stebėti sulaikytąjį ir tuo pačiu bendrauti telefonu arba nusiųsti Šilutės mieste dirbančių pareigūnų ekipažą patikrinti sulaikytojo būklės.
Nurodo, kad pareiškėjo teiginiai, jog fizinis stebėjimas nebūtų garantavęs, kad būtu išvengta tokių pasekmių, nes savižudybė įvyko per 1 – 2 minutes yra nepagrįsti. Atsakovo nuomone toks teiginys įrodo, kad pareiškėjas vertina tik patį savižudybės faktą, nevertindamas visos situacijos. Nagrinėjamoje situacijoje esminis dalykas buvo tai, jog nebuvo užtikrinta sulaikytojo stebėsena, kol jis dar buvo gyvas ir atliko parengiamuosius veiksmus savižudybei įvykdyti. Pažymi, kad tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nustatyta, kad pareigūnui V. Ž. per vaizdo stebėjimo kamerą pastebėjus laikinojo sulaikymo kameroje galimai pasikorusį asmenį buvo netinkamai ar ne laiku sureaguota. Esminis dalykas šioje situacijoje buvo, kad nebuvo užtikrintas laikinojo sulaikymo patalpoje esančio asmens tinkamas ir savalaikis stebėjimas, kol jis buvo gyvas ir atliko parengiamuosius veiksmus savižudybei įvykdyti. Iš atliktos vaizdo įrašo analizės matyti, kad nuo 18.55 val. iki 19.00 val. sulaikytasis rankose laiko baltinius ir bando juos užsidėti ant kaklo, plėšo baltinius ir suka. 19.01 val. sulaikytasis suplėšytus baltinius riša prie durų. 19.02 val. sulaikytasis deda suplėšytus baltinius ant kaklo. 19.03 val. asmuo esantis laikinojo sulaikymo patalpoje stovi prie durų ir nejuda. Tokia situacija tęsiasi iki 19.37 val., kol V. Ž. nueina į patalpą, kurioje yra vaizdo kameros ir tikėtina, jog pasikviečia V. G., nes jis tik tada nueina pažiūrėti į patalpą, kurioje fiksuojamas Šilutės PK esančios laikinojo sulaikymo patalpos kameros vaizdas. Atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas nuo 18.19 val. iki kol vyko pasirengimas savižudybei ir savižudybė, taip pat ir po jos, nė karto nenuėjo į patalpą, kurioje buvo vaizdo stebėjimo sistema, suteikianti jam galimybę pačiam stebėti sulaikytąjį.
Atsakovas nurodo, kad atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes akivaizdu, kad pareiškėjas elgėsi neatsargiai, atliko neteisėtus veiksmus (netinkamai vykdė savo pareigas ir pažeidė teisės aktų reikalavimus), ko pasekmėje asmuo buvęs laikino sulaikymo patalpoje nusižudė.
Skundžiamo įsakymo 1.2 punktas, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, yra teisėtas ir pagrįstas, jo panaikinti remiantis skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo ir pareiškėjo skundas turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2020 m. gruodžio 11 d. įsakymo Nr. 85-TE-261 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ (b. l. 57-58) 1.2 punkto, kuriuo pareiškėjui V. G. buvo skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo.
Tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas statutinis valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Statute, pareigybių aprašymuose, teisės aktuose, reglamentuojančiuose policijos veiklą, viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-520-2901/2012; 2013 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-577/2013 ir kt.).
Vadovaujantis Statuto 39 straipsnio 7 dalimi kai yra duomenų apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą, atliekamas tarnybinis patikrinimas. Ministras ar jo įgaliotas asmuo, gavęs duomenų apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą, gali pavesti ministerijos administracijos padaliniui, atliekančiam tarnybinius tyrimus ir patikrinimus (toliau – tyrimų padalinys), atlikti tarnybinį patikrinimą dėl galimo pareigūno tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardo pažeminimo arba sudaro komisiją šiam tarnybiniam patikrinimui atlikti, arba paveda tarnybinį patikrinimą atlikti centrinės statutinės įstaigos vadovui. Jeigu dėl šio tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardo pažeminimo statutinėje įstaigoje, kurioje pareigūnas eina pareigas, jau yra pradėtas tarnybinis patikrinimas, ministro ar jo įgalioto asmens pavedimu šis tarnybinis patikrinimas perduodamas atlikti tyrimų padaliniui, šiam tikslui sudarytai komisijai ar centrinei statutinei įstaigai. Centrinių statutinių įstaigų vadovų ar jų įgaliotų asmenų pavedimu statutinėje įstaigoje atliekamas tarnybinis patikrinimas gali būti perduodamas atlikti šių įstaigų tyrimų padaliniui. Šiuo atveju tarnybinis patikrinimas statutinėje įstaigoje nebeatliekamas. Pareigūną į pareigas skiriantis asmuo, priimdamas sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigūnui ar pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, atsižvelgia į ministro ar jo įgalioto asmens, į centrinės statutinės įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens patvirtintą tyrimų padalinio ar šiam tikslui sudarytos komisijos atlikto tarnybinio patikrinimo išvadą. Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su finansų ir teisingumo ministrais (Statuto 39 straipsnio 12 dalis).
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymo Nr. 1V-55 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ pakeitimo“ patvirtino Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašą (toliau – ir Tvarkos aprašas) (bylai aktuali redakcija galiojusi nuo 2020-10-09 iki 2021-01-01).
Tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarką reglamentuoja Tvarkos aprašo II skyrius. Tvarkos aprašo 6 punktas teigia, jog tarnybinis patikrinimas pradedamas ministrui ar jo įgaliotam asmeniui, pareigūną į pareigas skiriančiam centrinės statutinės įstaigos arba statutinės įstaigos vadovui ar kitam pareigūnui, turinčiam teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus (toliau – vadovas), gavus asmens skundą, tarnybinį pranešimą, prokuroro nutarimą iškelti drausminę bylą, visuomenės informavimo priemonėse paskelbtą ar kitokią informaciją apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną (išskyrus Tvarkos aprašo 7 punkte nustatytą atvejį) nuo nurodytos informacijos gavimo, pavedus tarnybinius nusižengimus tiriančio padalinio vadovui ar kitam asmeniui (toliau – tikrintojas), atlikti tarnybinį patikrinimą. Jeigu informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą gauna pareigūno tiesioginis vadovas, neturintis teisės pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, jis privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šios informacijos gavimo raštu perduoti ją vadovui. Prireikus tarnybiniam patikrinimui atlikti vadovas gali sudaryti komisiją.
Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas eina Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus specialisto pareigas, t. y. jis yra statutinis valstybės tarnautojas, todėl tarnyboje privalo vadovautis pareigybės aprašymu, įstatymais bei kitais teisės aktais, reglamentuojančiais, jo kaip statutinio valstybės tarnautojo, veiklą.
Vertinant byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad Tauragės AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausioji tyrėja 2020 m. lapkričio 16 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 85-PR2-8625 „Dėl tarnybinio patikrinimo pradėjimo“ (b. l. 59) kreipėsi į Tauragės AVPK viršininką. Minėtame tarnybiniame pranešime nurodoma, kad Tauragės AVPK 2020 m. lapkričio 15 d. 14.12 val. Policijos registruojamų įvykių registre (toliau – ir PRĮR) pranešimas ROIK 0120000637926, kuriame nurodyta, kad Šilutėje vyras apie 60 m. yra neblaivus, vartosi šalikelėje, nesiorientuoja aplinkoje. Nuvykę į vietą policijos pareigūnai pamatė Z. B., kuris būdamas neblaivus pasirodė viešoje vietoje. Alkoholio kiekio matuokliu asmeniui nustatytas 2.08 promilių girtumas. Kadangi vyriškis griuvinėjo, šlitinėjo, mosikavo rankomis, taip įžeisdamas žmogaus orumą ir dorovę, jis buvo pristatytas į Šilutės PK administracinės teisenos pradėjimui. 2020 m. lapkričio 15 d. 19.35 val. PRĮR registruotas pranešimas ROIK 0120000637926, kuriame nurodyta, jog Šilutės PK trumpalaikio sulaikymo kameroje rastas pasikoręs Z. B. Tarnybiniame pranešime teigiama, jog yra tikslinga pradėti tarnybinį patikrinimą. Iš teismui pateiktų tarnybinio pranešimo Nr. 85-PR2-8625 metaduomenų (b. l. 60-61) matyti, jog Tauragės AVPK viršininkas 2020 m. lapkričio 16 d. įsakymu vizavo tarnybinio patikrinimo pradėjimą dėl pareiškėjo, M. K. ir L. B. veiksmų.
Vadovaujantis Tvarkos aprašo 21 punktu tikrintojas per 20 dienų nuo tarnybinio patikrinimo pradžios, išskyrus Tvarkos aprašo 7 punkte nustatytą atvejį, surašo Pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo (pareigūno vardo pažeminimo), kuriuo pasirašytinai informuoja tikrinamą pareigūną apie pradėtą tarnybinį patikrinimą ir jo teises ir įteikia jam pranešimo kopiją. Jeigu tikrinamas pareigūnas atsisako pasirašyti, kad susipažino su pranešimu ir atsisako priimti pranešimo kopiją, tai pažymima pranešimo originalo prieraše, kurį pasirašo tikrintojas arba tikrinamo pareigūno tiesioginis vadovas ir 2 valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. Toks pareigūno atsisakymas pasirašyti ir priimti pranešimo kopiją neturi įtakos pačios tarnybinės nuobaudos skyrimui. Jeigu su pranešimu supažindina ne tikrintojas, pranešimas ne vėliau kaip kitą darbo dieną pateikiamas tikrintojui. Tikrinamas pareigūnas jo gautame pranešime nurodytu laiku gali pateikti tikrintojui arba įstaigos, kurioje eina pareigas, vadovui rašytinį paaiškinimą. Jei tikrinamas pareigūnas paaiškinimą pateikė įstaigos vadovui, paaiškinimas nedelsiant persiunčiamas tikrintojui. Terminas pateikti paaiškinimą turi būti ne trumpesnis negu 5 darbo dienos (Tvarkos aprašo 22 punktas).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 1 d. (b. l. 108) pareiškėjui buvo įteiktas pranešimas Nr. 85-PR1-22 „Dėl tarnybinio nusižengimo“ (b. l. 107). Minėtu pranešimu pareiškėjas buvo informuotas, jog Tauragės AVPK viršininko pavedimu jo atžvilgiu pradėtas tarnybinis patikrinimas. Pranešime nurodoma, kad remiantis 2020 m. spalio 28 d. patvirtintu grafiku Nr. 85-IL-5109, nustatyta, jog 2020 m. lapkričio 15 d. nuo 8.45 val. iki 21.15 val. pareiškėjas dirbo kartu su OVS vyriausiąją postine L. B. 2020 m. lapkričio 15 d. 14.12 val. PRĮR buvo registruotas pranešimas ROIK 0120000637926, pagal kurį į Šilutės PK trumpalaikio sulaikymo patalpas, dėl girto pasirodymo viešoje vietoje, buvo pristatytas Z. B. Akcentuojama, jog minėtu laikotarpiu pareiškėjas buvo atsakingas už sulaikymo patalpoje laikomų asmenų stebėjimą ir apsaugą, tačiau dėl netinkamai vykdomų funkcijų, t. y. pareiškėjas būdamas atsakingas už pamainos darbą, jį netinkamai organizavo, neužtikrino sulaikytojo tinkamos priežiūros, ko pasekmėje pastarasis 19.02 val. pasikorė laikinojo sulaikymo patalpoje ir laiku nesuteikus pagalbos mirė. Pareiškėjui buvo išaiškinta, jog jis turi teisę iki 2020 m. gruodžio 3 d. pateikti paaiškinimą dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo.
Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas pasinaudojo minėta teise ir 2020 m. gruodžio 1 d. Tauragės AVPK viršininkui pateikė tarnybinį pranešimą Nr. 85-PR2-9139 „Dėl atliekamo tarnybinio patikrinimo“ (b. l. 110). Tarnybiniame pranešime pareiškėjas paaiškino, kad 2020 m. lapkričio 15 d. 19.36 val. pas jį į nuotolinę darbo vietą, esančią Šilalės PK patalpose, atėjo vyriausiasis postinis V. Ž. ir pasakė, jog jam kelia įtarimų stebint per nuotolinio vaizdo stebėjimo kamerą Šilutės PK laikino sulaikymo patalpoje prie durų esančio sulaikytojo laikysena. Pareiškėjas teigia, jog iš karto per radijo ryšio stotelę Šilutės mieste dirbančiam policijos ekipažui liepė vykti ir patikrinti sulaikytąjį. Sulaikytąjį patikrinę pareigūnai pranešė, jog jis buvo ratas smaugvirvės kilpoje ir nedelsiant atliko dirbtinį gaivinimą, o pareiškėjas iškvietė greitosios medicinos pagalbą, tačiau atvykę medikai konstatavo sulaikytojo mirtį. Pareiškėjas nurodė, jog tuo metu, kai sulaikytasis laikinojo sulaikymo patalpoje ruošėsi savižudybei, jis bendravo telefonu su Tauragės AVPK OVS areštinės viršininku ir savo tiesiogine viršininke, derino klausimus dėl paieškomo asmens. Pažymėjo, jog Šilalės PK esančioje darbo vietoje neturėjo galimybės tiesiogiai stebėti sulaikytojo, kadangi joje nėra vaizdo stebėjimo sistemos, tačiau tai darė L. B. ir V. Ž. Esant galimybei tai atlikdavo ir pareiškėjas, kadangi jo nuotolinė darbo vieta yra greta OVS areštinės vyriausiojo postinio darbo kabineto.
Tvarkos aprašo 24 punktas numato, kad tarnybinis patikrinimas baigiamas surašant išvadą, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas. Konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas ar pareigūno vardą žeminanti veika, išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas ar veika, žeminanti pareigūno vardą, padaryti (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis, jo dalis, punktas ar papunktis), padarymo laikas, priežastys, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, tikrinamo pareigūno kaltės forma (tyčia ar neatsargumas), padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardą žeminančios veikos padariniai, tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės bei duomenys apie ankstesnę tikrinamo pareigūno tarnybą (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios tarnybinės nuobaudos) ir pasiūlymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis.
Baigus tarnybinį patikrinimą 2020 m. gruodžio 10 d. surašyta Tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 85-IS-17 „Dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus viršininkės M. K., specialisto V. G. ir vyriausiosios postinės L. B. veiksmų“ (toliau – ir Išvada) (b. l. 41-56). Išvadoje nurodoma, kad tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 15 d. 14.42 val. Z. B. buvo pristatytas į Šilutės PK esant teisiniam pagrindui ir sulaikytas, kol išblaivės, patalpinant į laikino sulaikymo patalpą. sulaikytasis nuolat buvo stebimas pareigūnų, tačiau šiems sprendžiant klausimą dėl į policijos komisariatą atvykusio asmens arešto atlikimo, sulaikytasis nusižudė pasikariant (naudodamas baltinius). Pažymima, kad baltiniai nėra priskirti prie draudžiamų turėti laikinojo sulaikymo patalpoje daiktų. 2020 m. lapkričio 15 d. nuo 8.45 val. iki 12.15 val. L. B. dirbo Tauragės AVPK budėtojo padėjėjos pareigose, o tuo metu pareiškėjas dirbo budėtoju Šilalės PK areštinės patalpose. Pareigūnai buvo atsakingi už laikinojo sulaikymo patalpoje laikomus asmenis, todėl būtent jie privalėjo užtikrinti sulaikytojo priežiūrą. Iš tarnybinio patikrinimo metu surinktų duomenų konstatuotina, kad sulaikytojo priežiūra nebuvo pakankama, kadangi pastarajam pasikorus, pareigūnai sureagavo tik po 35 min. nuo asmens pasikorimo. Galima daryti prielaidą, jog minėti pareigūnai netinkamai tarpusavyje komunikavo esant besikeičiančiam užimtumui, išnaudojo ne visas nuotolinio asmens stebėjimo sistemos galimybes, pasirinko netinkamą asmens stebėjimo periodiškumą, nematė jo elgesio, kas galėjo turėti įtakos neigiamoms pasekmėms kilti.
Išvadoje teigiama, jog įvertinus visą surinktą medžiagą pareiškėjas savo veiksmais (neveikimu) neužtikrino laikino sulaikymo patalpoje laikomo asmens apsaugos ir priežiūros, į policijos įstaigą pristatyto asmens teisių, taip pažeisdamas Policijos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 18 punkto bei 25 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus, Instrukcijos 7, 7.6 ir 21 punktų reikalavimus, netinkamai vykdė pareigybės aprašymo 6.10, 6.12 ir 6.14 punktuose nustatytų funkcijų ir taip padarė tarnybinį nusižengimą dėl neatsargumo, t. y. jo kaltė dėl padaryto nusižengimo vertintina kaip nepakankamas rūpestingumas, pasireiškęs nenumatymu, jog netinkamai atlikus Instrukcijoje ir pareigybės aprašyme įtvirtintas funkcijas, laikinojo sulaikymo patalpoje laikomas asmuo pasikars.
Išvadoje pažymima, jog pareiškėjas nors ir neturėjo savo darbo vietoje galimybių stebėti Šilutės PK esančiojo sulaikytojo, tačiau būdamas OVS specialistu jis turėjo galimybę koordinuoti ir kontroliuoti visas teritorijoje dirbančias pajėgas ir esant būtinybei pavesti atlikti tam tikras funkcijas, kad būtų pasiekti maksimalūs darbo rezultatai. Pareiškėjas žinodamas, jog L. B. bendrauja su atvykusiais į komisariatą interesantais, privalėjo pats imtis iniciatyvos ir perimti sulaikytojo priežiūrą. Taip pat pareiškėjas galėjo nurodyti Šilutės mieste dirbančiam policijos ekipažui periodiškai nuvykti ir patikrinti laikino sulaikymo patalpoje esantį sulaikytąjį.
Vadovaujantis Statuto 39 straipsnio 4 dalimi tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, šio straipsnio 9 dalyje nustatytais atvejais – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo baudžiamojo proceso ar bylos dėl administracinio nusižengimo teisenos pabaigos, o kai kompetentinga institucija atlieka tyrimą, – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo kompetentingos institucijos atlikto tyrimo, patikrinimo pabaigos dienos. Negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jei nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo vieni metai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis patikrinimas sustabdomas šio straipsnio 9 dalyje nustatytais atvejais arba kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių inventorizaciją ar kompetentingos institucijos atliekamo tyrimo, patikrinimo metu, arba kai yra pažeidžiamos Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatos. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 3 metus nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos. Tarnybinei atsakomybei už pareigūno vardo pažeminimą taip pat taikomas 3 metų tarnybinės atsakomybės senaties terminas, skaičiuojamas nuo veikos padarymo dienos. Iš esmės analogiškas teisinis reguliavimas numatytas ir Tvarkos aprašo 30 punkte.
Tauragės AVPK viršininkas vadovaudamasis Statuto 39 straipsniu bei atsižvelgdamas į Išvadoje nurodytas aplinkybes, skundžiamu įsakymu nusprendė pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą. Įvertinus anksčiau nurodytą darytina išvada, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda skirta nepraleidus Statuto 39 straipsnio 4 dalyje bei Tvarkos aprašo 30 punkte numatyto termino.
Dėl pareiškėjo veiksmų teisėtumo
Tarnybinio nusižengimo tyrimo rezultatai, inter alia (liet. tarp jų) duomenys apie padarytą tarnybinį pažeidimą, jo kvalifikacija, įforminami tarnybinio patikrinimo išvadoje, kuri pagal susiklosčiusią teismų praktiką yra jos pagrindu priimamo individualaus administracinio akto motyvuojamoji dalis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A143-956/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1459/2010; 2012 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2793/2012). Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas (jei nustatomas) valstybės tarnautojo padaryto konkretus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3008-662/2018).
Kaip ir anksčiau minėta Išvadoje konstatuojama, jog pareiškėjo tarnybinio nusižengimo sudėtis pasireiškė tuo, kad jis netinkamai vykdė pareigybės aprašymo 6.10, 6.12 ir 6.14 punktuose nustatytų funkcijų, pažeidė Policijos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 18 punkto bei 25 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus ir Instrukcijos 7, 7.6 ir 21 punktų reikalavimus.
Policijos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 18 punktas reglamentuoja, kad policija nustatyta tvarka užtikrina policijos įstaigose laikomų sulaikytų, suimtų ir nuteistų asmenų apsaugą ir priežiūrą. Pareigūnas privalo užtikrinti sulaikyto ar pristatyto į policijos įstaigą asmens teises ir teisėtus interesus, suteikti neatidėliotiną pagalbą nukentėjusiam nuo nusikalstamos veikos, administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) ar bejėgiškos būklės asmeniui (Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Vadovaujantis Instrukcijos (bylai aktuali Instrukcijos redakcija galiojusi nuo 2020-05-06 iki 2020-11-21) 7.6 punktu į policijos įstaigą pristačius asmenį, įgaliotas pareigūnas privalo užtikrinti nuolatinį šio asmens elgesio stebėjimą, kad būtų išvengta nepageidaujamų veiksmų (pvz., pareigūnų užpuolimo, savavališko pasišalinimo, susižalojimo ir pan.). Uždaręs pristatytąjį į sulaikymo patalpas, įgaliotas asmuo privalo stebėti jo elgesį, neleisti uždarytajam atlikti nepageidaujamų veiksmų. Stebėjimo periodiškumas nustatomas kiekvienu atveju atskirai, atsižvelgiant į stebėjimui naudojamas technines priemones, asmens elgesį, jo būklę ir pan. (Instrukcijos 21 punktas).
Tauragės AVPK viršininko 2016 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. 85-V-221 buvo patvirtintas pareigybės aprašymas (b. l. 134-136). Analizuojant Išvados ir pareigybės aprašymo turinį nustatyta, jog Išvadoje yra pateikti pareigybės aprašymo punktai bei jų turinys neatitinka teismui pateikto pareigybės aprašymo turinio. Atkreiptinas dėmesys, kad Išvadoje teigiama, jog pareiškėjo pareigybės aprašymas yra patvirtintas Tauragės AVPK viršininko 2016 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. 85-V-308, tačiau teismui yra pateikta Tauragės AVPK viršininko 2016 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. 85-V-221 patvirtintas pareiškėjo pareigybės aprašymas. Išvadoje nurodoma, kad pareigybės aprašymo 6.12 punktas nustato, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas koordinuoja ir kontroliuoja policijos pajėgų vienetų veiklą. Užtikrina sklandų darbą su pristatytais į Tauragės AVPK OVS asmenimis (pareigybės aprašymo 6.10 punktas) ir vadovauja OVS ir koordinuoja jo veiklą (pareigybės aprašymo 6.14 punktas). Tuo tarpu teismui pateikto pareigybės aprašymo 6.7 punktas numato, kad OVS specialistas užtikrina sklandų darbą su pristatytais į Tauragės AVPK OVS asmenimis. OVS specialistas operatyviai valdo visų rūšių policijos pajėgas, dirbančias Tauragės AVPK aptarnaujamoje teritorijoje (pareigybės aprašymo 6.9 punktas) ir vadovauja Tauragės AVPK OVS ir koordinuoja jo veiklą (pareigybės aprašymo 6.10 punktas). Įvertinus minėtas aplinkybes akivaizdu, kad Išvadoje cituojami pareiškėjo pareigybės aprašymo punktai neatitinka teismui pateikto pareigybės aprašymo punktų, tačiau jų turinys iš esmės atitinka ir tai vertintina kaip rašymo apsirikimas.
Remiantis visu minėtu teisiniu reguliavimu darytina išvada, jog Tauragės AVPK OVS pareigūnai privalo užtikrinti nuolatinį į policijos įstaigos pristatyto asmens stebėjimą su tikslu išvengti neigiamų pasekmių, tame tarpe ir pristatyto asmens žalojimosi. Ši funkcija yra tiesiogiai nurodyta pareiškėjo pareigybės aprašyme, taip pat jis būdamas OVS specialistu turėjo prievolę vadovauti OVS, koordinuoti jo veiklą, operatyviai valdyti visų rūšių policijos pajėgas, dirbančias Tauragės AVPK aptarnaujamoje teritorijoje.
Nagrinėjamoje byloje tarp proceso šalių nėra ginčo, jog 2020 m. lapkričio 15 d., laikotarpiu nuo 8.45 val. iki 21.15 val. už nuolatinį į Šilutės PK pristatytų asmenų stebėjimą buvo atsakingas pareiškėjas ir OVS vyriausioji postinė L. B. Išvadoje nurodoma, jog minėtu laikotarpiu pareiškėjas ėjo budėtojo pareigas, o L. B. – budėtojo padėjėjos pareigas. Akivaizdu, jog įvykio meru pareiškėjas buvo vyresnysis pareigūnas, atsakingas už OVS veiklos organizavimą ir koordinavimą. Iš anksčiau minėto pareiškėjo 2020 m. gruodžio 1 d. tarnybinio pranešimo ir L. B. 2020 m. gruodžio 1 d. tarnybinio pranešimo Nr. 85-PR2-9136 „Dėl atliekamo tarnybinio patikrinimo“ (b. l. 115) turinio matyti, jog 2020 m. lapkričio 15 d. pareiškėjas dirbo nuotolinėje darbo vietoje, esančioje Šilalės PK, o L. B. dirbo Tauragės AVPK esančioje darbo vietoje.
Analizuojant OVS viršininkės 2020 m. gruodžio 3 d. tarnybinį pranešimą Nr. 85-PR2-9128 „Dėl tarnybinio patikrinimo“ (b. l. 103-105) nustatyta, jog OVS pareigūnų darbas buvo organizuojamas taip: darbo dienomis, dienos metu dirba areštinės vyr. postinis ir OVS specialistas arba viršininkas po 12 val. Nakties metu ir savaitgaliais dirba areštinės postinis ir OVS vyriausiasis postinis, o OVS specialistas lieka dirbti Tauragės AVPK patalpose. Atsižvelgiant į pareiškėjo ir L. B/ išreikštą norą naktines ir savaitgalio pamainas atlikti arčiau gyvenamosios vietos esančiose darbo vietose, pareiškėjui buvo leista savo funkcijas atlikti Šilalės PK esančioje darbo vietoje, o L. B. – Tauragės AVPK esančioje darbo vietoje.
Iš Šilutės PK Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio 2016 m. lapkričio 16 d. tarnybinio pranešimo Nr. 85-PR2-8624 „Dėl neblaivaus asmens“ (b. l . 71-72) nustatyta, jog 2020 m. lapkričio 15 d. apie 14.20 val. Tauragės AVPK buvo užregistruotas pranešimas ROIK 0120000637277, kuriame nurodyta, kad Šilutės mieste, netoli parduotuvės, pastebėtas neblaivus, apie 60 m. amžiaus vyras. Policijos pareigūnai atvykę į įvykio vietą pastebėjo ant žemės gulintį neblaivų vyrą, jis nesiorientavo aplinkoje, jam buvo nustatytas 2.08 promilių neblaivumas. Asmuo kalbėjo nerišliai, nesugebėjo pasakyti savo vardo bei pavardės, gyvenamosios vietos, todėl buvo nuspręsta jį nuvežti į Šilutės PK ir patalpinti į laikinojo sulaikymo patalpą išblaivinimui ir administracinio nusižengimo protokolo surašymui. Radijo ryšiu pareigūnai pasiteiravo budėtojo ar mato Šilutės PK laikinojo sulaikymo patalpoje esantį sulaikytąjį, budėtojas pateikė teigiamą atsakymą. Iš pareiškėjo ir L. B. 2020 m. gruodžio 1 d. tarnybinių pranešimų matyti, jog sulaikytasis į Šilutės PK buvo pristatytas 14.42 val. ir abiem OVS pareigūnams tai buvo žinoma.
Šilutės PK Reagavimo skyriaus tyrėja 2020 m. lapkričio 16 d. tarnybiniame pranešime Nr. 85-PR2-8625 „Dėl įvykio ROIK 0120000637926“ (b. l. 69) paaiškino, jog 2020 m. lapkričio 15 d. apie 19.40 val. dirbo su kolega ir iš Tauragės AVPK OVS budėtojo gavo nurodymą patikrinti asmenį, kuris buvo uždarytas Šilutės PK trumpalaikio sulaikymo patalpoje. Pareigūnai atidarę antrąją kamerą pamatė, kad sulaikytasis buvo iš baltinių pasidaręs kilpą, kurią prisirišo prie grotuotų durų ir ją užsimovė ant kaklo. Vyr. patrulis sulaikytąjį skubiai suėmė sulaikytąjį rankomis bei atlaisvino kilpą nuo sulaikytojo kaklo. Tyrėja tuo metu atrakino laikinojo sulaikymo patalpos duris, iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Pareigūnai patekę į patalpą bandė gaivinti sulaikytąjį, tačiau į Šilutės PK atvykę medikai konstatavo asmens mirtį.
Vadovaujantis minėtomis aplinkybėmis darytina išvada, jog 2020 m. lapkričio 15 d. apie 14.42 val. sulaikytasis buvo pristatytas į Šilutės PK jo išblaivinimui ir administracinio nusižengimo protokolo surašymui. Ši aplinkybė buvo žinoma tiek pareiškėjui, tiek L. B.. Sulaikytasis būdamas laikinojo sulaikymo patalpoje iš savo baltinių pasidarė savadarbę kilpą, ją pririšo prie grotuotų durų ir pasikorė. Aplinkybė, jog sulaikytasis nusižudė buvo pastebėta apie 19.40 val. tačiau į įvykio vietą atvykę pareigūnai ir medikai nebeturėjo galimybės Z. B. atgaivinti ir buvo konstatuota jo mirtis.
Analizuojant 2020 m. gruodžio 4 d. tarnybinio pranešimo Nr. 85-PR2-9159 „Dėl vaizdo medžiagos analizės“ (b. l. 87-89) turinį nustatyta, kad iš vaizdo įrašų matyti, kad sulaikytasis iki 18.25 val. miegojo ant trumpalaikio sulaikymo kameroje esančio suolelio. Laikotarpyje nuo 18.40 val. iki 18.50 val. atsistojo nuo suolelio ir nuėjęs iki patalpų durų, ėmė jas apžiūrinėti ir atsigulė prie jų. Nuo 18.53 val. iki 18.54 val. sulaikytasis nusivilko megztinį, nusirengė baltinius ir vėl apsivilko megztinį. Apie 18.55 val. sulaikytasis laikė rankose nusivilktus baltinius ir bandė juos užsidėti ant kaklo, grįžo prie suolelio, atsisėdo ant jo ir plėšydamas baltinius juos suko. Šis procesas truko iki maždaug 19.00 val., o 19.01 val. sulaikytasis turimus suplėšytus baltinius pririšo prie durų ir bandė juos užsidėti ant kaklo. 19.02 val. sulaikytasis suplėšytus baltinius užsidėjo ant kaklo, o 19.03 val. pasikorė, t. y. sulaikytasis su savadarbe kilpa ant kaklo liko stovėti prie patalpos durų ir nebejudėjo. Įvertinus minėtas aplinkybes konstatuotina, jog Z. B. pasikorė 19.03 val., o jo pasiruošiamieji veiksmai prasidėjo apie 18.53 val. ir truko apie 10 min. Aplinkybė, jog sulaikytasis asmuo nusižudė, pareigūnų buvo pastebėta 19.37 val. t. y. praėjus 34 min. nuo įvykio. Apie tai pareiškėjui pranešė gretimame kabinete dirbęs vyr. postinis, o pareiškėjas nedelsdamas liepė netoli Šilutės PK esančiam policijos ekipažui nuvykti į įvykio vietą ir patikrinti sulaikytąjį. Įvertinus minėtas aplinkybes darytina išvada, jog pareiškėjo skundo teiginiai, kad savižudybė įvyko staiga, per 1 - 2 minutes, todėl buvo sunku tinkamai sureaguoti yra nepagrįsti, kadangi pasiruošimas savižudybei vyko pakankamai ilgą laiką ir iš matomo vaizdo būtų buvę nesunku suvokti kokie yra sulaikytojo ketinimai.
Minėtu laikotarpiu pareiškėjas buvo savo darbo kabinete, esančiame Šilalės PK, o L. B. bendravo su interesantais atvykusiais į komisariatą, kitais pareigūnais, kalbėjo tarnybiniu telefonu ir dirbo su kompiuteriu. Tarnybiniame pranešime ir Išvadoje teigiama, jog tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nustatyta kokias konkrečias funkcijas pareiškėjas vykdė įvykio metu. Pareiškėjas 2020 m. gruodžio 1 d. tarnybiniame pranešime paaiškino, jog įvykio metu buvo užsiėmęs, bendravo telefonu su OVS viršininke ir OVS areštinės viršininku dėl paieškomo asmens.
Nagrinėjamoje byloje neginčytinai įrodyta, jog pareiškėjo nuotolinėje darbo vietoje, esančioje Šilalės PK nėra įrengta vaizdo stebėjimo sistema, todėl jis tiesiogiai iš savo darbo vietos neturėjo galimybės stebėti sulaikytąjį, tačiau tokia galimybė buvo greta esančiame vyr. postinio darbo kabinete. Minėtas vyr. postinis ir informavo pareiškėją, kad sulaikytasis galimai nusižudė laikinojo sulaikymo patalpoje. Atkreiptinas dėmesys, jog iš vaizdo įrašo analizės matyti, jog pareiškėjas visą laiką praleido savo darbo kabinete, nei karto nenuėjo į greta esantį kabinetą įvertinti Šilutės PK esančios situacijos, nors turėjo tokią galimybę. Pareiškėjas nei skunde, nei 2020 m. gruodžio 1 d. tarnybiniame pranešime nenurodė pagrįstos priežasties, kodėl jis to nepadarė, nors kaip ir minėta anksčiau, jo pareigybės aprašyme nustatyta, kad viena iš OVS specialisto tarnybinių funkcijų yra sklandaus darbo su į policijos įstaigą pristatytais asmenimis užtikrinimas. Taip pat 2020 m. lapkričio 15 d. laikotarpiu nuo 8.45 val. iki 21.15 val. pareiškėjas atliko budėtojo funkcijas, todėl vadovaujantis Instrukcijos bei Policijos įstatymo nuostatomis jis buvo įgaliotas pareigūnas atsakingas už nuolatinį sulaikytojo elgesio stebėjimą.
Teisės aktai nereglamentuoja kokiu periodiškumu turi būti stebimi į policijos įstaigas pristatyti asmenys, Instrukcijos 21 punkte nustatytas teisinis reguliavimas palieka atsakingam pareigūnui diskrecijos teise savarankiškai nustatyti stebėjimo periodiškumą, atsižvelgiant į asmens elgesį, jo būklę ir pan. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad sulaikytasis nesipriešino, buvo taikus ir ramus, todėl imtis ypatingų jo stebėjimo priemonių nebuvo pagrindo, tačiau nepaisant to akivaizdu, jog pakankamai ilgą laiką nebuvo užtikrinta sulaikytojo stebėsena ir taip jam buvo sudaryta galimybė iš asmeninių drabužių pasidaryti savadarbę kilpą, ją pririšti prie trumpalaikio sulaikymo patalpos durų ir atimti sau gyvybę. Nagrinėjamu atveju apskritai nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas vykdė į Šilutės PK pristatyto asmens stebėjimą. Taip pat aplinkybė, kad nusižudęs sulaikytasis buvo pastebėtas tik praėjus 34 min nuo įvykio įrodo, kad nebuvo pasirinktas tinkamas sulaikytojo stebėjimo periodiškumas ir tai sutrukdė jam laiku suteikti skubią medicininę pagalbą, kuri galimai galėjo išgelbėti sulaikytojo gyvybę.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų akivaizdu, jog laikotarpiu nuo 18.00 val. iki 19.37 val. sulaikytojo nuolatinio stebėjimo funkciją vykdė išskirtinai tik L. B. Remiantis jos 2020 m. gruodžio 1 d. tarnybiniame pranešime pateiktu paaiškinimu nustatyta, kad apie 18.40 val. į Tauragės AVPK budinčią dalį atvyko trys asmenys, kurie siekė išsiaiškinti jiems aktualius klausimus ir tuo metu L. B. neturėjo galimybės stebėti sulaikytojo, o pareiškėjas neperėmė šios jos funkcijos. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta ar pareiškėjui buvo žinoma, kad L. B. nuo 18.40 val. buvo užsiėmusi su atvykusiais į komisariatą asmenimis ir negali tinkamai atlikti Instrukcijos 7.6 punkte nustatytos pareigos, tokios aplinkybės savo paaiškinimuose nenurodo nei pareiškėjas, nei vyriausioji postinė, tačiau pareiškėjas būdamas pamainos vyresniuoju pareigūnu privalėjo L. B. nurodyti tokiu atveju jį informuoti apie susidariusias kliūtis stebėti sulaikytąjį ir perimti sulaikytojo stebėjimo funkciją.
Kaip ir anksčiau minėta pareiškėjo nuotolinėje darbo vietoje nėra įrengta vaizdo stebėjimo sistema, todėl jis nepalikdamas darbo vietos negalėjo stebėti sulaikytojo asmens, tačiau pabrėžtina, kad pareiškėjas įvykio dieną dirbo Šilalės PK savo paties laisvu pasirinkimu, jam turėjo būti žinoma, kad joje nėra vaizdo stebėjimo sistemos, todėl jam teko pareiga būti ypatingai atidžiam bei rūpestingam užtikrinant sklandų darbą su į policijos įstaigą pristatytais asmenimis, tačiau iš tarnybinio patikrinimo medžiagos matyti, jog pareiškėjas nesiėmė jokių papildomų priemonių siekiant užtikrinti nuolatinį sulaikytojo stebėjimą.
Taigi įvertinus aukščiau išdėstytą konstatuojama, kad pareiškėjas savo veiksmais (neveikimu) neužtikrino Lietuvos Respublikos Policijos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 18 punkto, 25 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2020 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 5-V-359 „Dėl darbo su į policijos įstaigą pristatytais asmenimis instrukcijos patvirtinimo“ patvirtintos Darbo su į policijos įstaigą pristatytais asmenimis organizavimo instrukcijos 7.6 bei 21 punktų reikalavimų laikymosi ir vykdymo kontrolės, tinkamai nevykdė Tauragės AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus specialisto pareigybės aprašymo (patvirtinto 2026-04-19 įsakymu Nr. 85-V-308) 6.10, 6.12 ir 6.14 punktų reikalavimų ir tuo įvykdė tarnybinį nusižengimą. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2020 m. gruodžio 11 d. d. įsakymo Nr. 85-TE-261 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ 1.2 punktu, pareiškėjui – inspektoriui V. G., Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus specialistui pagrįstai paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y., savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
Įvertinus anksčiau išdėstytų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustačius Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2020 m. gruodžio 11 d. d. įsakymo Nr. 85-TE-261 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ 1.2 punkto neteisėtumo pagrindų, pareiškėjo V. G. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo V. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.
Teisėjas Remigijus Arminas