Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2-695-2011].doc
Bylos nr.: 2-695/2011
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Lietuvos Respublikos apsaugos ministerijai atsakovas
Eremita 302452427 Ieškovas
advokatas Nerijus Katilius trečiojo asmens atstovas
Tamro vaistinė 135874035 tretysis asmuo
UAB "Citadelė" bankas tretysis asmuo
Kategorijos:
SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
Bylos dėl nuomos
Bylos dėl viešo konkurso
CIVILINIS PROCESAS
Bendrosios nuostatos
Procesiniai terminai:
Procesinių terminų pratęsimas
Ieškinys:
Ieškinio trūkumų ištaisymas
Atsisakymas priimti ieškinį:
Laikinosios apsaugos priemonės:
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
Procesas pirmosios instancijos teisme
Pasirengimas teisminiam civilinės bylos nagrinėjimui:
Pasirengimas nagrinėti bylą teisme parengiamajame teismo posėdyje
Pareiškimo palikimas nenagrinėto:
Pareiškimo palikimas nenagrinėto, jeigu atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių CPK 246 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Atskirieji skundai:
Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2-695/2011

Procesinio sprendimo kategorija: 119.5.

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. balandžio 19 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Konstantino Gurino, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Eremita“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas, civilinėje byloje Nr. 2-1088-357/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Eremita“ ieškinį atsakovui Šiaulių apskrities viršininko administracijai (teisių perėmėjas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija), tretysis asmuo atsakovo pusėje uždaroji akcinė bendrovė „Tamro vaistinė“, dėl viešojo pirkimo konkurso rezultatų panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Ieškovas UAB „Eremita“ Šiaulių apygardos teismui paduotu ieškiniu (b. l. 1-5, 61-65) prašė pripažinti negaliojančiu Šiaulių apskrities viršininko administracijos negyvenamųjų patalpų viešojo konkurso komisijos 2010 m. gegužės 28 d. posėdžio protokolą, paskelbti, kad ieškovas yra viešojo negyvenamųjų 76,9 m2 patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos konkurso laimėtojas, ir įpareigoti atsakovą pasirašyti su ieškovu nuomos sutartį.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

Šiaulių apygardos teismas 2010 m. lapkričio 23 d. nutartimi (b. l. 127-128) ieškinį paliko nenagrinėtą (CPK 246 str. 1 d. ir 296 str. 1 d. 5 p.). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad į teismo posėdį neatvyko nei ieškovas (juridinio asmens organas ar dalyvis), nei ieškovo atstovas. Ieškovui atstovaujantis advokatas M. P. faksu atsiuntė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodydamas, jog serga (b. l. 122-123). Ieškovas tinkamai informuotas apie teismo posėdžio vietą ir laiką (b. l. 103), bet jis nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą ar duomenų apie negalėjimo atvykti priežastis. Vadovaudamasis CPK 246 straipsniu, kad neatvykimas į teismo posėdį dėl ligos paprastai nelaikytinas svarbia priežastimi, ieškovo advokato nurodytą neatvykimo priežastį teismas nelaikė svarbia. Teismo nuomone, toks ieškovo bei jo atstovo elgesys procese nėra pateisinamas.

 

III. Atskirojo skundo argumentai

 

Ieškovas UAB „Eremita“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartį (b. l. 137-140). Atskirąjį skundą motyvuoja tuo, kad:

1. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad bylą ves per advokatą, todėl į posėdį nesiruošė atvykti ieškovo (juridinio asmens) valdymo organai ar dalyvis. Todėl ta aplinkybė, kad ieškovas neatvyko į posėdį ar neprašė nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, negali būti motyvu palikti ieškinį nenagrinėtą.

2. Nepagrįsti pirmosios instancijos teismo motyvai, kad ieškovo atstovo liga nelaikytina svarbia neatvykimo į teismo posėdį priežastimi. Ieškovo atstovo liga buvo ūmi: ieškovo atstovui diagnozuotas bronchitas su aukšta (39,4° C) temperatūra esant didelei rizikai komplikuotis į plaučių uždegimą. Advokatas iš anksto nesitikėjo susirgti ir negalėjo tam pasiruošti, pvz., perduoti bylą kitam atstovui. Advokato darbo vieta sostinėje, byla nagrinėjama Šiauliuose, kelionė pirmyn ir atgal būtų užėmusi apie 7 valandas. Sergančiam žmogui 7 valandas vairuoti automobilį yra neatsakinga kitų eismo dalyvių atžvilgiu.

3. Esant CPK 230 straipsnio 3 dalyje numatytoms sąlygoms, teismas gali (ne privalo) palikti ieškinį nenagrinėtą. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, jog buvo atlikta daug procesinių veiksmų, kad byla būtų parengta nagrinėti iš esmės. Pvz., ieškovo atstovas buvo pateikęs prašymą (b. l. 134-135) perduoti bylą nagrinėti Vilniaus apygardos teismui, nes pakeitus atsakovą byla tapo teisminga Vilniaus apygardos teismui.

4. Ieškovo nuomone, CPK 246 straipsnis taikytinas nagrinėjant bylą teismo posėdyje, o ne ruošiantis bylos nagrinėjimui parengiamajame teismo posėdyje.

Tretysis asmuo UAB „Tamro vaistinė“ atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 146-151) skundo nepripažįsta ir prašo Šiaulių apygardos teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Anot trečiojo asmens, apie parengiamojo teismo posėdžio datą, laiką ir vietą ieškovas ir jo atstovas buvo informuoti tinkamai, todėl nebuvo CPK 246 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos privalomai atidėti posėdį ir teismas turi diskrecijos teisę spręsti, ar atidėti posėdį, ar ne. Atstovo neatvykimas į posėdį nelaikomas šalies, kuriai jis atstovauja, neatvykimu; atstovo neatvykimas į posėdį dėl ligos nelaikomas šalies, kuriai jis atstovauja, neatvykimą į posėdį pateisinančia priežastimi. Ieškovo atstovas, kaip profesionalus teisininkas, žinojo ar turėjo žinoti, kad liga paprastai nelaikoma svarbia priežastimi ir kokios galimos procesinės neatvykimo į posėdį, neprašant nagrinėti bylos ieškovui (jo atstovui) nedalyvaujant, pasekmės. Trečiojo asmens nuomone, ieškovas nerodė pakankamo teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi. CPK 296 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyto ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto taikymą įstatymų leidėjas susiejo su šalių bendrosios pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis bei nevilkinti proceso (CPK 7 str., 42 str. 5 d.) nevykdymu. CPK 230 straipsnio 3 dalis reglamentuoja šalių neatvykimo į parengiamąjį teismo posėdį pasekmes, kurios savo turiniu analogiškos CPK 246 straipsnyje įvardintoms pasekmėms, nes parengiamasis teismo posėdis vyksta pagal bendrąsias proceso pirmojoje instancijoje taisykles (CPK 230 str. 4 d.) (Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1192-340/2010).

 

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Atskirasis skundas tenkintinas.

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas ieškinį paliko nenagrinėtą pagal CPK 246 straipsnio 1 dalį ir 296 straipsnio 1 dalies 5 punktą.

Kai į teismo posėdį neatvyksta ieškovas ar jo atstovas, kuriems apie teismo posėdį pranešta tinkamai, teismo posėdis gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu teismui pateikiami dokumentai, pateisinantys neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis; liga paprastai nelaikoma svarbia neatvykimo priežastimi; jeigu neatvykimo priežastis yra pripažįstama nesvarbia, o atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių - ieškinys paliekamas nenagrinėtas (CPK 246 str. 1 d.). Įstatymas įpareigoja proceso dalyvius sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems suteiktomis procesinėmis teisėmis (CPK 7 str. 2 d.), bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 str.), kad teismas kuo greičiau išspręstų ginčą ir priimtų teisingą sprendimą. Neigiamų procesinių padarinių taikymas šalims už neatvykimą į teismo posėdį – tai įstatymo leidėjo nustatyta priemonė, skatinanti šalis padėti teismui įgyvendinti civilinio proceso tikslus (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1564/2009). Ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto paskirtis – užkirsti kelią nepagrįstai užtęsti (vilkinti) procesą (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-303/2008).

Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas 2010 m. birželio 15 d. su skundu kreipėsi į Šiaulių administracinį apygardos teismą, su analogišku skundui ieškiniu 2010 m. liepos 1 d. - į Šiaulių apygardos teismą. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad bylą ves per advokatą M. P. , ir prašė visą korespondenciją siųsti atstovui. Ieškovas du kartus taisė ieškinio trūkumus, inter alia susijusius su tuo, kad nuo 2010 m. liepos 1 d. apskričių viršininkų administracijos likviduojamos (b. l. 33-34, 46, 51-53).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. spalio 1 d. nutartimi nutarė kreiptis į specialiąją teisėjų kolegiją išspręsti ginčą dėl teismingumo (b. l. 75-77). Specialioji teisėjų kolegija 2010 m. spalio 22 d. nutartyje nurodė, kad byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui (b. l. 156-157). Po šios nutarties tretysis asmuo UAB „Tamro vaistinė“ pateikė atsiliepimą į ieškinį (b. l. 80-83), pirmosios instancijos teismas 2010 m. lapkričio 2 d nutartimi skyrė parengiamąjį teismo posėdį 2010 m. lapkričio 22 d. 1400 val. (b. l. 102).

Atsakovas Sveikatos apsaugos ministerija 2010 m. spalio 29 d. raštu (teisme gautas 2010 m. lapkričio 4 d.) perspėjo, kad iš likvidatoriaus negavo su ginču susijusių dokumentų, todėl negali pateikti atsiliepimo į ieškinį (b. l. 107). Kadangi dokumentai, susiję su Šiaulių apskrities viršininko administracijos vykdytu ginčo negyvenamųjų patalpų nuomos konkursu perduoti Šiaulių miesto savivaldybės archyvui (b. l. 112), pirmosios instancijos teismas 2010 m. lapkričio 19 d. kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybės archyvą, prašydamas iki (2010 m.) gruodžio 2 d. pateikti teismui visus dokumentus, susijusius su ginčo konkursu (b. l. 113).

2010 m. lapkričio 22 d. raštu (b. l. 119) atsakovas prašė nagrinėti bylą jam nedalyvaujant.

2010 m. lapkričio 22 d. 1309 val. (b. l. 120-123) ieškovo atstovas išsiuntė Šiaulių apygardos teismui faksimilinius pranešimus dėl bylos perdavimo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui (CPK 34 str. 2 d. 2 p.) ir dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, ieškovo atstovui negalint dalyvauti teismo posėdyje dėl ligos, kartu pridėdamas medicininę pažymą dėl neatvykimo į ikiteisminio tyrimo įstaigą, prokuratūrą ar teismą.

Teisėjų kolegija sutinka su apelianto motyvu, kad ieškovas jau ieškinyje nurodė, jog bylą ves per advokatą, todėl ta aplinkybė, kad ieškovo valdymo organai ar dalyvis neatvyko į posėdį ir/ar neprašė bylą nagrinėti ieškovui nedalyvaujant, neleidžia teigti, kad ieškovas elgėsi apatiškai ir/ar nesąžiningai ir tai sudaro pakankamą pagrindą palikti ieškinį nenagrinėtą.

Teisėjų kolegija taip pat pripažįsta pagrįstu trečiojo asmens argumentą, kad parengiamasis posėdis vyksta pagal bendrąsias proceso pirmojoje instancijoje taisykles (CPK 230 str. 4 d.), todėl (vienai iš bylos šalių) ar jos atstovui neatvykus į parengiamąjį teismo posėdį, pirmosios instancijos teismas turėjo teisę, be kita ko, remtis CPK 246 straipsniu, kuris reglamentuoja procesines šalies atstovo neatvykimo į posėdį pasekmes.

CPK 246 straipsnio 1 dalyje sakoma, kad liga paprastai nėra laikoma svarbia neatvykimo į posėdį priežastimi, - vadinasi, teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi vertinti ligos kaip priežasties svarbą. CPK 3 straipsnio 1 dalis ir 7 dalis įpareigoja teismą, aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus, tam tikrus klausimus sprendžiant savo nuožiūra, tai daryti vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Ar aptariamu atveju liga galėjo būti laikoma svarbia ieškovo atstovo neatvykimo į posėdį priežastimi, reikia vertinti atsižvelgiant į ligos fazę (pvz., chroniška, ūmi), ligos eigos sunkumą (pvz., liga, ribojanti judėjimo galimybes, koordinaciją) ir kitus kriterijus (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-177/2011). Ieškovo atstovo pateiktoje medicininėje pažymoje dėl neatvykimo į ikiteisminio tyrimo įstaigą, prokuratūrą ar teismą nenurodytas nei ligos kodas, nei juo labiau liga. Neturėdamas tokių duomenų, pirmosios instancijos teismas ieškovo atstovo ligos pagrįstai nelaikė svarbia neatvykimo į posėdį priežastimi.

Pasirengimas teisminiam nagrinėjimui (antra civilinio proceso stadija) gali vykti 2 formom: rašytine (šalims keičiantis dokumentais) ar žodine (parengiamajame teismo posėdyje). Pasirengimo teisminiam nagrinėjimui tikslas – galutinai suformuluoti materialinius reikalavimus ir atsikirtimus į juos, patikslinti įrodinėjimo dalyką (dėl ko dalyvaujantys byloje asmenys sutaria, o ką, priešingai, ginčija), surinkti (išreikalauti) visus įrodymus. Spręsdamas, ką daryti, kai ieškovas veda bylą per atstovą, o šis neatvyksta į parengiamąjį posėdį dėl priežasties, kuri pripažinta nesvarbia, pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti procesines galimybes pereiti į teismo posėdį ir užbaigti nagrinėti bylą iš esmės. Pereiti į teismo posėdį ir užbaigti nagrinėti bylą iš esmės 2010 m. lapkričio 22 d. parengiamajame posėdyje nebuvo procesinių galimybių, nes iki tol Šiaulių miesto savivaldybės archyvas nebuvo pateikęs visų dokumentų, susijusių su ginčo konkursu; atsakovas (atstovaujantis konkurso organizatoriui) į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko ir neaiški jo pozicija dėl ieškinio (pvz., nepateikė atsiliepimo, rašytinių paaiškinimų). Be to, Šiaulių apygardos teismas neišsprendė ieškovo atstovo iškelto klausimo dėl bylos perdavimo kitam apygardos teismui pagal teismingumą. Išvardintos aplinkybės rodo, kad 2010 m. lapkričio 22 d. egzistavo daug įvairių, nepriklausančių nuo ieškovo atstovo (ne)dalyvavimo parengiamajame teismo posėdyje priežasčių, dėl kurių bylos negalima nagrinėti, t. y. nebuvo tinkamai pasirengta nagrinėti civilinę bylą iš esmės. Palikti ieškinį nenagrinėtą dėl to, kad ieškovo atstovas be svarbios priežasties neatvyko į posėdį, kai nagrinėti bylą iš esmės pirmosios instancijos teismas dėl objektyvių priežasčių nepasirengęs, yra ieškovo atstovo veiksmams neadekvati sankcija.

Susiklosčius nurodytai situacijai skundžiama nutartis naikinama dėl neteisingo ir neprotingo CPK 246 straipsnio 1 dalies taikymo, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti toliau, visų pirma išsprendžiant ieškovo prašymą dėl bylos perdavimo kitam teismui (CPK 329 str. 1 d.).

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu, 338 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Šiaulių apygardos teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

 

 

 

Teisėjai                                                                                                 Virginija Čekanauskaitė

 

                                                                                                                        Danutė Gasiūnienė

 

                                                                                                                        Konstantinas Gurinas